Byla 2A-1261/2012
Dėl nuostolių atlyginimo. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Delmasta“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitė, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Aviacijos paslaugų centras“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 16 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-183-555/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Aviacijos paslaugų centras“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „AKS projektai“ dėl nuostolių atlyginimo. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Delmasta“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovo UAB „Aviacijos paslaugų centras“ atstovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „AKS projektai“ (buvusi UAB „Autokaustos statyba“) 218819 Lt sandėlio (statinio indeksas 6F1/p) stogo remonto būsimų išlaidų, 295636 Lt sandėlio (statinio indeksas 15F1/g) stogo remonto būsimų išlaidų atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad 2004 m. vasario 14 d. rangos sutartimi Nr. 4/02/14 atsakovas įsipareigojo pastatyti sandėliavimo pastatą, plane pažymėtą indeksu 15F1/g, esantį ( - ). 2004 m. spalio 21 d. rangos sutartimi Nr. 10/21 atsakovas įsipareigojo rekonstruoti sandėliavimo pastatą, plane pažymėtą indeksu 6F1/p, esantį ( - ). Šie statiniai 2004 m. rugpjūčio 11 d. ir 2005 m. birželio 21 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktais buvo perduoti ieškovui ir jo priimti, tačiau vėliau išryškėjo rangos darbų defektai. Atsakovui buvo pareikštos pretenzijos dėl atliktų darbų kokybės, tačiau į jas nereaguota. 2006 m. gegužės 15 d. ginčo šalių administracijos vadovai, dalyvaujant antstoliui, apžiūrėjo statinius. Atsakovas pripažino dalį defektų, tačiau veiksmų juos pašalinti nesiėmė. VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centras 2006 m. liepos 12 d. ir 2007 m. rugpjūčio 23 d. Statinių techninės ekspertizės aktuose Nr. 06-70 ir Nr. 06-78 konstatavo, kad sandėlių 6F1/p ir 15F1/g stogų fizinė būklė, išorinės atitvaros stogai, besiribojantys su išorine aplinka, neatitinka statybos reglamento STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ nuostatų ir kitų techninių reikalavimų.

5Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti. Atsakovas pažymėjo, kad didžioji dalis ieškovo nurodytų darbų tariamų defektų laikytini akivaizdžiais trūkumais, kurie turėjo būti aiškiai matomi dar darbų priėmimo metu. Ieškovas prarado galimybę remtis faktu trūkumų, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbus, o paslėptų trūkumų nėra.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad tarp šalių 2004 m. vasario 14 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis, kurios objektas - ieškovo sandėlio statyba. Šalys 2004 m. spalio 21 d. sudarė dar vieną statybos rangos sutartį, kurios objektas – ieškovo sandėliavimo pastato rekonstrukcija. Atsakovas įsipareigojo atlikti darbus ir perduoti šių darbų rezultatą užsakovui. 2004 m. rugsėjo mėnesį tarp ieškovo ir atsakovo pasirašytas atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 09/07 ir pažyma apie atliktų darbų vertę Nr. 09/07, kurių pagrindu ieškovas pastate 15F1/g priėmė iš rangovo stogo ir švieslangių įrengimo darbus, įvertintus 313559,32 Lt suma. 2005 m. birželio mėnesį tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašytas atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 06/03 ir pažyma apie atliktų darbų vertę Nr. 06/03, iš kurių matyti, jog ieškovas pastate 6F1/p priėmė iš rangovo stogo ir švieslangių įrengimo darbus, įvertintus 172550,20 Lt suma. Aktą pasirašius ieškovo paskirtam techninės priežiūros vadovui Ž. G., pretenzijų rangovui dėl darbų kokybės užsakovas nereiškė. 2004 m. liepos 27 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu buvo priimtas naudoti sandėlis 15 F1/g, o 2005 m. birželio 21 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu buvo priimtas naudoti rekonstruotas sandėlis 6F1/p, esantys ( - ). Komisijos aktais konstatuota, kad šie statiniai tenkina nustatytus reikalavimus ir yra tinkami naudoti. Po darbų rezultato priėmimo ieškovas pareiškė reikalavimus atsakovui pašalinti statyto ir rekonstruoto objektų trūkumus (ištaisyti priešgaisrinės sistemos defektus, pašalinti lubose panaudotą netinkamą betoną, reikštos pretenzijos dėl netinkamo stoglangio įrengimo, dėl laiptinės sienose atsiradusių įtrūkimų, dėl stogo defektų, apibėgusių sienų ir kitų netinkamai atliktų darbų). Ieškinį ieškovas grindė VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro 2007 m. rugpjūčio 23 d. statinio techninės ekspertizės aktu Nr. 06-70, kuriuo buvo atlikta sandėlio 6F1/p stogo techninė ekspertizė, taip pat 2006 m. liepos 12 d. statinio techninės ekspertizės aktu Nr. 06-78, kuriuo buvo atlikta sandėlio 15F1/g stogo techninė ekspertizė.

8Teismo paskirtos statybinės ekspertizės aktu nustatyta, jog pastato, techninės apskaitos byloje pažymėto indeksu 15F1/g, stogo statybos darbai bei pastato, pažymėto indeksu 6F1/p, stogo rekonstrukcijos darbai atlikti pažeidžiant teisės aktų ir įprastai tos rūšies darbams keliamus reikalavimus, nesilaikant techninio projekto, projektinės dokumentacijos ir teisės aktų nuostatų: pastato, pažymėto indeksu 6F1/p, stogas neatitiko STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ reikalavimų; pastato, pažymėto indeksu 15F1/g, stogas taip pat neatitiko STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ reikalavimų. Ekspertizės akte pateiktos išvados, jog stogai nebuvo atsparūs atmosferos poveikiui (akto 42 p.), nėra tinkamai apsaugoti nuo išorinio lietaus ir sniego poveikio (47 p.), neturi pakankamo nuolydžio (48 p., 56 p.), įrengtas nepakankamas kiekis vėdinimo kaminėlių (63.3 p.), pastato 6F1/p stoge akmens vata nėra pritvirtinta prie paklotės smeigėmis (58.8 p.), netinkamai įrengtas parapeto apskardinimas (64.3 p.), yra įrengtas per mažas šilumos izoliacijos sluoksnis, neįrengtas nuolydis prie stoglangių, neįrengti latakai, stogui panaudota netinkama hidroizoliacinė stogo danga. Pateikta eksperto išvada, jog dauguma stogų trūkumų, nurodytų VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro 2006 m. liepos 12 d. ir 2007 m. rugpjūčio 23 d. ekspertizės aktuose, egzistuoja. Teismas pažymėjo, kad užsakovas galėjo nustatyti statinių trūkumus prieš stogo darbų ir statinių priėmimą iš rangovo. Netinkamai suformuotus nuolydžius buvo galima nustatyti vizualiai arba gulsčiuku, buvo galima vizualiai nustatyti, kad įrengtas netinkamas kiekis vėdinimo kaminėlių, kad netinkamai apskardintas parapetas, kad neįrengti vandens nutekėjimo latakai, kad akmens vata nepritvirtinta smeigėmis. Matuojant liniuote (rulete) buvo galima nustatyti, kad įrengtas per mažas šilumos izoliacijos sluoksnis. Tiek liudytoju apklaustas V. L., surašęs statinių stogų techninės ekspertizės aktus, tiek ekspertas S. M. teisme patvirtino, kad visi nustatyti stogų darbų trūkumai buvo akivaizdūs, t.y. ieškovas galėjo nustatyti statinių trūkumus prieš stogo darbų ir statinių priėmimą iš rangovo. Aplinkybę, jog panaudotų medžiagų (smeigių) kiekis yra akivaizdus, buvo ir yra matomas tiek darbų perdavimo metu, tiek ir perdavus darbų rezultatą, patvirtina byloje pateiktas 2009 m. rugsėjo 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 39, surašytas antstolės S. V.. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog dėl atsakovo veiksmų buvo apsunkinta ieškovo galimybė pastebėti darbų trūkumus, todėl nurodyti trūkumai, kuriais grindžiamas ieškinys, negali būti vertinami kaip buvę neakivaizdūs darbų atlikimo ir priėmimo metu. Teismo vertinimu, ieškovo nurodyti stogų trūkumai nelaikomi trūkumais, atsiradusiais vėliau garantiniu laikotarpiu, kadangi ieškovas, galėdamas nustatyti statinių trūkumus prieš stogo darbų ir statinių priėmimą iš rangovo, prarado teisę remtis darbų trūkumų faktu. Nustačius, jog užsakovas neteko teisės remtis darbų trūkumų faktu, atsakovo argumentai, kurių pagrindu nesutinkama su eksperto išvada dėl smeigių kiekio, panaudotos hidroizoliacinės dangos kokybės, stogo nuolydžio ir įlajų atitikimo projektui, nėra reikšmingi. Įvertinus tai, kad 2004 m. liepos 27 d. ir 2005 m. birželio 21 d. pripažinimo tinkamu naudotis aktais buvo pripažinti tinkamais naudoti ieškovo sandėliai 15F1/g ir 6F1/g, šiais aktais konstatuota, jog statiniai tenkina nustatytus reikalavimus, šių aktų nenuginčijus nėra pagrindo teigti, kad atsakovas privalo atlyginti būsimas ginčo stogų remonto darbų išlaidas.

9III. Apeliacinio skundo argumentai, apeliacinės ir kasacinės instancijos nutarčių esmė

10Ieškovo UAB „Aviacijos paslaugų centras“ atstovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį ir nuostolių atlyginimui priteisti iš atsakovo UAB „AKS projektai“ 218819 Lt sandėlio 6F1/p stogo trūkumų šalinimo išlaidas ir 295636 Lt sandėlio 15F1/g stogo trūkumų šalinimo išlaidas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias rangovo atsakomybę dėl garantiniu terminu nustatytų darbų defektų šalinimo išlaidų atlyginimo. Pagal teismų formuojamą praktiką, teismas turėjo tenkinti ieškovo pareikštą ieškinį. Rangovas neįvykdė visų savo prievolių, todėl negali remtis CK 6.662 straipsnio 3 dalimi.
  2. Atlikus statinių statybos darbus ir pripažinus juos tinkamais naudoti, garantinio termino laikotarpiu buvo nustatyti defektai. Pagal 2009 m. vasario 27 d. teismo ekspertizės akto išvadas, kurios iš esmės atitiko ieškovo pateiktuose VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro 2006 m. liepos 12 d. ir 2007 m. rugpjūčio 23 d. statinių ekspertizės aktuose padarytas išvadas, defektų atsiradimą lėmė nekokybiškai atlikti abiejų pastatų stogų įrengimo darbai. Dėl statybos reikalavimų pažeidimų stogo eksploatuoti negalima.
  3. Teisme buvo apklausti VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro specialistai, kurie patvirtino savo išvadas. Su eksperto nurodytais atliktų darbų trūkumais šalys teismo posėdyje taip pat sutiko, nes atsakovas nepateikė prašymo skirti papildomą ekspertizę.
  4. Visas medžiagas stogų įrengimo darbams pirko ir atsigabeno pats rangovas arba jo samdyti subrangovai. Atsakovas, kaip generalinis rangovas, samdė subrangovą - trečiąjį asmenį byloje UAB „Delmasta“. Šis rangovas įrengė stogus ir priėmimo-perdavimo aktu perdavė juos generaliniam rangovui. Esant ekspertų nurodytiems stogų trūkumams, atsakovas, priimdamas stogų įrengimo darbus iš subrangovo, privalėjo pastebėti trūkumus ir apie juos pranešti užsakovui. Tokių reikalavimų laikymasis yra būtina prielaida sutarties šalių bendradarbiavimo principo įgyvendinimui. Šių reikalavimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas sąlygoja rangovo atsakomybę už darbų netinkamą atlikimą.
  5. Atsakovas pats pateikė ginčo statinių projektus, paskyrė statybos darbų vadovą, o pagal statybos reglamentus atsako už statybos darbų tinkamumą. Atsakovas, manydamas, kad techniniuose dokumentuose priimti netinkami sprendiniai, turėjo apie tai įspėti užsakovą ir pareikalauti iš jo papildyti reikiamus dokumentus. To nepadaręs, atsakovas prarado teisę remtis netinkamo stogo rekonstrukcijos projekto faktu ir prisiėmė atsakomybę už nekokybiškai atliktus darbus. Atsakovui, kaip įmonei, užsiimančiai komercine veikla, taikomi griežtesni reikalavimai.
  6. Atsakovo atliktų darbų trūkumai priskirtini prie paslėptų trūkumų. Pradėjusi kauptis drėgmė buvo pastebėta, kai ji pradėjo skverbtis į pastato vidų, skylinėti pastato sienos viduje. Ieškovas apie šiuos trūkumus atsakovui pranešė per protingą terminą po jų nustatymo bei per atsakovo suteiktą atliktiems darbams garantinį terminą, todėl atsakovas turi prievolę atlyginti ieškovui darbų trūkumų šalinimo išlaidas.
  7. Ieškovo teisė reikalauti iš atsakovo atlyginti ginčo stogų trūkumų šalinimo išlaidas nustatyta CK 6.664 straipsnio 3 dalyje. Be to, rangovui per protingą terminą nepašalinus darbų trūkumų, užsakovas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Nuo atliktų darbų trūkumų paaiškėjimo praėjo daugiau kaip dveji metai, todėl rangovui per protingą terminą nepašalinus darbų trūkumų, ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius. Teismo eksperto sąmatomis ieškovas įrodė nuostolių, kaip būsimų darbų trūkumų šalinimo išlaidų, dydį.
  8. Atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu. Vien tai, kad ginčo statinių statybos žurnalus atsakovas pateikė ne ieškovui perduodamas naudoti pastatus, o tik į bylą, yra pakankamas atsakovo nebendradarbiavimo fakto įrodymas. Tai įrodo atsakovo kaltę dėl stogų įrengimo defektų.
  9. Atsakovas, atlikdamas ginčo stogų įrengimo darbus, pažeidė statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo pareigą suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, priimdamas stogų įrengimo darbus iš subrangovo UAB „Delmasta“ ir priduodamas juos ieškovui nepranešė ir neinformavo apie aplinkybes, sudarančias galimą grėsmę stogų tinkamumui ir tvirtumui. Nustatytų darbų rezultato trūkumų atsiradimą sąlygojo netinkamai bei nekokybiškai atlikti rangos darbai, dėl kurių atlikimo šalys buvo sutarusios rangos sutartimi. Atsakovas veikė kaip nerūpestingas rangovas, nesivadovavo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimais, todėl turi atsakyti už darbų trūkumus.
  10. Ieškovas prašomą priteisti nuostolių dydį grindė teismo eksperto S. M. kartu su ekspertizės aktu pateiktomis sąmatomis. Jose nurodyti išlaidų dydžiai atitinka norminių teisės aktų reikalavimus, paskaičiuoti pagal kainas, buvusias 2008 m. pabaigoje. Remonto darbai nėra faktiškai atlikti, todėl nuostolių dydis gali būti tikslinamas.
  11. Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai. Užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą, tačiau neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atsakovas neįrodė jo atsakomybę šalinančių priežasčių.

11Rašytinių atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. sausio 25 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad iš esmės ginčas kilo dėl šalių 2004 m. vasario 14 d. ir 2004 m. spalio 21 d. pasirašytų statybos rangos sutarčių vykdymo metu atliktų statybos ir rekonstrukcijos darbų įrengiant sandėliavimo paskirties pastatų stogus kokybės. Kolegija laikė, kad nustatyta, jog šalys sudarė 2004 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 09/07 ir 2005 m. birželio mėn. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 06/03; visus darbus priėmė ieškovo statybos techninės priežiūros vadovas Ž. G.; aktai pasirašyti be kokių nors užsakovo išlygų, pastabų ar nuorodų apie darbų trūkumus, defektus, kitokius kokybės reikalavimų ir sutarties sąlygų nukrypimus; duomenų apie stogo įrengimo paslėptų darbų patikrinimo aktų sudarymą statybos darbų žurnale ir kituose į bylą pateiktuose dokumentuose nėra; 2004 m. liepos 27 d. ir 2005 m. birželio 21 d. sandėlių pripažinimo tinkamais naudoti aktuose, kuriuos pasirašė ir užsakovo įgalioti atstovai, nurodyta, kad atlikti statinių statybos ir montavimo darbai tenkina projektų bei normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus ir yra tinkami naudoti; pirmąsias pretenzijas dėl sandėlių stogo kokybės trūkumų ieškovas pradėjo reikšti nuo 2006 m. balandžio mėnesio. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, pagal statybos rangos sutartis ieškovas prisiėmė statinio statybos techninės priežiūros ir statinio projekto vykdymo priežiūros pareigas, tarp jų ir pareigą nedelsiant pranešti rangovui apie nustatytus nukrypimus nuo sutarties sąlygų, kurie gali pabloginti statybos darbų kokybę, sukelti kitų trūkumų; ieškovui nepranešus apie pastebėtus trūkumus, nustatytas teisės jais remtis ateityje praradimas. Atsakovo atliekamų statinių statybos ir rekonstrukcijos darbų techninės priežiūros vadovo funkcijos buvo perduotos ieškovo atstovui Ž. G.. Dėl to kolegija padarė išvadą, kad ieškovas, prisiėmęs pareigą kontroliuoti ir prižiūrėti statybos darbų eigą bei kokybę, teisės aktų nustatyta tvarka turėjo fiksuoti atliekamų darbų kokybės trūkumus (defektus) ir nedelsdamas pranešti apie tai rangovui. Kolegija pažymėjo, kad teisminės statybos techninės ekspertizės tikslas buvo išsiaiškinti ir nustatyti stogo įrengimo darbų trūkumų atsiradimo laiką ir pobūdį – ar darbų trūkumai buvo akivaizdūs ar ne jau darbų perdavimo ir priėmimo momentu. Ekspertinio tyrimo metu konstatuota, kad visi stogų įrengimo darbų defektai egzistavo jau darbų priėmimo ir perdavimo momentu, jie buvo akivaizdūs, todėl negalima daryti išvados, kad tie trūkumai laikytini vėliau išryškėjusiais (atsiradusiais) statinius eksploatuojant garantiniu terminu. Ieškovas, kuris vykdė ir kontrolines techninio prižiūrėtojo funkcijas, akivaizdaus darbų defekto, egzistavusio dar prieš statybos objekto perdavimą, nefiksavo nei darbų atlikimo, nei jų priėmimo metu. Dėl to kolegija sutiko su teismo išvada, kad ieškovas negalėjo tokių trūkumų faktu remtis po darbų priėmimo ir perdavimo procedūros įforminimo atitinkamais aktais. Nors šalys rangos sutartyse neaptarė konkrečių darbų perdavimo ir priėmimo sąlygų ir tvarkos, tačiau kolegija, papildomai tirdama ir vertindama faktines bylos aplinkybes, aiškinosi, kaip praktiškai buvo organizuotas ir vykdytas darbų perdavimas ir priėmimas, ir padarė išvadą, kad ieškovas nesiėmė priemonių įvykdyti savo prievolę tinkamai organizuoti stogų įrengimo darbų priėmimą, neįspėjo rangovo apie akivaizdžius sandėlių stogų įrengimo trūkumus, kurie sandėlių eksploatavimo metu galėjo sukelti (ir faktiškai sukėlė) neigiamų padarinių, todėl, reikalaudamas atlyginti būsimus stogų defektų šalinimo kaštus, jis negali remtis tokių trūkumų faktu. Kolegija, vadovaudamasi šalių sudarytų rangos sutarčių sąlygomis ir nustatytomis aplinkybėmis, kad ieškovas nesiėmė priemonių tinkamai (normaliai) organizuoti darbų priėmimą ir be išlygų pasirašė darbų priėmimo–perdavimo aktus, nenurodydamas juose kokių nors trūkumų, padarė išvadą, jog ieškovas laikytinas praradusiu teisę remtis trūkumų faktu, nes šie buvo akivaizdūs. Kolegija nenustatė aplinkybių, kad būtų buvusi suvaržyta užsakovo galimybė fiksuoti akivaizdžius sandėlių stogų įrengimo darbų trūkumus tų darbų priėmimo metu. Nors ieškovas teigė, kad stogų įrengimo darbų trūkumai paaiškėjo praėjus metams nuo pastatų eksploatacijos pradžios, tačiau tokie teiginiai nepaneigia ekspertų išvadų, jog visi nustatyti trūkumai egzistavo jau statinių perdavimo ir priėmimo metu. Trūkumų išryškėjimą po pastatų eksploatacijos pradžios kolegija vertino ne kaip trūkumų atsiradimą per garantinį pastatų eksploatacijos terminą, bet jau priėmimo metu egzistavusių trūkumų padarinių atsiradimą (pvz., drėgmės į patalpų vidų prasiskverbimas, vandens nutekėjimai lubose ir sienose, lubų kritimas), veikiant netinkamos kokybės stogo įrenginius išoriniams aplinkos veiksniams. Kolegijos nuomone, teismas, nustatydamas ir vertindamas atliktų darbų trūkumų atsiradimo momentą ir jų pobūdį bei atsiradimo priežastis, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir išsamiai, siekdamas padaryti konkrečias išvadas dėl įrodinėjimo dalyko, išanalizavo byloje esančius įrodymus.

13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis teismas nurodė, kad kasaciniame skunde keliamas teisės taikymo klausimas dėl rangovo atsakomybės už netinkamos kokybės darbą, kai užsakovas statybos darbų priėmimo akte nenurodo darbų kokybės trūkumų; dėl šalių bendradarbiavimo vykdant rangos sutartį; darbo rezultatų trūkumų pobūdžio ir galimybės remtis tokių trūkumų faktu. Teismas pasisakydamas dėl užsakovo, priėmusio rangos darbus (darbų rezultatą), teisės remtis atliktų darbų trūkumais ir rangos sutarties šalių pareigos bendradarbiauti, nurodė, jog teismo praktikoje dėl rangos darbų priėmimo–perdavimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifiką, specialiai yra aptaręs rangos sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis). Tinkamas šios pareigos įgyvendinimas yra priemonė, leidžianti išvengti galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo. Tai pagrindžiama visų pirma tuo, kad rangovas, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, gerai žino (arba privalo žinoti) savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika. Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovų. Jeigu sutarties vykdymo metu kilo kliūčių, trukdančių laiku ir tinkamai įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti CK 6.691 straipsnyje įtvirtintą imperatyviąją įstatymo nustatytą statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą. Kasacinis teismas pasisakydamas dėl teismų praktikos taikymo nagrinėjant šalių ginčą; darbo rezultatų trūkumų pobūdžio ir rangovo atsakomybės už netinkamos kokybės darbus, pažymėjo, kad užsakovas nepraranda teisės remtis atliktų darbų trūkumų faktu tuo atveju, jeigu darbų perdavimas ir priėmimas buvo tinkamas, t. y. atitiko visas sutarties ir teisės aktų nustatytas darbų priėmimo sąlygas. Esant ginčui, kad darbai nebuvo perduoti arba perduoti netinkamai, teismas turi tai įvertinti ne tik analizuodamas darbų priėmimo–perdavimo aktą, bet ir pasisakydamas dėl darbų priėmimo procedūros atitikties rangos sutarties ir teisės aktų nuostatoms. Nors apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, konstatavo, kad paslėptų darbų, kiek tai susiję su stogų įrengimu, patikrinimo aktai nesurašyti (žurnalai neužpildyti), medžiagų kokybės dokumentai nepateikti, nors ekspertizės akte nurodyta, kad stogo dangos apatinio vatos sluoksnio paklojimo darbai priklauso paslėptų darbų kategorijai, tačiau kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad tai, jog nebuvo surašyti ir pateikti nurodyti dokumentai, suvaržė galimybę pasirašant darbų priėmimo–perdavimo aktus konstatuoti paslėptus darbų trūkumus, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, jog visi statybos darbai buvo akivaizdūs, nelaikytina pagrįsta.

14Kasacinis teismas nurodė, kad statybos rangos sutartimis šalys susitarė, jog statybą aprūpinti medžiagomis ir įrengimais, detalėmis ir kitokiomis konstrukcijomis turi rangovas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad užsakovas turi teisę, bet ne pareigą kontroliuoti statybos produktų kokybę (CK 6.689 straipsnis), netinkamos kokybės produkto panaudojimo rizika tenka rangovui (CK 6.687 straipsnis). Netgi ir tais atvejais, kai statybos produktus pateikia užsakovas, rangovui tenka pareiga įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, o rangovas, neįspėjęs užsakovo apie CK 6.659 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, atsako už daikto trūkumus (CK 6.659 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ekspertizės akto duomenimis, konstatavo, kad stogų įrengimo darbų defektams (už kurių atsiradimą turėtų būti atsakingas rangovas) priskirtini per plono sluoksnio mineralinės akmens vatos stogo konstrukcijai izoliuoti panaudojimas (vatos paklojimas priskirtinas prie paslėptų darbų) bei netinkamos stogo hidroizoliacinės ritininės bituminės dangos panaudojimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad stogų statybai tiekiamos medžiagos buvo derinamos su kasatoriumi (užsakovu), sprendė, jog šios aplinkybės pagrindu negalima konstatuoti buvus paslėptų darbų trūkumus ir užsakovo galimybę remtis darbų trūkumais, kai jie nenurodyti darbų priėmimo aktuose (CK 6.662 straipsnio 3 dalis). Kasacinės instancijos teisėjų kolegija pagrįstais laikė kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas byloje nustatytiems faktams teisiškai kvalifikuoti netinkamai taikė materialiosios teisės normas, konstatuojant paslėptus trūkumus. Kasacinis teismas pažymėjo, kad nors atsakovas ir derino medžiagų panaudojimą stogams dengti su kasatoriumi, tačiau byloje nekonstatuota, kad atsakovas būtų įspėjęs kasatorių, jog dėl tokių naudojamų medžiagų nebus pasiekta norimo rezultato. Atsakovas, būdamas statybų srities specialistas ir veikdamas savo rizika, atliko stogų įrengimo ir rekonstrukcijos darbus, žinodamas (ar turėdamas žinoti), kad tam tikrų medžiagų (akmens vatos ir kt.), neatitinkančių kokybės reikalavimų, panaudojimas gali turėti įtakos atliekamų darbų tinkamumui, tvirtumui, kokybei. Nerūpestingi atsakovo veiksmai lėmė tai, kad nebuvo pasiektas norimas statybos darbų rezultatas.

15Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis atsakovo atstovo parodymais, konstatavo, kad dėl akivaizdžių (matomų) darbų trūkumų su užsakovu buvo suderinta; darbai priimti su trūkumais to nenurodant darbų rezultato priėmimo–perdavimo aktuose, nes šalys žodžiu susitarė, jog atsakovas atliks papildomus darbus, už kuriuos nebus mokama. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos požiūriu, ši aplinkybė vertintina kaip užsakovo teisė CK 6.662 straipsnio 2 dalies prasme reikalavimą pašalinti trūkumus pareikšti vėliau. Esant aptartai situacijai teisėjų kolegija laikė nepagrįstą apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad kasatorius, nenurodęs priėmimo–perdavimo aktuose darbų kokybės trūkumų, prarado teisę remtis šiuo faktu. Kasacinis teismas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo, jog buvo atlikti papildomi darbai, už kuriuos nebuvo mokama. Jeigu tokie darbai ir buvo atlikti, tai ši aplinkybė neturi reikšmės taikant CK 6.662 straipsnio 2 dalies nuostatas, ji gali būti reikšminga sprendžiant dėl trūkumų šalinimo išlaidų dydžio.

16Kasacinio teismo teisėjų kolegija, kasacinio skundo argumentus, kad rangovas (atsakovas) pažeidė įstatyme nustatytą pareigą rangos sutarties šalims bendradarbiauti, iš dalies pripažino pagrįstais. Bendradarbiavimo pareigos netinkamą vykdymą teisėjų kolegijos nuomone patvirtina ir aplinkybė, kad atsakovas, kaip statybos srities specialistas, manydamas, jog techniniuose dokumentuose priimti netinkami sprendimai (dėl reikiamo vėdinimo kaminėlių, stogo apšiltinimo medžiagai tvirtinti naudojamų smeigių skaičiaus ir pan.), turėjo apie tai įspėti kasatorių. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad tai, jog kasatorius rangos sutarties pagrindu prisiėmė statybos techninę priežiūrą, nepaneigia atsakovo kaip rangovo pareigos tinkamai atlikti statybos darbus pagal teisės aktų ir sutarties nustatytas sąlygas bendradarbiaujant su užsakovu.

17Konstatavusi, kad tiek kasatorius netinkamai atliko sutartimis nustatytą pareigą organizuoti statinių techninę ir projekto vykdymo priežiūrą bei nedelsiant pranešti rangovui apie nustatytus nukrypimus nuo statybos sąlygų, bei tai, jog ne visi statybos darbai buvo akivaizdūs, kad šalys susitarė dėl trūkumų pretenzijas pareikšti po priėmimo–perdavimo aktų pasirašymo, teisėjų kolegija sprendė, jog apeliacinės instancijos teismo išvada, kad už statybos darbų trūkumus atsakingas tik kasatorius, pripažintina nepagrįsta (CK 6.206 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms netinkamai taikė materialiosios teisės normas dėl teisinės atsakomybės taikymo rangovui už netinkamos kokybės darbą. Dėl to teisėjų kolegija pripažino pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas, kuriuo atmestas reikalavimas taikyti atsakomybę rangovui, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

18Kasacinis teismas nurodė, kad konstatavus rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą, turi būti sprendžiamas statybos darbų kokybės trūkumų šalinimo išlaidų dydis bei šių išlaidų rizikos paskirstymas tarp sutarties šalių. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškinį tuo pagrindu, kad kasatorius prarado teisę remtis trūkumų faktu, nesiaiškino ir nenustatinėjo teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių dėl išlaidų trūkumams pašalinti dydžio ir jo pagrįstumo bei rizikos paskirstymo tarp sutarties šalių. Kasatorius trūkumų šalinimo išlaidų (nuostolių) faktą ir dydį grindė teismo ekspertizės aktu ir teismo eksperto paaiškinimu teismo posėdyje bei prie ekspertizės akto pateiktomis sąmatomis. Tačiau šių pateiktų įrodymų apeliacinės instancijos teismas neanalizavo ir nevertino.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,

20teisiniai argumentai ir išvados

21Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

22Dėl bylos nagrinėjimo ribų

23Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 str. 2 d.), todėl bylą nagrinėjant apeliacine tvarka bus analizuojami apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais.

24Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. sausio 25 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą.

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo kasacinį skundą, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

26Dėl ieškovo reikalavimo priteisti nuostolius

27Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl rangovo atsakomybės už netinkamos kokybės darbą, kai užsakovas statybos darbų priėmimo akte nenurodo darbų kokybės trūkumų; dėl šalių bendradarbiavimo vykdant rangos sutartį; darbo rezultatų trūkumų pobūdžio ir galimybės remtis tokių trūkumų faktu.

28Minėtoje kasacinio teismo nutartyje konstatuota, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas dėl rangovo atsakomybės už darbų kokybę, nenustatė faktinių aplinkybių trūkumų šalinimo išlaidų dydžiui ir pagrįstumui konstatuoti.

29Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Statybos rangos sutartys iš kitų rangos sutarčių išskiriamos pagal savo dalyką - tai sutartys dėl statinių statymo ar kitų statybos darbų atlikimo (CK 6.681 straipsnis), iš statybos rangos kylantiems santykiams, kaip specialiosios, prioritetiškai taikomos CK 6.681 - 6.699 straipsnių normos, o bendrosios rangos sutarties nuostatos – tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms bei jomis nesureguliuotiems klausimams. Statybos veikloje būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą (statybos darbai ir statiniai neturi kelti pavojaus žmonių saugumui, aplinkai ir pan.), todėl statybos santykiai, susiję su esminiais reikalavimais statiniams, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naudojimo ir priežiūros, nugriovimo veikla ir kt., reglamentuojami imperatyviųjų viešosios teisės normų (Statybos įstatymo, jį lydinčių poįstatyminių aktų, statybos techninių reglamentų, kt.). Šie statybos santykių teisinio reglamentavimo ypatumai lemia atitinkamą sutarties laisvės principo statybos rangos sutartiniuose santykiuose ribojimą. Pagal CK 6.684 straipsnio normas rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai; normatyviniai statybos dokumentai turi būti nurodyti statybos rangos sutartyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvūs statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus. Užsakovo valią sudaryti statybos rangos sutartį nulemia jo poreikis atitinkamam darbui ar jo rezultatui, tuo tarpu rangovas statybos rangos sutartyje paprastai veikia kaip profesionalas, vykdydamas savo verslą, todėl įstatymo jam nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą negu užsakovui. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių, išskyrus smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių (CPK 6.695 straipsnis); be to, rangovas negali apsiriboti normatyvinių statybos dokumentų, sutarties dokumentų ir užsakovo reikalavimais ir jais remdamasis pateisinti statybos darbų ar statinio trūkumus - pagal CK 6.659 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias rangos sutarčių taisykles rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą dėl netinkamų dokumentų, medžiagų, darbų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui. Tuo tarpu užsakovui, jeigu kitaip nenumatyta įstatyme ar sutartyje, statybos darbų kontrolė ir priežiūra yra teisė, o ne pareiga; rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis (CPK 6.689 straipsnio 4 dalis).

30Taigi, nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovo UAB „AKS projektai“ prievolės atlyginti ieškovui UAB „Aviacijos paslaugų centras“ statybos darbų rezultato trūkumų šalinimo išlaidas po to kai darbų rezultato kokybės garantiniu terminu paaiškėjo atsakovo atliktų statybos rangos darbų trūkumai.

31Kasacinės instancijos teismas šioje byloje rėmėsi teismo praktika, kuria dėl rangos darbų priėmimo–perdavimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-235/2005; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Jaukurai“ v. UAB ,,Forsitia“ , bylos Nr. 3K-3-469/2010). Kasacinis teismas taip pat akcentavo rangos sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis).

32Pažymėtina, kad CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareiga, t. y. jei kyla kliūčių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis turi imtis visų nuo jų priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Ši pareiga yra esminė vykdant bet kurią sutartį (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, vertinant užsakovo ir rangovo atsakomybės už tinkamą statybos rangos sutarties vykdymą ribas, išaiškinta, kad, atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifiką, įstatymų leidėjas specialiai aptarė tokios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis). Tinkamas šios pareigos įgyvendinimas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo. Tai pagrindžiama visų pirma tuo, kad rangovas, užsiimdamas ūkine-komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, gerai žino (arba privalo žinoti) savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika. Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovo. Jeigu sutarties vykdymo metu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti CK 6.691 straipsnyje įtvirtintą imperatyviąją įstatyminę statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2007 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,, Polikopija“ v. J. B. reklamos paslaugų įmonė „( - )“, bylos Nr. 3K-3-530/2007; 2008 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-396/2008).

33Tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismas ieškinio netenkino, nes laikė, kad užsakovas galėjo pastebėti kokybės trūkumus (defektus) dar prieš stogų įrengimo darbų ir pastatų priėmimą iš rangovo, arba juos nustatyti priėmimo metu, nes stogų įrengimo darbų trūkumai buvo akivaizdūs. Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad tai, jog nebuvo surašyti ir pateikti paslėptų darbų, kiek tai susiję su stogų įrengimu, patikrinimo aktai (žurnalai neužpildyti), medžiagų kokybės dokumentai, suvaržė galimybę pasirašant darbų priėmimo–perdavimo aktus konstatuoti paslėptus darbų trūkumus, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, jog visi statybos darbai buvo akivaizdūs, nelaikytina pagrįsta.

34Kaip matyti iš byloje esančio 2009 m. vasario 27 d. teismo ekspertizės akto į klausimą ar pastato, esančio ( - ), techninės apskaitos byloje pažymėto indeksu 15F1/G, stogo statybos darbai yra atlikti pagal projektinę dokumentaciją ir teisės aktų reikalavimus, ekspertas atsakė, kad šio pastato stogo statybos darbai atlikti pažeidžiant teisės aktų ir įprastai tos rūšies darbams keliamus reikalavimus bei nesilaikant techninio projekto reikalavimų. Į klausimą ar pastato, esančio ( - ), pažymėto indeksu 6Flp, stogo rekonstrukcijos darbai yra atlikti pagal projektinę dokumentaciją ir teisės aktų reikalavimus, ekspertas atsakė, kad šio pastato, stogo rekonstrukcijos darbai yra atlikti nesilaikant projektinės dokumentacijos ir teisės aktų reikalavimų. Į klausimą kokie yra abiejų pastatų stogų trūkumai ir kokia dabartinė šių trūkumų pašalinimo kaina, ekspertas nustatė, kad pastato, pažymėto indeksu 6F1p, stogas neatitinka techninio projekto reikalavimų - yra įrengtas per mažas šilumos izoliacijos sluoksnis (vietoj 15 cm - įrengta 13 cm), neįrengtas nuolydis prie stoglangių, neįrengti latakai, taip pat nustatyta, kad pastato, pažymėto indeksu 6F1p, stogui panaudota netinkama hidroizoliacinė stogo danga (ši danga negali būti naudojama sutapdintų stogų dangai). Teismo ekspertizės akte konstatuota, kad tuometinė minėtų trūkumų pašalinimo kaina yra: pastato pažymėto 15F1g - 310820 Lt, o pastato pažymėto 6F1p - 237505 Lt (iš viso 548325 Lt).

35Teisėjų kolegija atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktus išaiškinimus, teismo ekspertizės aktą, į statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi stoką, į tai, kad atsakovas, kaip statybos srities specialistas, turėjo įspėti užsakovą, kad dėl tokių naudojamų medžiagų nebus pasiekta norimo rezultato, į tai, kad darbus kontroliavo užsakovo paskirtas techninis statybos prižiūrėtojas, kad rangovas darbus atliko su trūkumais, todėl laiko, kad tiek ieškovas netinkamai atliko sutartimis nustatytą pareigą organizuoti statinių techninę ir projekto vykdymo priežiūrą bei nedelsiant pranešti rangovui apie nustatytus nukrypimus nuo statybos sąlygų, bei tai, jog ne visi statybos darbų trūkumai buvo akivaizdūs, kad šalys susitarė dėl trūkumų pretenzijas pareikšti po priėmimo– perdavimo aktų pasirašymo, teisėjų kolegija sprendžia, jog už statybos darbų trūkumus negali būti laikomas atsakingas tik ieškovas, todėl pripažįstama, kad dėl patirtų nuostolių yra kaltė tiek ieškovo, tiek atsakovo po 50 procentų, atitinkamai yra paskirstoma pareiga ir dėl patirtų nuostolių atlyginimo. Kaip jau buvo minėta, apeliantas tiek ieškiniu, tiek ir apeliaciniu skundu prašė priteisti iš atsakovo UAB „AKS projektai“ 218819 Lt sandėlio (statinio indeksas 6F1/p) stogo remonto būsimų išlaidų, 295636 Lt sandėlio (statinio indeksas 15F1/g) stogo remonto būsimų išlaidų atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į teismo ekspertizės akte nurodytą trūkumų pašalinimo kainą, laiko, kad ieškovo prašoma atlyginti bendra suma 514455 Lt yra pagrįsta, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dėl atsiradusių nuostolių yra kaltas ir pats ieškovas, todėl jam iš atsakovo yra priteistina pusė jo prašomos sumos, kas sudaro 257227,5 Lt.

36Dėl bylinėjimosi išlaidų

37Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutartimi atsakovui UAB „AKS projektai“ iškelta restruktūrizavimo byla. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad nuo žyminio mokesčio už paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus atleidžiami asmenys, dalyvaujantys byloje, kurioje dalyvauja restruktūrizuojama įmonė, todėl ieškovas įstatymu atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už šioje byloje paduotą apeliacinį ir kasacinį skundus. Prie paduoto apeliacinio skundo ieškovas pateikė žyminio mokesčio mokėjimo, atlikto dar iki restruktūrizavimo bylos atsakovui UAB „AKS projektai“ iškėlimo, dokumentus (b. l. 43-44, t. 3). Kaip teisingai yra nurodęs apeliacinės instancijos teismas, iš datų pateiktuose mokėjimo nurodymuose matyti, kad žyminio mokesčio mokėjimas buvo atliekamas ne tik iki restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo, bet dar ir iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodoma, kad jis su skundu pateikia dokumentus mokesčio sumokėjimo, atlikto anksčiau ketinant pareikšti kitą ieškinį, tačiau kito ieškinio nepareiškė, todėl sumokėto žyminio mokesčio nepanaudojo ir prašo mokesčio mokėjimą priimti paduodant skundą šioje byloje (b. l. 41, t. 3). Kadangi ieškovas kartu su apeliaciniu skundu, už kurio padavimą jis neturėjo mokėti žyminio mokesčio, pateikė mokėjimo dokumentus, iš kurių matyti, kad mokestis buvo sumokėtas dar iki restruktūrizavimo bylos atsakovui UAB „AKS projektai“ iškėlimo, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti žyminio mokesčio galimo sugrąžinimo ieškovui klausimą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovo paduodamas apeliacinis skundas neturėjo būti apmokestinamas žyminiu mokesčiu, jo pateikti mokėjimo nurodymai dėl 3728 Lt ir 6912 Lt žyminio mokesčio nelaikytini panaudotais šioje civilinėje byloje. Ieškovas kasacinį skundą pateikė po UAB „AKS projektai“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, todėl 9145 Lt žyminis mokestis grąžintinas UAB „Aviacijos paslaugų centras“.

38Bylos duomenimis pirmosios instancijos teisme pašto išlaidos sudarė 21 Lt, apeliacinės instancijos teisme pašto išlaidos sudarė 13,50 Lt, o kasacinės instancijos teisme - 52,61 Lt (iš viso 87,11 Lt). Ieškovas už ieškinį yra sumokėjęs 9300 Lt (140, b.l., t. 1) žyminį mokestį, atsakovas sumokėjo 1190 Lt išlaidas dėl eksperto iškvietimo į teismo posėdį, o išlaidos ekspertizei apmokėti sudaro 16660 Lt (117 b.l., t. 2).

39Atsižvelgiant į tai, kad pagrįsta pripažinta 50 procentų dydžio ieškovo reikalavimo dalis, todėl atitinkamai yra paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, t.y. teismo priteista iš ieškovo 21 Lt pašto išlaidų pirmosios instancijos teisme jam suma mažintina iki 10,50 Lt, o likusi 10,50 Lt suma priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą. Taip pat iš ieškovo ir atsakovo į valstybės biudžetą priteistina po 33 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose. Iš atsakovo UAB „AKS projektai“ priteistina 4650 Lt ieškovo UAB „Aviacijos paslaugų centras“ naudai už ieškinį sumokėta žyminio mokesčio dalis. Iš ieškovo UAB „Aviacijos paslaugų centras“ priteistina 8330 Lt išlaidų atsakovo UAB „AKS projektai“ naudai už ekspertizės atlikimą. Iš ieškovo atsakovui priteistina 595 Lt suma už eksperto iškvietimą į teismo posėdį. Bylos duomenimis ieškovas pirmosios instancijos teisme yra sumokėjęs advokatui 8000 Lt už teisinę pagalbą, todėl iš atsakovo ieškovui yra priteistina 4000 Lt suma jo patirtų išlaidų už teisinę pagalbą.

40Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.

Nutarė

41Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 16 d. sprendimą iš dalies pakeisti:

42Ieškinį tenkinti iš dalies.

43Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Aviacijos paslaugų centras“ (į.k. 134135422) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „AKS projektai“ (į. k. 136035755) 257227,50 Lt nuostolių atlyginimui ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

44Priteistą iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Aviacijos paslaugų centras“ 16660 Lt išlaidų už ekspertizės atlikimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „AKS projektai“ sumą sumažinti iki 8330 Lt.

45Priteistą iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Aviacijos paslaugų centras“ valstybei 21 Lt sumą išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme sumažinti iki 10,50 Lt.

46Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „AKS projektai“ 10,50 Lt sumą už išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme į valstybės biudžetą.

47Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „AKS projektai“ ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Aviacijos paslaugų centras“ 4650 Lt už ieškinį sumokėtą žyminio mokesčio dalį.

48Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „AKS projektai“ ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Aviacijos paslaugų centras“ 595 Lt už eksperto iškvietimą į teismo posėdį.

49Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „AKS projektai“ ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Aviacijos paslaugų centras“ 4000 Lt sumą už išlaidas teisinei pagalbai apmokėti.

50Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

51Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Aviacijos paslaugų centras“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „AKS projektai“ po 33 Lt bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose.

52Grąžinti UAB „Aviacijos paslaugų centras“ 9145 Lt žyminį mokestį sumokėtą 2011 m. liepos 27 d. (mokėjimo nurodymas Nr. 1515) už kasacinį skundą. Mokėjimo nurodymas paliekamas byloje.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovo UAB „Aviacijos paslaugų centras“ atstovas ieškiniu prašė... 5. Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti. Atsakovas... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškovo ieškinį... 8. Teismo paskirtos statybinės ekspertizės aktu nustatyta, jog pastato,... 9. III. Apeliacinio skundo argumentai, apeliacinės ir kasacinės instancijos... 10. Ieškovo UAB „Aviacijos paslaugų centras“ atstovas apeliaciniu skundu... 11. Rašytinių atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.... 12. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011... 13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi Lietuvos... 14. Kasacinis teismas nurodė, kad statybos rangos sutartimis šalys susitarė, jog... 15. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis atsakovo atstovo parodymais,... 16. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, kasacinio skundo argumentus, kad rangovas... 17. Konstatavusi, kad tiek kasatorius netinkamai atliko sutartimis nustatytą... 18. Kasacinis teismas nurodė, kad konstatavus rangovo atsakomybę už netinkamos... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,... 20. teisiniai argumentai ir išvados... 21. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 22. Dėl bylos nagrinėjimo ribų ... 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 24. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011... 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 26. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti nuostolius... 27. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl rangovo atsakomybės už netinkamos... 28. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje konstatuota, kad apeliacinės instancijos... 29. Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas)... 30. Taigi, nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovo UAB „AKS... 31. Kasacinės instancijos teismas šioje byloje rėmėsi teismo praktika, kuria... 32. Pažymėtina, kad CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta statybos rangos sutarties... 33. Tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismas ieškinio... 34. Kaip matyti iš byloje esančio 2009 m. vasario 27 d. teismo ekspertizės akto... 35. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, Lietuvos... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 37. Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutartimi atsakovui UAB „AKS... 38. Bylos duomenimis pirmosios instancijos teisme pašto išlaidos sudarė 21 Lt,... 39. Atsižvelgiant į tai, kad pagrįsta pripažinta 50 procentų dydžio ieškovo... 40. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 41. Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 16 d. sprendimą iš dalies pakeisti:... 42. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 43. Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Aviacijos paslaugų... 44. Priteistą iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Aviacijos paslaugų... 45. Priteistą iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Aviacijos paslaugų... 46. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „AKS projektai“... 47. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „AKS projektai“... 48. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „AKS projektai“... 49. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „AKS projektai“... 50. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 51. Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Aviacijos paslaugų... 52. Grąžinti UAB „Aviacijos paslaugų centras“ 9145 Lt žyminį mokestį...