Byla 2-544/2013
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Karpis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. nutarties, kuria iš dalies panaikinta nutarties dalis dėl priverstinės hipotekos nustatymo, civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. (R. P.) prašymą atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2-2718-232/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Karpis“ ieškinį atsakovui S. E. L. dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 16 d. nutartimi patvirtino ieškovo UAB „Karpis“ ir atsakovo S. E. L. sudarytą taikos sutartį, o civilinę bylą Nr. 2-2718-232/2010 nutraukė. Teismo nutarties pagrindu trečiojo asmens UAB „Vadybos klinika“ nekilnojamajam turtui buvo pritaikyta priverstinė hipoteka ieškovo UAB „Karpis“ 1,6 mln. litų sumai taikos sutartimi patvirtintų reikalavimų į atsakovą S. E. L. užtikrinti.

5Pagal pareiškėjo R. P. prašymą Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 15 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos Nr. 2-2718-232/2010 nagrinėjimą. Pagrindu atnaujinti bylos nagrinėjimą buvo pripažinta aplinkybė, jog teismui 2012 m. birželio 16 d. nutartimi nustačius priverstinę hipoteką UAB „Vadybos klinika“ turtui, tačiau į bylos nagrinėjimą neįtraukus UAB „Vadybos klinika“ bei jos kreditorių buvo pasisakyta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių (CPK 366 str. 1 d. 7 p.).

6Pareiškėjas R. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutarties dalį dėl priverstinės hipotekos nustatymo UAB „Vadybos klinika“ turtui, kadangi ji pažeidžia pareiškėjo, kaip UAB „Vadybos klinika“ kreditoriaus, interesus.

7Trečiuoju asmeniu įtraukta O. L. atsiliepime nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartimi patvirtinta UAB „Vadybos klinika“ ir UAB „Karpis“ taikos sutartis, kuria buvo nustatyta priverstinė UAB „Vadybos klinika“ nekilnojamojo turto hipoteka, pažeidė visų kitų UAB „Vadybos klinika“ kreditorių teises, nes UAB „Karpis“ suteikė daugiau teisių prieš kitus kreditorius. Jai UAB „Vadybos klinika“ nebuvo išmokėjusi 1 706,0Lt darbo užmokesčio, tačiau ji 2011 m. birželio 28 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi savo reikalavimo teisę į šią sumą perleido S. E. L..

8Trečiasis asmuo UAB „Vadybos klinika“ prašo Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria patvirtinta UAB „Karpis“ ir S. E. L. sudaryta taikos sutartis, panaikinti dalyje dėl priverstinės hipotekos nustatymo UAB „Vadybos klinika“ turtui ir priimti naują sprendimą, atsisakant šioje dalyje tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį. Paaiškina, kad egzistuoja absoliutūs Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutarties negaliojimo pagrindai, kadangi jos priėmimo metu byloje nedalyvavo tretysis asmuo UAB „Vadybos klinika“. Nesant suformuluoto ieškovo reikalavimo dėl priverstinės hipotekos nustatymo trečiajam asmeniui UAB „Vadybos klinika“, teismas neturėjo teisinio pagrindo tvirtinti ginčo šalių pateiktos taikos sutarties, kadangi taikos sutartimi negali būti sprendžiami kiti klausimai, dėl kurių įstatymo nustatyta tvarka nebuvo kreiptasi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010). Trečiojo asmens nekilnojamojo turto įkeitimas ieškovo naudai nebuvo argumentuojamas ir negali būti pateisinamas ypatingų teisinių gėrių apsauga, ar išskirtiniu konkretaus kreditoriaus interesu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2010; 2012 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2012). Teismui patvirtinus taikos sutartį ir atsakovui nevykdant taikos sutartimi pripažintų savo prievolių, atsakovo prisiimti įsipareigojimai neabejotinai būtų vykdomi trečiojo asmens sąskaita. Akivaizdu, kad priverstinės hipotekos nustatymas trečiojo asmens turtui prieštarauja įmonės veiklos tikslams bei prieštarauja viešajam interesui, kadangi taikos sutartimi nustatyta priverstinė hipoteka prives įmonę prie bankroto. Iškėlus trečiajam asmeniui bankroto bylą, prasidėtų nauji teisminiai ginčai, kadangi teismo administratorius galėtų taikos sutartį ginčyti actio Pauliana pagrindu. Trečiojo asmens UAB „Vadybos klinika“ akcijos yra perleistos kitam asmeniui (A. K.), kuris įmonės valdymo organų anksčiau išduotus sutikimus leisti įkeisti bendrovei priklausantį nekilnojamąjį panaikino.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 16 d. nutartimi pareiškėjo R. P. pareiškimą tenkino, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutarties dalį, kuria neterminuotam laikui nustatyta priverstinė hipoteka UAB „Vadybos klinika“ (juridinio asmens kodas 225783990, adresas ( - )) nuosavybės teise priklausantiems pastatams įregistruotą hipotekos registre, užtikrinant ieškovo UAB „Karpis“ reikalavimo į atsakovą S. E. L. įvykdymą. Kitą nutarties dalį paliko nepakeistą bei priteisė bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui.

10Teismas nurodė, kad byloje UAB „Vadybos klinika“ jokie reikalavimai nebuvo reiškiami, ji įsipareigojimų UAB „Karpis“ neturėjo ir įmonė į bylos nagrinėjimą įtraukta nebuvo, todėl nusprendė, kad teismas, nustatydamas priverstinę hipoteką UAB „Vadybos klinika“ turtui, siekiant užtikrinti ieškovo UAB „Karpis“ reikalavimų patenkinimą patvirtinus taikos sutartį, pažeidė CPK normas, kadangi taikos sutartimi negali būti sprendžiami kiti klausimai, dėl kurių įstatymo nustatyta tvarka nebuvo kreiptasi į teismą. Tvirtinant taikos sutartį, UAB „Karpis“ jokių reikalavimų UAB „Vadybos klinika“ nekėlė, o UAB „Vadybos klinika“ turėjo keletą kreditorių, kurių bendra reikalavimų suma siekė daugiau milijono litų. Kreditorių tarpe buvo ir UAB „Karpis“ skolininkas S. E. L., o taip pat R. P. ir kiti, kurie į bylos nagrinėjimą įtraukti nebuvo. Teismas pažymėjo, kad UAB „Vadybos klinika“ kreditorinius reikalavimus kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims pripažįsta ir nei jų, nei reikalavimo perleidimo sutarčių neginčija. Teismo nuomone, ginčijama nutartimi nustatyta UAB „Vadybos klinika“ turtui priverstinė hipoteka ieškovo UAB „Karpis“ reikalavimams į atsakovą S. E. L. užtikrinti, yra pažeistos UAB „Vadybos klinika“ buvusių, o faktiškai ir vėliau atsiradusių kreditorių teisės. Teismas priėjo prie išvados, kad teismas, tvirtindamas taikos sutartį ir nustatydamas UAB „Vadybos klinika“ turtui priverstinę hipoteką kito asmens prievolės įvykdymui užtikrinti, nereiškiant įkaito davėjui jokių reikalavimų ir neįtraukiant jo bei turėtų kreditorių į bylą, pažeidė procesinės teisės normas (CPK 37, 42str.2d) ir įmonės kreditorių teises, nes įkaito gavėjas, neturėdamas kreditorinio reikalavimo UAB „Vadybos klinika“, įgijo pirmumo teisę iš jos turto patenkinti savo turimą reikalavimą S. E. L.. Teismas pažymėjo, kad UAB „Vadybos klinika“ naujasis akcininkas ir vadovas 2012 m. gegužės 16 ir 17 d. sprendimais panaikino 2010 m. kovo 31 d. išduotą sutikimą nustatyti priverstinę hipoteką nekilnojamajam turtui UAB „Karpis“ naudai. Teismas kitos nutarties dalies nepanaikino, nes toks prašymas nebuvo pareikštas.

11II. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Karpis“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, atmesti R. P. prašymą, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartį ir atmesti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą byloje. Skundą grindžia šiais argumentais:

131. Teismas neteisingai vertino ir aiškino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo suinteresuotumu bylos baigtimi. Apelianto nuomone, jis, o ne atsakovas S. E. L., turėtų būti laikomas įgijusiu reikalavimo teises (pagal 2005 m. rugsėjo 23 d. paskolos sutartį) iš p. J. A. T. J., p. S. H. R. į UAB „Vadybos klinika“ pagal 2008 m. sausio 25 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, nes atsakovas už šį 810 000 Lt reikalavimą nesumokėjo, paprašė ieškovo tai padaryti. Ieškovui atsiskaičius pagal Reikalavimo perleidimo sutartį, ieškovas laikomas įgijęs šias teises. Nepaisant to, atsakovas pagal, ieškovo nuomone, apsimestinę 2009 m. spalio 15 d. Reikalavimo perleidimo sutartį perleido pareiškėjui R. P. 200 000 Lt dydžio reikalavimo teises pagal 2005 m. rugsėjo 23 d. paskolos sutartį. Apelianto nuomone, atsakovas negalėjo perleisti negaliojančios, neegzistuojančios teisės, 2009 m. spalio 15 d. Reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta pažeidžiant Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėjas negalėjo būti bendrovės kreditoriumi nei nutarties priėmimo metu, nei pareiškimo pateikimo teismui metu. Kadangi atsakovas neįgijo reikalavimo teisių į bendrovę, nes jos iki šiol priklauso ieškovui, tai pareiškėjas taip pat negalėjo įgyti ir neįgijo šių reikalavimo teisių iš jų neturinčio atsakovo. Pareiškėjas, neįgijęs reikalavimo teisės, negalėjo paduoti pareiškimo dėl proceso atnaujinimo, nes jis neturi suinteresuotumo bylos baigtimi. Skundžiama nutartis pažeidė LR CK 6.50 straipsnio 1, 3 dalių, 6.102 straipsnio l dalies, LR CPK 5 straipsnio 1 dalies, 365 straipsnio 1 dalies normas (LR CPK 329 str. 1 d., 330, 338 str.).

142. Pareiškėjas pareikalavo atsiskaityti tik 2011 m. gruodžio 19 d., t. y. praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo nutarties priėmimo dienos. Ginčijamos nutarties priėmimo dieną pareiškėjo reikalavimo teisė dar nebuvo ir negalėjo būti vykdoma.

153. Teismas nesiaiškino, ar pareiškėjas prieš kreipdamasis į teismą dėl proceso atnaujinimo išnaudojo kitas galimybes apginti kitas teises ir teisėtus interesus ir atgauti skolą.

164. Nors pareiškėjas teigia, kad apie ginčijamą nutartį jis sužinojo tik iš 2012 m. sausio 3 d. bendrovės atsakymo, tačiau teismas nesiaiškino, kada pareiškėjas galėjo sužinoti anksčiau. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas yra advokato padėjėjas, nuo 2009 m. jis nesidomėjo galimybėmis išieškoti 200 000 Lt sumą, nesidomėjo duomenimis apie įmonės įkeistą turtą, todėl jo elgesys turėtų būti laikomas nerūpestingu ir neprotingu. Apelianto nuomone, pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo.

175. Teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, pakeitė šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas. Taikos sutartyje buvo numatytas susitarimas dėl priverstinės hipotekos. Mainais atsakovas buvo atleistas nuo 254 437,90 litų vertės prievolių vykdymo. Prieš teikiant nutartį priėmusiam teismui patvirtinti taikos sutartį, buvo gautas ir pateiktas teismui bendrovės 2010 m. kovo 31 d. Sutikimas dėl hipotekos į bendrovės turtą įregistravimo, buvo gautas ir vienintelio bendrovės akcininko p. S. E. L. (atsakovo) sprendimas bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo vardu dėl hipotekos į bendrovės turtą. Tiek ieškovas, tiek ir bendrovė, tiek ir jos savininkas – atsakovas – sutiko su hipotekos bendrovės turtui nustatymu tik dėl byloje spręstų ieškovo reikalavimų atsakovui. Priverstinė hipoteka atsiranda pagal teismo sprendimą patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti (LR CK 4.175 str. 2 d. 3 p.). Tuo būdu priverstinė hipoteka negali būti pareiškiama iš anksto, bet yra papildoma priemonė, kurios gali imtis teismas tiek savo iniciatyva, tiek šalių prašymu. Todėl akivaizdu, kad prašymas dėl priverstinės hipotekos yra išvestinis iš byloje pareikštų reikalavimų, bet ne atskiras savarankiškas reikalavimas. Taikos sutartį tvirtinančio teismo revizijos galimybė yra ribota ir nėra galimybės teismui pakeisti taikos sutarties sąlygų, nes dėl jų tariasi pačios šalys (LR CK 6.983 str. 1, 2 d., LR CPK 13 str., 140 str. 3, 4 d.). Teismui leidžiama tvirtinti taikos sutartį arba ne, tačiau teisė koreguoti taikos sutarties sąlygas teismui nenumatyta (LR CPK 42 str. 2 d., 140 str. 5 d.). Pirmosios instancijos teismas įsikišo į šalių susitarimą, kuriam pritarė pati bendrovė ir jos savininkas.

186. Pirmosios instancijos teismas remiasi suinteresuotų asmenų neįtraukimu į bylą, tačiau turi būti nustatyti realūs, o ne hipotetiniai suinteresuoti asmenys. Apeliantas pažymėjo, kad asmenų pasikeitimas prievolėje nėra pagrindas atšaukti pirminių kreditorių duotus sutikimus dėl priverstinės hipotekos.

197. Priverstinės hipotekos nustatymas nepažeidė bendrovės kreditorių teisių. Bendrovė turi turto, neįkeisto priverstine hipoteka, kurio vertė apie 200 000 Lt, kreditoriai turi galimybę reikalauti padengti reikalavimus iš bendrovės atsargų, kurių vertė 33 864 Lt, ir gautinų sumų, kurios sudaro net 148 446 Lt. Priverstinis įkeitimas nepažeidžia jokių bendrovės kreditorių teisių, nes bendrovė, kaip už trečiąjį asmenį prievolę įvykdęs asmuo, įgis reikalavimo teisę į atsakovą (LR CK 6.50 str. 3 d.), kuris remiantis sudarytomis sutartimis turi mažiausiai 710 630 Lt reikalavimo teises. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad taikos sutarties tvirtinimui neturi reikšmės vėlesni naujo bendrovės vadovo priimti sprendimai panaikinti 2010 m. kovo 31 d. vienintelio bendrovės akcininko atsakovo sprendimą ir sutikimą, nes taikos sutartis negalioja tik tada, jeigu taikos sutartis sudaryta remiantis rašytiniais dokumentais, kurie vėliau paaiškėja esą suklastoti (LR CK 6.986 str. 3 d.).

20Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra.

21Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo H. S. LLP prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad bendrovė H. S. LLP yra skolininko UAB „Vadybos klinika“ kreditorė. Skolos suma bendrovei siekia 888 290,40 Lt. Skolininkas yra nepajėgus įvykdyti šią prievolę, kadangi faktiškai jokio turto nebeturi, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris buvo įkeistas ieškovui. Priverstine hipoteka, kuri buvo nustatyta 2010 m. birželio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, buvo suteiktas nepagrįstas pranašumas vienam iš skolininko UAB „Valdybos klinika“ kreditorių UAB „Karpis“.

22Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo pareiškėjas R. P. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovui neperėjo jokios reikalavimo teisės pagal 2008 m. sausio 25 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, nes ieškovas su atsakovu nesudarė jokios sutarties, kurios pagrindu atsakovui priklausančios reikalavimo teisės į bendrovę būtų perėjusios ieškovui. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad pradiniai bendrovės kreditoriai J. A. J. J., S. H. R., S. J. ir/ar atsakovas sutiktų, jog, ieškovui sumokėjus 2008 m. sausio 25 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties kainą, visos teisės ir pareigos pagal 2008 m. sausio 25 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį pereitų ieškovui (LR CK 6.50 ir 6.116 straipsniai). Be to, LR CK 6.50 straipsnio 3 dalyje yra nustatytos trečiojo asmens prievolės įvykdymo už skolininką teisinės pasekmės – ieškovui pereina kreditoriaus teisės, susijusios su atsakovu. Ieškovas, įgijęs teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti 2008 m. sausio 25 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties kainą, turi teisę kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka dėl skolos priteisimo. Ieškovo pozicija, kad ieškovui sumokėjus 2008 m. sausio 25 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties kainą J. A. J. J., S. H. R., S. J., reikalavimo teisės į bendrovę pereina ieškovui, būtų traktuotina kaip novacija tik tuo atveju, jeigu būtų patenkinti visi LR CK 6.141 straipsnio reikalavimai: t.y. ieškovas, atsakovas ir J. A. J. J., S. H. R., S. J. sudarytų sutartį ar kitu būdu nevienareikšmiškai pareikštų, kad sutinka, jog atsakovas kaip 2008 m. sausio 25 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties šalis būtų pakeista ieškovu. Ieškovo, atsakovo ir J. A. J. J., S. H. R., S. J. sutartiniuose teisiniuose santykiuose novacija neįvyko, reikalavimo teisės į bendrovę atsakovui perėjo tinkamai įvykdžius 2008 m. sausio 25 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį. Atsakovas, teisėtai disponuodamas reikalavimo teisėmis į bendrovę, turėjo teisę sudaryti 2009 m. spalio 15 d. reikalavimo perleidimo sutartį su pareiškėju. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad apie priverstinę hipoteką sužinojo tik 2012 m. sausio 3 d., prieš įsigydamas iš atsakovo reikalavimo teisę, domėjosi įmonės turimu turtu, todėl nesutinka, kad buvo neapdairus ir nerūpestingas. Taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovas nėra pareiškęs reikalavimo pripažinti 2009 m. spalio 15 d. reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia.

23Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo VŠĮ „Belvederio dvaras“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir pareiškėjas bei papildomai paaiškina, kad Vilniaus apygardos teismui 2009 m. rugsėjo 28 d. pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas nesikreipė į antstolį dėl turto aprašo sudarymo, todėl atsakovo disponavimas turtinėmis teisėmis nebuvo apribotas. Be to nurodė, kad teismas panaikino dalį nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis tik dėl to, kad ieškovas neturėjo aiškios pozicijos šiuo klausimu.

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Šios apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria byloje atnaujinus procesą buvo panaikinta nutarties dalis, kuria patvirtinta taikos sutarties sąlyga dėl priverstinės hipotekos nustatymo. Šioje byloje procesas buvo atnaujintas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartimi CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Ginčijama Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartimi buvo nuspręsta, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį bei nustačius priverstinę hipoteką buvo pasisakyta dėl į bylos nagrinėjimą neįtrauktų trečiųjų asmenų teisių.

25Šioje byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Karpis“ kreipėsi į teismą dėl 1 827 329,50 Lt skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo iš atsakovo S. E. L.. Dalį šios skolos sudarė ieškovo sumokėta suma už atsakovą pagal 2008 m. sausio 25 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią atsakovas S. E. L. nusipirko iš S. H. R., J. A. T. J. ir S. J. reikalavimo teisę į UAB „Vadybos klinika“. Ieškovui pareiškus ieškinį dėl skolos priteisimo, šalys susitarė ginčą išspręsti taikiai, sudarė taikos sutartį, kurioje numatė, kad atsakovas ir jam priklausanti bei jo vadovaujama bendrovė UAB „Vadybos klinika“ sutinka, kad teismas nustatytų neterminuotam laikui priverstinę hipoteką pastatams, kurie yra UAB „Vadybos klinika nuosavybė ir kuriais yra užtikrinamas ieškovo 1 600 000 Lt reikalavimas atsakovui. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį, su prašymu dėl proceso atnaujinimo ir priverstinės hipotekos panaikinimo kreipėsi pareiškėjas R. P., kuris nurodė, kad pagal 2009 m. spalio 15 d. reikalavimo perleidimo sutartį jis nusipirko iš atsakovo 200 000 Lt reikalavimo teisę į UAB „Vadybos klinika“, kuri negali su juo atsiskaityti dėl teismo nustatytos priverstinės hipotekos. Pareiškėjas nurodė, kad teismas, nustatydamas priverstinę hipoteką ir neįtraukęs jo į bylos nagrinėjimą, pasisakė dėl jo teisių ir apribojo galimybę išieškoti skolą iš skolininko UAB „Vadybos klinika“.

26Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra išaiškinęs, kad pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio Kodekso 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad dėl šios dalies yra trūkumų; procesą byloje atnaujinus, teismo nutartyje turi būti nurodytas atnaujinimo pagrindas. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio Kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pagrindai, pagal kuriuos išnagrinėta byla buvo atnaujinta – pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Atnaujinus procesą, teismas turi pasisakyti dėl visų pareiškėjo (pareiškėjų) nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuoti, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik šitaip galima atsakyti į klausimus, ar pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iš tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2006; 2007 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007; 2013 m. sausio 4 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-70/2013).

27Nagrinėjamu atveju procesas byloje buvo atnaujintas dėl to, kad į procesą nebuvo įtrauktas dalyvauti įmonės, kurios turtui nustatyta hipoteka, kreditorius, reikalavimo teisę įgijęs pagal reikalavimo perleidimo sutartį. Tačiau pareiškimo atnaujinti procesą priėmimas, proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto nustatytu pagrindu ir atnaujintos bylos nagrinėjimas dar nereiškia, kad tuo konstatuojamas į bylos nagrinėjimą neįtraukto asmens, šiuo atveju suinteresuoto asmens R. P., teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimas. Ar asmuo, kurio prašymu atnaujintas procesas turi atitinkamas teises ir ar jos buvo (yra) pažeistos, gali paaiškėti nagrinėjant atnaujintą bylą, t. y. aiškinantis, ar į bylą neįtrauktas asmuo turėjo subjektinę teisę į ginčo objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2009).

28Apeliantas (ieškovas) UAB „Karpis“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo neįtraukimas į procesą ir priverstinės hipotekos nustatymas pažeidė pareiškėjo R. P. teises, nes, jo nuomone, atsakovas S. E. L. neturėjo teisės pagal 2009 m. spalio 15 d. Reikalavimo perleidimo sandorį perleisti 200 000 Lt reikalavimo, kuris atsakovui nepriklausė. Apeliantas laikosi pozicijos, kad reikalavimo teisę į UAB „Vadybos klinika“ iš S. H. R., J. A. T. J. ir S. J. pagal 2008 m. sausio 25 d. sandorį įgijo ne atsakovas, o ieškovas UAB „Karpis“, kadangi būtent ieškovas, o ne atsakovas atsiskaitė su S. H. R., J. A. T. J. ir S. J. už perleistą reikalavimą. Apelianto nuomone, atsakovas negalėjo perleisti 200 000 Lt reikalavimo teisės pareiškėjui R. P., nes pats atsakovas jos neįsigijo (neatsiskaitė už ją).

29Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu nesutinka ir pastebi, kad CK 6.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus numatytas išimtis. Tuo atveju, kai prievolę įvykdo trečiasis asmuo, jam pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis), t. y. trečiasis asmuo įgyja teisę reikalauti grąžinti sumokėtas sumas. Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Karpis“ sumokėjo už atsakovo 2008 m. sausio 25 d. įgytą reikalavimą, todėl įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas S. E. L. grąžintų sumokėtas sumas. Šiuo atveju taip ir įvyko. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Dalį taikos sutartimi numatytos ir teismo patvirtintos skolos sudarė suma, kurią ieškovas sumokėjo už atsakovą pagal minėtą 2008 m. sausio 25 d. Reikalavimo perleidimo sandorį.

30Atsižvelgdama į minėtas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, kolegija nesutinka su apeliantu, kad atsakovas pagal 2008 m. sausio 25 d. Reikalavimo perleidimo sutartį neįgijo reikalavimo teisės, todėl negalėjo jos perleisti pagal 2009 m. spalio 15 d. Reikalavimo perleidimo sutartį pareiškėjui R. P.. Priešingai, byloje nėra duomenų, paneigiančių tą faktą, kad atsakovas pagal 2008 m. sausio 25 d. Reikalavimo perleidimo sandorį įgijo reikalavimo teisę į savo bendrovę (UAB „Vadybos klinika“). Už šį reikalavimą jis pats neatsiskaitė, o tai padarė ieškovas, todėl ieškovo sumokėta suma (patvirtinus taikos sutartį) iš atsakovo buvo priteista ieškovui. Duomenų, kad ieškovas ir atsakovas būtų sudarę kitą sandorį dėl reikalavimo perleidimo ieškovui byloje nėra, todėl negalima sutikti su ieškovu, kad būtent jam priklauso reikalavimo teisės pagal 2008 m. sausio 25 d. Reikalavimo perleidimo sutartį.

31Apeliantas taip pat nesutinka su atsakovo 200 000 Lt reikalavimo perleidimo pareiškėjui R. P. pagal 2009 m. spalio 15 d. Reikalavimo perleidimo sutartį teisėtumu ir šio perleidimo pasekmėmis išnagrinėtai bylai dėl to, kad šis sandoris buvo sudarytas pažeidžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Byloje nustatyta, kad ieškovui pateikus teismui ieškinį dėl 1 827 329,50 Lt skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi buvo priimta nutartis dėl laikinų apsaugos priemonių pritaikymo. Šia nutartimi teismas ieškovo UAB „Karpis“ reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – 1 827 329,50 Lt sumai areštavo atsakovui Stanislovui E. L. priklausantį žemės sklypą, bei kitą atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę. Tik nesant (trūkstant) tokio turto, areštavo atsakovo pinigines lėšas ir/ar turtines teises esančias banko sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, neviršijant ieškinio sumos. Teismas leido iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su ieškovu UAB „Karpis“. Iš byloje esančios pažymos apie įteikimą matyti, kad ši teismo nutartis 2009 m. spalio 1 d. buvo įteikta atsakovo sutuoktinei (b. l. 53), todėl laikoma, kad būtent šią dieną atsakovas sužinojo apie jam pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 123 straipsnio 3, 5 dalys).

32Minėtos faktinės aplinkybės patvirtina, kad, teismui priėmus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, buvo areštuotos ir atsakovo turimos turtinės teisės, tarp jų ir reikalavimo teisės, todėl nuo 2009 m. spalio 1 d. nutarties įteikimo atsakovui, jis negalėjo šių teisių perleisti ar kitaip apsunkinti. Pagal tuo metu galiojančio CPK 145 straipsnio 8 dalį asmuo, kurio turtas areštuotas, atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą paskelbimo jam momento, o nesant galimybės paskelbti, taip pat ir tais atvejais, kai nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės priimama šiam asmeniui nedalyvaujant, – nuo nutarties įregistravimo turto arešto aktų registre momento.

33Pažymėtina, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, kad minėta nutartis 2009 m. rugsėjo 28 d. buvo išsiųsta Centrinei hipotekos įstaigai įregistruoti (b. l. 51). Vadinasi tiek dėl nutarties įregistravimo Turto arešto aktų registre, tiek dėl jos įteikimo atsakovui, pastarasis negalėjo sudaryti reikalavimo perleidimo teisių sandorio, nes šiuo sandoriu yra pažeidžiamas teismo nustatytas apribojimas. Akivaizdu, kad atsakovas, sudarydamas tokį sandorį elgėsi nesąžiningai.

34Kolegija atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, kad pareiškėjas, ginčydamas teismo nustatytą hipoteką UAB „Vadybos klinika“ turtui, aktyviai įrodinėja savo rūpestingumą, sąžiningumą, domėjimąsi įmonės, kuriai reikalavimo teisę jis pirko turtu, areštais, hipoteka, nurodo, kad jokių apribojimų šiam sandoriui nenustatė. Tačiau, kolegijos nuomone, sudarant sandorį, svarbu yra nustatyti ne tik perkamo objekto kokybę (šiuo atveju galimybę įgyvendinti nupirktą reikalavimo teisę ir išsiieškoti nupirktą skolą), bet ir kitos sandorio šalies galimybę sudaryti sandorį. Pareiškėjas, turėdamas teisinių žinių, suvokė, kad reikia patikrinti viešai skelbiamą informaciją apie UAB „Vadybos klinika“ galimai pritaikytus apribojimus, tačiau jis visiškai nieko nenurodo apie kitos sandorio šalies tikrinimą bei tai šaliai pritaikytų apribojimų nustatymą. Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija negali sutikti su pareiškėju, kad jis, sudarydamas 2009 m. spalio 15 d. Reikalavimo perleidimo sutartį buvo atidus ir rūpestingas bei įsitikino, kad šis sandoris sudaromas nepažeidžiant nustatytų draudimų.

35Be to, kolegija nesutinka su pareiškėju, kad minėtas 2009 m. reikalavimo perleidimo sandoris nepažeidė nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nes turtas nebuvo antstolio aprašytas. Pažymėtina, kad pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 11 straipsnio redakciją, galiojusią nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d. tais atvejais, kai turto arešto akto priėmimo dieną nėra žinoma asmens, kurio turtas areštuojamas, turto sudėtis, buvimo vieta ir dėl to turto arešto akte nenurodyti visą areštuojamą turtą ar jo dalį identifikuojantys duomenys, šis aktas įregistruojamas turto arešto aktų registre laikinai, nenurodant išsamių duomenų apie visą ar dalį areštuojamo turto. Jeigu per 1 mėnesį nuo turto arešto akto laikino įregistravimo dienos hipotekos skyriui nepateikiamas turto arešto akto pakeitimas ar papildomas turto arešto aktas, kuriame nurodyti visi areštuotą turtą identifikuojantys duomenys, arba papildomai pateiktuose hipotekos skyriui dokumentuose nepakanka duomenų areštuotam turtui identifikuoti, hipotekos teisėjo nutartimi laikinai įregistruotas turto arešto aktas gali būti išregistruotas iš turto arešto aktų registro (11 straipsnio 1,3 dalys). Vadinasi, pagal tuo metu galiojusią redakciją antstolio sudarytas turto aprašas galėjo būti sudarytas per 1 mėnesį, bet net ir tuo atveju, jeigu tai nebuvo padaroma, hipotekos teisėjo nutartimi tokia laikina būsena galėjo būti ir neišregistruojama, nes įstatymas numatė hipotekos teisėjo teisę, o ne pareigą išregistruoti. Atsižvelgiant į tai, negalima sutikti, kad 2009 m. spalio 15 d. Reikalavimo perleidimo sandorio sudarymo metu atsakovas galėjo laisvai disponuoti savo turtinėmis teisėmis.

36Nepaisant to, kad 2009 m. reikalavimo perleidimo sandoris buvo sudarytas pažeidžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą byloje, jis nėra nuginčytas, todėl kolegija vertina, kokią reikšmę jis turėjo pirmosios instancijos teismui sprendžiant taikos sutarties patvirtinimo ir priverstinės hipotekos nustatymo klausimą bei atvirkščiai, kokią įtaką pareiškėjo teisėms turėjo teismo patvirtinta taikos sutartis ir ja nustatyta priverstinė hipoteka.

37Kaip matyti iš 2009 m. spalio 15 d. Reikalavimo perleidimo sutarties, ja atsakovas perleido 200 000 Lt reikalavimo teisę pareiškėjui R. P. į skolininką UAB „Vadybos klinika“ pagal 2005 m. rugsėjo 23 d. paskolos sutartį (t. 1, b. l. 134-136). Šalys sutartyje patvirtino, kad 190 000 Lt už reikalavimą buvo sumokėta iki sutarties pasirašymo, todėl, kolegijos nuomone, nėra tikslinga, kaip to prašo apeliantas, reikalauti iš atsakovo ar pareiškėjo dokumento, patvirtinančio atsiskaitymo faktą. Be to, Šioje sutartyje (Sutarties 4.1 punktas) pradinis kreditorius (atsakovas Stanislovas E. L.) įsipareigojo per penkias darbo dienas po sutarties pasirašymo dienos raštu informuoti skolininką (UAB „Vadybos klinika“) apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą. Šiame pranešime pradinis kreditorius privalėjo nurodyti, kad visi su reikalavimu susiję įsipareigojimai vykdomi ir pinigai mokami naujajam kreditoriui (R. P.) į jo sąskaitas, nurodydamas naujojo kreditoriaus duomenis. Ši sutarties sąlyga atitinka CK 6.109 straipsnio reikalavimą pranešti skolininkui apie reikalavimo perleidimą. Pažymėtina, kad CK 6.109 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininkui ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui. Siekiant nustatyti, ar pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra tinkamas, turi būti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar pranešimas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvoktų, jog reikalavimas perleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010, 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

38Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, perleidęs 200 000 Lt reikalavimą, raštu pranešė įmonei apie reikalavimo perleidimą, nėra taip pat duomenų, kad apie šį faktą jis būtų minėjęs ieškovui, ar ginčą nagrinėjusiam teismui, todėl atsakovo veiksmai vertinami tiek kaip sutartinių įsipareigojimų prieš pareiškėją, įgijusį reikalavimo teisę, pažeidimas, tiek kaip jo nesąžiningumo įrodymas. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovas, pardavęs 200 000 Lt reikalavimo teisę ir gavęs 190 000 Lt, negrąžino skolos dalies ir tokiu būdu nesumažino hipotekos masto, o elgėsi taip lyg šis sandoris nebuvo sudarytas.

39Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas pagal sutarties sąlygas raštu pranešė įmonei (UAB „Vadybos klinika“) apie reikalavimo perleidimą, šiam ginčui išnagrinėti svarbu nustatyti įmonės sužinojimo (atsispindėjimo įmonės dokumentuose) momentą, nes iki tol, kol įmonei nėra pranešta apie reikalavimo perleidimą, įmonė savo kreditoriumi laiko pradinį kreditorių (nes CK 6.109 straipsnio 1 dalyje numatytas perleidimo fakto panaudojimas tik nuo dokumento kopijos ar kito įrodymo pateikimo momento).

40Byloje yra pateiktas pareiškėjo 2011 m. gruodžio 15 d. reikalavimas dėl skolos pagal 2005 m. rugsėjo 23 d. sutartį grąžinimo (t. 1, b. l. 22). Šis reikalavimas įmonėje gautas 2011 m. gruodžio 19 d. Iš šio reikalavimo turinio bei jo priedų (2009 m. spalio 15 d. reikalavimo perleidimo sutartis ir 2005 m. rugsėjo 23 d. paskolos sutartis) matyti, kad tai buvo pirmasis pranešimas įmonei apie reikalavimo perleidimą. Šiame reikalavime pareiškėjas R. P. informuoja įmonę (savo skolininką) apie reikalavimo perleidimą ir pateikia tai patvirtinantį įrodymą. Bendrovė savo atsakyme (t. 1, b. l. 23) taip pat patvirtino, kad reikalavimas buvo gautas 2011 m. gruodžio 16 d. Šios aplinkybės ir atsakymo turinys patvirtina, jog įmonei apie reikalavimo perleidimą buvo pranešta 2011 m. gruodžio 16 d., todėl šis sandoris prieš skolininką ir trečiuosius asmenis gali būti panaudotas tik nuo minėtos dienos. Iki minėtos dienos įmonės kreditoriumi laikomas pradinis įmonės kreditorius, kuriuo šiuo atveju buvo pats atsakovas S. E. L., kuris taikos sutartimi užbaigtoje civilinėje byloje buvo proceso šalis. Šiuo atveju ta aplinkybė, kad S. E. L. buvo ne tik atsakovas, bet ir UAB „Vadybos klinika“ vadovas nereiškia, kad įmonė nuo pat sandorio sudarymo momento žinojo apie šį sandorį. Kaip jau buvo minėta, atsakovas tiek sutartyje įsipareigojo raštu informuoti įmonę apie reikalavimo perleidimą, tiek šią pareigą numato CK 6.109 straipsnio 1 dalis, todėl šio įsipareigojimo neįvykdymas reiškia negalėjimą reikalavimo perleidimo fakto panaudoti prieš skolininką ar trečiuosius asmenis. Tik nuo to momento, kai skolininkas (UAB „Vadybos klinika“) sužinojo apie reikalavimo perleidimą, jai atsirado prievolės šiam kreditoriui. Pagal bylos duomenis tai buvo padaryta 2011 m. gruodžio 19 d. (t. 1, b. l. 22). Šiuo atveju bylos šalys kitų įrodymų, pagrindžiančių reikalavimo perleidimą ir skolininko informavimą nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 178 str.), todėl daroma išvada, kad jų nėra.

41Atsižvelgiant į tai, kad taikos sutarties sudarymo bei tvirtinimo metu skolininkas (UAB „Vadybos klinika“) nebuvo įstatymų nustatyta tvarka informuota apie reikalavimo perleidimo faktą, šios aplinkybės neminėjo ir atsakovas, bylą nagrinėjančiam teismui tvirtinant taikos sutartį bei nustatant priverstinę hipoteką, daroma išvada, kad, pagal taikos sutarties 2010 m. birželio 16 d. tvirtinimo metu buvusią situaciją, pareiškėjas nebuvo laikomas skolininko kreditoriumi ir teismo patvirtinta taikos sutartis bei šalių susitarimu nustatyta priverstinė hipoteka neturėjo įtakos jo teisėms, nes skolininkui CK 6.109 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka nebuvo pranešta apie šių teisių turėjimą.

42Teismui tvirtinant taikos sutartį, UAB „Vadybos klinika“ kreditoriumi buvo laikomas pats atsakovas (nes skolininkui nebuvo pranešta apie perėmimą), jis dalyvavo teismo procese, todėl negalima sutikti su pareiškėju, kad taikos sutarties patvirtinimas ir priverstinės hipotekos nustatymas pažeidė jo teises. Pažymėtina, kad jis, įsigijęs reikalavimo teises, nesilaikė CK reikalavimų ir nepranešė skolininkui apie įgytą reikalavimą.

43Kaip jau buvo minėta, teismas, spręsdamas teismo sprendimo (nutarties) byloje, kurioje buvo atnaujintas procesas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, tikrina teismo sprendimą neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis), tačiau įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas vertino ir tą aplinkybę, kad naujasis UAB „Vadybos klinika“ vadovas ir akcininkas 2012 m. gegužės 16 d. panaikino 2010 m. kovo 31 d. išduotą sutikimą nustatyti priverstinę hipoteką nekilnojamajam turtui UAB „Karpis“ naudai, kolegija pasisako ir dėl šios aplinkybės.

44Pažymėtina, kad taikos sutarties tvirtinimo metu (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartis) teismui buvo pateiktas 2010 m. kovo 31 d. UAB „Vadybos klinika“ vadovo sutikimas nustatyti pastatų priverstinę hipoteką (b. l. 233), be to, byloje pagal pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą taip pat yra pateiktas vienintelio akcininko S. E. L. 2010 m. kovo 31 d. sprendimas, kad UAB „Vadybos klinika“ turtui būtų nustatyta priverstinė hipoteka. Pažymėtina, kad pagal bylos duomenis šie juridinio asmens valdymo organo sprendimai CK 2.82 straipsnio 4 d. nustatyta teismo tvarka nebuvo pripažinti negaliojančiais, todėl ta aplinkybė, kad vėliau pareigas pradėjęs eiti naujas vadovas bei akcininkas nusprendė tokius sprendimus panaikinti, neturi reikšmės sprendžiant taikos sutarties patvirtinimo ir priverstinės hipotekos nustatymo klausimą. Be to, minėti valdymo organų sprendimas ir sutikimas nustatyti priverstinę hipoteką patvirtina, kad įmonei buvo žinoma apie vykusį teisminį ginčą ir jai teisme atstovavo pats vadovas tuo pačiu būdamas ir atsakovu byloje.

45Be to, pareiškėjas R. P. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartį ginčija ir tuo pagrindu, kad teismas, patvirtindamas taikos sutartį ir nustatydamas priverstinę hipoteką, išsprendė reikalavimą (dėl priverstinio hipotekos nustatymo), kuris nebuvo pareikštas kreipiantis į teismą su ieškiniu. Kolegija sutinka su pareiškėju, kad ieškinio dalykas (pareikštas reikalavimas) yra būtinas šio procesinio dokumento elementas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), tačiau pažymi, kad proceso įstatymas numato ieškovo teisę pakeisti ieškinio dalyką ir po nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, jeigu vėlesnis ieškinio dalyko pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu gautas priešingos šalies sutikimas arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo (CPK 141 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju būtinumas nustatyti priverstinę hipoteką iškilo šalims derinant taikos sutarties sąlygas, tiek ginčo šalys, tiek ir įkeičiamo turto savininkas (UAB „Vadybos klinika“) su tuo sutiko, taikos sutarties sudarymas ir patvirtinimas neužvilkino bylos nagrinėjimo, o priešingai, pagreitino ginčo išsprendimą, todėl negalima sutikti su pareiškėju, kad teismas, nustatydamas priverstinę hipoteką, peržengė ieškinio ribas. Be to, CK 6.893 straipsnio 1 d. numato galimybę ir nekilusį teisme ginčą išspręsti taikos sutartimi.

46Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes, sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartis, kuria teismas patvirtino taikos sutartį ir nustatė priverstinę hipoteką yra teisėta ir pagrįsta ir ji nepažeidžia pareiškėjo R. P. teisių, nes taikos sutarties patvirtinimo ir priverstinės hipotekos nustatymo metu hipoteka apsunkinamo turto savininkui (UAB „Vadybos klinika“) nebuvo pateiktas reikalavimo perleidimo faktą patvirtinantis įrodymas, todėl pareiškėjas nebuvo laikomas įmonės kreditoriumi ir jo teisėms ir pareigoms ginčijama teismo nutartis neturėjo įtakos. Apie reikalavimo perleidimo faktą įmonei buvo pranešta tik 2011 m. gruodžio 16 d., todėl tik nuo to momento reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš skolininką ar trečiuosius asmenis.

47Kaip jau buvo minėta, šiuo atveju kolegija pastebi atsakovo nesąžiningumą sudarant reikalavimo perleidimo sandorį, t. y. šio sandorio sudarymą gavus pranešimą apie laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymą, įmonės neinformavimą raštu apie šį sandorį, teismo, tvirtinančio taikos sutartį neinformavimą, skolos ieškovui nemažinimą gavus lėšas už perleistą reikalavimą. 2009 m. spalio 15 d. Reikalavimo perleidimo sutarties 8.2, 8.3 punktuose numatyta, kad atsakovas neatsako už skolininko nemokumą, netinkamą prievolių pagal reikalavimo perleidimo sutartį vykdymą arba jų nevykdymą. Įvertinusi tokį pareiškėjo elgesį, jo nerūpestingumą ir neatidumą pasirenkant kontrahentą, neįsitikinimą, ar jis gali sudaryti numatomą sandorį, ar šiuo sandoriu nebus pažeisti nustatyti draudimai, o taip pat atsakovo atsakomybės pagal sutartį apribojimas, vertinamas kaip pareiškėjo veikimas savo rizika. Šiuo atveju tai, kad pareiškėjas pagal 2009 m. spalio 15 d. Reikalavimo perleidimo sutartį negavo to, ko tikėjosi, turi būti sprendžiama jo ir atsakovo sudaryto sandorio kontekste, tačiau tai nėra pagrindas naikinti teismo nutarties dalį, kuria, įkaito davėjui sutikus, buvo patvirtinta priverstinė hipoteka.

48Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartis, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutarties dalis neterminuotam laikui nustatyti priverstinę hipoteką UAB „Vadybos klinika“ priklausantiems pastatams, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl panaikinama. Teisėjų kolegija, sutikdama su apelianto pateiktu atskiruoju skundu, dėl kitų jame išdėstytų argumentų nepasisako, taip pat nesprendžia klausimo dėl ekspertizės paskyrimo, nes, kaip buvo minėta, ši reikalavimo perleidimo sutartis taikos sutarties tvirtinimo metu nesukėlė skolininkui ir tretiesiems asmenims teisinių padarinių.

49Be to, apeliantas prašė teismo bylą pagal pateiktą atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame (atskirajame) skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenurodė ir prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pareiškęs ieškovas, todėl jo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas.

50Be to, ieškovas UAB „Karpis“ ir trečiasis asmuo H. S. LLP yra pareiškę teismui prašymus atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl vadovaujantis 93 straipsnio 2 dalimi iš pareiškėjo R. P. priteisiama ieškovui UAB „Karpis“ 2 541 Lt advokato atstovavimo išlaidų bei trečiajam asmeniui H. S. LLP 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš pareiškėjo priteisiama 163,35 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (CPK 92, 96 straipsniai).

51Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 371 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

52Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 16 d. nutarties dalį, kuria patenkintas pareiškėjo R. P. pareiškimas bei panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutarties dalis dėl priverstinės hipotekos UAB „Vadybos klinika“ nuosavybės teise priklausantiems pastatams nustatymo neterminuotam laikui užtikrinant ieškovo UAB „Karpis“ reikalavimą atsakovui S. E. L. įvykdymą, panaikinti bei klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo R. P. prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartį atmesti bei palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartį.

53Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 16 d. nutarties dalį, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išspręsti iš esmės – priteisti iš pareiškėjo R. P. (a. k. ( - ) 2 541 Lt (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt vieną litą) advokato atstovavimo išlaidų ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Karpis“ (j. a. k. 140248684), 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui H. S. LLP ir 163,35 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt tris litus 35 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 16 d. nutartimi patvirtino... 5. Pagal pareiškėjo R. P. prašymą Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 15... 6. Pareiškėjas R. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m.... 7. Trečiuoju asmeniu įtraukta O. L. atsiliepime nurodė, kad Vilniaus apygardos... 8. Trečiasis asmuo UAB „Vadybos klinika“ prašo Vilniaus apygardos teismo... 9. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 16 d. nutartimi pareiškėjo R. P.... 10. Teismas nurodė, kad byloje UAB „Vadybos klinika“ jokie reikalavimai nebuvo... 11. II. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 12. Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Karpis“ prašo Vilniaus apygardos teismo... 13. 1. Teismas neteisingai vertino ir aiškino aplinkybes, susijusias su... 14. 2. Pareiškėjas pareikalavo atsiskaityti tik 2011 m. gruodžio 19 d., t. y.... 15. 3. Teismas nesiaiškino, ar pareiškėjas prieš kreipdamasis į teismą dėl... 16. 4. Nors pareiškėjas teigia, kad apie ginčijamą nutartį jis sužinojo tik... 17. 5. Teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, pakeitė šalių sudarytos taikos... 18. 6. Pirmosios instancijos teismas remiasi suinteresuotų asmenų neįtraukimu į... 19. 7. Priverstinės hipotekos nustatymas nepažeidė bendrovės kreditorių... 20. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių... 21. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo H. S. LLP prašo... 22. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo pareiškėjas R. P. prašo... 23. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo VŠĮ „Belvederio... 24. Šios apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria... 25. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Karpis“ kreipėsi į teismą... 26. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra išaiškinęs, kad pagal CPK... 27. Nagrinėjamu atveju procesas byloje buvo atnaujintas dėl to, kad į procesą... 28. Apeliantas (ieškovas) UAB „Karpis“ nesutinka su pirmosios instancijos... 29. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu nesutinka ir pastebi, kad CK... 30. Atsižvelgdama į minėtas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą,... 31. Apeliantas taip pat nesutinka su atsakovo 200 000 Lt reikalavimo perleidimo... 32. Minėtos faktinės aplinkybės patvirtina, kad, teismui priėmus nutartį dėl... 33. Pažymėtina, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, kad minėta nutartis... 34. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, kad pareiškėjas,... 35. Be to, kolegija nesutinka su pareiškėju, kad minėtas 2009 m. reikalavimo... 36. Nepaisant to, kad 2009 m. reikalavimo perleidimo sandoris buvo sudarytas... 37. Kaip matyti iš 2009 m. spalio 15 d. Reikalavimo perleidimo sutarties, ja... 38. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, perleidęs 200 000 Lt reikalavimą,... 39. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas pagal sutarties... 40. Byloje yra pateiktas pareiškėjo 2011 m. gruodžio 15 d. reikalavimas dėl... 41. Atsižvelgiant į tai, kad taikos sutarties sudarymo bei tvirtinimo metu... 42. Teismui tvirtinant taikos sutartį, UAB „Vadybos klinika“ kreditoriumi buvo... 43. Kaip jau buvo minėta, teismas, spręsdamas teismo sprendimo (nutarties)... 44. Pažymėtina, kad taikos sutarties tvirtinimo metu (Vilniaus apygardos teismo... 45. Be to, pareiškėjas R. P. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d.... 46. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes, sprendžia, kad Vilniaus... 47. Kaip jau buvo minėta, šiuo atveju kolegija pastebi atsakovo nesąžiningumą... 48. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 49. Be to, apeliantas prašė teismo bylą pagal pateiktą atskirąjį skundą... 50. Be to, ieškovas UAB „Karpis“ ir trečiasis asmuo H. S. LLP yra pareiškę... 51. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 52. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 16 d. nutarties dalį, kuria... 53. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 16 d. nutarties dalį, kuria...