Byla e2-86-641/2019
Dėl žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir skolos priteisimo

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Rasa Milvydaitė, sekretoriaujant Giedrei Juozapaitienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stankūnų kailių ferma“ atstovei direktorei R. S., ieškovės atstovei advokatei Simonai Vaičiulytei - Gavorskienei, atsakovei ūkininkei B. P., jos atstovui pagal įgaliojimą A. P., atsakovės atstovei advokatei Ingai Mekienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stankūnų kailių ferma“ patikslintą ieškinį atsakovei ūkininkei B. P. dėl žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir skolos priteisimo, ir

Nustatė

31.

4ieškovė UAB „Stankūnų kailių ferma“ į teismą su ieškiniu kreipėsi dėl 2 194,42 Eur skolos pagal 2017 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą SKF Nr. 357, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ūkininkės B. P.. Atsakovei, bylos nagrinėjimo teisme metu, patenkinus ieškinyje pareikšto reikalavimo dalį, ieškovė ieškinio reikalavimą sumažino - prašė priteisti iš atsakovės ūkininkės B. P. 1 043,69 Eur skolą pagal 2017 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą SKF Nr. 357, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: 1) nustatyti, kad pagal ieškovės UAB „Stankūnų kailių ferma“ su atsakove ūkininke B. P. 2016 m. sausio 4 d. sudarytą žemės sklypų nuomos sutartį žemės nuomos mokesčio dydis už 2017 m. buvo 92,67 Eur/ha, t. y. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), metinis nuomos mokestis sudarė 1 172,27 Eur, sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - 1 022,15 Eur; 2) priteisti iš atsakovės ūkininkės B. P. 1 043,69 Eur dydžio skolą (nesumokėto nuomos mokesčio) ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovės direktorė R. S. ir advokatė S. Vaičiulytė - Gavorskienė patikslintą ieškinį prašė tenkinti. Paaiškino, kad nuo 2014 m. UAB „Stankūnų kailių ferma“ nuomojo ūkininkei B. P. du žemės sklypus - unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Kiekvienų metų pradžioje atsakovė, atvykusi į UAB „Stankūnų kailių fermos“ patalpas, su bendrovės technologu E. S. žodžiu sutardavo dėl žemės nuomos mokesčio dydžio. Dėl gerų tarpusavio santykių, žemės nuomos mokesčio dydis būdavo sutariamas mažesnis, nei yra rinkoje, ir nei mokėdavo kiti ieškovės žemės nuomininkai. 2014 m. buvo susitarta dėl 57,93 Eur/ha metinio nuomos mokesčio dydžio, tas pats dydis liko ir 2015 m. 2016 m. sausio 4 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė žemės sklypų nuomos sutartį, kurioje šalys numatė, kad kasmet žodžiu susitars dėl metinės žemės nuomos kainos, kurią ieškovė nurodys sąskaitoje faktūroje už kiekvienus metus. 2016 m. pradžioje dėl pasikeitusių nuomos kainų rinkoje šalys susitarė dėl didesnio - 92,67 Eur/ha metinio nuomos mokesčio dydžio. Už 2016 m. žemės sklypų nuomą ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei sąskaitą faktūrą dėl 2 194,42 Eur, ją atsakovė ieškovei apmokėjo. 2017 m. gruodį ieškovė išrašė tokios pačios sumos, kaip ir 2016 m., sąskaitą faktūrą ir pateikė ją apmokėti atsakovei, tačiau atsakovė ją apmokėti atsisakė. Ieškovės atstovė R. S. teismo posėdžio pradžioje teigė, kad 2017 m. pavasarį ieškovės darbuotojas E. S. ir atsakovė buvo susitikę ir žemės nuomos kainą derino, vėliau, po liudytojo E. S. parodymų teisme, nurodė, kad negali tiksliai pasakyti, ar dėl žemės nuomos mokesčio dydžio 2017 m. buvo tartasi. Vėlesnio bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovės laikėsi pozicijos, kad 2017 m. šalys dėl žemės nuomos mokesčio sumažinimo ar padidinimo nesitarė, todėl išrašant sąskaitą faktūrą už 2017 m. žemės nuomą, laikantis ankstesnės šalių tarpusavio santykių praktikos, buvo įrašytas šalių anksčiau susitartas metinis nuomos mokesčio dydis – 92,67/ha. Keisdamos savo poziciją pažymėjo, kad šalių sutartyje nėra įpareigojimo kasmet derinti nuomos mokesčio dydį. Paaiškino, kad prašo nustatyti už 2017 m. mokėtiną žemės nuomos mokesčio dydį - 92,67 Eur/ha, t. y. mažesnį nei nurodytas ekspertizės aktu, nes mano, kad tokį žemės nuomos mokesčio dydį šalys buvo sutarusios, jis atitinka protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, be to, ieškovė iš susidariusios situacijos nesiekia pasipelnyti. Nurodė, kad atsakovės argumentus, jog šis žemės nuomos mokesčio dydis yra per didelis, paneigia: byloje paskirtos ekspertizės akto išvados, kuriose nurodyta, jog rinkoje buvo realus netgi didesnis nuomos mokesčio dydis; ieškovės į bylą pateiktos žemės nuomos sutartys su kitais ūkininkais, taip pat nuomos sutartis dėl tų pačių žemės sklypų, kurie, po to, kai atsakovė nutraukė 2016 m. sausio 4 d. žemės sklypų nuomos sutartį, buvo išnuomoti kitam ūkininkui. Nesutikdamos su atsakovės atsiliepimo į patikslintą ieškinį argumentais, nurodė, kad teismui atnaujinus įrodymų tyrimą byloje, ieškovė keitė tik ieškinio dalyką (suformulavo papildomą reikalavimą), faktinio ieškinio pagrindo nekeitė.

52.

6Atsakovė ūkininkė B. P., jos atstovas pagal įgaliojimą A. P. ir atstovė advokatė I. Mekienė su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad atsakovė B. P. kartu su sutuoktiniu, jos atstovu pagal įgaliojimą, A. P. ūkininkauja – augina galvijus. Atsakovė iš ieškovės UAB „Stankūnų kailių ferma“ nuo 2014 metų nuomojosi du žemės sklypus, už kurių nuomą ieškovė prašo priteisti skolą. Iki 2016 m. su ieškove žemės sklypų nuomos sutartis sudaryta nebuvo, kasmet žodžiu sutartą nuomos mokestį atsakovė sumokėdavo pagal ieškovės išrašytas sąskaitas faktūras. 2016 m. sausio 4 d. žemės sklypų nuomos sutarties pasirašymo metu šalys suderino žemės nuomos mokesčio dydį 2016 metams. Nurodė, kad PVM sąskaitą faktūrą už 2016 m. atsakovė apmokėjo tik dėl to, kad jai būtinai reikėjo gyvulius pervesti į ganyklą šiuo žemės sklypu, tuomet su ieškove buvo susitarta, kad už 2017 m. tokio nuomos mokesčio dydžio atsakovė tikrai nemokės ir šalys susiderins tarpusavyje abiems priimtiną mokesčio dydį. Gavę 2017 m. sąskaitą faktūrą, atsakovė B. P. ir jos sutuoktinis A. P. ieškovei pranešė, kad su šioje sąskaitoje faktūroje nurodytu žemės nuomos mokesčio dydžiu nesutinka ir sutartį nutraukė. Mano, kad atsakovei apmokėjus žemės sklypų nuomos mokestį skaičiuojant po 57,93 Eur (su GPM) už ha, taigi 1 150,73 Eur: 607,62 Eur už žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 12,34 ha žemės naudmenų po 49,24 Eur; 543,11 Eur už žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11,03 ha žemės naudmenų po 49,24 Eur; buvo įvykdyti sutartiniai įsipareigojimai, nutraukta žemės sklypų nuomos sutartis ir šalių nebesieja jokie sutartiniai santykiai, todėl nustatant žemės nuomos mokesčio dydį kitokį nei sutarė šalys, o jį vienašališkai nustatė ieškovė išrašydama sąskaitą faktūrą, be to, jį teismui nustatant už laikotarpį iki šalių sutarties nutraukimo, iš esmės būtų pažeisti nuomininko teisės ir teisėti interesai, nes pastarasis būtų priverstas mokėti pinigus, dėl kurių šalys nebuvo susitarusios, ir galimai net nebūtų sudariusios tokios sutarties. Argumentavo, kad ieškovės 2017 m. sąskaitoje faktūroje nurodytas žemės sklypų nuomos mokesčio dydis yra per didelis, nes didžiąją žemės sklypų dalį sudaro durpynai, kuriuose pasėliai praktiškai neauga, iš ieškovės nuomoti žemės sklypai atsakovei buvo reikalingi tik gyvuliams pervesti į kitus žemės sklypus, be to, atsakovė dėl užstatymo ir melioracijos griovių galėjo naudoti ne visą žemės sklypų plotą. Teigė, kad šios aplinkybės nebuvo įvertintos ir pateiktame ekspertizės akte. Nurodė, kad pateiktas ekspertizės aktas ginčo klausimui šioje byloje teisinės reikšmės neturi, nes šalys 2016 m. sutartimi susitarė, kad žemės sklypų nuomos kaina bus nustatoma tarpusavio susitarimu, o ne vienašališkai ar pagal rinkos vertę. Šalys sutartyje susitarė, kad nuomos mokestis suderinamas abiejų šalių susitarimu, todėl teismas negali kištis į sutartinius santykius, juos modifikuodamas, ir keisdamas sutartinius šalių įsipareigojimus, nepagrįstai sprendžiant dėl sutartinės prievolės padidinimo vienai iš šalių. Nurodė, kad ieškovė UAB „Stankūnų kailių ferma“ patikslintą ieškinį pateikė pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 141 straipsnio reikalavimus – nesavalaikiai, be to, patikslintu ieškiniu yra keičiamas ieškinio pagrindas (teismo prašoma nustatyti žemės nuomos mokesčio dydį pagal įstatymą, ne pagal šalių pasirašytą sutartį kaip pradiniu ieškiniu) ir dalykas, ką imperatyviai draudžia procesinės teisės normos, todėl toks patikslintas ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme, o nagrinėjant turėtų būti teismo atmestas. Prašymą atmesti ieškinį grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, liudytojo D. P. parodymais. Patikslintas ieškinys tenkinamas.

73.

8Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė ūkininkė B. P. nuo 2014 m. iš ieškovės UAB „Stankūnų kailių ferma“ nuomojosi žemės ūkio veiklai du žemės sklypus: žemės ūkio paskirties 12,6587 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 1), kurio žemės ūkio naudmenos šiame sklype sudaro 12,3417 ha, ir žemės ūkio paskirties 11,3030 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 2), kurio žemės ūkio naudmenos šiame sklype sudaro 11,0332 ha; (toliau abu – Žemės sklypai). Iš 2015 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitų faktūrų serija SKF Nr. 285 matyti, kad ieškovė UAB „Stankūnų kailių ferma“ ūkininkei B. P. išrašė sąskaitas faktūras už Žemės sklypų nuomą 2014 m. ir 2015 metais, metinį nuomos mokestį skaičiuojant po 57,93 Eur/ha. 2016 m. sausio 4 d. ieškovė UAB „Stankūnų kailių ferma“ ir atsakovė ūkininkė B. P. sudarė neterminuotą žemės sklypų nuomos sutartį (toliau – Sutartis), kuria ieškovė UAB „Stankūnų kailių ferma“ išnuomojo atsakovei ūkininkei B. P. minėtus Žemės sklypus. Sutarties 5 punktu šalys susitarė, jog nuomininkas moka susitartą metinę nuomos kainą, kuri nurodoma sąskaitoje faktūroje už kiekvienus metus, einamųjų metų sąskaitoje faktūroje, pastaroji išrašoma tik kartą per metus. Ieškovė UAB „Stankūnų kailių ferma“ už Žemės sklypų nuomą laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. išrašė 2016 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija SKF Nr. 322, kurioje nurodytas metinis 92,67 Eur/ha žemės nuomos mokestis, iš viso 2 194,42 Eur (toliau – 2016 m. Sąskaita faktūra). 2016 m. gruodžio 30 d. ūkininkė B. P. šią sąskaitą faktūrą apmokėjo. 2017 m. gruodžio 28 d. ieškovė už Žemės sklypų nuomą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija SKF Nr. 357, kurioje nurodytas metinis 92,67 Eur/ha žemės nuomos mokestis, iš viso 2 194,42 Eur (toliau – 2017 m. Sąskaita faktūra). Iš ieškovės atstovės R. S. ir atsakovės atstovo A. P. susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad 2017 m. gruodžio 28 d. atsakovės atstovas A. P. išreiškė nesutikimą dėl 2017 m. Sąskaitoje faktūroje nurodyto žemės nuomos mokesčio dydžio. UAB „Stankūnų kailių ferma“ 2018 m. sausio 24 d. priminimo laišku paragino atsakovę ūkininkę B. P. apmokėti 2017 m. Sąskaitą faktūrą. 2018 m. sausio 25 d. atsakovė pateikė ieškovei UAB „Stankūnų kailių ferma“ skolų suderinimo aktą, kuriame nurodė, kad nesutinka su 2017 m. Sąskaitoje faktūroje nurodytu žemės nuomos mokesčio dydžiu, kadangi ši suma šalių nebuvo susitarta ir suderinta. Iš lėšų pervedimo nurodymo Nr. 946 matyti, kad ūkininkė B. P. 2018 m. balandžio 26 d. ieškovei UAB „Stankūnų kailių ferma“ pervedė 1 150,73 Eur už Žemės sklypų nuomą 2017 metais.

94.

10Iš 2018 m. kovo 26 d. Žemės sklypo nuomos sutarties matyti, kad ieškovė UAB „Stankūnų kailių ferma“ išnuomojo ūkininkui D. K. iki 2020 m. gruodžio 31 d. keturis žemės sklypus už 101,36 Eur/ha (plius PVM) metinį nuomos mokestį. Iš UAB „Stankūnų kailių ferma“ PVM sąskaitų faktūrų serija SKF Nr. 259, 260, 283, 284, 323, 324, 358, 359 matyti, kad ieškovė išrašė sąskaitas faktūras ūkininkams D. K. ir V. D. už žemės nuomą: 2014 m. – 2015 m. pagal 72,41 Eur/ha (plius PVM) metinį nuomos mokesčio dydį; 2016 – 2017 m. pagal 101,36 Eur/ha (plius PVM) metinį nuomos mokesčio dydį.

115.

12Iš 2018 m. balandžio 18 d. žemės sklypų nuomos sutarties matyti, kad ieškovė UAB „Stankūnų kailių ferma“ ginčo Žemės sklypus išnuomojo ūkininkui A. L. iki 2020 m. gruodžio 31 d. už 100 Eur/ha (plius PVM) metinį žemės nuomos mokestį.

136.

14Iš į bylą pateiktų privačios žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutarčių matyti, kad atsakovė ūkininkė B. P.: 2015 m. gegužės 10 d. sutartimi iš A. R. ir J. M. iki 2017 m. spalio 1 d. nuomojosi 7,50 ha žemės sklypą už 300,00 Eur metinį nuomos mokestį (40,00 Eur/ha); 2011 m. gegužės 1 d. sutartimi iš J. P. iki 2016 m. spalio 25 d. nuomojosi 8,60 ha žemės sklypą už 960 Lt (278,03 Eur) metinį nuomos mokestį (32,33 Eur/ha); 2010 m. lapkričio 18 d. sutartimi iš A. Ž. iki 2016 m. gruodžio 20 d. nuomojosi 20,71 ha žemės sklypą už 1500 Lt (434,43 Eur) metinį nuomos mokestį (20,98 Eur/ha); 2010 m. sausio 12 d. sutartimi iš R. U. iki 2016 m. gruodžio 30 d. nuomojosi 4,62 ha žemės sklypą už 150 Lt/ha (43,44 Eur/ha) metinį nuomos mokestį; 2018 m. vasario 23 d. sutartimi iš R. U. iki 2018 m. spalio 1 d. nuomojosi 7,56 ha žemės sklypą už 756,00 Eur metinį nuomos mokestį (100,00 Eur/ha); 2018 m. balandžio 1 d. sutartimis Nr. 28, 29 iš B. R. iki 2020 m. lapkričio 1 d. nuomojasi 2,86 ha ir 1,00 ha žemės sklypus už 70,00 Eur/ha metinį nuomos mokestį; 2018 m. balandžio 1 d. sutartimi Nr. 30 iš J. Č. iki 2020 m. lapkričio 1 d. nuomojasi 2,49 ha žemės sklypą už 60,00 Eur/ha metinį nuomos mokestį; 2018 m. kovo 1 d. sutartimi iš R. B. iki 2023 m. gruodžio 1 d. nuomojasi 1,76 ha žemės sklypą už 50,00 Eur/ha metinį nuomos mokestį; 2018 m. kovo 1 d. sutartimi iš E. B. iki 2023 m. gruodžio 1 d. nuomojasi 0,86 ha žemės sklypą už 50,00 Eur/ha metinį nuomos mokestį.

157.

16Nekilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. 18/10-106 (toliau – Ekspertizės aktas) tiriamojoje dalyje nurodyta, kad: Žemės sklypai ribojasi su melioracijos grioviu, Žemės sklypo Nr. 1 našumo balas - 35,8, Žemės sklypo Nr. 2 - 38,3; Žemės sklype Nr. 2 stovi kitas inžinerinis statinys – mėšlidė, kurios plotas 592 kv. m, su srutų rezervuaru; vertinant Žemės sklypus buvo taikomas lyginamasis metodas. Pateikta išvada, kad 2017 metais: Žemės sklypo Nr. 1 nuomos metinė rinkos vertė buvo 1 350,00 Eur, Žemės sklypo Nr. 2 - 1 210,00 Eur.

178.

18Iš Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2018 m. balandžio 26 d. ataskaitos matyti, kad ūkininkė B. P. laiko 234 galvijų bandą. Dėl ieškinio dalyko ir/ar pagrindo keitimo.

199.

20Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį ir teismo posėdžio metu teigė, kad ieškovė UAB „Stankūnų kailių ferma“ patikslintą ieškinį byloje pateikė nesavalaikiai, argumentuodama, kad pradėjus bylą nagrinėti iš esmės, ir juolab bylą išnarinėjus iš esmės, nebegali būti keičiamas nei ieškinio pagrindas, nei dalykas; be to, patikslintu ieškiniu, pažeisdama įstatymo reikalavimus, ieškovė pakeitė ir ieškinio pagrindą, ir dalyką.

2110.

22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas Lietuvos teismų praktiką yra išaiškinęs, kad ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis – pvz., CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys, 405, 417, 418 straipsniai). Taigi bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis), tačiau įstatymai (CPK 42 straipsnio 1 dalis) nustato ir tokią dispozityvumo principo išraišką kaip teisės keisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką suteikimas ieškovui po to, kai teismas priima ieškinį (iškelia civilinę bylą). Keisdamas ieškinio pagrindą arba dalyką, kaip ir kreipdamasis su ieškiniu į teismą, ieškovas turi laikytis tam tikrų formaliųjų reikalavimų, nustatytų civilinio proceso normomis. Taigi CPK 42 straipsnio 1 dalyje ieškovui įtvirtinta teisė pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus CPK nustatyta tvarka. CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą ieškovas turi teisę tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama garantuoti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-407-969/2015). Taigi keisdamas ieškinio pagrindą arba dalyką, kaip ir kreipdamasis su ieškiniu į teismą, ieškovas turi laikytis tam tikrų formaliųjų reikalavimų, nustatytų civilinio proceso normomis. Bet kokiu atveju tai turi būti padaryta pirmosios instancijos teisme, suteikiant atsakovui galimybę pasiruošti ir atsikirsti į pareikštą ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018).

2311.

24Nagrinėjamoje byloje ieškovė, nurodžiusi ieškinyje faktines aplinkybes – tarp šalių sudarytą Žemės sklypų nuomos sutartį ir ieškovės išrašytą 2017 m. Sąskaitą faktūrą (ieškinio pagrindą), suformulavo reikalavimą (ieškinio dalyką) - priteisti iš atsakovės skolą pagal neapmokėtą 2017 m. sąskaitą faktūrą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Vėliau, teisminio nagrinėjimo metu, atsakovei žemės nuomos mokesčio dalį apmokėjus, ieškinio reikalavimą sumažino apmokėta dalimi. Teismas, išklausęs baigiamąsias kalbas ir išėjęs priimti galutinio procesinio sprendimo, nustatė, kad tarp šalių byloje kilo ginčas dėl pagal Sutartį mokėtino žemės nuomos mokesčio dydžio už 2017 m., abi šalys teikė į bylą duomenis, galinčius padėti teismui nustatyti už Žemės sklypus mokėtiną nuomos mokesčio dydį, nors tokio reikalavimo ieškovė pateiktame ieškinyje nebuvo suformulavusi, todėl teismas, siekdamas tarp šalių kilusį ginčą išspręsti iš esmės bei išvengti galimai naujo teisminio proceso inicijavimo, nusprendė suteikti galimybę ieškovei tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką – bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujino. Šiame kontekste teismas pažymi, jog nagrinėdami ieškinio patenkinimo klausimą, tiek teisinio reglamentavimo, tiek ir nuoseklios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos teismai yra įpareigoti tinkamai atskleisti bylos esmę ir ginčą išnagrinėti iš esmės, siekiant užtikrinti proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų laikymąsi draudžiama atmesti ieškinį formaliais pagrindais. Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame suformulavo papildomą ieškinio reikalavimą – nustatyti pagal šalių Sutartį žemės nuomos mokesčio dydį už 2017 m., reikalavimas dėl skolos pagal 2017 m. sąskaitą faktūrą liko nepakitęs; patikslinto ieškinio reikalavimus ieškovė grindė tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis – šalių sudaryta Sutartimi ir atsakovės pilnai neapmokėta 2017 m. sąskaita faktūra. Teismas, remdamasi CPK 141 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, tokius ieškovės veiksmus vertina tik kaip ieškinio dalyko pakeitimą, t. y. remiantis iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir ieškovės pateiktu jų vertinimu, buvo suformuluotas naujas savarankiškas reikalavimas nustatyti žemės nuomos mokesčio dydį už 2017 m. Teismo vertinimu ieškinio pagrindas patikslintu ieškiniu nebuvo pakeistas. Teismas konstatuoja, kad ieškovė turėjo teisę pasirinkti būtent tokį savo teisių gynybos būdą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnis, CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135, 141 straipsniai), bei sprendžia, kad, atsižvelgus į CPK 141 straipsnio 1 dalyje numatytą išimtinę galimybę ieškinio dalyką ar pagrindą keisti vėliau (ne tik iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo), ieškovė jai suteikta procesine teise pasinaudojo savalaikiai. Patikslintas ieškinys buvo tinkamai įteiktas atsakovei, jai buvo suteikta galimybė pasiruošti ir atsikirsti į pareikštą patikslintą ieškinį, šia teise ji pasinaudojo. Įvertinus šias aplinkybes, teismas atmeta atsakovės argumentus dėl CPK 141 straipsnio pažeidimo, kaip teisiškai nepagrįstus. Dėl ginčo esmės.

2512.

26Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė nustatyti pagal šalių Sutartį Žemės sklypų nuomos mokestį už 2017 metus. Žemės nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje nustatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį (CK 6.545 straipsnio 1 dalis). CK 6.552 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad privačios žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje konstatuota, kad žemės nuomos mokestis nėra esminė žemės nuomos sutarties sąlyga, žemės nuomos sutartis galioja ir nesusitarus dėl mokesčio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2014). CK 6.487 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, jog nuomos mokestis šalių susitarimu gali būti nustatyta tokiais būdais: 1) konkrečia pinigų suma, kuri turi būti mokama iš karto arba periodiškai; 2) iš išnuomoto daikto gaunamos produkcijos, vaisių ar pajamų dalimi; 3 nuomininko teikiamomis nuomotojui tam tikromis paslaugomis; 4) nuomininko pareiga savo lėšomis pagerinti išnuomoto daikto būklę; 5) nuomininko pareiga perduoti sutartyje numatytą daiktą nuomotojui nuosavybės teise ar jam išnuomoti. Šalys gali susitarti dėl mišraus šių nuomos mokesčio nustatymo būdų taikymo arba gali nustatyti kitokį nuomos mokesčio apskaičiavimo būdą (CK 6.487 straipsnio 4 dalis). Taigi, šalys yra laisvos savo valia nustatyti nuomos mokesčio mokėjimo klausimą, mokesčio sudėtines dalis, jo apskaičiavimo metodiką, nuo kurios priklausys nuomos mokesčio didėjimas ir/ar mažėjimas.

2713.

28Šalių Sutarties 5 punkte įtvirtintas šalių susitarimas, jog nuomininkas moka susitartą metinę nuomos kainą, kuri nurodoma sąskaitoje faktūroje už kiekvienus metus, einamųjų metų sąskaitoje faktūroje, pastaroji išrašoma tik kartą per metus (sprendimo 3 punktas).

2914.

30Minėta, vienas iš atsakovės nesutikimo su patikslintu ieškiniu motyvų - tarp ieškovės ir atsakovės 2017 m. nebuvo, kaip to reikalauja Sutartis, susitarimo dėl metinio žemės nuomos mokesčio dydžio (kainos) (sprendimo 2 punktas). Savo ruožtu ieškovės atstovė R. S. bylos nagrinėjimo pradžioje teigė, kad toks susitarimas buvo, tačiau po liudytojo E. S. apklausos teismo posėdžių salėje nurodė negalinti tiksliai pasakyti, ar 2017 m. dėl žemės nuomos mokesčio dydžio šalys tarėsi. Vėlesnio bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovės argumentavo, kad Sutartis neįpareigojo šalių kasmet iš naujo derinti žemės nuomos mokesčio dydį, todėl, kitai sutarties šaliai neinicijavus derybų dėl žemės nuomos mokesčio dydžio, į 2017 m. Sąskaitą faktūrą buvo įrašytas šalių 2016 m. sutartas žemės nuomos mokesčio dydis.

3115.

32Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis); sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes; aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu; kai ginčo šalys siejamos sutartinių santykių, kilusių iš kelių skirtingų sutarčių, pastarosios, vadovaujantis sisteminiu sutarčių aiškinimo principu, analizuojamos kartu; turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus; pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2018); teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2017; 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010).

3316.

34Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu, į bylą pateiktų rašytinių įrodymų (sprendimo 1 - 3 punktai) nustatyta, kad žemės nuomos santykiai tarp šalių tęsiasi nuo 2014 metų. Pirmaisiais dvejais metais šalys žemės nuomos sutarties sudariusios nebuvo. Atsakovė nurodė, kad žemės nuomos mokesčio dydis kiekvienais metais buvo sutariamas žodžiu atsakovei ūkininkei B. P., atvykus į ieškovės patalpas. Dėl žemės nuomos mokesčio dydžio atsakovė tardavosi su ieškovės darbuotoju A. S.. Šiuos atsakovės teiginius papildo teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Stankūnų kailių ferma“ atstovės vadovės R. S. paaiškinimai, jog žemės nuomos mokesčio dydis buvo derinamas einamųjų metų pradžioje atsakovės B. P. ir bendrovės technologo A. S. pokalbio metu, ji pokalbiuose tiesiogiai nedalyvaudavo (būdavo tik tose pačiose bendrovės patalpose, pasirūpindavo kava ir pan.). Šalys teigė, kad susitikimo metu sutartą nuomos mokesčio dydį ieškovė metų gale įrašydavo į PVM sąskaitą faktūrą ir pateikdavo apmokėti atsakovei. Atsižvelgęs į tarp šalių sudarytos Sutarties nuostatos dėl kainos lingvistinę formuluotę, o būtent, kad nuomininkas moka susitartą metinę nuomos kainą, tarp šalių susiklosčiusius žemės nuomos santykius iki Sutarties pasirašymo, kurių laikotarpiu (2014 - 2015 m.) šalys kasmet susitikusios aptardavo joms abiems priimtiną žemės nuomos mokesčio dydį einamiesiems metams, teismas sprendžia jog Sutarties 5 punkte įtvirtinta sąlyga dėl žemės nuomos mokesčio nustatymo tarpusavio derybų būdu pagal tikrąją šalių valią reiškė siekį kasmet suderinti už tuos metus mokėtiną žemės nuomos mokesčio dydį. Pabrėžtina, jog pagal bendrąją taisyklę, sudarytos sutartys turi būti vykdomos taip, kaip šalys susitarė, taip pat šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Iš to seka, jog teismui šioje byloje reikia nustatyti, ar Sutartį, o būtent jos nuostatas dėl nuomos mokesčio dydžio nustatymo, šalys vykdė pagal jos nuostatas.

3517.

36Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Rungimosi principas įpareigoja kiekvieną šalį įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o teismas, priimdamas procesinį sprendimą turi vadovautis įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu CPK 12 straipsnis). Remdamasis šiuo principu išvadą apie fakto buvimą ar nebuvimą teismas gali daryti tik tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas buvo nei jo nebuvo. Esant pagrįstoms abejonėms ar nepaneigtiems priešingiems įrodymams dėl nustatytinų aplinkybių egzistavimo, tam tikras faktas nelaikytinas įrodytu.

3718.

38Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Sutarties pasirašymo metu, šalys sutarė dėl 2016 metais taikytino didesnio - 92,67 Eur/ha, nei 2014 m. ir 2015 m. mokėtas – 57,93 Eur/ha, metinio žemės nuomos mokesčio dydžio. Byloje nėra duomenų, kad 2016 m. šalys žemės nuomos mokesčio dydį aptarė iš karto dėl dvejų (ar daugiau) metų į priekį. Ieškovės pateiktą 2016 m. Sąskaitą faktūrą atsakovė apmokėjo. Atsakovė teigė, kad gavusi ir apmokėjusi 2016 m. Sąskaitą faktūrą, ieškovei nurodė nesutinkanti, kad šioje sąskaitoje faktūroje nurodytas žemės nuomos mokesčio dydis būtų taikomas ir už 2017 metus. Tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikta. Teismo posėdžio metu atsakovė ūkininkė B. P. ir jos atstovas pagal įgaliojimą, kartu su atsakove ūkininkaujantis, A. P. nurodė, kad 2017 metais, kaip tai nurodė tarp šalių sudaryta Sutartis, ir kaip tai buvo įprasta pagal tarp šalių susiklosčiusią žemės nuomos santykių praktiką, dėl žemės nuomos mokesčio dydžio tartasi nebuvo. Atsakovės atstovė R. S. negalėjo tiksliai pasakyti, ar 2017 metais pokalbis dėl nuomos mokesčio dydžio buvo. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. S., nurodė, kad 2017 metais dėl žemės nuomos mokesčio dydžio su atsakove B. P. nesitarė, todėl į 2017 m. Sąskaitą faktūrą buvo įrašytas tas pats nuomos mokesčio dydis kaip ir 2016 m. Sąskaitoje faktūroje nurodytas. Įvertinęs šių aptartų, vienas kitą papildančių, neprieštaringų įrodymų visetą, teismas sprendžia, jog byloje nustatyta, kad 2017 metais žemės nuomos mokesčio dydis tarp ieškovės ir atsakovės pagal tikrąją, šalių Sutarties 5.6 punkte įtvirtintą, valią – šalims kasmet sutarti dėl žemės nuomos mokesčio dydžio, derintas nebuvo.

3919.

40Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė nustatyti, kad pagal ieškovės UAB „Stankūnų kailių ferma“ su atsakove ūkininke B. P. sudarytą Sutartį žemės nuomos mokesčio dydis už 2017 m. buvo 92,67 Eur/ha, t. y. Žemės sklypo Nr. 1 sudarė 1 172,27 Eur, Žemės sklypo Nr. 2 - 1 022,15 Eur, t. y. toks, koks buvo nurodytas 2017 m. Sąskaitoje faktūroje. Atsakovė su šiuo žemės nuomos mokesčio dydžiu nesutiko – nurodė mananti, kad žemės nuomos mokestis skaičiuotinas po 57,93 Eur (su GPM) už ha, taigi 1 150,73 Eur: 607,62 Eur už Žemės sklypą Nr. 1, 12,34 ha žemės naudmenų po 49,24 Eur; 543,11 Eur už Žemės sklypą Nr. 2, 11,03 ha žemės naudmenų po 49,24 Eur; t. y. tiek, kiek ji 2018 m. ieškovei yra sumokėjusi pagal 2017 m. sąskaitą faktūrą. Atsakovė argumentavo, kad Sutartimi šalys buvo susitarusios dėl žemės sklypų nuomos mokesčio nustatymo būdo tarpusavio susitarimu, dėl 2017 m. žemės nuomos mokesčio dydžio šalys nesitarė, todėl ieškovė turėjo tik galimybę kreiptis į atsakovę dėl mokesčio dydžio suderinimo, o ne kreiptis į teismą, atitinkamai teismas negali savo ruožtu pagal ieškovės patikslintą ieškinį nustatyti kokia nuomos kaina mokėtina už 2017 m., nes tokiu būdu būtų modifikuojami šalių sutartiniai santykiai, kurie, be to, yra nutrūkę, taip pat pažeidžiami atsakovės, kaip sutarties šalies, interesai.

4120.

42Atsakant į šį atsakovės argumentą, teismas pažymi, kad galimybė teismui nustatyti žemės nuomos mokestį numatyta CK 6.487 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje, jog, jeigu sutartyje nenustatytas konkretus mokesčio dydis ar jo apskaičiavimo metodika, tai abi sutarties šalys turi teisę kreiptis į teismą su prašymu paskirti nepriklausomus ekspertus nuomos mokesčio dydžiui nustatyti. Atitinkamai atsakovės argumentai, kad tarp Sutarties šalių pagal Sutartį sutarus, kad nuomos mokesčio dydis bus nustatomas šalių susitarimu, tačiau šalims tokio susitarimo nepavykus pasiekti, dėl šio klausimo išsprendimo viena iš šalių ar abi kartu negali kreiptis į teismą, laikytini visiškai nepagrįstais. Taip pat, atsakydamas į minėtus atsakovės argumentus, teismas pažymi, kad abi sutarties šalys turi pareigą Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdyti tinkamai, tačiau atsakovė 2017 metais ginčo Žemės sklypais naudojo savo ūkio veiklai – ganė ir vedė gyvulius, tačiau per visus metus į ieškovę dėl žemės nuomos mokesčio dydžio suderinimo nesikreipė, o tokie atsakovės veiksmai negali būti vertinami kaip atitinkantys sąžiningumo reikalavimus.

4321.

44Bylos nagrinėjimo metu atsakovė, ginčydama ieškovės prašomą nustatyti nuomos mokesčio dydį pateikė sutartis, kuriomis ji nuomojosi(-asi) kitus, ne šios bylos ginčo, žemės sklypus savo ūkio veiklai, kuriose sutartas metinis žemės nuomos mokesčio dydis varijuoja nuo 20,98 Eur/ha iki 100,00 Eur/ha (sprendimo 6 punktas). Vertindamas šiuos atsakovės į bylą pateiktus įrodymus teismas pažymi, jog iš šių parteiktų sutarčių negalima nustatyti svarbių, žemės nuomos mokesčio dydį galinčių lemti, aspektų: žemės sklypų naudingumo (derlingumo), užstatymo, žemės ūkio naudmenų ploto juose, tikslios vietos (ties melioracijos grioviu ir pan.), privažiavimo galimybių ir kt., todėl sprendžia, jog šie atsakovės į bylą pateikti dokumentai neturi įrodomosios reikšmės ginčo klausimui – mokėtinam žemės nuomos mokesčio dydžiui – nustatyti. Analogiškai teismas vertina ieškovės į bylą pateiktas sutartis su kitais nuomininkais dėl kitų, ne ginčo Žemės sklypų (sprendimo 4 punktas).

4522.

46Ieškovės prašymu byloje buvo paskirta nuomos mokesčio dydžio nustatymo ekspertizė, gautame Ekspertizės akte pateikta išvada, kad 2017 m. Žemės sklypo Nr. 1 metinė nuomos rinkos vertė buvo 1 350,00 Eur, Žemės sklypo Nr. 2 - 1 210,00 Eur, (t. y. 106,68 Eur/ha per metus) (sprendimo 7 punktas). Atsakovė, nesutikdama su Ekspertizės akto išvadoje nurodytomis Žemės sklypų nuomos rinkos vertėmis argumentavo, kad ekspertizė atlikta netinkamai – nebuvo įvertinti: žemės naudingumas, užstatymas, Žemės sklypuose esantis melioracijos griovys, dėl ko ne visu žemės sklypų plotu atsakovė galėjo naudotis, be to, didžiąją Žemės sklypų dalį sudaro durpynai, kurie iš esmės nėra tinkami pasėliams auginti. Šiems savo argumentams pagrįsti atsakovė prašė apklausti liudytoją D. P., kuris teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) vietovės didžiąją žemės dirvožemio dalį sudaro durpės.

4723.

48Kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).

4924.

50Teismas, nuodugniai susipažinęs su Ekspertizės akto turiniu, nustatė, kad: ekspertizės atlikimo metu buvo įvertintos Žemės sklypų individualios savybės (plotas, vieta ties melioracijos grioviu, paskirtis, derlingumas (našumo balas), užstatymas ir kt.); Žemės sklypų rinkos vertei nustatyti buvo taikomas lyginamasis metodas, kurio metu palyginta po 3 (kiekvieno žemės sklypo atžvilgiu) per paskutinius (iki ekspertizės atlikimo) 36 mėnesius Šiaulių rajone įvykusių žemės ūkio paskirties sklypų nuomos sandorių kainos, kartu atsižvelgus į nedidelius vertinamo turto bei jo analogo skirtumus, pagal kuriuos pagal tam tikrą formulę buvo apskaičiuota koreguotina lyginamojo objekto kaina; apskaičiuota vidutinė 1 ha/mėn. nuomos vertė; Ekspertizės akto turinys nuoseklus, aiškus ir išsamus. Ekspertizę atliko į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašytas teismo ekspertas A. L., turintis reikiamą kvalifikaciją (patvirtintą atitinkamais pažymėjimais) šiems darbams atlikti ir 18 metų darbo kvalifikuotu turto vertintoju patirtį. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad, kad atliekant Žemės sklypų ekspertizę buvo įvertinti iš esmės visi svarbiausi veiksniai, dėl kurių gali būti mokamos skirtingos kainos už skirtingomis savybėmis pasižyminčius objektus, todėl teismas neturi pagrindo abejoti Ekspertizės akto patikimumu, todėl minėtus atsakovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Be to, teismas pažymi, kad atsakovė, nesutikdama su į bylą pateiktos ekspertizės akto išvadomis, neprašė byloje paskirti kitos ekspertizės, pavedant ją atlikti kitam jos nurodytam ekspertui.

5125.

52Kaip minėta, Ekspertizės aktu nustatyta, kad Žemės sklypų vidutinė nuomos rinkos vertė 2017 m. galėjo būti 106,68 Eur/ha per metus. Ieškovė patikslintu ieškiniu iš esmės prašo nustatyti, kad už Žemės sklypų nuomą 2017 m. žemės nuomos mokesčio skaičiuotinas taikant 92,67 Eur/ha/m mokesčio dydį. Mažesnį, nei nustatytas Ekspertizės aktu, nustatytiną nuomos mokesčio dydį ieškovė argumentuoja tarp šalių susiklosčiusia nuomos santykių praktika, pagal kurią kasmet minėtų žemės sklypų nuomos mokestis, dėl tarp šalių tuo metu buvusių draugiškų santykių, šalių buvo sutariamas mažesnis, nei yra rinkoje. Be kita ko, atsakovė taip pat argumentavo, kad ieškovės prašomas nustatyti nuomos mokesčio dydis yra pernelyg didelis, kadangi žemės sklypai jai buvo reikalingi tik gyvuliams į atsakovei priklausančius žemės sklypus pervesti, be to, Žemės sklypai dėl durpingumo nėra tinkami pasėliams auginti, dėl užstatymo, melioracijos griovio negali būti naudojami visu savo plotu. Teismas atmesdamas šiuos atsakovės iš esmės tarpusavyje prieštaringus argumentus pažymi, kad atsakovė, remiantis jos pačios ir jos atstovų paaiškinimais teisme (sprendimo 2 punktas), byloje esančiais duomenimis (sprendimo 8 punktas), ūkininkauja augindama galvijus, augalininkyste nesiverčia. Šios ūkininkavimo aplinkybės, taip pat ir Žemės sklypų vieta (ties melioracijos grioviu), būklė (užstatymas, derlingumas, tinkamumas žemės ūkio veiklai ir kt.) buvo žinomos atsakovei tiek pradedant nuomotis Žemės sklypus iš atsakovės (bylos duomenimis 2014 m.), tiek 2016 m. šalims laisva valia sudarant Sutartį ir, kaip nurodė abi šalys, pasirašymo metu suderinant Žemės sklypų nuomos mokesčio dydį už 2016 m., kuris, be to, atitinka ieškovės prašomą nustatyti žemės nuomos mokesčio dydį. Kitų aplinkybių mažinti nustatytino Žemės sklypų nuomos mokesčio dydį byloje teismas nenustatė. Įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką ir byloje atliktos ekspertizės akto išvadas, teismas sprendžia, jog byloje yra pagrindas nustatyti, kad pagal šalių Sutartį mokėtinas žemės nuomos mokesčio dydis už 2017 m. buvo 92,67 Eur/ha per metus, t. y. už Žemės sklypą Nr. 1 metinis nuomos mokestis sudarė 1 172,27 Eur, už Žemės sklypą Nr. 2 - 1 022,15 Eur, todėl atitinkamą ieškovės UAB „Stankūnų kailių ferma“ patikslinto ieškinio reikalavimą tenkina.

5326.

54Iš į bylą pateiktų dokumentų nustatyta, kad atsakovė pagal Sutartį už 2017 m. pervedė 1 150,73 Eur (sprendimo 3 punktas). Sprendimu nustatyta, kad už Žemės sklypų nuomą 2017 m. mokėtinas iš viso 2 194,42 Eur (1 172,27 Eur + 1022,15 Eur) žemės nuomos mokestis (sprendimo 25 punktas). Atsižvelgiant į tai, ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas – priteisti už Žemės sklypų nuomą nesumokėto nuomos mokesčio skolą – tenkinamas ir iš atsakovės B. P. priteisiama pagal Sutartį už Žemės sklypų nuomą 2017 m. nesumokėta nuomos mokesčio dalis - 1 043,69 Eur.

5527.

56Sutartinės prievolės turi būti vykdomos sąžiningai ir tinkamai (CK 6.4 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis). Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį bei 6.210 straipsnį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (fizinis asmuo) privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis aukščiau išdėstytu, patikslinto ieškinio reikalavimas iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 5 procentų dydžio metinės palūkanas už visą priteistą sumą (1 043,69 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. balandžio 11 d. - iki visiško teismo sprendimo įvykdymo tenkinamas.

57Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

5828.

59Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

6029.

61Ieškovė byloje rašytiniais įrodymais pagrindė patyrusi 1 491,30 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 124,00 Eur žyminis mokestis, 883,30 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 484,00 Eur išlaidos už ekspertizę. Iš atsakovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 250,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Proceso metu susidarė 5,11 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

6230.

63Įvertinus advokatų ieškovei suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, teismas daro išvadą, jog ieškovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų, dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo, leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

6431.

65Kadangi patikslintas ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovės priteisiamos visos byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos: ieškovės naudai - 124,00 Eur žyminis mokestis, 883,30 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 484,00 Eur išlaidos už ekspertizę; valstybei – 5,11 Eur teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 3, 6 punktai, 96 straipsnis).

66Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 307 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.487 straipsnio 2 dalimi, teismas,

Nutarė

67patikslintą ieškinį tenkinti.

68nustatyti, kad pagal ieškovės UAB „Stankūnų kailių ferma“, juridinio asmens kodas 300073211, su atsakove ūkininke B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2016 m. sausio 4 d. sudarytą žemės sklypų nuomos sutartį žemės nuomos mokesčio dydis už 2017 metus buvo 92,67 Eur/ha (devyniasdešimt du eurai 67 euro centai už hektarą) per metus, t. y. žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2138-4805, metinis nuomos mokestis sudarė 1 172,27 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt du eurus 27 euro centus), žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2138-4992, metinis nuomos mokestis sudarė 1 022,15 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt du eurus 15 euro centų).

69Priteisti iš atsakovės ūkininkės B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „Stankūnų kailių ferma“, juridinio asmens kodas 300073211, 1 043,69 Eur (vieno tūkstančio keturiasdešimt trijų eurų 69 euro centų) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t. y. 1 043,69 Eur, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2016 m. balandžio 11 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

70Priteisti iš atsakovės ūkininkės B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „Stankūnų kailių ferma“, juridinio asmens kodas 300073211, bylinėjimosi išlaidas – 124,00 Eur (vieno šimto dvidešimt keturių eurų 00 euro centų) žyminį mokestį, 883,30 Eur (aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 30 euro centų) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 484,00 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 00 euro centų) išlaidas ekspertizei apmokėti.

71Priteisti iš atsakovės ūkininkės B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei – 5,11 Eur (penkių eurų 11 euro centų) teismo patirtas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

72Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Rasa... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. 1.... 4. ieškovė UAB „Stankūnų kailių ferma“ į teismą su ieškiniu kreipėsi... 5. 2.... 6. Atsakovė ūkininkė B. P., jos atstovas pagal įgaliojimą A. P. ir atstovė... 7. 3.... 8. Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė... 9. 4.... 10. Iš 2018 m. kovo 26 d. Žemės sklypo nuomos sutarties matyti, kad ieškovė... 11. 5.... 12. Iš 2018 m. balandžio 18 d. žemės sklypų nuomos sutarties matyti, kad... 13. 6.... 14. Iš į bylą pateiktų privačios žemės nuomos žemės ūkio veiklai... 15. 7.... 16. Nekilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. 18/10-106 (toliau – Ekspertizės... 17. 8.... 18. Iš Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2018 m. balandžio 26 d.... 19. 9.... 20. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį ir teismo posėdžio metu... 21. 10.... 22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas Lietuvos teismų praktiką yra... 23. 11.... 24. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, nurodžiusi ieškinyje faktines aplinkybes –... 25. 12.... 26. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė nustatyti pagal šalių Sutartį... 27. 13.... 28. Šalių Sutarties 5 punkte įtvirtintas šalių susitarimas, jog nuomininkas... 29. 14.... 30. Minėta, vienas iš atsakovės nesutikimo su patikslintu ieškiniu motyvų -... 31. 15.... 32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, esant... 33. 16.... 34. Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu, į bylą pateiktų... 35. 17.... 36. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir išklausyti... 37. 18.... 38. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Sutarties pasirašymo metu, šalys sutarė... 39. 19.... 40. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė nustatyti, kad pagal ieškovės UAB... 41. 20.... 42. Atsakant į šį atsakovės argumentą, teismas pažymi, kad galimybė teismui... 43. 21.... 44. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė, ginčydama ieškovės prašomą nustatyti... 45. 22.... 46. Ieškovės prašymu byloje buvo paskirta nuomos mokesčio dydžio nustatymo... 47. 23.... 48. Kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas... 49. 24.... 50. Teismas, nuodugniai susipažinęs su Ekspertizės akto turiniu, nustatė, kad:... 51. 25.... 52. Kaip minėta, Ekspertizės aktu nustatyta, kad Žemės sklypų vidutinė nuomos... 53. 26.... 54. Iš į bylą pateiktų dokumentų nustatyta, kad atsakovė pagal Sutartį už... 55. 27.... 56. Sutartinės prievolės turi būti vykdomos sąžiningai ir tinkamai (CK 6.4... 57. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.... 58. 28.... 59. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 60. 29.... 61. Ieškovė byloje rašytiniais įrodymais pagrindė patyrusi 1 491,30 Eur... 62. 30.... 63. Įvertinus advokatų ieškovei suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat... 64. 31.... 65. Kadangi patikslintas ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovės... 66. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1... 67. patikslintą ieškinį tenkinti.... 68. nustatyti, kad pagal ieškovės UAB „Stankūnų kailių ferma“, juridinio... 69. Priteisti iš atsakovės ūkininkės B. P., asmens kodas (duomenys... 70. Priteisti iš atsakovės ūkininkės B. P., asmens kodas (duomenys... 71. Priteisti iš atsakovės ūkininkės B. P., asmens kodas (duomenys... 72. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...