Byla 2-549/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės, Danutės Milašienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 3 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškovui V. S. sumokėti žyminį mokestį už ieškinio nagrinėjimą civilinėje byloje Nr. 2-1775-178/2008 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei G. R. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3Ieškovas V. S. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės advokatės G. R. ieškovui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, viso - 1055 637,87 Lt. Nurodė, jog Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skirta advokatė netinkamai vykdė savo pareigas ir tokiais savo veiksmais bei neveikimu padarė jam žalą. Ieškovas dėl sunkios finansinės padėties (bedarbis, socialiai valstybės išlaikomas asmuo) prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 straipsnio trečiosios dalies pagrindu. Teismui nenustačius galimybės atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, prašė klausimą spręsti CPK 84 straipsnio nustatyta tvarka, t.y. atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo byloje.

4Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 22 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą sumokėti 3113 Lt žyminį mokestį. Nurodė, kad ieškovas prašo visiškai atleisti jį nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio trečiosios dalies pagrindu, tačiau ši teisės norma nenumato visiško atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Ieškovas galėtų būti atleistas nuo žyminio mokesčio tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau tekste – VGTPĮ) 20 straipsnio pirmojoje dalyje numatytu atveju, t.y. jei pateiktų duomenis, jog jis turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Iš ieškovo pateiktos 2007 m. lapkričio mėnesio pažymos matyti, jog jis gaudavo socialinę pašalpą, tačiau iš ieškinio priedų matyti, kad nuo 2007 m. gruodžio mėnesio ieškovas dirba ir nebegauna socialinės pašalpos. Todėl teismas sprendė, jog neturi teisinio pagrindo visiškai atleisti ieškovo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Ieškovo prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą teismas atmetė motyvuodamas tuo, jog žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas galimas tik tuomet, kai asmuo turi laikinų finansinių sunkumų. Ieškovo gaunamas darbo užmokestis nėra didelis, todėl egzistuoja nedidelė tikimybė, jog jis sugebės sumokėti žyminį mokestį ieškinio atmetimo atveju. Nėra duomenų, kad ieškovo turtinė padėtis pagerės ir ieškinio netenkinimo atveju jis realiai galėtų sumokėti žyminį mokestį.

5Dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. gegužės 15 d. nutartimi tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 22 d. nutartį panaikino ir perdavė šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad žemesnės instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovo finansinė padėtis bloga, turėjo nustatyti ieškovui terminą pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl pagalbos teikimo ir atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, tačiau to nepadarė. Taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė, ar nėra pagrindo atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.

6Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gegužės 22 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl teisinės pagalbos teikimo, o nesant tokio sprendimo, pateikti duomenis iš Nekilnojamojo turto registro apie turimą nekilnojamąjį turtą bei pažymas iš kredito įstaigų apie turėtas ir turimas pinigines lėšas už tam tikrą laikotarpį.

7Vykdydamas šią nutartį, ieškovas pateikė pažymas iš bankų apie turimas pinigines lėšas jose, taip pat ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto, kuris yra areštuotas, pažymėjimą, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. gegužės 10 d. sprendimą, kuriuo ieškovui atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje.

8Vilniaus apygardos teismas 2008 m. birželio 3 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą sumokėti 3113 Lt žyminį mokestį už ieškinio nagrinėjimą. Teismas kritiškai vertino ieškovo pateiktus įrodymus ir nurodė, kad V. S. nepateikė duomenų, kurie sudarytų pagrindą atleisti ieškovą nuo viso ar dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Pastebėjo, kad žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą Vilniaus apygardos teismas išsprendė 2008 m. vasario 22 d. nutartyje, o faktinės aplinkybės nepasikeitė.

9Ieškovas V. S. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – visiškai atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Skundą grindžia šiais motyvais:

101) Teismas nepagrįstai už ieškinio nagrinėjimą reikalauja sumokėti žyminį mokestį, nors pateikti dokumentai įrodo, kad sumokėti tokį mokestį ieškovas neturi galimybės.

112) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl atsisakymo suteikti teisinę pagalbą administracinėje byloje nepagrįstas, todėl apskųstas teismui.

123) Pirmosios instancijos teismas ignoravo apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus, kuriais remiantis teismas turėjo spręsti ne tik klausimą dėl ieškovo visiško atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, bet ir klausimą dėl atleidimo nuo dalies šio mokesčio mokėjimo.

13Atskirasis skundas atmestinas.

14Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymas gina abi proceso šalis – tiek ieškovą, tiek ir atsakovą, todėl žyminis mokestis, be kitų funkcijų atlikdamas ir prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme.

15CPK 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus (paduodant ieškinį, apeliacinį ar atskirąjį skundą ir kt.). Priešingu atveju, ieškiniui ar skundui neduodama eiga ir pareikalaujama, kad šis trūkumas būtų ištaisytas. Nustatytu terminu neištaisius nurodyto trūkumo, ieškinys ar skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 138 str., 115 str. 2 d.). Taigi žyminis mokestis yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų.

16CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ar saugomų interesų gynimo. Todėl reikalavimas sumokėti įstatymuose įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali būti traktuojamas kaip užkertantis kelią ginti pažeistas teises.

17Proceso įstatymas neriboja asmeniui teisės viename prašyme prašyti teismo visiškai ar iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str.), o netenkinus tokio prašymo, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą remiantis CPK 84 straipsnyje nustatyta tvarka. Tuo pačiu pastebėtina, kad nagrinėdamas tokio prašymo pagrįstumą, teismas turi vertinti skirtingus įrodymus. Spręsdamas dėl asmens visiško atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teismas turi nustatyti, ar egzistuoja bent viena iš CPK 83 straipsnio pirmojoje dalyje numatytų aplinkybių, kuriai esant asmuo turi būti atleistas nuo šio mokesčio sumokėjimo. Nagrinėdamas klausimą, ar yra pagrindas atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, teismas turi įvertinti asmens pateiktus jo sunkią finansinę padėtį įrodančius dokumentus (CPK 83 str. 3 d.). Šios nuostatos tikslas - užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Tokiu būdu įstatymas suteikia galimybę asmenims pasinaudoti savo pažeistų ar ginčijamų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų teismine gynyba ir tuo atveju, jeigu jų turtinė padėtis neleidžia sumokėti viso įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei jo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas. Įstatymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tačiau žyminis mokestis turėtų būti mažintinas tiek, kad neribotų, bet suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, tačiau kartu žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Atleisti pareiškėją beveik nuo visos žyminio mokesčio sumos galima tik išimtiniais atvejais, nes pagal teisinius padarinius toks procesinis veiksmas iš esmės prilygsta visiškam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatymuose nustatytais atvejais (CPK 83 str. 1 d.). Tokiu atveju turi būti vertinami ne tik asmens sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, bet ir atsižvelgiama į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą, taip pat į ginamą teisinį interesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-551/2007). Tuo tarpu sprendžiant dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, svarbiausia nustatyti, ar asmens sunki turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pateikimo teismui metu (CPK 84 str.). Visais trimis atvejais ieškovas (pareiškėjas) turi įrodyti aplinkybių, kurios sudaro pagrindą atleisti jį nuo viso ar dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, arba atidėti tokio mokesčio mokėjimą, egzistavimą (CPK 12 str.).

18Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė teismui prašymą dėl jo visiško atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, bet nurodė teisės normą, kuria remiantis asmuo iš dalies atleidžiamas nuo tokio mokesčio mokėjimo. Ieškovas prašė teismo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą tuo atveju, jeigu jis nebūtų atleistas nuo šio mokesčio. Pastebėtina, kad teismas procesinį sprendimą dėl asmens atleidimo (visiško ar iš dalies) nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar šio mokesčio mokėjimo atidėjimo turi spręsti atsižvelgdamas į pateikto prašymo turinį, o ne į jo pavadinimą bei teisinį tokio prašymo pagrindimą (CPK 115 str. 4 d.). Iš prašymo turinio bei vyraujančios teismų praktikos galima daryti išvadą, kad teismas turėjo spręsti visus tris su žyminiu mokesčiu susijusius klausimus: atleidimo (visiško ar iš dalies) ar atidėjimo.

19Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas neįvykdė Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutartyje pagrįstai nustatytų reikalavimų ir nepateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą ieškovui. Pastebėtina, kad ieškovo pateiktas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. gegužės 10 d. sprendimas nėra susijęs su Vilniaus apygardos teismui jo pateiktu ieškiniu ir civiline byla Nr. 2-1775-178/2008. Šis dokumentas tik įrodo, jog ieškovui keliose administracinėse bylose suteikta teisinė pagalba ir dėl to atsisakoma suteikti antrinę teisinę pagalbą dar vienoje administracinėje byloje (b.l. 78-79). Todėl visiškai atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo remiantis CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 14 punktu nėra pagrindo (VGTPĮ 20 str. 1 d.).

20Pažymėtina, jog asmens sunkią turtinę padėtį įrodo duomenys iš registrų, kuriuose registruojamas asmens turimas turtas Lietuvos Respublikoje, taip pat duomenys iš Juridinių asmenų registro, pažymos apie kredito įstaigose esančias asmens pinigines lėšas, kiti asmens turtinę padėtį įrodantys dokumentai. Atkreiptinas dėmesys, jog nurodyti duomenys iš registrų ir kredito įstaigų turi būti pateikiami ne „momentiniai“, o „su istorija“, nes duomenys apie banko sąskaitose esamą likutį neparodo jose esančių piniginių lėšų judėjimo, o iš registrų pateiktos pažymos apie šiuo metu asmens turimą turtą neleidžia spręsti apie asmens veiksmus netolimoje praeityje (pavyzdžiui, galima situacija, kai asmuo visai neseniai pardavė didelės vertės turtą, o gautas pinigines lėšas laiko ne kredito įstaigoje). Šie duomenys leidžia nuspręsti ne tik tai, ar ieškovo turtinė padėtis yra labai sunki, bet ir išsiaiškinti tikrąsias tokios padėties atsiradimo priežastis bei priimti teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutartis civ. byloje 2-347/2007). Žemesnės instancijos teismas nurodė ieškovui terminą pateikti šiuos dokumentus, tačiau ieškovas teismo nurodymų neįvykdė, o jo pateikti duomenys neįrodo sunkios finansinės padėties. „Momentiniai“ duomenys iš kredito įstaigų, kaip minėta, leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu ieškovas neturi piniginių lėšų jose, tačiau neįrodo asmens sunkios finansinės padėties (b.l. 66-75). V. S. taip pat neįrodė, jog yra visiškai neįgalus ir neturi galimybės dirbti darbo, už kurį gautų didesnį atlyginimą. Ieškovas nepateikė apibendrintų duomenų iš Nekilnojamojo turto registro bei apie kitą registruotiną turtą, o remiantis ieškovo pateiktu pažymėjimu iš Nekilnojamojo turto registro matyti, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso didelės vertės butas (b.l. 76-77). Tai, kad teismai kitose bylose taikė butui areštą nereiškia, jog ieškovas neteko nuosavybės teisės į šį turtą. Be to, ieškovas nepateikė duomenų, kurie susiję su šio turto disponavimo teisės ribojimu. Todėl nėra pagrindo atleisti ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 3 d.).

21Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo jo prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo nepagrįsti. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 22 d. nutartyje nurodė, kad ieškovas gauna nedidelį darbo užmokestį, nebegauna socialinės pašalpos, nėra duomenų, kad jo turtinė padėtis pagerės, todėl beveik nėra galimybės, jog jis sumokės žyminį mokestį ieškinio atmetimo atveju (b.l. 26). Šiais argumentais rėmėsi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje (b.l. 84) ir su jais sutinka ir teisėjų kolegija, nes ieškovo pateikti įrodymai, šalinant teismo nurodytus trūkumus, nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą.

22Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl naikinti jos atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

24Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. Ieškovas V. S. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės... 4. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 22 d. nutartimi nustatė ieškovui... 5. Dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties ieškovas pateikė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gegužės 22 d. nutartimi nustatė ieškovui... 7. Vykdydamas šią nutartį, ieškovas pateikė pažymas iš bankų apie turimas... 8. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. birželio 3 d. nutartimi nustatė ieškovui... 9. Ieškovas V. S. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m.... 10. 1) Teismas nepagrįstai už ieškinio nagrinėjimą reikalauja sumokėti... 11. 2) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl... 12. 3) Pirmosios instancijos teismas ignoravo apeliacinės instancijos teismo... 13. Atskirasis skundas atmestinas.... 14. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30... 15. CPK 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis... 16. CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar... 17. Proceso įstatymas neriboja asmeniui teisės viename prašyme prašyti teismo... 18. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė teismui prašymą dėl jo visiško... 19. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas neįvykdė Vilniaus apygardos teismo... 20. Pažymėtina, jog asmens sunkią turtinę padėtį įrodo duomenys iš... 21. Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo jo... 22. Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 24. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą....