Byla 2A-1571-781/2012

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Antano Rudzinsko ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. S. ir A. S. bei atsakovų J. M. ir T. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. S. ir A. S. patikslintą ieškinį atsakovams T. M., J. M., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims V. V., V. P. V., I. J., N. J., A. S., V. S., T. M. firmai „Archisfera“, VĮ „Registrų centras“, dėl susitarimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu, termino atnaujinimo, statybos leidimo bei pažymos panaikinimo, buto teisinės registracijos panaikinimo, įpareigojimo atstatyti palėpę į buvusią padėtį, bei pagal atsakovų T. M. ir J. M. priešieškinį dėl susitarimo pakeitimo, ir

Nustatė

2Ieškovai L. S. ir A. S. kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu (t. 3, b. l. 160-164), kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančiu 2007-01-31 susitarimą (toliau - Susitarimas), sudarytą dėl neįrengtos pastogės, esančios ( - ), naudojimosi tvarkos nustatymo dalyje, plane pažymėtą raidėmis EHJNMLKIGD, kur nustatytos ieškovų ir atsakovų T. ir J. M. patalpų ribos; 2) atnaujinti terminą reikalavimui panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008-04-10 statybos leidimą Nr. GR/334/08-0306 ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008-09-01 pažymą apie nebaigtą statybą Nr. (101/011.10-874) pateikti; 3) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008-04-10 statybos leidimą Nr. GR/334/08-0306 bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008-09-01 pažymą apie nebaigtą statybą Nr. (101/011.10-874); 4) panaikinti buto, esančio ( - ), atliktą teisinę registraciją, 5) įpareigoti atsakovus T. M. ir J. M. savo lėšomis atstatyti palėpę į pradinę padėtį, buvusią iki palėpės rekonstrukcijos; 6) nustatyti neįrengtos palėpės naudojimosi tvarką pagal pateiktą planą, paruoštą UAB „Monresta“ – ieškovams paskiriant naudotis patalpomis, plane pažymėtomis HGIJKLH, o T. ir J. M. – patalpomis, plane pažymėtomis raidėmis EDGHE; 7) priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuosavybės teise valdo neįrengtą pastogę, esančią ( - ): L. S. priklauso 90/100 dalys objekto, A. S. – 228/1000 dalys objekto. 2007-01-31 su atsakovu T. Masiuliu ir trečiaisiais asmenimis buvo sudarytas neįrengtos pastogės naudojimosi tvarkos nustatymo susitarimas. Pastogės dalių naudojimosi planą rengė atsakovo T. M. firma „Archisfera“. Pasitikėdami atsakovu galvojo, kad jo firmos paruoštas planas yra priimtinas visiems bendrasavininkiams, nepažeis jų interesų, tačiau nusprendę įsirengti pastogėje gyvenamąsias patalpas, suprato, kad galimybių patekti į jų patalpas, pažymėtas raidėmis EHGD, nėra. Atsakovas T. M. ir T. M. firma „Archisfera“ apgavo ieškovus, nes būdami profesionalūs architektai, žinojo, kad galimybės patekti į patalpas nėra. Ieškovai apgaulės įtakoje pasirašė sau nenaudingą Susitarimą. Be to pažymėjo, kad Susitarimo planas neatitinka Statybos techniniame reglamente STR 2.02.02:2004 įtvirtintų papildomų saugos reikalavimų, turi būti pripažintas negaliojančiu. Po Susitarimo patvirtinimo atsakovai T. ir J. M. savo palėpės dalyje pradėjo rekonstrukciją – paruošė projektą, kurio su bendrasavininkiais nederino. 2008-04-10 Vilniaus m. savivaldybės administracija išdavė atsakovams statybos leidimą Nr. GR/334/08-0306 dėl buto rekonstrukcijos. Dalinai atlikę rekonstrukciją, atsakovai T. ir J. M. Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008-09-01 pažymos apie nebaigtą statybą Nr. (1-01/011.10-874) pagrindu butą ir palėpę su dalinai atlikta rekonstrukcija įregistravo VĮ Registrų centras. Ieškovai kreipėsi į UAB „Kadastras“, kuris atliko matavimus ir nustatė, kad T. M. savo rekonstruojamo buto palėpėje sieną pastatė ieškovams paskirtose patalpose 30 cm atstumu. Dėl šių aplinkybių turi būti panaikinti 2008-04-10 statybos leidimas bei 2008-09-01 pažyma apie nebaigtą statybą. Tvirtino, kad apie neteisėtą leidimą bei pažymą sužinojo 2009-08-31 iš eksperto gavę išvadą bei 2009-09-21 UAB „Kadastras“ atlikus matavimus, todėl ieškovams turi būti atnaujintas terminas reikalauti panaikinti statybos leidimą bei pažymą. Panaikinus statybos leidimą bei pažymą apie nebaigtą statybą, atitinkamai turi būti panaikinta buto, esančio ( - ), 2008-09-02 atlikta teisinė registracija atsakovų T. ir J. M. vardu. Kadangi atsakovai pradėjo rekonstrukciją pagal su ieškovais nesuderintą projektą bei jį įgyvendindami pastatė sieną ieškovams skirtose patalpose, tokiu būdu pažeisdami ieškovų teises, atsakovai įpareigotini savo lėšomis atstatyti į pradinę padėtį neįrengtos palėpės patalpas. Pažymėjo, jog siūlė atsakovams tris pastogės naudojimosi tvarkos pakeitimo variantus. Ekspertas S. M. padarė išvadą, kad ieškovai Susitarimo 1 p. numatytas teises galės įgyvendinti tik ieškovams priklausančias patalpas sujungus į vieną erdvę, o T. M. patekti į savo patalpas, kaip numatyta UAB „Monresta“ paruoštame pastogės dalių naudojimosi tvarkos nustatymo plane (ekspertizės l. 19). Paaiškino, kad jiems turint patalpas pastogės dešinėje pusėje, būtų logiška ir protinga, jog kita jiems priklausanti pastogėje patalpa būtų ten pat. Dešinėje pastogės pusėje yra galimybė įrengti įėjimą ir netrukdomai naudotis patalpomis pagal pasiūlytą variantą Nr. 3. Nustačius pastogės naudojimosi tvarką pagal UAB „Monresta“ planą, tiek ieškovams, tiek atsakovams T. ir J. M. bus suteikta galimybė ateityje atitverti pertvaromis, rengti rekonstrukcijos projektą, keisti ploto paskirtį, įsirengiant gyvenamąsias patalpas, gauti leidimą statybai, vykdyti statybos darbus pagal suderintą projektą, rekonstruoti stogo konstrukcijas, inventorizuoti įrengtas patalpas ir atidalinti jas iš bendrosios dalinės nuosavybės.

3Atsakovai T. M. ir J. M. atsiliepime į patikslintą ieškinį (t. 3, b. l. 185-195) prašė: civilinę bylą nutraukti (CPK 193 str. 3 d.), o atsisakius ją nutraukti – ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagrindiniai patikslinto ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiu 2007-01-31 susitarimą ir nustatyti kitokią neįrengtos pastogės naudojimosi tvarką yra tapatūs ieškovų 2008-10-15 ieškinio reikalavimams, kurie jau buvo nagrinėjami civilinėje byloje Nr. 2-2098-391/2009. Teismui minėtoje civilinėje byloje 2009-10-26 nutartimi priėmus ieškovų atsisakymą nuo ieškinio ir bylą nutraukus, ginčas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalimas, todėl byla nutrauktina CPK 293 str. 3 d. pagrindu. Taip pat nurodė, jog ieškovai savo parašais plane patvirtino, sutinkantys su planu, tuo pačiu ir savo palėpės ribomis; Susitarimas įregistruotas nekilnojamojo turto registre, yra galiojantis, nes sudarytas tinkama (notarine) forma ir juo išreikšta visų bendraturčių valia dėl bendro nekilnojamojo daikto pasidalinimo, nustatant kiekvienam bendraturčiui tenkančios daikto dalies ribas. Ieškovų nurodytos aplinkybės dėl apgaulės nesusiję su ginčijamo susitarimo dalyku, nes Susitarimu šalys nesprendė ir pagal susitarimo pobūdį negalėjo spręsti atskirų bendraturčių tolesnio naudojimosi savo neįrengtos palėpės dalimis galimybių, įsipareigojimų dėl paskirties keitimo, patalpų pritaikymo gyventi, rekonstrukcijos ir pan. Paaiškino, kad bendraturčių derybos dėl ginčijamo Susitarimo sudarymo vyko ilgai, derinant įvairius palėpės pasidalinimo variantus, procese dalyvaujant visiems bendraturčiams, todėl ieškovai turėjo pakankamai kvalifikuotą ir išskaičiuotą požiūrį į palėpės pasidalinimą ir pasidalintos palėpės vėlesnio panaudojimo galimybes. Ieškovų nurodytos aplinkybės dėl to, kad jie nežinojo, jog nėra galimybės patekti į ginčo palėpės dalį neatitinka tikrovės, kadangi kaimynai akcentuodavo ieškovams, kad patekimas į jų palėpės dalis gali būti sudėtingas ir nepatogus dėl to, kad jie neturi buto viršutiniame namo aukšte, iš kurio galėtų įsirengti patogų užlipimą į savo pastogę. Atsakovai nesutinka, kad galimybės patekti į ginčo patalpas nėra. Eksperto S. M. išvados dviprasmiškos, o tyrimas atliktas nevisapusiškai, išvados grindžiamos prielaidomis. Atsakovai taip pat nesutinka su ieškovų argumentais, jog jie pastatė savo palėpės sieną ieškovų patalpose 30 cm atstumu ir tai sudaro pagrindą panaikinti ginčijamą statybos leidimą bei pažymą apie nebaigtą statybą. Iš ieškovų pateiktų teismui dokumentų matyti, kad skiriasi net tie matavimai, kurie ieškovų iniciatyva atlikti UAB „Kadastras“ bei UAB „Monresta“. Tuo atveju, jeigu būtų nustatyti kokie nors atsakovų buto palėpės rekonstrukcijos neatitikimai dėl netikslių kadastrinių matavimų, jie galėtų būti nesunkiai koreguojami, tačiau tai nesudarytų pagrindo taikyti CK 4.103 str. 3 d. 3 p.– griauti atsakovų buto dalį (palėpę) ir atstatyti į pradinę būklę. Nesutiko, kad palėpės rekonstrukcija atlikta be reikiamo sutikimo, tokį sutikimą ieškovai yra pareiškę susitarime dėl palėpės naudojimosi tvarkos nustatymo. Taip pat teigė, jog ieškovai yra praleidę ieškinio senaties terminą ginčyti statybos leidimą bei pažymą apie nebaigtą statybą. 2007-01-31 ieškovams jau buvo aiškiai žinoma, kurioje pastogės vietoje ir kokiu būdu atsakovai įgyvendins savo nuosavybės teises į pastogę. Statybos leidimas išduotas 2008-04-10, informacija skelbiama viešai, yra prieinama. Be to, 2008-07-09 ieškovai per notarą kreipėsi į atsakovą su pasiūlymu pakeisti neįrengtos pastogės dalių naudojimosi tvarką, o 2008-07-22 rašte atsakovai nurodė, kad yra išduotas statybos leidimas. Atkreipė dėmesį, jog civilinėje byloje Nr. 2-2098-391/2009 atsakovas buvo pateikęs atsiliepimo priedą – patį statybos leidimą, tačiau nei statybos leidimas, nei buto teisinė registracija nebuvo ginčijama, nors ieškovams byloje atstovavo net du advokatai. Tuo tarpu tokio reikalavimo pareiškimas po 2 (dviejų) metų yra akivaizdžiai pavėluotas. Kadangi praleistas Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 33 str. numatytas terminas skundui (ieškiniui) paduoti, todėl byla dėl statybos leidimo bei teisinės buto registracijos panaikinimo nutrauktina ABTĮ 101 str. 6 p. pagrindu. Ieškinio senaties terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o dėl ieškovų nerūpestingumo, nepagrįsto delsimo, kas nesudaro pagrindo ieškovų prašymą tenkinti ir terminą atnaujinti. Teigė, jog pakeitus susitarimą dėl palėpės pasidalinimo ieškovų prašomu būdu ir apjungus ieškovų palėpės dalis į vieną, o atsakovų palėpės dalį pastūmus virš svetimo buto, kartu panaikinant atliktų rekonstrukcijos darbų rezultatą, būtų pažeisti interesų pusiausvyros, proporcingumo, ekonomiškumo bei teisėtų lūkesčių reikalavimai. Atsakovai neabejotinai susidurtų su kliūtimis naudoti tekusią palėpės dalį, nes palėpė prastos būklės, o jos pritaikymas naudojimui, remontas ar rekonstrukcija galimai ribotų po palėpe esančio buto gyventojų teises. Net ir pakeitus susitarimą dėl palėpės pasidalinimo ieškovų prašomu būdu tai negarantuos, jog bus pasiekti ieškiniu keliami tikslai ir ieškovai įgis teisę naudotis apjungtomis palėpės dalimis gyvenamajai paskirčiai. Tuo tarpu atsakovams išgriovus atliktų rekonstrukcijos darbų rezultatą perdalintam daiktui būtų padaryta neproporcinga žala. Dėl nurodytų priežasčių ieškovų reikalaujamos restitucijos taikymas būtų nesąžiningas ir prieštarautų restitucijos esmei. Pažymėjo, jog atsakovų palėpės rekonstrukcijos darbai šiuo metu yra visiškai baigti. Įpareigojus palėpę atstatyti į pradinę būklę, atsakovams būtų padaryta neproporcinga žala.

4Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintą ieškinį (t. 3, b. l. 201-206) prašė nutraukti civilinę bylą dalyje dėl ieškovų reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008-04-10 statybos leidimą Nr. GR/334/08-0306 bei 2007-01-31 Susitarimo pripažinimo negaliojančiu, kitoje dalyje ieškinį atmesti. Bylos nenutraukus, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovai teise prašyti panaikinti ginčo statybos leidimą turėjo pasinaudoti per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba sužinojimo apie jį. Apie išduotą statybos leidimą yra skelbiama informacija Vilniaus miesto savivaldybės viešajame statybos leidimų registre, kuris yra kiekvienam gyventojui viešai prieinamas oficialiame Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame tinklalapyje. Apie statybos leidimą buvo žinoma nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-2098-391/2009. Esant praleistam terminui skundui (ieškiniui) paduoti dėl ginčo statybos leidimo pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo, byla nutrauktina ABTĮ 101 str. 6 p. pagrindu. Prašymui atnaujinti praleistą terminą nėra pagrindo, nes ieškovai praleido terminą dėl savo nerūpestingumo. Pažymėjo, jog statybos leidimas išduotas vadovaujantis Nuolatinės statybos komisijos 2008-04-02 - 03 protokolu, kuriame nebuvo pateikta jokių prieštaravimų, todėl yra teisėtas. Taigi Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturėjo jokio teisėto pagrindo atsisakyti išduoti ginčijamą statybos leidimą, kadangi buvo tenkintos visos sąlygos, kurioms esant išduodamas statybos leidimas. Teismui nusprendus panaikinti skundžiamą statybos leidimą, bylinėjimosi išlaidos iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neturėtų būti priteisiamos, kadangi nagrinėjamu atveju nėra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaltės, nes ji veikė nepažeisdama teisės aktų jai nustatytų reikalavimų.

5Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į patikslintą ieškinį (t. 3, b. l. 196-198) nurodė, kad savo kompetencijos ribose su ieškinio reikalavimu panaikinti 2008-09-01 pažymą apie nebaigtą statybą nesutinka ir prašė taikyti ieškinio senaties terminą pažymai apie nebaigtą statybą ginčyti bei ieškovų reikalavimą dėl 2008-09-01 pažymos apie nebaigtą statybą panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą. Statybos valstybinę priežiūrą atliekantis vyriausiasis specialistas, patikrinęs statinio atitiktį projektui, T. M. išdavė 2008-09-01 pažymą Nr. (101)11.10-874, kad nebaigtas rekonstruoti butas (prijungiant palėpės patalpas, paskirtis gyvenamoji, 114,3 4 kv. m. bendro ploto) yra rekonstruojamas be esminių nukrypimų nuo projekto, kurį 2007 m. parengė UAB „Sitas“. Ieškovai, turintys pareigą įrodyti šios pažymos neteisėtumo faktą, nenurodo aplinkybių, leidžiančių teigti, kad ginčijama pažyma yra išduota pažeidžiant Statybos įstatymo ar statybos techninių reglamentų nuostatas, kas sudarytų pagrindą pastarąją pažymą panaikinti. Pažymai apie nebaigtą statybą ginčyti yra taikytinas 1 (vieno) mėnesio senaties terminas, kurį ieškovai praleido. Ieškovai neįrodė termino praleidimą sąlygojusių priežasčių svarbos. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovai apie galimą savo teisių pažeidimą žinojo dar iki ekspertui pateikiant išvadą.

6Tretieji asmenys V. V. ir V. P. V. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (t. 3, b. l. 183-184), kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, nes reikalavimai nėra motyvuoti ir pagrįsti. Paaiškino, kad visi bendrasavininkiai keletą kartų rinkosi ir geranoriškai svarstė namo pastogės atsidalijimą. Priekaištų atsakovui iš ieškovų pusės nebuvo. Ieškovai žinojo, kad namas susideda iš dviejų korpusų, įėjimas į pastogę yra tik vienas ir visai kitoje laiptinėje. Nepaisant to, ieškovai planavo įsirengti du atskirus butus pastogėje, neturinčius jokio tiesioginio ryšio su savo butu. Ieškovų tvirtinimai, kad jie nežinojo, kokios yra pastogės naudojimosi galimybės, ir kad atsakovas savo projektu juos suklaidino, apgavo, yra nepagrįsti.

7Atsakovai T. M. ir J. M. pateikė priešieškinio pareiškimą (t. 3, b. l. 9-10), kuriuo prašė: 1) pakeisti 2007-01-31 Susitarimą dėl neįrengtos pastogės, esančios ( - ), unikalus Nr. ( - ), dalių pasidalinimo, nustatant, kad pastogės dalis, plane pažymėta indeksu a-2, priklausys T. M. ir J. M; 2) priteisti iš T. M. ir J. M. 2 319, 45 Lt kompensaciją ieškovų L. S. ir A. S. naudai; 3) priteisti iš ieškovų visas atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinio atmetimas negarantuotų ginčų tarp kaimynų pabaigos, nes bylinėjimasis tęsiasi jau keletą metų, reiškiami tapatūs reikalavimai, o atsakovų šeima dėl to išgyvena nuolatinį stresą. Atsakovai sutinka sumokėti ieškovams kompensaciją už ginčo palėpės dalį, todėl 2007-01-31 susitarimas dėl neįrengtos pastogės dalių pasidalinimo keistinas, nustatant, jog pastogės dalis, plane pažymėta indeksu a-2, priklausys T. ir J. M., kurie sumokės ieškovams atitinkamą kompensaciją. Tai labiausiai atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Kompensacijos dydis nustatytinas pagal sumą pinigų, kurią ieškovai išleido ginčo palėpės dalies įsigijimui. Ieškovai už visą įsigytą palėpę yra sumokėję 7 700 Lt, taigi už ginčo palėpę sumokėta suma sudaro 2 319, 45 Lt (7 700 Lt (suma sumokėta už palėpės patalpas) / 74, 13 kv. m. (įsigytas palėpės plotas) x 22, 33 kv. m. (ginčo palėpės plotas)).

8Ieškovai L. S. ir A. S. pateikė atsiliepimą į priešieškinį (t. 3, b. l. 37-40), kuriuo prašė priešieškinį atmesti. Tvirtino, jog priešieškinio reikalavimai yra visiškai neteisėti, kadangi atsakovai, siekdami prisiteisti iš ieškovų piniginę kompensaciją, faktiškai siekia sumažinti ieškovams priklausančią pastogės dalį prieš ieškovų valią. Ateityje tai sudarys prielaidą reikalauti atidalinti šią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, atiduodant ją atsakovams, o atsakovų minimą kompensaciją įskaityti kaip kompensaciją už nuosavybės praradimą. Atsakovų reikalavimas priteisti ieškovų naudai 2 319, 45 Lt kompensaciją yra akivaizdžiai nesąžiningas, pažeidžiantis civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo taisykles, kadangi neįrengtos pastogės vieno kvadratinio metro kaina yra 2 000 Lt. Taigi atsakovai siūlo išpirkti 22, 33 kv. m. patalpas už vieno kv. m. kainą. Ieškovų pasiūlytame pastogės padalijimo variante yra ieškovų naudojamų patalpų, plane pažymėtų a-4, dėl kurių ginčas nekyla, padidinimas atsakovų naudojamų patalpų sąskaita, perstumiant jas ribojančia nekapitalinę sieną link ieškovų naudojamų patalpų, plane pažymėtų a-2, ir atiduodant atsakovams visas patalpas, plane pažymėtas a-2. Tokiu būdu atsakovai turėtų didesnes patalpas, o ieškovai turėtų atskirą įėjimą ir galėtų įrengti pastogėje gyvenamąsias patalpas.

9Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu (t. 4, b. l. 70-80): 1) civilinę bylą dalyje dėl 2008-04-10 statybos leidimo Nr. GR/334/08-0306 bei 2008-09-01 pažymos apie nebaigtą statybą Nr. (101/011/10-874) panaikinimo nutraukė; 2) ieškovų L. S. ir A. S. patikslintą ieškinį atmetė; 3) atsakovų T. M. ir J. M. priešieškinį atmetė; 4) priteisė iš ieškovų L. S. ir A. S. lygiomis dalimis 159 Lt pašto išlaidų valstybės naudai; 5) priteisė iš atsakovų T. M. ir J. M. lygiomis dalimis 159 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimo dalį dėl patikslinto ieškinio motyvavo tuo, kad ieškovų patirti sunkumai dėl savo palėpės dalies panaudojimo ir disponavimo, negali būti pagrindas šalių Susitarimą pripažinti negaliojančiu, todėl ieškovams neįrodžius faktinių aplinkybių dėl apgaulės sudarant Susitarimą, patikslinto ieškinio reikalavimas dėl 2007-01-31 Susitarimo dalies nuginčijimo atmetė kaip nepagrįstą (CPK 178 str.). Dėl ieškovų pateiktų administracinio teisinio pobūdžio reikalavimų – panaikinti atsakovams išduotą statybos leidimą bei pažymą apie nebaigtą statybą bei atnaujinti terminą tokiems reikalavimams reikšti teismas sprendė, jog ieškovai akivaizdžiai praleido senaties terminą šiems reikalavimas reikšti ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl ieškovų prašymą atnaujinti senaties terminą atmetė. Visų nustatytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad yra praleistas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas reikšti reikalavimą dėl statybos leidimo bei pažymos apie nebaigtą statybą panaikinimo, todėl tenkino atsakovų atsiliepimuose pateiktus prašymus ir bylą šioje dalyje nutraukė (ABTĮ 101 str. 6 p.). Tuo pagrindu teismas taip pat atmetė ieškovų reikalavimą dėl buto teisinės registracijos panaikinimo ir netenkino prašymo įpareigoti atsakovus atstatyti pastogę į pradinę padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos. Dėl ieškovų pateikto palėpės naudojimo pakeitimo tvarkos projekto teismas sprendė, jog projektas neatitinka racionalumo, patogumo bei protingumo kriterijų, bendrųjų civilinių principų, bei bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuojančių teisės normų (CK 4.75 str., 4.72 str.). Sprendimo dalį dėl priešieškinio pareiškimo teismas motyvavo tuo, kad pateiktu priešieškiniu atsakovai realiai siekia atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau atsakovai neįvardija, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti, nepateikė atidalijimo varianto, kuris būtų procedūriškai ir techniškai priimtinas, t. y. fiziškai įmanomas įgyvendinti, atitiktų bendraturčių dalis, nedarytų neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeistų kitų asmenų teisių, o piniginės kompensacijos priteisimas ieškovams prieš jų valią būtų nesuderinamas su jų teise disponuoti savo dalimi bendrosios nuosavybės teisėje, ir priešieškinį atmetė. Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas sprendė, kad civilinę bylą dalyje nutraukus, likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmetus bei atmetus atsakovų priešieškinio pareiškimą, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos viena kitai neatlyginamos, o teismo turėtos pašto išlaidos iš šalių priteistinos lygiomis dalimis (CPK 93 str., 96 str.).

10Ieškovai L. S. ir A. S. apeliaciniame skunde (t. 4, b. l. 94-99) prašo: 1) iš dalies panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkintas ieškovo patikslintas ieškinys: a) pripažinti negaliojančiu 2007-01-31 susitarimą (toliau - Susitarimas), sudarytą dėl neįrengtos pastogės, esančios ( - ), naudojimosi tvarkos nustatymo dalyje, plane pažymėtą raidėmis EHJNMLKIGD, kur nustatytos ieškovų ir atsakovų T. ir J. M. patalpų ribos; b) atnaujinti terminą reikalavimui panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008-04-10 statybos leidimą Nr. GR/334/08-0306 ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008-09-01 pažymą apie nebaigtą statybą Nr. (101/011.10-874) pateikti; c) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008-04-10 statybos leidimą Nr. GR/334/08-0306 bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008-09-01 pažymą apie nebaigtą statybą Nr. (101/011.10-874); d) panaikinti buto, esančio ( - ), atliktą teisinę registraciją, e) įpareigoti atsakovus T. M. ir J. M. savo lėšomis atstatyti palėpę į pradinę padėtį, buvusią iki palėpės rekonstrukcijos; f) nustatyti neįrengtos palėpės naudojimosi tvarką pagal pateiktą planą, paruoštą UAB „Monresta“ – ieškovams paskiriant naudotis patalpomis, plane pažymėtomis HGIJKLH, o T. ir J. M. – patalpomis, plane pažymėtomis raidėmis EDGHE; g) priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas; 2) sprendimo dalį, kurią buvo atmestas atsakovų T. M. ir J. M. priešieškinis, palikti nepakeistą; 3) apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dėl teismo sprendimo nutraukti civilinę bylą dalyje dėl 2008-04-10 statybos leidimo Nr. GR/334/08-0306 bei 2008-09-01pažymos apie nebaigtą statybą Nr. (101/011/10-874) panaikinimo nurodo, kad su atsakovų buto rekonstrukcijos projektu, kurių sudedamosios dalys yra minėti statybos laidimas ir pažyma, jie susipažino tik gavę eksperto S. M. išvadą 2009-08-31 ir UAB „Kadastras“ matavimus (2009-09-21). Iki eksperto išvados gavimo buvo žinoma tik apie minėtų dokumentų egzistavimą, tačiau apie tai, kad jie pažeidžia ieškovų teises, buvo sužinota tik gavus visą informaciją iš eksperto išvados ir UAB „Kadastras“. Prašo atsižvelgti į tai, kad ieškovai yra teisiškai neišprusę fiziniai asmenys, byloje nagrinėjamų klausimų tęstinį pobūdį, ilgą derybų su atsakovais trukmę, į tai, jog atsakovai visiškai nebendradarbiavo ir neatskleidė savo ketinimų, nesupažindino su rekonstrukcijos projektu, dėl ko ieškovai negalėjo laiku paduoti skundų dėl statybos leidimo ir pažymos apie nebaigtą statybą. Dėl 2008-04-10 statybos leidimo Nr. GR/334/08-0306 bei 2008-09-01 pažymos apie nebaigtą statybą Nr. (101/011/10-874) pripažinimo negaliojančiais nurodo, kad atsakovai be palėpės bendraturčių (ieškovų) sutikimo konkretiems statybos darbams atlikti negalėjo rekonstruoti palėpės, todėl T. M. firmos „Archisfera“ paruoštas ir 2007-01-31 pasirašytas Susitarimas Nr. 330 dėl neįrengtos pastogės dalių paskirstymo neatitinka susitarime, kuris iš esmės yra sudarytas tik dėl pastogės naudojimo tvarkos, numatytų sąlygų, o jo pagrindu išduoti statybos leidimas ir pažyma apie nebaigtą statybą yra neteisėti bei sudaro pagrindą panaikinti buto, esančio ( - ), teisinę registraciją, įpareigojant atsakovus T. ir J. M. savo lėšomis atstatyti palėpę į buvusią iki atliktos rekonstrukcijos padėtį. Dėl apgaulės panaudojimo sudarant 2007-01-31 Susitarimą nurodo, kad šį susitarimą jie pasirašė pasitikėdami T. ir J. M. pažadais, kad jiems pagal susitarimą priklausančias patalpas bus galima pertvarkyti į gyvenamąsias. Tačiau po eksperto išvados paaiškėjo, kad ieškovams priklausančiose patalpose, plane pažymėtose raidėmis EHGD, gyvenamųjų patalpų įrengti neįmanoma. Šiai dienai ieškovai negali realizuoti nei vienos susitarime nurodytos galimybės, nors nuosavybės teise valdo 84, 40 kv. m. neįrengtos pastogės, tame tarpe 22 kv. m. ploto patalpą, plane pažymėtą raidėmis EDGD, nes būdami apgauti jie pasirašė sau nenaudingą sutartį. CK 1.91 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad apgaulė gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu vadovaujantis protingumo, teisingumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai. Dėl neįrengtos palėpės naudojimosi tvarkos nustatymo nurodo, kad atsakovai rekonstravo savo patalpas teisminio ginčo metu, todėl turėjo įvertinti, kad byla gali baigtis ir ne jų naudai. Būtent dėl šios priežasties ieškovai savo dalies neįrenginėjo. Tvirtina, jog apjungus ieškovų dalis į vieną, o atsakovų palėpės dalį pastūmus virš svetimo, ne atsakovams priklausančio, buto, laiptus į atsakovams priklausančią palėpės dalį galima būtų įrengti taip pat per atsakovams priklausantį butą. Atsakovai turėtų papildomų išlaidų, tačiau tik dėl to, kad palėpės dalį rekonstravo teisminio ginčo metu.

11Atsakovai T. M. ir J. M. apeliaciniame skunde (t. 4, b. l. 104-106) prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo: priteisti atsakovams 9 680, 00 Lt išlaidų už advokato pagalbą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, proporcingai sumažinant iš atsakovų priteistą pašto išlaidų valstybei dalį; taip pat priteisti iš ieškovų atsakovų naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme – sumokėtą žyminį mokestį. Atsakovų manymu, teismas netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų priteisimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, nesivadovavo teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Pažymi, kad pagal teismui pateiktus įrodymus (2010-11-30 PVM sąskaita-faktūra ( - ) bei jos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas) išlaidos už teisines paslaugas pareiškiant priešieškinį sudaro 1 210, 00 Lt. Likusią sumą – 9 680, 00 Lt (11 023, 00 Lt – 1 210, 00 Lt -133, 00 Lt) sudaro atsakovų išlaidos už advokato pagalbą.

12Atsakovai T. M. ir J. M. atsiliepime į ieškovų L. S. ir A. S. apeliacinį skundą (t. 4, b. l. 123-129) prašo ieškovų apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą bei priteisti atsakovų naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo. Dėl 2007-01-31 Susitarimo pasidalinti neįregistruotą pastogę pripažinimo iš dalies negaliojančiu nurodo, kad palėpės pasidalinimas ir kaimynų sutikimas palėpės rekonstrukcijai buvo du esminiai susitarimo elementai (susitarimo dalykas), dėl kurių susitarė kaimynai, t. y. buvo pasidalintos negyvenamosios paskirties patalpos, o palėpės paskirties keitimo klausimai nebuvo sprendžiami, todėl susidūrus su techninėmis ar teisinėmis kliūtimis rekonstruojant savo palėpės dalį, šios aplinkybės nesudaro pagrindo nuginčyti kaimynų sudaryto susitarimo. Tvirtina, jog atsakovas T. M. niekam iš kaimynų neteikė konsultacijų dėl jų palėpės dalių būsimo ar galimo paskirties keitimo, nes neturi tam reikiamos kvalifikacijos ir profesinės patirties. Kaimynai su T. M. firma „Archisfera“ jokių sandorių dėl ginčo palėpės nėra sudarę, derybose dėl ginčijamo susitarimo sudarymo, siekdamas pagelbėti kaimynas, T. M. veikė kai fizinis asmuo. Atkreipia dėmesį, jog ieškovai aplinkybę, jog ginčo palėpės dalies negalima rekonstruoti į gyvenamosios paskirties butą įrodinėja net nepradėję šios rekonstrukcijos, negavę valstybinę statybos priežiūrą atliekančios institucijos techninių sąlygų, reikalingų projektavimui. Šiai dienai nėra žinoma, kokios oficialios techninės ir/ar teisinės sąlygos būtų keliamos palėpės rekonstrukcijai. Dėl palėpės naudojimosi tvarkos pakeitimo ir įpareigojimo atsakovams T. ir J. M. savo lėšomis atstatyti palėpę į buvusią iki atliktos rekonstrukcijos padėtį nurodo, jog bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimas yra neišvengiamai susijęs su atskiro bendraturčio nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio interesais, kurie dažnai nesutampa. Atsakovams išgriovus atliktų rekonstrukcijos darbų rezultatą, perdalintam daiktui būtų padaryta neproporcinga žala, nes iki rekonstrukcijos palėpė buvo labai prastos būklės. Dėl nurodytų priežasčių ieškovų reikalaujamos restitucijos taikymas būtų nesąžiningas ir prieštarautų restitucijos esmei (CK 1.91 str. 2 d., 6.145 str. 2 d.). Atsakovų buto rekonstrukcija atlikta pagal visus teisės aktų reikalavimus, 100 proc. baigtumas yra inventorizuotas, atsakovų butas su įrengtomis palėpės patalpomis yra apjungtas ir teisės aktų nustatyta tvarka kaip vienas daiktas įregistruotas viešame registre, todėl nėra jokio pagrindo rekonstrukcijos darbų rezultato griovimui. Jeigu pasitvirtintų ieškovų 22 kv. m. dalies rekonstrukcijos negalimumas į gyvenamąsias patalpas, ši situacija egzistavo ir ginčijamo Susitarimo sudarymo metu ir ieškovams galėjo ir turėjo būti žinoma, todėl nesudaro pagrindo paneigti kitų bendraturčių interesų ir keisti Susitarimą, nes tokiu atveju būtų pažeistas civilinių teisių santykių stabilumo reikalavimas, pažeista ginčo šalių interesų pusiausvyra. Dėl 2008-04-10 statybos leidimo Nr. GR/334/08-0306 bei 2008-09-01 pažymos apie nebaigtą statybą panaikinimo bei terminų tokiems reikalavimas reikšti atnaujinimo nurodo, kad ieškovai nenurodo, kuo pasireiškia atsakovų buto rekonstrukcijos projekto ydingumas, kuriuo ieškovai grindžia jų teisių pažeidimą, atsikleidusį tik gavus S. M. 2009-08-31 išvadą bei 2009-09-21 UAB „Kadastras“ matavimus. Nesutinka su ieškovo argumentais, jog savo palėpės sieną jie pastatė 30 cm atstumu ieškovų patalpose ir tai sudaro pagrindą panaikinti ginčijamą statybos leidimą. Atkreipia dėmesį, jog skiriasi ieškovų užsakymu atlikti UAB „Kadastras“ ir UAB „Monresta“ matavimai. Taip pat nesutinka su ieškovų argumentu dėl jų kaip fizinių asmenų nepatyrimo, nes viso ginčo metu buvo atstovaujami savo srities profesionalų – trys skirtingi jų siūlomi palėpės pasidalinimo projektai buvo parengti architektų, o viso bylinėjimosi metu jie buvo atstovaujami advokatų.

13Ieškovai L. S. ir A. S. atsiliepime į atsakovų T. M. ir J. M. apeliacinį skundą (t. 4,b. l. 158-159) prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų palikti nepakeistą; išspręsti klausimą dėl atsakovų T. M. ir J. M. piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Nurodo, jog priešieškinio atmetimą gali traktuoti kaip sprendimo priėmimą priešieškinį padavusios šalies nenaudai. Tokiu atveju priešieškinį padavusios šalies bylinėjimosi išlaidos nekompensuojamos. Pažymi, jog atsakovai apeliaciniame skunde pripažįsta neginčijantys pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl priešieškinio atmetimo, nes jiems ieškovams priklausanti palėpės dalis nereikalinga. Paduodami priešieškinį atsakovai turėjo tikslą suklaidinti teismą, apsunkinti procesą, daryti ieškovams spaudimą. Tokiuose atsakovų veiksmuose įžvelgia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių (CPK 95 str. 1 d.) ir prašo paskirti jiems CPK 95 straipsnio 2 d. nustatytą baudą. Tuo atveju, jeigu teismas pripažins atsakovų apeliacinį skundą pagrįstu, atsakovų atstovavimo išlaidos turi būti priteistos vadovaujantis teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko Rekomendacijomis dėl užmokesčio dydžio.

14Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovų L. S. ir A. S. apeliacinį skundą (t. 4, b. l. 132-138) prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Dėl civilinės bylos dalyje dėl 2008-04-10 statybos leidimo Nr. GR/334/08-0306 bei 2008-09-01 pažymos apie nebaigtą statybą Nr. (101/011/10-874) panaikinimo nutraukimo nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis ABTĮ 101 straipsnio 6 p., pagrįstai šioje dalyje civilinę bylą nutraukė. Tai, kad ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu tik 2010 m. rugpjūčio 31 d., t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo ginčijamo statybos leidimo išdavimo, sudaro pagrindą konstatuoti, jog yra praleistas ABTĮ 33 straipsnyje nustatytas terminas skundui (ieškiniui) dėl ginčo statybos leidimo pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo paduoti. Mano, jog atnaujinti praleistą terminą nėra pagrindo, nes jis yra praleistas dėl ieškovų nerūpestingumo ir delsimo ginti savo teises kreipiantis į teismą. Dėl statybos leidimo teisėtumo nurodo, jog atsakovas T. M., kreipdamasis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą ir prašydamas išduoti statybos leidimą jam priklausančio buto, esančio ( - ), rekonstrukcijai, pateikė visus reikiamus teisės aktuose numatytus dokumentus, todėl Vilniaus savivaldybės administracija neturėjo jokio teisėto pagrindo atsisakyti išduoti atsakovui T. M. ginčijamą statybos leidimą. Nuolatinei statybos komisijai nenustačius jokių neatitikimų teritorijų planavimo dokumentuose nustatytiems statybos sklypo tvarkymo reikalavimams, projektavimo sąlygų sąvado reikalavimams ir Nuolatinės statybos komisijos nuostatuose nurodytiems teisės aktams, privalėjo išduoti ginčijamą statybos leidimą, kas ir buvo padaryta. Remiantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi teisės aktas gali būti naikinamas tik tiek ir tokia apimtimi, kuria pažeidžia konkretaus pareiškėjo teises ir daro jam žalą. Kadangi statybos leidimas pats savaime nepažeidžia jokių ieškovų teisių, ieškovų reikalavimas panaikinti statybos leidimą yra visiškai nepagrįstas.

15Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinius skundus (t. 4, b. l. 130-145) prašo ieškovų apeliacinį skundą dalyje dėl termino reikalavimui panaikinti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008-09-01 pažymą apie nebaigtą statybą Nr. (101/011/10-874) atmesti; ginčą dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėti teismo nuožiūra. Tvirtina, jog ieškovai akivaizdžiai praleido senaties terminą reikalavimui dėl pažymos apie nebaigtą statybą panaikinimo reikšti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra praleistas ABTĮ 33 str. 1 d. numatytas terminas reikšti reikalavimą dėl pažymos apie nebaigtą statybą panaikinimo, be to, ieškovai neįrodė, kad ši pažyma apie nebaigtą statybą išduota neteisėtai ar pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

16Apeliaciniai skundai atmestini, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

17Apeliacijos tikslas ir paskirtis – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinių skundų ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniuose skunduose išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, ištyręs byloje surinktus įrodymus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str., 329 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos duomenis, teisingai identifikavo šalis siejusius teisinius santykius ir padarė pagrįstas išvadas dėl bendraturčių teisių į bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto įgyvendinimo teisėtumo.

18Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo į palėpės patalpas ir naudojimosi jomis tvarkos, taip pat dėl administracinių aktų nuginčijimo.

19Nekilnojamojo turto aktų registro duomenys patvirtina, kad T. M., A. ir L. S., V. P. bei V. V., N. ir I. J., A. ir V. S. dalinės nuosavybės teise priklauso neįrengta pastogė, esanti ( - ): ieškovams A. ir L. S. priklauso 90/1000 bei 228/1000 dalys, o atsakovui T. M. – 168608/2658400 neįregistruotos pastogės dalys (t. 2, b. l. 37-39). Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2007 m. sausio 31 d. visi minėtos neįrengtos pastogės (palėpės) bendraturčiai Vilniaus miesto 3 notarų biure sudarė Susitarimą dėl bendraturčiams priklausančių pastogės, esančios ( - ), dalių (t. 2, b. l. 30-33), sutikimą su jiems priskirtomis pastogės dalimis parašais patvirtindami neįrengtos pastogės plane (t. 2, b. l. 34-36). Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neįrengtos pastogės, ( - ), naudojimosi tvarkos nustatymo dalyje, plane pažymėtoje raidėmis EHJNMLKIGD, apibrėžiančioje ieškovų A. ir L. S. ir atsakovų T. ir J. M. patalpų ribas. Tuo pagrindu ieškovai A. ir L. S. prašė minėtą 2007 m. sausio 31 d. Susitarimą dėl neįrengtos pastogės naudojimosi tvarkos pripažinti negaliojančiu ir nustatyti pastogės naudojimosi tvarką pagal jų pateiktą planą – ieškovams paskiriant naudotis patalpomis, plane pažymėtomis HGIJKLH, atsakovams – plane pažymėtomis raidėmis EDGHE. Tuo tarpu atsakovai T. ir J. M. prašė šį Susitarimą pakeisti: nustatyti, jog jiems priklausys pastogės dalis, pažymėta a-2, o ieškovams priteisti kompensaciją, kitaip tariant atidalinti jų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.

20Dėl apgaulės panaudojimo susitarimui sudaryti

21CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiems šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-390/2012 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruojant bendrai valdomą daiktą (CK 4.77 straipsnis), tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Vienas iš tokių reikalavimų ir teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Apeliantai L. ir A. S. tvirtina, kad jų sutikimas pasirašyti 2007 m. sausio 31 d. Susitarimą buvo išgautas apgaule, todėl jis turi būti pripažintas negaliojančiu remiantis CK 1.91 straipsnio 5 dalimi.

22Pagal CK 1.91 straipsnio nuostatas, apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Pažymėtina, jog tuo atveju, kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-390/2012).

23Civilinės bylos teisme nagrinėjamos laikantis ginčo šalių rungimosi principo (CPK 12 str.), kurį įgyvendindamas įstatymų leidėjas nustatė ne tik kiekvienos šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (onus probandi), bet ir šią pareigą šalims paskirstė, nustatydamas, jog kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.). Taigi šioje byloje pareiga įrodyti aplinkybes, jog atsakovų veiksmai (neveikimas) sudarė apgaulės turinį tenka ieškovams, kurie bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu akcentavo atsakovus nutylėjus jiems gerai žinomą esminę aplinkybę, jog pagal esamą susitarimą neturintys viršutiniame aukšte buto ieškovai neturės galimybės patekti į ginčo pastogės dalį, t. y. apgaulės turinys buvo siejamas su atsakovų tvirtinimu, kad tokią galimybę ieškovai turės. Tuo tarpu apeliaciniame skunde atsakovų apgaulė siejama ne su nutylėjimu apie esminius apsunkinimus patekti į ieškovams priklausančią palėpės dalį, bet atsakovų pažadu, kad jiems priklausančias patalpas jie galės pertvarkyti į gyvenamąsias, kas buvo paneigta eksperto S. M. išvada. Viena vertus, apeliaciniame skunde apgaulės turinys praplečiamas ir apima ne tik suklaidinimą dėl užlipimo į ginčo pastogės dalį galimybių, bet ir dėl pačių pastogės patalpų tinkamumo jas naudoti pagal konkrečią paskirtį – kaip gyvenamąsias patalpas, ką imperatyviai draudžia CPK 312 straipsnio nuostatos. Kita vertus, bylos medžiagos duomenys: rašytiniai įrodymai, šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, abejoti, kad notaro patvirtintą 2007-01-31 Susitarimą ir sutikimą su jiems priskirta pastogės dalimis neįrengtos pastogės plane, kuriame aiškiai yra matoma, kam ir kokios neįrengtos pastogės dalys priklauso, ieškovai pasirašė ne apgaulės įtakoje, o savo valia, nėra pagrindo, juo labiau, kad ieškovai Susitarimo sudarymo metu šiame name gyveno ir puikiai žinojo, kokios yra jų patekimo į palėpę galimybės, tam nereikia specialaus išsilavinimo ir žinių, į kuriuos skunde apeliuoja ieškovai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2007-01-31 Susitarimu šalys nesprendė atskirų bendraturčių naudojimosi savo neįrengtos pastogės dalimis galimybių, patalpų pritaikymo gyventi, rekonstrukcijos ir pan., todėl apeliantų tvirtinimai, kad dėl atsakovų apgaulės 22 kv. m. (iš 84, 40 kv. m.) jiems nuosavybės teise priklausančiose patalpose, plane pažymėtose raidėmis EHGD, negali realizuoti susitarime nurodytų patalpų rekonstrukcijos, pertvarkymo ir kt. galimybių, yra nepagrįsti.

24Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovų sunkumai dėl savo pastogės dalies panaudojimo ir disponavimo, negali būti pagrindas pripažinti negaliojančiu 2007-01-31 Susitarimą, nes tai prieštarautų susitarimo esmei bei civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisėtų lūkesčių principams. Darytina išvada, jog ieškovai, sudarydami 2007-01-31 Susitarimą, nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, todėl nėra pagrindo teigti, jog jie dėl esminių ginčo sandorių aplinkybių suklydo atsakovams panaudojus apgaulę.

25Dėl administracinių aktų nuginčijimo terminų

26Apeliantai A. ir L. S. apeliaciniame skunde nekvestionuoja šioje civilinėje byloje prašomiems pripažinti negaliojančiais administraciniams aktams – 2008-04-10 statybos leidimo Nr. GR/334/08-0306 bei 2008-09-01 pažymos apie nebaigtą statybą Nr. (101/011/10-874), taikytų ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminų aiškinimo ir taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008 ir kt.), tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu šių terminų skaičiavimo eigos pradžios momentu, nuo kurio priklauso, ar apeliantai nėra praradę įstatymo leidėjo imperatyviai nustatytos teisės (galimybės) ginčyti šiuos administracinius aktus.

27Atsižvelgiant į tai, kad šioje civilinėje byloje prašoma atnaujinti terminą administracinio pobūdžio reikalavimui – panaikinti 2008-04-10 statybos leidimą Nr. GR/334/08-0306 bei 2008-09-01 pažymą apie nebaigtą statybą Nr. (101/011/10-874) – pateikti, šiam klausimui spręsti taikytina ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis, nustatanti, jog tuo atveju, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per 1 (vieną) mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į teismą teisminės gynybos, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į teismą pradžios momentą, t. y. kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.).

28Pažymėtina, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS5-8/2006, AS4-455/2006, AS2-437/2006, AS7-301/2006, AS8-249/2006, AS5-132/2006,, AS146-149/2011, AS520-764/2012kt.).

29Apeliantai neneigia žinoję apie administracinių aktų – 2008-04-10 statybos leidimo Nr. GR/334/08-0306 ir 2008-09-01 pažymos apie nebaigtą statybą Nr. (101/011/10-874) egzistavimą, tačiau apie tai, jog šie dokumentai pažeidžia jų teises, sužinojo tik 2009 m. rugpjūčio 31 d., gavę eksperto S. M. išvadą ir 2009 m. rugsėjo 21 d. UAB „Kadastras“ matavimus, iš kurių paaiškėjo, kad tiek statybos leidimas, tiek ir pažyma apie nebaigtą statybą, išduoti atsakovų T. ir J. M. buto rekonstrukcijai atlikti pagal jų teises pažeidžiantį (ydingą) bei įstatymų reikalavimams prieštaraujantį projektą. Kitaip tariant, apeliantai minėtų administracinių aktų apskundimo termino eigos pradžios momentą sieja su atsakovų buto rekonstrukcijos projekto galimu neatitikimu įstatymų reikalavimus bei 2007 m. sausio 31 d. Susitarimo pažeidimų išviešinimu. Tuo tarpu bylos medžiagoje esantys duomenys leidžia daryti priešingą išvadą, kad apeliantams dar iki minėtos eksperto S. M. išvados ir UAB „Kadastras“ atliktų matavimų buvo žinomi esminiai ginčijamų administracinių aktų turinį sudarantys elementai, todėl jie turėjo visas galimybes įstatymo nustatyta tvarka ginti galimai pažeistas savo teises, įstatymų nustatyta tvarka ginčydami minėtus administracinius aktus.

30Bylos medžiagos duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinė byloje L. S. ir A. S. v. T. M. apeliantai buvo pareiškę reikalavimą pripažinti iš dalies negaliojančiu 2007 m. sausio 31 d. Susitarimą, sudarytą dėl neįrengtos pastogės naudojimosi dalių paskirstymo ir atidalijimo dalyje, nustatančioje ieškovų L. S. bei A. S. ir atsakovo T. M. patalpų ribas. Ieškovams atsisakius ieškinio, 2009 m. spalio 26 d. nutartimi civilinė byla buvo nutraukta (civ. b. Nr. 2-2098-391/2009, t. 2, b. l. 135-142). Nagrinėjamoje byloje ieškovai patikslinto ieškinio pirmuoju reikalavimu taip pat prašė pripažinti negaliojančiu 2007 m. sausio 31 d. Susitarimą, sudarytą dėl neįrengtos pastogės naudojimosi tvarkos nustatymo dalyje, plane pažymėtoje raidėmis EHJNMLKIGD, apibrėžiančioje ieškovų L. ir A. S. bei atsakovų T. ir J. M. patalpų ribas. Tai reiškia, kad abiejuose ieškiniuose pareikšti reikalavimai pripažinti negaliojančiu minėto Susitarimo dalį dėl ieškovų L. ir A. S. bei atsakovų T. ir J. M. palėpės ribų nustatymo, – iš esmės dėl to paties apeliantų bendraturčių teisių įgyvendinimo pažeidimo (dalyko), kurių tinkamam išsprendimui daro įtaką (apsunkina) visi su šalių pastogės ribų nustatymu susiję klausimai, tame tarpe ir ginčijamos pastogės dalies rekonstrukcija. Tačiau kaip matyti, civilinėje byloje Nr. 2-2098-391/2009 kartu su atsiliepimu į ieškinį dar 2009 m. kovo mėnesį gautų priedų – statybos leidimo bei pažymos apie nebaigtą statybą (civ. b. Nr. 2-2098-391/2009 t. 1, b. l. 99-100, 101), kurių pagrindu buvo atlikta atsakovų buto, o kartu ir ginčijamos palėpės dalies rekonstrukcija, apeliantai neginčijo, nors viso šios bylos proceso metu buvo atstovaujami dviejų profesionalių praktikuojančių teisininkų – advokatų.

31Teisėjų kolegija pažymi, kad pati faktinė situacija tiek Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-2098-391/2009, tiek ir nagrinėjamoje byloje yra iš esmės tapati, todėl apeliantų kaip naujos ir esminės įvardytos aplinkybės – 2009 m. rugpjūčio 31 d. eksperto S. M. išvada ir 2009 m. rugsėjo 21 d. UAB „Kadastras“ preliminarūs matavimai (t.1, b. l. 25), naujų (esminių) duomenų, kurie sudarytų pagrindą kitaip vertinti susiklosčiusią padėtį, neatskleidžia. Tiek eksperto išvada, tiek ir preliminarūs kadastro matavimai yra tik papildomi reikalavimo svarumo aspektai. Atsižvelgiant į tai, nepripažintinos svarbiomis aplinkybėmis terminui administracinio teisinio pobūdžio reikalavimui panaikinti minėtus administracinius aktus atnaujinti. Esant visoms išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantai praleido ABTĮ 33 str. 1 d. numatytą terminą reikalavimui dėl statybos leidimo bei pažymos apie nebaigtą statybą panaikinimo reikšti, todėl pagrįstai ABTĮ 101 straipsnio 6 punkto pagrindu šioje dalyje bylą nutraukė. Kolegija pažymi, jog sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šiuo atveju konstatuotina, kad apeliantai teisę keiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo prarado dėl nerūpestingai, aplaidžiai įgyvendinamos savo teisės.

32Dėl administracinių aktų, teisinės registracijos panaikinimo

33Teisėjų kolegija konstatuoja, jog neatnaujinus termino reikalavimams administracinius aktus – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008-04-10 statybos leidimą Nr. GR/334/08-0306 bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008-09-01 pažymą apie nebaigtą statybą Nr. (101/011.10-874) – pripažinti negaliojančiais, nėra teisinio pagrindo nagrinėti šių administracinių aktų teisėtumo klausimo ir kvestionuoti šių administracinių aktų pagrindu atliktą atsakovams T. ir J. M. priklausančio buto ( - ) teisinę registraciją.

34Dėl įpareigojimo atstatyti pastogę į pradinę padėtį

35Atsižvelgiant į tai, kad administracinių aktų – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008-04-10 statybos leidimo Nr. GR/334/08-0306 bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008-09-01 pažymos apie nebaigtą statybą Nr. (101/011.10-874) teisėtumas bei šių administracinių aktų pagrindu atlikta T. ir J. M. priklausančio buto ( - ) teisinė registracija įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčyta, nesant pagrindo 2007-01-31 Susitarimą dėl pastogės naudojimo tvarkos pripažinti negaliojančiu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovus atstatyti pastogę į pradinę – iki rekonstrukcijos buvusią padėtį.

36Dėl pastogės naudojimosi tvarkos pakeitimo

37Nagrinėjamoje byloje ieškovai pateikė teismui prašymą pakeisti 2007-01-31 Susitarime dėl pastogės naudojimo tvarkos dalyje, plane pažymėtoje raidėmis EHJNMLKIGD, apibrėžiančioje ieškovų A. ir L. S. ir atsakovų T. ir J. M. patalpų ribas: ieškovams A. ir L. S. paskirti naudotis patalpas, plane pažymėtas HGIJKLH, o atsakovams T. ir J. M. – plane pažymėtas raidėmis EDGHE.

38Teisėjų kolegija pažymi, kad tik tuo atveju, jeigu bendraturčiams nepavyksta bendru sutarimu išspręsti su bendru turtu susijusių klausimų (CK 4.75 str. 1 d.), bendro daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarką nustato teismas, tačiau atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuoja, todėl dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia. Tai reiškia, kad ir po naudojimosi, kaip šiuo atveju, pastoge tvarkos nustatymo kiekvienas bendraturtis turi teisę į visą pastogę (CK 4.72 str. 1 d.), todėl, įvykus tam tikriems juridiniams faktams, turi teisę reikalauti pakeisti nustatytą naudojimosi tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Tačiau civilinių teisinių santykių stabilumo principas reikalauja, kad bendraturčių susitarimu nustatyta tvarka būtų keičiama tik išskirtiniais atvejais. Tai reiškia, kad bendraturčių susitarimu nustatyta tvarka gali būti keičiama ne bet kada ir bet kokiu būdu, o tik atsiradus naujiems juridiniams faktams ir to prašančiam bendraturčiui pateikus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, atitinkantį racionalumo ir patogumo kriterijus ir turintį minimalią įtaką nusistovėjusiai naudojimosi bendru daiktu tvarkai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pakeitus 2007-01-31 Susitarimą dėl pastogės pasidalinimo ieškovų prašomu būdu: apjungus ieškovų pastogės dalis į vieną, atsakovų pastogės dalį pastumiant virš svetimo buto, būtų pažeisti interesų pusiausvyros, proporcingumo, ekonomiškumo bei teisėtų lūkesčių principai. Iš bylos medžiagos akivaizdu, jog tokiu būdu pakeitus susitarimą, atsakovai susidurtų su kliūtimis naudotis teksiančia palėpės dalimi, nes ieškovams priklausanti palėpės dalis (taip pat ir ta dalis, dėl kurios nėra keliamas ginčas) yra labai prastos būklės. Tuo tarpu atsakovų pastogės dalies rekonstrukcijos darbai yra visiškai baigti (baigtumas 100 proc.), joje įrengti vaikų kambariai, todėl išgriovus rekonstruotą dalį, atsakovams būtų padaryta neproporcinga žala. Tai patvirtina teismui pateiktos fotonuotraukos (t.1, b. l. 115-121). Pažymėtina, jog šios bylos teisminio nagrinėjimo metu atsakovui nebuvo uždrausta rekonstruoti jam priklausančią pastogės dalį, todėl nepagrįsti apelianto argumentai, jog teisminio ginčo metu atsakovas neturėjo rekonstruoti jam pagal 2007-01-31 Susitarimą atitekusios pastogės dalies.

39Atsižvelgdama į tai, kad 2007-01-31 Susitarimo sudarymo metu ieškovai sutiko su tokiu pastogės pasidalijimo būdu, naujų juridinių faktų, kurie sąlygotų objektyvų poreikį pakeisti pastogės dalies naudojimosi tvarką nenustatyta, o ieškovų pateiktas pastogės naudojimo pakeitimo tvarkos projektas neatitinka racionalumo ir protingumo kriterijų, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovo prašomu būdu keisti pastogės naudojimosi tvarką nėra pagrindo.

40Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

41Atsakovai pateikė apeliacinį skundą, kuriame ginčija teismo sprendimą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje, tvirtindami, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų priteisimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, nukrypo nuo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Kaip iš bylos medžiagos duomenų, šioje civilinėje byloje buvo priimtas atsakovų T. ir J. M. priešieškinio pareiškimas (t. 3, b. l. 9-10), kuriuo atsakovai prašė pakeisti 2007 m. sausio 31 d. Susitarimą dėl neįrengtos pastogės, esančios ( - ), dalių pasidalinimo bei priteisti iš ieškovų visas atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

42CPK

4393 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas civilinę bylą dalyje dėl ieškovų pareikštų reikalavimų nutraukė, o likusioje dalyje atmetė, bei atmetė atsakovų priešieškinio pareiškimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jo šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o teismo turėtas pašto išlaidas priteisė iš šalių lygiomis dalimis (CPK 96 str.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą abejų šalių nenaudai, t. y. visa apimti atmetė tiek ieškovų ieškinį, tiek ir atsakovų toje pačioje byloje pareikštą ieškinį ieškovui (priešieškinį). Tokiu atveju įstatymų leidėjas nenumato proporcinio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo galimybės (CPK 93 str. 2 d.), nepriklausomai nuo to, kiek reikalavimų buvo ieškinyje ir/ar priešieškinyje. Priešingas traktavimas neatitinka įstatyme nustatyto reglamentavimo, todėl atsakovo argumentai, kuriais jis ginčija teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atmestini kaip nepagrįsti. Atsisakius tenkinti apeliaciniuose skunduose reiškiamus šalių reikalavimus, šalių pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos (žyminis mokestis ir išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti) taip pat neatlyginamos (CPK 93 str.).

44Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

45Bauda už piktnaudžiavimą procesine teise gali būti skiriama tik konkrečioje byloje, nustačius aplinkybes, įrodančias, kad procesine teise piktnaudžiaujantis byloje dalyvaujantis asmuo sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą, o sprendžiant klausimą dėl CPK 95 straipsnyje nurodytų aplinkybių buvimo, turi būti atsižvelgiama į konkrečią bylos situaciją bei įvertinama visų šiam klausimui išspręsti įtaką turinčių aplinkybių svarba. Atsiliepime į atsakovų T. ir J. M. apeliacinį skundą ieškovai, remdamiesi tuo, kad atsakovai apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl priešieškinio atmetimo neginčija, tvirtina, jog priešieškiniu atsakovai siekė tik suklaidinti teismą, apsunkinti procesą ir daryti ieškovams spaudimą, t. y. piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis (CPK 95 str. 1 d.), už ką jiems turi būti paskirta CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta bauda.

46Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas daug didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę. Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis šalis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). Teisėjų kolegija pažymi, jog kreipimasis į teismą su priešieškinio pareiškimu savaime nėra laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o viena iš savo teisės į teisminę gynybą realizavimo formų (CPK 143 str.). Tai, kad atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo priešieškinis atmestas, neskundė apeliacine tvarka, t. y. šioje dalyje sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu, yra jo teisės į apeliaciją išraiška ir už tai jis negali būti baudžiamas.

47Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

48CPK 322 straipsnis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pagrindų žodiniam bylos nagrinėjimui nenustatė.

49Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329 - 330 str.). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

50Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį, bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

51Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

52Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovai L. S. ir A. S. kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą su... 3. Atsakovai T. M. ir J. M. atsiliepime į patikslintą ieškinį (t. 3, b. l.... 4. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į... 5. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 6. Tretieji asmenys V. V. ir V. P. V. pateikė atsiliepimą į patikslintą... 7. Atsakovai T. M. ir J. M. pateikė priešieškinio pareiškimą (t. 3, b. l.... 8. Ieškovai L. S. ir A. S. pateikė atsiliepimą į priešieškinį (t. 3, b. l.... 9. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu (t. 4,... 10. Ieškovai L. S. ir A. S. apeliaciniame skunde (t. 4, b. l. 94-99) prašo: 1)... 11. Atsakovai T. M. ir J. M. apeliaciniame skunde (t. 4, b. l. 104-106) prašo... 12. Atsakovai T. M. ir J. M. atsiliepime į ieškovų L. S. ir A. S. apeliacinį... 13. Ieškovai L. S. ir A. S. atsiliepime į atsakovų T. M. ir J. M. apeliacinį... 14. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovų... 15. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 16. Apeliaciniai skundai atmestini, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 17. Apeliacijos tikslas ir paskirtis – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos... 18. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl bendraturčių nuosavybės... 19. Nekilnojamojo turto aktų registro duomenys patvirtina, kad T. M., A. ir L. S.,... 20. Dėl apgaulės panaudojimo susitarimui sudaryti ... 21. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės... 22. Pagal CK 1.91 straipsnio nuostatas, apgaulė – tai sandorį sudarančio... 23. Civilinės bylos teisme nagrinėjamos laikantis ginčo šalių rungimosi... 24. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai... 25. Dėl administracinių aktų nuginčijimo terminų... 26. Apeliantai A. ir L. S. apeliaciniame skunde nekvestionuoja šioje civilinėje... 27. Atsižvelgiant į tai, kad šioje civilinėje byloje prašoma atnaujinti... 28. Pažymėtina, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino... 29. Apeliantai neneigia žinoję apie administracinių aktų – 2008-04-10... 30. Bylos medžiagos duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo... 31. Teisėjų kolegija pažymi, kad pati faktinė situacija tiek Vilniaus miesto 3... 32. Dėl administracinių aktų, teisinės registracijos panaikinimo ... 33. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog neatnaujinus termino reikalavimams... 34. Dėl įpareigojimo atstatyti pastogę į pradinę padėtį ... 35. Atsižvelgiant į tai, kad administracinių aktų – Vilniaus miesto... 36. Dėl pastogės naudojimosi tvarkos pakeitimo ... 37. Nagrinėjamoje byloje ieškovai pateikė teismui prašymą pakeisti 2007-01-31... 38. Teisėjų kolegija pažymi, kad tik tuo atveju, jeigu bendraturčiams... 39. Atsižvelgdama į tai, kad 2007-01-31 Susitarimo sudarymo metu ieškovai sutiko... 40. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 41. Atsakovai pateikė apeliacinį skundą, kuriame ginčija teismo sprendimą... 42. CPK... 43. 93 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 44. Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis... 45. Bauda už piktnaudžiavimą procesine teise gali būti skiriama tik... 46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo... 47. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ... 48. CPK 322 straipsnis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio... 49. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir... 50. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 51. Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų... 52. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti...