Byla 2-4836-769/2016
Dėl neteisėto atleidimo iš darbo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei, Raimondai Karbauskienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Marinai Saveljevai, atsakovo UAB „Senukų prekybos centras“ atstovui Tomui Dumbliauskui, viešo teismo posėdžio metu išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui UAB „Senukų prekybos centras“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais ir nepagrįstais, grąžinti ieškovę į darbą, priteisti darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo 2016-02-04, taip pat neišmokėtą kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, neišmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas (preliminariai apie 1000 Eur) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, kartu priteisiant 5 proc. procesinių metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat prašė priteisti 10000 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl neteisėto atleidimo, kartu priteisiant 5 proc. procesinių metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. 2016-06-14 patikslinusi reikalavimus ieškovė prašė priteisti iš atsakovo darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016-02-04 iki teismo sprendimo įvykdymo (skaičiuojant pagal minimalų valandinį atlygį 2,13 Eur ir minimalią mėnesinę algą 350 Eur, kas preliminariai sudaro 1575 Eur), kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už laikotarpį nuo 2016-02-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skaičiuojant pagal minimalią mėnesinę algą 350 Eur ir 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 10000 Eur moralinės žalos. Nurodė, kad pagal 2015-08-14 sudarytą neterminuotą darbo sutartį Nr. 33415 su UAB „Senukų prekybos centras“ nuo 2015-08-17 dirbo jaunesniuoju konsultantu pagal suminę darbo lako apskaitą mokant LR Vyriausybės patvirtintą minimalią algą proporcingai dirbtam laikui. 2016-02-06 gavo atsakovo pranešimą, kuriuo prašyta informuoti, kodėl ji nuo 2016-01-23 neatvyksta į darbą, taip pat nurodyta, kad nuo 2016-02-04 bus atleista pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. Teigė, kad buvo informavusi darbdavį, jog susirgo ir turi nedarbingumo pažymėjimą; apie atleidimą sužinojo atsitiktinai, nėra gavusi įsakymo dėl atleidimo iš darbo; atleidimo procedūra vykdyta nesilaikant įstatymo, su ieškove nėra atsiskaityta. Pažymėjo, kad nuo 2016-01-23 darbdavys jai nesudarė galimybės dirbti, nors buvo atvykusi į darbą. Ieškovės teigimu, neteisėtu atleidimu jai padaryta turtinė ir neturtinė žala, moralinę žalą vertina 10000 Eur. Ieškovė D. B. teismo posėdyje nedalyvavo.

3Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokatė M. Saveljeva palaikė ieškinį jame nurodytais pagrindais ir motyvais, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovė neatvyko į darbą, nes sirgo, atsakovas neteisėtai neprileido ieškovės dirbti, nors ji ir buvo atvykusi; taip pat teigė, kad ieškovė neturėjo informacijos, kada turi atvykti dirbti; atsakovas elgėsi neteisėtai, todėl ieškovės pravaikštos atsirado dėl atsakovo kaltės. Dėl neteisėto atleidimo ieškovė patyrė moralinę žalą.

4Atsakovas pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti ir priteisti advokato išlaidas už atsiliepimo parengimą. Nurodė, kad 2015-08-14 su ieškove sudaryta darbo sutartis Nr. 33415, ji priimta dirbti jaunesniąja konsultante, sutartimi nustatyta suminė darbo laiko apskaita, numatyta mokėti ieškovei minimalią algą. Ieškovei prašant, nuo 2015-11-01 jai leista dirbti puse etato, už darbą jai buvo mokama minimali alga proporcingai dirbtam laikui. Nurodė, kad ieškovė privalėjo dirbti darbo grafike nustatytu laiku, 2016 m. sausio mėnesio darbo grafikas buvo sudarytas ir paskelbtas darbuotojams 2015-12-17, ieškovė 2016 m. sausio mėn. turėjo dirbti 2, 3, 6, 7, 12, 22, 23 dienomis. Laikotarpiu nuo 2 iki 22 dienos ieškovė turėjo nedarbingumo pažymėjimą, todėl po ligos turėjo grįžti dirbti 2016-01-23, tačiau ieškovė į darbą neatvyko, į skyriaus vadovės skambučius neatsakė, vėliau išjungė telefoną, apie neatvykimo priežastis darbdavio neinformavo. 2016-01-25 su ieškove vėl bandyta susisiekti, tačiau ji ir vėl neatsiliepė. 2016-01-26 ieškovei išsiųstas pranešimas Nr. 16-82-P, kuriuo prašyta nedelsiant informuoti, dėl kokių priežasčių nuo 2016-01-23 neatvyksta į darbą, pranešime nurodyta, kad darbo sutartis su ieškove bus nutraukta 2016-02-04. Ieškovė nepranešė, kodėl nuo 2016-01-23 neatvyksta į darbą, todėl 2016-02-04 darbo sutartis su ieškove nutraukta DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu, t.y. kartą šiurkščiai pažeidus darbo pareigas. Skiriant drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, ieškovės prašyta pasiaiškinti, atsižvelgta į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę ir kitas aplinkybes, nuobauda skirta nė vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo, todėl ieškovė atleista teisėtai ir pagrįstai. Su ieškove atleidimo dieną buvo visiškai atsiskaityta, jai išmokėta 85,47 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Nurodė, kad ieškinio reikalavimas dėl grąžinimo į darbą, taip pat kiti susiję reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.

5Teismo posėdyje atsakovo atstovas T. Dumbliauskas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti, priteisti išlaidas už atsiliepimo parengimą. Nurodė, kad atleidimas buvo teisėtas, ieškovė nepasirodė darbe visą pamainą be svarbių priežasčių, jų nenurodė ir ieškinyje. Su ieškove buvo atsiskaityta atleidimo dieną, todėl šis ir kiti susiję ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti ir atmestini. Nurodė, kad darbo grafikas 2016 m. sausio mėnesiui buvo suderintas 2015-12-16 ir paskelbtas darbuotojams 2015-12-17, įmonėje nustatyta tvarka darbo grafikas buvo paskelbtas kiekvienam darbuotojui asmeniškai; teigė, kad 2016-01-23 ieškovė nebuvo atvykusi į darbą, 2016-02-25 apie 11.00 val. ryto ji buvo atėjusi į darbuotojų kambarį pasiimti savo daiktų, bet su vadovais nesusisiekė ir nebendravo. Ieškovės atėjimas į įmonę fiksuotas tarnybine kortele, po jos atėjimo kortelė buvo deaktyvuota. Iki vasario mėnesio ieškovės atvykimo į darbą (tarnybinės kortelės registracija) nebuvo užfiksuota.

6Ieškinys netenkintinas.

7Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Pažymėtina, jog prioritetas kiekvienoje byloje teikiamas tiksliems ir patikimiems įrodymams, stengiantis atsiriboti nuo subjektyvumo ir netikslumo.

8Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Senukų prekybos centras“, atstovaujamas personalo apskaitos grupės vadovės A. N., ir D. B. 2015-08-14 sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią D. B. priimta į jaunesniojo konsultanto pareigas, darbdavys įsipareigojo mokėti minimalią Vyriausybės patvirtintą algą proporcingai dirbtam laikui; darbo sutartimi nustatyta suminė darbo laiko apskaita, dirbti ne daugiau kaip 12 val. per parą, ne daugiau kaip 48 val. per savaitę, dvi poilsio dienos iš eilės per kalendorinę savaitę; darbo sutartyje nurodyta, kad sutartis įsigalioja 2015-08-14, darbuotojas pradeda dirbti 2015-08-17; negalėdamas atvykti į darbą ar vėluodamas darbuotojas turi pranešti savo padalinio vadovui nedelsiant tą pačią dieną telefonu ar per kitą asmenį (7.5 punktas) (b.l. 17-18); ieškovės prašymu nuo 2015-11-01 ieškovės darbo sutartis pakeista, ieškovė nuo 2015-11-01 dirbo puse etato (b.l. 19, 21); darbo sutartis su ieškove nutraukta 2016-02-04 LR DK 136 straipsnio 3 dalies pagrindu atleidžiant už darbo drausmės pažeidimą (b.l. 20). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-01-25 skyriaus vadovė J. G. tarnybiniu pranešimu PC dir. J. K. pranešė, kad ieškovė nepasirodė darbe 2015-12-26, nuo 2016-01-02 iki 2016-01-22 turėjo nedarbingumo pažymėjimą, 2016-01-23 turėjo dirbti, tačiau darbe nepasirodė, telefonu susisiekti nepavyko nei 01.23, nei 01.25 (b.l. 23). Todėl 2016-01-26 ieškovei išsiųstas pranešimas prašant informuoti, dėl kokių priežasčių ji nuo 2016-01-23 neatvyksta į darbą ir pristatyti neatvykimą pateisinantį dokumentą, nurodyta, kad už neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių bus atleista pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. (b.l. 24). Ieškovei nepranešus neatvykimo priežasties, 2016-02-03 darbdavys priėmė įsakymą Nr.16-207-PA, kuriuo nutraukė su ieškove darbo sutartį, pavedė buhalterijai išmokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas (už 11 k.d.) (b.l. 25). Nustatyta, kad ieškovė 2016 m. sausio mėn. turėjo dirbti 2, 3, 6, 7, 12, 22 ir 23 dienomis (b.l. 26), darbo grafikas 2016 m. sausio mėn. buvo parengtas 2015-12-16. (b.l. 27); iš pateikto šalių susirašinėjimo SMS žinutėmis matyti, kad ieškovei buvo žinoma, jog ji 2016-01-23 turi dirbti (b.l. 28-35). Iš pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių nustatyta, kad 2015 m. 12 mėn. ieškovė dirbo septynias dienas, t.y. 5, 6, 8, 15,19, 20, 23; 2016 m. 01 mėn. nuo 2 iki 22 dienos nedirbo dėl ligos, nuo 2016-01-23 iki 2016-02-04 žymėtos pravaikštos arba neatvykimas be svarbios priežasties (b.l. 36-38). Pateiktais įeigos sistemos duomenimis nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2016-02-29 į darbą buvo atvykusi 2015 m. 12 mėn. 5, 6, 8, 15, 19, 20, 23, taip pat 2016.02.25 (b.l. 43).Bylos duomenimis nustatyta, kad už 2016 m. 01 mėn. ieškovei paskaičiuota išmokėti 14,85 Eur, už 2016 m. 02 mėn. paskaičiuota 85,47 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas (b.l. 39-40). Iš 2016-03-17 pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, kad už 2015.08 – 2016.02 ieškovei priskaičiuota 1178.31 Eur, t.y. už 2015.08 – 185,28 Eur, 2015.09 – 355,59 Eur, 2015.10 – 194,82 Eur, 2015.11 – 143,45 Eur, 2015.12 – 188,25 Eur, 2016.01 – 14.89 Eur, 2016.02 – 96,03 Eur (b.l. 41-42). VSDFV duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuo 2016-05-17 dirba A. P., vykdančiai individualią veiklą (b.l. 84). Liudytoja T. Ž. paaiškino, kad yra ieškovės motina, jai žinoma, jog 2015-08-17 dukra pradėjo dirbti „Senukų prekybos centras“. 2016-02-06 gavo registruotą laišką dėl pasiaiškinimo pateikimo,- nusprendė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neteisėto atleidimo; liudytojos dukra turėjo dirbti sunkų fizinį darbą, po Naujų metų dėl netinkamų darbo sąlygų susirgo, nuo 2016 m. sausio 2 iki 22 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą, vėliau dukra skambino į darbovietę dėl darbo grafiko, darbdavys naujo darbo grafiko nepateikė, nors dukra prašė jį pateikti; 2016-01-23, liudytojos teigimu, ji vyko į įmonę kartu su dukra, bet dukrai neleista dirbti, paskiau ji buvo dar sykį nuvažiavusi pasiimti savo daiktų, klausė, kur yra Š. Vėliau dukra gavo laišką, kad bus atleista iš darbo, ten buvo nurodyta pateikti pasiaiškinimus. Dėl atleidimo iš darbo dukra skaudžiai pergyvena iki šiol, jai pablogėjo sveikata, ji jaučiasi sumenkinta. Liudytoja N. Š. paaiškino, kad D. B. dirbo skyriuje, kurio vadovė tuo metu buvo J. G.; liudytojai žinoma, kad pasibaigus nedarbingumui 2016-01-23 D. B. neišėjo į darbą; paaiškino, jog prieš tvirtinant darbo grafiką darbuotojai turi galimybę išreikšti savo pageidavimus,- kada nori išeiginių dienų ir pan., patvirtintas darbo grafikas įteikiamas asmeniškai kiekvienam darbuotojui, darbo grafikas mėnesio eigoje nekeičiamas, nebent pats darbuotojas to prašo; 2016 m. sausio mėn. darbo grafikas darbuotojams buvo paskelbtas 2015-12-17, jis nesikeitė, pati ieškovė neprašė pakeisti jos darbo grafiko.

9Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti į darbą, nurodo, jog ieškovei nebuvo įteikti dokumentai dėl atleidimo, ji neturėjo galimybės teikti pasiaiškinimus, priverstines pravaikštas darė ne dėl savo kaltės, nes 2016-01-23 ji nebuvo „prileista prie darbo“. Atsakovo teigimu, ieškovė iš darbo buvo atleista už pravaikštas.

10Darbo sutartis baigiasi ją nutraukus Darbo kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais (DK 124 str. 1 p.). Darbo sutarties nutraukimą gali inicijuoti tiek darbdavys, tiek darbuotojas. Vadovaujantis Lietuvos teismų praktika darbuotojas laikomas silpnesniąja darbo santykių šalimi. Tačiau Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). DK 35 straipsnyje nustatyti bendrieji darbo subjektų teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo reikalavimai, - darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepiktnaudžiauti savo teise. Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį su darbuotoju pagal DK 136 straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. Viena iš jų yra reikalavimas raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo (DK 240 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šio įstatymo reikalavimo tikslas yra užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl jam priskiriamo drausmės pažeidimo. Pasiaiškinime darbuotojo pateikta informacija įgalina darbdavį spręsti, ar darbuotojas iš tikrųjų padarė darbo drausmės pažeidimą, o jei padarė, tai kokia dėl to yra darbuotojo kaltė (jos forma ir laipsnis). Savo ruožtu darbdavys, pareikalaudamas pasiaiškinimo, turi aiškiai suformuluoti, kokiu konkrečiai darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą, darbuotojo kaltės įrodymus, kitas reikšmingas aplinkybes, bei nustatyti protingą terminą pasiaiškinimui pateikti. Įstatymo leidžiama darbdaviui skirti darbuotojui drausminę nuobaudą ir be pasiaiškinimo, jeigu darbuotojas per darbdavio nustatytą terminą be svarbių priežasčių pasiaiškinimo nepateikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009).

11Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 136 straipsnyje numatyta, kad darbuotojas gali būti be įspėjimo atleistas iš darbo, jei vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas ( 3 d.2p.). Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu įvardijamas neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą pamainą ( LR DK 235 str. 2 d. 9 p.). Darbuotojo pareigų pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, jei dėl tokio pažeidimo darbdavio interesai iš esmės pažeidžiami ir jis pagrįstai praranda pasitikėjimą darbuotoju, jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-565/2007). Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovės nedarbingumas baigėsi 2016-01-22. Sausio 23 dieną pagal 2015 metų gruodžio mėnesį patvirtintą grafiką D. B. turėjo dirbti. 2016-01-25 tarnybiniame pranešime skyriaus vadovė J. G. nurodė, kad 2016 metų sausio 23 dieną D. B. darbe nepasirodė, „telefonas išjungtas, todėl susisiekti nepavyko nei 01.23, nei 01.25“ (23 b.l.). Iš byloje esančių UAB „Senukų prekybos centras“ įeigos sistemos duomenų matyti, kad ieškovė 2016 metais į bendrovę buvo atvykusi tik 2016.02.25, t.y., po atleidimo iš darbo. Todėl atmestini, kaip nepagrįsti ieškinyje nurodyti teiginiai, jog ieškovė „neteisėtai neprileidžiama prie darbo nuo 2016-01-23 iki šiol, nors buvau atvykusi į darbą 2016-01-23, 2016-01-„; liudytojos T. Ž. parodymai, jog ji kartu su dukra 2016-01-22, 2016-01-23 buvo nuvykusi į „Senukų prekybos centrą“, tačiau dukra 2016-01-23 „nebuvo prileista prie darbo“. Įvertinus tai, jog ieškinyje nėra nurodyta, kad D. B. su darbo grafiku nebuvo supažindinta, apie darbo dienas ji nežinojo, liudytojos T. Ž. nurodytos aplinkybės, jog ieškovė nežinojo darbo grafiko, atsakovo sudarytas darbo grafikas buvo pastoviai keičiamas, D. B. siuntė pranešimus ir reikalavo naujo grafiko, bet jo negavo ir pan., nenagrinėtinos, kadangi ieškinys buvo grindžiamas kitais pagrindais.

12Iš bylos duomenų matyti, jog 2016-01-26 UAB „Senukų prekybos centras“ personalo apskaitos grupės vadovė A. N. paprašė ieškovę nedelsiant informuoti apie neatvykimo į darbą nuo 2016-01-23 priežastis, bei paaiškino apie neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių pasekmes ( 24 b.l.). Iš teismui pateiktų ieškovės ir atsakovės telefoninių susirašinėjimų ( 28-35 b.l.) matyti, kad D. B. pravaikštą padarė ne vieną kartą. 2016-02-03 UAB „Senukų prekybos centras“ personalo direktorė N. M. įsakymu dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2016-02-04 nutraukė darbo sutartį Nr. ( - ), sudarytą su D. B., pagal LR Darbo kodekso 136 str.3 dalį už darbo drausmės pažeidimą. Įsakyme nurodyta, kad D. B. nuo 2016-01-23 neatvyksta į darbą, neatsako į raginimus atvykti pasiaiškinti ( 25 b.l.). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovei nepateikus įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje nurodytus teiginius, jog buvo „neteisėtai neprileidžiama prie darbo nuo 2016-01-23<...>“, todėl darė „priverstines pravaikštas ne dėl savo kaltės“, bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad ieškovė neatvyko į darbą 2016-01-23 per visą darbo pamainą, neatvyko be svarbių priežasčių, ieškinys šioje dalyje atmestinas, kaip nepagrįstas. Nustačius, kad atleidimas iš darbo buvo teisėtas, ieškovės reikalavimas nedelsiant grąžinti ją į darbą negali būti tenkinamas.

13Pažymėtina, kad DK 240 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta darbdavio pareiga prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Ieškovė nurodė, kad reikalavimą pasiaiškinti gavo pavėluotai, tik 2016-02-06,- iš darbo buvo atleista be pasiaiškinimo. Kasacinio teismo suformuota praktika nurodo, jog įstatyme nenustatyta, kad darbdaviui pažeidus DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, darbuotojui paskirta drausminė nuobauda būtų savaime laikoma neteisėta; tuo atveju, kai darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą, vien tik formalus drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, nes priešingu atveju būtų ginamas nesąžiningas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009). Ištyrus bylos aplinkybes, nustačius, kad darbdavys tinkamai ir laiku išsiuntė ieškovei pranešimą dėl pasiaiškinimo pateikimo ( 24 b.l.), laikytina, kad Darbo kodekso 240 straipsnio reikalavimai nebuvo pažeisti.

14Ieškovė taip pat prašo priteisti darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo 2016-02-04, neišmokėtą kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, neišmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 5 proc. procesinių metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2016-06-14 patikslinusi reikalavimus ieškovė prašė priteisti iš atsakovo darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016-02-04 iki teismo sprendimo įvykdymo (skaičiuojant pagal minimalų valandinį atlygį 2,13 Eur ir minimalią mėnesinę algą 350 Eur, kas preliminariai sudaro 1575 Eur), kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už laikotarpį nuo 2016-02-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skaičiuojant pagal minimalią mėnesinę algą 350 Eur ir 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Iš teismui pateiktų duomenų ( 40 b.l.) matyti, kad ieškovei 2016-02-05 buvo išmokėta 85,47 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas, atleidimo metu su ieškove atsiskaityta pilnai. Pripažinus, kad ieškovės atleidimas iš darbo buvo teisėtas, ieškovės reikalavimai dėl darbo užmokesčio mokėjimo už priverstinės pravaikštos laiką, bei kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas nuo 2016-02-04 atmestini, kaip nepagrįsti. Nesant teisinio pagrindo atmestinas ir ieškovės reikalavimas priteisti 10000 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl neteisėto atleidimo, kartu priteisiant 5 proc. procesinių metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teikdamas atsiliepimą atsakovas prašė atlyginti išlaidas už advokato parengtą atsiliepimą, tačiau nepateikė šias išlaidas patvirtinančių duomenų, todėl atsakovui galimai patirtos išlaidos už atsiliepimo parengimą nepriteisiamos. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei 2016-03-22 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą apmokant ją 100 procentų (b.l. 51-52), ieškovės prašymu 2016-05-06 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu pakeistas ieškovei antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, paskirta advokatė M. S. (b.l. 76), teikiant ieškovei antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 118,70 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 82). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos atlyginamos pagal CPK 96 str. taisykles. Įvertinus, jog ieškinys netenkintas, valstybės patirtos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos. Byloje patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma neviršija 3,00 Eur, todėl šios išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 92 str.).

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268- 270 straipsniais,

Nutarė

17netenkinti ieškinio.

18Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai