Byla e2A-94-555/2018

Dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys Ergo Insurance SE Lietuvos filialas, Delabli SAS

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic transline“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1767-877/201 pagal ieškovo Euro Forwarding and Shipping Agency Sp. z.o.o. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic transline“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys Ergo Insurance SE Lietuvos filialas, Delabli SAS.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovas Euro Forwarding and Shipping Agency Sp.z.o.o. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic transline“ 42 000,00 Eur nuostolių atlyginimo, penkių procentų dydžio procesines palūkanas bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Baltic transline“ ieškovo pateikto užsakymo Nr. ( - ) pagrindu įsipareigojo iš Lenkijos Respublikos į Prancūzijos Respubliką nugabenti krovinį – 21 toną šaldytos žuvies, priklausančios Islandijos Respublikos bendrovei Iceland Pelagic ehf. Atsakovė krovinį turėjo pristatyti Prancūzijos Respublikos bendrovei Delabli SAS, kuri su krovinio savininku Iceland Pelagic buvo susitarusi dėl jo įsigijimo už 42 000,00 Eur. Atsakovė dėl savo kaltės krovinį pristatė kitai įmonei, o ne Delabli SAS. Krovinys nebuvo atgautas ir yra prarastas – šaldyta žuvis perdirbta. Iceland Pelagic ir Delabli SAS buvo susitarusios, kad krovinio sugadinimo ar praradimo rizika tenka pardavėjui, iki tinkamo krovinio pristatymo pirkėjui. Ieškovas įrodinėjo, kad krovinys jo pirkėjui Delabli SAS pristatytas nebuvo, pirkėjas su pardavėju Iceland Pelagic neatsiskaitė ir pardavėjas patyrė 42 000,00 Eur nuostolius. 2016 m. balandžio 15 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu ieškovas perėmė reikalavimo teisę iš Iceland Pelagic dėl krovinio praradimu sukeltų nuostolių atlyginimo. Atsakovė UAB „Baltic transline“ atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko. Nurodė, kad nors krovinys buvo pristatytas ne sutartyje nurodytai bendrovei, o Ledun Pecheurs d'Islande, kuri yra susijusi su Delabli SAS, todėl krovinio savininkas nepatyrė nuostolių. Dėl šių priežasčių 2016 m. balandžio 15 d. reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinė, kadangi ja buvo perleista neegzistuojanti reikalavimo teisė. Be to, 2013 m. birželio 3 d., po prekių pristatymo, Delabli SAS įsigijo bendrovę Ledun Pecheurs d'Islande, vadinasi jai perėjo ir visos reikalavimo teisės susijusios su prekėmis ir ji turi sumokėti prekių kainą. Atsakovė taip pat prašė taikyti vienerių metų ieškinio senatį, kadangi pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, netyčia suklydus dėl pristatymo vietos adreso. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovas jau buvo pareiškusi tapatų ieškinį Lenkijos Respublikos teismui.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: iš atsakovės UAB „Baltic transline“ ieškovo Euro Forwarding and Shipping Agency Sp.z.o.o. naudai priteisė 42 000,00 Eur nuostolių atlyginimo, penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. birželio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7 022,41 Eur bylinėjimosi išlaidų; valstybei iš atsakovės priteisė 12,36 Eur išlaidų, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar vežėjas turi atlyginti siuntėjo nuostolius, kai krovinį pristatė netinkamam gavėjui. Atsakovė pripažino, kad krovinį pristatė netinkamam gavėjui. Teismas sprendė, kad vien tik faktas, kad maždaug po pusantro mėnesio nuo krovinio pristatymo dienos, t. y. 2013 m. birželio 3 d. Delabli SAS nusipirko dalį Ledun Pecheurs d‘Islande veiklos, savaime nepatvirtina, jog vežimo sutartis įvykdyta tinkamai. Atsakovė į bylą nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad Delabli SAS perėme ir tas teises ir pareigas, kurias turėjo Ledun P?cheurs d‘Islande ginčo krovinio pristatymo dieną, o savo atsikirtimus šiuo klausimu grindė tik prielaidomis. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad važtaraštyje buvo aiškiai įvardintas krovinio gavėjas, faktiškai krovinį vežęs asmuo, matydamas CMR važtaraštyje kitą (teisingą) adresą, klausė atsakovės atstovo M. P., ir šis, patvirtino, kad reikia pristatyti atsakovės nurodytu, sprendė, kad tai sudaro pagrindą tokius vežėjo veiksmus kvalifikuoti kaip didelį neatsargumą, prilygintą tyčiniams veiksmams (CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu, krovinio pristatymas ne tam asmeniui lėmė krovinio praradimą – faktinis krovinio gavėjas Ledun P?cheurs d‘Islande gautą žuvį perdirbo, t. y. krovinys prarastas dėl atsakovės klaidos. Teismas nurodė, kad vežėjo veiksmai, perduodant ginčo krovinį ne važtaraštyje nurodytam gavėjui, kvalifikuoti kaip didelis neatsargumas, prilygintinas pagal bylos aplinkybes tyčiniams veiksmams, todėl ieškovo reikalavimui atlyginti nuostolius dėl krovinio praradimo taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas (CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalis). Senaties termino eigos pradžia 2013 m. gegužės 25 d. Ieškinys teismui paduotas 2016 m. gegužės 23 d., todėl teismas laikė, kad ieškinio senaties terminas ieškovo nėra praleistas.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Baltic transline“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas; kreiptis į Prancūzijos Respublikos kompetentingą teismą ir paprašyti Prancūzijos Respublikos civilinio proceso teisės normose nustatyta tvarka surinkti dokumentus iš Delabali SAS ir Ledun Pecheurs d‘Islande SAS apie 2013 m. birželio 3 d. įvykusį pirkimo-pardavimo sandorį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog nors krovinys buvo pristatytas ir netinkamu adresu, tačiau krovinys arba jo pagrindu gaunama nauda pasiekė tinkamą gavėją, nes tinkamas gavėjas nusipirko netinkamo gavėjo silkių perdirbimo ir tiekimo verslą. Dėl to pardavėjas turėjo ir galėjo kreiptis į tinkamą gavėją dėl apmokėjimo už prekes. Atsakovės kaltė turėjo būti vertinama ne kaip didelis, o kaip paprastas neatsargumas, nes tai buvo objektyvi žmogiškoji klaida, neapsižiūrėjimas ir neatidumas, o ne elementarių rūpestingumo standartų nesilaikymas. Nustačius, kad atsakovės kaltė buvo paprastas nerūpestingumas, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti vienerių metų ieškinio senatį ir ieškovo reikalavimą atmesti. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Apeliaciniame skunde akcentuojami Delabli ir Ledun P?cheurs d‘Islande santykiai, net nesiaiškinant, ar ieškovė spėlionės atitinka realybę, šiai bylai neturi jokios įtakos. Atsakovė krovinį pristatė Ledun P?cheurs d‘Islande ne dėl to, jog esą žinojo apie būsimą šio asmens verslo dalies perėjimą krovinio pirkėjui ir tinkamam gavėjui, o todėl, kad suklydo. Taigi pačios atsakovės klaida nulėmė, kad pirkėjas Delabli negavo krovinio ir dėl to nesumokėjo Iceland Pelagic jo kainos, todėl atsakovė turi atlyginti ieškovės esamus nuostolius. Kita vertus, tinkamas gavėjas Delabli įgijo netinkamo gavėjo Ledun P?cheurs d‘Islande veiklos (verslo) dalį, t. y. Delabli perėmė tik turtą (aktyvus), bet ne įsipareigojimus (pasyvus). Atsakovės nusamdyti vežėjai jos dėmesį, jog CMR važtaraštyje esantis pristatymo adresas ir atsakovo jiems skirtuose užsakymuose nurodytas adresas nesutampa, tačiau ji savo klaidos neištaisė ir dar kartą neteisingai instruktavo pasitelktus vežėjus. Taigi, toks atsakovės elgesys yra ne „objektyvi, žmogiškoji klaida“, o žmogiškasis kvailumas. Teismui prilyginus atsakovės veiksmus tyčiniams, sprendime visiškai pagrįstai nurodyta, kad ieškovo reikalavimui taikytinas trejų metų senaties terminas, ir jis nėra praleistas.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

13Dėl naujų įrodymų išreikalavimo Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis). Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą išreikalauti naujus įrodymus – prašyti Prancūzijos Respublikos civilinio proceso teisės normose nustatyta tvarka surinkti dokumentus iš Delabali SAS ir Ledun Pecheurs d‘Islande SAS apie 2013 m. birželio 3 d. įvykusį pirkimo-pardavimo sandorį, kuriuo ji siekia įrodyti, kad krovinys yra pristatytas tinkamam gavėjui. Teisėjų kolegijai nustačius, kad byloje nesant ginčo, kad CMR nurodytas gavėjas Delabali SAS įsigijo faktinio gavėjo Ledun Pecheurs d‘Islande verslą, sprendžia, jog šiomis įrodinėjimo priemonėmis nebus patvirtinamos ar paneigiamos turinčios reikšmės bylai aplinkybės apie tinkamą krovinio pristatymą, todėl apeliantės prašymo netenkina.

14Dėl ginčo esmės Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vežėjo atsakomybės perdavus krovinį ne važtaraštyje nurodytam gavėjui. CK 6.808 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiant krovinio vežimo sutartį, nustatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Pagal CMR konvencijos nuostatas vežimo sutartis taip pat suprantama kaip susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja pristatyti krovinį į paskirties vietą siuntėjo nurodytam gavėjui, o siuntėjas – sumokėti vežimo mokestį. Tokia vežimo sutarties apibrėžtis leidžia daryti išvadą, kad vežėjas, priėmęs pervežti siuntėjo krovinį, įsipareigoja ne tik pristatyti jį į paskirties vietą, bet ir perduoti krovinio valdymą siuntėjo nurodytam gavėjui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Euro Forwarding and Shipping Agency Sp. Z o. o. pateikė atsakovei UAB „Baltic Transline“ pervežimo užsakymą ( - ), kuriuo atsakovė įsipareigojo pervežti krovinį iš Lenkijos Respublikos į Prancūziją ir 2013 m. balandžio 24 d. pristatyti krovinio gavėjui Delabli SAS, adresu Zone Industrielle Babeuf, 76400 Epreville, Prancūzija. Ginčas, kad CMR važtaraštyje gavėju nurodyta Prancūzijos įmonė Delabli SAS, iškrovimo vieta – Zone Industrielle Babeuf, 76400 Epreville, Prancūzija, taip, kad krovinys 2013 m. balandžio 24 d. buvo pristatytas adresu Parc d‘Activit?s des Hautes Falaises, F?camp d., ir perduotas ne gavėju nurodytai Delabli SAS, bet Ledun P?cheurs d'Islande, byloje nekyla. Apeliantės argumentai, kad teismas neatsižvelgė į byloje nustatytą aplinkybę, jog nors krovinys buvo pristatytas ir netinkamu adresu, tačiau krovinys arba jo pagrindu gaunama nauda pasiekė tinkamą gavėją, nes tinkamas gavėjas nusipirko netinkamo gavėjo silkių perdirbimo ir tiekimo verslą ir dėl to pardavėjas turėjo ir galėjo kreiptis į tinkamą gavėją dėl apmokėjimo už prekes, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Minėta, kad pagal vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja ne tik pristatyti krovinį į paskirties vietą, bet ir perduoti krovinio valdymą siuntėjo nurodytam gavėjui. Byloje pateiktas važtaraštis – tai ne tik prima facie įrodymas, kad sudaryta vežimo sutartis, bet ir vežimo sutarties sąlygų įrodymas, t. y. jis patvirtina ne tik sutarties sudarymą, bet ir jos turinį, net jeigu nėra rašytinės formos vežimo sutarties. Nagrinėjamu atveju CMR „Gavėjo“ nurodymas skirtas būtent krovinio gavėjui apibrėžti, todėl tai reiškia, jog krovinys turi būti pristatytas CMR važtaraštyje nurodytu adresu, bei jame nurodytam gavėjui, taigi važtaraščio nurodymai vežėjui buvo privalomi. Priešingai negu tvirtina apeliantė, faktas, kad tinkamas gavėjas po krovinio pristatymo važtaraštyje nurodytu adresu nusipirko netinkamo gavėjo silkių perdirbimo ir tiekimo verslą savaime nepatvirtina, jog vežimo sutartis įvykdyta tinkamai, nes ginčo krovinio važtaraštyje kaip šio krovinio gavėjas aiškiai nurodytas Delabli SAS, būtent šiai įmonei buvo privaloma pristatyti krovinį. Kasacinio teismo pažymėta, kad vežėjui patikimas gabenti turtas, kurį jis privalo įteikti gavėjui, todėl jo įsipareigojimai verčia būti jį ypač pareigingam, t. y. labai atsargiam ir atidžiam (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kemi“ v. M. N. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-448/2002; 2009 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje UAB „MS Transport“ v. UAB „Nodora“, bylos Nr. 3K-3-267/2009). Vežėjas, pristatęs krovinį į paskirties vietą, perduodamas krovinį, turi pareigą patikrinti, ar perduoda krovinį tinkamam asmeniui, t. y. važtaraštyje nurodytam gavėjui (jo įgaliotam asmeniui) arba siuntėjo, pasinaudojusio CMR konvencijos 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise nurodyti vežėjui atiduoti krovinį kitam gavėjui, negu nurodytas važtaraštyje, reikalavimu pakeistam gavėjui. Perduodamas krovinį ne krovinio važtaraštyje nurodytam gavėjui (ne jo įgaliotam asmeniui) arba ne siuntėjo reikalavimu pakeistam gavėjui, vežėjas pažeidžia vežimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus pristatyti krovinį į paskirties vietą ir perduoti jį turinčiam teisę gauti asmeniui. Pažymėtina, kad CMR konvencijos 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, susidarius aplinkybėms, kurios apsunkina krovinio perdavimą, jį atvežęs į paskirties vietą, vežėjas turi prašyti siuntėjo tolesnių instrukcijų. Pagal CMR konvencijos nuostatas, jeigu krovinys nepristatytas gavėjui arba pristatytas netinkamam gavėjui, jis laikomas prarastu. Taigi jeigu vežėjas, priešingai savo sutartiniams įsipareigojimams, perduoda krovinį ne siuntėjo nurodytam gavėjui, tai prilyginama krovinio praradimui. Tokiu atveju vežėjo atsakomybė tokia pati, kaip ir faktinio krovinio praradimo atveju. Apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju atsakovės (vežėjo) veiksmai turėjo būti vertinami kaip paprastas neatsargumas, nes tai buvo objektyvi žmogiškoji klaida, neapsižiūrėjimas ir neatidumas, o ne elementarių rūpestingumo standartų nesilaikymas, todėl teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, jog krovinys nėra prarastas, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Ieškovas (siuntėjas), pateikdamas ieškinį dėl krovinio praradimo, pridėjo CMR važtaraščio kopiją, iš kurios matyti, kad važtaraštyje kaip krovinio gavėjas nurodytas Delabli SAS, tačiau krovinį priėmė ir kaip krovinio gavėjas pasirašė Ledun P?cheurs d'Islande. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bei įvertinęs bylos duomenis, pagrįstai sprendė, kad ginčo krovinys nebuvo nuvežtas važtaraštyje nurodytu adresu, bei nebuvo perduotas važtaraštyje nurodytam gavėjui, bet kitam asmeniui, neįsitikinus, jog tas asmuo turi nurodyto gavėjo įgaliojimus priimti krovinį, taip pat nesikreipus į siuntėją (ieškovą) instrukcijos dėl krovinio perdavimo kitam asmeniui. Konstatavęs krovinio perdavimo ne važtaraštyje nurodytam krovinio gavėjui faktą, teismas turėjo pagrindą teisiškai kvalifikuoti tokius vežėjo veiksmus kaip krovinio praradimą. Apeliacinio skundo argumento, dėl CMR nurodyto krovinio gavėjo Delabli ir asmens, kuriam buvo perduotas krovinys, Ledun P?cheurs d‘Islande santykių, teisėjų kolegija taip pat pripažįsta teisiškai nepagrįstu. Nagrinėjamu atveju, kai krovinio važtaraštyje buvo aiškiai nurodytas krovinio gavėjas, tačiau krovinys buvo perduotas ne jam, o kitam asmeniui, būtent vežėjui teko pareiga įrodyti, kad asmuo, kuriam jis perdavė krovinį, turėjo teisę jį gauti, t. y. kad važtaraštyje nurodytas krovinio gavėjas buvo įgaliojęs šį asmenį priimti ginčo krovinį arba kad krovinio siuntėjas, remdamasis CMR konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta teise, buvo nurodęs vežėjui atiduoti krovinį kitam gavėjui, negu nurodytas važtaraštyje. Bylą nagrinėjusio teismo konstatuota, kad vežėjas nepateikė įrodymų, jog asmuo, kuriam perdavė krovinį, buvo važtaraštyje nurodyto krovinio gavėjo įgaliotas atstovas, taip pat neįrodė, kad prašė siuntėjo instrukcijų dėl krovinio perdavimo kitam asmeniui. Ta aplinkybė, kad po krovinio perdavimo Delabli SAS nusipirko dalį Ledun Pecheurs d‘Islande veiklos, savaime nepatvirtina, jog krovinys buvo perduotas tinkamam gavėjui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, nustatinėdamas ir vertindamas bylos duomenis dėl ginčo krovinio, nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176–185 straipsniai). CMR konvencija, griežtai reglamentuodama vežėjo atsakomybę, įtvirtindama jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai), kartu nustato ir tam tikras garantijas, kuriomis ribojamas vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydis (CMR konvencijos 23 straipsnio 1–3 dalys, 28 straipsnis). Tačiau CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta tokio ribojimo išimtis: vežėjas negali vadovautis Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų, jeigu žala padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį, vežėjo didelis neatsargumas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindas taikyti vežėjui visišką atsakomybę už krovinio praradimą. Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje UADB „ERGO Lietuva“ v. UAB „Transtira“, bylos Nr. 3K-3-172/2009). Pagal Lietuvos teismų praktiką ir teisės doktriną tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Baltic Express“ v. UAB „Autonivera“, bylos Nr. 3K-3-259/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „DSV Transport“, bylos Nr. 3K-3-318/2009). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinęs šioje byloje nustatytas aplinkybes (tai, kad važtaraštyje buvo aiškiai įvardytas krovinio gavėjas, vežėjas perdavė krovinį ne tam gavėjui, kuris nurodytas važtaraštyje, o kitam asmeniui, nepareikalavęs įrodymų, ar krovinį priimantis asmuo yra gavėjo įgaliotas jį priimti, taip pat nesikreipė į siuntėją instrukcijų dėl krovinio perdavimo), pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą kvalifikuoti tokius vežėjo veiksmus kaip didelį neatsargumą, prilygintiną tyčiniams veiksmams. Teismo išvados yra tinkamai motyvuotos, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, taikytiną teisę bei teismų praktiką. Pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalį teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant CMR konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Tačiau tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio bylą, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju – senaties terminas yra treji metai. Kasacinio teismo pažymėta, kad prailgintas trejų metų ieškinio senaties terminas nustatytas tam, jog ieškovui būtų suteikta didesnė pažeistų teisių gynybos apimtis, kai jis patiria nuostolių dėl kvalifikuota kaltės forma padarytų neteisėtų veiksmų (tyčinių ar tokiems prilyginamų) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje UAB „MS Transport“ v. UAB „Nodora“, bylos Nr. 3K-3-267/2009). Nagrinėjamu atveju teismas, kvalifikavęs vežėjo veiksmus, perduodant ginčo krovinį ne važtaraštyje nurodytam gavėjui, kaip didelį neatsargumą, prilygintiną pagal bylos aplinkybes tyčiniams veiksmams, teisingai sprendė, kad ieškovo reikalavimui atlyginti nuostolius dėl krovinio praradimo taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas (CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad šis ieškinio senaties terminas ieškovo nepraleistas. Dėl išdėstytų motyvų apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo CMR konvencijos 32 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių ieškinio senaties terminus, taikymo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamo teismo sprendimo, kuris yra teisėtas ir pagrįstas. Materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, todėl atsakovės UAB „Baltic transline“ apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, yra pagrindas ieškovo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė į bylą įrodymus, jog jis apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 800,00 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidų. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) ir atsižvelgęs į Rekomendacijoje nustatytus maksimalius dydžius (Rekomendacijų 7., 8.10 punktai), sprendžia, kad šios išlaidos viršija nustatytus maksimalius dydžius (838,70 Eur* 1,7= 1 425,79 Eur), todėl yra mažintinos ir iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 1 425,79 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 8,64 Eur, todėl šios išlaidos, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, priteistinos valstybės naudai iš atsakovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

16Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

17Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic transline“, j. a. k. 235584990, ieškovo Euro Forwarding and Shipping Agency Sp. z.o.o., j. a. k. 812518547, naudai 1 425,79 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt penkis eurus 79 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

19Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic transline“, j. a. k. 235584990, valstybės naudai 8,64 Eur (aštuonis eurus 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, kurias patyrė apeliacinės instancijos teismas (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

20Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.