Byla 2A-1257/2013
Dėl perkančiosios organizacijos vykdomo konkurso (pirkimo numeris 121781)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimvydo Norkaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Officeday“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4998-603/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Officeday“ ieškinį atsakovui Nacionaliniam egzaminų centrui dėl perkančiosios organizacijos vykdomo konkurso (pirkimo numeris 121781).

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Officeday“ ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą Nacionalinį egzaminų centrą nutraukti supaprastinto atviro konkurso „Kanceliarinės prekės ir biuro popierius” (pirkimo Nr. 121781) procedūras, pirkimą skelbti iš naujo patikslinus konkurso sąlygas tokiu būdu: a) nurodant perkamų prekių tikslius kiekius arba preliminarius kiekius intervalu nurodant tiek apatines, tiek viršutines ribas; b) tarp esminių sutarties sąlygų įtraukiant įsipareigojimą įsigyti nurodytus prekių kiekius viešojo pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiu, priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas nurodė, kad atsakovas vykdė viešąjį pirkimą, apie kurį paskelbta 2012 m. gegužės 16 d. Pirkimas vykdomas vadovaujantis supaprastinto atviro konkurso „Kanceliarinės prekės ir biuro popierius“ sąlygomis bei atsakovo supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis. Ieškovas, susipažinęs su konkurso sąlygomis, nustatė neatitikimus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) ir atsakovo supaprastintų taisyklių reikalavimams, todėl 2012 m. gegužės 22 d. pretenzija Nr. S120522-01 kreipėsi į atsakovą, nurodydamas VPĮ ir konkurso sąlygų pažeidimus. 2012 m. gegužės 24 d. raštu Nr. V12-583 atsakovas pateikė atsakymą į pretenziją, nurodydamas, jog apatinės prekių ribos numatyti negali, todėl ji nebus nurodoma techninėje specifikacijoje, taip pat atmetė kitus ieškovo keltus reikalavimus. techninėje specifikacijoje, kurią rengdamas atsakovas privalėjo vadovautis VPĮ 25 straipsnio reikalavimais net ir vykdydamas supaprastintą pirkimą, nenurodė apatinės siekiamų įsigyti prekių ribos. Be to, techninės specifikacijos lentelės „Perkamos prekės” 3 grafoje nurodė tik preliminarų kiekį „ne daugiau kaip“, kurio įsigyti atsakovas neįsipareigojo. Tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktų, 24 straipsnio 2 dalies 8 punkto, VPĮ 25 straispnio 2 dalies bei Viešojo pirkimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (toliau – Metodika) 12 punkto reikalavimus, kadangi nesilaikė reikalavimo nurodyti siekiamų įsigyti prekių kiekius, jei ne tikslius, tai bent aiškiai apibrėžtus intervalu. Ieškovas nurodė, kad atsakovas taip pat nepagrindė išimtinių, objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, leidžiančių nenumatyti apatinės prekių kiekių ribos. Be to, ieškovas pažymėjo, kad tokiu atveju, jeigu perkančioji organizacija sudarytų sutartį 1 metų terminui, tokia problema neiškiltų. Esant situacijai, kai atsakovas negali tiksliai nurodyti prekių kiekių, ieškovui nesuprantamas sprendimas pirkimą vykdyti 3 metų laikotarpiui tokiomis didelėmis apimtimis. Atsakovas turėjo galimybę savo patirtį įvertinti apskaičiuodamas viršutines prekių ribas bei jas tiksliai nurodyti, todėl turėjo tokią pat galimybę įvertinti praktikoje įsigyjamus minimalius prekių kiekius. Atsakovas tarp viešojo pirkimo sutarties sąlygų galėjo įtraukti punktą, numatantį, kad esant nenumatytoms pagrįstoms aplinkybėms perkančioji organizacija turės teisę nesilaikyti minimalių prekių kiekių, teisę nutraukti sutartį nepatirdama dėl to papildomų nuostolių. Ieškovo įsitikinimu, tokios iš anksto konkurso sąlygose numatytos nuostatos, numatant aiškius atvejus ir pagrindus, neprieštarautų viešųjų pirkimų teisiniam reguliavimui, o svarbiausia – netrukdytų teisingai ir sąžiningai parinkti pirkimo laimėtojo. Pažymėjo, kad šiuo atveju yra perkamos net 73 rūšys skirtingų prekių. Ieškovas teigia, kad pirkimo dokumentuose (įskaitant techninę specifikaciją) pateiktų esminių viešojo pirkimo sutarties sąlygų (VPĮ 18 str. 6 dalis, pirkimo sąlygų 14 skyrius) nėra numatyta įsipareigojimo įsigyti jokio konkretaus prekių kiekio (nei apatinės, nei viršutinės ribos), o atsisakymo vykdyti minėtus imperatyvius teisės aktų reikalavimus atsakovas aiškiai nemotyvavo. Atitinkamo įsipareigojimo nesant nėra užtikrinamas minėtas interesas bei sudaromos prielaidos nesąžiningiems tiekėjams nesilaikyti pradinių dalyvavimo pirkime sąlygų. Teigia, kad tokios konkurso sąlygas sudaro prielaidas nesąžiningiems susitarimams tarp perkančiųjų organizacijų ir tiekėjo (-ų), nes iš anksto žinodami, kad konkrečių prekių atsakovas nurodytais kiekiais arba iš viso neįsigys, nors tokių prekių vertė dažnai būna itin didelė, šias prekes gali pasiūlyti itin žemomis kainomis. Tuo tarpu kitos prekės, kurios iš tikrųjų atsakovui yra reikalingos, nurodomos itin didelėmis kainomis, kurios net neatitinka tokio nesąžiningo tiekėjo mažmeninių kainų. Nepaisant to, būtent tokio nesąžiningo tiekėjo galutinė pasiūlymo kaina būtų žemiausia, nors faktiškai vykdant viešojo pirkimo sutartį šis tiekėjas prekes tiektų už žymiai didesnes nei rinkos ar konkurentų kainas. Be to, atsakovo suformuluoti popieriaus šiurkštumo reikalavimai leidžia pasiūlyti tik vieną itin baltą ir lygų popierių. Didėjant popieriaus baltumo parametrams, mažėja šiurkštumo parametrai, o konkurso sąlygose tai yra padaryta atvirkščiai ir netgi tendencingai, lyginant su įprasta praktika. Be to, atsakovas nepaaiškino, kodėl reikalauja dviejų A4 formato popieriaus pozicijų, kurioms abiejoms iš esmės turėtų būti pasiūlytas tas pats kokybiškas popierius už vieną kainą. Tačiau faktiškai kiti tiekėjai kainas išskaidė. Pavyzdžiui, UAB „Office system” šioms pozicijoms pasiūlė 7,368 Lt ir 12,6929 Lt (be PVM). Taip pat pažymėjo, kad pagal konkurso sąlygų 6.10 punktą atsakovas nustatė 7 darbo dienų terminą pasiūlymams pateikti nuo konkurso paskelbimo. Paklausimai dėl konkurso sąlygų reikalavimų galėjo būti teikiami tik likus 4 darbo dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos (konkurso sąlygų 8.1 punktas). Be to, pagal konkurso sąlygų 7.1 punktą, kartu su pasiūlymu reikalauta pateikti net 25 000 Lt vertės pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, kuris praktikoje visuomet užtrunka ir yra gaunamas per 3-5 kalendorines dienas. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas yra nuolat dalyvaujantis tokio pobūdžio bei apimties pirkimuose, tačiau tokių trumpų terminų ieškovo praktikoje nepasitaikė, todėl ieškovas abejoja konkurso sąlygų atitikimu teisės aktų reikalavimams.

6Atsakovas Nacionalinis egzaminų centras nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad atsakovas perkamas kanceliarines prekes naudos vidurinio ugdymo programų dalykų įskaitoms, egzaminams, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimui, tarptautiniams švietimo tyrimams. Atsakovas pabrėžė, jog nežino, kokia bus vidurinio ugdymo programų egzaminų sistema po dviejų metų, kiek moksleivių laikys vidurinio ugdymo egzaminus ir įskaitas, kiek vidurinio ugdymo egzaminų ir įskaitų pasirinks laikyti moksleiviai, kuriuos egzaminus pasirinks laikyti (skirtingų egzaminų medžiagos apimtys, medžiagoje naudojamas popierius, kitos priemonės), kokios apimties bus egzaminų ir įskaitų užduotys, kaip bus vertinamos 4 - 8 klasių moksleivių pasiekimai (šiuo metu vertinimo sistema dar nepatvirtinta ir nėra žinoma kaip reikės vertinti pasiekimus), kokią dalį vidurinio ugdymo egzaminų ir įskaitų moksleiviai pasirinks laikyti elektroninėmis priemonėmis (tokiu atveju atitinkamai sumažėtų perkamų kanceliarinių prekių kiekis), kiek atsakovui bus pavesta atlikti tarptautinių švietimo tyrimų. Teigia, kad visa ši informacija nepriklauso nuo atsakovo, o nuo moksleivių pasirinkimų bei kompetentingų institucijų sprendimų, kurie dabar nėra priimti. Atsakovas, vadovaudamasis Metodikos 11 punkto nuostata, negali prisiimti rizikos dėl viso prekių kiekio, nes viso prekių kiekio negali tiksliai nurodyti. Taip pat, vadovaudamasis Metodikos 12 punkto nuostatomis negali nurodyti minimalaus perkamų prekių kiekio ir nurodo tik maksimalų perkamų prekių kiekį, kuris apskaičiuotas pagal šiai dienai sunaudojamus prekių kiekius. Teigia, kad techninėje specifikacijoje nebuvo nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti. Pažymėjo, kad atsakovas perkamas kanceliarines prekes naudoja ne tradicinėje spaustuvėje, o vidurinio ugdymo egzaminų ir įskaitų užduotims, tyrimo medžiagai spausdinti. Dalis popieriaus turi būti pateikta A3 formatu, nes yra spausdinami užduočių sąsiuviniai arba vidurinio ugdymo egzaminų įskaitų ir egzaminų vertinimo lapai. Daliai vidurinio ugdymo egzaminų (pvz. dailės, fizikos, chemijos) reikalingas itin baltas popierius, kad pateiktose užduotyse būtų matyti visos detalės bei atspalviai. Techninėje specifikacijoje nurodytos dviejų A4 formato popieriaus rūšys naudojamos skirtingiems egzaminams bei tyrimams atspausdinti, popierius parenkamas atitinkamai kiekvienam brandos egzamino/tyrimo tipui, todėl ieškovo reikalavimas pagrįsti dvi nevienodas popieriaus pozicijas nesuprantamas. Vertinant vidurinio ugdymo egzaminus ir įskaitas, dalis vertinimo atliekama mechanizuotai, pasitelkiant mašinas, skanuojant egzaminų ir įskaitų atsakymų lapus. ieškovo nurodyti naudojami vertinant vidurinio ugdymo egzaminų ir įskaitų darbus. Lipdukai yra naudojami klijuojant kandidato ir vertintojų kodus ant egzaminų ir įskaitų atsakymų lapo. Kadangi visi procesai automatizuoti, kandidatų darbai ir vertinimo skanuojami, todėl atsakovas gali naudoti tik konkurso „Kanceliarinės prekės ir biuro popierius” techninėje specifikacijoje nurodyto dydžio lipdukus. Ieškovo teiginys, kad kai kurie tiekėjai galimai žino kiek lipdukų reikės yra nerealus, kadangi pats atsakovas nežino šios informacijos ir negali jos apskaičiuoti. Paskutiniais metais naudotas lipdukų kiekis buvo apie 830 000 vnt. Įvertinus šį kiekį per tris metus susidarytų apie 2 500 000 vnt. lipdukų. Atsakovas prašo neatsižvelgti į ieškinyje ieškovo išreikštas pastabas dėl nestandartinėmis prekėmis įvardintų lipdukų kiekio, kadangi ieškovas įstatymų nustatyta tvarka nepateikė atsakovui pretenzijos dėl lipdukų kiekio. Atsakovas taip pat prašo neatsižvelgti į ieškinyje ieškovo išreikštas abejones dėl konkurso sąlygų atitikimo teisės aktų reikalavimams, kadangi ieškovas įstatymų nustatyta tvarka nepateikė atsakovui pretenzijos dėl pasiūlymų pateikimo terminų bei pasiūlymo galiojimo užtikrinimo. Atsakovas, sudarinėdamas konkurso techninę specifikaciją nenurodė nei vienos prekės, kurios nebuvo įsigijęs per pastaruosius metus, todėl ieškovo teiginys, jog yra absoliučiai neteisingas. Numatomos 1 metų sutarties galiojimo terminas su galimybe pratęsti šią sutartį du kartus buvo numatytas dėl to, kad atsakovas negali rizikuoti brandos egzaminų vykdymo sklandumu kasmet vykdydamas pirkimus iš naujo.

7Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą byloje, kurioje pažymėjo, jog laikosi pozicijos, kad ribą. Tarnybos nuomone, atsakovo pateiktas paaiškinimas, kad organizuojamų vidurinio ugdymo programos dalykų įskaitų, egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo kiekių ir apimčių kaita kiekvienais metais nepriklauso nuo Nacionalinio egzaminų centro, o nuo moksleivių pasirinkimų skaičiaus, kurį nustato Švietimo ir mokslo ministro patvirtintas brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas, įrodo esant objektyvių aplinkybių, dėl kurių apatinės siekiamų įsigyti prekių kiekio ribos nustatymas konkurso atveju yra negalimas.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė bei panaikino Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartimi atsakovo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

10Teismas ieškovo argumentus dėl atsakovo VPĮ pažeidimo, atsakovo supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių reikalavimų bei viešųjų pirkimų principų ir tikslų pažeidimo, atmetė kaip nepagrįstus. Taip pat pažymėjo, kad ieškovas savo reikalavimus formuluoja iš esmės remdamasis perkančiosios organizacijos nesąžiningumu, teigdamas, kad iš anksto žinodami, kad konkrečių prekių atsakovas arba iš viso neįsigis, nors tų prekių vertė dažnai būna itin didelė, šias prekes gali pasiūlyti itin žemomis kainomis. Šiuos ieškovo argumentus teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus, kadangi ieškovas nepateikė jokių perkančiosios organizacijos nesąžiningumą pagrindžiančių duomenų (CPK 178 str.), todėl teismas laikė, jog šie teiginiai, kurių pagrindu iš esmės ir prašoma tenkinti ieškinį, negali būti vertinami apskritai. Teismas taip pat nevertino ieškovo argumentų dėl 30 ir daugiau procentų mažesnės laimėtojo pasiūlytos kainos, kadangi ieškovas ieškinio negrindė VPĮ 40 straipsnyje nustatytu neįprastai mažos pasiūlytos kainos institutu, nekvestionavo sutarties įvykdymo įmanomumo ir pan., todėl nagrinėjamu atveju pasisakė tik dėl ginčijamų sutarties sąlygų susiklosčiusios faktinės situacijos kontekste.

11Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju neturi pagrindo abejoti atsakovo išdėstytomis aplinkybėmis dėl įsigyjamų prekių kiekio apatinės ribos nenumatymo dėl objektyvių nuo atsakovo valios nepriklausančių priežasčių. Teismas nurodė, kad yra akivaizdu, jog kiekvienais metais vidurinio ugdymo egzaminus ar įskaitas laiko vis skirtingas skaičius mokinių. Teismas neabejojo tuo, kad atsakovas turi preliminarią statistiką, kiek apytiksliai mokinių laikys egzaminus kasmet, todėl gali numatyti preliminarų kanceliarinių prekių kiekį, reikalingą šių egzaminų vykdymui, todėl darytina išvada, kad viršutinę ribą atsakovas gali prognozuoti. Tačiau taip pat pripažino, jog yra akivaizdu, kad nuo atsakovo valios nepriklauso, kuriuos egzaminus pasirinks laikyti moksleiviai, kiek egzaminų bus pasirinkta laikyti, kokios bus kiekvieno dalyko egzamino užduočių apimtys, koks popierius bus naudojamas rengiant skirtingų dalykų užduotis ir pan. Kiekvienos skirtingo egzamino užduoties apimtys taip pat skiriasi, kadangi šias užduotis nustatyta tvarka sudaro įgalioti asmenys, o ne atsakovas kaip perkančioji organizacija. Todėl gali susiklostyti situacija, kad paskaičiavus reikalingą kanceliarinių prekių kiekį pagal ankstesnių metų laikytus egzaminus, tačiau einamaisiais metais moksleiviams nepasirinkus laikyti egzamino, kurio užduotį sudaro didesnis geresnės kokybės popieriaus lapų skaičius, tačiau pasirinkus kitą egzaminą, kurio užduoties lapų skaičius yra žymiai mažesnis, o šiai užduočiai ypatingos kokybės popierius nereikalingas, atsakovui liktų nepanaudoto, tačiau įsigyto popieriaus, kurio kaina, priklausomai nuo kokybės, galėtų sudaryti nemažą sumą. Teismo vertinimu, tokiu atveju, nustačius apatines įsigyjamų prekių kiekio ribas, būtų pažeistas viešuosiuose pirkimuose vyraujantis viešasis interesas, kadangi mokesčių mokėtojų lėšos būtų panaudotos neefektyviai. Dėl nurodytų priežasčių teismas atmetė ieškovo argumentus, kad atsakovas galėjo numatyti apatines prekių kiekio ribas, protingai jas dar sumažinant. Taip pat sutiko su atsakovo argumentais, kad didesniam moksleivių skaičiui pasirinkus laikyti egzaminus elektroninėmis priemonėmis kai kurių pirkime nurodytų kanceliarinių priemonių gali reikėti mažiau, tačiau, teismo įsitikinimu, konkretaus minimalaus kiekio net preliminariai apskaičiuoti nėra įmanoma.

12Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas vykdo ne tik vidurinio ugdymo egzaminus bei įskaitas, bet ir vertina 4-8 klasių moksleivių pasiekimus, atlieka švietimo tyrimus,

13klausimai, susiję su perkamų lipdukų ir karbonarinės juostos kainomis, šių prekių įsigijimo būtinybe atsakovui, nebuvo keliami, tuo tarpu procesiniuose dokumentuose, pateiktuose teismui, ieškovas jau dėstė argumentus dėl lipdukų per didelio kiekio, jų kainos, atsakovo galimybės įsigyti šias prekes tiesiogiai iš kitų tiekėjų. Teismo įsitikinimu, šiuos klausimus, kurie iš esmės laikytini ne sutarties sąlygų kvestionavimu, o pasiūlymo kainos ginčijimu, ieškovas privalėjo kelti pateikdamas pretenziją, todėl nagrinėjant ginčą dėl sutarties sąlygų negali būti vertinami ieškovo argumentai, kad dėl lipdukų kainos, kuri sudaro didelę dalį pirkimo vertės, neužtikrina tiekėjų konkurencijos, diskriminuoja tiekėjus ir pažeidžia VPĮ principus. Šių prekių kainą, techninę specifikaciją, prekių galimybę įsigyti per CPO ar kitų viešųjų konkursų metu ieškovas galėjo ginčyti VPĮ nustatyta tvarka ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, pateikdamas atsakovui pretenziją.

14Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovui geresnės kokybės popierius yra reikalingas atitinkamoms egzaminų užduotims atspausdinti. Pavyzdžiui, geresnės kokybės popierius reikalingas istorijos bei geografijos egzaminų užduotims, kadangi jose yra daug grafinių piešinių bei žemėlapių, tuo tarpu ant prastesnės kokybės popieriaus atspausdinus šias iliustracijas, egzamino užduotys galėtų būti nekokybiškos. Teismas sutiko ir su atsakovo pozicija, kad užduočių atsakymų skanavimui reikalingas popierius, suderinamas su atsakovo turima įranga. Be to, pažymėjo, kad skanuojant užduotis su lipdukais, ant kurių nurodytas laikančiojo egzaminą kodas, popieriaus nepermatomumas ir storis privalo būti didesnis nei įprastų popieriaus lapų, todėl padarė išvadą, jog atsakovas pagrįstai įsigijo skirtingų pozicijų popierių.

15Teismas nepasisakė dėl ieškovo argumentų, jog didėjant popieriaus baltumo parametrams, mažėja šiurkštumo parametrai, o konkurso sąlygose tai padaryta atvirkščiai ir tendencingai, lyginant su įprasta kaina, kadangi ieškovas pretenzijoje nekvestionavo pasirinktų prekių techninės specifikacijos (popieriaus baltumo bei šiurkštumo parametrų). Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, konkurse dalyvavo 5 tiekėjai, ir nei vienam jų neiškilo problema pasiūlyti perkančiosios organizacijos nurodyto baltumo ir šiurkštumo parametrų popieriaus.

16Teismas nevertino ir ieškovo argumentų dėl finansinių garantijų užtikrinimo bei termino pasiūlymams pateikti, kadangi šie klausimai taip pat nebuvo kelti ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje ieškovui pareiškus 2012 m. gegužės 22 d. pretenziją.

17Teismas taip pat pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, 2012 m. birželio 21 d. pateikusi išvadą dėl atsakovo nurodytų sąlygų teisėtumo bei atitikimo VPĮ reikalavimams, nenustatė pažeidimų atsakovo vykdomame viešajame konkurse.

18III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

19Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Officeday“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Officeday“ pareikštą ieškinį patenkinti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Imperatyvi atsakovo pareiga numatyti minimalius prekių kiekius yra įtvirtinta tiek VPĮ, tiek atsakovo pirkimų taisyklėse, tiek Metodikoje. Nepaisant minėtų imperatyvių nuostatų, konkurso sąlygų techninėje specifikacijoje nėra nurodyti minimalūs siekiami įsigyti prekių kiekiai. Be to, techninės specifikacijos lentelės „Perkamos prekės“ 3 grafoje nurodytas tik preliminarus kiekis „ne daugiau kaip“, kurio įsigyti atsakovas neįsipareigojo. Tokiu būdu atsakovas pažeidė VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktų, 24 straipsnio 2 dalies 8 punkto, VPĮ 25 straipsnio 2 dalies, Metodikos 12 punkto reikalavimus, kadangi nesilaikė reikalavimo nurodyti siekiamų įsigyti prekių kiekius, jei ne tikslius, tai bent aiškiai apibrėžtus intervalu.
  2. Atsakovas šiuo atveju neįrodė objektyvių, t. y. nuo atsakovo nepriklausančių, bei išimtinių aplinkybių, kurioms esant atsakovas pirkimo dokumentuose ir sutartyje galėjo nenumatyti prekių kiekių apatinės ribos. Atvirkščiai, atsakovas pats neneigė fakto, jog galima numatyti ir prognozuoti prekių kiekius.
  3. Perkamų prekių kiekius atsakovui prognozuoti būtų paprasčiau, jeigu viešojo pirkimo sutartis būtų sudaryta 1 metų laikotarpiui. Tuo tarpu šiuo atveju sutartis sudaryta net 3 metų laikotarpiui, todėl prognozuoti prekių kiekius yra žymiai sudėtingiau. Tačiau toks sprendimas priklauso išimtinai nuo perkančiosios organizacijos, todėl imperatyvių teisės normų nevykdymas negali būti pateisinamas aplinkybėmis, kurios priklauso nuo perkančiosios organizacijos valios.
  4. Nenumatant perkamų prekių kiekių ar jų intervalų viešųjų pirkimų tikslų ir principų pasiekimas negali būti užtikrintas. Tokios konkurso sąlygos , kadangi

207. Pirmoje vietoje pasiūlymų eilėje esantis tiekėjas UAB „Office system“ pasiūlė tokią kainą, kuri yra daugiau nei 250 000 Lt mažesnė, nei ieškovo pasiūlyta, bei beveik 100 000 Lt mažesnė nei pasiūlė antroje vietoje pagal kainas esantis tiekėjas UAB „Staipa”. Prekių pirkimų atveju, kai konkrečios prekės kainą iš esmės nulemia gamintojų nurodytos kainos, kurios skirtingiems tiekėjams skiriasi labai nežymiai, tokie kainų skirtumai nepaaiškinami. Tokią kainą galima pasiekti tik žinant realius prekių kiekius.

218. Atsakovas dėl nežinomų priežasčių perka beveik identiškų specifikacijų, tačiau skirtingų rūšių, itin unikalių specifikacijų popierių. Ieškovui nėra aišku, kam perkančiajai organizacijai reikalingos dvi rūšys beveik identiško popieriaus. Tačiau neabejotina, kad faktiškai bus perkamas būtent vienos iš šių rūšių popierius, o kas svarbiausia - toks, kurį konkurso laimėtojas – UAB „Office system“ pasiūlė už didesnę kainą.

229.

23Atsakovas Nacionalinis egzaminų centras atsiliepimu į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį kaip nepagrįstą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodė, kad ieškovo teiginys, jog buvo pažeisti VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktų, 24 straipsnio 2 dalies 8 punkto, VPĮ 25 straipsnio 2 dalies, Metodikos 12 punkto reikalavimai yra nepagrįstas, kadangi VPĮ nėra imperatyvios nuostatos nurodyti minimalų perkamų prekių kiekį, o Metodikoje yra numatyta išimtis kada galima minimalaus kiekio nenurodyti. Be to, atsakovas pažymėjo, kad maksimalius kiekius nurodė pagal prekių kiekius pirktus ankstesniais metais. Kiek bus reikalinga ir kokių prekių ateityje atsakovas nežino, kadangi nėra priimti visi teisės aktai, reglamentuojantys egzaminų vykdymą. Taip pat atsakovas nurodė, kad jis nėra išnagrinėjęs tiek ieškovo, tiek UAB „Office system" pasiūlymų, kadangi pirkimo procedūros yra sustabdytos ir jis neturi galimybės įvertinti pateiktų pasiūlymų. Galima tokia situacija, jog dalies tiekėjų pasiūlymuose yra padarytos aritmetinės klaidos ar siūlomos prekės neatitinka techninės specifikacijos. Ieškovo prielaidos, kad atsakovas yra susitaręs su tiekėju, kuris yra pasiūlęs mažiausią kainą, yra nepagrįstas įrodymais. Ieškovas tokias prielaidas gali daryti kiekvieną kartą nelaimėjęs konkurso. Atsakovas pabrėžė, jog teismas neturėtų vertinti ieškovo argumentų dėl pasiūlymų pateikimo terminų (nustatyti terminai buvo ilgesni nei reikalaujama teisės aktuose) ir pasiūlymo galiojimo užtikrinimo sumos (ji sudarytų mažiau negu 3,5 procento nuo ieškovo pasiūlymo vertės), kadangi ieškovas dėl šių tariamų pažeidimų neteikė pretenzijos. Tuo tarpu VPĮ 93 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, o to nebuvo padaryta dėl pasiūlymo pateikimo terminų ir pasiūlymo galiojimo užtikrinimo. Atsakovas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

24IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

26Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

27CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenurodė ir prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pareiškęs asmuo UAB ,,Officeday“, todėl ieškovo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.

28Dėl faktinių bylos aplinkybių

29Byloje nustatyta, kad atsakovas Nacionalinis egzaminų centras 2012 m. gegužės 16 d. paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Kanceliarinės prekės ir biuro popierius“ (pirkimo Nr. 121781) (b. l. 9 – 16), remdamasis nurodytomis konkurso sąlygomis (b. l. 17 – 47). 2012 m. gegužės 22 d. ieškovas UAB „Officeday“ kreipėsi su pretenzija į perkančiąją organizaciją, prašydamas patikslinti konkurso sąlygų 1 priede pateiktą techninę specifikaciją, nurodant apatines siekiamų įsigyti prekių kiekių ribas; patikslinti konkurso sąlygų 14 skyrių „Pirkimo sutarties sąlygos”, įtraukiant perkančiosios organizacijos įsipareigojimą įsigyti prekių techninėje specifikacijoje pateiktose prekių kiekių ribose; patikslinti konkurso sąlygų 14 skyrių „Pirkimo sutarties sąlygos“ numatant sankcijas tiekėjams, jei prekes tiekia kita nei pasiūlyme nurodyta kaina, bei įtraukti su tuo susijusią galimybę vienašališkai nutraukti sutartį iš perkančiosios organizacijos pusės; paaiškinti itin kokybiško balto popieriaus poreikį (b. l. 48 – 50). Atsakovas 2012 m. gegužės 24 d. pateikė atsakymą į ieškovo pretenziją, kurioje nurodė, kad Nacionalinis egzaminų centras negali iš anksto nustatyti reikiamų prekių kiekio apatinės ribos, kadangi tam tikrų prekių gali prireikti tik nedideliais kiekiais, todėl perkančioji organizacija ieškovo pateiktą pretenziją atmetė (b. l. 51 – 52). 2012 m. gegužės 30 d. įvyko vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdis, kuriame, ieškovo teigimu, paaiškėjo, kad geriausią pasiūlymą kainos atžvilgiu pateikė UAB „Office system“ – 525 943,57 Lt su PVM, o ieškovo pasiūlymas – 789 538,07 Lt su PVM liko penktoje vietoje iš penkių konkurse dalyvavusių tiekėjų.

30Ieškovas UAB „Officeday“ 2012 m. birželio 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Nacionaliniam egzaminų centrui, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą nutraukti supaprastinto atviro konkurso „Kanceliarinės prekės ir biuro popierius” (pirkimo Nr. 121781) procedūras, pirkimą skelbti iš naujo patikslinus konkurso sąlygas tokiu būdu: a) nurodant perkamų prekių tikslius kiekius arba preliminarius kiekius intervalu nurodant tiek apatines, tiek viršutines ribas; b) tarp esminių sutarties sąlygų įtraukiant įsipareigojimą įsigyti nurodytus prekių kiekius viešojo pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiu, priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

31Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas iš viešųjų pirkimų teisinių santykių.

32Viešųjų pirkimų institutas yra tiek nacionalinės, tiek Europos Bendrijos teisės objektas, todėl, be nacionalinės teisės aktų, jis reguliuojamas ir Europos Bendrijos teisės aktais – direktyvomis. Tačiau Bendrijos teisė nereguliuoja visų viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo aspektų, kai kuriuos palikdama nacionalinei teisei. Viešųjų pirkimų teisinius santykius nacionaliniu lygmeniu reguliuoja bendrieji ir specialieji teisės aktai. Bendrieji teisės aktai – CK ir CPK, specialieji teisės aktai – VPĮ bei kiti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai. Remiantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką aiškinant ir taikant viešųjų pirkimų institutą, yra nurodęs, kad Viešųjų pirkimų įstatymu siekiama skatinti kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008). Europos Bendrijų Teisingumo Teismas viešojo pirkimo procedūrų koordinavimo Bendrijos lygiu procese išskiria ne tik laisvo prekių, paslaugų judėjimo bei įsisteigimo laisvės apsaugą, bet ir tiekėjų ekonominių interesų apsaugą bei šių tiekėjų tarpusavio konkurencijos skatinimą (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2000 m. spalio 5 d. Sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C-16/98, Rink. 2000, p. I-8315).

33Dėl siekiamų įsigyti prekių kiekio nurodymo

34Apeliantas UAB „Officeday“ apeliacinį skundą grindžia tuo argumentu, jog imperatyvi pareiga numatyti minimalius prekių kiekius yra įtvirtinta tiek VPĮ, tiek atsakovo pirkimų taisyklėse, tiek Metodikoje. Nepaisant minėtų imperatyvių nuostatų, konkurso sąlygų techninėje specifikacijoje nėra nurodyti minimalūs siekiami įsigyti prekių kiekiai. Be to, techninės specifikacijos lentelės „Perkamos prekės“ 3 grafoje nurodytas tik preliminarus kiekis „ne daugiau kaip"“, kurio įsigyti atsakovas neįsipareigojo. Tokiu būdu atsakovas pažeidė VPĮ 24 straipsnio 2 d. 6 ir 7 punktų, 24 straipsnio 2 dalies 8 punkto, VPĮ 25 straipsnio 2 dalies, Metodikos 12 punkto reikalavimus, kadangi nesilaikė reikalavimo nurodyti siekiamų įsigyti prekių kiekius, jei ne tikslius, tai bent aiškiai apibrėžtus intervalu. Apelianto teigimu, atsakovas šiuo atveju neįrodė objektyvių, t. y. nuo atsakovo nepriklausančių, bei išimtinių aplinkybių, kurioms esant atsakovas pirkimo dokumentuose ir sutartyje galima nenumatyti prekių kiekių apatinės ribos, atvirkščiai, atsakovas pats neneigė fakto, jog galima numatyti ir prognozuoti prekių kiekius. Su tokiais apelianto apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.

35VPĮ 2 straipsnio 21 dalyje nurodyta, kad pirkimo dokumentai – perkančiosios organizacijos raštu pateikiami tiekėjams dokumentai ir elektroninėmis priemonėmis pateikti duomenys, apibūdinantys perkamą objektą ir pirkimo sąlygas: skelbimas, kvietimas, techninė specifikacija, aprašomieji dokumentai, pirkimo sutarties projektas, kiti dokumentai ir dokumentų paaiškinimai (patikslinimai). VPĮ 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos pirkimo dokumentų privalomos sudedamosios dalys yra prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis (apimtis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai (VPĮ 24 str. 2 d. 6 p.), techninė specifikacija (VPĮ 24 str. 2 d. 7 p.), pasiūlymo vertinimo kriterijai ir sąlygos (VPĮ 24 str. 2 d. 8 p.) informacija, kaip turi būti apskaičiuota ir išreikšta pasiūlymuose nurodoma kaina (VPĮ 24 str. 2 d. 12 p.) ir kiti. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovas Nacionalinis egzaminų centras reikalavimus perkamoms prekėms nustatė konkurso sąlygų 1 priede „Techninė specifikacija“, kuriame pateikė lentelę su prekių pavadinimais ir preliminariais (maksimaliais) kiekiais, nurodydamas preliminarų perkamų prekių kiekį vienetais bei lentelės viršutinėje dalyje nurodydamas, jog perkamas „preliminarus kiekis, ne daugiau kaip“. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Viešojo pirkimo – pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21 (2011 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. 1S-105 redakcija) 11 punktas (tekste – Metodika) numato, jog perkančioji organizacija gali nustatyti fiksuoto įkainio kriterijų tuo atveju, kai iš anksto (iki viešojo pirkimo pradžios) nežino tikslaus numatomo įsigyti prekių kiekio. Be to, Metodikos 12 punktas numato, kad pirkimo dokumentuose ir sutartyje, nurodant preliminarius kiekius, nustatoma viršutinė ir apatinė ribos (pavyzdžiui, nuo <...> iki <...>; ne mažiau kaip <...>, bet ne daugiau kaip <...>) arba nurodoma paklaida procentine išraiška, arba, jei neįmanoma nustatyti apatinės ribos, nurodoma tik viršutinė riba (pavyzdžiui, ne daugiau kaip <...>). Taigi iš aukščiau paminėto teisės akto analizės matyti, kad perkančioji organizacija išimtiniais atvejais gali pirkimo dokumentuose nurodyti tik viršutines perkamų prekių ribas. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas Nacionalinis egzaminų centras vykdo itin plačias funkcijas švietimo srityje, t. y. rugdymo programos dalykų įskaitų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų nuostatus, brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašus bei kitus su egzaminų organizavimu ir vykdymu susijusius dokumentus; organizuoja vidurinio ugdymo programos dalykų įskaitas, egzaminus ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą; organizuoja valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus; rengia brandos egzaminų, įskaitų, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo užduotis, užtikrina jų pateikimą egzamino centrams, ir organizuoja jų darbą; organizuoja brandos egzaminų užduočių sudarytojų ir vertintojų rengimą bei kvalifikacijos tobulinimą ir kt. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybės dėl kurių nėra numatyta apatinė siekiamų įsigyti prekių riba arba jos neapibrėžtos atitinkamu intervalu yra šiuo atveju nesusijusios nuo perkančiosios organizacijos valios, kadangi perkančioji organizacija nežino kokia bus vidurinio ugdymo programų egzaminų sistema po dviejų metų, kiek moksleivių laikys vidurinio ugdymo egzaminus ir įskaitas, kiek vidurinio ugdymo egzaminų ir įskaitų pasirinks laikyti moksleiviai (moksleiviai turi teisę patys pasirinkti laikomų egzaminų skaičių), kuriuos egzaminus pasirinks laikyti (skirtingų egzaminų medžiagos apimtys, medžiagoje naudojamas popierius, kitos priemonės), kokios apimties bus egzaminų ir įskaitų užduotys (ši informacija bus žinoma, kai bus parengtos užduotys), kaip bus vertinamos moksleivių pasiekimai (šiuo metu vertinimo sistema dar nepatvirtinta ir nėra žinoma kaip reikės vertinti pasiekimus), kokią dalį vidurinio ugdymo egzaminų ir įskaitų moksleiviai pasirinks laikyti elektroninėmis priemonėmis (tokiu atveju atitinkamai sumažėtų perkamų kanceliarinių prekių kiekis), kiek bus pavesta atsakovui atlikti tarptautinių švietimo tyrimų ir kt. Tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą patvirtina ir byloje esantis Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. birželio 21 d. raštas Nr. 4S-3037 dėl išvados civilinėje byloje pateikimo, kuriame nurodyta, jog pateikusi išvadą dėl atsakovo nurodytų sąlygų teisėtumo bei atitikimo VPĮ reikalavimams, tarnyba nenustatė pažeidimų atsakovo vykdomame viešajame konkurse, nurodydama, jog atsakovo pateiktas paaiškinimas, kad organizuojamų vidurinio ugdymo programos dalykų įskaitų, egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo kiekių ir apimčių kaita kiekvienais metais nepriklauso nuo atsakovo, o nuo moksleivių pasirinkimų skaičiaus, kurį nustato Švietimo ir mokslo ministro patvirtintas brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas įrodo esant objektyvių aplinkybių, dėl kurių apatinės siekiamų įsigyti prekių kiekio ribos nustatymas konkurso atveju yra negalimas (b. l. 118 – 120).

36Dėl perkančiosios organizacijos nesąžiningumo

37Apeliantas apeliacinį skundą taip pat grindžia tuo argumentu, jog ieškovas negali įrodyti aplinkybių dėl galimų nesąžiningų susitarimų tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjo, kadangi korupcijos bei apskritai nesąžiningumo apraiškos gali būti nustatomos tik kompetentingų valstybės institucijų pagalba, tuo tarpu ieškovas neturi nei įgaliojimų nei galimybių tokius procesus kontroliuoti bei rinkti su tuo susijusius įrodymus. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.

38Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas nurodydamas teiginius dėl galimo perkančiosios organizacijos nesąžiningumo, nepateikė jokių tokius teiginius patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.). Vien tokios ieškovo nurodomos aplinkybės, jog jis apskritai negali gauti tokio pobūdžio įrodymų ar atsakovo perkamų prekių kiekių pirkimo sąlygose ar jų intervalo nenumatymas

39Dėl specialiųjų techninių reikalavimų nustatymo pirkimo dokumentuose teisės

40Apeliantas apeliacinį skundą grindžia ir tuo argumentu, jog atsakovas dėl nežinomų priežasčių perka beveik identiškų specifikacijų, tik skirtingo šiurkštumo, itin unikalių specifikacijų popierių. Ieškovas teigia, kad nėra aišku, kam perkančiajai organizacijai reikalingos dvi rūšys beveik identiško popieriaus. Tačiau neabejoja, kad faktiškai bus perkamas būtent vienos iš šių rūšių popierius, o kas svarbiausia - toks, kurį konkurso laimėtojas – UAB „Office system“ pasiūlė už didesnę kainą. Su tokiais apelianto apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.

41Teisėjų kolegija pažymi, kad perkančiajai organizacijai suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija techninėje specifikacijoje nustatė konkretų funkcinį reikalavimą vienam iš pirkimo objekto sudėtinių – perkamam A4 formato universaliam biuro popieriui, nustatydamas jam keliamą atitinkamą šiurkštumo reikalavimą. Taigi perkančioji organizacija pasinaudojo jai įstatymo suteikta teise nuspręsti, kokius konkrečius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose. Teismų praktikoje suformuotos nuostatos, kad tokią teisę perkančioji organizacija gali įgyvendinti nepažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, šio įstatymo 25 straipsnyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją ir laikydamasi šiame straipsnyje nustatytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011). Teisėjų kolegija pažymi, kad perkamų daiktų, paslaugų ar darbų savybės pirkimo dokumentų sąlygose gali būti apibūdinamos tiksliais duomenimis, tačiau pagal nediskriminavimo principą draudžiama perkančiajai organizacijai viešojo pirkimo dokumentuose naudoti konkrečius prekių pavadinimus, ženklus ar tipus, technines specifikacijas, jei tai suteiktų galimybę pirkime dalyvauti tik konkrečiam tiekėjui ar keliems tiekėjams, ir apribojant kitų potencialių tiekėjų dalyvavimą. Kaip nurodyta Teisingumo Teismo 1995 m. sausio 24 d. sprendime Komisija prieš Nyderlandus, C-359/93 (Rink. 1995, p. I-157), perkančioji organizacija viešojo pirkimo objektą turi apibūdinti taip, kad būtų išvengta tiesioginės nuorodos į konkretų modelį, prekės ženklą, patentą, kilmę. Kadangi nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija pagrindė tas aplinkybes, kodėl ji perka itin specifinių specifikacijų popierių, o būtent tam, kad atsakovo rengiamų atitinkamų mokymo disciplinų – dailės, istorijos ar geografijos bei kt. egzaminų užduočių rengimui reikalingas skirtingos kokybės bei specifikacijų popierius, kadangi juose reikia atspausdinti spalvotus ir grafinius priešinius, žemėlapius ir pan. (b. l. 73 – 84, 85 – 94, 95 – 109). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistas draudimas perkančiajai organizacijai pirkimo dokumentuose naudoti konkrečius prekių pavadinimus, ženklus ar tipus, technines specifikacijas ir pan., sudarančias galimybę dalyvauti pirkime tik vienam ar keliems tiekėjams, apribojant kitų potencialių tiekėjų dalyvavimą. Dėl tos pačios priežasties negalima sutikti su teiginiais, kad techninėje specifikacijoje nustatytas reikalavimas dėl popieriaus specifiškumo laikytinas pernelyg aukštu arba itin specifiniu, neadekvačiu pirkimo pobūdžiui arba neproporcingu pirkimo sąlygoms reikalavimu. Byloje nėra duomenų, kad aptariamas techninis reikalavimas sukliudė pirkime dalyvauti didesniam skaičiui potencialių tiekėjų ar apribojo pirkime dalyvavusių subjektų galimybes parengti pirkimo dokumentus atitinkančius pasiūlymus. Pastebėtina ir tai, kad ieškovas netvirtina neturėjęs objektyvių galimybių pateikti pasiūlymo pagal techninėje specifikacijoje išdėstytus reikalavimus.

42Dėl ieškovo pretenzijoje nekeltų reikalavimų

43Apeliantas apeliacinį skundą taip pat grindžia tuo argumentu, jog visos ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės yra tiesiogiai susijusios su ieškovo ieškinio reikalavimais ir padedančios įsitikinti atsakovo nesąžiningumu nevykdant pareigos nurodyti minimalius prekių kiekius, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino visų ieškovo ieškinio argumentų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta tokius apelianto apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.

44VPĮ 93 straipsnis nustato, kad tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, nustatyta tvarka gali kreiptis į teismą dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, kurie neatitinka šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo, pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir dėl kitų nustatytų atvejų. Numatyta ir tai, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarčių sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją. Jos pateikimas yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškovas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo priešpastatyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti kaip nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje IDT Biologika GmbH v. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-506/2009). Sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai. Tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad ieškovo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos tikėtini pažeidimai turėtų sutapti su nurodytais pretenzijoje, t. y. ieškovas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo įvardyti pretenzijoje, o perkančioji organizacija jų neišnagrinėjo arba išnagrinėjo ir pripažino konkurso dalyvio nurodytus pažeidimus nepagrįstus.

45Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas UAB „Officeday“ 2012 m. gegužės 22 d. pateikė atsakovui pretenziją (b. l. 48 – 50), kurioje pareiškė nesutikimą su paskelbtomis konkurso sąlygomis dėl nenurodytos apatinės siekiamų įsigyti prekių ribos, taip pat pareiškė nesutikimą dėl viešojo pirkimo sutarties esminių sąlygų, o būtent dėl įsigyjamų prekių kiekio ribų, dėl tiekėjų kontrolės mechanizmo ir pan., be to, išreiškė nesutikimą dėl specifinių prekių realaus poreikio. Kaip matyti iš ieškovo atsakovui pateiktos pretenzijos, ieškovas pretenzijoje nekėlė reikalavimų dėl finansinių garantijų užtikrinimo bei termino pasiūlymams pateikti, be to, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui nekilo klausimų dėl viešojo intereso nagrinėjamu atveju gynimo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nevertino minėtų klausimų pagrįstumo.

46Dėl pasiūlymo kainos

47Apeliantas apeliacinį skundą grindžia ir tuo argumentu, kad pirmoje vietoje pagal pasiūlytas kainas esantis tiekėjas UAB „Office system“ pasiūlė tokią kainą, kuri yra daugiau nei 250 000 Lt mažesnė, nei ieškovo pasiūlyta, bei beveik 100 000 Lt mažesnė, nei antroje vietoje esančio tiekėjo UAB „Staipa” pasiūlyta kaina. Prekių pirkimų atveju, kai konkrečios prekės kainą iš esmės nulemia gamintojų nurodytos kainos, kurios skirtingiems tiekėjams skiriasi labai nežymiai, tokie kainų skirtumai nepaaiškinami. Tokią kainą galima pasiekti tik žinant realius prekių kiekius. Tokius apelianto apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

48VPĮ 39 straipsnio 2 dalis numato, kad perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu: 1) paraišką arba pasiūlymą pateikęs tiekėjas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją; 2) pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų; 3) visų dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, buvo pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos; 4) kitais šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje ir 40 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.

49Ginčo konkurso sąlygų 10.7 punkte įtvirtinti pagrindai, kuriems esant atmetamas tiekėjo pasiūlymas. Be to, minėtų konkurso sąlygų 11 punkto, kuriame reglamentuotas pasiūlymų vertinimas, 1 papunktis numatė, kad perkančiosios organizacijos neatmesti pasiūlymai vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad 2012 m. gegužės 30 d. įvyko vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdis, kuriame, ieškovo teigimu, paaiškėjo, kad geriausią pasiūlymą kainos atžvilgiu pateikė UAB „Office system“ – 525 943,57 Lt su PVM, o ieškovo pasiūlymas – 789 538,07 Lt su PVM liko penktoje vietoje iš penkių konkurse dalyvavusių tiekėjų. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis, kad jis kaip perkančioji organizacija nagrinėjamu atveju nėra išnagrinėjusi nei ieškovo, nei preliminariai geriausią kainą pasiūliusio tiekėjo pasiūlymų, ir jų atmetusi, todėl šiuo atveju nėra pagrindo klausimo dėl pasiūlymo kainos nagrinėjimui. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad ieškovas dar 2012 m. birželio 8 d. pateikė teismui ieškinį dėl perkančiosios organizacijos vykdomo konkurso, prašydamas nutraukti jo procedūras. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 21 d. taikė laikinąsias apsaugos priemones bei sustabdė atsakovo vykdomo supaprastinto atviro konkurso „Kanceliarinės prekės ir biuro popierius procedūras (b. l. 110 – 112). Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo metu atsakovas nėra paskelbęs laimėtoju vieno iš konkurse dalyvavusių tiekėjų bei oficialiai įvertinęs tiekėjų pateiktus pasiūlymus, todėl vertinti kainos pasiūlymus nėra tam teisinio pagrindo.

50Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

51Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam klausimo išsprendimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

52Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

53Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovui UAB „Officeday“ nepriteistinas (CPK 98 str. 1 d.).

54Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

55Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas UAB „Officeday“ ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą... 5. Ieškovas nurodė, kad atsakovas vykdė viešąjį pirkimą, apie kurį... 6. Atsakovas Nacionalinis egzaminų centras nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.... 7. Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą byloje, kurioje pažymėjo, jog... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė bei... 10. Teismas ieškovo argumentus dėl atsakovo VPĮ pažeidimo, atsakovo... 11. Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju neturi pagrindo abejoti... 12. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas vykdo ne tik vidurinio ugdymo... 13. klausimai, susiję su perkamų lipdukų ir karbonarinės juostos kainomis,... 14. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovui geresnės kokybės popierius yra... 15. Teismas nepasisakė dėl ieškovo argumentų, jog didėjant popieriaus baltumo... 16. Teismas nevertino ir ieškovo argumentų dėl finansinių garantijų... 17. Teismas taip pat pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, 2012 m. birželio... 18. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 19. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Officeday“ prašo Vilniaus apygardos... 20. 7. Pirmoje vietoje pasiūlymų eilėje esantis tiekėjas UAB „Office... 21. 8. Atsakovas dėl nežinomų priežasčių perka beveik identiškų... 22. 9.... 23. Atsakovas Nacionalinis egzaminų centras atsiliepimu į apeliacinį skundą su... 24. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 25. Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d.... 26. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 27. CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 28. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 29. Byloje nustatyta, kad atsakovas Nacionalinis egzaminų centras 2012 m.... 30. Ieškovas UAB „Officeday“ 2012 m. birželio 8 d. kreipėsi į teismą su... 31. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas iš viešųjų pirkimų teisinių... 32. Viešųjų pirkimų institutas yra tiek nacionalinės, tiek Europos Bendrijos... 33. Dėl siekiamų įsigyti prekių kiekio nurodymo... 34. Apeliantas UAB „Officeday“ apeliacinį skundą grindžia tuo argumentu, jog... 35. VPĮ 2 straipsnio 21 dalyje nurodyta, kad pirkimo dokumentai – perkančiosios... 36. Dėl perkančiosios organizacijos nesąžiningumo ... 37. Apeliantas apeliacinį skundą taip pat grindžia tuo argumentu, jog ieškovas... 38. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas nurodydamas teiginius dėl galimo... 39. Dėl specialiųjų techninių reikalavimų nustatymo pirkimo dokumentuose... 40. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia ir tuo argumentu, jog atsakovas dėl... 41. Teisėjų kolegija pažymi, kad perkančiajai organizacijai suteikta teisė... 42. Dėl ieškovo pretenzijoje nekeltų reikalavimų ... 43. Apeliantas apeliacinį skundą taip pat grindžia tuo argumentu, jog visos... 44. VPĮ 93 straipsnis nustato, kad tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji... 45. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas UAB „Officeday“ 2012 m.... 46. Dėl pasiūlymo kainos... 47. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia ir tuo argumentu, kad pirmoje vietoje... 48. VPĮ 39 straipsnio 2 dalis numato, kad perkančioji organizacija pasiūlymą... 49. Ginčo konkurso sąlygų 10.7 punkte įtvirtinti pagrindai, kuriems esant... 50. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų... 51. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam... 52. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas... 53. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas,... 54. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 55. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą....