Byla 2-4998-603/2012
Dėl perkančiosios organizacijos vykdomo konkurso (pirkimo numeris 121781)

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Lipnickienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Officeday“ ieškinį atsakovui Nacionaliniam egzaminų centrui dėl perkančiosios organizacijos vykdomo konkurso (pirkimo numeris 121781), ir

Nustatė

2Ieškovas UAB „Officeday“ ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą Nacionalinį egzaminų centrą nutraukti supaprastinto atviro konkurso „Kanceliarinės prekės ir biuro popierius” (pirkimo Nr. 121781) procedūras, pirkimą skelbti iš naujo patikslinus konkurso sąlygas tokiu būdu: nurodant perkamų prekių tikslius kiekius arba preliminarius kiekius intervalu nurodant tiek apatines, tiek viršutines ribas; tarp esminių sutarties sąlygų įtraukiant įsipareigojimą įsigyti nurodytus prekių kiekius viešojo pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiu, priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad techninėje specifikacijoje, kurią rengdamas atsakovas privalėjo vadovautis VPĮ 25 straipsnio reikalavimais net ir vykdydamas supaprastintą pirkimą (VPĮ 88 straipsnis), nėra nurodyta apatinės siekiamų įsigyti prekių ribos. Be to, Techninės specifikacijos lentelės „Perkamos prekės” 3 grafoje nurodytas tik preliminarus kiekis „ne daugiau kaip”, kurio įsigyti atsakovas neįsipareigojo. Įrodinėja, kad atsakovas pažeidė VPĮ 24 str. 2 d. 6 ir 7 punktų, 24 str. 2 d. 8 punkto, VPĮ 25 str. 2 dalies, Metodikos 12 punkto reikalavimus, nes nesilaikė reikalavimo nurodyti siekiamų įsigyti prekių kiekius, jei ne tikslius, tai bent aiškiai apibrėžtus intervalu. Teigia, kad atsakovas taip pat nepagrindė išimtinių, objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, leidžiančių nenumatyti apatinės kiekių ribos. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra perkama net 73 rūšys skirtingų prekių. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas teigia, jog negali iš anksto numatyti nei vienos iš šių eilučių kiekių apatinės ribos dėl nežinomo moksleivių pasirinkimo skaičiaus, tačiau nepagrindžia, kad jo žinoti objektyviai neįmanoma. Ieškovo įsitikinimu, atsakovo formalaus pobūdžio argumentai, pateikti atsakyme į pretenziją, ne tik nepagrindžia išimtinių aplinkybių buvimo, bet ir patvirtina, kad atsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus, kas sudaro prielaidas abejoti būsimų Pirkimo rezultatų teisėtumu. Įrodinėja, kad pirkimo dokumentuose (įskaitant Techninę specifikaciją) pateiktų esminių viešojo pirkimo sutarties sąlygų (VPĮ 18 str. 6 dalis, Pirkimo sąlygų 14 skyrius) nėra numatyta įsipareigojimo įsigyti jokio konkretaus prekių kiekio (nei apatinės, nei viršutinės ribos), o atsisakymo vykdyti minėtus imperatyvius teisės aktų reikalavimus atsakovas aiškiai nemotyvavo. Atitinkamo įsipareigojimo nesant nėra užtikrinamas minėtas interesas bei sudaromos prielaidos nesąžiningiems tiekėjams nesilaikyti pradinių dalyvavimo pirkime sąlygų. Teigia, kad tokios konkurso sąlygas sudaro prielaidas nesąžiningiems susitarimams tarp perkančiųjų organizacijų ir tiekėjo (-ų), nes iš anksto žinodami, kad konkrečių prekių atsakovas nurodytais kiekiais arba iš viso neįsigys, nors tokių prekių vertė dažnai būna itin didelė, šias prekes gali pasiūlyti itin žemomis kainomis. Tuo tarpu kitos prekės, kurios iš tikrųjų atsakovui yra reikalingos, nurodomos itin didelėmis kainomis, kurios net neatitinka tokio nesąžiningo tiekėjo mažmeninių kainų. Nepaisant to, būtent tokio nesąžiningo tiekėjo galutinė pasiūlymo kaina būtų žemiausia, nors faktiškai vykdant viešojo pirkimo sutartį šis tiekėjas prekes tiektų už žymiai didesnes nei rinkos ar konkurentų kainas. Teigia, kad suformuluoti popieriaus šiurkštumo reikalavimai leidžia pasiūlyti tik vieną itin baltą ir lygų popierių, taip pat atkreipia dėmesį, kad A3 formato popierius yra du kartus brangesnis nei A4. Didėjant popieriaus baltumo parametrams, mažėja šiurkštumo parametrai, o konkurso sąlygose tai yra padaryta atvirkščiai ir netgi tendencingai, lyginant su įprasta praktika. Nurodo, kad į perkamų kanceliarinių prekių sąrašą įtrauktos nestandartinės prekės, kurių preliminarūs kiekiai yra itin dideli. Pažymi, kad šios prekės (pagal jų kiekius) sudaro didžiąją dalį pasiūlymo kainos (pagal reikalaujamą kiekį 2 500 000 vnt.), tačiau atsakovas nėra įsipareigojęs įsigyti net vieno vieneto. Todėl faktiškai laimėtoju gali būti paskelbtas tas tiekėjas, kuris šioms eilutėms pasiūlys itin žemą kainą, o kitoms prekėms – didelę, nors ir atsakovas neprivalės faktiškai šių prekių (ar nurodyto jų kiekio) parduoti, o atsakovas – įsigyti. Neabejoja, kad didelį pranašumą tokiu atveju įgyja tiekėjai, kurie žino arba gali numanyti tikrąjį atsakovo poreikį ir atitinkamai mažinti kainą. Nurodo, kad pagal Konkurso sąlygų 6.10 punktą atsakovas nustatė 7 darbo dienų terminą pasiūlymams pateikti nuo konkurso paskelbimo. Paklausimai dėl konkurso sąlygų reikalavimų galėjo būti teikiami tik likus 4 darbo dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos (Konkurso sąlygų 8.1 punktas). Dar daugiau, pagal Konkurso sąlygų 7.1 punktą, kartu su pasiūlymu reikalauta pateikti net 25 000 Lt vertės pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, kuris praktikoje visuomet užtrunka ir yra gaunamas per 3-5 kalendorines dienas. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas yra nuolat dalyvaujantis tokio pobūdžio bei apimties pirkimuose, tačiau tokių trumpų terminų nesutiko, abejoja konkurso sąlygų atitikimu teisės aktų reikalavimams.

3Atsakovas Nacionalinis egzaminų centras atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad atsakovas perkamas kanceliarines prekes naudos vidurinio ugdymo programų dalykų įskaitoms, egzaminams, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimui, tarptautiniams švietimo tyrimams. Atsakovas nežino, kokia bus vidurinio ugdymo programų egzaminų sistema po dvejų metų, kiek moksleivių laikys vidurinio ugdymo egzaminus ir įskaitas, kiek vidurinio ugdymo egzaminų ir įskaitų pasirinks laikyti moksleiviai (moksleiviai turi teisę patys pasirinkti laikomų egzaminų skaičių), kuriuos egzaminus pasirinks laikyti (skirtingų egzaminų medžiagos apimtys, medžiagoje naudojamas popierius, kitos priemonės), kokios apimties bus egzaminų ir įskaitų užduotys (ši informacija bus žinoma, kai bus parengtos užduotys), kaip bus vertinamos 4 - 8 klasių moksleivių pasiekimai (šiuo metu vertinimo sistema dar nepatvirtinta ir nėra žinoma kaip reikės vertinti pasiekimus), kokią dalį vidurinio ugdymo egzaminų ir įskaitų moksleiviai pasirinks laikyti elektroninėmis priemonėmis (tokiu atveju atitinkamai sumažėtų perkamų kanceliarinių prekių kiekis), kiek atsakovui bus pavesta atlikti tarptautinių švietimo tyrimų. Teigia, kad visa ši informacija nepriklauso nuo atsakovo, o nuo moksleivių pasirinkimų bei kompetentingų institucijų sprendimų, kurie dabar nėra priimti. Atsakovas, vadovaudamasis Metodikos 11 punkto nuostata, negali prisiimti rizikos dėl viso prekių kiekio, nes viso prekių kiekio negali tiksliai nurodyti. Taip pat vadovaudamasis Metodikos 12 punkto nuostatomis negali nurodyti minimalaus perkamų prekių kiekio ir nurodo tik maksimalų perkamų prekių kiekį, kuris apskaičiuotas pagal šiai dienai sunaudojamus prekių kiekius. Teigia, kad Techninėje specifikacijoje nebuvo nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti. Mano, kad i dėstydamas argumentus iškraipė metodikos 12 punktą ir nurodė, kad pirkimo dokumentuose ir sutartyje turi būti nurodomas intervalas (t. y. „ne mažiau kaip <...>, bet ne daugiau kaip <...>”). Pažymi, kad atsakovas perkamas kanceliarines prekes naudoja ne tradicinėje spaustuvėje, o vidurinio ugdymo egzaminų ir įskaitų užduotims, tyrimo medžiagai spausdinti. Dalis popieriaus turi būti pateikta A3 formatu, nes yra spausdinama užduočių sąsiuviniai arba vidurinio ugdymo egzaminų įskaitų ir egzaminų vertinimo lapai. Daliai vidurinio ugdymo egzaminų (pvz. dailės, fizikos, chemijos) reikalingas itin baltas popierius, kad pateiktose užduotyse būtų matyti visos detalės bei atspalviai. Vertinant vidurinio ugdymo egzaminus ir įskaitas, dalis vertinimo atliekama mechanizuotai, pasitelkiant mašinas, skanuojant egzaminų ir įskaitų atsakymų lapus. ieškovo nurodyti naudojami vertinant vidurinio ugdymo egzaminų ir įskaitų darbus. Lipdukai yra naudojami klijuojant kandidato ir vertintojų kodus ant egzaminų ir įskaitų atsakymų lapo. Kadangi visi procesai automatizuoti, kandidatų darbai ir vertinimo skanuojami, todėl atsakovas gali naudoti tik konkurso „Kanceliarinės prekės ir biuro popierius” techninėje specifikacijoje nurodyto dydžio lipdukus (lipdukai turi būti po 20 vnt. lakšte, nes tiek lipdukų sunaudojama vienos grupės kandidatų darbams ir vertinimo lapams pažymėti. lipdukų kiek moksleivių ugdymo egzaminus irnuo to, kiek egzaminų moksleiviai pasirinks laikyti (moksleiviai turi teisę patys pasirinkti laikomų egzaminų skaičių), kuriuos egzaminus pasirinks laikyti (skirtingų egzaminų medžiagos apimtys, medžiagoje naudojamas popierius, kitos priemonės), kaip bus vertinamos 4-8 klasių moksleivių pasiekimai (šiuo metu vertinimo ir žinoma reikės vertinti pasiekimus), kokią dalį vidurinio ugdymo egzaminų ir įskaitų moksleiviai pasirinks laikyti elektroninėmis priemonėmis (tokiu atveju atitinkamai sumažėtų lipdukų skaičius). Ieškovo teiginys, kad gali būti tiekėjai, kurie žino kiek lipdukų reikės yra nerealus, nes pats atsakovas nežino šios informacijos ir negali jos apskaičiuoti. Paskutiniais metais naudotas lipdukų kiekis buvo apie 830 000 vnt. Įvertinus šį kiekį per tris metus susidarytų apie 2 500 000 vnt. lipdukų. Atsakovas prašo neatsižvelgti į ieškinyje ieškovo išreikštas pastabas dėl nestandartinėmis prekėmis įvardintų lipdukų kiekio, kadangi ieškovas įstatymų nustatyta tvarka nepateikė atsakovui pretenzijos dėl lipdukų kiekio. Atsakovas taip pat prašo neatsižvelgti į ieškinyje ieškovo išreikštas abejones dėl Konkurso sąlygų atitikimo teisės aktų reikalavimams, kadangi ieškovas įstatymų nustatyta tvarka nepateikė atsakovui pretenzijos dėl pasiūlymų pateikimo terminų bei pasiūlymo galiojimo užtikrinimo.

4Ieškovas dublike nurodė, kad Atkreipia dėmesį, kad atsakovas akivaizdžiai nepagrindė nuo jo valios nepriklausančių ir nenumatytų aplinkybių egzistavimo. Pažymėjo, kad atsakovas nenurodė absoliučiai jokių minimalių prekių kiekių. Tai faktiškai reikštų, kad yra perkamos prekės, kurios niekada iki šiol nebuvo pirktos, būdu, kuris negali būti prognozuojamas, apimtimis, kurių neįmanoma numatyti. Atsakovas teigia, kad nežino, kokia bus vidurinio ugdymo programų egzaminų sistema po dviejų metų, tuo tarpu viešojo pirkimo sutartį planuojama sudaryti tik vienerių metų laikotarpiui (su galimybe jį pratęsti du kartus). Jei Perkančioji organizacija iš tikrųjų sudarytų sutartį nurodytam 1 metų terminui, ši problema jam akivaizdžiai neiškiltų. Be to, esant situacijai, kai atsakovas negali tiksliai nurodyti prekių kiekių, ieškovui nesuprantamas sprendimas pirkimą vykdyti 3 metų laikotarpiui tokiomis didelėmis apimtimis. Atsakovas turėjo galimybę savo patirtį įvertinti apskaičiuodamas viršutines prekių ribas bei jas tiksliai nurodyti, todėl turėjo tokią pat galimybę įvertinti praktikoje įsigyjamus minimalius prekių kiekius (net protingai juos dar sumažinti, jei iš tikrųjų dėl nenumatytų priežasčių kanceliarinių prekių reikėtų žymiai mažiau). Tačiau tai nepateisina argumento, kad minimalių prekių kiekių atsakovas bei numatyti net nepaisant jam tenkančios tokios pareigos ir imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Mano, kad atsakovas tarp viešojo pirkimo sutarties sąlygų galėtų įtraukti punktą, numatantį, kad esant nenumatytoms pagrįstoms aplinkybėms (pavyzdžiui, esant nepakankamam egzaminus laikančių moksleivių skaičiui, neplanuotoms ir ankstesnių metų patirties iš esmės neatitinkančiom egzaminų užduočių apimtis, neplanuotiems ir ankstesnių metų patirties iš esmės neatitinkantiems mokinių egzaminų pasirinkimams, ar iš esmės pasikeitus egzaminų organizavimo sistemai, t. y. juos vykdant elektroniniu būdu) perkančioji organizacija turės teisę nesilaikyti minimalių prekių kiekių, teisę nutraukti sutartį nepatirdama dėl to papildomų nuostolių. Ieškovo įsitikinimu, tokios iš anksto konkurso sąlygose numatytos nuostatos, numatant aiškius atvejus ir pagrindus, neprieštarautų viešųjų pirkimų teisiniam reguliavimui, o svarbiausia – netrukdytų teisingai ir sąžiningai parinkti pirkimo laimėtojo. Pažymi, kad ieškovo ieškinio argumentai, susiję su balto popieriaus ir lipdukų specifikacija ir kita, ieškinyje pateikti siekiant patvirtinti ieškovo įtarimus apie galimą atsakovo nesąžiningumą, t. y. ne tik prekių kiekiai, bet ir visa eilė kitų Konkurso sąlygų leidžia abejoti pasirinktų sprendimų pagrįstumu ir sąžiningumu. Atsakovas niekaip nemotyvuoja ir net neužsimena, kodėl konkurso sąlygose keliami popieriaus baltumo ir šiurkštumo parametrai yra tokie specifiniai. Apie popieriaus šiurkštumo reikalavimus apskritai neužsimenama. Tuo tarpu bendroji praktika yra tokia, kad didėjant popieriaus baltumo parametrams, mažėja šiurkštumo parametrai. Be to, atsakovas nepaaiškino, kodėl reikalauja dviejų A4 formato popieriaus pozicijų, kurioms abiejoms iš esmės turėtų būti pasiūlytas tas pats kokybiškas popierius už vieną kainą. Tačiau faktiškai kiti tiekėjai kainas išskaidė. Pavyzdžiui, UAB „Office system” šioms pozicijoms pasiūlė 7,368 Lt ir 12,6929 Lt (be PVM). Ieškinyje pateikiamas lipdukų (2 500 000 vnt.) kiekio pavyzdys taip pat leidžia pademonstruoti žinojimo apie atsakovo realų poreikį svarbą, t. y. vienos pozicijos poreikio tikslus žinojimas gali lemti pirkimo rezultatą, nors kitose pozicijose toks tiekėjas pasiūlė didesnes ar net žymiai didesnes kainas.

5Triplike atsakovas teigia, jog su dublike išdėstytais motyvais nesutinka. Pažymi, kad pastaruosius dvejus metus atsakovas pirko kanceliarines prekes pagal 2010 metais sudarytą Kanceliarinių prekių tiekimo sutartį, kurioje buvo nurodytas prekių krepšelis, su sąlyga pirkti ir sutartyje nenurodytas prekes. Tai standartinė viešojo pirkimo sutarčių sąlyga, sudarant tokio pobūdžio sutartis. Taip pat pažymi, kad nuo 2010 metų iki 2012 metų pasikeitė atsakovo naudojama įranga egzaminams spausdinti, skanuoti, todėl per du metus atsirado poreikis įsigyti ir minėtoje Kanceliarinių prekių sutartyje nenurodytų raštinės reikmenų bei popieriaus. Atsakovas, sudarinėdamas Konkurso techninę specifikaciją nenurodė nei vienos prekės, kurios nebuvo įsigijęs per pastaruosius metus, todėl ieškovo teiginys, jog yra absoliučiai neteisingas. Pažymi, kad atsakovui yra žinomi iki šiol pirktų prekių kiekiai ir techninės specifikacijos, tačiau nežinoma, kiek ir kokių prekių reikės ateityje. Numatomos 1 (vienerių) metų sutarties galiojimo terminas su galimybe pratęsti šią sutartį du kartus buvo numatytas dėl to, kad konkurso esmė yra viena iš svarbiausių atsakovo pirkimo objektų, todėl atsakovas negali rizikuoti brandos egzaminų vykdymo sklandumu kasmet vykdydamas pirkimus iš naujo. Atsakydamas į ieškovo teiginį, kad atsakovas turėjo visas galimybes prekes įsigyti per CPO, pareiškia, kad CPO kataloge nėra daugumos atsakovui reikalingų prekių, todėl pirkti po kelias prekes vien dėl to, kad pirkimas būtų vykdomas greitai – netikslingas, kadangi atsakovas ne tik nebūtų užtikrintas, kad laiku gaus reikalingas prekes, bet ir bet kokiu atveju būtų priverstas organizuoti atskirą konkursą toms prekėms, kurių nėra CPO kataloguose. Ieškovo teiginys, kad tiekėjas turi realią galimybę iš anksto nustatyti, kad vienas prekių kategorijos perkančiajai organizacijai beveik nereikės, o kitos reikės viso nurodyto prekių kiekio yra absoliučiai neteisingas ir neįmanomas, kadangi tokiai įstaigai kaip Nacionalinis egzaminų centras yra itin sunku nustatyti minimalius perkamų prekių kiekius, tuo labiau tai neįmanoma padaryti ir tiekėjams. Techninėje specifikacijoje nurodytos dviejų A4 formato popieriaus rūšys naudojamos skirtingiems egzaminams bei tyrimams atspausdinti, popierius parenkamas atitinkamai kiekvienam brandos egzamino/tyrimo tipui, todėl ieškovo reikalavimas pagrįsti dvi nevienodas popieriaus pozicijas nesuprantamas.

6Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą byloje, kurioje pažymėjo, jog laikosi pozicijos, kad ribą. Tarnybos nuomone, atsakovo pateiktas paaiškinimas, kad organizuojamų vidurinio ugdymo programos dalykų įskaitų, egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo kiekių ir apimčių kaita kiekvienais metais nepriklauso nuo Nacionalinio egzaminų centro, o nuo moksleivių pasirinkimų skaičiaus, kurį nustato Švietimo ir mokslo ministro patvirtintas brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas įrodo esant objektyvių aplinkybių, dėl kurių apatinės siekiamų įsigyti prekių kiekio ribos nustatymas konkurso atveju yra negalimas.

7Ieškinys atmestinas.

8Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPĮ) 3 str. 2 d. nuostatą, pirkimų tikslas yra vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje, suformuotoje nagrinėjant iš viešųjų pirkimų teisinių santykių kilusius ginčus, ne kartą yra pabrėžęs, kad VPĮ ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams yra nustatyti ne tam, kad kaip savitikslės būtų atliktos formalios procedūros, kuriose perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas ar atitinkamas pirkimo sąlygas (pvz., dokumento formos reikalavimai), o siekiant viešųjų pirkimų tikslo, kylančio iš VPĮ 3 straipsnio ir viešųjų pirkimų reguliavimo (pvz., siekis užtikrinti ir skatinti tiekėjų konkurenciją). Viešojo pirkimo teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus. Šis vertinimas atliekamas atsižvelgiant inter alia į aktualias teisės normas dėl tiekėjų kvalifikacijos ir pasiūlymų vertinimo bei viešųjų pirkimų principus (VPĮ 3, 32, 39 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010; 2011 m. birželio 27 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011).

9Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas Nacionalinis egzaminų centras 2012 m. gegužės 16 d. paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Kanceliarinės prekės ir biuro popierius“ (pirkimo Nr. 121781) (b. l. 9-16), remdamasis nurodytomis konkurso sąlygomis (b. l. 17-47). 2012 m. gegužės 22 d. ieškovas kreipėsi su pretenzija į perkančiąją organizaciją, prašydamas patikslinti Konkurso sąlygų 1 priede pateiktą techninę specifikaciją, nurodant apatines siekiamų įsigyti prekių kiekių ribas; patikslinti Konkurso sąlygų 14 skyrių „Pirkimo sutarties sąlygos”, įtraukiant perkančiosios organizacijos įsipareigojimą įsigyti prekių techninėje specifikacijoje pateiktose prekių kiekių ribose; patikslinti Konkurso sąlygų 14 skyrių „Pirkimo sutarties sąlygos" numatant sankcijas tiekėjams, jei prekes tiekia kita nei pasiūlyme nurodyta kaina, bei įtraukti su tuo susijusią galimybę vienašališkai nutraukti sutartį iš perkančiosios organizacijos pusės; paaiškinti itin kokybiško balto popieriaus poreikį (b. l. 48-50). Atsakovas 2012 m. gegužės 24 d. pateikė atsakymą į ieškovo pretenziją, kurioje nurodė, kad Nacionalinis egzaminų centras negali iš anksto nustatyti reikiamų prekių kiekio apatinės ribos, kadangi tam tikrų prekių gali prireikti tik nedideliais kiekiais, todėl perkančioji organizacija ieškovo pateiktą pretenziją atmetė (b. l. 51-52). Kaip matyti iš ieškovo nurodytų aplinkybių, 2012 m. gegužės 30 d. įvyko vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdis, kuriame sudaryta pasiūlymų eilė. Geriausią pasiūlymą buvo pateikęs UAB „Office system“ – 525 943,57 Lt su PVM, o ieškovo pasiūlymas – 789 538,07 Lt su PVM liko penktoje vietoje iš penkių konkurse dalyvavusių tiekėjų.

10Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėja, kad perkančioji organizacija, pirkimo sąlygose nenurodžiusi apatinių siekiamų įsigyti prekių ribų, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ), Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių reikalavimus, pažeidė viešųjų pirkimų principus ir tikslus. Visų pirma pastebėtina, kad ieškovas savo reikalavimus formuluoja iš esmės remdamasis perkančiosios organizacijos nesąžiningumu, teigdamas, kad iš anksto žinodami, kad konkrečių prekių atsakovas arba iš viso neįsigis, nors tų prekių vertė dažnai būna itin didelė, šias prekes gali pasiūlyti itin žemomis kainomis. Procesiniuose dokumentuose pažymi, kad faktiškai laimėtoju gali būti paskelbtas tas tiekėjas, kuris vienoms prekėms pasiūlys itin žemą kainą, o kitoms prekėms – didelę, nors ir atsakovas neprivalės faktiškai šių prekių įsigyti, o tiekėjas parduoti, todėl neabejoja, kad didelį pranašumą tokiu atveju įgyja tiekėjai, kurie žino arba gali numanyti tikrąjį atsakovo poreikį ir atitinkamai mažinti kainą. Pastebi tendenciją, kad pastaruoju metu kanceliarinių prekių pirkimuose laimi vienas tiekėjas, kurio pasiūlymo kaina kartais 30 ir daugiau procentų yra mažesnė už kitų tiekėjų, t. y. prekių kaina numažinama tokiu būdu, kuris faktiškai yra neįmanomas arba absoliučiai nuostolingas, galutiniame rezultate prekes tiekiant didesne kaina arba tiekiant nekokybiškas prekes. Teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus, kadangi ieškovas nepateikė jokių perkančiosios organizacijos nesąžiningumą pagrindžiančių duomenų (CPK 178 str.), todėl šie teiginiai, kurių pagrindu iš esmės ir prašoma tenkinti ieškinį, negali būti vertinami apskritai. Teismas taip pat nevertina ieškovo argumentų dėl 30 ir daugiau procentų mažesnės laimėtojo pasiūlytos kainos, kadangi ieškovas ieškinio negrindė VPĮ 40 str. nustatytu neįprastai mažos pasiūlytos kainos institutu, nekvestionavo sutarties įvykdymo įmanomumo ir pan., todėl nagrinėjamu atveju pasisakytina tik dėl ginčijamų sutarties sąlygų susiklosčiusios faktinės situacijos kontekste.

11VPĮ 24 str. 2 d. nustato, kad pirkimo dokumentuose privalo būti prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis (apimtis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai (VPĮ 24 str. 2 d. 6 p.), techninė specifikacija (VPĮ 24 str. 2 d. 7 p.), informacija, kaip turi būti apskaičiuota ir išreikšta pasiūlymuose nurodoma kaina (VPĮ 24 str. 2 d. 12 p.). Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikoje, patvirtintoje Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21 (Žin., 2003, Nr. 22-944; 2011, Nr. 101-4768), (toliau – Metodika) įtvirtinta, jog fiksuotas įkainis nustatomas, kai iš anksto (iki pirkimo pradžios) perkančioji organizacija nežino tikslaus numatomų pirkti prekių kiekio ar paslaugų, darbų apimties, tačiau rengdamas pasiūlymą tiekėjas turi realias galimybes numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas ir gali prisiimti riziką dėl sutarties vykdymo išlaidų. Pažymėtina, kad Vadovaudamasi Metodikos 12 punktu, perkančioji organizacija gali pasirinkti šiuos preliminarių kiekių (apimčių) nustatymo būdus: nustatyti viršutinę ir apatinę kiekių (apimčių) ribas; nurodyti įsigyjamo tam tikro prekių, paslaugų ar darbų kiekio (apimties) galimą paklaidą procentine išraiška; nurodyti tik viršutinę ribą.

12Ieškovas įrodinėja, kad atsakovas pažeidė VPĮ ir Metodikos reikalavimus, kadangi nesilaikė reikalavimo nurodyti siekiamų įsigyti prekių kiekius, jei ne tikslius, tai bent aiškiai apibrėžtus intervalu, o tokio sprendimo nepagrindė objektyviomis nuo jo valios nepriklausančiomis priežastimis. Atsakovas net neginčija šio fakto, tačiau nurodo, kad įsigyjamų prekių kiekio apatinės ribos nenumatė dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Taigi sprendžiant ginčą būtina išsiaiškinti, ar priežastys, dėl kurių nenumatyta apatinė prekių kiekio riba, yra konkrečiu atveju nesusijusios su nuo atsakovo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis. Atsakovas teigia, kad nuo jo nepriklausančios objektyvios priežastys yra šios: nėra aišku, kokia bus vidurinio ugdymo programų egzaminų sistema po dviejų metų, kiek moksleivių laikys vidurinio ugdymo egzaminus ir įskaitas, kiek vidurinio ugdymo egzaminų ir įskaitų pasirinks laikyti moksleiviai (moksleiviai turi teisę patys pasirinkti laikomų egzaminų skaičių), kuriuos egzaminus pasirinks laikyti (skirtingų egzaminų medžiagos apimtys, medžiagoje naudojamas popierius, kitos priemonės), kokios apimties bus egzaminų ir įskaitų užduotys (ši informacija bus žinoma, kai bus parengtos užduotys), kaip bus vertinamos 4 - 8 klasių moksleivių pasiekimai (šiuo metu vertinimo sistema dar nepatvirtinta ir nėra žinoma kaip reikės vertinti pasiekimus), kokią dalį vidurinio ugdymo egzaminų ir įskaitų moksleiviai pasirinks laikyti elektroninėmis priemonėmis (tokiu atveju atitinkamai sumažėtų perkamų kanceliarinių prekių kiekis), kiek bus pavesta atsakovui atlikti tarptautinių švietimo tyrimų. Nors ieškovas kritikuoja šiuos atsakovo argumentus ir teigia, kad atsakovas privalo sisteminti ankstesnių metų egzaminų organizavimo patirtį ir nustatyti kanceliarinių prekių minimalų poreikį, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo išdėstytomis aplinkybėmis. Akivaizdu, kad kiekvienais metais vidurinio ugdymo egzaminus ar įskaitas laiko vis skirtingas skaičius mokinių. Neabejotina, kad atsakovas turi preliminarią statistiką, kiek apytiksliai mokinių laikys egzaminus kasmet, todėl gali numatyti preliminarų kanceliarinių prekių kiekį, reikalingą šių egzaminų vykdymui, todėl darytina išvada, kad viršutinę ribą atsakovas gali prognozuoti. Tačiau taip pat akivaizdu, jog nuo atsakovo valios nepriklauso, kuriuos egzaminus pasirinks laikyti moksleiviai, kiek egzaminų bus pasirinkta laikyti, kokios bus kiekvieno dalyko egzamino užduočių apimtys, koks popierius bus naudojamas rengiant skirtingų dalykų užduotis ir pan. Pažymėtina, kad moksleiviai gali pasirinkti laikyti ne tik privalomuosius vidurinio ugdymo egzaminus, bet laikyti ir papildomus, kurių skaičius gali skirtis. Kiekvienos skirtingo egzamino užduoties apimtys taip pat skiriasi, kadangi šias užduotis nustatyta tvarka sudaro įgalioti asmenys, o ne atsakovas kaip perkančioji organizacija. Todėl gali susiklostyti situacija, kad paskaičiavus reikalingą kanceliarinių prekių kiekį pagal ankstesnių metų laikytus egzaminus, tačiau einamaisiais metais moksleiviams nepasirinkus laikyti egzamino, kurio užduotį sudaro didesnis geresnės kokybės popieriaus lapų skaičius, tačiau pasirinkus kitą egzaminą, kurio užduoties lapų skaičius yra žymiai mažesnis, o šiai užduočiai ypatingos kokybės popierius nereikalingas, atsakovui liktų nepanaudoto, tačiau įsigyto popieriaus, kurio kaina, priklausomai nuo kokybės, galėtų sudaryti nemažą sumą. Teismo vertinimu, tokiu atveju, nustačius apatines įsigyjamų prekių kiekio ribas, būtų pažeistas viešuosiuose pirkimuose vyraujantis viešasis interesas, kadangi mokesčių mokėtojų lėšos būtų panaudotos neefektyviai. Dėl nurodytų priežasčių teismas atmeta ieškovo argumentus, kad atsakovas galėjo numatyti apatines prekių kiekio ribas, protingai jas dar sumažinant. Taip pat sutiktina su atsakovo argumentais, kad didesniam moksleivių skaičiui pasirinkus laikyti egzaminus elektroninėmis priemonėmis kai kurių pirkime nurodytų kanceliarinių priemonių gali reikėti mažiau, tačiau, teismo įsitikinimu, konkretaus minimalaus kiekio net preliminariai apskaičiuoti nėra įmanoma. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas vykdo ne tik vidurinio ugdymo egzaminus bei įskaitas, bet ir vertina 4-8 klasių moksleivių pasiekimus, atlieka švietimo tyrimus,

13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad ieškovo teisme iškelti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su iškeltaisiais pretenzijoje, t. y. ieškovas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo priešpastatyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti kaip nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje IDT Biologija GmbH Vs. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-506/2009, 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Smulkus urmas“ v. Biržų rajono Vabalninko Balio Sruogos vidurinė mokykla, bylos Nr. 3K-3-307/2011). Kaip matyti iš ieškovo pretenzijos, šiame dokumente nebuvo keliami klausimai, susiję su perkamų lipdukų ir karbonarinės juostos kainomis, šių prekių įsigijimo būtinybe atsakovui, tuo tarpu procesiniuose dokumentuose, pateiktuose teismui, ieškovas jau dėsto argumentus dėl lipdukų per didelio kiekio, jų kainos, atsakovo galimybės įsigyti šias prekes tiesiogiai iš kitų tiekėjų. Teismo įsitikinimu, šiuos klausimus, kurie iš esmės laikytini ne sutarties sąlygų kvestionavimu, o pasiūlymo kainos ginčijimu, ieškovas privalėjo kelti pateikdamas pretenziją, todėl nagrinėjant ginčą dėl sutarties sąlygų negali būti vertinami ieškovo argumentai, kad lipdukų kaina – apie 150 000 Lt, kuri sudaro didelę dalį pirkimo vertės, neužtikrina tiekėjų konkurencijos, diskriminuoja tiekėjus ir pažeidžia VPĮ principus. Šių prekių kainą, techninę specifikaciją, prekių galimybę įsigyti per CPO ar kitų viešųjų konkursų metu ieškovas galėjo ginčyti VPĮ nustatyta tvarka ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje pateikdamas atsakovui pretenziją, tačiau kadangi pretenzijoje keliami klausimai iš esmės nesutampa su ieškinyje keliamais reikalavimais, teismas dėl šių argumentų plačiau nepasisako.

14Ieškovas tiek pretenzijoje, tiek bylą nagrinėjant teisme kelia klausimą dėl skirtingų pozicijų atsakovui reikalingo popieriaus įsigijimo būtinybės. Iš atsakovo į bylą pateiktų egzaminų užduočių pavyzdžių iš ankstesniais metais laikytų egzaminų matyti, kad skirtingų dalykų užduočių popieriaus kokybė skiriasi. Kaip matoma iš 2012 m. Dailės egzamino užduoties, ant dalies lapų yra atspausdinti spalvoti piešiniai (b. l. 77, 80), todėl akivaizdu, kad popieriaus kokybė tokiu atveju privalo būti geresnė nei standartinio popieriaus. Taip pat darytina prielaida, kad geresnės kokybės popierius reikalingas istorijos bei geografijos egzaminų užduotims, kadangi jose yra daug grafinių piešinių bei žemėlapių (b. l. 85-116), todėl ant prastesnės kokybės popieriaus atspausdinus šias iliustracijas, egzamino užduotys galėtų būti nekokybiškos. Teismas sutinka ir su atsakovo pozicija, kad užduočių atsakymų skanavimui reikalingas popierius, suderinamas su atsakovo turima įranga. Net netiriant popieriaus nepermatomumo, storio ir paviršiaus šiurkštumo, iš pateiktų 2012 m. egzaminų atsakymo lapų (b. l. 107-109) akivaizdu, kad skanuojant užduotis su lipdukais, ant kurių nurodytas laikančiojo egzaminą kodas, popieriaus nepermatomumas ir storis privalo būti didesnis nei įprastų popieriaus lapų, todėl darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai įsigijo skirtingų pozicijų popierių.

15Ieškovas taip pat ginčija atsakovo įsigyjamo popieriaus specifikaciją, nurodydamas, kad didėjant popieriaus baltumo parametrams, mažėja šiurkštumo parametrai, o konkurso sąlygose tai padaryta atvirkščiai ir tendencingai, lyginant su įprasta kaina. Teismas dėl minėtų argumentų taip plačiau nepasisako, kadangi UAB „Officeday“ pretenzijoje nekvestionavo pasirinktų prekių techninės specifikacijos (popieriaus baltumo bei šiurkštumo parametrų). Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, konkurse dalyvavo 5 tiekėjai, ir nei vienam jų neiškilo problema pasiūlyti perkančiosios organizacijos nurodyto baltumo ir šiurkštumo parametrų popieriaus, todėl ieškovo argumentai, kad atsakovas tendencingai sudarė sąlygas laimėti vienam tiekėjui, atmestini.

16Teismas nevertina ir ieškovo argumentų dėl finansinių garantijų užtikrinimo bei termino pasiūlymams pateikti, kadangi šie klausimai taip pat nebuvo kelti ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje ieškovui pareiškus 2012 m. gegužės 22 d. pretenziją.

17Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, 2012 m. birželio 21 d. pateikusi išvadą dėl atsakovo nurodytų sąlygų teisėtumo bei atitikimo VPĮ reikalavimams, nenustatė pažeidimų atsakovo vykdomame viešajame konkurse, nurodydama, jog atsakovo pateiktas paaiškinimas, kad organizuojamų vidurinio ugdymo programos dalykų įskaitų, egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo kiekių ir apimčių kaita kiekvienais metais nepriklauso nuo Nacionalinio egzaminų centro, o nuo moksleivių pasirinkimų skaičiaus, kurį nustato Švietimo ir mokslo ministro patvirtintas brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas įrodo esant objektyvių aplinkybių, dėl kurių apatinės siekiamų įsigyti prekių kiekio ribos nustatymas konkurso atveju yra negalimas. Tokios pačios pozicijos Viešųjų pirkimų tarnyba laikosi ir 2012 m. liepos 19 d. išplatintame informaciniame pranešime dėl pirkimo dokumentuose nurodomo planuojamo įsigyti prekių, paslaugų ar darbų preliminaraus kiekio.

18Dėl kitų ieškovo motyvų teismas nepasisako, kadangi jie neturi teisinės reikšmės ginčo dėl sutarties sąlygų teisėtumo išsprendimui. Taigi esant nustatytoms aplinkybėms, teismui nenustačius perkančiosios organizacijos veiksmuose esant pažeidimų, kuriais būtų pažeidžiamos imperatyviosios Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

19Ieškinį atmetus, naikintinos Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartimi atsakovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

20Remdamasis išdėstytais teiginiais ir vadovaudamasis CPK 259, 263, 268, 270 str., teismas

Nutarė

21Ieškovo UAB „Officeday“ ieškinį atmesti.

22Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartimi atsakovo Nacionalinio egzaminų centro atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

23Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta... 2. Ieškovas UAB „Officeday“ ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą... 3. Atsakovas Nacionalinis egzaminų centras atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu... 4. Ieškovas dublike nurodė, kad Atkreipia dėmesį, kad atsakovas akivaizdžiai... 5. Triplike atsakovas teigia, jog su dublike išdėstytais motyvais nesutinka.... 6. Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą byloje, kurioje pažymėjo, jog... 7. Ieškinys atmestinas.... 8. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPĮ) 3 str. 2 d. nuostatą,... 9. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas Nacionalinis egzaminų centras 2012 m.... 10. Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėja, kad perkančioji organizacija,... 11. VPĮ 24 str. 2 d. nustato, kad pirkimo dokumentuose privalo būti prekių,... 12. Ieškovas įrodinėja, kad atsakovas pažeidė VPĮ ir Metodikos reikalavimus,... 13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad,... 14. Ieškovas tiek pretenzijoje, tiek bylą nagrinėjant teisme kelia klausimą... 15. Ieškovas taip pat ginčija atsakovo įsigyjamo popieriaus specifikaciją,... 16. Teismas nevertina ir ieškovo argumentų dėl finansinių garantijų... 17. Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, 2012 m. birželio 21 d.... 18. Dėl kitų ieškovo motyvų teismas nepasisako, kadangi jie neturi teisinės... 19. Ieškinį atmetus, naikintinos Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 21... 20. Remdamasis išdėstytais teiginiais ir vadovaudamasis CPK 259, 263, 268, 270... 21. Ieškovo UAB „Officeday“ ieškinį atmesti.... 22. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartimi atsakovo... 23. Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos...