Byla 2A-1237-302/2016
Dėl konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir konkurso nutraukimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės, Artūro Driuko ir Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Deforta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5225-340/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Deforta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Verslo aptarnavimo centras“ dėl konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir konkurso nutraukimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

  1. Ieškovė UAB „Defortas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti viešąjį pirkimą „0,4-10 kV oro linijų trasų valymo, šakų genėjimo ir medžių iškirtimo darbai Kauno regione (Jonava, Kaišiadorys, Jurbarkas, Kaunas, Kauno raj., Prienai, Šakiai), darbams atlikti“ (pirkimo Nr. 175160) (toliau – Pirkimas, Konkursas) dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė, kurią įgaliojo AB „Energijos skirstymo operatorius“, paskelbė viešąjį pirkimą „0,4-10 kV oro linijų trasų valymo, šakų genėjimo ir medžių iškirtimo darbai Kauno regione (Jonava, Kaišiadorys, Jurbarkas, Kaunas, Kauno raj., Prienai, Šakiai), darbams atlikti“. Ieškovė 2016-06-08 kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo. Atsakovei pretenzijos netenkinus, ieškovė kreipėsi į teismą. Ieškovės teigimu, Konkurso sąlygose atsakovė pateikė tik maksimalius darbų kiekius, nenurodydama, kokiomis dalimis ir kokiu dažnumu tie darbai būtų atliekami. Taip pat atsakovė nenurodė minimalios darbų apimties, kuri būtų atskaitos taškas, vertinant logistikos bei darbų sąnaudas. Be to, ieškovė tvirtino, kad perkančioji organizacija reikalauja nurodyti vieną įkainį visiems darbams, nepaisant jų atlikimo vietos, kiekių, dažnumo ir atvykimo į darbų vietą kaštų, todėl tokios Pirkimo sąlygos savo esme negali būti laikomos teisingomis ir sąžiningomis, kurios galėtų užtikrinti visų Pirkime dalyvaujančių tiekėjų lygias galimybes konkuruoti. Nenurodymas pirkimo sąlygose preliminarių perkamų paslaugų kiekių, apimčių bei paslaugų nedetalizavimas yra nesuderinamas su Viešojo pirkimo pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų direktoriaus 2003-02-25 įsakymu Nr. 1S-21 „Dėl viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainodaros nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika) imperatyvaus pobūdžio nuostatomis. Ieškovės nuomone, pagal Metodikos III skyriaus 12 punktą, perkant preliminarius kiekius, būtina nustatyti ne tik apatines, bet ir viršutines ribas. Pasirinkus neaiškią ir ydingą kainodarą, yra sudaromos sąlygos tiekėjui piktnaudžiauti, o perkančiajai organizacijai permokėti už suteiktas paslaugas. Taip pat, ieškovės nuomone, nagrinėjamu atveju Pirkimo objektų sujungimas į vieną varžo tiekėjų konkurenciją ir rinkos plėtrą, diskriminuoja tiekėjus bei apriboja smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų galimybes dalyvauti pirkime.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Kaip nepagrįstą teismas atmetė ieškinio argumentą, jog perkančioji organizacija pasirinko neaiškią ir ydingą kainodarą, tuo sudarydama sąlygas tiekėjui piktnaudžiauti, o perkančiajai organizacijai permokėti už suteiktas paslaugas.
  3. Vertindamas minėto argumento pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad darbų apimtys ginčo Pirkime yra sąlygojamos oro ir gamtos sąlygų bei kitų nenumatytų aplinkybių, kurių nei tiekėjai, nei perkančioji organizacija negali kontroliuoti ir numatyti. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pats Pirkimo objektas dėl savo įvairiapusiškumo sukelia sunkumų norint įvardinti minimalias perkamų darbų apimtis, todėl perkančioji organizacija šiuo atveju turėjo teisę nenurodyti paslaugų mažinimo apatinės ribos.
  4. Teismas nesutiko ir su ieškovės argumentu, kad atsakovė pažeidė Metodikos nuostatas, kadangi nenurodė preliminarių perkamų paslaugų kiekių, nedetalizavo paslaugų ir neišsiaiškino perkamų paslaugų poreikio. Teismas nurodė, kad, priešingai nei tvirtina ieškovė, Metodikos 12 punktas numato galimybę perkančiajai organizacijai nurodyti tik viršutinę ribą, jei neįmanoma nustatyti apatinės. Be to, teismas pažymėjo, kad perkančioji organizacija šiuo atveju negali iš anksto tiksliai nustatyti ir nurodyti tiekėjams, kokiomis dalimis ir kokiu dažnumu bus perkami ir atliekami darbai, kadangi jie bus atliekami pagal trečiojo asmens pateiktus užsakymus, o trečiasis asmuo negali nustatyti visam galimam sutarties galiojimo laikotarpiui planų su tiksliais darbų kiekiais.
  5. Teismas nesutiko ir su ieškovės argumentu dėl Konkurso pirkimo objekto išskaidymo į atskiras pirkimo dalis pagal darbų atlikimo vietą ir darbų pobūdį.
  6. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, kai perkami darbai savo pobūdžiu yra panašūs ir susiję tarpusavyje, Pirkimo objekto skaidymas į dalis pagal darbų atlikimo vietą ir darbų pobūdį apsunkintų sklandų ir operatyvų perkamų paslaugų teikimą bei apsunkintų trečiojo asmens, kurio pavedimu atsakovė vykdo viešąjį pirkimą, darbo efektyvumą, padidintų administracinių darbų apimtis ir kaštus, kas sudaro pakankamą pagrindą ginčo Pirkimo neskaidyti į smulkesnes dalis. Taip pat teismas nurodė, kad, suskaidžius Pirkimo objektą į dalis pagal darbų atlikimo vietą ir darbų pobūdį, būtų galimai ribojama tiekėjų konkurencija, nes Pirkime ar Pirkimo dalyje būtų sudaromos sąlygos dalyvauti tik daliai tiekėjų, turinčių atitinkamus žmogiškuosius ir techninius pajėgumus vykdyti perkamus darbus tik konkrečiose zonose, taip pat būtų apsunkinamas regioninis darbų paskirstymas, dėl ko išaugtų galimų tiekėjų kaštai.
  7. Teismo nuomone, Pirkimo sąlygos, suteikiančios galimybę pasiūlymą teikti subjektų grupei arba pasitelkiant kitų ūkio subjektų pajėgumais, užtikrina sąlygas visiems tiekėjams dalyvauti Pirkimo procedūrose.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Ieškovė UAB „Deforta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl kompetentingos valstybės institucijos išvados pateikimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Perkančioji organizacija netinkamai nustatė Pirkimo objekto apimtis ir kiekius, neišsiaiškino perkamų paslaugų poreikio bei apimčių ir nustatė netinkamas ir nepagrįstas kainodaros taisykles, tokiu būdu pažeisdama Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą skaidrumo principą ir 2 dalies nuostatas, įpareigojančias racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi Metodikos III skyriaus 12 punkto nuostatomis, privalėjo aiškiai apibrėžti Pirkimo objekto apimtis ir kiekius, nustatyti aiškias kainodaros taisykles, susijusias su perkamų paslaugų ir darbų poreikiu ir jų specifika, nes tai yra esminės Pirkimo sąlygos, kurios turi būti žinomos tiekėjams ir yra reikšmingos vykdomo Pirkimo ir ketinamos sudaryti sutarties skaidrumui bei lėšų panaudojimo racionalumui užtikrinti. Apatinė perkamų darbų kiekio riba gali būti nenustatyta tik išimtiniais atvejais, kai tai yra pagrįsta objektyviomis, nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančiomis priežastimis, kurių egzistavimą turi įrodyti perkančioji organizacija, tačiau nagrinėjamu atsakovė, apsiribodama abstrakčiais teiginiais, nepateikė jokių reikšmingų įrodymų dėl išskirtinių aplinkybių egzistavimo. Ginčo Pirkimo pagrindinis objektas yra planiniai oro linijų trasų valymo, šakų genėjimo ir iškirtimo darbai, o šių planinių darbų apimtys nepriklauso nei nuo oro sąlygų, nei nuo gamtos sąlygų.
    2. Konkurso specialiųjų pirkimo sąlygų priede „Pasiūlymo forma“ nurodoma, kad visas su logistika susijusias išlaidas rangovas turi įvertinti pateikdamas darbų įkainius, tačiau Pirkimo dokumentuose nenurodytas joks atskaitos taškas, pagal kurį būtų įmanoma įvertinti logistikos kaštus.
    3. Įvertinus didelę Pirkimo apimtį ir tai, kad pati perkančioji organizacija Techninėje specifikacijoje išskyrė tris atskiras darbų grupes, kuriomis yra suinteresuoti skirtingi ūkio subjektai pagal savo veiklos specifiką, bei tai, kad Pirkimo sutartis sudaroma ilgam laikotarpiui, o pagal Konkurso sąlygas bus nustatytas tik vienas laimėtojas, akivaizdu, kad Pirkimo objektas privalo būti išskaidytas bent į tris atskiras dalis, kas atitiktų ir Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skatinimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose rekomendacijų, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2010-09-30 įsakymu Nr. 1S-139, nuostatas. Pirkimo objektą išskaidžius į atskiras dalis, Konkurse galės dalyvauti tokie tiekėjai, kurie turi atitinkamus žmogiškuosius ir techninius pajėgumus atlikti perkamus darbus konkrečiose zonose, būtent tokių tiekėjų dalyvavimas užtikrins plačią ir sąžiningą konkurenciją. Be to, Pirkimo objekto išskaidymas sumažins tiek pačios perkančiosios organizacijos, tiek tiekėjų kaštus, kadangi atskirose Pirkimo dalyse galės dalyvauti daugiau tiekėjų, taip pat sumažės ir tiekėjų logistikos kaštai.
    4. Tiek ieškovė, tiek atsakovė procesiniuose dokumentuose remiasi Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimais ir Metodika, kuriuos skirtingai aiškina, todėl, siekiant teisingo bylos išnagrinėjimo, tikslinga būtų kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl išvados pateikimo.
  2. Atsakovė UAB „Verslo aptarnavimo centras“ ir trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
    1. Pirmosios instancijos teismas Metodikos nuostatas aiškino bei vertino tinkamai ir pagrįstai jomis vadovavosi. Priešingai nei nurodo ieškovė, Metodikos 12 punktas, esant išskirtinėms aplinkybėms, numato galimybę nurodyti tik viršutinę ribą, jei neįmanoma nustatyti apatinės. Tokios pozicijos savo išaiškinimuose laikosi ir Viešųjų pirkimų tarnyba. Teismų praktikoje taip pat yra konstatuota, kad perkančioji organizacija, turi teisę nenurodyti apatinės paslaugų kiekio ribos (Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1698-527/2015).
    2. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija negali iš anksto tiksliai nurodyti tiekėjams, kokiomis dalimis bei dažnumu bus perkami ir atliekami darbai, kadangi konkretūs darbų kiekiai ir apimtys konkrečiose vietovėse nėra iš anksto žinomi. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo negali įvertinti visų oro linijų trasų valymo, šakų genėjimo ir medžių iškirtimo darbų apimčių, kurios priklauso nuo oro ir gamtos sąlygų bei nenumatytų aplinkybių, atsiradusių sutarties vykdymo metu, todėl darbai bus vykdomi atsiradus poreikiui pagal trečiojo asmens pateiktus užsakymus. Nustačius ieškovės reikalaujamą kainodarą bei įpareigojant perkančiąją organizaciją nustatyti privalomus nupirkti darbų kiekius, būtų ne tik pažeidžiami VPĮ nustatyti principai, tačiau ir nepasiektas viešųjų pirkimų tikslas, nes perkančioji organizacija būtų priversta įsigyti jai nereikalingų darbų.
    3. Apeliantės reikalavimas skaidyti Pirkimo objektą į dalis yra nepagrįstas jokiais objektyviais argumentais ir (ar) teisės aktų nuostatomis. Pirkimo skaidymo naudingumas ir tikslingumas turi būti vertinamas konkrečiu atveju pagal aplinkybes, identifikuojant pirkimo objektą ir įvertinus pirkimo objekto dalumą. Šiuo atveju, priešingai nei teigia apeliantė, yra siekiama įsigyti iš esmės savo pobūdžiu vienodus ir tarpusavyje susijusius darbus, todėl Pirkimo objektas negali būti skaidomas į atskiras dalis ieškovės nurodytu būdu. Pirkimo objekto skaidymas nėra tinkamas ir priimtinas trečiajam asmeniui, nes toks skaidymas sumažintų jo darbo efektyvumą, padidintų administracinių darbų apimtis ir kaštus. Be to, apeliantė niekaip nepagrindžia, jog perkančiosios organizacijos nustatytas Pirkimo objektas galimai ribotų tiekėjų galimybes konkuruoti Pirkime.
    4. Apeliantės teiginiai, kad pagal Pirkimo sąlygas nėra galimybės apskaičiuoti logistikos kaštų ir išlaidų, taip pat kad perkančioji organizacija nepateikia atskaitos taško, pagal kurį tiekėjai turėtų įsivertinti logistikos kaštus, laikytini subjektyviu Pirkimo sąlygų vertinimu. Vadovaujantis Pirkimo sąlygų reikalavimais, tiekėjai, kaip savo srities profesionalai, teikdami pasiūlymą turi pasiūlyti įkainius trasos valymui, atskirų medžių iškirtimui bei medžių šakų genėjimui, į kuriuos būtų įtrauktos visos galimos išlaidos bei įvertintos atliekant darbus galinčios kilti rizikos, atsižvelgiant į regioną, kuriame būtų vykdomi darbai.
    5. Apeliantės reikalavimas kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl išvados pateikimo į bylą, siekiant įvertinti ginčo Pirkimą, yra nepakankamai pagrįstas ir neturėtų būti tenkinamas. Apeliantė perkančiajai organizacijai teiktos pretenzijos kopiją jau buvo pateikusi įvertinti Viešųjų pirkimų tarnybai, kuri 2016-07-05 rašte Nr. 4S-2267 nurodė, kad ginčo Pirkimas, įvertinus pretenzijoje nurodytus argumentus, nėra vertinamas kaip rizikingas.

7Teisėjų kolegija

konstatuoja:

8IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

10Dėl faktinių bylos aplinkybių

  1. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „Verslo aptarnavimo centras“, įgaliota AB „Energijos skirstymo operatorius“, 2016-06-02 paskelbė viešąjį pirkimą „0,4-10 kV oro linijų trasų valymo, šakų genėjimo ir medžių iškirtimo darbai Kauno regione (Jonava, Kaišiadorys, Jurbarkas, Kaunas, Kauno raj., Prienai, Šakiai), darbams atlikti“ (pirkimo Nr. 175160). Pirkimo techninės specifikacijos projektas buvo paskelbtas CVP IS 2016-05-19, tiekėjai pastabas ir pasiūlymus techninės specifikacijos projektui galėjo pateikti iki 2016-05-26. Klausimų, rekomendacijų ar pastabų dėl paskelbto Pirkimo techninės specifikacijos projekto nebuvo gauta.
  2. 2016-06-08 ieškovė UAB „Deforta“ pateikė pretenziją dėl Pirkimo sąlygų pakeitimo ir Pirkimo objekto išskaidymo į dalis, kuria reikalavo: sukonkretinti perkamų darbų apimtis, pateikiant preliminarius minimalius užsakymų kiekius konkrečiose regiono zonose; išskaidyti pirkimo dalį „Trasų valymas“ į atskiras pirkimo dalis, pagal darbų atlikimo vietos pobūdį; pateikti konkrečius duomenis, kuriais remiantis būtų įmanoma apskaičiuoti logistikos kaštus; pašalinti arba kitaip suformuluoti sutarties projekto 11.7 punktą. 2016-06-16 atsakovei UAB „Verslo aptarnavimo centras“ atmetus pretenziją, ieškovė 2016-07-04 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti viešąjį pirkimą „0,4-10 kV oro linijų trasų valymo, šakų genėjimo ir medžių iškirtimo darbai Kauno regione (Jonava, Kaišiadorys, Jurbarkas, Kaunas, Kauno raj., Prienai, Šakiai), darbams atlikti“ dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  3. Vilniaus apygardos teismas vertino kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad perkančioji organizacija pasirinko neaiškią ir ydingą kainodarą, ir kad Konkurso pirkimo objektą būtina išskaidyti į atskiras pirkimo dalis pagal darbų atlikimo vietą ir darbų pobūdį, todėl 2016 m. spalio 10 d. sprendimu ieškovės UAB „Deforta“ ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Ieškovė su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas dviem argumentų grupėmis: 1) perkančioji organizacija netinkamai nustatė Pirkimo objekto apimtis ir kiekius, neišsiaiškino perkamų paslaugų poreikio bei apimčių ir nustatė netinkamas bei nepagrįstas kainodaros taisykles; 2) Pirkimo objektas privalo būti išskaidytas bent į tris atskiras dalis.

11Dėl kreipimosi į Viešųjų pirkimą tarnybą

  1. Apeliantė prašo kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl išvados pateikimo, kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovė procesiniuose dokumentuose remiasi Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimais ir Metodika, kuriuos skirtingai aiškina.
  2. CPK 4233 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad ieškinyje turi būti nurodyta ieškovo nuomonė dėl būtinumo gauti kompetentingų valstybės institucijų išvadas, tačiau įstatymuose nenustatyta, jog vienos iš šalių nuomonės pateikimas dėl kompetentingos institucijos išvados gavimo, įpareigoja teismą įtraukti instituciją į procesą ir reikalauti teikti išvadą byloje. Įvertinusi teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad spręsti dėl būtinumo gauti kompetentingos institucijos išvadą, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra teismo teisė, o ne pareiga. Pastebėtina, kad tokios pozicijos analogišku klausimu Lietuvos apeliacinis teismas laikosi ir kitose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1609/2013; 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-899-464/2015).
  3. Įvertinus ginčo esmę ir pobūdį bei siekiant užtikrinti operatyvų ginčo nagrinėjimą, spręstina, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo bylą nagrinėjant apeliacine tvarka kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą su prašymu pateikti išvadą nagrinėjamoje byloje. Be to, pastebėtina, kad apeliantė nepateikė ir jokių įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti, jog byla pirmosios instancijos teisme netinkamai buvo išnagrinėta būtent dėl to, kad į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta Viešųjų pirkimų tarnyba.
  4. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1698-527/2015, kurioje vienas iš spręstų klausimų buvo dėl pirktų paslaugų apimties apatinės ribos nustatymo būtinumo, Viešųjų pirkimų tarnyba 2015-04-03 išvadoje Nr. 4S-1157 aiškiai konstatavo, kad perkančioji organizacija pirkimo sąlygose gali ir nenurodyti perkamų paslaugų apatinės ribos, kai to neįmanoma padaryti dėl objektyvių priežasčių.

12Dėl Pirkimo sąlygose netinkamai nustatytų (nenustatytų) būtinų sąlygų ir ydingos kainodaros

  1. Apeliantė ginčija Pirkimo sąlygas, teigdama, jog Konkurso sąlygose perkančioji organizacija pateikia tik maksimalius darbų kiekius, tačiau nenurodo, kokiomis dalimis ir kokiu dažnumu tie darbai bus atliekami, be to, nenurodo minimalios darbų apimties, kuri galėtų būti atskaitos taškas, vertinant logistikos ir darbų sąnaudas, kas, apeliantės teigimu, pažeidžia VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą skaidrumo principą ir 2 dalies nuostatas bei imperatyvias Metodikos III skyriaus 12 punkto nuostatas.
  2. Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Tokia perkančiosios organizacijos pareiga išplaukia ir iš VPĮ 24 straipsnio 8 dalies, kurioje nurodytas šios pareigos tikslas – užtikrinti, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Be to, kaip pažymėjo Teisingumo Teismas, toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leidžia tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimas Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Pirkimo sąlygų aiškumas inter alia apima ir pirkimo objekto kiekio (apimties) nurodymą. VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad pirkimo dokumentuose turi būti prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis (apimtis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai. Su perkamų prekių, paslaugų ar darbų kiekiu glaudžiai susijusi yra ir pirkimo objekto kaina ir kainodara.
  3. Viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikoje (redakcija galiojanti nuo 2015-01-01) nurodyta, kad kainodaros taisyklės turi atitikti tiek perkančiosios organizacijos, tiek tiekėjo interesus; nors perkančioji organizacija negali prisiimti per didelės rizikos dėl sutarties kainos, tačiau ji neturi siekti, jog tiekėjas veiktų jam nepalankiomis sąlygomis (4.2 p.); įkainio bazė turi būti nustatyta pagal reikšmę, kuri kiek įmanoma mažiau priklausytų tiek nuo perkančiosios organizacijos, tiek nuo tiekėjo (13, 14 punktai).
  4. Metodikos 11 punkte yra numatyta, kad kainodaroje fiksuotas įkainis gali būti nustatomas, kai iš anksto (iki pirkimo pradžios) perkančioji organizacija nežino tikslaus numatomų pirkti prekių kiekio ar tikslios pagal sutartį teiktinų paslaugų ar vykdytinų darbų apimties, tačiau rengdamas pasiūlymą tiekėjas turi pakankamas galimybes iš anksto numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas pirkimo objekto mato vienetui ir gali prisiimti riziką dėl sutarties vykdymo išlaidų pirkimo objekto mato vieneto dydžiui.
  5. Metodikos 12 punkte nurodyta: „Paprastai fiksuotas įkainis turėtų būti nustatomas, kuomet sudaromos sutartys, pagal kurias tiekiamų prekių, teikiamų paslaugų ir vykdomų darbų kiekis priklauso nuo aplinkybių, sunkiai prognozuojamų pirkimo metu, taip pat nuo tarpinių sutarties vykdymo rezultatų. Pavyzdžiui, kai sudaroma ilgalaikė sutartis dėl kompiuterinių paslaugų teikimo, paslaugų kiekis priklauso nuo sutarties vykdymo metu iškylančio poreikio (tai yra kompiuterinės technikos gedimų, kompiuterinių virusų atakų, programinės įrangos atnaujinimo poreikio, naujų darbo vietų kūrimo bei tinklo plėtimo poreikio ir pan.); šiuo atveju iš anksto sudarant sutartį nustatyti fiksuotą sutarties kainą galimybių nėra, tačiau sutartyje galima susitarti dėl paslaugų įkainių, pagal kuriuos perkančioji organizacija atsiskaitys su tiekėju. Pirkimo dokumentuose ir sutartyje, nurodant preliminarius kiekius, nustatoma viršutinė ir apatinė ribos (pavyzdžiui, nuo <...> iki <...>; ne mažiau kaip <...>, bet ne daugiau kaip <...>) arba nurodoma paklaida procentine išraiška, arba, jei neįmanoma nustatyti apatinės ribos, nurodoma tik viršutinė riba (pavyzdžiui, ne daugiau kaip <...>).
  6. Iš Metodikos 12 punkto nuostatų darytina išvada, kad perkančioji organizacija gali pasirinkti šiuos preliminarių kiekių (apimčių) nustatymo būdus: 1) nustatyti viršutinę ir apatinę kiekių (apimčių) ribas (pavyzdžiui, nuo <...> iki <...>; ne mažiau kaip <...>, bet ne daugiau kaip <...>); 2) nurodyti įsigyjamo tam tikro prekių, paslaugų ar darbų kiekio (apimties) galimą paklaidą procentine išraiška; 3) nurodyti tik viršutinę ribą (pavyzdžiui, ne daugiau kaip <...>). Analogiškos pozicijos šiuo klausimu laikosi ir Viešųjų pirkimų tarnyba savo pateiktame išaiškinime (žr. http://old.vpt.lt/rtmp8/dtd/?nid=1221469452&module=news&lan=LT).
  7. Nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste darytina išvada, kad Metodikos 12 punktas perkančiajai organizacijai išimtiniais atvejais, kai neįmanoma nustatyti apatinės ribos ir kai tai pagrįsta objektyviomis, nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančiomis aplinkybėmis, pirkimo dokumentuose ir sutartyje gali numatyti tik viršutinę ribą ir nenumatyti apatinės ribos. Pastebėtina, kad tokios pozicijos šiuo klausimu Lietuvos apeliacinis teismas laikosi ir kitoje faktinėmis aplinkybėmis panašioje byloje (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1257/2013).
  8. Darant priešingą išvadą, teisėjų kolegijos nuomone, tektų pripažinti, kad perkančioji organizacija turėtų tiekėjui apmokėti už paslaugų minimumą net ir tuo atveju, jei pastaroji dėl susiklosčiusių aplinkybių nesuteiktų minimalaus paslaugų kiekio, o tai būtų nesuderinama su racionalaus lėšų naudojimo principu, be to, tokiu atveju būtų nepasiektas ir vienas iš viešųjų pirkimų tikslų - perkančiajai organizacijai nupirkti tai, ko jai reikia.
  9. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų Specialiosios dalies Priedo Nr. 3 „Pasiūlymo kaina“ 3 punkte nurodė tik maksimalius įsigyjamų darbų kiekius, pavyzdžiui, atskirų medžių iškirtimas – maksimalus kiekis 42 000 vnt., medžių šakų genėjimas – maksimalus kiekis 60 000 vnt., trasos valymas – 32 000 vnt. 2016-06-16 atsakyme į pretenziją atsakovė paaiškino, jog pateikia tiekėjams tik galimus maksimalius įsigyjamų darbų kiekius todėl, kad iš anksto nėra tiksliai aišku, kiek užsakymų ir kokiems darbams bus pateikta. Ši informacija yra pateikiama viešai sutarties projekte, kad tiekėjai galėtų įsivertinti galimą riziką. Teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovė ir trečiasis asmuo papildomai nurodė, kad darbai bus vykdomi atsiradus poreikiui pagal trečiojo asmens AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateiktus užsakymus, kuriuose bus nurodyta tiksli darbų atlikimo vieta ir jų kiekis, kadangi dėl perkamų darbų pobūdžio neįmanoma iš anksto nustatyti tikslių darbų kiekių.
  10. Sutiktina su atsiliepime į ieškinį ir į apeliacinį skundą pateiktu argumentu, kad nei atsakovė, nei trečiasis asmuo negali įvertinti visų oro linijų trasų valymo, šakų genėjimo ir medžių iškirtimo darbų apimčių, kurios iš esmės didžiąja dalimi priklauso nuo oro ir gamtos sąlygų bei nenumatytų aplinkybių, atsirasiančių sutarties vykdymo metu, kurių nei trečiasis asmuo, nei tiekėjas negali kontroliuoti ir prognozuoti, kas ir suponuoja būtinybę darbus vykdyti atsiradus poreikiui pagal trečiojo asmens pateiktus užsakymus. Teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo pozicijai, kad nagrinėjamu atveju minėtos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą perkančiajai nenurodyti siekiamų įsigyti paslaugų kiekio apatinės (minimalios) ribos.
  11. Perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nustatyti, kokių paslaugų ir kiek jai reikia, kiekviena perkančioji organizacija orientacines paslaugų apimtis apskaičiuoja pagal ankstesnes įvykdytas sutartis ir negali būti priversta pirkti darbus ar paslaugas, kurių jai nereikia.
  12. Kritiškai vertintinas ir apeliantės teiginys, kad ginčo Pirkimu yra perkami tik planiniai darbai, kuriems oro sąlygos nedaro jokios įtakos. Atkreiptinas dėmesys į pačios apeliantės pozicijos nenuoseklumą šiuo klausimu. Apeliacinio skundo dalyje dėl Pirkimo objekto išskaidymo pati apeliantė nurodo, kad Pirkimo sąlygose yra numatyti ir avariniai oro linijų valymo darbai, kurie nėra prognozuojami ir į kuriuos būtina skubiai reaguoti.
  13. Apeliantės teiginys, kad perkančioji organizacija nepagrįstai nepateikia atskaitos taško, pagal kurį tiekėjai galėtų įsivertinti logistikos kaštus taip pat negali būti vertinamas kaip nepagrįstas. Sutiktina su atsakove ir trečiuoju asmeniu, kad, vadovaujantis Pirkimo sąlygų reikalavimais, tiekėjai, kaip savo srities specialistai, kurie geriausiai žino savo pajėgumus, teikdami pasiūlymą, įvertinę regioną, kuriame bus atliekami darbai, turi pateikti sustambintus trasos valymo, atskirų medžių iškirtimo bei medžių šakų genėjimo įkainius, į kuriuos būtų įtrauktos visos galimos išlaidos įvertinus darbų atlikimo metu galinčias kilti rizikas.
  14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygomis visiems tiekėjams yra sudarytos vienodos sąlygos, nustatyti vienodi reikalavimai dalyvauti Pirkime, įvertinant savo pajėgumus apskaičiuoti bei pasiūlyti tokią kainą/įkainius, už kuriuos tiekėjai bus pajėgūs tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus Konkurso laimėjimo atveju.
  15. Vadovaudamasi tuo, kad nurodyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad teisiškai nepagrįsta ieškovės pozicija, jog perkančioji organizacija nagrinėjamu atveju pasirinko neaiškią ir ydingą kainodarą, kuri prieštarauja Metodikai bei VPĮ nuostatoms.

13Dėl Pirkimo objekto išskaidymo į atskiras pirkimo dalis

  1. Specialiųjų pirkimo sąlygų 2.3 punkte nurodyta, kad Pirkimo objektas į pirkimo objekto dalis neskaidomas. Tiekėjas gali pateikti tik po vieną pasiūlymą – individualiai arba kaip jungtinei veiklai susivienijusių tiekėjų grupės narys. Jei tiekėjas pateikia daugiau kaip vieną pasiūlymą arba ūkio subjektų grupės dalyvis dalyvauja teikiant kelis pasiūlymus Pirkimui, visi tokie pasiūlymai atmetami (2.4. punktas).
  2. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčo Pirkimu perkama viena sudėtinė paslauga – 0,4-10 kV oro linijų trasų valymo, šakų genėjimo ir medžių iškirtimo darbai Kauno regione (Jonava, Kaišiadorys, Jurbarkas, Kaunas, Kauno raj., Prienai, Šakiai).
  3. Ieškovės teigimu, būtina išskaidyti perkamus darbus į atskiras dalis: a) miškų masyvų, nacionalinių ir regioninių parkų bei draustinių proskynose bei už proskynos ribų; b) miestuose, gyvenvietėse, miško parkuose, soduose ir sodybose; c) avariniai (neplaniniai) darbai. Tuo tarpu atsakovė ir trečiasis asmuo nurodo, kad ieškovės reikalavimas skaidyti Pirkimo objektą į dalis yra nepagrįstas jokiais objektyviais argumentais ir (ar) teisės aktų nuostatomis, be to, toks Pirkimo objekto skaidymas nėra priimtinas trečiajam asmeniui, kadangi Pirkimo skaidymo atveju sumažėtų darbo efektyvumą, padidėtų administracinių darbų apimtys ir kaštai.
  4. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant ginčus dėl pirkimo objektų sujungimo į vieną, išsamiai ir nuosekliai pasisakoma, kad nors nei VPĮ, nei kituose teisės aktuose perkančiosioms organizacijoms nenustatyta pareigos išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą į kelis, tačiau tai nereiškia, kad jos šioje srityje turi visišką diskreciją; atsižvelgiant į lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną, jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmoniškųjų išteklių administravimo tikslais; atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną turi būti pagrįstas svarbiomis priežastimis, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną lemia mažesnį dalyvių skaičių, nei jis būtų šiuos pirkimo objektus išskaidžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010, 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015, 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-161-415/2015).
  5. Pirkimo objektų sujungimo pagrįstumo vertinimui ypač svarbus ir vienas viešųjų pirkimų principų – proporcingumo principas. Net ir tais atvejais, kai pirkimo objektų sujungimas lems mažesnį dalyvių skaičių, t. y. neleis kai kuriems tiekėjams pateikti pasiūlymų, tai neturėtų būti laikoma neteisėta, jei toks sujungimas ne tik pagrįstas svarbiomis priežastimis, bet ir yra būtinas perkančiosios organizacijos tikslui pasiekti, o kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, pirkimo objektų išskaidymu, šio tikslo nebūtų galima pasiekti. VPĮ įtvirtintas reikalavimas užtikrinti lygias sąlygas visiems tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose, draudimas juos diskriminuoti ar riboti konkurenciją negali būti suprantamas kaip visiškai absoliutus, tačiau bet koks perkančiosios organizacijos potencialus ar faktinis tiekėjų dalyvavimo viešojo pirkimo konkurse varžymas turi atitikti tokio varžymo tikslingumo ir pagrįstumo kriterijus.
  6. Taigi kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas pagrįstas svarbiomis priežastimis (pagrindų pobūdžio vertinimas) ir ar šis sprendimas vienintelis galimas ir būtinas, ar norimo rezultato negalima pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumas).
  7. Pirkimo skaidymo naudingumas ir tikslingumas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas aplinkybes, pirkimo objekto dalumą bei jo pobūdį. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija siekia įsigyti oro linijų trasų valymo, šakų genėjimo ir medžių iškirtimo darbus Kauno regione. Priešingai nei tvirtina ieškovė, siekiami įsigyti darbai iš esmės savo pobūdžiu yra panašūs ir tarpusavyje susiję, pasižymintys kompleksiniu pobūdžiu. Pavyzdžiui, trasos valymo metu išvaloma auganti sumedėjusi augmenija, o medžių iškirtimo darbų metu kertami toje pačioje trasoje esantys medžiai.
  8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų darbų vienarūšiškumą, turėjo pakankamą pagrindą neišskaidyti ginčo Pirkimo objekto. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad, suskaidžius Pirkimo objektą į dalis pagal darbų pobūdį ir jų atlikimo vietą, būtų galimai ribojama tiekėjų konkurencija, nes Pirkime ar Pirkimo dalyje būtų sudaromos sąlygos dalyvauti tik daliai tiekėjų, turinčių atitinkamus žmogiškuosius ir techninius pajėgumus vykdyti perkamus darbus konkrečiose zonose, dėl ko galimai išaugtų tiekėjų kaštai. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, Pirkimo objekto skaidymas į dalis pagal darbų atlikimo vietą ir darbų pobūdį apsunkintų sklandų ir operatyvų perkamų paslaugų teikimą bei apsunkintų trečiojo asmens siekiamų įsigyti darbų efektyvumą, padidintų administracinių darbų apimtis ir kaštus, kas papildomai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju netikslinga būtų ginčo Pirkimo objektą skaidyti į smulkesnes dalis. Vien tai, kad perkančioji organizacija Techninėje specifikacijoje išskyrė tris atskiras darbų grupes bei nurodė tų darbų maksimalius kiekius negali suponuoti išvados, kad Pirkimo objektas ir turi būti skaidomas į atskiras dalis pagal nurodytas grupes.
  9. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bet kuriuo atveju apeliantės išskiriamos zonos (miškų masyvai, nacionaliniai ir regioniniai parkai ir draustinių proskynos bei už proskynos ribų; miestai, gyvenvietės, miško parkai, sodai ir sodybos; avariniai (neplaniniai) darbai) būtų pasiskirsčiusios po visą Kauno regioną, todėl logistikos prasme tiekėjui reiktų važinėti ir savo pajėgumus skirstyti po visą regioną.
  10. Be to, šiuo atveju sujungiant pirkimo objektus į vieną nėra ribojamas vienu tiekėju ir tiekėjų skaičius, kadangi Pirkimo sąlygos neriboja tiekėjų teisės Pirkime pasitelkti subrangovus ar dalyvauti kartu su jungtinės veiklos partneriais ir (ar) kooperuoti jėgas atsižvelgiant į savo techninius pajėgumus, todėl pačiam tiekėjui neturint pajėgumų atlikti numatomus darbus ar kurią nors jų dalį, tiekėjas gali pasitelkti subrangovus ar jungtinės veiklos partnerius, kurie tokius pajėgumus turėtų (Pirkimo sąlygų 6 skyrius). Ieškovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad yra tik vienas potencialus tiekėjas, galintis pasiūlyti perkančiajai organizacijai perkamus 0,4-10 kV oro linijų trasų valymo, šakų genėjimo, ir medžių iškirtimo darbus Kauno regione,ieškovės argumentas, kad neišskaidžius Pirkimo į atskiras dalis, yra ribojama konkurencija ir užkertamas keliamas smulkiesiems tiekėjams dalyvauti Pirkime, yra atmetami.
  11. Bet kuriuo atveju pažymėtina, kad galimų tiekėjų skaičius (ar tai būtų vienas ar keliolika) neturi lemiamos reikšmės nustatant neteisėtą konkurencijos iškraipymą, kadangi atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną savaime riboja tiekėjų varžymąsi. Kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas pirmiausiai priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas pagrįstas svarbiomis priežastimis ir ar šis sprendimas vienintelis būdas pasiekti norimą tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).
  12. Nurodytų argumentų ir teismų praktikos konteskte spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ginčo Pirkimo pobūdį bei padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju atskirų Pirkimo objektų sujungimas į vieną nepažeidžia tiekėjų konkurencijos, nes pagrįstas objektyviomis priežastimis, yra būtinas perkančiosios organizacijos tikslui pasiekti, o kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, pirkimo objektų išskaidymu, šio tikslo pasiekimas būtų apsunkintas.

14Dėl procesinės bylos baigties

  1. Esant nurodytoms aplinkybėms, remiantis apeliacinio skundo argumentais, naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 16 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

15Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

  1. Kaip jau ir buvo minėta, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovei bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos. Atsakovė ir trečiasis asmuo jokių dokumentų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teismui nepateikė.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Nutarė

17Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai