Byla eB2-542-436/2019
Dėl atsakovės bankrutavusios A. M. įmonės veiklos pripažinimo pasibaigusia dėl bankroto

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl atsakovės bankrutavusios A. M. įmonės veiklos pripažinimo pasibaigusia dėl bankroto, ir

Nustatė

2atsakovės A. M. įmonės administratorė pateikė prašymą priimti sprendimą dėl A. M. įmonės veiklos pabaigos.

3Kreditoriams apie teismo posėdį pranešta paskelbiant teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį specialiame interneto tinklalapyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 235 straipsnio 6 dalis). Bankroto administratorė kreditoriams apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešė elektroniniu paštu.

4Prašymas tenkinamas.

5Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartimi A. M. įmonei iškelta bankroto byla, administratore paskirta E. P.. 2018 m. balandžio 26 d., 2018 m. rugsėjo 7 d., 2019 m. vasario 18 d. nutartimis teismas patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. 2018 m. birželio 15 d. nutarta taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą. 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

6Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 32 straipsnio 4 dalį po to, kai administratorius pateikia ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos.

7Iš bylos duomenų ir bankroto administratoriaus pateiktų duomenų nustatyta, kad įmonė ir jos savininkas iškėlus bankroto bylą, jokio turto neturėjo. Bankroto proceso metu buvo gautos tik 232,70 Eur lėšos vykdymo procese, jos buvo panaudotos bankroto administravimo išlaidų daliai atlyginti, liko nepatenkinti visi patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai (11 635,06 Eur) ir dalis administravimo išlaidų. Įmonėje galiojančių sutarčių, turto, piniginių lėšų nėra, įmonėje nedirba nei vienas darbuotojas. Administratorės mano, kad yra atlikusi visus ĮBĮ numatytus veiksmus, todėl tęsti bankroto procesą nėra tikslinga.

8Teismas pažymi, kad kreditoriai iki šios dienos nėra pateikę teismui jokių argumentų ar įrodymų, jog bankroto procedūra negali būti baigiama ir yra aplinkybių, dėl kurių ji turėtų būti tęsiama. Teismui savo iniciatyva patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazę nustatyta, jog bylų, kuriose A. M. įmonė dalyvautų proceso šalimi, nėra. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos pažyma patvirtina, kad A. M. įmonė su Aplinkos apsaugos departamentu yra atsiskaičiusi.

9Nurodytina, kad sprendžiant dėl įmonės pabaigos teismas privalo patikrinti, ar yra materialusis pagrindas tokiam sprendimui priimti. Teismas gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013; 2013 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013, ir kt.). Konkrečiai tai reiškia, jog teismas turi įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, kad kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu.

10Šiuo atveju, teismo vertinimu, nėra įrodymų, jog įmonė turėtų daugiau turto, ar kad būtų sandorių, kuriuos nuginčijus to turto daugiau atsirastų. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes spręstina, jog yra ir materialusis pagrindas pripažinti įmonę pasibaigusia. Be to pažymėtina, jog vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie įrodymų dėl egzistavimo realios galimybės tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-979/2014; 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007).

11Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, jog administratorė atliko visus procedūrinius veiksmus, būtinus užbaigti bankroto procedūrą ĮBĮ 32 straipsnyje nustatytu pagrindu ir pripažinti įmonės veiklą pasibaigusia, o byloje esantys ir ištirti įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bankroto procedūrą būtų tikslinga tęsti. Atsižvelgiant į tai, priimtinas sprendimas dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis).

12Teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalimi, Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,

Nutarė

13pripažinti bankrutavusios A. M. įmonės (juridinio asmens kodas 135769073) veiklą pasibaigusia likvidavus dėl bankroto.

14Įpareigoti administratorę atlikti veiksmus, numatytus ĮBĮ 32 straipsnio 5 dalyje.

15Sprendimo kopiją siųsti administratoriui.

16Įpareigoti administratorę sprendimo kopiją įteikti kreditoriams.

17Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti byloje esančius vykdomuosius dokumentus, perduotus antstolių į bankroto bylą, pagal kuriuos išieškojimas yra vykdomas iš įmonės savininko A. M. (DOK-4967, 15227, 22986, 35961, 27465, 28660, 29817, 30003).

18Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai