Byla 3K-3-152/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens AB „Vakarų laivų gamykla“ bei ieškovų V. J., G. P., V. P., I. I., I. L., V. S., A. B., V. B., V. M., J. T., V. G., G. P. kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. liepos 21 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. J., G. P., L. D., V. P., I. I., V. G. (tėvas), V. G. (sūnus), O. T., J. S., A. B., P. P., O. B., J. G., A. Z., G. P., Ž. B., I. L., R. B., V. O., V. S., V. S., A. B., V. B., V. M., V. G., I. V., V. S., J. T., S. Š., J. P. ir B. T. ieškinį atsakovams West Atlantic Fisching Company Ltd ir Tricroft International Ltd dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo; trečiasis asmuo – AB „Vakarų laivų gamykla“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Atsakovas West Atlantic Fishing Company Ltd (toliau – laivo savininkas) 2000 m. birželio 15 d. sudarė su AB „Vakarų laivų remontas” sutartį dėl laivo PTMC ,,Chougo”, esančio Klaipėdos uoste, remonto darbų.

5Laivo remonto laikotarpiui su ieškovais buvo sudarytos įgulos narių samdos sutartys (darbo sutartys). Sutartys sudarytos samdytojo – atsakovo Tricroft International Ltd (toliau – laivo valdytojas) vardu per atstovą, atstovaujantį tiek laivo savininkui, tiek laivo valdytojui. Jos patvirtintos laivo savininko antspaudu.

6AB „Vakarų laivų remontas“ dėl nemokėjimo už remonto darbus 2001 m. rugpjūčio 8 d. juos sustabdė ir tą pačią dieną kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl skolos priteisimo. Teismo 2002 m. kovo 25 d. sprendimu AB „Vakarų laivų remontas“ iš laivo savininko West Atlantic Fishing Company Ltd ši skola buvo priteista (civilinė byla Nr. 3-71/2002).

7Ieškovai nurodo, kad nutraukus laivo remonto darbus nutrūko su jais sudarytos darbo sutartys, bet liko jiems neišmokėtas darbo užmokestis bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Nors samdos sutartys buvo sudarytos ne su laivo savininku, o su jo valdytoju, tačiau pastarasis veikė tik laivo savininko interesais, todėl jo sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam ir abu atsakovai yra solidariai atsakingi už netinkamai pagal samdos sutartis įvykdytas prievoles.

8Ieškovai prašė pagal jų pateiktus apskaičiavimus priteisti jiems solidariai iš atsakovų neišmokėtą darbo užmokestį, kompensacijas už nepanaudotas atostogas bei delspinigius už uždelstą atsiskaityti laiką.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. liepos 21d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies:

111) dalies ieškovų reikalavimus patenkino iš dalies ir priteisė jiems iš atsakovo West Atlantic Fisching Company Ltd išmokas, susijusias su darbo santykiais: V. J. – 108 011,33 Lt, A. B. – 10 781,66 Lt, V. B. – 18 901,95 Lt, Ž. B. – 6397,98 Lt, V. G. (tėvui) – 43 447,36 Lt, V. G. (sūnui) – 6751,42 Lt, I. L. – 6524,67 Lt, P. P. – 6955,53 Lt, G. P. – 10 770,57 Lt, V. P. – 6751,42 Lt, G. P. – 11 442,14 Lt, J. S. – 24 386,93 Lt, A. Z. – 6751,42 Lt, L. D. – 15 196,92 Lt; kitą jų ieškinio reikalavimų dalį atmetė;

122) ieškovų R. B., O. B., A. B., J. G., V. G., I. I., V. M., V. O., J. P., V. S., V. S., V. S., S. Š., B. T., O. T., J. T. ir I. V. reikalavimus atmetė dėl ieškinio senaties termino praleidimo.

13Teismas nurodė, kad pagal Prekybinės laivybos įstatymo 5 straipsnio 5 dalį ginčui turėtų būti taikytina Belizo teisė, tačiau, nesant galimybės nustatyti šios teisės turinio bei prašant ieškovams ir neprieštaraujant kitiems proceso dalyviams, taikytina Lietuvos Respublikos teisė (CPK 808 straipsnis).

14Teismas nustatė, kad laivo „Chougo“ savininkas yra kompanijos Tricroft International Ltd antrinė įmonė West Atlantic Fisching Co Ltd. Laivo savininkas, atstovaujamas A. S., 2002 m. birželio 15 d. sudarė su AB „Vakarų laivų remontas“ laivo remonto sutartį. Remonto trukmė buvo nustatyta 45 paros nuo remonto pradžios. Sutartyje buvo nustatyta, kad laivo savininkas atsako už laivo ir jo įgulos draudimo visam remonto laikotarpiui priėmimą (sutarties 9.1 punktas). Remonto darbai buvo nutraukti 2001 m. rugpjūčio 8 d., kai darbų vykdytojas AB „Vakarų laivų remontas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos išieškojimo, ir toliau nebetęsiami. Ieškovai su bendrove Tricroft International Ltd, atstovaujama atstovo A. S., sudarė samdos sutartis darbui laive jo remonto laikotarpiui. Dalį šių sutarčių pasirašė A. S., tačiau didžioji jų dalis pasirašyta laivo kapitono (ieškovo V. J.), ir visos jos patvirtintos laivo kapitono antspaudu.

15Teismas padarė išvadą, kad darbo sutartis ieškovai sudarė su laivo savininku West Atlantic Fisching Co Ltd. ir jis laikytinas tinkamu atsakovu, atsakančiu už prievoles, kilusias iš samdos sutarčių. Šią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad: laivo remontas buvo atliekamas ir laivo įgula samdoma tik laivo savininko interesams; laivo remonto ir įgulos narių samdos sutartis sudarinėjo vienas ir tas pats asmuo (A. S.); visos samdos sutartys pasirašytos bei patvirtintos laivo savininko antspaudu; byloje nėra įrodymų, kokie laivo valdymo santykiai siejo abu atsakovus; pagal ieškovo V. J. paaiškinimą buvo tik pasinaudota atsakovo Tricroft International Ltd įgulos narių samdos blankais.

16Teismas nurodė, kad pagal Prekybinės laivybos įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą laivo valdytojo darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, priskiriami prie privilegijuotų reikalavimų. Pagal šio įstatymo 64 straipsnį teisė į privilegijuotų reikalavimų patenkinimą pasibaigia suėjus vieneriems metams nuo privilegijuoto reikalavimo teisės atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1998 m. gegužės 15 d. nutarime Nr. 6 yra išaiškinęs, kad pagal DĮK 241 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų bei 242 straipsnio 2 dalies normų analogiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo bet kuris darbuotojas gali kreiptis tiesiogiai į teismą per vienerius metus nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie pažeistas teises. Teismas konstatavo, kad dalis ieškovų visiems savo reikalavimams praleido ieškinio senaties terminą ir neprašo jo atnaujinti. Atsakovo West Atlantic Fisching Co Ltd atstovas prašo dėl dalies ieškovų, o trečiasis asmuo AB „Vakarų laivų gamykla“ – dėl jų visų taikyti ieškinio senatį, todėl šių ieškovų ieškiniai atmestini dėl ieškinio senaties.

17Kitų ieškovų reikalavimus teismas patenkino pagal ieškinio senaties terminą, t. y. priteisė išmokas, apskaičiuotas po 2002 m. gegužės 12 d.: ieškovams V. J., A. B., V. B., Ž. B., L. D., V. G. (sūnui), P. P., G. P., V. P., A. Z. iki 2003 m. balandžio 1 d., V. G. (tėvui) – iki 2002 m. gruodžio 31 d., I. L. – iki 2002 m. lapkričio 28 d., G. P. – iki 2002 m. lapkričio 30 d., J. S. – iki 2003 m. kovo 1 d. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nėra ginčo dėl ieškovų darbo trukmės ir apskaičiuotų išmokų, priteisė išmokas pagal ieškovų pateiktus apskaičiavimus. Šių ieškovų reikalavimus dėl išmokų už darbą iki 2002 m. gegužės 12 d. priteisimo teismas atmetė, suėjus ieškinio senaties terminui.

18Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi trečiojo asmens bei ieškovų apeliacinius skundus, 2007 m. spalio 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė:

191) ištaisė teismo sprendimo dalis, kuriose padaryti rašymo apsirikimai ir aritmetinės klaidos dėl ieškovui J. S. priteistinų sumų, ir nurodė, kad šiam ieškovui priteistina 12 620 Lt išmokų, susijusių su darbo santykiais;

202) priėmė dalies ieškovų (J. P., R. B., O. B., V. S., J. G., V. O., V. G., B. T., V. S., O. T., S. Š., I. V., A. Z., V. G. (tėvo), Ž. B., A. B. L. D., P. P.) atsisakymus nuo ieškinio (jie atlygintinai perleido trečiajam asmeniui reikalavimo teisę į jiems priklausančias išmokas) ir šią bylos dalį nutraukė; panaikino teismo sprendimo dalis, kuriomis išspręsti šių ieškovų reikalavimai;

213) priėmė ieškovo J. S. atsisakymą nuo apeliacinio skundo ir apeliacinį procesą dėl šios dalies nutraukė;

224) teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkinti ieškovų V. J., G. P., V. P, I. L., V. B., V. G. (sūnaus), G. P. reikalavimai, pakeitė ir jiems priteistas išmokų sumas sumažino: V. J. – iki 92 559,11 Lt; G. P. – iki 9229,72 Lt, V. P. – iki 5785,56 Lt, I. L. – iki 5497,43 Lt, V. B. – iki 16 197,82 Lt, V. G. (sūnui) – iki 5785,56 Lt, G. P. – iki 10 476,28 Lt, J. S. – iki 10 760 Lt.

23Kitą teismo sprendimo dalį teisėjų kolegija paliko nepakeistą.

24Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad darbo sutartis ieškovai sudarė su laivo savininku ir kad būtent šis atsakovas turi atsakyti pagal ieškinį. Ji nurodė, kad CK 1.126 straipsnio 2 dalies norma suteikia teisę teismui ieškinio senatį taikyti bet kurios ginčo šalies reikalavimu. Trečiasis asmuo yra tiesiogiai suinteresuota šioje byloje nagrinėjamo ginčo šalis, nes ieškovų pareikštų finansinių reikalavimų tenkinimas tiesiogiai paveiktų jo teises. Be to, reikalavimą taikyti ieškinio senatį ieškovų A. B., V. M.ir J. T. reikalavimams pareiškė ne tik trečiasis asmuo, bet ir atsakovas. Teismas pagrįstai nurodė, kad reikalavimams priteisti išmokas už laikotarpį iki 2002 m. gegužės 12 d. ieškovai praleido Prekybinės laivybos įstatyme nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šiuo atveju specialiajame įstatyme, reglamentuojančiame jūrininkų darbo laive ypatumus, jų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, nustatytas trumpesnis – vienerių metų – ieškinio senaties terminas, nei DK nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas. Reikalavimams dėl delspinigių priteisimo taip pat taikytinas specialiajame įstatyme nustatytas vienerių metu ieškinio senaties terminas, o ne CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas.

25Teisėjų kolegija sumažino ieškovams priteistus delspinigius už uždelstą atsiskaityti laiką tokiais motyvais: Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatyme nustatytas delspinigių dydis – 0,06 proc. nuo priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną. Delspinigių sąvoką, paskirtį ir kitus su delspinigiais susijusius klausimus reglamentuoja Civilinis kodeksas. Pagal CK 6.71 straipsnį delspinigiai yra viena iš netesybų formų. Jeigu netesybos yra aiškiai per didelės, teismas gali jas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Ieškovams teismo priteisti delspinigiai sudaro nuo 28,6 iki 31,45 proc. visų jiems priteistų sumų. Ieškovai nenurodė, kad jie patyrė nuostolių dėl laiku neišmokėtų išmokų, susijusių su darbo santykiais, neįrodinėjo tokių nuostolių dydžio. Jiems priteisti delspinigiai yra aiškiai per dideli, todėl mažintini 50 proc.

26Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo ginčo dėl ieškovų darbo trukmės ir išmokų dydžio. Trečiasis asmuo apeliacinės instancijos teisme taip pat nenurodė, kurių ieškovų reikalavimai ir už kokius laikotarpius apskaičiuoti nepagrįstai, nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovų pateiktų išmokų apskaičiavimo pagrįstumą. Dėl to trečiojo asmens apeliacinio skundo teiginys, kad ieškovų reikalavimų įrodymai nepakankami, o skolų sumos ir laikotarpiai išgalvoti arba labai netikslūs, negali turėti įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

27Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. lapkričio 16 d. priėmė papildomą nutartį, kuria: 1) ištaisė 2007 m. spalio 2 d. nutartyje padarytą rašymo apsirikimą; 2) priteisė trečiajam asmeniui iš ieškovų žyminį mokestį bei grąžino trečiajam asmeniui jo sumokėtą žyminį mokestį paduodant apeliacinį skundą; 2) atmetė trečiojo asmens prašymą dėl 2007 m. spalio 2 d. nutarties išaiškinimo. Į trečiojo asmens klausimą, kodėl nebuvo išspręstas jo prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo teisėjų kolegija nurodė, kad naujus įrodymus trečiasis asmuo pateikė, kai byla jau buvo išnagrinėta iš esmės, todėl toks prašymas negalėjo būti sprendžiamas.

28III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

29Kasaciniu skundu trečiasis asmuo AB „Vakarų laivų gamykla“ prašo panaikinti teismų sprendimo ir nutarties dalis, kuriomis patenkinti ieškovų V. J., G. P., V. P., I. L., V. B., V. G. (sūnaus), G. P., J. S. reikalavimai, ir šių ieškovų reikalavimus atsakovui West Atlantic Company Ltd. atmesti.

30Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

311. Teismai pažeidė įrodinėjimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, aiškinimo ir taikymo.

32Kasatorius mano, kad teismai nepagrįstai priteisė ieškovams išmokas, susijusias su darbo santykiais, iš laivo savininko – atsakovo West Atlantic Fishing Company Ltd., nes su juo ieškovai neturėjo teisinių darbo santykių.

33Teismai nepasisakė dėl byloje esančių įrodymų, iš kurių turinio, kasatoriaus nuomone, galima padaryti išvadą, kad ieškovai buvo susiję darbo teisiniais santykiais ne su laivo savininku, bet su laivo valdytoju – atsakovu Tricroft International Ltd. Šis atsakovas yra laivo valdytojas, jis organizavo laivo remontą, todėl logiška, kad jis ir samdė ieškovus remonto darbams. Visuose samdos sutartyse nurodyta, kad įgulą samdo laivo valdytojas. Dėl to tinkamas atsakovas byloje yra laivo valdytojas ir jis turi atsakyti ieškovams už prievoles pagal samdos sutartis.

34Byloje neįrodyta, kad sudarant samdos sutartis laivo savininkui buvo tinkamai atstovaujama, taip pat nenustatyta, kas pasirašė šias sutartis, todėl darytina išvada, jog samdos sutartys laivo savininko nepasirašytos ir juose tinkamai, kaip tai nustatyta CK 1.73 straipsnio 2 dalyje, neišreikšta jo valia suteikti ieškovams darbą. Teismai suabsoliutino samdos sutartyse esančio laivo kapitono antspaudo su jame esančiu laivo savininko West Atlantic Fishing Company Ltd pavadinimu reikšmę. Teismų išvada, kad šis antspaudas įrodo ieškovų ir laivo savininko teisinių darbo santykių buvimą, tinkamai nemotyvuota. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad trečiojo asmens nepakankamais įrodymais negalima paneigti pirmosios instancijos teismo išvados, jog darbo sutartis su ieškovais sudarė laivo savininkas, nemotyvuota, taip pažeistas CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas.

35Kasatoriaus nuomone, ieškovų reikalavimai dėl darbo užmokesčio pritesimo nepagrįsti pakankamais įrodymais. Kasatorius faksu ir registruotu laišku išsiuntė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus apie ieškovų lankymąsi darbe (šie įrodymai buvo laikomi prarastais). Iš jų matyti, kad dalis ieškovų iš viso nebuvo remontuojamame laive, o kitų ieškovų darbo trukmė laive yra gerokai trumpesnė, nei nurodyta ieškinyje. Šiais įrodymais galima paneigti didelę dalį ieškovų piniginių reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepasisakė dėl naujų įrodymų priėmimo, taip pažeidė CPK 181 straipsnio 1 dalį, 314 straipsnį.

36Dėl nurodytų procesinės teisės normų pažeidimų teismų sprendimo ir nutarties dalys, kuriomis patenkinti ieškinio reikalavimai, yra absoliučiai negaliojančios pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (sprendimas, nutartis yra be motyvų).

372. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 48 straipsnio 1 dalį.

38Apeliacinės instancijos teisme buvo pateikti įrodymai apie tai, kad kasatorius (trečiasis asmuo) įgijo reikalavimo teises iš dalies ieškovų, t. y. tapo jų ieškinio reikalavimų teisių perėmėju, tačiau teismas neįtraukė jo į bylą vietoje ieškovų.

393. Teismai tiek pagrindiniams, tiek ir papildomiems (delspinigiams) ieškovų reikalavimams taikė vienerių metų ieškinio senaties terminą. Kasatorius mano, kad reikalavimams dėl delspinigių priteisimo turėjo būti taikomas CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Kita vertus, byloje nesant įrodymų apie ieškovams padarytus nuostolius, delspinigiai apskritai jiems nepriteistini.

40Kasaciniu skundu ieškovai V. J., G. P., V. P., I. I., I. L., V. S., A. B., V. B., V. M., J. T., V. G., G. P. prašo pakeisti teismų sprendimo ir nutarties dalis, kuriomis atmesta dalis ieškovo reikalavimų, ir priimti nutartį, kuria visiškai patenkinti jų ieškinio reikalavimus.

41Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

421. Teismai nepagrįstai trečiojo asmens AB „Vakarų laivų gamykla“ prašymu taikė ieškinio senatį ieškovų reikalavimams.

43Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Pagal CPK 41 straipsnio 1 dalį ginčo šalys yra ieškovas ir atsakovas, taip pat tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Šiuo atveju AB „Vakarų laivų gamykla“ yra byloje trečiasis asmuo (atsakovo pusėje), nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, todėl pagal įstatymą neturi teisės reikšti reikalavimo dėl ieškinio senaties termino taikymo. Teismai neturėjo pagrindo aiškintis su ieškinio senatimi susijusių klausimų ir ją taikyti trečiojo asmens prašymu. Atsakovo (laivo savininko) atstovas reikalavimą taikyti ieškinio senatį pareiškė tik paskutinio pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, ir tik dėl dalies ieškovų (R. B., O. B., A. B., V. G., V. M., V. O., J. P. ir J. T.) reikalavimų. Teismas galėjo spręsti ieškinio senaties taikymo klausimą tik šių ieškovų atžvilgiu.

442. Kasatoriai mano, kad nė vienas iš jų nepraleido ieškinio senaties termino ir jų reikalavimai turi būti patenkinti.

45Teismai nepagrįstai taikė Prekybinės laivybos įstatymo 64 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl vienerių metų ieškinio senaties termino laivo valdytojo darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais. Teismai, spręsdami klausimą dėl ieškinio senaties, turėjo vadovautis Darbo kodekso 27 straipsniu, kuriame nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas ir kurio ieškovai nepraleido.

46Prekybinės laivybos įstatymo įsigaliojimo metu (1996 m. spalio 18 d.) galiojo Darbo sutarties įstatymas ir Darbo įstatymų kodeksas, kuriuose reikalavimams, kylantiems dėl neišmokėtų darbo išmokų, konkretus senaties terminas nebuvo nustatytas. 2003 m. įsigaliojus Darbo kodeksui, šiems reikalavimams nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Kasatorių nuomone, įstatymų leidėjas pamiršo suderinti retai taikomą specialiojo Prekybinės laivybos įstatymo 64 straipsnio normą su Darbo kodekse nustatytu bendruoju ieškinio senaties terminu. Tai vertintina kaip įstatymo spraga, nes darbuotojų teisės turi būti užtikrinamos vienodai, nepriklausomai nuo to, kas yra jų darbdavys. Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4, 11 straipsniuose nustatyta, kad įstatymai, galioję iki Darbo kodekso įsigaliojimo, galioja tiek, kiek jie neprieštarauja Darbo kodeksui; jeigu tarp Darbo kodekso normos ir kito įstatymo normos yra prieštaravimų, tai taikoma Darbo kodekso norma. Prekybinės laivybos įstatymo 64 straipsnio 1 dalies iš esmės prieštarauja DK 27 straipsnio normai ir pažeidžia darbuotojo interesus. CK 1.124 straipsnyje įtvirtinta ieškinio senaties samprata – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Tuo tarpu Prekybinės laivybos įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje nustatytas naikinamasis terminas privilegijuotiems reikalavimams patenkinti. Tai neatitinka ieškinio senaties instituto pagrindų.

47Kasatoriams neaišku, kodėl teismai nusprendė, kad ieškovų reikalavimai turi būti tenkinami tik pagal ieškinio senaties terminą, t. y. išmokomis, apskaičiuotomis po 2005 m. gegužės 12 d. Darbo kodekso 298 straipsnyje nustatytas laikotarpis, už kurį gali būti apskaičiuojamas neišmokėtas darbo užmokestis bei su juo susijusios sumos, t. y. tokios išmokos darbuotojui priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Taigi, teismai privalėjo vadovautis ne trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, prašymu taikyti ieškinio senatį, bet imperatyviosiomis Darbo kodekso, turinčio aukštesnę galią nei kiti darbo santykius reglamentuojantys įstatymai, nuostatomis. Kasatoriai taip pat mano, kad šiuo atveju pagal analogiją turi būti taikoma Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostata, jog Civilinio kodekso nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, nustatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Darbo kodeksas įsigaliojo dar nepasibaigus ankstesniųjų darbo įstatymų nustatytam vienerių metų ieškinio senaties terminui ieškovų reikalavimams pareikšti, todėl turi būti taikomas Darbo kodekse nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas.

48Atsiliepime į trečiojo asmens kasacinį skundą ieškovai prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Jie nurodo, kad kasatorius nepagrįstai teigia, jog darbo sutartys buvo sudarytos su laivo valdytoju. Ieškovai mano, kad tikrasis jų darbdavys buvo laivo savininkas, o laivo valdytojas tik jam atstovavo ir veikė jo interesais. Už prievolių pagal darbo sutartis vykdymą abu atsakovai turi atsakyti solidariai. Trečiojo asmens pateikti įrodymai patvirtina tik tą faktą, kad laivo valdytojas buvo atsakovas Tricroft International Ltd., tačiau nepagrindžia aplinkybės, jog ieškovų darbdavys buvo laivo valdytojas. Teismai pagrįstai pripažino šiuos įrodymus nepakankamais. Nepagrįsti skundo argumentai dėl teisės normų, reglamentuojančių naujų įrodymų pateikimą, pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas papildomoje nutartyje pasisakė, kodėl nesprendė trečiojo asmens prašymo dėl naujų įrodymų priėmimo. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad delspinigiai ieškovams nepriteistini, nes jie neįrodė nuostolių. DK ir Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatyme nenustatyta darbuotojo pareigos įrodinėti nuostolių buvimą. Ieškovai patyrė nuostolių tik dėl to, kad jiems laiku nebuvo išmokėtas darbo užmokestis.

49Atsiliepime į ieškovų kasacinį skundą trečiasis asmuo prašo skundą atmesti. Jame nurodoma, kad teismai teisingai taikė pagrindiniams ieškovų reikalavimams specialiajame įstatyme nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, taip pat yra proceso ir ginčo šalis. Tokia išvada išplaukia iš CPK 47 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurią tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas su tam tikromis išimtimis, tarp kurių neįvardytas draudimas reikalauti taikyti ieškinio senatį.

50Teisėjų kolegija

konstatuoja:

51IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

52Trečiojo asmens kasacinio skundo argumentai dėl CPK 185 straipsnio pažeidimo, sprendžiant, su kuo buvo sudarytas įgulos nario samdos kontraktas, kuris vertinamas kaip darbo sutartis, yra nepagrįsti. Pagal CPK 185 straipsnį įrodymai kaip byloje esantys faktiniai duomenys yra įvertinami visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjus bylos aplinkybes. Tinkamas įrodymų įvertinimas yra tada, jei vertinami ne tik darbo sutarties įrašai, bet ir sutarties sudarymo bei vykdymo aplinkybės, nes jos atspindi visas reikšmingas bylos aplinkybes ir pagal įstatymą turi reikšmės faktinių duomenų vertinimui ir išvadoms. Teismai pagrįstai vadovavosi tuo, kokie santykiai siejo laivo savininką ir valdytoją, kad jiems atstovavo tas pats asmuo, kad darbo sutarčiai sudaryti buvo naudojami blankai su laivo savininko antspaudais ir jo atstovų parašais. Šios sutartys nepripažintos negaliojančiomis, o dėl trečiojo asmens prieštaravimuose nurodytų aplinkybių pagal Lietuvos teisę negali būti laikomos niekinėmis, t. y. nesukuriančiomis darbo teisinių santykių. Jos sukuria darbo teisinius santykius, o jų dalyvius teismai nustatė pagal byloje esančių faktinių duomenų visumą, vadovaudamiesi CPK 185 straipsnio reikalavimu visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylos aplinkybes. Kasacinio skundo teiginiai, kad nereikėtų remtis tokiomis aplinkybėmis, pvz., kad sutartyse yra laivo savininko antspaudai, o reikia vadovautis tuo, kad jose sutarties šalimi nurodytas laivo valdytojas, o ne savininkas, neatitinka visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo imperatyvo, todėl atmestini.

53Trečiojo asmens kasacinio skundo argumentas dėl CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimo kaip kasacijos pagrindas nepagrįstas teisiniais argumentais. Trečiasis asmuo teigia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog darbo sutartis su ieškovais sudarė laivo savininkas, yra nemotyvuota. Teismas, darydamas išvadą, su kuo buvo sudaryta sutartis, rėmėsi sutartyse esančiais įrašais, jas sudariusio asmens paaiškinimais, sutartyse nurodytais atstovo duomenimis, laivo savininko antspaudo faktu, kitais įrodymais, o apelianto pateiktą įrodymą paneigė priešingos šalies faktiniais duomenimis, kurias įvertino kaip patikimus. Šiuos duomenis teismas aptarė nutartyje (nutarties 7 lapas). Trečiojo asmens teiginys, kad teismo nutarties išvada nemotyvuota, niekuo nepagrįsta.

54Trečiojo asmens kasacinio skundo argumentai dėl CPK 181 ir 314 straipsnių pažeidimo yra nepagrįsti. CPK 181 straipsnyje reglamentuojamas teismo atsisakymas priimti įrodymus, kai šie pateikiami nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismui nauji įrodymai teikiami išimtiniais atvejais, bet jie gali būti teikiami. Paprastai pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, jei būtina, teismas gali tirti įrodymus po dalyvaujančių byloje asmenų kalbų. Tuomet jis apsvarsto, ar pagal CPK 314 straipsnį papildomi įrodymai priimami. Šioje byloje nagrinėjimas iš esmės buvo užbaigtas 2007 m. rugsėjo 24 d. (T. 6, b. l. 108), posėdžio metu prašymų dėl papildomų įrodymų gavimo ar būtinumo juos išreikalauti nepateikta. Jie teismui buvo išsiųsti 2007 m. rugsėjo 27 d., t. y. užbaigus bylos nagrinėjimą iš esmės ir nusprendus dėl nutarties priėmimo ir paskelbimo atidėjimo. Per šį laiką teismas neturi teisės priimti ir vertinti įrodymų, todėl neturi vadovautis CPK 181 ir 314 straipsniais. Teisėjų kolegija atmeta skundo argumentus dėl šių normų pažeidimo. Apeliaciniam procesui taikomos šio kodekso bendrosios nuostatos (CPK 302 straipsnis). Pagal jas teismas, išėjęs priimti sprendimą, turi teisę atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu pripažįsta, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes ar ištirti naujus įrodymus (CPK 256 straipsnis). Kasaciniame skunde nepateikti argumentai dėl CPK 256 straipsnio netinkamo taikymo, todėl teisėjų kolegija dėl to nepasisako, nes ginčas yra privatus ir nėra pagrindo išeiti už kasacinio skundo ribų (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

55Kasaciniame skunde trečiasis asmuo teigia, kad teismas, spręsdamas dėl darbuotojų reikalavimų apimties, pažeidė CPK 185 straipsnį, nes visapusiškai neištyrė visų bylos aplinkybių, susijusių su darbuotojų darbo trukme laive, o apie tai trečiasis asmuo teikė naujus įrodymus, nors ir pavėluotai. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nutartį, sprendžia, ar visos bylos aplinkybės ištirtos, ar nereikia papildomų įrodymų. Jeigu ne visos aplinkybės aiškios ir įrodymų reikia, tai yra pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą. Atnaujinimo pagrindas turėtų būti tai, kad bylos aplinkybės ar visi įrodymai nėra surinkti ir išnagrinėti, o ne tai, kad dar pateikta naujų ar papildomų įrodymų po bylos išnagrinėjimo iš esmės. Tik jų pateikimas savaime nėra pagrindas nagrinėjimą iš esmės atnaujinti, o neišnagrinėjimas nereiškia CPK 185 straipsnio pažeidimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas detaliai nesvarstė ieškovų reikalavimų dydžio, bet apsiribojo apibendrinta išvada. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismo nutarties dalys dėl patenkintų reikalavimų dydžio nemotyvuotos, todėl CPK 329 straipsnis nepažeistas, tačiau CPK 185 straipsnio reikalavimų nesilaikyta. Apeliacijos dalykas buvo kiekvieno įgulos nario darbo kontrakto trukmė ir įsiskolinimo darbuotojui dydis. Jis priklauso nuo dirbto laiko, o apeliacinės instancijos teismo nutartyje apie tai išvadų nėra. Taigi CPK 185 straipsnis pažeistas, ir tai yra pagrindas perduoti šią bylos dalį nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

56Trečiojo asmens kasacinio skundo argumentai dėl CPK 48 straipsnio pažeidimo atmestini. CPK 48 straipsnyje reglamentuojamas procesinis teisių perėmimas. Jeigu dėl reikalavimo perleidimo viena iš šalių pasitraukia iš bylos, tai teismas tą šalį pakeičia teisių perėmėju. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Jeigu ieškovo teises perima už atlyginimą trečiasis asmuo, dalyvaujantis byloje, o teismas apeliacinėje instancijoje šalies nepakeičia, tai šis pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties, nes teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Šalies pakeitimas dėl teisių perėmimo gali būti atliktas kasaciniame (CPK 359 straipsnio 4 dalis) ar vykdymo procese. Procesinė pažaida neturi įtakos priimtos nutarties teisėtumui, todėl nesudaro kasacijos pagrindo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kadangi byla perduodama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, tai šis teismas turi įvykdyti CPK 48 straipsnio reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo V. S. pareiškimas dėl ieškinio reikalavimo teisių perleidimo trečiajam asmeniui buvo gautas po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo ir paskelbimo. Jis susijęs su bylos nagrinėjimu apeliacine tvarka, todėl, atsižvelgiant į tai, kad byla perduodama nagrinėti iš naujo, perduodamas spręsti apeliacinės instancijos teismui bylą nagrinėjant iš naujo.

57Trečiojo asmens kasacinio skundo argumentai dėl įstatymų taikymo priteisiant delspinigius nepagrįsti. Delspinigiams iš darbo santykių išieškoti yra taikomas bendrasis DK 27 straipsnyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, jeigu neturi būti taikomas kitas darbo įstatymas, nustatantis trumpesnį senaties terminą delspinigiams išieškoti (DK 27 straipsnio 2 dalis). Civilinis kodeksas nėra darbo įstatymas, jo nuostatos dėl netesybų taikomos tik papildomai ir tik tais klausimais, kurių Darbo kodeksas nereglamentuoja. Darbo kodekse nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas, o trumpesni terminai gali būti nustatyti kituose darbo įstatymuose. Delspinigiai figūruoja darbo teisėje, jie yra nustatyti pagal Darbo kodekso 207 ir 292 straipsnius. Nors juose nenustatytas delspinigių senaties terminas, bet tai yra darbo santykių, o ne tik civilinės teisės institutas. Civilinio kodekso nuostatos dėl netesybų senaties termino neturi būti taikomos, nes bendrasis senaties terminas nustatytas, trumpesnių senaties terminų klausimas Darbo kodekse reglamentuotas (DK 27 straipsnio 2 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką delspinigių ieškinio senaties terminas taikomas pagal atitinkamų santykių metu galiojusius įstatymus – Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymą arba Darbo kodeksą, kuriuose nustatyta trejų metų ieškinio senatis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-128/2003). Teisėjų kolegija atmeta trečiojo asmens kasacinio skundo argumentus dėl delspinigių nepriteisimo. Kadangi byla perduodama nagrinėti iš naujo, tai teismas turi taikyti delspinigių priteisimą reglamentuojančias nuostatas pagal nurodytas teisės normas ir teismų praktiką.

58Trečiojo asmens kasacinio skundo argumentai dėl delspinigių nepriteisimo yra teisiškai nepagrįsti. Delspinigiai savo prigimtimi yra skirti kompensuoti nominalius, o ne realius nuostolius (CK 6.71 straipsnis). Nominalūs nuotoliai – tai preziumuojami dėl pažeidimo (vėlavimo atsiskaityti) nuostoliai. Jie priteisiami už sutarties pažeidimo faktą, o ne dėl realių nuostolių padarymo. Įstatymu ar sutartimi nustatytas delspinigių dydis neįrodinėjamas. Darbo teisėje delspinigių prigimtis ir paskirtis nesikeičia (DK 207, 292 straipsniai). Taigi trečiojo asmens argumentai neatitinka šių teisės nuostatų, todėl atmestini.

59Ieškovų kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį, taikymo yra pagrįsti.

60Ieškovai kreipėsi į teismą 2003 m. gegužės 12 d. Jie prašė priteisti už remonto darbus, atliktus laive, į kurį buvo priimti dirbti remonto darbų laikui. Ieškovų darbo trukmė, už kurią prašoma priteisti, yra skirtinga, prasideda nuo 2000 m. liepos 12 d., baigiasi 2003 m. balandžio 1 d. Nė vienam ieškovui nuo darbo trukmės, už kurios apmokėjimą pareikštas reikalavimas, pradžios iki ieškinio pareiškimo teisme nėra praėjęs trejų metų terminas. Kreipiantis į teismą galiojo DK, o įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai, galioję iki DK įsigaliojimo, galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam kodeksui, išskyrus atvejus, kai DK pirmenybę suteikia kitų įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatoms (Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnis). Pareiškiant ieškinį DK galiojo, įgyvendinant darbo įstatymus prieštaravimai tarp DK ir kitų įstatymų ar norminių teisės aktų sprendžiami DK naudai, o iš prieštaringų norminių darbo teisės aktų nuostatų yra taikomos darbuotojui naudingesnės (DK 11 straipsnis).

61Darbuotojų reikalavimų atsiradimo metu galiojo Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje arba DK 17 straipsnyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Tuo pčiu metu galiojo Prekybinės laivybos įstatymo 64 straipsnis, reglamentuojantis privilegijuotų reikalavimų ieškinio senaties terminus. Jie nustatyti vieneri metai nuo reikalavimo teisės atsiradimo dienos. Prekybinės laivybos įstatymo 11 skirsnyje reglamentuojami privilegijuoti reikalavimai, tačiau ne visi su šiais reikalavimais susiję teisiniai aspektai. Šio įstatymo 62 straipsnyje privilegijuoti reikalavimai apibūdinami kaip su prekybine laivyba susiję reikalavimai, kurie tenkinami šio įstatymo nustatyta tvarka. Tai yra reikalavimai, kuriems dėl jų prigimties ar kitų teisinių aplinkybių taikomos lengvatos. Jos taikomos tam tikromis sąlygomis ir ribotą laiką, kuris įstatyme nurodytas kaip ieškinio senatis. Pagal prigimtį į privilegijuotus reikalavimus patenka laivo valdytojo darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais (Prekybinės laivybos įstatymo 62 straipsnio 2 dalis 2 punktas), ir jiems yra taikomos lengvatos, jie turi palankesnį eiliškumą (Prekybinės laivybos įstatymo 62 straipsnis), pirmesnį nukreipimą išieškoti į tam tikrą turtą (Prekybinės laivybos įstatymo 63 straipsnis). Šiais palankumais asmuo gali naudotis ribotai, savo reikalavimus kaip privilegijuotus pareikšdamas per privilegijuotų reikalavimų ieškinio senaties terminą, nustatytą įstatymo 64 straipsnyje. Jeigu per šį terminą privilegijuotu galintis būti reikalavimas nepareikštas, tai jis tampa paprastuoju reikalavimu ir jam taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas. Priešingas aiškinimas paneigtų lengvatos gavimą privilegijuoto reikalavimo turėtojui, nes sumažintų terminą, per kurį asmuo galėtų kreiptis teisminės savo pažeistų teisių gynybos. Jeigu laivo valdytojo darbuotojai pareiškia reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, pasibaigus vienerių metų terminui nuo privilegijuoto reikalavimo pateikimo teisės atsiradimo dienos, tai tokiems reikalavimams taikomas DK 27 straipsnyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai Prekybinės laivybos įstatymo 64 straipsnį neteisingai aiškino ir nepagrįstai taikė pagrindiniam ir papildomam reikalavimui. Tai sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuriai ši teisės norma buvo netinkamai taikyta (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

62Kadangi nuo reikalavimų atsiradimo iki kreipimosi į teismą nepraėjo treji metai, tai prašymo dėl senaties taikymo pareiškimo aspektai yra nereikšmingi. Jie pagal bylos aplinkybes nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

63Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 362 straipsniu,

Nutarė

64Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 2 d. nutarties dalį, kuria pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. liepos 21 d. sprendimo dalis dėl ieškovų V. J., G. P., V. P., I. L., V. B., V. G. (sūnaus), G. P. ieškinio reikalavimų patenkinimo iš dalies ir jiems priteisiamų išmokų sumų sumažinimo, ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

65Kitas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 2 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

66Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą.

67Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Atsakovas West Atlantic Fishing Company Ltd (toliau – laivo savininkas) 2000... 5. Laivo remonto laikotarpiui su ieškovais buvo sudarytos įgulos narių samdos... 6. AB „Vakarų laivų remontas“ dėl nemokėjimo už remonto darbus 2001 m.... 7. Ieškovai nurodo, kad nutraukus laivo remonto darbus nutrūko su jais sudarytos... 8. Ieškovai prašė pagal jų pateiktus apskaičiavimus priteisti jiems... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 10. Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. liepos 21d. sprendimu ieškinį patenkino... 11. 1) dalies ieškovų reikalavimus patenkino iš dalies ir priteisė jiems iš... 12. 2) ieškovų R. B., O. B., A. B., J. G., V. G., I. I., V. M., V. O., J. P., V.... 13. Teismas nurodė, kad pagal Prekybinės laivybos įstatymo 5 straipsnio 5 dalį... 14. Teismas nustatė, kad laivo „Chougo“ savininkas yra kompanijos Tricroft... 15. Teismas padarė išvadą, kad darbo sutartis ieškovai sudarė su laivo... 16. Teismas nurodė, kad pagal Prekybinės laivybos įstatymo 62 straipsnio 2... 17. Kitų ieškovų reikalavimus teismas patenkino pagal ieškinio senaties... 18. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 19. 1) ištaisė teismo sprendimo dalis, kuriose padaryti rašymo apsirikimai ir... 20. 2) priėmė dalies ieškovų (J. P., R. B., O. B., V. S., J. G., V. O., V. G.,... 21. 3) priėmė ieškovo J. S. atsisakymą nuo apeliacinio skundo ir apeliacinį... 22. 4) teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkinti ieškovų V. J., G. P.,... 23. Kitą teismo sprendimo dalį teisėjų kolegija paliko nepakeistą.... 24. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad darbo... 25. Teisėjų kolegija sumažino ieškovams priteistus delspinigius už uždelstą... 26. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo ginčo... 27. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007... 28. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai... 29. Kasaciniu skundu trečiasis asmuo AB „Vakarų laivų gamykla“ prašo... 30. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 31. 1. Teismai pažeidė įrodinėjimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos... 32. Kasatorius mano, kad teismai nepagrįstai priteisė ieškovams išmokas,... 33. Teismai nepasisakė dėl byloje esančių įrodymų, iš kurių turinio,... 34. Byloje neįrodyta, kad sudarant samdos sutartis laivo savininkui buvo tinkamai... 35. Kasatoriaus nuomone, ieškovų reikalavimai dėl darbo užmokesčio pritesimo... 36. Dėl nurodytų procesinės teisės normų pažeidimų teismų sprendimo ir... 37. 2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 48 straipsnio 1 dalį.... 38. Apeliacinės instancijos teisme buvo pateikti įrodymai apie tai, kad... 39. 3. Teismai tiek pagrindiniams, tiek ir papildomiems (delspinigiams) ieškovų... 40. Kasaciniu skundu ieškovai V. J., G. P., V. P., I. I., I. L., V. S., A. B., V.... 41. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 42. 1. Teismai nepagrįstai trečiojo asmens AB „Vakarų laivų gamykla“... 43. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik... 44. 2. Kasatoriai mano, kad nė vienas iš jų nepraleido ieškinio senaties... 45. Teismai nepagrįstai taikė Prekybinės laivybos įstatymo 64 straipsnio 1... 46. Prekybinės laivybos įstatymo įsigaliojimo metu (1996 m. spalio 18 d.)... 47. Kasatoriams neaišku, kodėl teismai nusprendė, kad ieškovų reikalavimai... 48. Atsiliepime į trečiojo asmens kasacinį skundą ieškovai prašo skundą... 49. Atsiliepime į ieškovų kasacinį skundą trečiasis asmuo prašo skundą... 50. Teisėjų kolegija... 51. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 52. Trečiojo asmens kasacinio skundo argumentai dėl CPK 185 straipsnio... 53. Trečiojo asmens kasacinio skundo argumentas dėl CPK 291 straipsnio 1 dalies 5... 54. Trečiojo asmens kasacinio skundo argumentai dėl CPK 181 ir 314 straipsnių... 55. Kasaciniame skunde trečiasis asmuo teigia, kad teismas, spręsdamas dėl... 56. Trečiojo asmens kasacinio skundo argumentai dėl CPK 48 straipsnio pažeidimo... 57. Trečiojo asmens kasacinio skundo argumentai dėl įstatymų taikymo... 58. Trečiojo asmens kasacinio skundo argumentai dėl delspinigių nepriteisimo yra... 59. Ieškovų kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo teisės normų,... 60. Ieškovai kreipėsi į teismą 2003 m. gegužės 12 d. Jie prašė priteisti... 61. Darbuotojų reikalavimų atsiradimo metu galiojo Darbo ginčų nagrinėjimo... 62. Kadangi nuo reikalavimų atsiradimo iki kreipimosi į teismą nepraėjo treji... 63. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 64. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 65. Kitas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 66. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007... 67. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...