Byla 3K-3-459/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Janavičiūtės ir Algio Norkūno,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo BAB „Iglus“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. B. , K. P. , S. U. , E. Č. , A. M. , R. G. , D. K. , T. S. ieškinį atsakovui BAB „Iglus“, dalyvaujant tretiesiems asmenims M. L. , K. T. , dėl darbo užmokesčio, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką, palūkanų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiamas klausimas dėl darbuotojo darbo užmokesčio, nustatyto papildomu darbdavio ir darbuotojo susitarimu, mokėjimo.

6Ieškovai E. B. , K. P. , S. U. , E. Č. , A. M. , R. G. , D. K. , T. S. prašė pripažinti 2011 m. balandžio 12 d. jų su atsakovu BAB „Iglus“ sudarytą susitarimą darbo apmokėjimo sąlygų, nustatytų darbo sutartimis, pakeitimu, jų darbo sutarčių priedu, priteisti iš atsakovo 130 370,80 Lt už ieškovų atliktus trinkelių dangos įrengimo darbus, dirbant pas atsakovą pagal darbo sutartį ir pagal 2011 m. balandžio 12 d. susitarimu nustatytus įkainius; priteisti kiekvienam ieškovui lygią su kitais šios sumos dalį, vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, po 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

72011 m. pavasarį ieškovai sudarė su atsakovu terminuotas darbo sutartis trinkelių klojimo darbams atlikti. Ieškovų teigimu, darbo sutartyse buvo nustatyta neteisinga apmokėjimo už darbą apskaičiavimo tvarka ir įkainiai, todėl 2011 m. balandžio 12 d. ieškovų atstovas E. B. su įgaliotais atsakovo atstovais sutarė, kad už darbus bus mokama nustatant konkrečius įkainius. Nors atsakovas šio susitarimo neįformino kaip darbo sutarčių pakeitimo ir tai nebuvo numatyta atsakovo vidinėje apskaitoje, ieškovų nuomone, susitarimas netapo negaliojančiu, o jų brigada sutartus ažūrinių ir betoninių trinkelių dangos įrengimo darbus 9312,20 kv. m teritorijoje atliko. Atsakovo įgalioti atstovai periodiškai ir vienvaldiškai fiksuodavo tarpinius darbų rezultatus ir kiekvieną mėnesį pervesdavo nedideles sumas už padarytą pagrindą trinkelių dangai įrengti, o už trinkelių dangos įrengimo darbus žadėjo apmokėti juos baigus. Visas 9312,20 kv. m trinkelių dangos plotas buvo įrengtas ir užfiksuotas 2011 m. liepos 29 d. schemoje (be pretenzijų darbo kokybei), po to darbo sutartys su ieškovais buvo nutrauktos, tačiau atsakovas iki šiol neatsiskaitė su ieškovais. Kadangi dėl laiku neišmokėtos sumos už atliktus darbus ieškovai patyrė emocinį stresą, pagrindiniams poreikiams tenkinti buvo priversti skolintis pinigus, kilo nesutarimų šeimose, tai prašė priteisti jiems iš atsakovo po 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Remdamiesi DK 141 straipsniu ieškovai prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, o CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsnių pagrindu – 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

9Panevėžio apygardos teismas 2012 m. spalio 31 d. nutartimi ieškinį atmetė ir patikslino BAB „Iglus“ kreditorių sąrašą, išbraukiant kreditorių E. B. su 133 370,80 Lt reikalavimu.

10Teismas sprendė, kad 2011 m. balandžio 12 d. susitarimo nėra pagrindo vertinti kaip darbdavio ir darbuotojo susitarimo dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo. Šis dokumentas nebuvo sudarytas dalyvaujant E. B. ir atsakovo (darbdavio) atstovui. Tretieji asmenys M. L. ir K. T. parodė, kad dokumentas nebuvo juridinę reikšmę turintis finansinės apskaitos dokumentas, o tik įmonėje pagal nustatytą vidinę tvarką naudojamas dokumentas, skirtas statybos objekte vadovaujantiems asmenims, kurie, spręsdami dėl apmokėjimo už darbus, neviršytų nurodytų įkainių. Ieškovas E. B. pripažino, kad surašant spausdintą dokumento dalį nei jis, nei kiti ieškovai nedalyvavo, kad dokumentą susipažinti jam davė objekto darbų vykdytojas E. V. , kurio ir paprašė atiduoti dokumentą; daugiau šio dokumento egzempliorių nebuvo, jis nebuvo įteiktas kitiems ieškovams. Dokumente įrašai ranka padaryti po AB „Iglus“ administracijos vadovo ir kitų atsakingų darbuotojų, kurie tvirtina nematę, kada ir kokiomis aplinkybėmis dokumentą gavo ir pasirašė E. B. , parašų. Spausdintame dokumento tekste iki administracijos atstovų parašų nėra jokio įrašo apie tai, kad dėl užmokesčio už darbą įkainių su kuo nors buvo tariamasi, joks asmuo (asmenys), atstovaujantis kitai derybų pusei, nenurodytas. Teismo vertinimu, ieškovams buvo mokama tiek už paruošiamuosius, tiek už su trinkelių paklojimu susijusius darbus, tiek už pačių trinkelių paklojimą, t. y. buvo mokama už visus darbus, kurie nurodyti 2011 m. balandžio 12 d. dokumente, todėl ieškovai nepagrįstai tvirtina, kad jiems pagal darbo sutartį buvo mokama tik už drenažo, geotinklų, geosimetrinio audinio paklojimą, o už trinkelių paklojimą liko nesumokėta. Teismas nurodė, kad ieškinį pareiškė aštuoni ieškovai, tačiau nurodytu laikotarpiu statybos objekte trinkelių klojėjais tomis pačiomis sąlygomis pagal darbo sutartis dirbo dar devyni asmenys, ko neneigia ir ieškovų atstovas, nurodydamas, kad jie pradėjo dirbti vėliau ir sumos, kurių prašo ieškovai, kitiems darbuotojams nepriklauso. Ieškovų darbo sutartys sudarytos ne tik 2011 m. balandžio 11 d., bet ir vėliau (K. P. , E. Č. , A. M. – nuo 2011 m. gegužės 16 d., R. G. – nuo 2011 m. balandžio 16 d. iki 2011 m. liepos 29 d.). Dėl to negalima nuspręsti, kodėl darbo užmokesčio nepriemoka priklauso tik ieškovams, o ne visiems tuo pat metu tomis pačiomis sąlygomis dirbusiems trinkelių klojėjams. Visų ieškovų darbo sutartys buvo pakeistos, pasibaigus jų pirminiam terminui atsakovo 2011 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 112-K pagrindu. Neaišku, kodėl ieškovai, pratęsdami darbo sutartis, vėl susitarė su atsakovu taikyti ankstesnę apmokėjimo sistemą ir pretenzijų nepareiškė. Nesant pagrindo priteisti ieškovams iš atsakovo 130 370,80 Lt už atliktus trinkelių dangos įrengimo darbus, nėra pagrindo DK 141 straipsnio 1 dalies pagrindu priteisti kiekvienam ieškovui ir vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, CK 6.37, 6.210 straipsnių pagrindais priteisti 5 proc. metinių palūkanų ir neturtinės žalos atlyginimą.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. vasario 14 d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutarties dalį, kuria ieškinys atmestas, ir priėmė dėl šios dalies naują nutartį – tenkino dalį ieškinio – priteisė iš atsakovo E. B. 6772,04 Lt, R. G. – 5323,76 Lt, D. K. – 7138,84 Lt, A. M. – 5379,73 Lt, K. P. – 5379,50 Lt, T. S. – 7006,01 Lt, S. U. – 7117,01 Lt, E. Č. – 5343,73 Lt neišmokėto darbo užmokesčio. Kitą ieškinio dalį apeliacinės instancijos teismas atmetė; pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria patikslintas BAB „Iglus“ kreditorių sąrašas, iš jo išbraukiant kreditorių E. B. su 133 370,80 Lt reikalavimu, paliko nepakeistą.

12Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nekvalifikavo šalių teisinio santykio, t. y. nenustatė, kokius santykius 2011 m. balandžio 12 d. susitarimas įformina. Teismas pripažino, kad tam tikrus rangos santykių elementus šiame susitarime galima įžvelgti, pvz., sutarta, kad brigada pati parūpins tam tikras medžiagas. Tačiau vien šis požymis negali lemti susitarimo vertinimo kaip kylančio iš rangos teisnių santykių, nes atsakovas nebuvo darbų užsakovas (taigi, tai galėtų būti subrangos santykis), be to, nėra susitarimo dėl darbų apimties (tik dėl kainos), t. y. dėl darbų rezultato ir dėl jo perdavimo užsakovui (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad su visais asmenimis, dirbusiais E. B. brigadoje, buvo sudarytos darbo sutartys, todėl subrangos santykis galėtų būti tik dėl tokių darbų, kurie neturėtų būti atliekami pagal darbo sutartis. Tačiau byloje nustatyta, kad tam tikra dalis darbo užmokesčio ieškovams buvo sumokėta darbo sutarčių pagrindu ir už trinkelių klojimo darbus. Teismas sprendė, kad šalys darbo sutartyse nurodė vienokią darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką (iš esmės – minimalų atlygį), o ginčijamu susitarimu buvo papildomai susitarta dėl atliktinų darbų realių įkainių.

132011 m. balandžio 12 d. dokumentas yra vadinamas ,,užmokestis už darbus“, jame nustatyti darbų įkainiai ir susitarimo subjektai – UAB ,,Iglus“ ir E. B. brigada; dokumentą pasirašė (patvirtino) įmonės vadovas M. L. , statybos direktorius K. T. , gamybos direktorius A. K. . Šio dokumento pasirašymas įmonės vardu gali būti vertinamas kaip oferta (pasiūlymas sudaryti sutartį) (CK 6.167 straipsnis), o ieškovo E. B. pasirašymas dokumente – akceptu (pasiūlymo priėmimas). Šie du sutarties sudarymo elementai laiko atžvilgiu dažniausiai nesutampa, todėl aplinkybė, kad pasirašant įmonės atstovams E. B. parašo nebuvo ir jis fiziškai nedalyvavo susitarimo pasirašyme, o pasirašė vėliau, nepaneigia susitarimo, kaip šalių valios, išdavos. Aptariamas dokumentas yra pakankamas identifikuoti šalių susitarimo turinį, t. y. susitarimą dėl tam tikrų darbų įkainių atliekant darbus konkrečiame objekte. Darbo sutartis visi ieškovai (ir kiti darbuotojai) pasirašė asmeniškai, aptariamas susitarimas į darbo sutartis, kaip sudėtinė dalis, nebuvo įtrauktas. Pareiga tinkamai įforminti darbo santykius tenka darbdaviui, todėl, esant nustatytai aplinkybei, kad susitarimas buvo, tačiau nebuvo įformintas darbo sutartyje, negali paneigti šio susitarimo egzistavimo fakto ir to, kad jis kilęs iš darbo santykių. Teismas sprendė, kad 2011 m. balandžio 12 d. susitarimas vertintinas kaip darbuotojų, dirbusių E. B. brigadoje statybos objekte „Dojus argo“, Šiaulių r., darbo sutarčių sudėtinė dalis.

14Atsižvelgdamas į tai, kad ginčas kilęs bankroto byloje ir tai, kad reikalavimai grindžiami darbo teisiniais santykiais, teismas sprendė būti aktyvus ir pagal byloje esančius duomenis nustatyti ieškovams išmokėtinus darbo užmokesčius (CPK 12, 178 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š. , bylos Nr. 3K-3-335/2009). Teismas nurodė, kad ieškovai neįvykdė savo pareigos tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką ir jį pagrįsti. Nustatydamas, kokia dalis darbo užmokesčio turėjo būti sumokėta ieškovams, o kokia – kitiems objekte dirbusiems darbuotojams, teismas rėmėsi darbo laiko apskaitos duomenimis (kitokių įrodymų apie darbuotojų dirbtą laiką nėra) ir nurodė, kad ieškovų dirbtų valandų skaičius fiksuotas – 4144 valandų, kitų darbuotojų – 3516 valandų (bendrai visų darbuotojų dirbta 7660 valandų). Pagal AB ,,Iglus“ (E. B. brigados) atliktų darbų kiekių skaičiavimo schemą (parengta atsakovo) trinkelių turėjo būti paklota 9312,2 kv. m x 14 Lt, iš viso – už 130 370,80 Lt. Kiek turėjo būti paklota drenažo neaišku, faktiškai užfiksuota už 666 Lt, kiek turėjo būti geotinklų, schemoje nenurodyta – faktiškai – už 11 647, analogiškai – geosintetinio audinio – už 4506,77 Lt, iš viso turėjo būti sumokėta visiems tuo metu objekte dirbusiems darbuotojams 147 190,57 Lt. Atsižvelgdamas į dirbtą laiką teismas nustatė, kad vienos darbo valandos atlygis turėtų būti 19,215 Lt (147 190,57 Lt : 7660 val.). Pagal tai teismas nustatė, kokia konkreti suma turi būti priteista kiekvienam iš ieškovų, įvertinant jo faktiškai dirbtų objekte valandų skaičių ir išmokėtą darbo užmokestį.

15Teismas sprendė netaikyti DK 141 straipsnio 3 dalies ir atlyginimo už uždelstą atsiskaityti laiką ieškovams nepriteisti. Nors tinkamas darbo santykių įforminimas yra darbdavio pareiga, darbuotojai nagrinėjamu atveju savo teisių atžvilgiu elgėsi itin nerūpestingai, nes nepareikalavo, kad susitarimas dėl darbo užmokesčio dydžio būtų tinkamai įformintas darbo sutartyje, taip pat – ir pratęsiant darbo sutarčių terminą.

16Teismas atmetė reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą nurodydamas, kad ieškovai nepateikė įrodymų apie patirtą neturtinę žalą (CPK 178 straipsnis). Be to, ir patys ieškovai tam tikra apimtimi yra kalti, kad darbo santykiai su jais nebuvo tinkamai įforminti.

17III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

18Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodomi šie argumentai:

191. Dėl darbo apmokėjimo sąlygų keitimo. Atsakovas, remdamasis DK 120 straipsniu, nurodo, kad negalima 2011 m. balandžio 12 d. dokumento pripažinti darbo sutarčių darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimu. Šis dokumentas nebuvo šalių susitarimas; ieškovai jo nepasirašė. Ieškovas E. B. šio dokumento negalėjo net turėti ir neaišku, kada jis vienašališkai be atsakovo žinios pasirašė. 2011 m. balandžio 12 d. dokumente nurodomi darbų įkainiai, dėl kurių dydžio gali būti susitariama statybos rangos, bet ne darbo sutartyse. Byloje nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu statybos objekte trinkeles klojo ne tik ieškovai, bet dar devyni darbuotojai. Ieškovai į brigadą nebuvo suburti; tokio padalinio nebuvo. 2011 m. balandžio 12 d. dokumente nurodoma, kad brigada pati turi atvykti į objektą, turi nemokamai patiekti vibroplokštes, nors darbo santykiuose darbuotoją medžiagomis ir darbo įrankiais privalo aprūpinti darbdavys. Taip pat darbdavio pareiga yra pasirūpinti darbuotojo atvykimu į darbo vietą, esančią kitame mieste, arba kompensuoti kelionės išlaidas, apie ką rašte net nebuvo užsiminta. Be to, darbo užmokestis kolektyviai neskaičiuojamas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimu už akių ieškovas E. B. jau buvo asmeniškai prisiteisęs prašomą priteisti sumą. Tuo metu ieškovas E. B. dėl to paties dalyko veikė individualiai.

202. Dėl darbuotojų interesų atstovavimo. Atsakovas, remdamasis DK 93 straipsniu, nurodo, kad darbo susitarimus privalo pasirašyti pats darbuotojas. Šalių buvo sudarytos terminuotos darbo sutartys, kuriose buvo sulygta ir dėl darbo apmokėjimo sąlygų. Ieškovai pas atsakovą dirbo pagal darbo sutartis ir už darbą gavo jų darbo sutartyse numatytą atlyginimą; pretenzijų atsakovui nereiškė; su ieškovais pagal darbo sutartis yra atsiskaityta. Atsakovas, remdamasis DK 18 straipsnio 1 dalimi, nurodo, kad ieškovai, išskyrus E. B. , 2011 m. balandžio 12 d. dokumento nepasirašė ir neįgaliojo E. B. jų vardu pasirašyti, todėl šis dokumentas negali būti traktuojamas kaip ieškovų darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimais. Ieškovai prašė pripažinti 2011 m. balandžio 12 d. susitarimą ieškovų su atsakovu sudarytų darbo sutarčių nustatytų darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimu, darbo sutarčių priedu. Apeliacinės instancijos teismas dėl šio ieškinio reikalavimo nepasisakė, nors ieškovams priteisė neišmokėtą darbo užmokestį.

213. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo. Atsakovas, remdamasis CPK 263 straipsniu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“, CPK 176, 185 straipsniais, 197 straipsnio 2 dalimi, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir atliko šalių teisinio santykio kvalifikavimą – konstatavo, kad 2011 m. balandžio 12 d. dokumentas negali būti laikomas ieškovų darbo sutarčių dalimi, nes šis dokumentas nėra šalių susitarimas, jų nepasirašytas, kaip kad turėtų būti keičiant darbo sutarties tekstą. Ieškovas E. B. šio dokumento įrašus padarė be atsakovo valios ir neturėjo teisės kitų ieškovų vardu veikti. Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad 2011 m. balandžio 12 d. dokumentas pagal savo turinį nepatvirtina rangos santykių. Nurodytame dokumente įvardijama E. B. brigada (aštuoni žmonės), o ne konkretūs atsakovo darbuotojai; brigada įsipareigojo pati atvykti į objektą ir parvykti iš objekto, nemokamai pateikti 200 kg ir 120 kg vibroplokštes, kas darbo santykių atveju neįmanoma, nes tai darbdavio pareiga.

22Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai prašo palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Nurodomi šie kasacinio teismo argumentai:

231. Dėl darbo apmokėjimo sąlygų keitimo. Ieškovai remiasi DK 35 straipsnio 1 dalimi, 95 straipsniu, 99 straipsnio 3 dalimi, CK 6.193 straipsnyje reglamentuotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. Seimo kanceliarija, bylos Nr. 3K-3-602/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. B. v. UAB „Neo Group“, bylos Nr. 3K-3-210/2009; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. J. ir kt. v. UAB ,,Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. N. v. UAB ,,Vičiūnai ir partneriai“, bylos Nr. 3K-3-598/2012; 2013 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB „Autoaljansas“, bylos Nr. 3K-3-87/2013; kt.). Ieškovų teigimu, šalių sudarytoje darbo sutartyje įrašytos darbo apmokėjimo sąlygos nėra pakankamai aiškios, todėl atsakovas vėlesniu 2011 m. balandžio 12 d. susitarimu sukonkretino, koks darbo užmokestis už konkretų atliekamą darbą turėtų būti mokamas. Tiek pagrindinė darbo sutartis, tiek papildomas 2011 m. balandžio 12 d. susitarimas turi būti vertinami kartu. Darbdaviui neįvykdžius DK 99 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos tinkamai įforminti darbo sutartį, jam tenka tokios pareigos neįvykdymo padarinių rizika. Pažymėtina, kad įstatymų nedraudžiama darbuotojams naudoti savo asmenines darbo priemones, už tai gaunant kompensaciją iš darbdavio arba susitarus – ir neatlygintinai. 2011 m. balandžio 12 d. susitarime taip pat nurodyta, kada darbdavys įsipareigoja nuvežti darbuotojus į darbo objektą. Tai yra papildomos darbo sutarčių sąlygos, kurios nėra privalomos darbo sutartyje. Be to, už darbuotojų struktūrinių padalinių sudarymą yra atsakingas darbdavys.

24Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje darbuotojams garantuojama teisė į teisingą apmokėjimą už darbą. Teisingu apmokėjimu gali būti pripažintas tik toks apmokėjimas, kuris atitinka faktiškai darbuotojo dirbtą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. D. v. UAB „Versupis“, bylos Nr. 3K-3-113/2005). Darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą (DK 186 straipsnio 1, 2 dalys). Darbo užmokestis apima tiek pagrindinį darbo užmokestį, tiek ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą pagal iš anksto nustatytus rodiklius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Espersen Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-451/2006; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. UAB „Mitnija“, bylos Nr. 3K-3-284/2009). Įstatymo leidėjas, nustatęs darbdaviui pareigą tinkamai įforminti darbo sutartį, suteikia jam ir teisę darbo apmokėjimo sąlygas įforminti ne būtinai tik darbo sutartyje, bet ir kituose lokaliniuose dokumentuose (DK 186 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagrindine darbo sutartimi ir 2011 m. balandžio 12 d. susitarimu buvo sulygta dėl to, jog ieškovo darbo užmokestis priklauso nuo konkrečių atliktų darbų ir jų kiekio, pagal papildomame susitarime nustatytus įkainius. Šis susitarimas gali būti pripažįstamas pagrindinėje darbo sutartyje nustatytų darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimu. Pagal DK 120 straipsnio 3 dalį darbo sutartyje sulygto darbo užmokesčio darbdavys negali sumažinti be raštiško darbuotojo sutikimo, o 2011 m. balandžio 12 d. susitarimu darbo užmokestis mažinamas nebuvo. Tai, kad 2011 m. balandžio 12 d. susitarime pasirašė darbuotojų brigadai ir sau atstovaujantis darbuotojas E. B. rodo, kad kiti brigados darbuotojai neprieštaravo papildomame susitarime nustatytam darbo užmokesčio pakeitimui.

252. Dėl darbuotojų interesų atstovavimo. Kadangi darbdavys yra įpareigotas tinkamai įforminti darbo sutartį, tai ieškovai, kaip darbuotojai, nėra atsakingi už tai, kad papildomas susitarimas buvo pateiktas pasirašyti tik E. B. . Ieškovai remiasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. R. v. A. V. personalinė įmonė, bylos Nr. 3K-3-217/1999; 2001 m. sausio 22 d nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. UAB „Pas Juozapą“, bylos Nr. 3K-3-48/2001) ir nurodo, kad darbdavio pareigų neatlikimas negali būti panaudotas prieš darbuotoją. Darbuotojas yra silpnesnioji darbo santykių šalis, todėl, net ir norint darbo santykius įforminti tinkamai, jo valios tam nepakaktų, tik sukeltų grėsmę faktinių santykių pastovumui, kuriuo jis suinteresuotas.

263. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo. Ieškovai, remdamiesi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. D. v. UAB „Versupis“, bylos Nr. 3K-3-113/2005; 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. ir kt. v. West Atlantic Fisching Company Ltd ir kt., bylos Nr. 3K-3-152/2008) akcentuoja teismo pareigą būti aktyviam darbo bylose, ir nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, tinkamai aiškindamas sutarties sąlygas, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, elgesį po sutarties sudarymo, pagrįstai sprendė, kad 2011 m. balandžio 12 d. dokumentas nebuvo pagrindas kvalifikuoti šalių santykių kaip rangos, nes atsakovas nebuvo darbų užsakovas ir dokumente nėra susitarimo dėl darbų apimties bei dėl darbų rezultato perdavimo užsakovui (CK 6.644 straipsnio l dalis); pagrįstai pripažino šį susitarimą darbo apmokėjimo sąlygas nustatančiu dokumentu.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

29Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami. Nepaisant to, kad nagrinėjamoje byloje priimti skirtingi teismų procesiniai sprendimai dėl ieškovų reikalavimo, t. y. nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu skirtingai aiškintos ir taikytos materialiosios teisės normos, tai ir nulėmė skirtingas teismų išvadas, kasacinio teismo teisėjų kolegija yra saistoma pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose nustatytų faktinių bylos aplinkybių.

30Dėl darbuotojo darbo užmokesčio kaip darbo sutarties sąlygos

31Darbo sutarties šalių sulygtos sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas, sudaro darbo sutarties turinį (DK 94 straipsnio 1 dalis). Remiantis DK 95 straipsnio nuostatomis, darbo sutarties sąlygas galima suskirstyti į tris grupes: 1) būtinosios darbo sutarties sąlygos (darbuotojo darbovietė (įmonė, įstaiga, organizacija, struktūrinis padalinys ir kt.) ir darbo funkcijos (tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba tam tikros pareigos), atskiroms darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatomos ir kitos būtinosios sąlygos, kurias šalys sulygsta sudarydamos tokią darbo sutartį (susitarimas dėl sutarties termino, sezoninio darbo pobūdžio ir kt.); 2) darbo apmokėjimo sąlygos (darbo užmokesčio sistema, darbo užmokesčio dydis, mokėjimo tvarka ir kt.); 3) papildomos darbo sutarties sąlygos (sąlygos, kurių darbo įstatymų, kiti norminių aktų arba kolektyvinės darbo sutarties nuostatos nedraudžia nustatyti (išbandymas, profesijų jungimas ir kt.). Visos šalių sulygtos darbo sutarties sąlygos, jeigu darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose arba kolektyvinėje darbo sutartyje nėra draudimo dėl jų susitarti, yra vienodai privalomos darbo sutarties šalims ir gali būti keičiamos įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. VšĮ Lietuvos aklųjų biblioteka, Nr. 3K-3-274/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. B. v. UAB „Neo Group“, bylos Nr. 3K-3-210/2009; 2010 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. ir kt. v. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-125/2010).

32Bendroji taisyklė yra tokia, kad visos sąlygos turi būti įtvirtinamos darbo sutartyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kilus ginčui dėl to, ar darbdavio darbuotojo naudai atliekami veiksmai, kurie nėra apibrėžti darbo sutartyje, vertintini kaip sutarties sąlyga, būtina nustatyti, ar darbo sutarties šalių elgesys, atliekamų veiksmų pobūdis, kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas šiuos veiksmus vertinti kaip vieną sutarties sąlygų, kuri yra darbdaviui privaloma ir turi būti jo vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. N. v. UAB ,,Vičiūnai ir partneriai“, bylos Nr. 3K-3-598/2012). Taigi darbo sutarties sąlygos gali būti nustatytos ne tik rašytinėje darbo sutartyje, norminiuose teisės aktuose, bet gali būti teismo nustatytos iš darbo sutarties šalių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikšmingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymą, kurie sudaro pagrindą spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas atitinkamą elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip vieną sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. UAB „EMIRA“, bylos Nr. 3K-3-62/2013). Taip pat pažymėtina, pagal DK 99 straipsnio 3 dalį už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys, šalims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys turi būti nurodomos darbo sutartyje taip, jog būtų aiškios abiem šalims ir atitiktų suderintą jų valią (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, bylos Nr. 3K-3-300/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, bylos Nr. 3K-3-602/2008). Darbdaviui neįvykdžius DK 99 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos tinkamai įforminti darbo sutartį, jam tenka tokios pareigos neįvykdymo padarinių rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB „Mobilios visatos telekomunikacijos“, bylos Nr. 3K-3-318/2008; 2013 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. UAB „EMIRA“, bylos Nr. 3K-3-62/2013; kt.). Esant teisme ginčui, susijusiam su atitinkamos sąlygos teisine reikšme, vykdymu, pakeitimu ar pan., svarbu tinkamai kvalifikuoti tą sąlygą, įvertinti, ar ji yra darbo sutarties sąlyga ir būtent kuri, nes tai lemia ginčui išspręsti taikytinų materialiosios teisės normų parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB „Autoaljansas“, bylos Nr. 3K-3-87/2013).

33Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal sudarytas darbo sutartis ieškovai E. B. , T. S. , D. K. ir S. U. nuo 2011 m. balandžio 11 d. iki 2011 m. liepos 29 d., R. G. – nuo 2011 m. balandžio 16 d. iki 2011 m. liepos 29 d., K. P. , E. Č. ir A. M. – nuo 2011 m. gegužės 16 d. iki 2011 m. liepos 29 d. dirbo AB „Iglus“ statybos objektuose, mokant ieškovams mėnesinį atlyginimą, skaičiuojamą pagal UAB „Sistela“ parengtus ir Aplinkos ministerijos priimtus Statinių statybos skaičiuojamųjų kainų normatyvus (50 proc. Aplinkos ministerijos galiojančių darbo įkainių), bet ne mažesnį už Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį atlygį. Nurodytu laikotarpiu ieškovai dirbo viename statybos objekte ir atliko ažūrinių ir betoninių trinkelių dangos įrengimo darbus 9312,20 kv. m žemės ūkio technikos ir aptarnavimo centre „Dojus Agro“ ( - ) ir jiems buvo išmokėtas darbo sutartyse nustatytas darbo užmokestis. Ieškovai savo reikalavimus priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokestį grindė į bylą pateiktu atsakovo BAB „Iglus“ 2011 m. balandžio 12 d. dokumentu, įvardytu „Statybos objektas: DOJUS AGRO, Šiaulių raj. UŽMOKESTIS UŽ DARBUS“, kurį prašė teismo pripažinti darbo sutarčių dėl darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimu, neatsiejamu jų darbo sutarčių priedu. Kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad 2011 m. balandžio 12 d. dokumentas laikytinas darbuotojų, dirbusių E. B. brigadoje statybos objekte „Dojus argo“, Šiaulių r., darbo sutarčių sudėtine dalimi, akcentuoja netinkamą įrodymų vertinimą.

34Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.).

35Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovo BAB „Iglus“ 2011 m. balandžio 12 d. dokumentą, kartu vertino visų byloje esančių duomenų visumą, ir sprendė dėl šio dokumento reikšmės kvalifikuojant šalių sutartą darbo apmokėjimo sąlygą, siekdamas nustatyti, ar ji yra ieškovų darbo sutarčių sąlyga (CPK 185 straipsnis). Šiame dokumente, kuris, minėta, įvardytas „Statybos objektas: DOJUS AGRO, Šiaulių raj. UŽMOKESTIS UŽ DARBUS“, yra nurodoma, kokie darbai bus atliekami ir koks bus užmokestis už vieną kv. m; minima ieškovo E. B. brigada (aštuoni žmonės), aptariami vežimo į darbą, kuro klausimai. Šį dokumentą pasirašė atsakovo įmonės vadovas M. L. , statybos direktorius K. T. ir gamybos direktorius A. K. ; šių atstovų kompetencija byloje neginčijama. Aplinkybė, kad toks dokumentas buvo sudarytas ir atsakovų atstovų pasirašytas, atsakovo taip pat nebuvo ginčijama, nurodant, kad tai buvo vidinis dokumentas, nustatantis statybos įkainius, tačiau tokia atsakovo pozicija prieštarauja paties dokumento turiniui, kaip ir teiginys, kad tokio padalinio kaip E. B. brigada įmonėje nebuvo. Siekiant nustatyti, ar nurodytu dokumentu buvo susitarta dėl ieškovų papildomo darbo užmokesčio, būtent – ar šio dokumento sąlygos buvo ieškovų darbo sutarčių sudėtinė dalis, pažymėtina, kad ieškovų darbo sutartyse nėra nuorodų į šį dokumentą; tai, ar šis dokumentas laikytinas ieškovų darbo sutarčių dalimis, minėta, gali būti teismo nustatytos iš darbo sutarties šalių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikšmingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymą.

36Nagrinėjamoje byloje ieškovai nurodė, kad atsakovo BAB „Iglus“ 2011 m. balandžio 12 d. dokumentas buvo jų su atsakovų darbo sutarčių pakeitimas, t. y. dėl jame nurodyto darbo užmokesčio buvo susitarta su atsakovu, nepriklausomai nuo to, kad jį pasirašė tik ieškovas E. B., kuris taip pat patvirtino, kad šis susitarimas buvo ne tik jo ir atsakovo, bet sudarytas visų ieškovų su atsakovu ir kad nurodytas darbo užmokestis priklauso visiems pas atsakovą dirbusiems ieškovams. Atsakovo valią mokėti nurodytame dokumente nustatytą darbo užmokestį už atitinkamus darbus E. B. brigadai (aštuoni žmonės) patvirtina faktas, kad toks dokumentas buvo sudarytas ir pasirašytas kompetentingų įmonės atstovų. Atsakomybė už tai, kad darbo užmokesčio sąlyga nebuvo tinkamai įforminta, kyla būtent darbdaviui, bet ne ieškovams, kaip darbuotojams. Atsižvelgdama į šalių elgesį ir valios išraišką, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog 2011 m. balandžio 12 d. dokumentas–susitarimas dėl darbo apmokėjimo yra ieškovų darbo sutarčių sudėtinė dalis, laikytina teisinga ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad nurodytas dokumentas negali būti traktuojamas ieškovų darbo sutarčių pakeitimu dėl to, kad ieškovo E. B. šis atsakovo dokumentas pasirašytas 2011 m. balandžio 12 d. (konkreti akto sudarymo data atsakovo atstovų nenurodyta), o ieškovų R. G. , K. P., E. Č. ir A. M. darbo sutartys buvo sudarytos vėliau, todėl akivaizdu, kad šis dokumentas buvo sudarytas anksčiau nei pastarųjų ieškovų darbo sutartys. Be to, minėta, pagal rašytines darbo sutartis ieškovams darbo užmokestis buvo išmokėtas, t. y. jose nustatyta darbo apmokėjimo sąlyga buvo vykdoma. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė 2011 m. balandžio 12 d. dokumento sąlygas dėl darbo apmokėjimo laikyti ne ieškovų darbo sutarčių pakeitimu, o sudėtine dalimi, ir jo pagrindu priteisti ieškovams iš atsakovo neišmokėtą papildomą darbo užmokestį.

37Apeliacinės instancijos teismo nutarties rezoliucine dalimi yra atmestas ieškovų reikalavimas pripažinti BAB „Iglus“ 2011 m. balandžio 12 d. dokumentą darbo apmokėjimo sąlygų, nustatytų darbo sutartimis, pakeitimu, jų darbo sutarčių priedu, nes darbo sutarčių pakeitimo faktas byloje nenustatytas. Jau buvo minėta, kad teismas šio dokumento sąlygas dėl darbo apmokėjimo pripažino šalių darbo sutarčių dalimi, kuri nebuvo įforminta raštu, kaip to reikalaujama pagal DK 99 straipsnio 2 dalį, tačiau rezoliucinėje dalyje šiuo klausimu teismas nepasisakė. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia pakeisti dalį apeliacinės instancijos teismo nutarties ir, tenkinant dalį šio ieškovų reikalavimo, nurodyti, kad atsakovo BAB „Iglus“ 2011 m. balandžio 12 d. dokumento sąlygos dėl darbo apmokėjimo pripažįstamos ieškovų darbo sutarčių sudėtine dalimi (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

38Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šioje byloje

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. spalio 2 d. pažyma patvirtina, kad kasacinis teismas turėjo 99,09 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos iš kasatoriaus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

40Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

41Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartį pakeisti – pripažinti atsakovo BAB „Iglus“ 2011 m. balandžio 12 d. dokumento „Statybos objektas: DOJUS AGRO, Šiaulių raj. UŽMOKESTIS UŽ DARBUS“ sąlygas dėl darbo apmokėjimo ieškovų E. B. 2011 m. balandžio 6 d. darbo sutarties Nr. 2830, S. U. 2011 m. balandžio 6 d. darbo sutarties Nr. 2827, D. K. 2011 m. balandžio 6 d. darbo sutarties Nr. 2828, T. S. 2011 m. balandžio 6 d. darbo sutarties Nr. 2829, R. G. 2011 m. gegužės 11 d. darbo sutarties Nr. 2853, E. Č. 2011 m. gegužės 13 d. darbo sutarties Nr. 2858, K. P. 2011 m. gegužės 12 d. darbo sutarties Nr. 2854, A. M. 2011 m. gegužės 11 d. darbo sutarties Nr. 2852 sudėtine dalimi.

42Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

43Priteisti iš kasatoriaus BAB „Iglus“ (įmonės kodas 247573350) 99,09 Lt (devyniasdešimt devynis Lt 9 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

44Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiamas klausimas dėl darbuotojo darbo užmokesčio, nustatyto... 6. Ieškovai E. B. , K. P. , S. U. , E. Č. , A. M. , R. G. , D. K. , T. S.... 7. 2011 m. pavasarį ieškovai sudarė su atsakovu terminuotas darbo sutartis... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 9. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. spalio 31 d. nutartimi ieškinį atmetė... 10. Teismas sprendė, kad 2011 m. balandžio 12 d. susitarimo nėra pagrindo... 11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013... 12. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas... 13. 2011 m. balandžio 12 d. dokumentas yra vadinamas ,,užmokestis už darbus“,... 14. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčas kilęs bankroto byloje ir tai, kad... 15. Teismas sprendė netaikyti DK 141 straipsnio 3 dalies ir atlyginimo už... 16. Teismas atmetė reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą... 17. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 18. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 19. 1. Dėl darbo apmokėjimo sąlygų keitimo. Atsakovas, remdamasis DK 120... 20. 2. Dėl darbuotojų interesų atstovavimo. Atsakovas, remdamasis DK 93... 21. 3. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo. Atsakovas, remdamasis CPK 263... 22. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai prašo palikti nepakeistą... 23. 1. Dėl darbo apmokėjimo sąlygų keitimo. Ieškovai remiasi DK 35 straipsnio... 24. Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje darbuotojams garantuojama teisė į... 25. 2. Dėl darbuotojų interesų atstovavimo. Kadangi darbdavys yra įpareigotas... 26. 3. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo. Ieškovai, remdamiesi kasacinio... 27. Teisėjų kolegija... 28. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 29. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 30. Dėl darbuotojo darbo užmokesčio kaip darbo sutarties sąlygos... 31. Darbo sutarties šalių sulygtos sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir... 32. Bendroji taisyklė yra tokia, kad visos sąlygos turi būti įtvirtinamos darbo... 33. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal sudarytas darbo sutartis ieškovai... 34. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, yra nurodęs, kad... 35. Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas... 36. Nagrinėjamoje byloje ieškovai nurodė, kad atsakovo BAB „Iglus“ 2011 m.... 37. Apeliacinės instancijos teismo nutarties rezoliucine dalimi yra atmestas... 38. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šioje byloje... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. spalio 2 d.... 40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 42. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 43. Priteisti iš kasatoriaus BAB „Iglus“ (įmonės kodas 247573350) 99,09 Lt... 44. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...