Byla 2A-1103-459/2015
Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės Z. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos dujos“ ieškinį atsakovei Z. V. dėl minimalių naujo nebuitinio vartotojo transportuotinų gamtinių dujų kiekių ir pajėgumų mokesčio priteisimo ir atsakovės Z. V. priešieškinį atsakovei AB „Lietuvos dujos“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 150,54 Eur (519,78 Lt) dydžio minimalių naujo nebuitinio vartotojo transportuotinų gamtinių dujų kiekių ir pajėgumų mokestį, 6,77 Eur (23,39 Lt) delspinigių bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad gavus atsakovės 2012-01-10 prašymą nutiesti dujotiekį atsakovei priklausančiam komercinės paskirties pastatui, esančiam ( - ), bei atsakovei sutikus su pateiktomis prijungimo sąlygomis, 2012-02-10 šalys sudarė Naujo nebuitinio vartojimo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartį Nr. 19/36. Pagal šią sutartį ieškovė įsipareigojo iki 2012-09-15 pastatyti dujų skirstymo sistemą, sujungti ieškovės sistemą su įrengta atsakovės sistema, eksploatuoti įrengtą dujų skirstymo sistemą ir įrenginius bei dujų apskaitos sistemą, užtikrinti gamtinių dujų perdavimą ir skirstymą iki atsakovės sistemos, o atsakovė įsipareigojo sumokėti prijungimo įmoką už naujo vartotojo sistemos prijungimą prie dujų sistemos, iki 2012-09-12 savo lėšomis suprojektuoti ir įrengti vartotojo sistemą iki komercinės paskirties pastato ( - ), iki 2012-09-17 pasirašyti su ieškove Gamtinių dujų tiekimo arba perdavimo – skirstymo sutartį ir pirkimo – pardavimo sutartį su pasirinkta dujų tiekimo įmone bei transportuoti ne mažesnius gamtinių dujų kiekius ir užsakyti ne mažesnius dujų skirstymo pajėgumus nei 2,313 m3 per metus. Pažymėjo, kad ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tuo tarpu atsakovė 2013 m. realiai transportavo tik 0,545 m3 dujų. Nurodė, kad atsakovei netransportuojant sutartyje numatyto minimalaus transportuotino dujų kiekio pagal sutarties 30 punktą atsakovė privalo sumokėti ieškovei minimalų Naujo nebuitinio vartotojo transportuotinų gamtinių dujų kiekių ir pajėgumų mokestį, kurio dydis sudaro 519,78 Lt (b. l. 31-36).

3Atsakovė pateikė teismui priešieškinį, jame prašė pripažinti negaliojančia 2012-02-10 šalių sudarytą Naujo nebuitinio vartojimo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartį Nr. 19/36 bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo pat sutarties sudarymo atsakovė nebuvo tiesioginis dujų vartotojas, kadangi komercinės paskirties patalpos Audros g. 2A, Klaipėdoje, buvo išnuomotos Ultima Group Kitchen (UGK), nuomos sutartis buvo įregistruota viešame registre. Paaiškino, kad patalpas išsinuomojusi įmonė bankrutavo, todėl 2013 m. nebuvo išnaudotas reikiamas dujų kiekis. Pažymėjo, kad ieškovė reikalavo sutartį sudaryti su atsakove – patalpų savininke, nors visuomet žinojo, jog ji nebus tiesioginis dujų vartotojas: dujų nenaudos nei šildymui, nei maisto gaminimui. Taigi atsakovė neturėjo kitos galimybės kaip pasirašyti sutartį ieškovės nurodomomis atsakovei nenaudingomis sąlygomis. Taip pat nurodė, kad naujoji patalpų ( - ), nuomininkė UAB „Monarchas“ – tiesioginė dujų vartotoja 2013-12-27 sudarė su ieškove Gamtinių dujų pirkimo – pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį. Kadangi šiuo metu su UAB „Monarchas“ yra sudaryta nauja gamtinių dujų vartojimo sutartis tam pačiam objektui, tuo pačiu pagrindu ir sąlygomis ir yra mokama už dujas, atsakovė mano, kad 2012-02-10 sutartis Nr. 19/36 turi būti pripažinta negaliojančia (b. l. 84-85).

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-03-19 sprendimu priešieškinį atmetė, ieškinį tenkino. Nurodė, jog jokių įrodymų apie tai, kad ieškovė reikalavo sudaryti sandorį, grasino ekonominiais padariniais ar atsakovė sudarė sandorį ypatingai nenaudingomis sąlygomis, nepateikta (CK 1.91 str. 1 d., CPK 178 str.). Atsakovė, kaip komercinės paskirties patalpų savininkė, buvo suinteresuota sandorio sudarymu, pati kreipėsi į ieškovę su prašymu dėl naujo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ sistemos, kuriame prašė patalpas prijungti prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos. Prašyme pati ranka įrašė metinį dujų poreikį - 2500 m3 dujų per metus (b. l. 38). Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovė darė įtaką jos nurodomai (2500 m3) dujų suvartojimo apimčiai. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad 2012-02-10 sutarties Nr. 19/36 sudarymas atitiko tiek ieškovės, tiek atsakovės interesus, ir nėra pagrindo pripažinti pagrįstais atsakovės argumentus, kad jos valia dėl sandorio sudarymo buvo iškreipta. Šalys, sudarydamos ginčo sutartį, susitarė, kad tuo atveju, jei atsakovė suvartos mažiau nei 2,313 m3 dujų (Priede Nr. 1 nustatyto metinio dujų kiekio), ji privalės mokėti minimalių naujo nebuitinio vartotojo transportuotinų gamtinių dujų kiekių ir pajėgumų mokestį (Sutarties 30 punktas). Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovė 2013 m. neįvykdė įsipareigojimo transportuoti ne mažiau nei 2,313 m3 gamtinių dujų, atsakovė pripažįsta Prijungimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pažeidimo faktą. Atsakovė, neįvykdžiusi prievolės suvartoti nustatytą dujų kiekį, pažeidė sutarties sąlygas (CK 6.63 straipsnio 1 dalis 1 punktas), todėl ieškovės apskaičiuotas 519,78 Lt mokestis priteistinas iš atsakovės.

5Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-19 sprendimą ir priešieškinį tenkinti. Nurodo, jog teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes: atsakovė dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės net nėra pajėgi suprasti dujų kiekio suvartojimo normas ir sutarties pasekmes, be to, tai, kad atsakovė pati kreipėsi dėl dujų prijungimo sutarties ir rankas įrašė norimą suvartoti kiekį, yra absoliuti netiesa. Atsakovei buvo paaiškinta ir ji suprato, kad pasirašo tik dokumentus dėl sutikimo įvesti dujas, tačiau niekada nesutiktų mokėti už kažkokio dydžio dujų kiekius. Šį teiginį patvirtina ir tas faktas, jog ant pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Monarchas“ ir AB „Lietuvos dujos“, kuri buvo pateikta pasirašyti ir atsakovei, kaip patalpų savininkei, atsakovė nurodė, kad nesutinka būti atsakinga už patalpų nuomininką. Apeliantė yra senyvo amžiaus, sunkios sveikatos būklės, negalėjo suprati sutarties turinio ir pasekmių, todėl darytina išvada, jog sandoris sudarytas dėl suklydimo. Naujo nebuitinio vartojimo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartis yra neatsiejama nuo dujų pirkimo – pardavimo sutarties, o ieškovė dujų pirkimo – pardavimo sutartį sudarė su kitu asmeniu, taigi ji negali įpareigoti apeliantės mokėti netesybas dėl nesuvartoto dujų kiekio.

6Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog šalių pasirašytos sutarties tikslai yra aiškiai suformuluoti ir išdėstyti sutarties 14 punkte, kuris atskleidžia šios rūšies sutarčių esmę. Jokių duomenų apie atsakovės sveikatos būklę pasirašant sutartį nebuvo pateikta. Nagrinėjant bylą buvo aiškiai išdėstyta, jog tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta sutartis ir dujų tiekimo (pirkimo – pardavimo) sutartis yra atskiros sutartys, jų skirtingi tikslai ir paskirtis. Į ieškovę dėl sutarties sudarymo kreipėsi pati atsakovė, nei atsakovės minimi nuomininkai, nei jokie kiti asmenys su prašymais į ieškovę nesikreipė. Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentais, kad atsakovės valia dėl sutarties sudarymo buvo iškreipta ir atsakovė sudarė sutartį ypatingai jai nenaudingomis sąlygomis. Sutartis sudaryta ieškovei kreipusis dėl jai priklausančio komercinės paskirties pastato dujofikavimo, jai buvo pateikta sutartis pagal paruoštas standartines sąlygas. Sudarydamas viešąsias sutartis, juridinis asmuo neturi teisės suteikti kam nors privilegijų, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

9CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

10Iš bylos medžiagos nustatyta, jog kad atsakovei nuosavybės teise priklauso komercinės paskirties patalpos, esančios ( - ). Atsakovė 2012-01-10 kreipėsi į ieškovę su prašymu dėl naujo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ sistemos: prašė patalpas prijungti prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos patalpų šildymui ir maisto gaminimui, nurodė metinį dujų poreikį - 2500 m3 dujų per metus (b. l. 38). Atsakydama į 2012-01-10 atsakovės prašymą, ieškovė 2012-01-19 pateikė prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sąlygas (b. l. 46), su kuriomis atsakovė sutiko (b. l. 47). 2012-02-10 ieškovė ir atsakovė sudarė Naujo nebuitinio vartojimo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartį Nr. 19/36, pagal kurią ieškovė įsipareigojo iki 2012-09-15 pastatyti dujų skirstymo sistemą iki komercinės paskirties pastato ( - ), žemės sklypo valdos ribos, sujungti ieškovės sistemą su įrengta atsakovės sistema, eksploatuoti įrengtą dujų skirstymo sistemą ir įrenginius bei dujų apskaitos sistemą, užtikrinti gamtinių dujų perdavimą ir skirstymą iki atsakovės sistemos, o atsakovė įsipareigojo sumokėti prijungimo įmoką už naujo vartotojo sistemos prijungimą prie dujų sistemos, iki 2012-09-12 savo lėšomis suprojektuoti ir įrengti vartotojo sistemą iki komercinės paskirties pastato ir pastate, iki 2012-09-17 pasirašyti su ieškove Gamtinių dujų tiekimo arba perdavimo – skirstymo sutartį ir pirkimo – pardavimo sutartį su pasirinkta dujų tiekimo įmone bei transportuoti ne mažesnius gamtinių dujų kiekius ir užsakyti ne mažesnius dujų skirstymo pajėgumus, nei numatyta sutarties 1 Priede, kuris yra neatskiriama sutarties dalis, t. y. 2,313 m3 per metus (b. l. 39-44).

11Atsakovė priešieškinyje reiškė reikalavimą CK 1.90 straipsnio 1 dalies pagrindu pripažinti negaliojančia 2012-02-10 šalių sudarytą Naujo nebuitinio vartojimo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartį Nr. 19/36, kaip sudarytą labai nenaudingomis atsakovei sąlygomis.

12Civilinio kodekso 1.91 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.

13Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė išvadą, kad jokių įrodymų apie tai, jog ieškovė reikalavo sudaryti sandorį, grasino ekonominiais padariniais ar atsakovė sudarė sandorį ypatingai nenaudingomis sąlygomis, nepateikta (CK 1.91 str. 1 d., CPK 178 str.). Atsakovė, kaip komercinės paskirties patalpų savininkė, buvo suinteresuota sandorio sudarymu, pati kreipėsi į ieškovę su prašymu dėl naujo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ sistemos, kuriame prašė prijungti patalpas prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos patalpų šildymui ir maisto gaminimui, prašyme ranka įrašytas metinis dujų poreikis - 2500 m3 dujų per metus (b. l. 38). Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovė darė įtaką jos nurodytai (2500 m3) dujų suvartojimo apimčiai, taip pat neįrodė, kad ne ji pati prašyme ranka įrašė šį skaičių. Ieškovė apskaičiavo, jog projektas gali atsipirkti ir suvartojant mažesnius dujų kiekius, t. y. 2,313 m3 per metus, ir mažesnį nei nurodė pati atsakovė dujų kiekį įrašė į ginčijamą sutartį. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog 2012-02-10 Naujo nebuitinio vartojimo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutarties Nr. 19/36 sudarymas atitiko tiek ieškovės, tiek atsakovės interesus, pagrindo pripažinti pagrįstais atsakovės argumentus, kad jos valia dėl sandorio sudarymo esą buvo iškreipta, nėra. Tai, kad atsakovė neįvertino ar netinkamai įvertino suvartotiną dujų kiekį ir prisiėmė prievolę suvartoti atitinkamą dujų kiekį, negali būti vertinama kaip sutarties sudarymas atsakovei išimtinai nenaudingomis sąlygomis. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog manė pasirašanti tik dėl sutikimo įvesti dujas, tačiau jokiu būdu nebūtų sutikusi sumokėti už tam tikro dydžio dujų, kurių visai nenaudoja, kiekius. Tokį atsakovės nusistatymą, pasak jos, patvirtina ir tas faktas, kad atsakovė atsisakė pasirašyti ant pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Monarchas“ ir AB „Lietuvos dujos“. Kolegija dar kartą pažymi, jog prašymas dėl naujo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos, kuriame nurodytas metinis 2500 m3 dujų poreikis, užpildytas pačios atsakovės, atsakovė jį pasirašė, įrodymų, jog prašymą užpildė ne ji pati, atsakovė nepateikė, todėl kolegija neturi pagrindo įrodymais nepagrįsto teiginio pagrindu daryti išvadą, jog atsakovė, sudarydama sandorį, patyrė ekonominį spaudimą.

14Atsakovė taip pat teigia, jog iš esmės suklydo, taigi sandoris turėtų būti pripažintas negaliojančiu ir CK 1.90 straipsnio pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog ginčijama sutartis būtų sudaryta atsakovei iš esmės suklydus, šių aplinkybių atsakovė ir neįrodinėjo, kaip faktinį priešieškinio pagrindą nurodė aplinkybes dėl nenaudingų atsakovei sandorio sąlygų, kurias buvo priversta prisiimti, todėl teismas nusprendė, kad pripažinti 2012-02-10 sutartį negaliojančia priešieškinyje nurodomu CK 1.90 straipsnio 1 dalies pagrindu nėra jokio pagrindo.

15Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. ir kt. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-85/2011; kt.). Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. T. ir kt. v. UAB „Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306/2007; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009).

16Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog atsakovė apskritai neįrodinėjo, kad sutartis buvo sudaryta jai suklydus – kaip faktinį priešieškinio pagrindą nurodė aplinkybes dėl nenaudingų atsakovei sandorio sąlygų. Pažymėtina, jog CPK 306 straipsnio, reglamentuojančio apeliacinio skundo turinį, 2 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi esant tokiai situacijai kolegija apskritai turėtų nevertinti sandorio teisėtumo šio jo negaliojimo pagrindo aspektu. Kita vertus, apeliantė neįrodė, jog sutartis sudaryta iš esmės suklydus. Apeliantė teigia esanti senyvo amžiaus, ligota, todėl negalėjo adekvačiai suvokti sandorio pasekmių. Ginčijama Naujo nebuitinio vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartis Nr. 19/36 sudaryta prašymo nutiesti dujotiekį atsakovei nuosavybės teise priklausančio objekto dujofikavimui pagrindu. AB „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filialas jokios įtakos tokiam atsakovės pasirinkimui nedarė. Prašyme atsakovės ranka nurodyti didesni metinio dujų kiekio poreikiai, tačiau ieškovė apskaičiavo, jog projektas gali atsipirkti ir suvartojant mažesnius dujų kiekius, t. y. 2,313 m3 per metus, atsakovė sutiko su pasiūlytomis sprendimo sąlygomis dujotiekio įvadui, ieškovė šį mažesnį nei nurodė pati atsakovė dujų kiekį įrašė į ginčijamą sutartį (b. l. 44-48). Tai, kad atsakovė neišnaudojo sutarto išnaudotino kiekio, savaime nereiškia, jog atsakovė, sudarydama sutartį, suklydo ir šis suklydimas yra esminis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Tai, kad atsakovė neįvertino ar netinkamai įvertino suvartotiną dujų kiekį ir prisiėmė prievolę suvartoti atitinkamą dujų kiekį, nelaikytina suklydimu, nes vertinant pagal protingo, atidaus ir rūpestingo asmens standartus atsakovė turėjo atsakingai įvertinti, koks, atsižvelgiant į patalpų pobūdį, yra realus sunaudotinas dujų kiekis per metus. Atsakovė teigia, jog dujos buvo reikalingos patalpų nuomininkų veiklai – maisto gaminimui. Tačiau potencialūs nuomininkai taip ir neįsikraustė į patalpas ir nepradėjo naudoti dujų. Atsakovė, įvesdama dujas potencialių nuomininkų poreikių tenkinimui, veikė savo rizika kaip verslo subjektas, todėl nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės (tai, kad nuomininkai nepradėjo naudoti komercinių patalpų) nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovė, sudarydama sutartį, suklydo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovės reikalavimas pripažinti sutartį Nr. 19/36 negaliojančia kaip sudarytą iš esmės suklydus atmestinas.

17Atsakovė teigia, jog šiuo metu dujų pirkimo – pardavimo sutartis dėl to paties pastato yra sudaryta su kitu asmeniu - UAB „Monarchas“. Kadangi dujas vartoja kitas asmuo, jis turėtų būti atsakingas už suvartojamų dujų kiekį. Atsakovės nuomone, dėl tos pačios priežasties nepriteistini ir delspinigiai. Kolegija šiuos atsakovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Gamtinių dujų pirkimo – pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį Nr. 43/2014-781 AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Monarchas“ sudarė 2013-12-27. Sutarties 4.2 punkte numatyta, jog dujos vartotojui tiekiamos nuo 2014-01-01. Ieškovė reiškė reikalavimą priteisti už 2013 metus, t. y. kai dar nebuvo pasirašyta sutartis su UAB „Monarchas“, nesumokėtą mokestį. Ieškovės reikalavimas kildinamas iš galiojančios ir nenuginčytos 2012-02-10 tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos Naujo nebuitinio vartojimo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutarties, pagal kurią atsakovė įsipareigojo transportuoti ne mažiau nei 2,313 m3 gamtinių dujų per metus (Sutarties 22.6. p., Sutarties 1 priedas). 2013 m. atsakovė transportavo tik 0,545 m3 gamtinių dujų, todėl pagal sutarties 30 punktą turi sumokėti minimalių naujo nebuitinio vartotojo transportuotinų gamtinių dujų kiekių ir pajėgumų mokestį, kurio dydis sudaro 519,78 Lt. Tokius sutartinius įsipareigojimus šalys prisiėmė laisvai suderinta abiejų šalių valia, sutarties sąlygos aiškiai nurodytos, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl privalo būti tinkamai ir sąžiningai vykdomos (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Atsakovė, neįvykdžiusi prievolės suvartoti nustatytą dujų kiekį, pažeidė sutarties sąlygas (CK 6.63 straipsnio 1 dalis 1 punktas), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 519,78 Lt mokestį.

18Iš tos pačios sutarties kildinamas ir atsakovės reikalavimas priteisti delspinigius. Pagal sutarties 39 punktą mokesčius, perskaičiuotas įmokas, nuostolius ir patirtas išlaidas šalys apmoka pagal gautą PVM sąskaitą – faktūrą arba sąskaitą – paskaičiavimą per penkias darbo dienas nuo PVM sąskaitos – faktūros arba sąskaitos – paskaičiavimo gavimo. Šalis, laiku neapmokėjusi PVM sąskaitos – faktūros arba sąskaitos – paskaičiavimo arba praleidusi mokėjimo terminą, moka 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovė 2013-12-31 išrašė atsakovei sąskaitą – faktūrą 519,78 Lt sumai, atsakovė ją gavo 2014-02-24 (b. l. 52, 53), tačiau nustatytu terminu (per 5 darbo dienas) sąskaitos neapmokėjo, todėl ieškovė teisėtai ir pagrįstai apskaičiavo 23,39 Lt delspinigių, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą priteisti delspinigius (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis).

19Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl 2015-03-19 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

20Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

21Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 150,54 Eur... 3. Atsakovė pateikė teismui priešieškinį, jame prašė pripažinti... 4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-03-19 sprendimu priešieškinį... 5. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės... 6. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti... 7. Apeliacinis skundas atmestinas.... 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 10. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog kad atsakovei nuosavybės teise priklauso... 11. Atsakovė priešieškinyje reiškė reikalavimą CK 1.90 straipsnio 1 dalies... 12. Civilinio kodekso 1.91 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl apgaulės,... 13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė išvadą,... 14. Atsakovė taip pat teigia, jog iš esmės suklydo, taigi sandoris turėtų... 15. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad suklydimas – tai... 16. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog atsakovė apskritai... 17. Atsakovė teigia, jog šiuo metu dujų pirkimo – pardavimo sutartis dėl to... 18. Iš tos pačios sutarties kildinamas ir atsakovės reikalavimas priteisti... 19. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas... 20. Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija... 21. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimą palikti...