Byla e2A-579-933/2020
Dėl žalos atlyginimo. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „MP Dental“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės „If P&C Insurance AS”, Lietuvoje veiklą vykdančios per „If P&C Insurance AS” filialą, apeliacinį skundą ir atsakovės A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7165-905/2019 pagal ieškovės „If P& C Insurance AS“, Lietuvoje veiklą vykdančios per „If P& C Insurance AS“ filialą, ieškinį atsakovei A. P. dėl žalos atlyginimo. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „MP Dental“.

2Teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 1 443,41 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. vasario 3 d. iš atsakovės buto balkono ėmė kristi keraminės plytelės, kurios krisdamos apgadino ieškovės bendrovėje apdraustą automobilį. Dėl šio įvykio ieškovė išmokėjo automobilio naudotojui 1 443,41 Eur išmoką. Automobilis buvo pastatytas nesant tai draudžiančių kelio ženklų. Kadangi plyteles balkone klijavo atsakovės sutuoktinio samdyti darbuotojai ir atsakovė, žinodama apie atsiradusius plytelių trūkumus, netinkamai prižiūrėjo savo turtą, ji turi atlyginti kilusius nuostolius. Ieškovė nurodė, kad apskaičiuojant žalą automobilio dalims neatsižvelgta į dalių nusidėvėjimą, kurį šioje byloje pritaikius priteistina bendra suma galėtų būti mažinama iki 1 395,51 Eur.

62.

7Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad plytelės ėmė kristi nuo balkono išorinės konstrukcijos dėl tą dieną siautusios audros, todėl atsakomybė tenka pačiam nukentėjusiajam, kuris automobilį statė neatsižvelgdamas į oro sąlygas ir žiniasklaidos skelbimus nestatyti automobilių po medžiais ar balkonais, juolab kad po balkonais esančios vietos neskirtos automobilių parkavimui. Automobilis buvo pastatytas draudžiamoje vietoje, kuri nepažymėta baltomis linijomis ir šalia kurios yra pėstiesiems skirti laipteliai. Ant automobilio nukrito tik viena plytelė ir dėl jos negalėjo būti pažeistos automobilio durelės. Atsakovės teigimu, balkonas yra ne jos nuosavybė, balkonus tvarkė name veikianti bendrija. Atsakovė atkreipė dėmesį į ieškovės pateiktas nuotraukas, kuriomis siekiama įrodyti automobilio apgadinimus, tačiau kurios darytos šiltuoju metų laiku (o ne iš karto po įvykio).

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

93.

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 697,76 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 697,76 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 366 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš ieškovės ir iš atsakovės A. P. po 5,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

113.1.

12Teismas nustatė, kad ieškovės (draudiko) ir AB „SEB lizingas“ (draudėjo) sutartimi nuo 2015 m. liepos 8 d. iki 2016 m. liepos 7 d. buvo apdraustas 2013 m. pagamintas automobilis Subaru Outback, valstybinis Nr. ( - ) 2016 m. vasario 3 d. nurodytas automobilis, kuriuo naudojosi trečiasis asmuo, buvo paliktas stovėti po atsakovei priklausančio buto ( - ), balkonu ir buvo apgadintas nuo nurodyto balkono nukritusia(-iomis) plytele(-ėmis). Dėl šio įvykio ieškovė apskaičiavo ir trečiajam asmeniui išmokėjo 1 443,41 Eur draudimo išmoką. Teisminio nagrinėjimo iš esmės metu ieškovė akcentavo, kad ieškinys reiškiamas atsakovei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263, o ne 6.266 straipsnio nuostatas. Teismas iš esmės sutiko su ieškovės argumentais, kad už atsakovės (jos mirusio sutuoktinio) iniciatyva-užsakymu balkone klijuotų plytelių būklę ir už tokių plytelių padarytą žalą atsakomybė tenka atsakovei. Tokia atsakomybė grindžiama tuo, kad plytelės, anot atsakovės paaiškinimų, tam tikru laikotarpiu atsirado buto savininko iniciatyva. Buto savininkui atlikus pagerinimus balkone, tokiam asmeniui (jo teisių ir pareigų perėmėjui) tenka pareiga rūpintis jo iniciatyva atliktų balkono pakeitimų-pagerinimų priežiūra ir kartu prisiimti atsakomybę dėl kilusių neigiamų padarinių (netinkamos atliktų pagerinimų priežiūros). Teismas nenagrinėjo kaip teisiškai nereikšmingų argumentų, susijusių su atsakovės nuosavybės teisių į balkoną buvimu ar nebuvimu.

133.2.

14Teismas sprendė, kad, viena vertus, atsakomybės už klijuotų plytelių kritimu padarytą žalą nemažina atsakovės nurodytos aplinkybės dėl įvykio metu buvusių oro sąlygų – smarkaus vėjo, nes kalbama apie klijuotų plytelių, o ne balkone laikytų-sandėliuotų kilnojamų-nepritvirtintų daiktų kritimą. Trečiasis asmuo (net ir esant atsakovės nurodomoms nepalankioms oro sąlygoms) neturėjo pareigos numanyti, kad nuo balkono galėtų pradėti kristi klijuotos plytelės. Kita vertus, teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad trečiasis asmuo automobilį buvo palikęs draudžiamoje stovėti vietoje. Teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartyje jau buvo atkreiptas dalyvaujančių byloje asmenų dėmesys į tai, kad Kelių eismo taisyklių 124 punkte nustatyta, jog „motorinių transporto priemonių <...> vairuotojams <...> draudžiama važiuoti <...> šaligatviu, pėsčiųjų, dviračių taku, dviračių juosta arba užvažiuoti ant jų, išskyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai <...>“ ir kad taisyklių 150.5 punkte nustatyta, jog sustoti ir stovėti draudžiama „ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose“. Nors ieškovė ir pateikė papildomų fotonuotraukų, tačiau jos, teismo vertinimu, nepaneigia, o tik patvirtina, kad automobilis buvo pastatytas, paliktas stovėti ne ant asfaltuotos kelio dangos, o būtent ant šaligatvio ir, be to, prie pat pėstiesiems skirto praėjimo laiptelių. Iš ieškovės pateiktų įrodymų nematyti, kad nurodytoje vietoje kelio ženklai leidžia užvažiuoti ant šaligatvio krašto (KET 124, 150.5 p.). Atkreiptas dėmesys ir į ieškovės pateiktą daugiabučio namo ( - ), savininkų bendrijos 2019 m. sausio 15 d. raštą, kuriame nurodyta, kad „po balkonais, kur stovėjo apgadintas automobilis, parkingo vietos automobiliams nenumatytos, parkingo vietų bendro naudojimo kieme skaičius ribotas, todėl automobilius jų naudotojai stato, kur tik randa laisvos vietos, net ir tam neskirtose kiemo vietose“. Nors bendrija ir nėra įgaliota oficialiai aiškinti teisės aktų nuostatų dėl automobilių parkavimo, tačiau šis raštas patvirtina, kad bendrija nagrinėjamos konkrečios vietos, kur stovėjo trečiojo asmens automobilis, nevertina kaip bendrijai (ar bet kuriam kitam asmeniui) skirtos automobilio parkavimo vietos.

153.3.

16Teismo vertinimu, kadangi apgadinimų galėjo būti išvengta tiek atsakovei tinkamai prižiūrint klijuotas plyteles, tiek trečiajam asmeniui laikantis Kelių eismo taisyklių (nestatant automobilio neleistinoje vietoje), teismas sprendė, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp kilusios žalos ir abiejų nurodytų asmenų neteisėtų veiksmų. Be to, šiuo atveju kiekvieno iš nurodytų asmenų – atsakovės ar trečiojo asmens – neteisėtų veiksmų nebuvimas vienodai pašalintų galimybę nagrinėjamai žalai kilti, t. y. tiek atsakovei tinkamai prižiūrint plyteles, tiek trečiajam asmeniui pastačius automobilį kitoje (leistinoje vietoje) nagrinėjamos žalos būtų išvengta. Teismas konstatavo esant vienodą priežastinį ryšį, t. y. abiejų asmenų – atsakovės ir trečiojo asmens – veiksmai vertinti kaip vienodai (po 50 procentų) nulėmę žalos atsiradimą.

173.4.

18Nagrinėdamas ginčo dalį dėl žalos dydžio, teismas, viena vertus, atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kuriais teigiama, kad nuo balkono nukrito tik viena plytelė, kuri neva negalėjo sukelti tiek daug apgadinimų. Pažymėta, kad atsakovė parengiamojo posėdžio metu laikėsi pozicijos, jog nukrito „viena-dvi“ plytelės ir atsakovė iš karto po įvykio pastebėjo balkone „dvi-tris“ atšokusias plyteles. Tokie atsakovės teiginiai, teismo vertinimu, nepaneigia ieškovės argumentų ir pateiktų įrodymų, kad apgadintos iš esmės dvi automobilio dalys - vietos, t. y., pirma, priekinis stiklas ir kapotas, antra, vairuotojo durelės (jų stiklas). Netgi laikantis atsakovės pozicijos, kad nukrito „viena-dvi“ plytelės, ši aplinkybė nepaneigtų nagrinėjamų neigiamų padarinių galimybės, kad viena plytelė nukrito ant šoninių durelių, o kita – ant priekinio stiklo ir(vėliau) ant kapoto. Nagrinėjant ginčo dalį dėl kapoto apgadinimų buvimo ar nebuvimo, viena vertus, sutikta su atsakovės argumentais, kad ieškovės papildomai pateiktos nuotraukos (atskleidžiančios kapoto apgadinimus) darytos šiltuoju metų laiku, t. y. gerokai po to, kai 2016 m. vasario 28 d. sudaryta remonto sąmata, taip pat gerokai po to, kai 2016 m. kovo 10 d. trečiajam asmeniui buvo pateikta apmokėti sąskaita už remonto darbus pagal suderintą sąmatą. Šiuo aspektu atkreiptas dėmesys ir į tai, kad trečiasis asmuo nurodė, jog jis iš pradžių (įvykio dieną) nepastebėjo ir neužfiksavo kapoto apgadinimų. Kita vertus, teismo vertinimu, pakankamai natūralu, kad ant priekinio stiklo nukritusi plytelė, atsitrenkusi į stiklą, pagal pakeistą trajektoriją toliau krito būtent ant kapoto. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad kapoto apgadinimai pastebėti, nors ir ne tą pačią dieną, tačiau toje pačioje (kairėje) pusėje, kaip ir stiklo apgadinimai. Teismas sprendė, kad ieškovė pakankamai įrodė kritusiomis plytelėmis apgadintus automobilio priekinį stiklą (įskaitant statramstį), kapotą ir kairės pusės priekines dureles. Nors ieškovės papildomai pateiktose nuotraukose demonstruojant kapoto apgadinimus matyti, kad priekinis stiklas (įskaitant statramstį) ir šoninės durelės (jų stiklas) jau pakeisti-suremontuoti, tačiau tai, teismo vertinimu, nepaneigia aplinkybės, kad kapoto apgadinimai buvo atsiradę (ir) dėl plytelių kritimo. Be to, net jeigu plytelių nulemti kapoto apgadinimai ir nebuvo realiai-faktiškai suremontuoti pagal apskaičiuotas sąmatas (kartu su priekiniu ir šoninių durelių stiklais) ir tokie remonto darbai nebuvo apmokėti iš ieškovės išmokėtos išmokos, tai vien tik šios faktinės aplinkybės nepaneigtų trečiojo asmens patirtos žalos (turto vertės sumažėjimo) aplinkybių.

193.5.

20Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad dėl pateiktose sąmatose nepritaikyto dalių nuvertėjimo ieškinio suma gali būti mažinama iki 1 395,51 Eur. Nesant ginčo dėl tokios ieškovės nurodomos sumos (juolab kad visi apskaičiavimai atlikti remiantis Audatex sistema), teismas, atsižvelgdamas į jau konstatuotą atsakovės ir trečiojo asmens (nukentėjusiojo) vienodą atsakomybės mastą (po 50 procentų) sprendė, kad ieškinys tenkintinas iš dalies 50 procentų. Nors atsakovė ir ginčijo sąmatose pateiktus apskaičiavimus, tačiau taip ir nepateikė konkrečių įrodymų (išskyrus subjektyvius teiginius), kurie patvirtintų kitokius konkrečius (negu ieškovės nurodytus) žalos dydžius ir (arba) užfiksuotiems apgadinimams pašalinti reikalingų remonto darbų bei detalių kitokias kainas. Ieškinį tenkinus iš dalies (50 procentų), ieškovei iš atsakovės priteista 50 procentų bylinėjimosi išlaidų.

21III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

224.

23Ieškovė apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimą toje dalyje, kurioje ieškinys buvo atmestas, ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės A. P. ieškovės naudai 1 395,51 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 32 Eur žyminio mokesčio ir 700 Eur atstovavimo išlaidas pirmoje instancijoje; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje: 200 Eur atstovavimo išlaidų už apeliacinio skundo rengimą ir 16 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

244.1.

25Nesutinka su teismo išvada, kad trečiasis asmuo automobilį buvo palikęs draudžiamoje stovėti vietoje (t. y. ant šaligatvio). Byloje nėra nė vieno objektyvaus įrodymo, pagrindžiančio teismo nustatytą faktą, jog automobilis stovėjo draudžiamoje vietoje. Vieninteliai byloje esantys objektyvūs įrodymai yra ieškovės į bylą pateiktos nuotraukos. Iš jų matyti, kad vieta, kurioje įvykio metu stovėjo automobilis, nėra šaligatvis.

264.2.

27Iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog automobilis įvykio metu stovėjo trinkelėmis grįstoje bei automobiliams stovėti skirtoje vietoje. Prie namo esanti automobilių stovėjimo aikštelė (į kurią patekti galima pravažiavus pakeliamą užtvarą) yra asfaltuota su iš abiejų pusių esančiomis automobilių parkavimo vietomis. Šios parkavimo vietos yra grįstos trinkelėmis bei yra tame pačiame lygyje kaip ir asfalto danga. Tai, jog trinkelėmis grįstos aikštelės vietos yra skirtos automobilių parkavimui pagrindžia tai, jog: asfaltuotos aikštelės dangos ir trinkelėmis grįstos dangos neskiria jokie bordiūrai (atvirkščiai, kaip jau minėta, asfalto danga yra tame pačiame lygyje (aukštyje) kaip ir trinkelėmis grįsta danga; tam tikros trinkelėmis grįstos aikštelės vietos yra pažymėtos ženklais, draudžiančiais tose vietose parkuoti automobilius (vietos pažymėtos geltonomis linijomis ir atskirtos guminiais bordiūrais). Ši aplinkybė įrodo, jog trinkelėmis grįsta automobilių aikštelės dalis nėra laikytina šaligatviu, t. y. nėra skirta tik pėstiesiems. Minėta aikštelės dalis, išskyrus geltonomis linijomis pažymėtas ir guminiais atitvarais atskirtas vietas, yra skirta automobilių parkavimui. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog automobilis įvykio metu stovėjo vietoje, kuri nėra pažymėta kaip draudžiama stovėti. Dėl šios priežasties teismas nepagrįstai konstatavo, jog trečiasis asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 124 ir 150.5 punktų reikalavimus bei nepagrįstai sumažino žalos dydį 50 procentų.

284.3.

29Sutinka su teismo išvada, jog bendrija nėra įgaliota oficialiai aiškinti teisės aktų nuostatų dėl automobilių parkavimo. Dėl šios priežasties teismas išvadai dėl tariamo neleistinumo parkuoti automobilį įvykio vietoje pagrįsti nepagrįstai rėmėsi daugiabučio namo ( - ), savininkų bendrijos pirmininko 2019 m. sausio 15 d. raštu.

304.4.

31CK 6.282 straipsnio 1 dalis numato žalos atlyginimo sumažinimą tik tuo atveju, kai nustatomas ne paprastas, o didelis nukentėjusio asmens neatsargumas. Net ir darant hipotetišką prielaidą, jog trečiojo asmens automobilis įvykio metu stovėjo neleistinoje vietoje (su tuo ieškovė nesutinka), trečiasis asmuo negalėjo tikėtis bei iš anksto numatyti, jog ant jo automobilio iš viršaus pradės kristi keraminės plytelės. Vertinant didelio neatsargumo sąvoką bei trečiojo asmens veiksmus, trečiojo asmens veiksmai (net ir konstatavus kelių eismo taisyklių pažeidimą) negali būti traktuojami kaip didelis neatsargumas. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, neva paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti, todėl padarytos žalos dydis mažintinas 50 procentų.

325.

33Atsakovė apeliaciniu skundu prašė: pridėti prie civilinės bylos 2019 m. spalio 1 d. Gyventojų registro pažymą Nr. GR.1A-10557; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

345.1.

35Atsakovė nesutinka su tariamai jos neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydžiu. Atsakovei nebuvo suteikta galimybė dalyvauti apžiūrint apgadintą automobilį, nes informaciją apie patirtus automobilio apgadinimus gavo tik iš ieškovės atstovo 2016-03-17 (įvykis 2016-02-04), t. y. daugiau kaip po mėnesio įvykus įvykiui. Sprendimu įtvirtinta, jog <...> trečiasis asmuo nurodė, jog jis iš pradžių (įvykio dieną) nepastebėjo ir neužfiksavo kapoto apgadinimų <...>. Taigi, nėra įrodytas žalos dydis ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos dydžio. Teismas pažeidė civilines procesines normas įtvirtintas CPK 185 straipsnio 1 dalyje.

365.2.

37Atsakovė nurodė aplinkybes dėl įvykio metu buvusių oro sąlygų – smarkaus vėjo. Pateikta Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos Stebėjimų departamento meteorologinių stebėjimų skyriaus pažyma. Pažymoje įtvirtinta, jog <...>Vilniaus meteorologinės stoties duomenimis didžiausias vėjo greitis buvo 18 m/s, Vilniaus aviacijos stoties-20m/s, tai pavojingas meteorologijos reiškinys <...>. Trečiojo asmens atstovas matė oro sąlygas, tačiau pastatė automobilį neleistinoje vietoje (po balkonu), dėl ko nukritusi plytelė iš atsakovės balkono apgadino automobilį. Teismas sumažino kompensuojamos žalos dydį 50 procentų, tačiau esant trečiojo asmens dideliam neatsargumui (pažeidžiant KET reikalavimus, parkavo automobilį neleistinoje vietoje po balkonu) ieškovės reikalavimas turėjo būti atmestas. Esant susiklosčiusioms aplinkybėms iš atsakovės priteistas žalos atlyginimas prieštarauja geros moralės viešosios tvarkos, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams.

385.3.

39Atsakovės buvęs sutuoktinis A. P. yra gyvas. Siekiant visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes (ginčo plytelių klijavimą balkone), jis turėjo būti kviečiamas į teismo posėdį. A. P. nebuvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, atimant iš atsakovės galimybę pareikalauti jo civilinės atsakomybės už galimai nekokybiškai atliktus statybos darbus, padariusius trečiajam asmeniui žalą. Teismas nevykdė CK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir tai sutrukdė teismui priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

406.

41Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė atmesti ieškovės apeliacinį skundą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:

426.1.

43Pati ieškovė pateikė teismui daugiabučio namo ( - ), savininkų bendrijos 2019 m. sausio 15 d. raštą, kuriame nurodyta, kad „po balkonais, kur stovėjo apgadintas automobilis, parkingo vietos automobiliams nenumatytos, parkingo vietų bendro naudojimo kieme skaičius ribotas, todėl automobilius jų naudotojai stato, kur tik randa laisvos vietos, net ir tam neskirtose kiemo vietose“.

446.2.

45Trečiasis asmuo elgėsi itin neatsargiai. Jo atstovas matė oro sąlygas, tačiau vis tiek pastatė automobilį neleistinoje vietoje (po balkonu). Trečiajam asmeniui elgiantis neprotingai (siaučiant vėtrai automobilį pastatė po balkonu) krito plytelė ir apgadino automobilį.

467.

47Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyta, kad:

487.1.

49Skunde nurodytos aplinkybės, kad atsakovei nebuvo suteikta galimybė dalyvauti apžiūrint apgadintą automobilį, nes informaciją apie patirtus automobilio apgadinimus gavo tik iš ieškovės atstovo 2016-03-17 (įvykis 2016-02-04), t. y. daugiau kaip po mėnesio įvykus įvykiui, prieštarauja pačios atsakovės atsiliepime nurodytoms aplinkybėms, duotiems paaiškinimams teismo posėdžio metu bei kitiems byloje esantiems įrodymams. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog „<...> apie savo nelaimę man pranešė pats nukentėjusysis (užėjo pas mane į namus). Kitą dieną jis man paskambino. <...> Vėliau jis pradėjo man rašinėti sms žinutes, kad atneščiau jam pinigų automobilio remontui.“ 2019-03-21 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė šias aplinkybes patvirtino (2019-03-21 posėdžio garso įrašas nuo 06:30 min.) bei papildomai nurodė, kad tą pačią dieną, kai nukrito pirmos dvi plytelės, ji pasiėmė lazdą ir nudaužė likusias plyteles (2019-03-21 posėdžio garso įrašas nuo 201:10 min.). Vertinant šiuos atsakovės paaiškinimus, atsakovė negalėjo nematyti ir/ar nežinoti, jog plytelės nukrito ant automobilio ir jį apgadino. Tą pagrindžia ir byloje esatis elektroninis susirašinėjimas tarp draudėjo ir ieškovės. Atsakovė, žinodama apie sugadintą automobilį, nesikreipė į nukentėjusįjį asmenį su prašymu apžiūrėti automobilį bei nesidomėjo kokia buvo padaryta žala.

507.2.

51Ieškovė sutinka su teismo išvada, jog atsakovės atsakomybės už klijuotų plytelių kritimu padarytą žalą nemažina atsakovės nurodomos aplinkybės dėl įvykio metu buvusių oro sąlygų – smarkaus vėjo, nes kalbama apie klijuotų plytelių kritimą. Trečiasis asmuo (net ir esant nepalankioms oro sąlygoms) neturėjo pareigos numanyti, kad nuo balkono galėtų pradėti kristi klijuotos plytelės.

527.3.

53Ieškovė reiškė reikalavimą atsakovei pagal CK 6.263, o ne CK 6.266 straipsnio nuostatas. Byloje nėra aktualus plytelių kokybiško ar nekokybiško suklijavimo klausimas. Byloje svarbu tai, jog atsakovė, matydama, jog plytelės atsiklijuoja ir gali bet kuriuo metu nukristi (taip sukeliant grėsmę aplinkinių sveikatai ir turtui), laiku nesiėmė priemonių, jog ši grėsmė būtų pašalinta. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog plyteles balkone klijavo jos vyro pasamdyti asmenys iš karto po buto įsigijimo (2005 metais), t. y. daugiau kaip prieš dešimt metų iki įvykio. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog atsakovė buto savininke tapo dar 2005 metais, o butą, kaip asmeninę nuosavybę, pradėjo valdyti nuo 2012-12-04 teismo sprendimo įsiteisėjimo (t. y. po skyrybų su sutuoktiniu). Teismo padaryta klaida (vietoj ištuokos fakto nurodant, kad atsakovės sutuoktinis mirė), neturi reikšmės, kadangi butui tapus asmenine atsakovės nuosavybe, būtent atsakovei teko pareiga rūpintis jos buvusio sutuoktinio iniciatyva atliktų balkono pagerinimų priežiūra ir kartu prisiimti atsakomybę dėl kilusių neigiamų padarinių (netinkamos atliktų pagerinimų priežiūros). Dėl šios priežasties nebuvo pagrindo į bylą trečiuoju asmeniu traukti buvusį atsakovės sutuoktinį.

54Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

55IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

568.

57Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinių skundų ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

589.

59Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinių skundo ribas.

6010.

61Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliaciniu procesu siekiama nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme. Apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese neturėtų pakeisti pirmosios instancijos teismo, t. y. byla apeliacinės instancijos teisme neturėtų būti nagrinėjama iš naujo (lot. de novo) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019-10-31 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-499-790/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-767/2014).

62Dėl naujų įrodymų prijungimo

6311.

64Atsakovė apeliaciniame skunde prašė pridėti prie civilinės bylos 2019 m. spalio 1 d. Gyventojų registro pažymą Nr. GR.1A-10557 (e. b. 2 t. 27-30, 31 b. l.). Teigia, kad pažyma įrodo, jog plyteles ginčo balkone klijavęs A. P. yra gyvas (priešingai negu teigia teismas). Būtinybė atsakovei prie bylos pridėti minimą pažymą iškilo vėliau, teismui konstatavus, jog ieškovės buvęs vyras yra miręs.

6512.

66Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

6713.

68Aptariamu prašomu prijungti įrodymu atsakovė siekia paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, taip pat įrodinėja aplinkybes dėl nurodyto asmens įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškusiu savarankiškų reikalavimų. Įrodymas pateiktas kartu su apeliaciniu skundu, yra nedidelės apimties, todėl nurodytas įrodymas prijungtinas prie bylos medžiagos.

69Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

7014.

71Pagal bylos medžiagą automobilio SUBARU LEGACY, valst. Nr. ( - ) naudotojas yra UAB „MP Dental“ (e. b. 1 t. 22-23 b. l.). Pranešime apie įvykį fiksuota, kad iš ( - ) balkono (II aukštas) pradėjo kristi keramikinės plytelės. Viena iš krintančiųjų plytelių pataikė į apačioje stovintį automobilį ir jį apgadino (e. b. 1 t. 26 b. l.). Teiktos vietos ir apgadinimų nuotraukos (e. b. 1 t. 27-58, 170-197 b. l.), remonto sąmata (e. b. 1 t. 59-63 b. l.). Dėl įvykio buvo išmokėta 1 443,41 Eur draudimo išmoka (e. b. 1 t. 64-67 b. l.). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis butas, esantis ( - ), nuosavybės teise priklauso A. P. (e. b. 1 t. 77 b. l.). Teiktas daugiabučio namo ( - ), savininkų bendrijos raštas dėl informacijos suteikimo, kuriame pažymėta, kad <...> pagal G. J. pasakojimą automobilis stovėjo po balkonais prie jų ofiso ( - ), ir ant jo automobilio nukrito atsiklijavę keramikinės plytelės iš ( - ) buto balkono; ii) keramikinių plytelių danga ( - ) buto balkone buvo įrengta savininko iniciatyva, įrengimas nederintas su bendrija; iii) po balkonais, kur stovėjo apgadintas automobilis, parkingo vietos automobiliams nenumatytos, parkingo vietų bendro naudojimo kieme skaičius ribotas, todėl automobilius jų naudotojai stato kur randa laisvos vietos, net ir tam neskirstose kiemo vietose (e. b. 1 t. 80 b. l.). Į bylą teikta pažyma apie hidrometeorologines sąlygas (e. b. 1 t. 106 b. l.), išreikalauta ikiteisminio tyrimo medžiaga (e. b. 1 t. 135-150 b. l.).

72Dėl apeliacinių skundų argumentų

7315.

74Byloje yra pateikti du apeliaciniai skundai, vienu jų iš esmės ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad automobilis esą buvo paliktas draudžiamoje vietoje, todėl esą nebuvo pagrindo mažinti prašomos priteisti draudimo išmokos dydžio; antruoju apeliaciniu skundu iš esmės ginčijama tai, jog ieškovė neįrodė žalos dydžio.

7516.

76Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent atsakovė yra atsakinga už jos buto balkone suklijuotų plytelių būklę ir dėl plytelių kritimo padarytos žalos atsakomybė tenka būtent atsakovei (CK 6.263, 6.1015 straipsniai). CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmens turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – prievolė atlyginti žalą – atsiranda dėl neteisėtų veiksmų: neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

7717.

78Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą, taip grąžinant jį į padėtį, buvusią iki delikto padarymo (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 27 punktas; 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 92 punktas, kt.). Sprendžiant dėl nuostolių, kurie yra piniginė žalos išraiška, atlyginimo, taikytinas visiško nuostolių atlyginimo principas, reiškiantis, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.254 straipsnio 1 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246–6.250 straipsniai). Sprendžiant dėl deliktinės civilinės atsakomybės, ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą, jos dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

7918.

80Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje vietoj nukentėjusio asmens (kreditoriaus) šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad žalą padaręs asmuo moka arba draudėjui (žalą patyrusiam asmeniui), arba draudikui, priklausomai nuo to, kuris iš jų pareiškia reikalavimą. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, t. y. pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį tie žalos atlyginimo santykiai yra atsirandantys delikto pagrindu arba iš tų asmenų sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/2018, 17 punktas). Taigi subrogacijos atsiradimo pagrindas pagal įstatymą yra tai, kad įstatymo nustatytais atvejais pasikeičia jau egzistuojančios prievolės asmuo. CK 6.101 straipsnio, reglamentuojančio kreditoriaus teisę perleisti reikalavimą, 4 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui įstatymų pagrindu, kai regreso tvarka draudimo įmonei pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, atsakingu už draudžiamąjį įvykį (4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/ 2018, 18 punktas). Subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017, 17 punktas).

8119.

82Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos medžiaga patvirtina, jog žala buvo padaryta balkone užklijuotoms plytelėms nukritus ant automobilio, todėl atsakovės aplinkybės apie buvusias oro sąlygas – smarkų vėją nepaneigia atsakovės atsakomybės. Įvertinus bylos įrodymus sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad trečiasis asmuo (net ir esant atsakovės nurodomoms nepalankioms oro sąlygoms) neturėjo pareigos numanyti, kad nuo buto balkono galėtų pradėti kristi klijuotos plytelės.

8320.

84Atsakovė (apeliantė) byloje kelia klausimą dėl žalos dydžio. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad buvo patirta 1 395,51 Eur žala ir tokią žalos sumą sumažino 50 procentų, nustatęs ir neteisėtus trečiojo asmens veiksmus – automobilio pastatymą draudžiamoje vietoje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir tinkamai motyvavo sprendimo dalį dėl žalos dydžio (1 395,51 Eur). Tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms apeliacinės instancijos teismas pritaria (ieškovė įrodė, kad kritusiomis plytelėmis apgadintas automobilio priekinis stiklas (įskaitant statramstį), kapotas ir kairės pusės priekinės durelės), o jų nepaneigia atsakovės apeliacinio skundo argumentai. Į bylą ieškovės teikti įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytą žalos dydį (1 395,51 Eur) (trečiasis asmuo nurodė, jog jis iš pradžių (įvykio dieną) nepastebėjo ir neužfiksavo kapoto apgadinimų; pakankamai akivaizdu-natūralu, kad ant priekinio stiklo nukritusi plytelė, atsitrenkusi į stiklą, pagal pakeistą trajektoriją toliau krito ant kapoto; kapoto apgadinimai pastebėti, nors ir ne tą pačią dieną, tačiau toje pačioje (kairėje) pusėje, kaip ir stiklo apgadinimai). Atsakovė (apeliantė) neteikė įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytą žalos dydį, o bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė turėjo realias galimybes dalyvauti nustatant žalos dydį.

8521.

86Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/ 2008; 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nesutinka su atsakovės (apeliantės) argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl žalos dydžio, pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas.

8722.

88Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiaga, sutinka su ieškovės (apelianto) argumentais, kad trečiasis asmuo automobilį buvo palikęs nedraudžiamoje stovėti vietoje (t. y. ne ant šaligatvio). Objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad automobilis buvo paliktas draudžiamoje stovėti vietoje į bylą nebuvo pateikta (aptartos aplinkybės buvo įrodinėjamos tik nuotraukomis ir daugiabučių namų savininkų bendrijos raštu). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 58 dalis numato, kad šaligatvis – kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Šaligatvis gali būti naudojamas dviračių eismui KET nustatytais atvejais. Kelių eismo taisyklių 3.7. punktas numato, kad kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau – važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, į bylą pateiktos nuotraukos patvirtina, kad vieta, kurioje įvykio metu stovėjo automobilis, nėra šaligatvis (e. b. 1 t. 183-197 b. l.), o joje nėra ribojimo statyti automobilį: pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įvažiavimas į kiemą yra uždaras (įtvirtintas užtvaras), pats kiemas yra uždaras; antra, nėra nustatyta jokių ribojimų (ženklinimo) statyti automobilį tokiu būdu ir toje vietoje, kurioje jis bus pastatytas (nebuvo statymą ribojančių ženklų ar statymą ribojančių ženklinimų); trečia, vietos, kur buvo pastatytas automobilis nėra pagrindo laikyti šaligatviu, t. y. skirtos tik pėstiesiems; ketvirta, daugiabučių namų savininkų bendrijos raštas nesudaro pagrindo teigti, kad automobilis buvo pastatytas draudžiamoje vietoje. Vien pateikto rašto turinys, kad <...> ten, kur stovėjo apgadintas automobilis, parkingo vietos automobiliams nenumatytos, parkingo vietų bendro naudojimo kieme skaičius ribotas, todėl automobilius jų naudotojai stato kur randa laisvos vietos, net ir tam neskirstose kiemo vietose, <...> dėl byloje ištirtų duomenų visumos nesudaro pagrindo daryti išvados, kad automobilis stovėjo draudžiamoje vietoje. Dėl nurodytų aplinkybių sutiktina su ieškovės (apeliantės) argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog trečiasis asmuo automobilį pastatė draudžiamoje vietoje, pažeidė Kelių eismo taisyklių 124 ir 150.5 punktų reikalavimus bei nepagrįstai sumažino žalos dydį 50 procentų.

8923.

90Vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo atsirasti žalai arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Šioje normoje yra reglamentuojami nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisiniai padariniai deliktinės civilinės atsakomybės atveju, ir ji įtvirtina teismo teisę spręsti dėl prašomos priteisti žalos sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/ 2018, 36 punktas). Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis (DCFR, VI.-3:101, p. 399) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2017, 25 punktas). Apeliacinės instancijos teismas aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog trečiojo asmens automobilis įvykio metu stovėjo neleistinoje vietoje. Šiuo atveju taip pat nėra pagrindo konstatuoti trečiojo asmens didelio neatsargumo, t. y., kad trečiasis asmuo galėjo tikėtis bei iš anksto numatyti, jog ant jo automobilio iš viršaus gali pradėti kristi plytelės. Taigi darytina išvada, kad nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą mažinti žalos dydį arba apskritai atmesti ieškovės reikalavimą.

9124.

92Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad <...> šiuo aspektu teismas iš esmės sutinka su ieškovo argumentais, kad už atsakovės (jos mirusio sutuoktinio) iniciatyva-užsakymu balkone klijuotų plytelių būklę ir už tokių plytelių padarytą žalą atsakomybė tenka būtent atsakovei (e. b. 2 t. 2 b. l.). Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad jos buvęs sutuoktinis A. P. yra gyvas. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu nurodytas asmuo buvo gyvas, todėl nurodytas pirmosios instancijos teismo teiginys laikytinas neteisingu. Tuo pačiu pažymėtina, jog nėra duomenų, kodėl atsakovė procesinių prašymų dėl minimo asmens įtraukimo į bylą nereiškė pirmosios instancijos teisme. Be to, nėra pagrindo daryti išvados, kad skundžiamu teismo sprendimu buvo pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisių ir(ar) pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas neriboja atsakovės procesinės teisės reikšti atitinkamų reikalavimų kitiems asmenims.

9325.

94Dėl išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai teisingai nustatė aplinkybes, jog automobilis buvo paliktas draudžiamoje vietoje (tokios aplinkybės byloje neįrodytos), todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, o atsakovės apeliacinis skundas atmestinas. Kiti šalių nurodyti argumentai neturi esminės įtakos teisingo sprendimo priėmimui byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apibendrinus išdėstytą, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas – ieškovės ieškinį tenkinant iš dalies ir priteisiant iš atsakovės 1 395,51 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 395,51 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. sausio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 710,04 Eur bylinėjimosi išlaidų (679 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų ir 31,04 Eur žyminio mokesčio). Pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytos atsižvelgiant į tenkintas ir atmestas reikalavimų dalis (e. b. 1 t. 81-82 b. l.). Iš atsakovės, atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, taip pat priteistinos pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu. Kadangi iš ieškovės priteistinų aptartų bylinėjimosi išlaidų dalis neviršija minimalios šių išlaidų priteisimo sumos jos yra dengiamos iš valstybės biudžeto (CPK 92, 96 straipsniai).

95Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu

9626.

97CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

9827.

99CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 dalis).

10028.

101Byloje tiek ieškovė (e. b. 2 t. 16-19, 49-50 b. l.), tiek atsakovė (e. b. 2 t. 32-34 b. l.) prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Kadangi šiuo procesiniu sprendimu ieškovės apeliacinis skundas iš esmės yra tenkintas, o atsakovės yra atmestas, ieškovei iš atsakovės priteistina 516 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (16 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 200 Eur už ieškovės apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą, 300 Eur už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą), o atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.

102Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

103Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

104„Ieškovės „If P&C Insurance AS“, kuri Lietuvoje vykdo veiklą per „If P&C Insurance AS” filialą, ieškinį atsakovei A. P. (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „MP Dental“) tenkinti iš dalies.

105Ieškovei „If P&C Insurance AS“, j. a. k. 10100168, kuri Lietuvoje vykdo veiklą per „If P&C Insurance AS” filialą, filialo kodas 302279548, priteisti 1 395,51 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt penkis eurus 51 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (1 395,51 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. sausio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 710,04 Eur (septynis šimtus dešimt eurų 04 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės A. P., a. k. ( - )

106Priteisti iš atsakovės A. P., a. k. ( - ) 10,09 Eur (dešimt eurų 9 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą“.

107Priteisti ieškovei If P&C Insurance AS“, j. a. k. 10100168, kuri Lietuvoje vykdo veiklą per „If P&C Insurance AS” filialą, filialo kodas 302279548, 516 Eur (penkis šimtus šešiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš atsakovės A. P., a. k. ( - )

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas... 2. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus,... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 1 443,41 Eur žalos... 6. 2.... 7. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad plytelės ėmė kristi nuo... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. 3.... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškovės... 11. 3.1.... 12. Teismas nustatė, kad ieškovės (draudiko) ir AB „SEB lizingas“... 13. 3.2.... 14. Teismas sprendė, kad, viena vertus, atsakomybės už klijuotų plytelių... 15. 3.3.... 16. Teismo vertinimu, kadangi apgadinimų galėjo būti išvengta tiek atsakovei... 17. 3.4.... 18. Nagrinėdamas ginčo dalį dėl žalos dydžio, teismas, viena vertus, atmetė... 19. 3.5.... 20. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad dėl pateiktose sąmatose... 21. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 22. 4.... 23. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 24. 4.1.... 25. Nesutinka su teismo išvada, kad trečiasis asmuo automobilį buvo palikęs... 26. 4.2.... 27. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog automobilis įvykio metu stovėjo... 28. 4.3.... 29. Sutinka su teismo išvada, jog bendrija nėra įgaliota oficialiai aiškinti... 30. 4.4.... 31. CK 6.282 straipsnio 1 dalis numato žalos atlyginimo sumažinimą tik tuo... 32. 5.... 33. Atsakovė apeliaciniu skundu prašė: pridėti prie civilinės bylos 2019 m.... 34. 5.1.... 35. Atsakovė nesutinka su tariamai jos neteisėtais veiksmais padarytos žalos... 36. 5.2.... 37. Atsakovė nurodė aplinkybes dėl įvykio metu buvusių oro sąlygų –... 38. 5.3.... 39. Atsakovės buvęs sutuoktinis A. P. yra gyvas. Siekiant visapusiškai... 40. 6.... 41. Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė atmesti... 42. 6.1.... 43. Pati ieškovė pateikė teismui daugiabučio namo ( - ), savininkų bendrijos... 44. 6.2.... 45. Trečiasis asmuo elgėsi itin neatsargiai. Jo atstovas matė oro sąlygas,... 46. 7.... 47. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė atsakovės... 48. 7.1.... 49. Skunde nurodytos aplinkybės, kad atsakovei nebuvo suteikta galimybė dalyvauti... 50. 7.2.... 51. Ieškovė sutinka su teismo išvada, jog atsakovės atsakomybės už klijuotų... 52. 7.3.... 53. Ieškovė reiškė reikalavimą atsakovei pagal CK 6.263, o ne CK 6.266... 54. Apeliacinės instancijos teismas... 55. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 56. 8.... 57. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis... 58. 9.... 59. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus,... 60. 10.... 61. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios... 62. Dėl naujų įrodymų prijungimo... 63. 11.... 64. Atsakovė apeliaciniame skunde prašė pridėti prie civilinės bylos 2019 m.... 65. 12.... 66. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų... 67. 13.... 68. Aptariamu prašomu prijungti įrodymu atsakovė siekia paneigti pirmosios... 69. Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių... 70. 14.... 71. Pagal bylos medžiagą automobilio SUBARU LEGACY, valst. Nr. ( - ) naudotojas... 72. Dėl apeliacinių skundų argumentų... 73. 15.... 74. Byloje yra pateikti du apeliaciniai skundai, vienu jų iš esmės ginčijamos... 75. 16.... 76. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos medžiagą, sutinka su... 77. 17.... 78. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl... 79. 18.... 80. Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo... 81. 19.... 82. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos medžiaga patvirtina, jog... 83. 20.... 84. Atsakovė (apeliantė) byloje kelia klausimą dėl žalos dydžio. Pirmosios... 85. 21.... 86. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą,... 87. 22.... 88. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiaga, sutinka su... 89. 23.... 90. Vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kai paties... 91. 24.... 92. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad <...> šiuo aspektu... 93. 25.... 94. Dėl išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 95. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu... 96. 26.... 97. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 98. 27.... 99. CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 100. 28.... 101. Byloje tiek ieškovė (e. b. 2 t. 16-19, 49-50 b. l.), tiek atsakovė (e. b. 2... 102. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 103. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimą pakeisti ir... 104. „Ieškovės „If P&C Insurance AS“, kuri Lietuvoje vykdo veiklą per „If... 105. Ieškovei „If P&C Insurance AS“, j. a. k. 10100168, kuri Lietuvoje... 106. Priteisti iš atsakovės A. P., a. k. ( - ) 10,09 Eur (dešimt eurų 9 ct)... 107. Priteisti ieškovei If P&C Insurance AS“, j. a. k. 10100168, kuri...