Byla e2A-499-790/2019
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Z. P

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Aldonos Tilindienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Catra“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Catra“ ieškinį atsakovui A. Š. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Z. P..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Catra“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. Š.42 608,98 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

82.

9Ieškovė nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartimi UAB ,,Catra“ buvo iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirta S. Š.. 2017 m. kovo 31 d. dokumentų priėmimo – perdavimo aktu administratorė perėmė iš BUAB ,,Catra“ vadovo Z. P. finansinės atskaitomybės dokumentus už laikotarpį nuo 2008 iki 2017 metų. Pagal sudarytą darbo sutartį nuo 2012 m. vasario 29 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. UAB „Catra“ projektų vadovo pareigas vykdė atsakovas A. Š., kuriam buvo išduotos bendrovės debeto mokėjimo kortelės. Naudodamasis šiomis kortelėmis, atsakovas 2012 metais iš bendrovės banko sąskaitos išėmė grynaisiais pinigais 25 680 Lt (7 437,44 Eur), įnešė 3 950 Lt (1 143,99 Eur), 2013 metais iš sąskaitos išėmė grynaisiais pinigais 63 860 Lt (18 495,13 Eur), įnešė 27 300 Lt (7 906,63 Eur), 2014 metais iš sąskaitos išėmė grynaisiais pinigais 155 740 Lt (45 105,42 Eur), įnešė 75 300 Lt (21 808,39 Eur), 2015 metais iš sąskaitos išėmė grynaisiais pinigais 18 980 Eur, įnešė 17 900 Eur; 2016 metais iš sąskaitos išėmė grynaisiais pinigais 1 350 Eur. Iš viso atsakovo A. Š. įsiskolinimas bendrovei už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 29 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. yra 42 608,97 Eur.

103.

11Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas 42 608,97 Eur grynųjų pinigų sumos bendrovei negrąžino, dokumentų, patvirtinančių šių piniginių lėšų panaudojimą bendrovės tikslams, nepateikė. Ieškovės teigimu, šie atsakovo veiksmai negali būti laikomi teisėtais civilinės teisės prasme.

124.

13Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pinigus kartais tekdavo išgryninti, tačiau jie buvo įnešami į įmonės kasą arba buvo pateikiami dokumentai, pateisinantys patirtas išlaidas. Visi šie duomenys buvo teikiami buhalterinę apskaitą tvarkančiam subjektui. Baigiantis darbo santykiams su ieškove, jam nebuvo pareikštos jokios pretenzijos dėl galimo likučio buvimo. Ieškovė disponuoja visais buhalteriniais duomenimis, tačiau neteikia visų reikšmingų dokumentų nagrinėjamai bylai.

145.

15Trečiasis asmuo Z. P. atsiliepime į ieškinį paaiškino, kad A. Š. buvo faktinis bendrovės vadovas, kuris tvarkė, kontroliavo įmonės finansus, jis buvo atsakingas už kasos operacijas, taip pat savarankiškai atlikdavo banko operacijas. UAB ,,Catra“ buhalterės pareigas tuo metu ėjo jo giminaitė E. D., vėliau – jos sutuoktinis D. D.. Bendrovėje atsakovas ir trečiasis asmuo pareigas buvo pasiskirstę pagal kiekvieno turėtą patirtį ir žinias – trečiojo asmens sritis buvo techninė, o atsakovo A. Š. – administracinė, nes jis jau turėjo patirties organizuodamas kitų įmonių veiklą. Kadangi atsakovu pasitikėjo, nesekė įmonės finansų ir neprašė už juos atsiskaityti.

16II.

17Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

186.

19Šiaulių apygardos teismas 2018 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.

207.

21Teismas nurodė, kad ieškovė reikalavimą priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo įrodinėja BUAB „Catra“ sąskaitos išrašų pagrindu, pačios sudaryta suvestine, pagal kurią atsakovas iš bendrovės banko sąskaitos laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. išėmė 42 608,97 Eur, kurių bendrovei negrąžino ir dokumentų, patvirtinančių šių piniginių lėšų panaudojimą bendrovės tikslams, nepateikė. Teismas nurodė, kad byloje buvo išreikalautos avanso apyskaitos, kasos knygos duomenys, kito atskaitingo asmens – direktoriaus ir kasininko Z. P. – naudojamų banko kortelių išrašai. Teismo vertinimu, minėti dokumentai ir liudytojos E. D. (buvusi UAB „Catra“ buhalterė) teismo posėdžio metu duoti parodymai patvirtina, kad ieškovės ieškinys teismui buvo pareikštas neįsigilinus į bendrovės buhalterinių dokumentų visumą, tik selektyviai atrinkus atsakovo A. Š. iš įmonės sąskaitos išimtas grynųjų pinigų sumas. Teismo vertinimu, detali nurodytų dokumentų analizė leidžia daryti išvadą, kad ieškinys A. Š. atžvilgiu yra nepagrįstas.

228.

23Teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, o būtent – kasos knygą laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d., nustatė, kad Z. P. į bendrovės kasą įnešė 11 590 Lt kaip nepanaudoto avanso pirkimams grąžinimą. Teismas, išanalizavęs atsakovo A. Š. ir trečiojo asmens Z. P. naudojamų banko kortelių išrašus, nustatė, kad tuo pačiu laikotarpiu A. Š. iš sąskaitos išėmė 8 290 Lt, o Z. P. – 3 300 Lt, tai sudaro 11 590 Lt bendrą sumą Z. P. į kasą įneštų pinigų. Avanso apyskaitoje Nr. 201401 tam pačiam laikotarpiui atspindėtos visos A. Š. iš banko sąskaitos išimtos lėšos 8 290 Lt sumai. Analogiška situacija susidarė laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2014 m. vasario 28 d.: Z. P. į bendrovės kasą įnešė 14 290 Lt, A. Š. iš sąskaitos išėmė 13 650 Lt, tai pačiai sumai užpildė avansinę apyskaitą Nr. 201402, o Z. P. iš banko sąskaitos išėmė 640 Lt, taigi, bendrą jų abiejų iš sąskaitos išimtų lėšų sumą sudaro 14 290 Lt, t. y. Z. P. tą mėnesį bendrai įneštų į kasą lėšų sumą. Šių dviejų mėnesių analizė teismui leido teigti, kad ieškovės ieškinys dėl šiuo laikotarpiu prašomos priteisti iš atsakovo sumos yra nepagrįstas, nes pagal minėtų buhalterinių dokumentų analizę išimtos piniginės lėšos buvo pateisintos.

249.

25Teismo vertinimu, analogiška situacija susidarė ir laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d.: Z. P. į bendrovės kasą įnešė 27 132 Lt, A. Š. šiuo laikotarpiu iš banko sąskaitos išėmė 21 300 Lt, Z. P. – 5 820 Lt, tai sudaro 27 120 Lt bendrą sumą. A. Š. iš sąskaitos išimta pinigų suma atspindėta avansinėje apyskaitoje Nr. 201403. Teismas, toliau analizuodamas kasos knygos, avansinių apyskaitų ir kortelių išrašų duomenis nustatė, kad kiekvieną mėnesį A. Š. iš bendrovės sąskaitos išimta pinigų suma atspindėta avansinėje apyskaitoje, kuri yra dokumentas buhalterei tikrinant pinigų išleidimo teisėtumą, Z. P. visada į kasą įnešė daugiau, nei išėmė iš sąskaitos. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad kasininko pareigas atliko Z. P., darė labiau tikėtiną išvadą, jog būtent pastarajam asmeniui atsakovas perduodavo išimtas lėšas, kuris nepanaudotų pinigų grąžinimą į kasą įformindavo kasos pajamų orderiu (Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 (toliau – Kasos taisyklės), 9, 10 punktai). Liudytoja apklausta buvusi bendrovės buhalterė patvirtino, kad niekada bendrovės atskaitingi asmenys, taip pat ir atsakovas, nebuvo skolingi, jie visada atsiskaitydavo su kasa. Taigi, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė buvus neteisėtus atsakovo A. Š. veiksmus.

2610.

27Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad UAB „Catra“, nutraukusi darbo santykius su atsakovu A. Š., niekada nereiškė pretenzijų dėl piniginių lėšų grąžinimo, nors byloje pateikti įrodymai, jog kitą, mažesnės vertės turtą, ji ne kartą reikalavo grąžinti. Teismo vertinimu, tai taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovas A. Š. bendrovei nebuvo skolingas ir jokios žalos nepadarė. Teismas sprendė, kad nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų bei padarytos žalos, atsakomybė jam kilti negali.

28III.

29Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3011.

31Apeliaciniame skunde ieškovė BUAB ,,Catra“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3211.1.

33Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė selektyviai atrinko buhalterinius dokumentus ir neįsigilino į buhalterinių dokumentų visumą. Iš byloje esančio 2012 m. balandžio 12 d. įsakymo matyti, kad atskaitingi asmenys buvo tiek trečiasis asmuo Z. P., tiek atsakovas A. Š.. Kitų materialiai atsakingų asmenų bendrovė neturėjo. Be to, Plungės apylinkės teismas 2018 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1295-514/2018 iš Z. P. priteisė UAB „Catra“ naudai 13 298,35 Eur išimtų ir negrąžintų iš banko sąskaitos pinigų.

3411.2.

35Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje pateiktą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus 2018 m. gegužės 10 d. raštą dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, jog įtariama, kad A. Š., siekdamas pagrįsti pinigų panaudojimą, nurodė UAB „Catra“ buhalterei iš banko sąskaitos išgrynintus pinigus apskaityti kasoje kaip įneštus į kasą užrašant „nepanaudoto avanso pirkimams grąžinimas“.

3611.3.

37Teismas atsakovo žodinius paaiškinimus, kad bendrovėje buvo susiklosčiusi situacija, jog įnešant į kasą grynuosius pinigus nebuvo išrašomi kasos pajamų orderiai, todėl tinkamų įrodymų apie pinigų įnešimą į kasą atsakovas pateikti negali, turėjo vertinti kritiškai. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas A. Š. perduodavo išimtas lėšas kasininkui Z. P., kuris nepanaudotų pinigų grąžinimą į kasą įformindavo kasos pajamų orderiais, kurie bankroto administratorei net nebuvo perduoti ir dėl to buvo kreiptasi į ikiteisminio tyrimo institucijas.

3811.4.

39Pirmosios instancijos teismas neįvertino į bylą pateikto balanso, kurį pasirašė Z. P., kuriame nurodyta, kad gautinos sumos sudaro 67 256 Eur, ši suma yra gautina iš atskaitingų asmenų – atsakovo A. Š. ir trečiojo asmens Z. P.. Be to, buhalterė E. D. yra atsakovo artima giminaitė, todėl teismas turėjo jos parodymus vertinti kaip nepatikimus.

4012.

41Atsakovas A. Š. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

4212.1.

43Ieškovė apeliaciniame skunde nepateikia jokios konkrečios analizės, kuri atskleistų atsakovo A. Š., kaip atskaitingo asmens, likusį grynųjų pinigų likutį, kuris nepagrįstas įmonės buhalteriniais dokumentais. Priešingai, ieškovė ignoruoja byloje esančius duomenis – banko sąskaitos išrašus, kasos knygą bei šių duomenų suvestines. Ieškovė ignoruoja teismo nustatytas iš buhalterinės apskaitos dokumentų aplinkybes, kad atsakovo A. Š. išimti grynieji pinigai pateko į BUAB „Catra“ kasą. Ieškovė taip pat nevertina Z. P. mokėjimo kortelių išrašų, kurios susietos su ta pačia viena bankine sąskaita, neanalizuoja BUAB „Catra“ kasos knygos ir kaip esami duomenys yra susieti su banko sąskaita.

4412.2.

45Atsakovas detaliai paaiškina pinigų judėjimą tam tikrais finansiniais laikotarpiais:

4612.2.1.

472012–2014 metais pinigų judėjimas vyko tokiu būdu ir tvarka: pagal atsakovo atstovo sudarytos suvestinės duomenis, 2012–2014 metais atsakovo A. Š. išimtų iš banko sąskaitos ir negrąžintų pinigų likutis yra 69 995,37 Eur, o trečiojo asmens Z. P. išimtų iš banko sąskaitos ir negrąžintų pinigų likutis yra 17 973,82 Eur. Tačiau pagal kasos knygos duomenis, šiuo laikotarpiu trečiasis asmuo Z. P. į įmonės kasą įnešė 85 224,17 Eur grynųjų pinigų sumą. Atsakovo teigimu, grynųjų pinigų skirtumą A. Š. perdavė Z. P., kuris priėmė juos į kasą, kaip kasininkas.

4812.2.2.

492015–2016 metais pinigų judėjimas vyko tokiu būdu ir tvarka: atsakovo A. Š. 2015 metais išimtų iš banko sąskaitos ir negrąžintų pinigų likutis yra 19 580 Eur, o trečiojo asmens Z. P. išimtų iš banko sąskaitos pinigų likutis yra 8 720 Eur, tai bendrai sudaro 28 300 Eur sumą. Pagal kasos knygos duomenis, 2015 metais įmonės atskaitingi asmenys – darbuotojai – į kasą įnešė 28 031,61 Eur grynųjų pinigų kaip „nepanaudoto avanso grąžinimą“, kuriuos priėmė kasininkas – trečiasis asmuo Z. P.. 2016 metais A. Š. išimtų iš banko sąskaitos pinigų likutis yra 1 350 Eur, trečiojo asmens Z. P. išimtų iš banko sąskaitos pinigų likutis yra net 41 630 Eur, o į įmonės kasą per atskaitingus asmenis nurodytu laikotarpiu buvo įnešta tik 5 008,86 Eur suma. Duomenų, ar pats kasininkas Z. P. turi pagrindžiančius dokumentus 36 621,14 Eur sumai ir kur šiuos pinigus panaudojo, atsakovas neturi.

5012.3.

51Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal kasos knygos duomenis iki atsakovui A. Š. įsidarbinant bendrovėje grynųjų pinigų kasos likutis pas kasininką Z. P. 2012 m. sausio 1 d. buvo 52 135,63 Lt (15 099,52 Eur), o 2016 m. birželio 30 d. grynųjų pinigų kasos likutis pas kasininką Z. P. jau sudarė 73 127,36 Eur. Kasos likutis per visus 4 metus nuosekliai ir stabiliai augo, tačiau bankroto bylos iškėlimo metu šio likučio nebebuvo. Tiek atsakovas A. Š., tiek pirmosios instancijos teismas siūlė ieškovei pakeisti proceso šalis į galbūt tinkamas, tačiau ieškovė atsisakė.

5212.4.

53Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus rašto turinio. Ikiteisminio tyrimo informacinis raštas tik nurodo tiriamos bylos bendrą fabulą, kuri suformuota pagal ieškovės pareiškimą. Atsakovo vertinimu, šis dokumentas neturi jokio teisinio ryšio su nagrinėjama byla. Pažymi, kad atsakovui A. Š. jokie įtarimai nėra pareikšti.

5412.5.

55Įmonėje vyravo nusistovėjusi tvarka, kad tiek A. Š., tiek Z. P. per einamąjį mėnesį įvykę grynųjų pinigų išėmimai iš bankinės sąskaitos mokėjimo kortelėmis buvo įforminami vienu kasos pajamų orderiu. Per mėnesį buvo atliekama daug išgryninimų, tad pildyti vieną orderį per mėnesį buvo logiška, praktiška ir racionalu. Akcentavo, kad nėra viršytas vieno mėnesio dokumentų išrašymo terminas, kaip tai nurodyta Kasos taisyklių 10 punkte.

56Teisėjų kolegija

konstatuoja:

57IV.

58Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5913.

60Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

6114.

62Nagrinėjamoje byloje ieškovė kelia ginčą dėl atsakovo civilinės atsakomybės, jam, kaip atskaitingam asmeniui, negrąžinus laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 27 d. iki 2016 m. birželio 10 d. iš bendrovės sąskaitos išimtų piniginių lėšų bei nepateikus dokumentų, patvirtinančių šių piniginių lėšų panaudojimą bendrovės tikslams. Atsakovas neginčija išėmęs iš bendrovės sąskaitos ieškovės nurodytas pinigines lėšas, tačiau teigia, jog šios piniginės lėšos buvo grąžintos į bendrovės kasą. Atsakovas įrodinėja, kad 2012–2014 metais iš bendrovės sąskaitos išimtas ir negrąžintas į sąskaitą pinigines lėšas jis perduodavo bendrovės vadovui ir kasininkui Z. P., kuris kiekvieno mėnesio pabaigoje lėšas grąžindavo į bendrovės kasą, o 2015–2016 metais iš bendrovės sąskaitos išimtas pinigines lėšas grąžindavo į bendrovės kasą per kitus bendrovės darbuotojus. Savo teiginiams pagrįsti atsakovas remiasi į bylą išreikalautais kasos knygos įrašais, duomenimis apie bendrovės vadovo Z. P. išimtas iš bendrovės sąskaitos pinigines lėšas, buvusios bendrovės vyriausiosios buhalterės E. D. parodymais bei aplinkybe, kad bendrovė po darbo santykių nutraukimo iš jo piniginių lėšų nereikalavo grąžinti.

6315.

64Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ir padarė bendrovei žalą. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad pagal kasos knygos duomenis kiekvieno mėnesio, pradedant 2014 m. sausio mėn., pabaigoje bendrovės vadovas ir kasininkas Z. P. į bendrovės kasą įnešdavo sumą, atitinkančią tiek atsakovo, tiek Z. P. iš bendrovės sąskaitos išimtas sumas. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovas iš bendrovės sąskaitos išimtas pinigines lėšas perduodavo Z. P., kuris nepanaudotų pinigų grąžinimą į kasą įformindavo kasos pajamų orderiu. Be to, pirmosios instancijos teismas rėmėsi E. D. parodymais, kad atsakovas nebuvo skolingas bendrovei, taip pat aplinkybe, kad ieškovė, nutraukusi darbo santykius su atsakovu, nereiškė pretenzijų dėl lėšų grąžinimo.

6516.

66Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, manydama, kad teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus – neatsižvelgė, kad bankroto administratorei nebuvo perduoti kasos pajamų orderiai, neįvertino pateikto balanso duomenų, E. D. parodymų nepatikimumo. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su ieškovės argumentais.

6717.

68Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). CPK 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, jog byla būtų tinkamai išnagrinėta. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys; jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Teismas, priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas (CPK 265 straipsnio 1 dalis).

6918.

70Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011: kt.).

7119.

72Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas aptartų įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų nesilaikė – teismas, atmesdamas ieškinį, nenustatė dalies bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai neišnagrinėjo, nepatikrino ieškovės keliamų abejonių dėl buhalterinių dokumentų patikimumo, neįvertino įrodymų tarpusavio prieštaringumo.

7320.

74Nagrinėjamoje byloje esminė aplinkybė, kurią privalėjo nustatyti teismas – ar atsakovas pagrindė, kad iš banko sąskaitos išimtas pinigines lėšas jis panaudojo bendrovės tikslams (kaip pats teigia, grąžino į bendrovės kasą). Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, atmesdamas ieškinį tuo pagrindu, kad atsakovo nuo bendrovės sąskaitos išimtos piniginės lėšos būdavo perduodamos Z. P., kuris jas įnešdavo į bendrovės kasą, analizavo tik 2014 metų atsakovui bei Z. P. išduotų banko kortelių išrašus bei kasos knygos duomenis, tačiau visiškai neanalizavo 2012–2013 metų atsakovui bei Z. P. išduotų banko kortelių išrašų, šio laikotarpio kasos knygos, avanso apyskaitų įrašų ir apskųstajame sprendime jokių išvadų apie tai, ar atsakovas šiuo laikotarpiu iš bendrovės sąskaitos išimtas pinigines lėšas panaudojo tinkamai (grąžino į bendrovės kasą), nepadarė, nors ieškovės reikalavimas yra priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 27 d.

7521.

76Nors teismas skundžiamame sprendime, analizuodamas 2014 m. kovo mėn. ir vėlesnius kasos knygos, avansinių apyskaitų ir banko kortelių išrašų duomenis, nustatė, jog kiekvieną mėnesį atsakovo iš bendrovės sąskaitos išimta pinigų suma atspindėta avansinėje apyskaitoje, o Z. P. visada į kasą įnešė daugiau, nei išėmė iš sąskaitos, tokios išvados neatitinka 2015–2016 metų kasos knygos duomenų ir paties atsakovo nurodytų aplinkybių. Atsakovas teisminio nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad 2015–2016 metais iš bendrovės sąskaitos išimtas pinigines lėšas grąžino į bendrovės kasą per kitus bendrovės darbuotojus, o ne Z. P., ir rėmėsi kasos knygos duomenimis, kad toks grąžinimas buvo įforminamas kaip „nepanaudoto avanso grąžinimas“. Pirmosios instancijos teismas šių atsakovo nurodytų aplinkybių nepatikrino, jokių išvadų dėl 2015–2016 metais atsakovo iš bendrovės sąskaitos išimtų piniginių lėšų panaudojimo teisėtumo nepadarė. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant patikrinti atsakovo nurodomas aplinkybes apie tai, kad 2015–2016 metais iš bendrovės sąskaitos išimtas pinigines lėšas jis grąžino į bendrovės kasą per kitus darbuotojus, byloje buvo būtina išanalizuoti, ar šie darbuotojai Kasos taisyklių taikymo prasme buvo laikomi atsakingais asmenimis, ar jiems buvo išrašomos avanso apyskaitos, ar šiems asmenims bendrovė mokėdavo kokias nors pinigines lėšas, kodėl šie darbuotojai pagal kasos knygos duomenis grąžindavo labai įvairias nepanaudoto avanso sumas, esant reikalui, spręsti dėl šių darbuotojų šaukimo liudyti. Be to, siekiant patikrinti atsakovo nurodomų aplinkybių teisingumą, būtina įvertinti ir tas aplinkybes, kad pagal kasos knygos duomenis bendrovės darbuotojai nepanaudotą avansą į kasą grąžindavo ne tik 2015–2016 metais, bet ir 2013–2014 metais.

7722.

78Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad 2014 metais atsakovo iš bendrovės sąskaitos išimtos piniginės lėšos būdavo perduodamos Z. P., kuris jas įnešdavo į bendrovės kasą, rėmėsi kasos knygos duomenimis, tačiau nepatikrino teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovės nurodytų argumentų dėl kasos knygos duomenų patikimumo, neanalizavo grynųjų pinigų priėmimo, išmokėjimo, jų apskaitos tvarkos, nustatytos Kasos taisyklėse.

7923.

80Kasos taisyklių 9 punktas (2009 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 766 redakcija) nustato, kad „ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas (toliau vadinama – atskaitingas asmuo) <…>. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu“. Kasos taisyklių 16 punktas (2007 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1360 redakcija) nustato, kad „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašai“.

8124.

82Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasos knygos duomenimis, neatsižvelgė į tai, kad pagal aptartas Kasos taisyklių nuostatas kasos knyga yra ne pirminis, bet suvestinis buhalterinis dokumentas, kuriame įrašai daromi pagal pirminius pinigų sumokėjimą į kasą fiksuojančius dokumentus – kasos pajamų ir išlaidų orderius. Kasos taisyklių 9 punktas aiškiai nustato, kad nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu. Nagrinėjamu atveju nors kasos knygoje yra įrašyti kasos pajamų orderių rekvizitai, tačiau patys kasos pajamų orderiai, galintys patvirtinti aplinkybes dėl piniginių lėšų perdavimo į kasą, į bylą nebuvo pateikti. Ieškovės atstovas 2018 m. rugsėjo 26 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad bankroto administratorei kasos pajamų orderiai nebuvo perduoti. Atsakovo atstovas teigė, kad kasos pajamų orderiai buvo pildomi kiekvieną mėnesį. Šią aplinkybę atsakovas nurodo ir atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą. Buvusi bendrovės vyriausioji buhalterė E. D. paaiškino, kad kasos knygas ji atspausdindavo iš buhalterinės apskaitos programos, tačiau kasos pajamų orderių ji nėra mačiusi, kasos knygos įrašus apie pinigų įnešimus į kasą buhalterinės apskaitos programoje darydavo Klaipėdoje dirbusi apskaitininkė. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje buvo būtina aiškintis, ar iš tiesų bankroto administratorei kasos pajamų orderiai nebuvo perduoti, jei taip, dėl kokių priežasčių, nustatyti, ar kasos pajamų orderiai su kasos knygoje nurodytais rekvizitais buvo pildomi, tačiau buvo prarasti (jei taip, kokiomis aplinkybėmis), nustatyti, ar jie ieškovei apskritai buvo išduoti, analizuoti, ar be kasos knygos duomenų yra dar kokių nors kitų, net ir netiesioginių, įrodymų, galinčių patvirtinti, kad kasos pajamų orderiai buvo pildomi, o piniginės lėšos buvo perduotos į bendrovės kasą taip, kaip ir yra nurodyta kasos knygos duomenyse, esant reikalui apklausti tiesiogiai į buhalterinę apskaitos programą duomenis įrašiusį asmenį, išklausyti atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimus, analizuoti kitus buhalterinės apskaitos duomenis (pvz., ar kasos knygoje užfiksuotos piniginės lėšos buvo apskaitomos kituose buhalterinės apskaitos dokumentuose, ar jos buvo naudojamos ir pan.).

8325.

84Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasos knygos duomenimis, neatsižvelgė ir į tai, kad tik 2012 metų kasos knyga yra pasirašyta kasininko pareigas ėjusio bendrovės vadovo Z. P. ir vyriausiosios buhalterės, tačiau vėlesnių laikotarpių kasos knygos yra pasirašytos tik vyriausiosios buhalterės. Kaip minėta, Kasos taisyklių 16 punktas nustato, kad kasos knyga turi būti pasirašyta ne tik vyriausiojo buhalterio (buhalterio), bet ir kasininko. Vadinasi, nuo 2013 m. kasos knygoje piniginių lėšų įnešimas į kasą nėra patvirtintas kasininko pareigas ėjusio bendrovės vadovo Z. P..

8526.

86Taigi, pirmosios instancijos teismas bylai reikšmingas išvadas apie tai, kad kiekvieną mėnesį bendrovės vadovas ir kasininkas Z. P. į bendrovės kasą įnešdavo ir tas sumas, kurias nuo bendrovės sąskaitos buvo išėmęs atsakovas, padarė remdamasis ne pirminiais tokias aplinkybes galinčiais patvirtinti dokumentais (kasos pajamų orderiais), o suvestiniais kasos knygos duomenimis, kurie dėl aptartų priežasčių patys savaime, be papildomo aplinkybių aiškinimosi, negali būti laikomi patikimais ir patvirtinti, jog atsakovo iš bendrovės sąskaitos išimtos piniginės lėšos būdavo perduodamos Z. P. ir jo įnešamos į kasą.

8727.

88Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nevertino kitų į bylą pateiktų buhalterinių dokumentų įrodomosios reikšmės, neanalizavo į bylą pateiktų buhalterinių duomenų tarpusavio santykio. Antai, pirmosios instancijos teismas į bylą išreikalavo 2012 m. vasario – 2016 m. rugsėjo mėn. atsakovui perduoto avanso apyskaitas. Kaip nurodyta Kasos taisyklių 9 punkte, būtent avanso apyskaitoje nurodomi darbuotojui išduoto avanso panaudojimą patvirtinantys duomenys. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovo iš bendrovės sąskaitos išimtos piniginės lėšos yra nurodytos avanso apyskaitose, tačiau neįvertino, kad nuo 2014 m. sausio mėn. avanso apyskaitose nėra fiksuojami atsakovo nurodomi iš banko sąskaitos išimtų piniginių lėšų grąžinimai į kasą, bet, priešingai, jose yra nurodomas atsakovo nepanaudoto avanso likutis (pvz., 2016 m. rugsėjo mėn. avanso apyskaitoje nurodomas net 47 208,92 Eur nepanaudoto avanso likutis). Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino šių buhalterinių duomenų patikimumo, neanalizavo, dėl kokių priežasčių šiuose dokumentuose neatspindėti atsakovo nurodomi piniginių lėšų grąžinimai į kasą. Be to, ieškovė į bylą teikė 2017 m. kovo 31 d. balansą, pasirašytą bendrovės vadovo, kuriame nurodyta, kad gautinos sumos sudaro 67 256 Eur. Ieškovės teigimu, ši suma yra gautina iš atskaitingų asmenų – atsakovo A. Š. ir trečiojo asmens Z. P.. Pirmosios instancijos teismas šio įrodymo apskritai neįvertino, nenustatė jo įrodomosios vertės keliamo ginčo išsprendimui.

8928.

90Teisėjų kolegija pastebi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasos knygos duomenimis, iš esmės nevertino atsakovo nurodomų veiksmų ekonominio pagrįstumo. Byloje nėra nustatyta, dėl kokių ekonomiškai pagrįstų bendrovės veiklos ypatumų tiek atsakovui, tiek trečiajam asmeniui buvo išduotos net kelios banko debetinės kortelės, kodėl, jei tikėti atsakovo nurodomais teiginiais, buvo būtina pinigines lėšas iš banko sąskaitos nuolat išgryninti, o mėnesio pabaigoje tokią pat sumą per Z. P. (2013–2014 metais) ar per bendrovės darbuotojus (2015–2016 metais) grąžinti į bendrovės kasą.

9129.

92Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg didelę reikšmę suteikė E. D. parodymams, jog atsakovas nebuvo skolingas bendrovei. Kaip jau minėta, ši liudytoja negalėjo patvirtinti, kad atsakovo iš bendrovės sąskaitos išimti pinigai iš tiesų buvo įnešti į bendrovės kasą, nes kasos pajamų orderių ji nėra mačiusi, o kasos knygos įrašus apie pinigų įnešimus į kasą buhalterinės apskaitos programoje darydavo kita bendrovės darbuotoja. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino ieškovės nurodomų aplinkybių, galinčių turėti įtakos šios liudytojos parodymų patikimumui, t. y. kad ji galbūt yra atsakovo artima giminaitė.

9330.

94Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išvadas dėl bylai reikšmingų aplinkybių padarė nesilaikydamas įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų, todėl toks teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

9531.

96Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą.

9732.

98Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytų teisiškai aktualių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad šioje nutartyje nurodytiems proceso teisės normų pažeidimams pašalinti byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais, pirmosios instancijos teisme nenagrinėtais, aspektais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo neatskleista bylos esmė, o šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad būtų reikalinga atlikti daug procesinių veiksmų, padaryti išvadas dėl daugelio naujų, pirmosios instancijos teismo nenagrinėtų, ginčo aspektų. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro dėl to, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tik dalį 2014 metų bendrovės veiklos dokumentų, tačiau jokio įrodymų vertinimo ir išvadų dėl 2012–2013 metais buvusių faktinių aplinkybių nepateikė. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl 2015–2016 metais buvusių faktinių aplinkybių aiškiai neatitinka byloje surinktų įrodymų turinio ir paties atsakovo nurodytų aplinkybių. Siekiant išsiaiškinti, ar 2015–2016 metais atsakovo iš bendrovės sąskaitos išimtos piniginės lėšos per kitus bendrovės darbuotojus buvo grąžintos į bendrovės kasą, būtina nustatyti daug naujų teisiškai reikšmingų aplinkybių, atlikti daug procesinių veiksmų (žr. šios nutarties 21 punktas). Suvestinių buhalterinių dokumentų (kasos knygos) duomenų patikimumui, jų prieštaringumo kitiems buhalteriniams dokumentams priežastims nustatyti taip pat reikia išsiaiškinti daug faktinių aplinkybių, atlikti daug procesinių veiksmų, įskaitant aplinkybes dėl pirminių apskaitos dokumentų buvimo, atsakovo nurodomų veiksmų ekonominio turinio ir kt. (žr. šios nutarties 24, 27–28 punktai).

9933.

100Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi nagrinėjamoje byloje turi būti kompleksiškai analizuojami ieškovės buhalteriniai dokumentai, teismui gali kilti poreikis pasitelkti specialių žinių buhalterinės apskaitos srityje turinčių asmenų, apsvarstyti teismo ekspertizės paskyrimo klausimą (CPK 212 straipsnis). Šiuo aspektu papildomai atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra duomenys, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-86966-17 dėl ieškovės bankroto administratorės pareiškimo (taip pat ir dėl aplinkybių apie tai, kad A. Š. galimai pasisavino bendrovės pinigines lėšas) metu yra atliekamas bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimas, apklausiami liudytojai. Taigi, bylai gali būti reikšmingi ikiteisminio tyrimo duomenys, įskaitant šio ikiteisminio tyrimo metu atliekamo bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimo duomenis.

10134.

102Dėl pirmiau nurodytų priežasčių skundžiamas Šiaulių apygardos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

103Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

104Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB)... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartimi... 10. 3.... 11. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas 42 608,97 Eur grynųjų pinigų sumos... 12. 4.... 13. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pinigus... 14. 5.... 15. Trečiasis asmuo Z. P. atsiliepime į ieškinį paaiškino, kad A. Š. buvo... 16. II.... 17. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. 6.... 19. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 20. 7.... 21. Teismas nurodė, kad ieškovė reikalavimą priteisti žalos atlyginimą iš... 22. 8.... 23. Teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, o būtent – kasos knygą... 24. 9.... 25. Teismo vertinimu, analogiška situacija susidarė ir laikotarpiu nuo 2014 m.... 26. 10.... 27. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad UAB „Catra“, nutraukusi darbo... 28. III.... 29. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 30. 11.... 31. Apeliaciniame skunde ieškovė BUAB ,,Catra“ prašo panaikinti Šiaulių... 32. 11.1.... 33. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė selektyviai... 34. 11.2.... 35. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje pateiktą Klaipėdos... 36. 11.3.... 37. Teismas atsakovo žodinius paaiškinimus, kad bendrovėje buvo susiklosčiusi... 38. 11.4.... 39. Pirmosios instancijos teismas neįvertino į bylą pateikto balanso, kurį... 40. 12.... 41. Atsakovas A. Š. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo... 42. 12.1.... 43. Ieškovė apeliaciniame skunde nepateikia jokios konkrečios analizės, kuri... 44. 12.2.... 45. Atsakovas detaliai paaiškina pinigų judėjimą tam tikrais finansiniais... 46. 12.2.1.... 47. 2012–2014 metais pinigų judėjimas vyko tokiu būdu ir tvarka: pagal... 48. 12.2.2.... 49. 2015–2016 metais pinigų judėjimas vyko tokiu būdu ir tvarka: atsakovo A.... 50. 12.3.... 51. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal kasos knygos duomenis iki... 52. 12.4.... 53. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino Klaipėdos apskrities... 54. 12.5.... 55. Įmonėje vyravo nusistovėjusi tvarka, kad tiek A. Š., tiek Z. P. per... 56. Teisėjų kolegija... 57. IV.... 58. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 59. 13.... 60. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 61. 14.... 62. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kelia ginčą dėl atsakovo civilinės... 63. 15.... 64. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad... 65. 16.... 66. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, manydama, kad... 67. 17.... 68. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių... 69. 18.... 70. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus... 71. 19.... 72. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas aptartų... 73. 20.... 74. Nagrinėjamoje byloje esminė aplinkybė, kurią privalėjo nustatyti teismas... 75. 21.... 76. Nors teismas skundžiamame sprendime, analizuodamas 2014 m. kovo mėn. ir... 77. 22.... 78. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad 2014 metais atsakovo iš... 79. 23.... 80. Kasos taisyklių 9 punktas (2009 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 766 redakcija)... 81. 24.... 82. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasos knygos duomenimis,... 83. 25.... 84. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios... 85. 26.... 86. Taigi, pirmosios instancijos teismas bylai reikšmingas išvadas apie tai, kad... 87. 27.... 88. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas... 89. 28.... 90. Teisėjų kolegija pastebi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas,... 91. 29.... 92. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas... 93. 30.... 94. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad... 95. 31.... 96. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios... 97. 32.... 98. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytų teisiškai aktualių... 99. 33.... 100. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi nagrinėjamoje byloje turi būti... 101. 34.... 102. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių skundžiamas Šiaulių apygardos teismo... 103. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 104. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimą panaikinti ir...