Byla e2A-652-910/2020

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Laimos Ribokaitė (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Margaritos Stambrauskaitės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės pagal ieškinį ir ieškovės pagal priešieškinį) O. R. (buvusi pavardė – L.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų V. R., V. R., I. A. ieškinį atsakovei O. R. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės O. R. priešieškinį ieškovams V. R., V. R., I. A. dėl buto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, buto dalies išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, kurioje tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus 7-ojo notarų biuro notarė Jurgita Šukienė, akcinė bendrovė bankas „Swedbank“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė V. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atidalyti 47 kv. m butą, unikalus numeris ( - ), esantį ( - ), iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovei V. R. priteisiant ½ dalį buto iš atsakovės O. R., o atsakovei O. R. priteisiant 18 200 Eur piniginę kompensaciją iš ieškovės V. R., kurią ji sumoka O. R. per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos į O. R. nurodytą banko sąskaitą arba depozitinę sąskaitą; priteisti ieškovei iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškovė ieškinį grindė tuo, kad ji pagal 2017 m. gegužės 4 d. varžytinių akto Nr. 1 pagrindu įsigijo iš bankrutuojančio V. R. ½ dalį buto, esančio ( - ) (14,00 kv. m ploto kambarį ir ½ dalį 15, 92 kv. m ploto bendrojo naudojimo patalpų, pažymėtų plane ( - ) bei ½ dalį rūsio), unikalus numeris ( - ). Tarp ieškovės ir atsakovės vyko bendravimas dėl buto atidalijimo, tačiau atsakovė nebuvo aktyvi, todėl šalims nepavyko susitarti dėl buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

93.

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino visiškai: atidalijo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą butą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ) – ieškovei V. R. priteisė butą natūra, o atsakovei O. R. už jos turto dalį priteisė iš ieškovės V. R. 18 200 Eur piniginę kompensaciją, kurią ieškovė sumoka atsakovei per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos į atsakovės nurodytą banko sąskaitą arba depozitinę sąskaitą; priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 1410 Eur bylinėjimosi išlaidų.

114.

12Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 16 d. nutartimi patenkino atsakovės O. R. pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo; panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą už akių ir atnaujino civilinės bylos Nr. e2-36371-433/2017 nagrinėjimą iš esmės; įtraukė civilinėje byloje trečiuoju asmeniu I. A., kuriai 2017 m. gruodžio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartimi buvo perleistas ginčo butas.

135.

14Vilniaus miesto apylinkės teisme taip pat buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovės (atsakovės pagal ieškinį) O. R. priešieškinį atsakovams V. R., V. R. ir I. A. dėl 2017 m. gruodžio 8 d. buto pirkimo–pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir ½ dalies buto išreikalavimo iš neteisėto svetimo naujos savininkės I. A. valdymo. Atsakovė (ieškovė pagal priešieškinį) nurodė, kad bute, esančiame ( - ), gyvena nuo pat vaikystės, o nuo 2000 m. kovo 28 d. pagal paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 6-2074 turi nuosavybės teisę į ½ dalį šio buto. Ginčo bute iki šiol gyvena atsakovė, jos gyvenimo draugas ir jų nepilnametė dukra. Atsakovės nuomone, ginčijama 2017 m. gruodžio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta ir butas I. A. perleistas nesąžiningai, slapta, nelaukiant, kol bus išspręstas kilęs ginčas teisme. Šiuo atveju pardavėjai (ieškovai) pardavė jiems nepriklausančią buto dalį, kuri iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo už akių priėmimo priklausė atsakovei. Ginčijamos sutarties sudarymo dieną ieškovai atsakovei nebuvo sumokėję kompensacijos už priteistą buto dalį, t. y. neįvykdę teismo sprendimo.

156.

16Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartimi nurodyta civilinė byla dėl buto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir buto dalies išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo buvo sujungta su civiline byla dėl buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

177.

18Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 29 d. patikslino šalių procesines padėtis: 1) pagal ieškinį dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės: ieškovai – V. R., V. R., I. A., A. R., atsakovė – O. R., tretieji asmenys – Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarė Jurgita Šukienė, AB „Swedbank“; 2) pagal priešieškinį buto dalies išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo: atsakovė O. R., ieškovai – V. R., V. R., I. A., A. R., tretieji asmenys – Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarė Jurgita Šukienė, AB „Swedbank“.

198.

20Ieškovė I. A. atsiliepimuose nurodė, kad sutinka su V. R. ieškinio reikalavimais, juos laiko teisėtais ir pagrįstais, atitinkančiais teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, o atsakovės priešieškinio reikalavimus prašė atmesti. Nurodė, kad 2017 m. gruodžio 8 d. buto pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ieškovė nusipirko butą, esantį ( - ), ir šiuo metu yra teisėta šio buto savininkė. Pažymėjo, kad notaras, patikrinęs visus dokumentus ir registrus, jokių kliūčių pirkimo– pardavimo sutarties sudarymui nenustatė.

219.

22Ieškovai V. R. ir V. R. atsiliepime į atsakovės priešieškinį su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad 2017 m. gruodžio 8 d. buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu butas, esantis ( - ), ieškovams priklausė nuosavybės teise: ½ dalis buto priklausė 2017 m. gegužės 4 d. varžytynių akto Nr. 1 pagrindu, o likusi ½ buto dalis – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-36371-433/2017 pagrindu. Atsakovės O. R. nuosavybės teisė į ½ dalį ginčo buto Nekilnojamojo turto registre išregistruota 2017 m. spalio 3 d. Ieškovai taip pat pažymėjo, kad, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d sprendimą už akių, į notarės Jurgitos Šukienės depozitinę sąskaitą buvo deponuota 18 200 Eur atsakovei O. R. priklausanti kompensacija už ½ dalį buto, nes ji taip ir nepateikė ieškovams savo banko sąskaitos duomenų.

2310.

24Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepime į atsakovės priešieškinį su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad tarp AB „Swedbank“ ir ieškovės I. A. 2017 m. gruodžio 6 d. buvo sudaryta kredito sutartis, kurios pagrindu kredito gavėjai buvo suteiktas 48 884,00 Eur dydžio kreditas buto, esančio ( - ), pirkimui. Tinkamas kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymas yra užtikrintas minėto buto hipoteka. Kadangi ieškovai V. R. ir V. R. 2017 m. gruodžio 8 d. sudarytos buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu buvo teisėti turto savininkai ir jų nuosavybės teisės į butą įgijimo pagrindai nebuvo ir nėra nuginčyti, nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimus.

2511.

26Trečiasis asmuo notarė Jurgita Šukienė atsiliepime į atsakovės priešieškinį su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nei atlikus ginčo buto duomenų patikslinimą, nei patikrinus valstybės registrų duomenis, nebuvo nustatyta jokių buto nuosavybės teisės apribojimų ar pardavėjams taikomų disponavimo jiems priklausančiu turtu ar piniginėmis lėšomis apribojimų. Vykdydami Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą už akių pardavėjai (V. R. ir V. R.) pervedė piniginę kompensaciją į notaro depozitinę sąskaitą, iš kurios piniginė kompensacija bus pervesta į atsakovės O. R. sąskaitą iš karto po to, kai tik ji kreipsis į notarą ir praneš savo rekvizitus bei įvykdys kitas pardavėjų prašyme priimti pinigus į notaro depozitinę sąlygą nurodytas piniginės kompensacijos išmokėjimo sąlygas.

27II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2812.

29Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: atidalijo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 47 kv. m butą, esantį ( - ), priteisiant butą natūra ieškovams V. R. ir V. R., atsakovei O. R. už jos turto dalį priteisiant iš ieškovų V. R. ir V. R. 18 200 Eur piniginę kompensaciją, kurią ieškovai V. R. ir V. R. yra sumokėję į Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės Jurgitos Šukienės depozitinę sąskaitą; priešieškinį atmetė; išaiškino atsakovei O. R., kad dėl piniginės kompensacijos ji turi kreiptis į Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarę Jurgitą Šukienę; priteisė ieškovei V. R. iš atsakovės O. R. 410 Eur dydžio žyminį mokestį ir 300 Eur už turto vertinimą; priteisė priteisė ieškovei V. R. iš atsakovės O. R. 4600 Eur išlaidų už advokatės teisinę pagalbą; priteisė ieškovei I. A. iš atsakovės O. R. 4860 Eur išlaidų už advokatės teisinę pagalbą; priteisė iš atsakovės O. R. valstybės naudai 32,59 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

3013.

31Teismas nustatė, kad ieškovė V. R. 2017 m. gegužės 4 d. varžytinių akto Nr. 1 pagrindu iš bankrutuojančio V. R. įsigijo ½ dalį buto, esančio ( - ), unikalus numeris ( - ). Atsakovei ½ dalis ginčo buto nuosavybės teise priklausė 2000 m. kovo 20 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 6-2074 pagrindu. Nuo 2017 m. gegužės 4 d. ieškovė V. R. ir atsakovė O. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdė po ½ dalį buto.

3214.

33Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu už akių atidalijo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą butą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), ieškovei V. R. priteisiant butą natūra, o atsakovei O. R. už jos turto dalį priteisė iš ieškovės V. R. priteisiant 18 200 Eur piniginę kompensaciją, kurią ieškovė sumoka atsakovei per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos į atsakovės nurodytą banko sąskaitą arba depozitinę sąskaitą. Vykdydami nurodytą teismo spendimą už akių, ieškovai pervedė atsakovei skirtą 18 200 Eur dydžio piniginę kompensaciją į Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės Jurgitos Šukienės depozitinę sąskaitą.

3415.

35Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų teismas nustatė, kad ieškovės V. R. nuosavybės teisė į visą butą laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 13 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d. buvo įregistruota 2017 m. gegužės 4 d. varžytinių akto Nr. 1 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. e2-36371-433/2017 pagrindu, o išregistruota – 2017 m. gruodžio 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. JŠ-11385, kuria butas buvo perleistas ieškovei I. A., pagrindu.

3616.

37Bylos duomenimis, 2017 m. gruodžio 8 d. buto pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ieškovė I. A. su lengvatiniu (valstybės iš dalies kompensuojamu) būsto kreditu, kurį suteikė AB „Swedbank“, iš ieškovų V. R. ir V. R. nusipirko visą butą, esantį ( - ), įkeisdama šį butą hipotekos sandoriu kreditoriui AB „Swedbank“.

3817.

39Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai 47 kv. m ploto ginčo butas, esantis adresu ( - ), buvo atidalytas iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovei V. R. priteisiant ½ dalį buto iš atsakovės O. R., o atsakovei O. R. priteisiant 18 200 Eur piniginę kompensaciją.

4018.

41Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo sprendžiant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, yra konstatavęs, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016). Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo siūlomu atidalijimo projektu, turi teisę, bet ne pareigą pateikti alternatyvų projektą. Nesiekdamas jokio atidalijimo varianto, atsakovas, pagrįsdamas savo nesutikimą su ieškovo projektu, gali pateikti motyvus, tiek išdėstydamas bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieškovo siūlomą projektą, tiek pasiūlydamas aiškias alternatyvias ieškovo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civili 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).

4219.

43Remdamasis byloje esančiu įrodymų visetu, taip pat šalių paaiškinimais, teismas nustatė, kad bendro sutarimo tarp ginčo šalių dėl naudojimosi ginčo butu nėra pasiekta. Nagrinėjamoje byloje atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės siekusi bendraturtė (ieškovė – V. R.) pasiūlė buto atidalijimo variantą, pagal kurį jai tektų visas ginčo butas natūra, o kitai bendraturtei (atsakovei – O. R. – būtų priteista piniginė kompensacija – 18 200 Eur.

4420.

45Iš byloje pateiktos UAB „Negrita“ turto vertinimo ataskaitos Nr. 17-07-21 teismas nustatė, kad ½ dalies buto, esančio ( - ) rinkos vertė turto apžiūros dieną, t. y. 2017 m. liepos 12 d., nustatyta lyginamuoju metodu, yra 18 200 Eur. Teismas pažymėjo, kad, priešingai nei teigia atsakovė, ji asmeniškai dalyvavo buto apžiūroje turto vertinimo tikslais ir tai patvirtina šalių parodymai, be kita ko, ir pačios atsakovės patvirtinimas, kad tik ji turi buto rūsio raktus, bei byloje esantis ieškovės I. A. ir atsakovės susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis. Atsižvelgdamas į tai, teismas kaip neįrodytus atmetė atsakovės argumentus, kad ji nedalyvavo buto apžiūroje.

4621.

47Teismas pažymėjo, kad byloje esanti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis, kuria buvo patvirtinta atsakovės ir jos brolio V. R. (buvusio buto savininko) taikos sutartis, patvirtina tai, jog atsakovė su broliu sutarė tik dėl buto naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau nebuvo atsidalinę šio turto iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nurodyta nutartimi V. R. buvo priskirtas 14 kv. m ploto kambarys, pažymėtas plane ( - ), o atsakovei – 17,08 kv. m ploto kambarys, pažymėtas plane ( - ), tuo tarpu kitos 15,92 kv. m. dydžio bendrojo naudojimo patalpos, pažymėtos plane ( - ) bei rūsys ir toliau liko bendroji dalinė nuosavybė. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovė V. R., varžytynėse įsigijusi ½ dalį buto, priklausiusio atsakovės broliui, teisėtai ir pagrįstai Nekilnojamojo turto registre įregistravo ir juridinį faktą dėl nustatytos naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos. Teismas sutiko su ieškovų argumentu, kad bendrasavininkų nustatyta naudojimosi butu tvarka niekaip nepakeičia jų nuosavybės teise turimų dalių dydžio – po ½ dalį. Be to, ieškovei V. R. iki varžytynių laimėjimo nebuvo žinomas faktas dėl atsakovės ir jos brolio sudarytos taikos sutarties, nes šis faktas nebuvo išviešintas.

4822.

49Dėl atsakovės argumento, kad ieškovės V. R. pasiūlymas dėl ginčo buto atidalijimo, sumokant atsakovei 18 200 Eur, pažeidžia atsakovės nepilnametės dukros interesus, teismas nurodė, kad šiuo metu ginčo bute savo gyvenamąją vietą yra deklaravę ir ieškovė I. A. bei jos nepilnametis sūnus K. A.. Teismas sprendė, kad pati atsakovė savo nerūpestingu ir aplaidžiu elgesiu, nereagavimu į atitinkamą situaciją ir jai įteikiamus dokumentus, aiškios pozicijos neturėjimu ir problemos nesprendimu iš esmės sukūrė sau neigiamas pasekmes. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į šias aplinkybes: ieškovė V. R. išnaudojo visas galimybes suderinti bendraturčių interesus ir šalių valią; tarp I. A. ir atsakovės vyko intensyvus bendravimas, ieškant abi šalis tenkinančio sprendimo – atsakovei buvo pasiūlyta išsipirkti iš ieškovės buto dalį, atsakovė svarstė šį variantą, ieškojo finansinių galimybių; šalys bendravo dėl turto pirkimo–pardavimo sąlygų; buvo parengtas preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties projektas, tačiau galiausiai atsakovė pareiškė, kad pinigų neturi, neturės jų ir ateityje, ir ieškovės V. R. buto dalies neišpirkinės bei savo dalies V. R. neparduos; atsakovė per visą derybų laiką nesuformavo jokio konkretaus pasiūlymo dėl kainos. Teismas sprendė, kad tokiu būdu pati atsakovė ne tik pažeidė savo šeimos interesus bei gerovę, bet daro žalą ir tretiesiems asmenims. Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovei buvo pasiūlyta nuomotis ginčo buto dalį, vėliau – visą butą ir neilgą laiko tarpą atsakovė mokėjo nuomos mokestį už ½ buto, tačiau vėliau mokėjimus už nuomą nutraukė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad byloje turi būti vertinami ne tik atsakovės nepilnametės dukros, bet ir ieškovės nepilnamečio sūnaus interesai. Teismas nustatė, kad ieškovei joks kitas nekilnojamasis turtas nepriklauso; vaiką augina tik motina (ieškovė); buvęs ieškovės I. A. sutuoktinis (vaiko tėvas) išlaikymo neteikia. Nurodytų motyvų pagrindu teismas pripažino pagrįstu ieškovės I. A. siekį kuo greičiau atgauti galimybę naudotis savo turtu, nes susiklosčiusi situacija pažeidžia jos nepilnamečio sūnaus interesus. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė I. A. 2017 m. gruodžio 27 d. įteikė atsakovei reikalavimą iki 2018 m. sausio 8 d. atlaisvinti butą ir išsikraustyti, tačiau atsakovė į šį raštą nesureagavo ir iki šiol su savo šeima gyvena I. A. priklausančiame bute ir nemoka nuomos už naudojimąsi būstu.

5023.

51Teismas nurodė, kad, nors byloje nustatyta, jog atsakovė ginčo butu naudojasi ir šis turtas yra jos vienintelis gyvenamasis būstas, nuosavybės teise kito nekilnojamojo turto atsakovė neturi, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką CK 4.80 straipsnio 2 dalies normos, kai nė vienas bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, aiškintinos kartu su nuosavybės neliečiamumo principu, įtvirtintu Konstitucijos 23 straipsnyje, ir CK 4.93 straipsnyje nustatytu savininko teisių apsaugos garantijomis. Toks aiškinimas suponuoja išvadą, kad priteisti kompensaciją be savininko sutikimo atsidalijamam bendraturčiui galima, kai išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas. Kasacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, teismas privalo ištirti, ar bendraturčiai realiai išgali sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip bendro daikto netektų abu bendrataučiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011).

5224.

53Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju padalyti butą natūra pagal šalims tenkančias dalis neįmanoma, šalys neranda kito atidalijimo būdo, o byloje esant pateiktai vertintojo išvadai dėl ginčo turto dalies vertės, bei nesant jokiam kitam pasiūlymui dėl buto atidalijimo ar jo vertės, teismas nurodė neturintis jokio pagrindo abejoti ginčo buto atidalijimo būtinumu bei priteistinos kompensacijos dydžio už jį pagrįstumu. Kadangi atidalyti butą, suformuojant du atskirus nekilnojamojo turto objektus, galimybių nėra, teismas sprendė, kad ieškovams V. R. ir V. R. paliktinas visas butas, o įvertinus tą aplinkybę, kad atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, jog nustatyta ginčo buto ½ dalies vertė būtų neteisinga, atsakovei iš ieškovų V. R. bei V. R. už atidalinimą iš bendrosios dalinės nuosavybės priteistina 18 200 Eur piniginė kompensacija, kurią ieškovai sumoka atsakovei per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos į atsakovės nurodytą banko sąskaitą arba depozitinę sąskaitą. Atsižvelgdamas į tai, kad šią sumą ieškovai V. R. ir V. R. jau yra pervedę į notarės Jurgitos Šukienės depozitinę sąskaitą, teismas nurodė, kad šią sumą atsakovė gaus iš karto po to, kai tik ji kreipsis į notarę ir praneš savo rekvizitus bei įvykdys kitas ieškovų V. R. ir V. R. prašyme priimti pinigus į notaro depozitinę sąlygą nurodytas piniginės kompensacijos išmokėjimo sąlygas.

5425.

55Teismas konstatavo, kad nėra jokio pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimų (išreikalauti ½ dalį buto iš svetimo neteisėto ieškovės I. A. valdymo ir pripažinti 2017 m. gruodžio 8 d. buto pirkimo–pardavimo sutarties dalį negaliojančia), nes atsakovė priešieškiniu neįrodė, kad ji ginčo turto valdymo teisę prarado be savo valios. Teismas akcentavo, kad ieškovės V. R. nuosavybės teisė į ½ dalį buto buvo įregistruota teismo sprendimo pagrindu. Kadangi atsakovei buvo žinoma apie teisme iškeltą civilinę bylą dėl ginčo buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nėra jokio pagrindo teigti, kad ginčo butas buvo įgytas nesąžiningai ar neteisėtai (nėra tenkinama viena iš vindikacinio reikalavimo sąlygų).

5626.

57Teismas nurodė, kad ieškovė I. A. ginčo butą įsigijo kaip būstą savo šeimai gyventi, jo įsigijimui gavo valstybės paramą subsidijos forma, jai banke buvo suteiktas kreditas šio būsto įsigijimui. Nuo buto įsigijimo nuosavybėn ieškovė kiekvieną mėnesį moka bankui palūkanas, o nuo birželio mėnesio – ir kredito grąžinimo įmokas. Daikto savininko teisė vindikaciniu ieškiniu išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo nėra absoliuti. Pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Šioje normoje nustatytas ribotos vindikacijos institutas, t. y. nustatyta vindikacinio ieškinio tenkinimo sąlyga, kai iš sąžiningo įgijėjo nekilnojamąjį daiktą galima išreikalauti tik tuo atveju, jeigu savininkas prarado jo valdymą dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Taigi įstatymas gina privatų savininko interesą, tačiau nustato išimtis, kada taikoma ne visiška, o ribota vindikacija ir savininkas neturi teisės išreikalauti daikto iš svetimo neteisėto valdymo. Ribota vindikacija siekiama protingos savininko ir kitų asmenų teisėtų interesų pusiausvyros, kad būtų užtikrinti ne tik savininko, bet ir kitų civilinių teisinių santykių subjektų, kurie, įgydami daiktą, elgėsi sąžiningai, interesai. Toks vindikacijos ribojimas užtikrina civilinės apyvartos saugumą ir stabilumą.

5827.

59Teismas pažymėjo, kad atsakovė nenurodė, kokiu pagrindu prašo pripažinti iš dalies negaliojančia 2017 m. gruodžio 8 d. buto pirkimo–pardavimo sutartį. Tokių pagrindų nenustačius, nurodytas reikalavimas laikytinas nepagrįstu.

6028.

61Teismas nustatė, kad ginčijamai 2017 m. gruodžio 8 d. buto pirkimo–pardavimo sutarčiai sudarytu ieškovai Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarei Jurgitai Šukienei pateikė nuosavybės teisę į butą įrodančius dokumentus (2017 m. gegužės 4 d. varžytynių aktą Nr. 1 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-363-71-433/2017, įsiteisėjusį 2017 m. rugsėjo 20 d). Prieš tvirtinant buto pirkimo–pardavimo sutartį, notarė savo iniciatyva pasiteiravo dėl piniginės kompensacijos atsakovei sumokėjimo ir, nustačiusi, kad nėra žinomi atsakovės sąskaitos rekvizitai, pasiūlė ieškovams pinigus sumokėti į notarės depozitinę sąskaitą, ką ieškovai ir padarė.

6229.

63Teismas pažymėjo, kad remiantis CK 4.39 straipsnio 1 dalimi, nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių apribojimų ieškovams disponuoti butu iki piniginės kompensacijos sumokėjimo. Notarė, tvirtindama buto pirkimo–pardavimo sutartį, vadovavosi VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2017 m. gruodžio 6 d. atliktu buto duomenų sandoriui patikslinimu (užsakymo Nr. 16310167), taip pat atliko patikras valstybės registruose (Nekilnojamojo turto registre, Turto arešto aktų registre, Gyventojų registre, Neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų registre) ir, nenustačiusi buto nuosavybės teisės apribojimų ar pardavėjams taikomų disponavimo jiems priklausančiu turtu ar piniginėmis lėšomis apribojimų, teisėtai ir pagrįstai patvirtino ginčijamą sandorį. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė atsakovės argumentus, kad 2017 m. gruodžio 8 d. buto pirkimo–pardavimo sutartyje esantys teiginiai, jog tretieji asmenys neturi kokių nors teisių į parduodamą daiktą, kaip visiškai nepagrįsti.

6430.

65Teismas nurodė, kad pagal CK 6.400 straipsnį esminė gyvenamojo namo, buto ar jų dalies pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga, kai parduodamame name ar bute gyvena asmenys, kurie pagal įstatymus ar sutartis išsaugo teisę naudotis gyvenamąja patalpa ir pasikeitus jos savininkui, yra šių asmenų išvardijimas (sąrašas) ir jų teisės naudotis parduodama gyvenamąja patalpa turinys. Nagrinėjamu atveju notarė neturėjo kokių nors kliūčių patvirtinti ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį, nes joje nebuvo (ir neturėjo būti) nurodyta, kad bute gyvena kokie nors asmenys, kurie pagal įstatymus turėtų teisę naudotis butu pasikeitus savininkui, nes nėra jokių asmenų, turinčių kokių nors teisių į parduodamą butą. Teismas sutiko su trečiojo asmens notarės Jurgitos Šukienės argumentais, kad asmens gyvenamosios vietos deklaravimas kitam asmeniui priklausančiame bute įstatyminių teisių naudotis gyvenamąja patalpa, pasikeitus jos savininkui, nesukuria. Atsižvelgiant į tai, kad Nekilnojamojo turto registre nebuvo ir nėra įregistruota jokių ginčo buto nuomos, panaudos ar kitų sutarčių, nebuvo nustatytų jokių daiktinių teisių (uzufruktas, emphyteusis), suteikiančių atsakovei teisę naudotis butu ar jo dalimi, teismas priėjo prie išvados, kad notarė teisėtai ir pagrįstai patvirtino ginčijamą buto pirkimo–pardavimo sutartį.

6631.

67Teismas sutiko su ieškovų argumentu, kad vienas iš sutarčių teisės principų – sutarties uždarumo principas, kuris reiškia, jog sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Civilinių santykių subjektai veikia inter alia lygiateisiškumo, autonomijos, nesikišimo į privačius reikalus principų pagrindu, civiliniams santykiams nebūdingas pavaldumas, iš to išplaukia, kad tik sutartį sudariusios šalys gali reikšti iš jos kylančius reikalavimus. Teismas sprendė, kad taip pat ir dėl šios priežasties nėra pagrindo pripažinti ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties negaliojančia.

6832.

69Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas faktines byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, kad 2017 m. gruodžio 8 d. buto pirkimo–pardavimo sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), sutarties šalys jos sąlygų neginčija, o atsakovė nepateikė jokių teisinių argumentų, kurių pagrindų nurodyta sutartis galėtų būti pripažinta negaliojančia. Nurodytų motyvų pagrindu teismas atsakovės reikalavimus dėl 2017 m. gruodžio 8 d. buto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmetė kaip nepagrįstus.

7033.

71Įvertinęs tai, kad ieškovų ieškinys buvo patenkintas, o atsakovės priešieškinis – atmestinas, teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

72III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7334.

74Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti atsakovės priešieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7534.1.

76Byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, skundžiamą sprendimą priėmė šališkas teisėjas. Atsakovė byloje reiškė nušalinimą bylą nagrinėjusiam teisėjui Edvardui Juozėnui, nes teisėjas yra saistomas savo paties civilinėje byloje Nr. e2-36371-433/2017 priimtu 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu už akių, kuris atsakovei sukėlė neigiamas pasekmes. Priimdamas nurodytą sprendimu už akių, teisėjas jau buvo atlikęs byloje pareikšto reikalavimo teisinį vertinimą, pasisakęs dėl šalių teisių. Į nagrinėjamos bylos dalyką patenka ankstesnėje byloje Nr. e2-36371-433/2017 vertintos šalių ginčo aplinkybės, susijusios su ginčo butu, jo verte. Teisėjas nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus vertino identiškai kaip ir civilinėje byloje Nr. e2-36371-433/2017. Nors teismas žinojo, kad byloje priimtas sprendimas už akių atsakovei nebuvo įteiktas, tačiau 2017 m. spalio 3 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo atnaujinti terminą prašymui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti. Vilniaus apygardos teismui 2018 m. sausio 25 d. nutartimi panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį ir klausimą išsprendus iš esmės – atnaujinus terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, ginčo butas jau buvo perleistas ieškovės V. R. dukrai I. A., be to, buvo apsunkintas hipoteka. Bylą nagrinėjęs teisėjas Edvardas Juozėnas suvokė, kad bet koks pakeitimas šioje byloje gali būti suprantamas kaip jo neteisėti veiksmai, todėl dėjo visas pastangas ankstesnio sprendimo už akių patvirtinimui. Nagrinėjamu atveju nebuvo laikytasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą, todėl atsakovei nebuvo užtikrinta teisės į nešališką teismą garantija. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas 2019 m. birželio 17 d. nutartimi atmesdamas atsakovės prašymą dėl teisėjo nušalinimo pernelyg formaliai pasižiūrėjo į susiklosčiusią situaciją.

7734.2.

78Pasisakydamas dėl ieškinio pagrįstumo ir priteisdamas atsakovei 18 200 Eur kompensaciją už ieškovams priteistą ½ dalį ginčo buto, teismas nemotyvavo, kodėl, sprendžiant dėl kompensacijos dydžio, nevertino 2017 m. gruodžio 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties, kurios pagrindu ginčo butas buvo parduotas už už 55000 Eur (½ dalis sudarytų 27 500 Eur), taip pat nepasisakė dėl 2017 m. gruodžio 20 d. hipotekos sutarties, sudarytos tarp AB „Swedbank“ ir I. A., kurioje įkeisto buto kaina buvo nurodyta 56 200 Eur (½ dalis sudarytų 28 100 Eur). Ieškovė V. R., o faktiškai I. A., nes ji buvo įgaliota tvarkyti visus dokumentus, ½ dalį ginčo buto įsigijo iš antrų varžytinių, žinodama apie tai, kad įsigyja butą su nustatyta naudojimosi tvarka, už 18 400 Eur, tuo tarpu teismas, atidalydamas butą, atsakovei priteisė dar mažiau – 18 200 Eur. Tokiu būdu butas ieškovams kainuotų 36 600 Eur, o tai neatitinka nei teisingumo, nei protingumo, nei šalių lygiateisiškumo principų. Byloje pateikta UAB „Negrita“ turto vertinimo ataskaita yra ydinga, nes vertinta ne viso buto vertė, o paimti sandoriai, kuriais buvo parduota pusė turto, nesant duomenų apie sandorių sudarymo aplinkybes. Pagal kasacinio teismo praktika, atliktinas viso turto vertinimas ir tik tada skirstoma dalimis, nes tik tokiu būdu galima teisingai nustatyti atidalijamo turto vertę.

7934.3.

80Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio, ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

8134.4.

82Nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nors ekspertizės aktas vertintinas kaip tikslesnis turto vertės įrodymas už Nekilnojamojo turto registro duomenis, tačiau teismas, atitinkamai motyvavęs, gali nesutikti ir su eksperto išvada, nes jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 218 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014). Teismai turi atsižvelgti ne vien į turto dalies rinkos vertę, bet ir į kitus reikšmingus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010).

8334.5.

84Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką esminis reikalavimas nustatant kompensaciją (jos dydį), kai taikomas išimtinis, CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas, turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, – kad ji būtų teisinga. Paprastai kompensacija gali būti pripažinta teisinga, jei ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Tačiau tai neeliminuoja teismo pareigos, atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti bendraturčių, kaip turto savininkų, interesus, sprendžiant, kokia kompensacija konkrečiu atveju yra teisinga, atsižvelgti ir į kitus reikšmingus kriterijus.

8534.6.

86Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat išaiškinta, kad atidalijamos turto dalies reali įsigijimo kaina gali būti laikoma reikšmingu kriterijumi sprendžiant dėl teisingos kompensacijos už atidalijamą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį dydžio, ypač tais atvejais, kai kiti byloje esantys įrodymai atspindi tik bendrą viso bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčių valdomo turto rinkos vertę. Kita vertus, vertinant, ar atidalijamos turto dalies reali įsigijimo kaina konkrečiu atveju laikytina reikšmingu kriterijumi sprendžiant dėl teisingos kompensacijos nustatymo turto atidalijimo atveju, be kita ko, turėtų būti įvertinamos tos turto dalies įsigijimo aplinkybės, sandorio (-ių), kuriuo (-iais) ta turto dalis buvo įsigyta, sudarymo ypatumai, sandorio (-ių) šalių ryšiai, laiko tarpas, praėjęs nuo sandorio (-ių) sudarymo iki turto atidalijimo, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017).

8734.7.

88Nagrinėjamu atveju teismas privalėjo remtis 2017 m. gruodžio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartyje ir 2017 m. gruodžio 20 d. hipotekos sutartyje nurodyta ginčo buto verte, nes reali buto įsigijimo kaina laikytina reikšmingu kriterijumi, sprendžiant dėl atsakovei priteistinos kompensacijos dydžio. Teismo teisės spręsti dėl kompensacijos dydžio negali riboti ieškovo reikalavime nurodyta suma. Teismas iš bylos duomenų sprendžia dėl priteistinos kompensacijos dydžio, vertina, koks dydis yra teisingiausias, labiausiai atitinkantis šalių interesus, užtikrinantis interesų balansą. Didesnės, nei nurodyta ieškinyje, kompensacijos nustatymas savaime nelaikytinas ieškinio ribų peržengimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017).

8934.8.

90Teismas, atmesdamas atsakovės priešieškinį, neteisingai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, padarė išvadas byloje nesančių dokumentų pagrindu, o esančius dokumentus vertino neteisingai, dėl ko nepagrįstai atmetė priešieškinį.

9134.9.

92Teismo sprendime nurodyti teiginiai, kad ieškovė V. R. tvirtino, jog atsakovė ginčo bute neketino gyventi, o išpirkti ieškovei priklausančią buto dalį neturėjo lėšų ir kad jos nesusitarė dėl turto atidalijimo būdo, yra niekuo nepagrįsti ir neįrodyti, nes ieškovė V. R. niekada nei iki bylos, nei bylos metu nėra susitikusios su atsakove, niekada nebuvo ginčo bute.

9334.10.

94Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė asmeniškai dalyvavo buto apžiūroje, atliekant turto vertinimą. Teismas visus įrodymus traktavo tik ieškovų naudai, o nesiekė nustatyti tiesą. Nors byloje pateiktame turto apžiūros akte, datuotame 2017 m. liepos 12 d., yra įrašyta atsakovė O. R., tačiau jos parašo nėra, taip pat nėra jokių pastabų, kad ji atsisakė pasirašyti. Pats teismas sprendime nurodė, kad turto vertinimo ataskaita buvo surašyta 2017 m. liepos 21 d. Atsakovės parašo, kad atsakovė būtųjų mačiusi ir susipažinusi su turto vertinimo ataskaita taip pat nėra.

9534.11.

96Teismas remdamasis tik pačių ieškovų atstovių procesiniais dokumentais nurodė, kad ieškovei V. R. iki varžytynių laimėjimo nebuvo žinomas faktas dėl atsakovės ir jos brolio V. R. sudarytos taikos sutarties, nes šis faktas nebuvo išviešintas. Ieškovei V. R. niekas nebuvo žinoma, nes viską nuo pradžios iki pabaigos darė tik jos dukra I. A.. Be to, byloje nėra varžytynių bylos dokumentų, išskyrus varžytinių aktą, kuriame aiškiai nurodyta, kokias dalis ir patalpas įsigijo ieškovai. Tai jau buvo antros šio buto varžytinės ir visiems yra žinoma, kad skelbiant varžytines parduodamas turtas yra išsamiai aprašytas, todėl teismui nebuvo pagrindo padaryti tokią išvadą.

9734.12.

98Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė būtų siūliusi atsidalyti ginčo butą, sumokant atsakovei 18 200 Eur kompensaciją, kad atsakovė būtų nurodžiusi, jog iš ieškovės buto neišpirkinės, taip pat kad savo dalies neparduos. To iš tiesų nebuvo.

9934.13.

100Teismas nepagrįstai ieškovės I. A. nepilnamečio sūnaus interesus laikė viršesniais už atsakovės nepilnametės dukros interesus.

10134.14.

102Teismo motyvai, kad ieškovė I. A. 2017 m. gruodžio 27 d. įteikė atsakovei reikalavimą iki 2018 m. sausio 8 d., t. y. per 10 dienų atlaisvinti butą ir išsikraustyti, tačiau atsakovė į šį raštą nesureagavo ir iki šiol su savo šeima gyvena I. A. priklausančiame bute ir nemoka nuomos už naudojimąsi būstu, rodo teismo šališkumą. Nurodytą dieną vienas kambarys buvo atlaisvintas ir jį valdė ieškovė I. A., o dėl likusios ½ dalies buto buvo parašyti net 2 atskirieji skundai į Vilniaus apygardos teismą, taigi buvo akivaizdu, jog tuo metu atsakovė teisėtais būdais gynė savo interesus.

10334.15.

104Atsakovei skirta 18 200 Eur piniginė kompensacija į notarės depozitinę sąskaitą buvo pervesti 2018 m. sausio 16 d., t. y. tik po to, kai ieškovė atsakovė 2017 m. gruodžio 28 d. sužinojo, kad visas butas parduotas I. A., ir elektroniniais laiškais informavo notarę ir banką, kad už butą nėra atsiskaityta ir yra kilęs ginčas.

10534.16.

106Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog ji ginčo buto valdymą prarado be savo valios. Tuo metu, kai buvo ginčijama pirkimo–pardavimo sutartis, teismo sprendimas už akių buvo neįvykdytas, dėl jo buvo priimti du skundai Vilniaus apygardos teisme ir ieškovai apie tai žinojo. Atsakovei nepranešus apie ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį, buvo grubiai pažeistos jos teisės.

10734.17.

108Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė I. A. yra sąžininga ginčo buto įgijėja. Teismas sprendime tik aprašė veiksmus, kuriuos atliko I. A., tačiau tų veiksmų nevertino. 2017 m. gruodžio 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovė buvo ieškovės V. R. kreditorė, apie tai buvo žinoma ir ieškovei I. A.. Pagal 6.67 straipsnio l dalies 1 punktą preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais. Sąžiningas asmuo vykdo įstatyme imperatyviai įtvirtintus teisinius reikalavimus ir sąmoningai nesiekia jų išvengti. Jeigu asmuo sąmoningai atlieka veiksmus, kuriais yra siekiama išvengti įstatyme įtvirtinto reikalavimo, tai vertybiniu požiūriu yra smerktinas elgesys. Geros moralės neatitinka ir asmens veiksmai, kuriais yra sąmoningai skubinama situacija ir perleidžiamas turtas, puikiai žinant, kad dėl to turto yra paduoti skundai teisme. Šie veiksmai ne visada gali būti susiję su įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo pažeidimu (tada sandoris būtų negaliojantis pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį), bet jie gali būti teismo vertinami kaip neatitinkantys viešosios tvarkos ar geros moralės, o tai sudaro pagrindą taikyti CK 1.81 straipsnį. Pareiga būti sąžiningam nustatyta tiek ikisutartiniuose, derybiniuose, santykiuose, tiek sudarant, vykdant ir nutraukiant sutartį, tai yra vienas fundamentalių sutarčių teisės principų (CK 6.158 straipsnis). Teismo sprendimo motyvai, kad ieškovė I. A. pasinaudojo lengvatiniu kreditu, kad įsigytų gyvenamąjį būstą, kad tai būtina jos nepilnamečiui vaikui, yra nepagrįsti, nes jeigu I. A. būtų buvusi sąžininga, būtų įsigijusi kitą butą ( - ), nes pasiūla yra didelė.

10934.18.

110Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovei netaikytinas CK 6.400 straipsnis. Šalims buvo žinoma, kad bute gyvena nuolatiniai gyventojai, nepilnametis vaikas, kad šie žmonės kreipėsi į teismą gindami savo teises. Atsakovės šeima nebuvo laikini gyventojai.

11134.19.

112Teismas motyvai, kad šioje situacijoje galioja sutarties uždarumo principas ir atsakovė neturi teisės kvestionuoti ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų, yra nepagrįsti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties uždarumo principas taikomas ne visais atvejais, nes priešingu atveju suinteresuotiems asmenims nebūtų galimybės pasinaudoti CK 1.138 straipsnio nuostatomis, būtų pažeistas subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principai. Pagal CK 1.5 straipsnį civiliniai teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo elgtis pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Ieškovai šių reikalavimų nesilaikė, todėl sutarties uždarumo principas šiuo atveju netaikytinas.

11334.20.

114Teismo motyvai, kad atsakovė nepateikė jokių teisinių argumentų, kurių pagrindu ginčijama sutartis galėtų būti pripažinta negaliojančia, yra nepagrįsti, nes ieškovas ieškinyje turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą, ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui. Tačiau nuo faktinio ieškinio pagrindo reikia skirti teisinį ieškinio pagrindą – ginčo santykiui taikytinas materialiosios teisės normas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Ginčo šalys gali pasiūlyti teismui ginčo teisinę kvalifikaciją, tačiau šalių nurodytas ieškinio teisinis pagrindas teismui nėra privalomas. Teismas, spręsdamas ginčą, privalo konkrečiam ginčo santykiui pritaikyti tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą, t. y. tinkamai kvalifikuoti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes.

11534.21.

116Tai, kad teismas priteisė iš atsakovės ieškovei V. R. 4600 Eur, o ieškovei I. A. 4860 Eur išlaidų advokačių teisinei pagalbai apmokėti, t. y. sumą kuri faktiškai atitinka ginčijamą sumą, rodo teismo šališkumą. Teismas nenagrinėjo ieškovų advokačių ruoštų procesinių dokumentų, neatsižvelgė į tai, kad dauguma procesinių dokumentų buvo skundai, kurie buvo atmesti, kad dauguma dokumentų, ruoštų abiem ieškovėms, dubliavosi, kad iš pradžių ieškovėms atstovavo ta pati advokatė, tačiau vėliau buvo pasamdyta dar viena advokatė tai pačiai pozicijai ginti, kad pati ieškovė I. A. yra teisininkė, kad atsakovės turtinė padėtis sunki, turi neįgalumą. Teismas nepagrįstai nesvarstė dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo.

11735.

118Ieškovai V. R. ir V. R. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11935.1.

120Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pripažinimo absoliučiai negaliojančiu CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (kai byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo), atsakovė nepagrįstai teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartimi panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą už akių ir atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimą, byla turėjo būti perduota nagrinėti kitam teisėjui, nes teisėjas Edvardas Juozėnas buvo saistomas savo paties priimtu ir vėliau panaikintu spendimu už akių. Atsakovė, įrodinėdama CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo buvimą, neteisingai taiko CPK 71 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes nagrinėjamu atveju taikytinos CPK 288 straipsnio nuostatos, numatančios pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimą. Vadovaujantis nurodytu straipsniu, panaikinus sprendimą už akių ir atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, byla nagrinėjama tos pačios teismo sudėties, todėl atsakovės argumentai apie neteisėtą teismo sudėtį yra atmestini, kaip nepagrįsti.

12135.2.

122Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė pasinaudojo savo teise pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teismui. Atsakovės prašymas dėl teisėjo Edvardo Juozėno nušalinimo buvo išnagrinėtas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartimi atmestas, nes buvo konstatuota, kad nepasitikėjimas teisėju grindžiamas atsakovės atstovės subjektyviu nepasitenkinimu teisėjo priimtais procesiniais sprendimais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Apeliaciniame skunde atsakovė iš esmės atkartoja tuos pačius argumentus, kurie buvo pateikti reiškiant nušalinimą teisėjui Edvardui Juozėnui pirmosios instancijos teisme ir kurie buvo įvertinti teismo bei atmesti, taigi, iš esmės ji bando ginčyti galiojančią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartį, nors tam nėra jokio teisinio pagrindo.

12335.3.

124Atsakovė apeliaciniame skunde nepateikia jokių teisinių argumentų dėl ginčijamo teismo sprendimo neteisėtumo. Atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės tik cituoja savo pirmosios instancijos teismui pateiktus procesinius dokumentus, tačiau nenurodo jokio konkretaus tiek civilinio proceso, tiek materialinės teisės normų pažeidimo, kuris galėtų lemti neteisėto sprendimo priėmimą.

12535.4.

126Tiek atsiliepime į priešieškinį, tiek rengiantis bylos nagrinėjimui teisme, atsakovės ne kartą buvo prašoma suformuluoti ir nurodyti kokiu pagrindu, numatytu CK, ji prašo pripažinti ieškovų 2017 m. gruodžio 8 d. sudarytą buto pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, nes ieškovams buvo svarbu žinoti, į kokius argumentus jie turi atsikirsti. Atsakovės atstovei tokio pagrindo nesuformulavus ir neįrodžius, o teismui taip pat nenustačius tokių pagrindų – priešieškinis pagrįstai buvo atmestas.

12735.5.

128Nagrinėjamu atveju 2017 m. gruodžio 8 d. buto pirkimo–pardavimo sutarčiai sudarytu ieškovai Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarei Jurgitai Šukienei pateikė nuosavybės teisę į butą įrodančius dokumentus (2017 m. gegužės 4 d. varžytynių aktą Nr. 1 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-363-71-433/2017). Notarė, tvirtindama buto pirkimo–pardavimo sutartį, vadovavosi VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2017 m. gruodžio 6 d. atliktu buto duomenų sandoriui patikslinimu (užsakymo Nr. 16310167), taip pat atliko patikras valstybės registruose (Nekilnojamojo turto registre, Turto arešto aktų registre, Gyventojų registre, Neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų registre) ir, nenustačiusi buto nuosavybės teisės apribojimų ar pardavėjams taikomų disponavimo jiems priklausančiu turtu ar piniginėmis lėšomis apribojimų, teisėtai ir pagrįstai patvirtino ginčijamą sandorį. Atsakovės argumentai, kad ji pateikė atskiruosius skundus dėl procesinio termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atnaujinimo ir šie skundai buvo priimti apeliacinės instancijos teismo, nesudaro pagrindo kitaip vertinti ieškovų sudaryto sandorio teisėtumo, nes buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momentu jokių ginčų dėl buto priklausomybės teisme nebuvo. Akcentuotina, kad atsakovė neteisingai suvokia ginčo iškėlimo teisme momentą, todėl apeliaciniame skunde klaidingai teigia, jog sandorio sudarymo momentu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas už akių buvo neįvykdytas, nes dėl jo buvo priimti du skundai Vilniaus apygardos teisme.

12935.6.

130Teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių apribojimų ieškovams disponuoti butu iki piniginės kompensacijos atsakovei sumokėjimo. Notarė dėl šios piniginės kompensacijos sumokėjimo, prieš tvirtinant buto pirkimo–pardavimo sutartį, pasiteiravo ieškovų, ir, nustačiusi, kad nėra žinomi atsakovės sąskaitos rekvizitai, pasiūlė ieškovams pinigus sumokėti į notarės depozitinę sąskaitą, ką ieškovai ir padarė.

13135.7.

132Atsakovė nepagrįstai teigia, kad buto pirkimo–pardavimo sutartyje buvo melagingai nurodyta, jog nėra asmenų, kurie išsaugo teisę naudotis gyvenamąja patalpa pasikeitus jos savininkui. Šį argumentą atsakovė sieja su jos šeimos deklaruota gyvenamąja vieta ginčo bute. Remiantis CK 6.400 straipsniu, esminė gyvenamojo namo, buto ar jų dalies pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga, kai parduodamame name ar bute gyvena asmenys, kurie pagal įstatymus ar sutartis išsaugo teisę naudotis gyvenamąja patalpa ir pasikeitus jos savininkui, yra šių asmenų išvardijimas (sąrašas) ir jų teisės naudotis parduodama gyvenamąja patalpa turinys. Nagrinėjamu atveju notarė neturėjo kokių nors kliūčių patvirtinti aptariamą sandorį, nes pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo nurodyta (ir nebuvo jokio pagrindo tai padaryti), kad bute gyvena kokie nors asmenys, kurie pagal įstatymus turėtų teisę naudotis butu pasikeitus savininkui, nes nėra jokių asmenų, turinčių kokių nors teisių į parduodamą butą. Asmens gyvenamosios vietos deklaravimas kitam asmeniui priklausančiame bute įstatyminių teisių naudotis gyvenamąja patalpa pasikeitus jos savininkui nesukuria. Atsižvelgiant į tai, kad Nekilnojamojo turto registre nebuvo ir nėra įregistruota jokių ginčo buto nuomos, panaudos ar kt. sutarčių, nebuvo ir nėra nustatytų jokių daiktinių teisių (uzufruktas, emphyteusis), suteikiančių teisę atsakovei naudotis butu ar jo dalimi, – pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad notarė teisėtai ir pagrįstai patvirtino ginčijamą buto pirkimo–pardavimo sutartį.

13335.8.

134Apeliaciniame skunde, kaip ir savo priešieškinyje atsakovė cituoja atskirus 2017 m. gruodžio 8 d. buto pirkimo–pardavimo sutarties punktus, laikydama, kad juose nurodyta informacija yra neteisinga, kas, jos nuomone, sudaro sutarties negaliojimo pagrindą. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su ieškovų nurodytais argumentais, kad vienas iš sutarčių teisės principų – sutarties uždarumo principas, kuris reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Civilinių santykių subjektai veikia inter alia lygiateisiškumo, autonomijos, nesikišimo į privačius reikalus principų pagrindu, civiliniams santykiams nebūdingas pavaldumas, iš to išplaukia, kad tik sutartį sudariusios šalys gali reikšti iš jos kylančius reikalavimus. Todėl nagrinėjamu atveju, dar ir dėl šios priežasties atsakovės nurodyti argumentai, kad buto pirkimo–pardavimo sutartimi buvo pažeistos jos teisės, – nesudaro pagrindo pripažinti ginčo buto pirkimo– pardavimo sutartį negaliojančia.

13535.9.

136Atsakovė klaidingai teigia, kad ginčo buto pirkimo–pardavimo sandoris buvo daromas paskubomis, neva siekiant kuo greičiau netesėtai užvaldyti turtą, nes tiek procesiniuose dokumentuose, tiek nagrinėjant bylą teisme. Ieškovė I. A. nuosekliai paaiškino, kad sandorio sudarymo momentas dėl objektyvių priežasčių buvo susietas prie jos amžiaus, iki kurio ji galėjo gauti valstybės subsidiją būstui įsigyti. Atsakovės pamąstymai apie ginčo sandorio prieštaravimą gerai moralei, taip pat nedaro sandorio negaliojančiu CK 1.81 straipsnio pagrindu, nes nepateikiamas joks teisinis pagrindimas.

13735.10.

138Vadovaujantis suformuota kasacinio teismo praktika, reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai. Byloje nustatyta, kad ieškovų V. R. ir V. R. nuosavybės teisė į ginčijamą ½ dalį buto ieškovei I. A. įsigyjant turtą savo nuosavybėn buvo įregistruota įsigaliojusio teismo sprendimo pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei buvo žinoma apie teisme iškeltą civilinę bylą dėl ginčo buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (šias aplinkybes patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas už akių), nėra jokio pagrindo teigti, jog ieškovų ginčo butas buvo įgytas nesąžiningai ar neteisėtai, o atsakovė prarado šį turtą prieš savo valią, taigi nėra tenkinamos dvi vindikacinio reikalavimo sąlygos. Atsakovei neįrodžius visų vindikacinio reikalavimo sąlygų ir nepagrindus buto pirkimo – pardavimo sutarties neteisėtumo, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė jos priešieškinį kaip neįrodytą.

13935.11.

140Atsakovė, reikšdama apeliacinį skundą, nurodė ginčo sumą – 9 300 Eur, t. y., kaip galima spręsti iš skundo argumentų, skirtumą tarp teismo priteistos 18 200 Eur kompensacijos už ½ buto dalį ir atsakovės pageidaujamos gauti 27 500 Eur kompensacijos sumos. Tokiu būdu, laikytina, kad atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria yra nustatytas atidalinimo iš bendrosios nuosavybės būdas – butas yra atidalytas iš bendrosios dalinės nuosavybės, jį natūra priteisiant ieškovams V. R. ir V. R., ir dėl to ginčo nėra.

14135.12.

142Vadovaujantis suformuota teismų praktika, ieškovai tinkamai įgyvendino savo pareigą įrodyti teisme, kad jų siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, nepažeidžiantis kito bendraturčio teisių ir teisėtų interesų, nepadarantis neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai: 1) objektyviai, dėl gilaus šalių nesutarimo gyvenimas tame pačiame ginčo bute neatitinka bendraturčių interesų; 2) į bylą pateiktas ginčo buto planas patvirtina, kad ginčo butas turi tik vieną įėjimą, vieną koridorių, virtuvę, tualetą ir vonią ir šios patalpos skirtos aptarnauti visą butą, o ne atskirus kambarius, dėl ko atidalinti ginčo butą natūra taip, kad tai būtų proporcinga priemonė visų bendraturčių atžvilgiu, yra neįmanoma, nes atskiro įėjimo ir san. mazgo įrengimas daugiabučiame name pareikalautų itin didelių laiko ir piniginių sąnaudų; 3) nesant atidalijimo natūra galimybės, vienintelis teisingesnis ir proporcingesnis atidalijimo būdas yra piniginė kompensacija (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

14335.13.

144Rengiantis bylos nagrinėjimui teisme, atsakovės atstovei buvo pasiūlyta suformuluoti poziciją dėl buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sąlygų, o laikant, kad siūloma priteisti kompensacija už ½ buto dalį yra neteisinga – pateikti savo įrodymus dėl turto dalies vertės. Tačiau atsakovė nepateikė aiškios pozicijos dėl ginčo dalyko, taip pat nebuvo pateikti įrodymai, paneigiantys ieškovų reikalavimą. Be to, atsakovė nepateikė nė vieno procesinio dokumento (nei priešieškinio, nei atsiliepimo, nei rašytinių paaiškinimų, nei turto vertinimo), kuriuo būtų reikalaujama priteisti jai didesnę, nei ieškovų nurodytą, kompensaciją.

14535.14.

146Nors apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis ne vien ieškovų pateiktu ginčo buto ½ dalies vertinimu, bet vertinti ir nustatyti šio turto kainą 2017 m. gruodžio 8 d. buto pirkimo–pardavimo ir 2017 m. gruodžio 20 d. sutartinės hipotekos sutarčių pagrindu, tačiau, nei procesiniuose dokumentuose, nei nagrinėjant bylą iš esmės teisme, atsakovė tokio reikalavimo nekėlė ir minimų dokumentų pagrindu neįrodinėjo, todėl ieškovai negalėjo ir neturėjo pareigos reikšti atsikirtimus, o teismas nustatyti kitokį, nei pagrindė ieškovai, kompensacijos už ginčo buto dalį dydį.

14735.15.

148Ieškovai, grįsdami savo reikalavimą dėl 18 200 Eur kompensacijos teisingumo, pateikė teismui 2017 m. liepos 21 d. Turto vertinimo ataskaitą Nr. 17-07-21. Pateiktas turto vertinimas yra tinkamas, įstatymų reikalavimus atitinkantis rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnis). Atsakovė šios Turto vertinimo ataskaitos įstatyme numatytomis priemonėmis neginčijo.

14935.16.

150Atsakovė, nesutikdama su ieškovų nurodytos kompensacijos dydžiu, apeliaciniame skunde nenurodo argumentų, dėl kurių teismas negalėjo vadovautis minimu turto vertinimu, o tik remiasi ieškovų sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, kurios objektas buvo visas butas kaip nedalomas turtinis vienetas, o ne jo ½ dalis, kaina, šio turto hipotekos sandoryje nurodoma verte. Atsakovės samprotavimai, neparemti jokiais kitais duomenimis, nepaneigia ieškovų pateiktos atlikto turto vertinimo išvados teisingumo ir neteikia pakankamo pagrindo abejoti ieškovų pateikto įrodymo tinkamumu. Taigi, atsakovė jokiais įrodymais nepagrindė savo teiginių dėl 18 200 Eur kompensacijos dydžio apskaičiavimo ydingumo.

15135.17.

152Pirmosios instancijos teismas objektyviai sprendė, kad, atsižvelgiant į tai, jog atsakovei niekada nepriklausė visas butas, o tik ½ jo dalis, tai šios dalies, kaip savarankiško civilinės apyvartos objekto vertė negali būti tapatinama su viso buto, kaip savarankiško civilinės apyvartos objekto, verte. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad esant pateiktai turto vertintojo išvadai dėl ginčo buto dalies vertės, bet nesant jokiam kitam pasiūlymui dėl buto atidalijimo ar jo vertės, jis neturi jokio pagrindo abejoti ginčo buto atidalijimo būtinumu ir priteistinos kompensacijos dydžio už jį pagrįstumu.

15335.18.

154Aiškios pozicijos ginčo atžvilgiu nesuformulavimas, atitinkamų procesinių dokumentų nepateikimas, lemia tai, kad atsakovė turi prisiimti visas tokio netinkamo ir pasyvaus elgesio procese pasekmes. Nagrinėjamu atveju byloje neįrodyta, kad ginčo turto kaina galėtų būti 27 500 Eur. Subjektyvi atsakovės nuomonė dėl turto vertės negali būti laikoma pakankamu pagrindu priteisti jai didesnę kompensaciją, nei nustatyta turto dalies rinkos vertė ieškovų pateiktoje Turto vertinimo ataskaitoje.

15535.19.

156Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Tokiu būdu atsakovės apeliaciniu skundu keliamas reikalavimas dėl didesnio, nei ginčijamu sprendimu priteisto, kompensacijos dydžio turi būti atmestas, kaip nenagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme.

15735.20.

158Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino visus pateiktus įrodymus, pateikė išsamius argumentus kuriais bylos duomenimis vadovavosi, nustatydamas, kad atidalijimas priteisiant atsakovei ieškovų nurodyto dydžio kompensaciją nagrinėjamu atveju yra racionaliausias atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, kuris geriausiai atitinka šalių interesus. Tokiu būdu, bylą nagrinėjęs teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, laikė įrodytomis ir nustatė visas tinkamam materialiosios teisės normų taikymui ir teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Laikytina, kad būtent atsakovė, o ne teismas, neteisingai suvokė ginčo esmę ir apibrėžė jo ribas.

15935.21.

160Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimo yra grindžiami atsakovės pasirinktiniais duomenimis, išskirtais iš byloje esančių duomenų visumos. Tai, kad, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, jog atsakovės pateikti įrodymai pagrindžia jos nurodomas aplinkybes, t. y. atsakovės argumentus atmetė, laikydamas, kad kitų įrodymų ištyrimas suponuoja priešingą išvadą, negali būti pripažįstama netinkamu įrodymų vertinimu ar įrodinėjimo taisyklių pažeidimu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

16135.22.

162Atsižvelgiant į teismo proceso trukmę, byloje nagrinėjamų teisinių klausimų sudėtingumą, byloje ieškovus atstovaujančių advokatų patirtį, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai priteisė iš atsakovės visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintomis Rekomendacijomis dėl užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą civilinėse bylose. Kita vertus, pati atsakovė, susipažinusi su šių išlaidų dydžiu, nekėlė klausimo dėl jų peržiūrėjimo ar sumažinimo, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo nepriteisti ieškovams visų jų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

16336.

164Ieškovė I. A. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16536.1.

166Atsakovės nepagrįstai teigia, kad byla išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas už akių nebuvo ir nėra panaikintas apeliacinės instancijos teismo. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo tik atsakovės prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti. Dėl to bet kokie apeliaciniame skunde nurodomi samprotavimai, kad teisėjas Edvardas Juozėnas pakartotinai nagrinėjo bylą po to, kai apeliacinės instancijos teismas panaikino jo priimtą sprendimą, yra niekiniai, nes neatitinka tikrovės. Apeliacinio skundo 21 puslapyje nurodomi teisėjo padaryti procedūriniai netikslumai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neturėjo ir neturi jokios įtakos teisingam bylos išsprendimui, dėl to yra teisiškai nereikšmingi. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė pasinaudojo teise pareikšti teisėjui nušalinimą – Vilniaus apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas 2019 m. birželio 17 d. nutartimi tokį prašymą atmetė. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai ir motyvai dėl neteisėtos sudėties teismo ir teisėjo šališkumo nagrinėjant bylą iš esmės yra nepagrįsti, dėl to atmestini.

16736.2.

168Iš apeliacinio skundo matyti, kad atsakovės ginčo suma nurodo 9300 Eur, t. y. skirtumą tarp teismo priteistos 18 200 Eur kompensacijos už ½ buto dalį ir atsakovės pageidaujamos gauti 27 500 Eur sumos. Vadinasi, atsakovė sutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria yra nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – butas yra atidalytas iš bendrosios dalinės nuosavybės, jį natūra priteisiant ieškovams V. R. ir V. R.. Kadangi apeliaciniu skundu nėra ginčijamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, tai apeliacinio skundo motyvai ir argumentai dėl vindikacinio ieškinio sąlygų, dėl pirkimo–pardavimo sutarties ginčijimo, dėl ieškovės I. A. sąžiningumo įsigyjant ginčo turtą, dėl Konstitucijos 23 ir 24 straipsnių bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnio ir kt. pažeidimų neturi jokios teisinės reikšmės.

16936.3.

170Ieškovai, grįsdami savo reikalavimą dėl 18 200 Eur kompensacijos teisingumo, pateikė teismui 2017 m. liepos 21 d. Turto vertinimo ataskaitą Nr. 17-07-21. Pateiktas turto vertinimas yra tinkamas, įstatymų reikalavimus atitinkantis rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnis). Atsakovė, nesutikdama su ieškovų prašomos priteisti kompensacijos dydžiu, apeliaciniame skunde nenurodo argumentų dėl kurių, jos nuomone, teismas negalėjo vadovautis šiuo turto vertinimu, tačiau pati remiasi tik ieškovų sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, kurios objektas buvo visas butas kaip nedalomas turtinis vienetas, o ne jo ½ dalis, kaina bei šio turto hipotekos sandoryje nurodoma verte, bei savo samprotavimais dėl neva neteisingos kompensacijos.

17136.4.

172Teismas pagrįstai sprendė, kad, atsižvelgiant į tai, jog atsakovei niekada nepriklausė visas butas, o tik ½ jo dalis, tai šios dalies, kaip savarankiško civilinės apyvartos objekto vertė negali būti tapatinama su viso buto, kaip savarankiško civilinės apyvartos objekto, verte. Atsakovės samprotavimai, neparemti jokiais kitais duomenimis, nepaneigia ieškovų pateiktos atlikto turto vertinimo išvados teisingumo ir netaikia pakankamo pagrindo abejoti ieškovų pateiktų įrodymų tinkamumu. Taigi, atsakovė jokiais įrodymais nepagrindė savo teiginių dėl tokio kompensacijos dydžio apskaičiavimo ydingumo.

17336.5.

174Atsižvelgiant į šalių įrodinėjimo pareigą ir jos paskirstymą šalims tokio pobūdžio bylose, teismas, atsakovei nepateikus jos teiginius pagrindžiančių duomenų, pagrįstai rėmėsi ieškovų pateiktais įrodymais, nenukrypo nuo įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, todėl atsakovės argumentai dėl netinkamo kompensacijos dydžio nustatymo atmestini kaip nepagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2012).

17536.6.

176Teismas, spręsdamas apie kompensacijos dydį, pagrįstai nesivadovavo ieškovės sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, kurios objektas buvo visas butas, kaip nedalomas turtinis vienetas, o ne jo ½ dalis, kaina bei šio turto hipotekos sandoryje nurodoma verte. Apeliantės siekis vadovautis šiuose dokumentuose nurodytomis nekilnojamojo turto, kaip viso turtinio vieneto vertėmis, yra nesąžiningas siekis praturtėti ieškovų sąskaita, nes pirkimo–pardavimo sutarties kaina ir hipotekos sandoryje nurodyta vertė yra viso buto rinkos vertė, kai tuo tarpu Turto vertinimo ataskaitoje įvertinta tik atsakovės buto dalis, kuri pagrįstai gali būti mažesnė, palyginus su viso buto rinkos verte, nes įvertintina tai, kad buto dalys nėra atskirtos, yra bendrojo naudojimo patalpų. Teismas rėmėsi ieškovų pateikta vertės nustatymo ataskaita, atsižvelgdamas į tai, kad šalims priklauso vertinamo buto dalys bendrosios dalinės nuosavybės teise ir tokio turto pardavimo atveju turto, priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise, kaina yra mažesnė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014).

17736.7.

178Turto vertinimo ataskaitoje nustatyta dalies buto vertė yra artima tai, už kurią ieškovai V. R. ir V. R. įsigijo ½ ginčo buto dalį iš bankroto administratoriaus jo paskelbtose varžytynėse. ½ buto dalis, priklausiusi atsakovės broliui, buvo parduodama ne antstolio paskelbtose varžytynėse, vykdomose CPK nustatyta tvarka, o bankroto administratoriaus paskelbtose viešose varžytynėse už visą pradinę turto rinkos kainą.

17936.8.

180Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014).

18136.9.

182Nesutikdama su ieškovų siūloma kompensacijos suma ir turto verte, pagal kurią buvo apskaičiuotas kompensacijos dydis, atsakovė turėjo teisę pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovų nurodytą ginčo turto dalies vertę. Atsakovė skirti buto dalies ekspertizę jos vertei nustatyti nepageidavo. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, kad turto vertinimo ataskaitoje nustatyta turto vertė būtų neteisinga, neatitiktų tuo metu buvusios turto rinkos vertės, nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą, bei savo pirkėjo, kuris jos turto dalį įsigytų už 27 500 Eur kainą, nenurodė. Nagrinėjamu atveju, byloje neįrodyta, kad ginčo turto kaina galėtų būti 27 500 Eur. Šiuo atveju subjektyvi atsakovės nuomonė dėl turto vertės negali būti laikoma pakankamu pagrindu priteisti jai didesnę kompensaciją nei nustatyta turto dalies rinkos vertės vertinimo ataskaitoje.

18336.10.

184Atsižvelgiant į teismo proceso trukmę, byloje nagrinėjamų teisinių klausimų sudėtingumą, byloje ieškovus atstovaujančių advokatų patirtį, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai priteisė iš atsakovės visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintomis Rekomendacijomis dėl užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą civilinėse bylose. Kita vertus, pati atsakovė, susipažinusi su šių išlaidų dydžiu, nekėlė klausimo dėl jų peržiūrėjimo ar sumažinimo, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo nepriteisti ieškovams visų jų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

185IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

18637.

187Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

188Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

18938.

190Apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde teigia, kad byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, skundžiamą sprendimą priėmė šališkas teisėjas, o tai, laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

19139.

192Aplinkybę, kad byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties, šališko teismo, apeliantė (atsakovė) grindžia tuo, jog ši civilinė byla išnagrinėta to paties teisėjo, kuris nagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-36371-433/2017, kurioje buvo priimtas 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas už akių. Apeliantės (atsakovės) nuomone, tiek išnagrinėtoje byloje, tiek civilinėje byloje Nr. e2-36371-433/2017 buvo sprendžiami tie patys klausimai, susiję su buto, esančio ( - ), atidalijimu, jo vertės nustatytu, todėl teisėjas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-36371-433/2017 ir priėmęs joje 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą už akių, nagrinėdamas šią civilinę bylą jau turėjo išankstinę nuomonę. Apeliantės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju buvo pažeistas CPK 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimo teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą.

19340.

194Pagal CPK 71 straipsnio 1 dalį teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme, taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas, buvo priimtas jam dalyvaujant.

19541.

196Nurodyta teisės norma reiškia tai, kad teisėjas, išnagrinėjęs civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, negali nagrinėti tos pačios bylos pirmosios instancijos teisme, kai jo priimtas sprendimas yra panaikinamas apeliacinės instancijos teismo.

19742.

198Nagrinėjamos bylos atveju susiklostė situacija, kai civilinėje byloje Nr. e2-36371-433/2017 priimtą 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą už akių panaikino ne apeliacinės instancijos teismas, bet pats sprendimą už akių priėmęs pirmosios instancijos teismo teisėjas, išnagrinėjęs atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pagal CPK 288 straipsnio taisykles, reglamentuojančias pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimo tvarką, panaikinus sprendimą už akių, civilinė byla nėra perduodama kitam teisėjui ir, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, bylą toliau nagrinėja tos pačios sudėties teismas, t. y. teisėjas, priėmęs sprendimą už akių. Nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad ši situacija nepatenka į CPK 71 straipsnio reguliavimo apimtį.

19943.

200Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017, 17, 18 punktai). Kita vertus, tai, kad pirmosios instancijos teismas, panaikinęs sprendimą už akių, atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės ir ištyręs byloje esančius įrodymus, priėjo prie tų pačių išvadų, prie kurių buvo priėjęs atliekant formalų įrodymų vertinimą ir priimant sprendimą už akių, savaime neteikia jokio pagrindo spręsti apie teisėjo šališkumą.

20144.

202Apeliantė (atsakovė) bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusio teisėjo Edvardo Juozėno šališkumą taip pat grindžia kitais, jos nuomone, netinkamais teisėjo veiksmais (teisėjas formaliai žiūrėjo į atsakovės prašymus dėl procesinių terminų atnaujinimo, atsisakė tenkinti atsakovės prašymus dėl ieškovų dalyvavimo pripažinimo būtinu ir liudytojų iškvietimo, neleido atsakovės atstovei užduoti klausimus ieškovo atstovei, nepagrįstai byloje ieškovu nurodė A. R. ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde atsakovė iš esmės atkartoja tuos pačius argumentus, kurie buvo pateikti reiškiant nušalinimą teisėjui Edvardui Juozėnui pirmosios instancijos teisme. Vilniaus apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas, išnagrinėjęs atsakovės atstovės pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo, 2019 m. birželio 17 d. nutartimi konstatavo, kad nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti teisėjo nešališkumu, ir atsakovės pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo atmetė. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija taip pat konstatuoja nenustačiusi CPK 64 ir 65 straipsniuose nustatytų teisėjo nušalinimo pagrindų.

20345.

204Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nenustatė, kad byla būtų išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, taip pat kitų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Aptariamu atveju nenustatyta būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisakytina dėl atsakovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį faktinių bei teisinių argumentų.

205Byloje nustatytos aplinkybės

20646.

207Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė V. R. 2017 m. gegužės 4 d. varžytynių akto Nr. 1 pagrindu iš bankrutuojančio V. R. (atsakovės brolio) įsigijo ½ dalį buto, esančio ( - ). Likusi ½ nurodyto buto dalis nuosavybės teise priklausė atsakovei O. R. 2000 m. kovo 20 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 6-2074 pagrindu.

20847.

209Bendraturčiams nepasiekus bendro sutarimo, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-36371-433/2017 patenkino ieškovės ieškinį visiškai – atidalijo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą butą, esantį ( - ), ieškovei V. R. priteisiant butą natūra, o atsakovei O. R. už jos turto dalį priteisiant iš ieškovės V. R. 18 200 Eur piniginę kompensaciją, kurią ieškovė sumoka atsakovei per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos į atsakovės nurodytą banko sąskaitą arba depozitinę sąskaitą.

21048.

211Byloje nustatyta, kad ieškovai 2017 m. gruodžio 8 d. sudarė buto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria V. R. ir V. R. pardavė savo dukrai I. A. butą, esantį ( - ). Dalis buto kainos buvo sumokėta iš ieškovei I. A. AB „Swedbank“ suteikto lengvatinio kredito su 10 proc. valstybės teikiama subsidija būstui pirkti. Kredito sutarties įvykdymui užtikrinti ieškovė I. A. ir AB „Swedbank“ 2017 m. gruodžio 20 d. sudarė hipotekos sutartį, kuria kreditoriaus AB „Swedbank“ naudai buvo įkeistas ginčo butas.

21249.

213Vykdydami Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-36371-433/2017, ieškovai, atsakovei nenurodžius jiems savo banko sąskaitos, 2018 m. sausio 16–17 d. pervedė atsakovei priteistą 18 200 Eur dydžio piniginės kompensacijos sumą į Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės Jurgitos Šukienės depozitinę sąskaitą.

214Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

21550.

216CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia.

21751.

218CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra. Nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais.

21952.

220Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteisiama kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-466/2008).

22153.

222Nagrinėjamos bylos atveju ieškovai negalimumą atidalyti butą natūra grindė tuo, kad ginčo butas turi tik vieną įėjimą, vieną koridorių, virtuvę, tualetą ir vonią ir šios patalpos skirtos aptarnauti visą butą, o ne atskirus kambarius. Ieškovų teigimu, atidalyti butą natūra taip, kad tai būtų proporcinga priemonė visų bendraturčių atžvilgiu, yra neįmanoma, nes atskiro įėjimo ir sanitarinio mazgo įrengimas daugiabučiame name pareikalautų itin didelių laiko ir piniginių sąnaudų.

22354.

224Apeliantė (atsakovė) šių ieškovų nurodytų aplinkybių neginčija, ginčo buto atidalyti natūra nepageidauja. Apeliantė taip pat nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvados, kad nagrinėjamu atveju neįmanoma ginčo buto šalims atidalyti be neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Taigi, apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo taikyto išimtinio turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, tačiau pateikiami argumentai dėl to, kad buvo nustatyta neteisinga (per maža), tikrosios atidalijamo turto dalies rinkos vertės neatitinkanti, kompensacija (šiuo konkrečiu atveju – 18 200 Eur).

22555.

226Apeliantės (atsakovės) nuomone, spręsdamas dėl atsakovei priteistinos kompensacijos dydžio, pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis 2017 m. gruodžio 8 d. pirkimo–pardavimo ir 2017 m. gruodžio 20 d. hipotekos sutartyse nurodytomis ginčo buto kainomis (atitinkamai 55 000 Eur ir 56 200 Eur). Apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad ieškovų pateikta turto vertinimo ataskaita, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, yra ydinga, nes buvo vertinta ne viso buto, bet jo ½ dalies vertė.

22756.

228Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio, ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

22957.

230Nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nors ekspertizės aktas vertintinas kaip tikslesnis turto vertės įrodymas už Nekilnojamojo turto registro duomenis, tačiau teismas, atitinkamai motyvavęs, gali nesutikti ir su eksperto išvada, nes jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 218 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014).

23158.

232Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką esminis reikalavimas nustatant kompensaciją (jos dydį), kai taikomas išimtinis, CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas, turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, – kad ji būtų teisinga. Paprastai kompensacija gali būti pripažinta teisinga, jei ji atitinka daikto dalies rinkos vertę.

23359.

234Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovei iš ieškovų priteistinos kompensacijos dydžio, vadovavosi ieškovų pateikta UAB „Negrita“ turto vertinimo ataskaita Nr. 17-07-21. Remiantis nurodyta ataskaita, ½ dalies ginčo buto, esančio ( - ), vertė turto apžiūros dieną, t. y. 2017 m. liepos 12 d., nustatyta lyginamuoju metodu, buvo 18 200 Eur. Konstatavęs, kad atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, jog nustatyta ginčo buto ½ dalies vertė būtų neteisinga, pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovei iš ieškovų 18 200 Eur piniginę kompensaciją.

23560.

236Apeliantės (atsakovės) nuomone, UAB „Negrita“ turto vertinimo ataskaita Nr. 17-07-21 yra ydinga, nes buvo nustatinėjama ne viso buto, bet jo ½ dalies vertė. Sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu nėra jokio pagrindo.

23761.

238Aptariamu atveju nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklausė ir ginčas byloje kilo būtent dėl ½ dalies bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo buto, todėl nėra jokio pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentui, kad atliekant turto vertinimą turėjo būti nustatinėjama viso buto vertė. Ieškovai atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą pagrįstai nurodo, kad ieškovei priklausančios buto dalies, kaip savarankiško civilinės apyvartos objekto, vertė negali būti tapatinama su viso buto, kaip savarankiško civilinės apyvartos objekto, verte. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad tais atvejais, kai šalims priklauso vertinamo buto dalys bendrosios dalinės nuosavybės teise, tokio turto pardavimo atveju turto, priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise, kaina yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014).

23962.

240Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. gruodžio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartyje ir 2017 m. gruodžio 20 d. hipotekos sutartyje nurodyta ginčo buto kaina (atitinkamai 55 000 Eur ir 56 200 Eur) atspindi viso buto, kaip nedalomo turtinio vieneto, vertę, todėl ji objektyviai yra didesnė už atitinkamą to paties buto dalį, kuri atsakovei priklausė kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektas. Be to, tai kad ieškovai, sudarydami pirkimo–pardavimo sutartį, susitarė dėl didesnės buto pardavimo kainos, nei buvo nustatyta atliekant individualų turto vertinimą, savaime nepaneigia šio vertinimo teisingumo, o šalių sutarta parduodamo turto kaina savaime neatspindi realios jo rinkos vertės.

24163.

242Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad didesnė reikšmė teiktina tiems kriterijams ir įrodymams, kurie atspindi ne bendrą viso bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčių valdomo turto rinkos vertę, bet atidalijamos turto dalies vertę (žr. pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovei priteistinos kompensacijos dydį, pagrįstai vadovavosi ne apeliantės nurodytomis 2017 m. gruodžio 8 d. pirkimo–pardavimo ir 2017 m. gruodžio 20 d. hipotekos sutartimis ir jose nurodytomis turto kainomis, bet UAB „Negrita“ parengta turto vertinimo ataskaita, kuri atspindi būtent apeliantei nuosavybės teise priklausančios buto dalies vertę, šiuo konkrečiu atveju – 18 200 Eur.

24364.

244Dėl to, kad teismo atsakovei iš ieškovų priteistos kompensacijos dydis yra teisingas ir atitinka daikto dalies rinkos vertę, spręstina ir pagal daikto dalies realios įsigijimo kainos kriterijų bei Nekilnojamojo turto registro duomenis. Jau nurodyta, kad ieškovė ½ dalį buto 2017 m. gegužės 4 d. varžytynių akto Nr. 1 pagrindu įsigijo už 18 490 Eur kainą, kuri labai artima turto vertintojo nustatytai turto dalies rinkos vertei. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. gruodžio 12 d. išrašo duomenimis, ginčo buto rinkos vertė – 36 500 Eur (atitinkamai ½ dalis sudarytų 18 250 Eur), t. y. iš esmės sutampa su turto vertintojo nustatyta turto dalies rinkos verte.

24565.

246Nagrinėjamos bylos atveju apeliantė (atsakovė) nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, išskyrus subjektyvius samprotavimus, nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų turto vertinimo ataskaitoje nurodytos ginčo buto dalies vertės teisingumą ir teiktų pagrindą spręsti dėl didesnės, nei priteisė pirmosios instancijos teismas, kompensacijos iš ieškovų priteisimo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

24766.

248Išanalizavusi ir įvertinusi visą bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas, tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, atsakovei iš ieškovų priteisė teisingą, daikto dalies rinkos vertę atitinkančią kompensaciją.

249Dėl buto pirkimo–pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia

25067.

251Apeliantė (atsakovė) byloje pareikštu priešieškiniu prašė pripažinti 2017 m. gruodžio 8 d. buto pirkimo–pardavimo sutarties dalį negaliojančia ir išreikalauti atsakovei ½ dalį buto iš neteisėto ieškovės I. A. valdymo.

25268.

253Pirmosios instancijos teismas priešieškinio reikalavimą dėl 2017 m. gruodžio 8 d. buto pirkimo–pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia atmetė, konstatavęs, kad nurodyta sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, sutarties šalys jos sąlygų neginčija, o atsakovė nepateikė jokių teisinių argumentų, kurių pagrindų ši sutartis galėtų būti pripažinta negaliojančia.

25469.

255Apeliantė (atsakovė), nesutikdama su nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde teigia, kad jos pareiga buvo nurodyti tik faktinį, bet ne teisinį ieškinio pagrindą, tuo tarpu teismas, vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, savo nuožiūra turėjo parinkti taikytinas materialiosios teisės normas. Apeliantės (atsakovės) teigimu, ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties neteisėtumą pagrindžia tai, kad ieškovai V. R. ir V. R. perleido savo dukrai ieškovei I. A. jiems nepriklausančią buto dalį, nes pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą už akių nebuvo sumokėję atsakovei jai priteistos kompensacijos, be to, ieškovai buvo nesąžiningi, nes pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu buvo paduoti ir teisme priimti atsakovės atskirieji skundai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarčių, kuriomis buvo atsisakyta atnaujinti atsakovei terminą ir priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

25670.

257Išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos duomenys netaikia pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, jog ieškovai V. R. ir V. R. ginčijama 2017 m. gruodžio 8 d. buto pirkimo–pardavimo sutartimi perleido ieškovei I. A. jiems nuosavybės teise nepriklausančią buto dalį.

25871.

259Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 8 d. buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu visas ginčo butas nuosavybės teise priklausė ieškovams – ½ dalis priklausė 2017 m. gegužės 4 d. varžytynių akto Nr. 1 pagrindu ir ½ dalis – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-36371-433/2017, pagrindu. Ginčijamos sutarties sudarymo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas už akių, kuriuo ieškovei buvo priteista ½ dalis ginčo buto, buvo įsiteisėjęs, jo pagrindu nuosavybė įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

26072.

261Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovei priteista 18 200 Eur dydžio kompensacija už jos buto dalį į notarės depozitinę sąskaitą buvo sumokėta po ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, savaime neteikia pagrindo ieškovų nelaikyti viso ginčo buto savininkais ir pirkimo–pardavimo sutarties dalį pripažinti negaliojančia. Ieškovų nuosavybės teisės į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu už akių priteistą ½ dalį buto įgijimo momentas sietinas su nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo, bet ne kompensacijos atsakovei sumokėjimo momentu. Nagrinėjamu atveju ieškovams nebuvo nustatyta jokių ribojimų disponuoti jiems priteista ginčo buto dalimi iki piniginės kompensacijos atsakovei sumokėjimo. Nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad ieškovai, būdami teisėti ginčo buto savininkai, turėjo teisę savo nuožiūra valdyti, naudotis ir disponuoti šiuo turtu, be kita ko, perleisti šį butą pirkimo–pardavimo sutartimi.

26273.

263Apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad ieškovai, sudarydami 2017 m. gruodžio 8 d. buto pirkimo–pardavimo sutartį, buvo nesąžiningi, todėl ši sutartis pripažintina negaliojančia kaip prieštaraujanti gerai moralei.

26474.

265CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintas šios teisės normos turinys: įstatyme neatskleistas formuluotės viešoji tvarka ar gera moralė turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006; kt.). Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai iš tiesų turi labai svarbią reikšmę. Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Tokius šalių ketinimus privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003).

26675.

267Nagrinėjamu atveju apeliantė, teigdama, kad pirkimo–pardavimo sutartis prieštarauja gerai moralei, nepateikė tokią aplinkybę pagrindžiančių argumentų (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja taip pat nenustačiusi jokių aplinkybių, kurios teiktų pagrindą išvadai, kad ieškovai, sudarydami ginčijamą buto pirkimo–pardavimo sutartį, siekė viešajai tvarkai ar gerai moralei priešingų tikslų. Priešingai, byloje esantys įrodymai teikia pakankamą pagrindą spręsti, jog ieškovai, sudarydami buto pirkimo–pardavimo sutartį, siekė teisėto tikslo – aprūpinti ieškovę ir jos šeimą gyvenamuoju būstu. Būtent šiam butui įsigyti AB „Swedbank“ suteikė ieškovei I. A. lengvatinį kreditą su 10 proc. valstybės teikiama subsidija būstui pirkti.

26876.

269Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovų nuosavybės teisė į butą nebuvo suvaržyta, taip pat nebuvo nustatyta jokių ieškovams taikytinų disponavimo jiems priklausančiu turtu apribojimų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad šios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovė buvo iniciavusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūrą, nelaikytina pakankamu pagrindu ieškovus laikyti nesąžiningais, o pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti prieštaraujančia gerai moralei, juolab kad ginčijamos sutarties sudarymo metu atsakovės pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo teisme dar net nebuvo priimtas.

27077.

271Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovai, būdami teisėti ginčo buto savininkai, kuriems nebuvo taikomi jokie disponavimo jiems priklausančiu turtu apribojimai, sudarydami ginčijamą 2017 m. gruodžio 8 d. buto pirkimo–pardavimo sutartį, elgėsi sąžiningai ir nepadarė jokių teisės normų pažeidimų, kurie teiktų pagrindą šią sutartį pripažinti negaliojančia.

27278.

273Kadangi nagrinėjamos bylos atveju atsakovės nuosavybės teisė į ½ dalį buto pasibaigė įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, o ieškovai V. R. ir V. R., būdami teisėti šio turto savininkai, turėjo teisę jį perleisti ieškovės I. A. nuosavybėn, šiuo atveju vindikacijos institutas netaikytinas (CK 4.95–4.96 straipsniai). Tokiu atveju konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl ginčo buto dalies išreikalavimo iš ieškovės I. A. valdymo.

27479.

275Teisėjų kolegija pakartotinai pažymi, kad ginčas šioje apeliacinėje byloje iš esmės buvo kilęs tik dėl pirmosios instancijos teismo atsakovei priteistos kompensacijos už jos buto dalį dydžio. Pati apeliantė (atsakovė) teismo taikyto turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo (ieškovams priteisiant buto dalį natūra, o atsakovei – piniginę kompensaciją) neginčija, buto atidalyti natūra nepageidauja, tokiu būdu iš esmės pripažindama ieškovų nuosavybės teisę į ginčo buto dalį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo atsakovei iš ieškovų priteista kompensacija yra teisinga, atitinkanti daikto dalies rinkos vertę, kiti apeliacinio skundo argumentai laikytini neturinčiais esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

276Dėl procesinės bylos baigties

27780.

278Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio atsakovės apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas.

279Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme išlaidų

28081.

281Apeliantė (atsakovė) teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei V. R. 4600 Eur, o ieškovei I. A. 4860 Eur išlaidų už advokatų pagalbą, nepagrįstai nesvarstė dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo, neatsižvelgė į tai, kad dauguma procesinių dokumentų buvo skundai, kurie yra atmesti, daug dokumentų, rengtų abiem ieškovėms dubliavosi, ta pati advokatė rengė procesinius dokumentus abiem ieškovėms, po to pasamdyta dar viena advokatė tai pačiai pozicijai ginti, be to, pati ieškovė I. A. yra teisininkė. Apeliantė pažymi, kad ji turi neįgalumą, jos turtinė padėtis – sunki.

28282.

283Ieškovai atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovė, susipažinusi su ieškovų prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydžiu, nekėlė klausimo dėl jų peržiūrėjimo ar sumažinimo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo nepriteisti ieškovams visų jų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepimuose teigiama, kad, atsižvelgiant į teismo proceso trukmę, byloje nagrinėjamų teisės klausimų sudėtingumą, ieškovams atstovaujančių advokatų patirtį, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai priteisė iš atsakovės visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti įsakymo redakcija) patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

28483.

285Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, ex officio (pagal pareigas) turi patikrinti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumą, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais. Ta aplinkybė, kad atsakovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nekvestionavo ieškovų pateiktuose dokumentuose nurodyto teisinės pagalbos išlaidų dydžio, savaime neatleido teismo nuo pareigos įvertinti ieškovų prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydį, atsižvelgiant į teisės normų nustatytus ir šiuo konkrečiu atveju reikšmingus kriterijus.

28684.

287Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų 2 punkte nurodyta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia: į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, nei registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

28885.

289Vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

29086.

291Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, išaiškinta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai sumokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Išlaidų dalis, kaip išlaidavimo nuostoliai, gali likti neatlyginta. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011, kt.).

29287.

293Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės ieškovų patirtas teisinės pagalbos išlaidas visa apimtimi, nenurodė jokių motyvų dėl atlygintinų išlaidų dydžio pagrįstumo (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

29488.

295Ieškovų V. R. ir V. R. atstovė advokatė Žaneta Šlyžiutė pirmosios instancijos teismui 2019 m. balandžio 29 d. pateikė prašymą dėl ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų už: 1) konsultaciją ir ieškinio parengimą – 700 Eur; 2) atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimą – 800 Eur; 3) už atsiliepimo į ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo parengimą – 1450 Eur; 4) už atskirojo skundo dėl 2018 m. gegužės 9 d. nutarties parengimą – 700 Eur; 5) prašymo dėl bylos sustabdymo parengimą – 150 Eur; 6) kitų procesinių dokumentų (prašymų dėl papildomų įrodymų, atsiliepimo į atskirąjį skundą, pranešimo dėl teisminės mediacijos ir kt.) parengimą – 300 Eur; 7) klientų atstovavimą teisme (trys posėdžiai) – 300 Eur, iš viso – 4400 Eur.

29689.

297Ieškovės I. A. atstovė advokatė Ieva Kubilienė pirmosios instancijos teismui 2019 m. balandžio 29 d. pateikė prašymą dėl ankstesnės advokatės Žanetos Šlyžiutės atstovaujamajai suteiktų paslaugų išlaidų: 1) už 2018 m. kovo 30 d. atsiliepimo parengimą ir atstovavimą teisme – 700 Eur; 2) už atskirojo skundo dėl 2018 m. balandžio 26 d. nutarties parengimą – 700 Eur; 3) už 2018 m. gegužės 7 d. rašytinius paaiškinimus – 150 Eur, iš viso – 1550 Eur. Taip pat prašymą dėl advokatės Ievos Kubilienės suteiktų paslaugų išlaidų atlyginimo: 1) už susipažinimą su bylos medžiaga ir situacijos analizę, teismų praktikos analizę (4 val. x 85 Eur) – 340 Eur; 2) už prašymo teismui pratęsti terminą atsiliepimui pateikti – 50 Eur; 3) už 2018 m. gegužės 23 d. atsiliepimo į ieškinį parengimą – 1500 Eur; 4) už 2018 m. prašymo dėl nuostolių užtikrinimo parengimą, įrodymų analizę – 300 Eur; 5) už 2018 m. rugpjūčio 1 d. atskirojo skundo parengimą – 300 Eur; 6) už prašymo dėl mediacijos parengimą – 50 Eur; 7) už 2018 m. rugsėjo 26 d. prašymo dėl nuostolių užtikrinimo parengimą – 300 Eur; 8) už 2018 m. spalio 10 d. atskirojo skundo parengimą; 9) už atstovavimą 2018 m. spalio 30 d. teismo posėdyje – 85 Eur; 10) už atstovavimą 2019 m. balandžio 29 d. teismo posėdyje – 85 E, iš viso – 3310 Eur.

29890.

299Teisėjų kolegija, vertindama ieškovų prašomas atlyginti teisinės pagalbos pirmosios instancijos teisme išlaidas ir jų dydžio pagrįstumą, pažymi, kad nagrinėjama byla gana didelės apimties (pareikštas tiek ieškinys, tiek priešieškinis), tačiau nėra itin sudėtinga teisės klausimų aspektu – teismų praktika dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, niekinio sandorio negaliojimo, turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo yra suformuota, nagrinėjamu atveju nekilo naujų teisės klausimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš pradžių teismo procese tiek ieškovams V. R., tiek V. R., tiek I. A., kurios interesai sutampa su ieškovų interesais ir kuri yra ieškovų duktė, veikusi pagal tėvų įgaliojimą, įsigyjant ginčo buto dalį, atstovavo ta pati advokatė – Žaneta Šlyžiutė, kurios kompleksiškai teikiamos teisinės paslaugos reikalavo mažiau advokato darbo ir laiko sąnaudų. Vėlesnėje teismo proceso stadijoje ieškovė I. A. nutraukė atstovavimo sutartį su advokate Žaneta Šlyžiute ir pasitelkė naują atstovę, kuriai teko iš naujo susipažinti su bylos medžiaga, pažengusia proceso eiga. Taip ieškovė prisiėmė didesnių teisinių paslaugų išlaidų riziką. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama byla nevertintina kaip itin sudėtinga teisės klausimų aspektu, procesinių dokumentų rengimas nereikalavo didelių advokatų darbo ir laiko sąnaudų, sprendžiant dėl ieškovams atlygintinų atstovimo išlaidų dydžio pagrįstumo, nėra pagrindo orientuotis į pagal Rekomendacijas apskaičiuotus maksimalius dydžius.

30091.

301Dėl ieškovų V. R. ir V. R. patirtų 700 Eur išlaidų už konsultaciją ir ieškinio parengimą, pažymėtina tai, kad, įvertinus šio procesinio dokumento apimtį, turinį, galimas darbo ir laiko sąnaudas jam parengti, 700 Eur dydžio išlaidos pripažintinos pagrįstomis visa apimtimi. Dėl 800 Eur išlaidų už atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimą nurodytina tai, kad pagal Rekomendacijų 7, 8.5 punktus maksimali atlygintina suma už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą būtų 723 Eur (850,80 Eur (2017 m. III ketvirtis) x 0,85), taigi ieškovų išlaidos viršija rekomenduojamą atlyginti maksimalų dydį. Įvertinus procesinio dokumento apimtį, turinį, pagrįsta ir atlygintina suma pripažintina 500 Eur. Atsiliepimo į ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo parengimo išlaidos – 1450 Eur, įvertinus šio procesinio dokumento apimtį, turinį, galimas darbo ir laiko sąnaudas jam parengti, laikytinos iš dalies neatitinkančiomis pagrįstumo kriterijaus, todėl ieškovams priteistina 800 Eur išlaidų už aptariamo procesinio dokumento parengimą. Už atskirojo skundo dėl 2018 m. gegužės 9 d. nutarties (sustabdyti bylą) parengimą patirtos 700 Eur dydžio išlaidos pripažintinos per didelėmis, nes pagal Rekomendacijų 7, 8.15 punktus maksimali atlygintina tokių išlaidų suma būtų 354 Eur (884,80 Eur (2017 m. IV ketvirtis) x 0,4). Šiuo atveju pagrįsta ir atlygintina laikytina 250 Eur suma. Už prašymo sustabdyti susijusią bylą, kol bus išnagrinėtas atskirasis skundas dėl 2018 m. gegužės 9 d. nutarties, parengimą pagrįsta pripažintina 100 Eur dydžio suma. Ieškovų prašomas atlyginti išlaidas už pranešimo dėl teisminės mediacijos parengimą teisėjų kolegija pripažįsta neatlygintinomis – tokio pobūdžio pranešimui parengti nereikia specialių teisinių žinių, laiko ir darbo sąnaudos itin nedidelės. Už kitų procesinių dokumentų, tarp jų – atsiliepimo į atskirąjį skundą, parengimą pagrįsta laikytina 150 Eur dydžio suma. Atstovavimo ieškovams trijuose teismo posėdžiuose išlaidos, įvertinus laiką posėdžiams pasirengti ir jų trukmę, pripažintinos pagrįstomis visa 300 Eur apimti.

30292.

303Apibendrinant išdėstytus argumentus, iš atsakovės ieškovų naudai priteistina 2800 Eur advokato pagalbos išlaidoms atlyginti.

30493.

305Dėl ieškovės I. A. patirtų bylinėjimosi išlaidų pažymėtina tai, kad 2018 m. kovo 30 d. atsiliepimą į ieškovės tėvų ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės rengė ta pati advokatė, kuriai buvo žinoma ginčo situacija, taigi nereikėjo papildomų laiko sąnaudų susipažinti su bylos medžiaga, o darbo sąnaudos – gerokai mažesnės. Įvertinus šio procesinio dokumento turinį, atstovimo teisme laiką, pagrįsta pripažintina 200 Eur dydžio išlaidų suma. Už atskirojo skundo dėl 2018 m. balandžio 26 d. nutarties (taikyti laikinąsias apsaugos priemones) parengimą pagrįstomis laikytinos – 150 Eur dydžio išlaidos. Įvertinus 2018 m. gegužės 7 d. rašytinių paaiškinimų turinį, galimas darbo ir laiko sąnaudas jiems parengti, pagrįsta ir atlygintina laikytina 80 Eur dydžio suma (Rekomendacijų 7, 8.16 punktai).

30694.

307Išlaidos už naujosios ieškovės atstovės teisines paslaugas, susipažįstant su bylos medžiaga (340 Eur) ir rengiant 2018 m. gegužės 23 d. atsiliepimą į ieškinį (1500 Eur), vertintinos kompleksiškai, nes susipažinimas su bylos medžiaga yra atsiliepimo į ieškinį rengimo sudėtinė dalis. Atsižvelgiant į parengto procesinio dokumento apimtį, turinį, galimas darbo ir laiko sąnaudas jam parengti, pagrįsta ir ieškovams atlygintina pripažintina bendra 800 Eur suma. Išlaidos už prašymo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti (50 Eur) nepripažintinos būtinomis ir atlygintinomis – tokio pobūdžio prašymui parengti darbo ir laiko sąnaudos itin nedidelės. Už 2018 m. liepos 2 d. prašymo dėl nuostolių užtikrinimo parengimą, įrodymų analizę pagrįsta pripažintina 100 Eur suma. Už 2018 m. rugpjūčio 1 d. atskirojo skundo dėl nutarties netaikyti įrodymų užtikrinimo parengimą pagrįsta laikytina 150 Eur suma. Prašymo dėl mediacijos parengimo išlaidos (50 Eur) ieškovams neatlygintinos – tokio pobūdžio prašymui parengti nereikia specialių teisinių žinių, laiko ir darbo sąnaudos itin nedidelės. Už 2018 m. rugsėjo 26 d. prašymo dėl nuostolių užtikrinimo, kuris panašaus turinio kaip 2018 m. liepos 2 d. prašymas, parengimą ieškovams priteistinas 80 Eur dydžio išlaidų atlyginimas. Už 2018 m. spalio 10 d. atskirojo skundo parengimą pagrįsta laikytina 100 Eur suma. Atstovavimo 2018 m. spalio 30 d., 2019 m. balandžio 29 d. teismo posėdžiuose išlaidos, įvertinus šių posėdžių trukmę pripažintinos pagrįstomis ir atlygintinomis visa apimtimi – 170 Eur.

30895.

309Apibendrinant išdėstytus argumentus, iš atsakovės ieškovės I. A. naudai priteistina 1830 Eur advokato pagalbos išlaidoms atlyginti.

31096.

311Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, remdamasi išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, dėl to netinkamai išsprendė ieškovams atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio klausimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, ieškovų prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimo tenkinant iš dalies, t. y. priteisiant iš atsakovės ieškovų naudai 2800 Eur, o ieškovės I. A. naudai – 1830 Eur teisinės pagalbos pirmosios instancijos teisme išlaidoms atlyginti (CPK 98 straipsnis).

312Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų

31397.

314Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės (atsakovės) ieškovų naudai priteistinos išlaidos už atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys).

31598.

316Ieškovai V. R. ir V. R. pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėjo 1700 Eur išlaidų.

31799.

318Pažymėtina tai, kad ieškovų patirta išlaidų suma sutampa su pagal Rekomendacijas apskaičiuota maksimalia atlygintina išlaidų už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą suma (Rekomendacijų 7, 8.11 punktai). Jau nurodyta, kad, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, spręstinų teisės klausimų pobūdį, nėra pagrindo orientuotis į maksimalius rekomenduojamus atlyginti išlaidų dydžius. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad atsiliepimą į apeliacinį skundą rengė advokatė, atstovavusi ieškovams pirmosios instancijos teisme, taigi procesiniam dokumentui parengti reikėjo mažesnių darbo ir laiko sąnaudų. Naujų teisės klausimų nekilo. Įvertinus aptartas aplinkybes, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, pagrįsta ir ieškovams atlygintina išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą suma pripažintina 600 Eur (CPK 98 straipsnis, Rekomendacijų 2 punktas).

319100.

320Ieškovė I. A. pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1500 Eur išlaidų.

321101.

322Ieškovės nurodyta išlaidų suma 200 Eur mažesnė už pagal Rekomendacijas apskaičiuotą maksimalią atlygintiną išlaidų už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą sumą (Rekomendacijų 7, 8.11 punktai). Kaip minėta, vertinant šios bylos sudėtingumą, spręstinų teisės klausimų pobūdį, nėra pagrindo orientuotis į maksimalius rekomenduojamus atlyginti išlaidų dydžius. Pažymėtina tai, kad ieškovės atsiliepimas yra mažesnės apimties už ieškovų Rauluševičių atsiliepimą. Advokatė, rengusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, atstovavo ieškovei ir pirmosios instancijos teisme, todėl vertintina, kad šiam procesiniam dokumentui parengti reikėjo mažesnių darbo ir laiko sąnaudų. Įvertinus aptartas aplinkybes, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, pagrįsta ir šiai ieškovei atlygintina išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą suma pripažintina 400 Eur (CPK 98 straipsnis, Rekomendacijų 2 punktas).

323Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

324atmesti apeliacinį skundą.

325Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

326Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį dėl išlaidų už advokato teisinę pagalbą priteisimo, priteisiant iš atsakovės O. R. (buvusi pavardė – L.) (asmens kodas ( - ) ieškovei V. R. (asmens kodas ( - ) 2800 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus eurų), o ieškovei I. A. (asmens kodas ( - ) – 1830 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt eurų) išlaidų už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme.

327Priteisti iš atsakovės O. R. (buvusi pavardė – L.) (asmens kodas ( - ) ieškovei V. R. (asmens kodas ( - ) 600 Eur (šešis šimtus eurų), o ieškovei I. A. (asmens kodas ( - ) – 400 Eur (keturis šimtus eurų) išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

328Teisėjos Asta Pikelienė

329Laima Ribokaitė

330Margarita Stambrauskaitė

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė V. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atidalyti 47 kv.... 7. 2.... 8. Ieškovė ieškinį grindė tuo, kad ji pagal 2017 m. gegužės 4 d.... 9. 3.... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu už... 11. 4.... 12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 16 d. nutartimi patenkino... 13. 5.... 14. Vilniaus miesto apylinkės teisme taip pat buvo iškelta civilinė byla pagal... 15. 6.... 16. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartimi nurodyta... 17. 7.... 18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 29 d. patikslino šalių... 19. 8.... 20. Ieškovė I. A. atsiliepimuose nurodė, kad sutinka su V. R. ieškinio... 21. 9.... 22. Ieškovai V. R. ir V. R. atsiliepime į atsakovės priešieškinį su... 23. 10.... 24. Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepime į atsakovės priešieškinį su... 25. 11.... 26. Trečiasis asmuo notarė Jurgita Šukienė atsiliepime į atsakovės... 27. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 28. 12.... 29. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį... 30. 13.... 31. Teismas nustatė, kad ieškovė V. R. 2017 m. gegužės 4 d. varžytinių akto... 32. 14.... 33. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 29... 34. 15.... 35. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų teismas nustatė, kad ieškovės V.... 36. 16.... 37. Bylos duomenimis, 2017 m. gruodžio 8 d. buto pirkimo–pardavimo sutarties... 38. 17.... 39. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai 47 kv. m ploto... 40. 18.... 41. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo... 42. 19.... 43. Remdamasis byloje esančiu įrodymų visetu, taip pat šalių paaiškinimais,... 44. 20.... 45. Iš byloje pateiktos UAB „Negrita“ turto vertinimo ataskaitos Nr. 17-07-21... 46. 21.... 47. Teismas pažymėjo, kad byloje esanti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m.... 48. 22.... 49. Dėl atsakovės argumento, kad ieškovės V. R. pasiūlymas dėl ginčo buto... 50. 23.... 51. Teismas nurodė, kad, nors byloje nustatyta, jog atsakovė ginčo butu... 52. 24.... 53. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju padalyti butą natūra pagal... 54. 25.... 55. Teismas konstatavo, kad nėra jokio pagrindo tenkinti atsakovės... 56. 26.... 57. Teismas nurodė, kad ieškovė I. A. ginčo butą įsigijo kaip būstą savo... 58. 27.... 59. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nenurodė, kokiu pagrindu prašo pripažinti... 60. 28.... 61. Teismas nustatė, kad ginčijamai 2017 m. gruodžio 8 d. buto... 62. 29.... 63. Teismas pažymėjo, kad remiantis CK 4.39 straipsnio 1 dalimi, nuosavybės... 64. 30.... 65. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.400 straipsnį esminė gyvenamojo namo, buto ar... 66. 31.... 67. Teismas sutiko su ieškovų argumentu, kad vienas iš sutarčių teisės... 68. 32.... 69. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas faktines byloje nustatytas aplinkybes,... 70. 33.... 71. Įvertinęs tai, kad ieškovų ieškinys buvo patenkintas, o atsakovės... 72. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 73. 34.... 74. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 75. 34.1.... 76. Byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, skundžiamą sprendimą... 77. 34.2.... 78. Pasisakydamas dėl ieškinio pagrįstumo ir priteisdamas atsakovei 18 200 Eur... 79. 34.3.... 80. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad atidalijimas priteisiant... 81. 34.4.... 82. Nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas,... 83. 34.5.... 84. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką esminis reikalavimas nustatant... 85. 34.6.... 86. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat išaiškinta, kad atidalijamos turto... 87. 34.7.... 88. Nagrinėjamu atveju teismas privalėjo remtis 2017 m. gruodžio 8 d.... 89. 34.8.... 90. Teismas, atmesdamas atsakovės priešieškinį, neteisingai pritaikė... 91. 34.9.... 92. Teismo sprendime nurodyti teiginiai, kad ieškovė V. R. tvirtino, jog... 93. 34.10.... 94. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė asmeniškai dalyvavo buto... 95. 34.11.... 96. Teismas remdamasis tik pačių ieškovų atstovių procesiniais dokumentais... 97. 34.12.... 98. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė būtų siūliusi atsidalyti ginčo... 99. 34.13.... 100. Teismas nepagrįstai ieškovės I. A. nepilnamečio sūnaus interesus laikė... 101. 34.14.... 102. Teismo motyvai, kad ieškovė I. A. 2017 m. gruodžio 27 d. įteikė atsakovei... 103. 34.15.... 104. Atsakovei skirta 18 200 Eur piniginė kompensacija į notarės depozitinę... 105. 34.16.... 106. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog ji ginčo buto... 107. 34.17.... 108. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė I. A. yra sąžininga... 109. 34.18.... 110. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovei netaikytinas CK 6.400 straipsnis.... 111. 34.19.... 112. Teismas motyvai, kad šioje situacijoje galioja sutarties uždarumo principas... 113. 34.20.... 114. Teismo motyvai, kad atsakovė nepateikė jokių teisinių argumentų, kurių... 115. 34.21.... 116. Tai, kad teismas priteisė iš atsakovės ieškovei V. R. 4600 Eur, o ieškovei... 117. 35.... 118. Ieškovai V. R. ir V. R. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo... 119. 35.1.... 120. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pripažinimo absoliučiai... 121. 35.2.... 122. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė pasinaudojo savo... 123. 35.3.... 124. Atsakovė apeliaciniame skunde nepateikia jokių teisinių argumentų dėl... 125. 35.4.... 126. Tiek atsiliepime į priešieškinį, tiek rengiantis bylos nagrinėjimui... 127. 35.5.... 128. Nagrinėjamu atveju 2017 m. gruodžio 8 d. buto pirkimo–pardavimo sutarčiai... 129. 35.6.... 130. Teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių... 131. 35.7.... 132. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad buto pirkimo–pardavimo sutartyje buvo... 133. 35.8.... 134. Apeliaciniame skunde, kaip ir savo priešieškinyje atsakovė cituoja atskirus... 135. 35.9.... 136. Atsakovė klaidingai teigia, kad ginčo buto pirkimo–pardavimo sandoris buvo... 137. 35.10.... 138. Vadovaujantis suformuota kasacinio teismo praktika, reikšdamas vindikacinį... 139. 35.11.... 140. Atsakovė, reikšdama apeliacinį skundą, nurodė ginčo sumą – 9 300 Eur,... 141. 35.12.... 142. Vadovaujantis suformuota teismų praktika, ieškovai tinkamai įgyvendino savo... 143. 35.13.... 144. Rengiantis bylos nagrinėjimui teisme, atsakovės atstovei buvo pasiūlyta... 145. 35.14.... 146. Nors apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 147. 35.15.... 148. Ieškovai, grįsdami savo reikalavimą dėl 18 200 Eur kompensacijos... 149. 35.16.... 150. Atsakovė, nesutikdama su ieškovų nurodytos kompensacijos dydžiu,... 151. 35.17.... 152. Pirmosios instancijos teismas objektyviai sprendė, kad, atsižvelgiant į tai,... 153. 35.18.... 154. Aiškios pozicijos ginčo atžvilgiu nesuformulavimas, atitinkamų procesinių... 155. 35.19.... 156. Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, apeliacinis skundas negali būti... 157. 35.20.... 158. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino visus... 159. 35.21.... 160. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl proceso teisės normų... 161. 35.22.... 162. Atsižvelgiant į teismo proceso trukmę, byloje nagrinėjamų teisinių... 163. 36.... 164. Ieškovė I. A. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį... 165. 36.1.... 166. Atsakovės nepagrįstai teigia, kad byla išnagrinėjo neteisėtos sudėties... 167. 36.2.... 168. Iš apeliacinio skundo matyti, kad atsakovės ginčo suma nurodo 9300 Eur, t.... 169. 36.3.... 170. Ieškovai, grįsdami savo reikalavimą dėl 18 200 Eur kompensacijos... 171. 36.4.... 172. Teismas pagrįstai sprendė, kad, atsižvelgiant į tai, jog atsakovei niekada... 173. 36.5.... 174. Atsižvelgiant į šalių įrodinėjimo pareigą ir jos paskirstymą šalims... 175. 36.6.... 176. Teismas, spręsdamas apie kompensacijos dydį, pagrįstai nesivadovavo... 177. 36.7.... 178. Turto vertinimo ataskaitoje nustatyta dalies buto vertė yra artima tai, už... 179. 36.8.... 180. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atidalijimas priteisiant... 181. 36.9.... 182. Nesutikdama su ieškovų siūloma kompensacijos suma ir turto verte, pagal... 183. 36.10.... 184. Atsižvelgiant į teismo proceso trukmę, byloje nagrinėjamų teisinių... 185. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir... 186. 37.... 187. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų... 188. Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ... 189. 38.... 190. Apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde teigia, kad byla buvo išnagrinėta... 191. 39.... 192. Aplinkybę, kad byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties, šališko... 193. 40.... 194. Pagal CPK 71 straipsnio 1 dalį teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę... 195. 41.... 196. Nurodyta teisės norma reiškia tai, kad teisėjas, išnagrinėjęs civilinę... 197. 42.... 198. Nagrinėjamos bylos atveju susiklostė situacija, kai civilinėje byloje Nr.... 199. 43.... 200. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad priimdamas... 201. 44.... 202. Apeliantė (atsakovė) bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusio... 203. 45.... 204. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nenustatė, kad byla... 205. Byloje nustatytos aplinkybės ... 206. 46.... 207. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė V. R. 2017 m. gegužės 4 d.... 208. 47.... 209. Bendraturčiams nepasiekus bendro sutarimo, ieškovė kreipėsi į teismą su... 210. 48.... 211. Byloje nustatyta, kad ieškovai 2017 m. gruodžio 8 d. sudarė buto... 212. 49.... 213. Vykdydami Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d.... 214. Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ... 215. 50.... 216. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę... 217. 51.... 218. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės... 219. 52.... 220. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės... 221. 53.... 222. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovai negalimumą atidalyti butą natūra... 223. 54.... 224. Apeliantė (atsakovė) šių ieškovų nurodytų aplinkybių neginčija, ginčo... 225. 55.... 226. Apeliantės (atsakovės) nuomone, spręsdamas dėl atsakovei priteistinos... 227. 56.... 228. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad atidalijimas priteisiant... 229. 57.... 230. Nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas,... 231. 58.... 232. Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką esminis reikalavimas... 233. 59.... 234. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovei iš ieškovų... 235. 60.... 236. Apeliantės (atsakovės) nuomone, UAB „Negrita“ turto vertinimo ataskaita... 237. 61.... 238. Aptariamu atveju nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklausė ir... 239. 62.... 240. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. gruodžio 8... 241. 63.... 242. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad didesnė reikšmė... 243. 64.... 244. Dėl to, kad teismo atsakovei iš ieškovų priteistos kompensacijos dydis yra... 245. 65.... 246. Nagrinėjamos bylos atveju apeliantė (atsakovė) nei pirmosios, nei... 247. 66.... 248. Išanalizavusi ir įvertinusi visą bylos medžiagą, teisėjų kolegija... 249. Dėl buto pirkimo–pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ... 250. 67.... 251. Apeliantė (atsakovė) byloje pareikštu priešieškiniu prašė pripažinti... 252. 68.... 253. Pirmosios instancijos teismas priešieškinio reikalavimą dėl 2017 m.... 254. 69.... 255. Apeliantė (atsakovė), nesutikdama su nurodyta pirmosios instancijos teismo... 256. 70.... 257. Išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja,... 258. 71.... 259. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 8 d. buto pirkimo–pardavimo... 260. 72.... 261. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovei priteista 18... 262. 73.... 263. Apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad ieškovai,... 264. 74.... 265. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei... 266. 75.... 267. Nagrinėjamu atveju apeliantė, teigdama, kad pirkimo–pardavimo sutartis... 268. 76.... 269. Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad ginčijamos pirkimo–pardavimo... 270. 77.... 271. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovai, būdami... 272. 78.... 273. Kadangi nagrinėjamos bylos atveju atsakovės nuosavybės teisė į ½ dalį... 274. 79.... 275. Teisėjų kolegija pakartotinai pažymi, kad ginčas šioje apeliacinėje... 276. Dėl procesinės bylos baigties... 277. 80.... 278. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais, darytina... 279. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme išlaidų ... 280. 81.... 281. Apeliantė (atsakovė) teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas... 282. 82.... 283. Ieškovai atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovė,... 284. 83.... 285. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų... 286. 84.... 287. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar... 288. 85.... 289. Vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, priteistini užmokesčio už advokato... 290. 86.... 291. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų,... 292. 87.... 293. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės... 294. 88.... 295. Ieškovų V. R. ir V. R. atstovė advokatė Žaneta Šlyžiutė pirmosios... 296. 89.... 297. Ieškovės I. A. atstovė advokatė Ieva Kubilienė pirmosios instancijos... 298. 90.... 299. Teisėjų kolegija, vertindama ieškovų prašomas atlyginti teisinės pagalbos... 300. 91.... 301. Dėl ieškovų V. R. ir V. R. patirtų 700 Eur išlaidų už konsultaciją ir... 302. 92.... 303. Apibendrinant išdėstytus argumentus, iš atsakovės ieškovų naudai... 304. 93.... 305. Dėl ieškovės I. A. patirtų bylinėjimosi išlaidų pažymėtina tai, kad... 306. 94.... 307. Išlaidos už naujosios ieškovės atstovės teisines paslaugas,... 308. 95.... 309. Apibendrinant išdėstytus argumentus, iš atsakovės ieškovės I. A. naudai... 310. 96.... 311. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau aptartais kasacinio teismo... 312. Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų ... 313. 97.... 314. Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės (atsakovės) ieškovų naudai... 315. 98.... 316. Ieškovai V. R. ir V. R. pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį... 317. 99.... 318. Pažymėtina tai, kad ieškovų patirta išlaidų suma sutampa su pagal... 319. 100.... 320. Ieškovė I. A. pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą... 321. 101.... 322. Ieškovės nurodyta išlaidų suma 200 Eur mažesnė už pagal Rekomendacijas... 323. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 324. atmesti apeliacinį skundą.... 325. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti iš... 326. Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį dėl išlaidų už advokato teisinę... 327. Priteisti iš atsakovės O. R. (buvusi pavardė – L.) (asmens kodas ( - )... 328. Teisėjos Asta Pikelienė... 329. Laima Ribokaitė... 330. Margarita Stambrauskaitė...