Byla 2A-263-826/2018

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Pupeikienės, Erikos Misiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, R. S. (R. S.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Danės būstas“ ir akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Sobo sistemos“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, Klaipėdos miesto savivaldybė, trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, R. S., ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, R. S. patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Danės būstas“ ir akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Sobo sistemos“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Danės būstas“ ir akcinės bendrovės (toliau – AB) „Klaipėdos energija“ 6 623,63 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad 2015 m. gegužės 16 d. adresu ( - ), Klaipėda, pogrindžio kanale trūkus termofikacinės trasos vamzdžiui, karštas vanduo ir garai, sklisdami pogrindžio kanalu, sugadino jos patalpas ir jose buvusį inventorių – knygas, adresas ( - ), Klaipėda. 2015 m. gegužės 18 d. atsakovė AB „Klaipėdos energija“ raštu kreipėsi į pastatą prižiūrinčią įmonę UAB „Sobo sistemos“ nurodydama, jog po šilumos tinklų hidraulinių bandymų nutrauktas šilumos tiekimas karštam vandeniui ruošti namui, adresu ( - ), Klaipėda. Taip pat nurodė, kad galima vamzdynų trūkimo vieta yra pastate, adresu ( - ), Klaipėda, laiptinėje po grindimis, todėl siekiant nustatyti tikslią avarijos vietą reikia, jog UAB „Danės būstas“ suorganizuotų galimybę prieiti prie vamzdynų. 2015 m. gegužės 19 d. UAB „Sobo sistemos“ atliko šio objekto apžiūrą, surašė defektų aktą ir konstatavo, kad trūko įvadinė trasa ties išorine namo siena, nustatė, jog vamzdynai pogrindžio kanaluose stipriai paveikti korozijos, avarinės būklės, todėl reikia keisti įvadinės trasos vamzdžius. UAB „Sobo sistemos“ 2015 m. gegužės 19 d. raštu informavo UAB „Danės būstas“, kad laiptinėje (adresas ( - ), Klaipėda) atvėrus vamzdynus nustatyta, jog yra trūkusi įvadinė termofikacinio vandens trasa iki šilumos punkto. 2015 m. gegužės 19 d. atsakovės UAB „Danės būstas“ atstovams atlikus minėto objekto apžiūrą nustatyta, kad pogrindžio kanale prie namo pamato yra trūkęs įvadinis aukštų parametrų vamzdynas, taip pat paveikta korozijos ir trūkusi šildymo vamzdyno atkarpa. 2015 m. gegužės 22 d. UAB „Sobo sistemos“ raštu informavo atsakovę UAB „Danės būstas“ apie tai, jog ji negali atlikti trūkusio vamzdyno remonto darbų, kadangi neįmanoma prie jų prieiti, ir paprašė sudaryti galimybę patekti prie vamzdyno. 2015 m. gegužės 26 d. pranešė, kad gali atlikti įvadinės trasos remonto, suvirinimo darbus, tačiau jie nėra įtraukti į 2006 m. rugpjūčio 1 d. eksploatacijos sutartį, todėl prašė garantuoti sumokėjimą už remonto darbus. Atsakovė UAB „Danės būstas“ 2016 m. gegužės 26 d. raštu UAB „Sobo sistemos“ garantavo sumokėjimą už avarijos likvidavimo darbus.
  3. Nurodė, kad AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, 2015 m. birželio 5 d. raštu informavo, jog žalos bylos tyrimo metu nustatyta, kad už šildymo ir karšto vandens sistemų eksploataciją ir techninę priežiūrą buvo atsakinga UAB „Sobo sistemos“. Avarijos metu trūko įvadinė termofikacinio vandens trasa iki šilumos punkto, o pagal atsakovės UAB „Danės būstas“ ir UAB „Sobo sistemos“ sudarytą sutartį UAB „Sobo sistemos“ techninės atsakomybės riba yra nuo šilumos punkto įvadinių sklendžių. Avarija įvyko toje sistemos dalyje, už kurią draudėjas nėra atsakingas. 2015 m. birželio 1 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę UAB „Danės būstas“ su pretenzija dėl nuostolių atlyginimo, tačiau 2016 m. liepos 13 d. raštu UAB „Danės būstas“ nurodė, jog ieškovė neįrodė visų UAB „Danės būstas“ civilinės atsakomybės sąlygų. 2015 m. rugpjūčio 4 d. ieškovė pakartotinai kreipėsi į UAB „Danės būstas“, tačiau 2015 m. rugpjūčio 17 d. ji raštu nurodė, kad už sistemų priežiūrą nuo šilumos punkto įvadinių sklendžių yra atsakinga UAB „Sobo sistemos“. Trūko įvadinis aukštų parametrų vamzdynas, esantis už UAB „Sobo sistemos“ veiklos ribų, todėl už padarytą žalą yra atsakinga atsakovė AB „Klaipėdos energija“, kuriai ieškovės pretenzija persiųsta. AB „Klaipėdos energija“ 2015 m. spalio 27 d. raštu atsakė, jog trūkęs vidaus šildymo vamzdis pastate AB „Klaipėdos energija“ nepriklauso, nes jos nuosavybės riba yra pastato išorinė siena. Ieškovė nurodė, kad vadovaujantis Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229, nuostatomis, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 34 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatomis šilumos tiekėjas yra atsakingas už šilumos perdavimo tinklo, taip pat ir šilumos įvado, kaip šilumos perdavimo tinklo atšakos, eksploatavimą. Prižiūrėtojas eksploatuoja pastato šilumos įrenginius, būtinus pastato tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, kurie yra neatskiriama namo dalis ir šio namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Todėl atsakomybės riba turėtų būti nustatoma toje vietoje, kurioje šilumos tiekėjo eksploatuojamas šilumos perdavimo tinklas yra sujungtas su pirmuoju pastato šilumos įrenginiu (įskaitant pastato pirmuosius uždaromuosius įtaisus, apskaitos prietaisus, kontrolinius matavimo prietaisus, filtrus, slėgio reguliavimo vožtuvus ir kt.), būtinu pastato tinkamam eksploatavimui. Šilumos tiekėjai ir vartotojai, įvertinę galiojančių teisės aktų nuostatas, privalo sudaryti Ribų nustatymo aktą, kurio pagrindu yra nustatomos atsakomybės ribos. Šiuo konkrečiu atveju tokio Ribų nustatymo akto nėra, todėl ieškinys teikiamas solidariesiems atsakovams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 5.4 p. numatyta, kad įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaudamasis statinių priežiūros reglamentais, atlieka bendrojo naudojimo objektų periodines apžiūras, įformina jas atitinkamais aktais, organizuoja šių objektų nuolatinę techninę priežiūrą. Nuostatų 5.5 p. numatyta, jog administratorius rengia bendrojo naudojimo objektų priežiūros, remonto ar kitokio tvarkymo metinius bei ilgalaikius darbų ir lėšų poreikio planus privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams įgyvendinti, viešai skelbia juos patalpų savininkams. Analogiškos pareigos namo administratoriui numatytos 2011 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administratoriaus įsakymu Nr. AD1-2279 patvirtintų Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 5.3 ir 5.4 punktuose. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog atsakovė UAB „Danės būstas“ netinkamai vykdė savo kaip namo administratoriaus pareigas. Pagal UAB „Kontvita“ lokalinę sąmatą dėl patalpų remonto ir 2016 m. spalio 7 d. preliminariąją statybos rangos darbų sutartį avarijos likvidavimo darbų kaina yra 6 342,63 Eur, o sugadintos knygos įvertintos 281,00 Eur, todėl bendra žalos suma sudaro 6 623,63 Eur.
  4. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, R. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Danės būstas“ ir AB „Klaipėdos energija“ 1 112,97 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
  5. Nurodė, kad 2015 m. gegužės 16 d. adresu ( - ), Klaipėda, pogrindžio kanale trūkus termofikacinės trasos vamzdžiui, karštas vanduo ir garai, sklisdami pogrindžio kanalu, sugadino jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ), Klaipėdoje, kurio siena ribojasi su namu, esančiu ( - ), Klaipėdoje. 2015 m. gegužės 18 d. jis kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją prašydamas nustatyti įvykio faktą ir atlyginti žalą, tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nurodė, kad jis turėtų kreiptis į UAB „Sobo sistemos“. UAB „Sobo sistemos“ nurodė, jog už aukštų parametrų termofikacinio vandens vamzdynų eksploataciją ir priežiūrą iki sklendžių yra atsakinga AB „Klaipėdos energija“, todėl UAB „Sobo sistemos“ nėra laikytina atsakinga už įvykusią avariją bei patirtus nuostolius. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229 patvirtinto Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo 2 punkte nurodyta, kad aprašas privalomas šilumos tiekėjams, karšto vandens tiekėjams, pastato savininkui, daugiabučio namo bendraturčiams; daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotam asmeniui, bendrojo naudojimo objektų administratoriui; prižiūrėtojams bei šilumos ūkio sektoriuje veikiantiems kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, išskyrus šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojus individualiuose gyvenamuosiuose namuose ir vienam juridiniam ar fiziniam asmeniui priklausančiuose negyvenamuosiuose pastatuose. Pagal Aprašo 20 punktą daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos bei išorinių atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) priežiūrą (eksploatavimą) organizuoja ir už ją atsako bendrojo naudojimo objektų valdytojas, vadovaudamasis šio Aprašo 1 priede išvardytų teisės aktų nuostatomis. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 143 ir 144 punktuose numatyta, jog pastato valdytojas teisės aktais nustatyta tvarka atsako už pastato šilumos įrenginių bei išorės atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) būklę ir priežiūrą bei vartotojo patirtą žalą dėl valdytojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Pastato valdytojas privalo taisyklėse ir teisės aktuose nustatyta tvarka prižiūrėti pastato išorės atitvarus (langų, durų, sienų, stogo ir pan.), šilumos įrenginius ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemas arba sudaryti pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį su juridiniu ar fiziniu asmeniu, turinčiu Inspekcijos leidimą (atestatą) verstis šilumos įrenginių eksploatavimo (priežiūros) veikla. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Danės būstas“ nesiėmė visų būtinų ir privalomų veiksmų, kad būtų tinkamai valdomi ir prižiūrimi bendrojo naudojimo objektai, šiuo atveju – termofikaciniai vamzdynai. Be to, atsakovės UAB „Danės būstas“ ir AB „Klaipėdos energija“ privalėjo sudaryti Ribų nustatymo aktą. Byloje duomenų, patvirtinančių, jog minėtas aktas yra sudarytas, nėra.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. balandžio 26 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybės viešajai bibliotekai iš atsakovės AB „Klaipėdos energija“ 6 623,63 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6 623,63 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017 m. sausio 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškovės patikslinto ieškinio dalį atmetė. Trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, R. S. savarankiškus reikalavimus (patikslintą ieškinį) atmetė. Teismo motyvai:
    1. Nurodė, kad nustačius visas atsakovės AB „Klaipėdos energija“ civilinės atsakomybės sąlygas, yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą atlyginti turtinę žalą, kurią sudaro 6 342,63 Eur suma už patalpų, esančių ( - ), Klaipėdoje, remontą bei 281,00 Eur.
      1. Nurodė, kad vadovaujantis teisės aktais, galiojusiais žalos atsiradimo momentu, ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, 2015 m. gegužės 16 d. pogrindžio kanale tarp namo, esančio ( - ), Klaipėdoje, vidinės ir išorinės sienos trūkęs įvadinis aukštų parametrų termofikacinio vandens trasos vamzdis patenka į šilumos tiekėjo priežiūros (eksploatacijos) ribas, todėl jo priežiūra turėjo rūpintis atsakovė AB „Klaipėdos energija“.
      2. Nurodė, kad atsižvelgus į tai, jog trūkusio vamzdžio priežiūra turėjo rūpintis atsakovė AB „Klaipėdos energija“, konstatuotina, jog vandentiekio avariją nulėmė atsakovės AB „Klaipėdos energija“ veiksmai, t. y. netinkama įvadinio aukštų parametrų termofikacinio vandens trasos vamzdžio priežiūra.
      3. Nurodė, kad atsakovė UAB „Danės būstas“ kaip namo, esančio ( - ), Klaipėdoje, administratorė neturėjo pareigos rūpintis trūkusio aukštų parametrų termofikacinio vandens trasos vamzdžio priežiūra (eksploatacija), nes jis nėra laikytinas namo bendrojo naudojimo objektu. Nors atsakovė UAB „Danės būstas“ nebuvo įvykdžiusi teisės aktų nustatytos pareigos sudaryti namo, esančio ( - ), Klaipėdoje, šilumos perdavimo tinklų, šildymo sistemos nuosavybės, šildymo ir priežiūros ribų ir tiekimo–vartojimo ribos nustatymo aktą, tačiau šios pareigos neįvykdė ir atsakovė AB „Klaipėdos energija“. Pažymėjo, jog šiuo atveju vandentiekio avarija įvyko dėl trūkusio įvadinio aukštų parametrų termofikacinio vandens trasos vamzdžio, o atsakovė UAB „Danės būstas“ kaip namo administratorė ir trečiasis asmuo UAB „Sobo sistemos“ kaip jos pasirinkta šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoja (eksploatuotoja) gali rūpintis tik žemų parametrų vamzdynais, todėl bet kuriuo atveju minėtas vamzdis patektų į šilumos tiekėjo priežiūros (eksploatacijos) ribas. Nagrinėjamu atveju nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovės UAB „Danės būstas“ veiksmų ir atsiradusios žalos.
      4. Nurodė, kad ieškovės patirtos žalos dydis įrodytas remiantis pateiktos lokalinės sąmatos ir defektų nustatymo akto duomenimis.
    2. Nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, savarankiškus reikalavimus, nes jis nepateikė teismui pakankamai duomenų, leidžiančių nustatyti priežastinį ryšį tarp atsakovės AB „Klaipėdos energijos“ veiksmų ir butui, adresu ( - ), Klaipėda, padarytos žalos bei nuostolių dydžio.
      1. Byloje esantis Klaipėdos miesto savivaldybės raštas patvirtina, kad namas, esantis ( - ), Klaipėdoje, ribojasi su namu, esančiu ( - ), Klaipėdoje, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog būtent buto, esančio ( - ), Klaipėdoje, siena ribojasi su namo, esančio ( - ), Klaipėdoje, siena.
      2. Bylos duomenimis nustatyta, kad vandentiekio avarija įvyko 2015 m. gegužės 16 d., tačiau trečiojo asmens patalpų apžiūra buvo atlikta tik 2015 m. lapkričio 17 d., t. y. praėjus pusei metų nuo vandentiekio avarijos, todėl nėra aišku, ar atsiradusią žalą sąlygojo būtent įvykusi vandentiekio avarija, ar kitos aplinkybės.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, R. S. pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo dalies, kuria buvo netenkinti jo savarankiški reikalavimai (patikslintas ieškinys). Prašė šią sprendimo dalį panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – trečiojo asmens R. S. savarankiškus reikalavimus (patikslintą ieškinį) tenkinti iš dalies, t. y. priteisti jam iš atsakovės AB „Klaipėdos energijos“ 1 129,97 Eur žalos atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog jis nepateikė teismui pakankamai duomenų, leidžiančių nustatyti priežastinį ryšį tarp atsakovės AB „Klaipėdos energijos“ veiksmų ir butui, adresu ( - ), Klaipėda, padarytos žalos bei nuostolių dydžio. Byloje tarp šalių ginčo dėl priežastinio ryšio tarp kaltininko veiksmų ir trečiajam asmeniui padarytos žalos dydžio nebuvo, nes šalys šiuos faktus pripažino.
    2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad būtent buto, esančio ( - ), Klaipėdoje, siena ribojasi su namo, esančio ( - ), Klaipėdoje, siena. Šias aplinkybes patvirtino ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „SOBO sistemos“ atsiliepimuose į trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, ieškinį ir teismo posėdžio metu. Jei teismas būtų jį informavęs, kad pateiktų duomenų nepakanka šioms faktinėmis aplinkybėms nustatyti, būtų pateikęs pastatų, esančių ( - ), Klaipėdoje, ir ( - ), Klaipėdoje, planus ir prašęs apklausti liudytoją L. Š. (kaimynas ir žmogus, informavęs apie avariją).
    3. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog vandentiekio avarija įvyko 2015 m. gegužės 16 d., tačiau trečiojo asmens patalpų apžiūra buvo atlikta tik 2015 m. lapkričio 17 d., t. y. praėjus pusei metų nuo vandentiekio avarijos, todėl nėra aišku, ar atsiradusią žalą sąlygojo būtent įvykusi vandentiekio avarija, ar kitos aplinkybės. Byloje nebuvo ginčo dėl jo turtui vandentiekio trasos avarijos metu padarytos žalos ir jos dydžio. Kad jis po avarijos iš karto kreipėsi dėl žalos atlyginimo ir įvykio fakto nustatymo, patvirtina 2015 m. gegužės 18 d. kreipimasis į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją. Patikrinimo akte užfiksuotas turto apgadinimas sutaptų su teismui pateiktame 2015 m. lapkričio 19 d. Statinių defektiniame akte Nr. 2015/12-01 užfiksuotais pažeidimais, kas patvirtintų, jog žala atsirado būtent dėl vandentiekio avarijos.
    4. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas. Pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje teismas, išsiaiškinęs šalių ginčo esmę ir apimtį, jų pateiktus įrodymus ir nustatęs, kad pateiktų įrodymų neužtenka, turėjo pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti, prireikus patikslinti šalių pareigą įrodinėti. Remdamasis šia nuostata, jis neteikė į bylą papildomų duomenų, nes manė, jog pateiktų įrodymų užtenka.
  2. Ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad dėl trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, apeliacinio skundo pagrįstumo palieka spręsti teismo nuožiūra.
  3. Atsakovė UAB „Danės būstas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad dėl trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, apeliacinio skundo pagrįstumo palieka spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, jog skundžiamu teismo sprendimu kaip atsakinga už žalos atsiradimą nurodyta atsakovė AB „Klaipėdos energija“. Jai asmeniškai apeliaciniu skundu nekeliami jokie reikalavimai, todėl negali pateikti daugiau bylai reikšmingų aplinkybių, nei buvo nustatyta civilinės bylos nagrinėjimo metu.
  4. Atsakovė AB „Klaipėdos energija“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus duomenis, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procese. Byloje nustatyta, kad apeliantas nepateikė teismui pakankamai duomenų, leidžiančių nustatyti priežastinį ryšį tarp atsakovės AB „Klaipėdos energija“ veiksmų ir butui, esančiam ( - ), Klaipėdoje, padarytos žalos. Taip pat nėra duomenų, jog minėtas butas su namu, esančiu ( - ), Klaipėdoje, ribojasi būtent ties ta siena, kurioje įvyko šilumos tinklų avarija. Trečiasis asmuo vykstant teisminiams ginčams juose nedalyvavo, o vien ieškinio pateikimas teismui negarantuoja, kad ieškinys bus patenkintas.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

12Apeliacinis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo.
  4. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu tenkino ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos patikslintą ieškinį iš dalies ir priteisė jai iš atsakovės AB „Klaipėdos energija“ 6 623,63 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6 623,63 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė. Trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, R. S. savarankiškus reikalavimus (patikslintą ieškinį) atmetė.
  5. Apeliantas R. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo netenkinti jo savarankiški reikalavimai (patikslintas ieškinys). Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese, nevisapusiškai ir neobjektyviai tyrė faktines bylos aplinkybes, neteisingai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, padarė nepagrįstas išvadas, dėl to priėmė iš dalies neteisingą sprendimą. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pasisako tik dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo dalies, kuria buvo netenkintinas trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, R. S. savarankiški reikalavimai (patikslintas ieškinys).
  6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialines ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir žalos atlyginimą, ištyrė ir nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes.
  7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011). Šiuo atveju minėtas civilinės atsakomybės sąlygas, reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, R. S. (CPK 178 straipsnis).
  8. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. gegužės 16 d. pogrindžio kanale tarp namo, esančio ( - ), Klaipėdoje, vidinės ir išorinės sienos trūko įvadinis aukštų parametrų termofikacinio vandens trasos vamzdis. 2015 m. gegužės 16 d. pogrindžio kanale tarp namo, esančio ( - ), Klaipėdoje, vidinės ir išorinės sienos trūkęs įvadinis aukštų parametrų termofikacinio vandens trasos vamzdis patenka į šilumos tiekėjo priežiūros (eksploatacijos) ribas, todėl jo priežiūra turėjo rūpintis atsakovė AB „Klaipėdos energija“, t. y. nustatyta, kad 2015 m. gegužės 16 d. avarija įvyko dėl atsakovės AB „Klaipėdos energija“ neteisėtų veiksmų. Apeliacinis teismas pažymi, kad trečiasis asmuo šios sprendimo dalies neskundė, todėl ji yra įsiteisėjusi ir turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikytina, jog atsakovė AB „Klaipėdos energija“ yra kalta dėl 2015 m. gegužės 16 d. pogrindžio kanale tarp namo, esančio ( - ), Klaipėdoje, vidinės ir išorinės sienos trūkusio įvadinio aukštų parametrų termofikacinio vandens trasos vamzdžio.
  9. Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime nurodė, kad R. S. neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės AB „Klaipėdos energijos“ veiksmų ir butui, adresu ( - ), Klaipėda, padarytos žalos bei nuostolių dydžio, t. y. nepateikė duomenų, jog buto, esančio ( - ), Klaipėdoje, siena ribojasi su namo, esančio ( - ), Klaipėdoje, siena; kad minėtas butas su namu, esančiu ( - ), Klaipėdoje, ribojasi būtent ties ta siena, kurioje įvyko vandentiekio avarija.
  10. Apeliantas, nesutikdamas su tokiais sprendimo argumentais, nurodė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „SOBO sistemos“ atsiliepimuose į trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, ieškinį ir teismo posėdžio metu pripažino aplinkybes, jog jo siena ribojasi su namo, esančio ( - ), Klaipėdoje, siena ir būtent šioje sienoje įvyko vandentiekio avarija. Jis neturėjo pareigos teikti papildomus įrodymus, jei šalys pripažįsta faktus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
  11. Teismas, siekdamas nustatyti pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį, turi vertinti visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. sprendžiama, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (neveikimo). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-537-690/2015; 2010 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. R. v. UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, bylos Nr. 3K-3-53/2010; 2013 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS v. UAB „GRIFS AG“, bylos Nr. 3K-3-531/2013; kt.).
  12. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti, išsamiai reglamentuotos CPK 182 straipsnyje, pagal kurio 5 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (CPK 187 straipsnis). Pagal CPK 187 straipsnio 1 dalies nuostatas šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. Šaliai pripažinus tokius faktus, teismas gali nebereikalauti kitų įrodymų ir remtis tik pripažintais faktais. CPK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu įsitikina, jog pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą.
  13. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė atsiliepime į R. S. savarankiškus reikalavimus (patikslintą ieškinį) nurodė, jog reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl toks ieškinys turėtų būti tenkinamas. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „SOBO sistemos“ atsiliepime į R. S. savarankiškus reikalavimus nurodė, kad jai ieškinys turi būti atmestas, nes atsakovė yra ne ji. Remiantis šia bylos medžiaga atmestinas apelianto argumentas, jog šalys faktus dėl žalos atsiradimo vietos ir sienos bendrumo pripažino. Nors ginčo kaip tokio dėl šių aplinkybių tarp ieškovės, UAB „SOBO sistemos“ ir R. S. nekilo, tačiau šių aplinkybių nepripažino atsakovė AB „Klaipėdos energija“, kuri bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo priešingas aplinkybes nei yra nurodytos trečiojo asmens savarankiškuose reikalavimuose. Įvertinusi nurodytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė CPK 182 straipsnio 5 punkto, 187 straipsnio nuostatų dėl faktų pripažinimo ir priimdamas skundžiamą sprendimą įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė.
  14. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas. Pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje teismas, išsiaiškinęs šalių ginčo esmę ir apimtį, jų pateiktus įrodymus ir nustatęs, kad pateiktų įrodymų neužtenka, turėjo pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti, prireikus patikslinti šalių pareigą įrodinėti. Remdamasis šia nuostata, jis neteikė į bylą papildomų duomenų, nes manė, kad pateiktų įrodymų užtenka. Būtų pateikęs butų planus ir prašęs apklausti liudytoją. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
  15. Pagal CPK 228 straipsnio 1 dalį teismas, matydamas, jog byloje galima sudaryti taikos sutartį arba jeigu įstatymai įpareigoja teismą imtis priemonių šalims sutaikyti, arba jeigu tokiu būdu bus geriau ir išsamiau pasirengta nagrinėti bylą teisme, skiria parengiamąjį teismo posėdį. Šiuo atveju byloje buvo paskirti 2 parengiamieji teismo posėdžiai (2016 m. birželio 29 d., 2016 m. rugsėjo 8 d.). Teismas 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi išaiškino šalims, kad jos turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, atsikirtimus, ir pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai rengiantis bylą nagrinėti teisme. 2016 m. rugsėjo 8 d. parengiamojo teismo posėdžio metu apeliantui atstovavo jo atstovas advokato padėjėjas G. V.. Iš 2016 m. rugsėjo 8 d. parengiamojo teismo posėdžio protokolo nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas įpareigojo šalis pateikti papildomus įrodymus. Į 2016 m. spalio 13 d., 2016 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžius trečiasis asmuo R. S. ir jo atstovas neatvyko. Į 2017 m. kovo 7 d. ir 2017 m. balandžio 6 d. teismo posėdžius apeliantas neatvyko, nors jo dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, savarankiškuose reikalavimuose prašė bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant. Trečiasis asmuo, dalyvaudamas 2016 m. lapkričio 9 d., 2017 m. sausio 17 d. posėdžiuose, neišreiškė valios pateikti papildomus rašytinius duomenis ar apklausti liudytojus byloje. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantui nedalyvaujant procese, byloje nesant viešojo intereso, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis proceso teisės normų ir nenukrypdamas nuo teismų praktikos, pagrįstai neturėjo pareigos savo iniciatyva rinkti įrodymus už apeliantą. Apeliantas turėjo jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, turėjo siekti, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (CPK 42 straipsnio 5 dalis).
  16. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepasinaudojo jam įstatyme numatytomis teisėmis ir pareigomis teikti įrodymus arba prašyti teismo juos išreikalauti (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungtyniškumo principo (CPK 13 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo pareigos perkėlimas teismui, kadangi teismas negali tapti vienos šalies advokatu ir rinkti jai naudingus įrodymus, nepaisydamas to, kad šalis pati tuos įrodymus gali pateikti. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju teismas iniciatyvos teisės rinkti įrodymus neturėjo. Atsižvelgiant į tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis), bei į aplinkybę, jog esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, šalys, laikydamosi proceso operatyvumo, koncentruotumo principų, jau pareikšdamos ieškinį pirmosios instancijos teismui turi pateikti visus savo reikalavimus, atsikirtimus ir įrodymus. Kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, Civilinio proceso kodekso nustatytų teisinių padarinių (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).
  17. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.
  18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog buto, esančio ( - ), Klaipėdoje, siena ribojasi su namo, esančio ( - ), Klaipėdoje, siena; kad minėtas butas su namu, esančiu ( - ), Klaipėdoje, ribojasi būtent ties ta siena, kurioje įvyko vandentiekio avarija. Byloje pateiktas Klaipėdos miesto savivaldybės raštas patvirtina, jog namas, esantis ( - ), Klaipėdoje, ribojasi su namu, esančiu ( - ), Klaipėdoje, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad būtent buto, esančio ( - ), Klaipėdoje, siena ribojasi su namo, esančio ( - ), Klaipėdoje, siena. Šias aplinkybes paneigiančių duomenų apeliantas nepateikė kartu su apeliaciniu skundu (CPK 12, 178 straipsniai).
  19. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad vandentiekio avarija įvyko 2015 m. gegužės 16 d., tačiau trečiojo asmens patalpų apžiūra buvo atlikta tik 2015 m. lapkričio 17 d., t. y. praėjus pusei metų nuo vandentiekio avarijos, todėl nėra aišku, ar atsiradusią žalą sąlygojo būtent įvykusi vandentiekio avarija, ar kitos aplinkybės. Byloje esantis 2015 m. gegužės 18 d. kreipimasis į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją nepatvirtina fakto, kad žala apelianto bute atsirado būtent dėl atsakovės AB „Klaipėdos energijos“ neveikimo 2015 m. gegužės 16 d. Šiuo atveju apeliantas žalos atsiradimo faktą būtent 2015 m. gegužės 16 d. galėjo įrodinėti teismui pateikęs antstolio surašytą faktinių aplinkybių protokolą (CPK 635 straipsnio 1 dalis), tačiau tokie duomenys nepateikti (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad būtent dėl atsakovės AB „Klaipėdos energijos“ neteisėtų veiksmų patyrė tam tikrą žalą, taip pat įrodymų apie konkretų žalos dydį, taigi nėra pagrindo pripažinti, jog yra priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir galbūt atsiradusios tam tikro dydžio žalos (CK 6.247 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai). Pažymėtina ir tai, kad trečiasis asmuo proceso metu elgėsi pasyviai – nedalyvavo teismo posėdžiuose po paskutinio patikslinto savarankiško reikalavimo pateikimo, nors jo dalyvavimas teismo posėdžiuose buvo pripažintas būtinu, dėl šios priežasties turi prisiimti savo pasyvumo procese pasekmes.
  20. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas neįrodė, jog tarp atsakovės AB „Klaipėdos energijos“ veiksmų ir butui, adresu ( - ), Klaipėda, padarytos žalos bei nuostolių dydžio yra priežastinis ryšys.
  21. Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi, pagal kasacinio teismo praktiką, įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).

13Dėl bylos procesinės baigties

  1. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas išvadas pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką bei suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, konstatuoja, kad teismas pagrįstai nusprendė, jog trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės AB „Klaipėdos energijos“ veiksmų ir butui, adresu ( - ), Klaipėda, padarytos žalos bei nuostolių dydžio. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to R. S. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

  1. Atmetus apeliacinį skundą apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  2. Ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka prašė priteisti 300,00 Eur išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
  3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį.
  4. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.
  5. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas sumažinti ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį nuo 300,00 Eur iki 100,00 Eur, kadangi atsiliepime nenurodyta teisinė argumentacija, tik paaiškinta, jog paliekama spręsti dėl apeliacinio skundo pagrįstumo teismo nuožiūra, nurodyti pirmosios instancijos teismo argumentai. Darytina išvada, kad, pagal turinį, yra pateikti rašytiniai paaiškinimai, o ne atsiliepimas į apeliacinį skundą

15Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

16Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17Priteisti Klaipėdos miesto savivaldybės viešajai bibliotekai iš R. S. 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) jos turėtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai