Byla e2-1071-381/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 29 d. nutarties, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Masena“ bankrotas pripažintas tyčiniu civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Masena“ dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. K. ir I. K.

2Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Masena“, atstovaujama advokato A. J., pateikė prašymą pripažinti BUAB „Masena“ bankrotą tyčiniu.
  2. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi UAB „Masena“ iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė P. P. Ta pačia nutartimi teismas įpareigojo bendrovės valdymo organus per 15 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, tačiau bendrovės valdymo organai šių įpareigojimų nevykdo.
  3. Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis I. K. buvo įmonės direktore nuo 2014 m. sausio 8 d. iki 2014 m. liepos 29 d., o R. K. įmonės direktoriaus pareigas ėjo nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2015 m. gruodžio 22 d. (iki teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo).
  4. R. K. buvo informuotas apie iškeltą bankroto bylą bendrovei bei priimtą įsakymą Nr. B-1, kuriuo trečiasis asmuo buvo įpareigotas perduoti įmonės dokumentus, turtą, tačiau įpareigojimų nevykdė.
  5. 2016 m. vasario 20 d. bankroto administratorius kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl vykdomojo rašto R. K. atžvilgiu išdavimo, siekiant įvykdyti teismo nutartį. Išduotas vykdomasis raštas yra perduotas vykdymui antstolei B. P., tačiau, pradėjus priverstinius vykdymo veiksmus, R. K. bankroto administratoriui neperduoda įmonės turto bei dokumentų, nebendradarbiauja.
  6. BUAB „Masena“ finansinių dokumentų, pagrindžiančių duomenis apie bendrovės realiai turėtą turtą ir jos įsipareigojimus, buvimo vieta nėra žinoma, todėl neįmanoma nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
  7. Paskutinį balansą juridinių asmenų registrui UAB „Masena“ pateikė už 2013 metus.
  8. BUAB „Masena“ bankroto byloje kreditoriai pareiškė reikalavimus 17 923,83 Eur sumai: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius už 2015 m. 4 ketvirtį (3 593,82 Eur), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 25 d. iki 2015 m. birželio 1 d. (13 701,54 Eur), UAB „Omnitel“ už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. (367,07 Eur), UAB „Storent“ už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 15 d. iki 2014 m. gegužės 15 d. (261,40 Eur).
  9. Tretieji asmenys R. K. ir I. K. atsiliepime į pareiškimą dėl BUAB „Masena“ bankroto pripažinimo tyčiniu prašė jį atmesti.
  10. Tretieji asmenys nurodė, kad 2014 m. liepos 2 d. (ne 2014 m. liepos 29 d., kaip nurodo pareiškėja) I. K., pasibaigus jos įgaliojimų terminui, visus bendrovės dokumentus bei turtą perdavė po jo bendrovės vadovu paskirtam R. K. Pastarasis visas bendrovės akcijas pardavė E. J. ir nuo 2015 m. nebebuvo bendrovės direktoriumi ir akcininku, taip pat bendrovės buhalterinius dokumentus bei turtą perdavė turto perdavimo – priėmimo aktu. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro (toliau – JAR) išrašo su istorija duomenimis, JAR 2015 m. sausio 8 d. buvo pateiktas 2015 m. sausio 5 d. prašymas dėl vadovo, vienintelio akcininko duomenų įregistravimo, įregistravimo data 2015 m. sausio 13 d. Kadangi UAB „Masena“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta tarp E. J. ir R. K., dokumentų ir turto priėmimo – perdavimo aktas buvo automobilyje Mercedes Benz C220, valst. Nr. (duomenys neskelbiami) (priklausiusio I. K. (buvusi pavardė R.)), kuris sudegė 2015 m. vasario – kovo mėn., todėl šių dokumentų trečiasis asmuo pateikti negali. E. J.duomenų trečiasis asmuo nepamena.
  11. Trečiasis asmuo R. K. teigia, jog nebuvo informuotas apie bankroto bylos bendrovei iškėlimą bei įpareigojimą perduoti įmonės dokumentus bankroto administratoriui.
  12. Tretiesiems asmenims vadovaujant įmonei, jos buhalterinė apskaita buvo tvarkinga, ją tvarkė UAB „Finance LT“.
  13. Būdami bendrovės vadovais, tretieji asmenys pareigas, priskirtas įmonės valdymo organams, vykdė tinkamai, neorganizavo įmonės veiklos tokiu būdu, kad kreditoriai būtų netekę galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą.
  14. UAB „Masena“ buvo sudariusi didelės vertės sutartį su UAB „SGS Projektai“, tačiau UAB „SGS Projektai“ netinkamai vykdant sutartį, bendrovė kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą dėl skolos išieškojimo. Jeigu UAB „SGS Projektai“ būtų tinkamai vykdžiusi sutartinius įsipareigojimus, bendrovės vadovais esant tretiesiems asmenims, įsipareigojimai kreditoriams būtų įvykdyti. Taip pat bendrovė buvo sudariusi didelės vertės sutartį su UAB „Abastas“.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 29 d. nutartimi bankrutuojančios UAB „Masena“ bankrotą pripažino tyčiniu.
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad juridinių asmenų registre bendrovės vadovu bankroto bylos iškėlimo dienai buvo įregistruotas R. K., todėl už duomenų apie įmonę perdavimą bankroto administratoriui yra atsakingas jis.
  3. Teismas, nustatęs, kad bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta notarine tvarka, juridinių asmenų registre nebuvo perregistruotas įmonės savininko ir vadovo pasikeitimas, vertino, kad bendrovės vadovu ir akcininku liko R. K.
  4. Byloje esančiais Valstybės įmonės „Registrų centras“ pateiktais duomenimis teismas nustatė, kad trečiasis asmuo nesiekė bendrovės vadovo ir akcininko pakeitimo, nes nepašalino Valstybės įmonės „Registrų centras“ atsisakyme registruoti pakeistus duomenis nustatytų trūkumų. Tai, kad R. K. turėjo galimybę gauti perduotus bendrovės finansinius dokumentus jo nurodytam asmeniui, kaip įsigijusiam akcijas, E. J., tačiau tokių įrodymų nepateikė, teismas padarė išvadą, kad akcijų pardavimo faktas yra nurodytas melagingai.
  5. Teismas reikšminga byloje nurodė aplinkybę, kad 2015 m. vasario 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „SGS Projektai“ restruktūrizavimo byloje UAB “Masena“, atstovaujama R. K., perleido naujam kreditoriui UAB „Ageras“ savo turimą reikalavimo teisę (107 712,89 Lt ) už 7 500 Eur. Teismo vertinimu, šias lėšas R. K. pasisavino, nors 2014 m. gruodžio 3 d. jau buvo ieškovo įspėtas dėl ketinimo kelti bankroto bylą už įmokų VSD fondui nemokėjimą.
  6. Teismas, remdamasis pareiškėjos pateiktais duomenimis nustatė, kad 2014 m. lapkričio 17 d. Valstybinė mokesčių inspekcija, patikrinusi UAB „Masena“ veiklą, konstatavo, kad 2014 m. sausio-liepos mėn. R. K. gavęs 85 991,07 Lt, nesumokėjo į biudžetą pajamų mokesčio. Nors vadovui buvo nurodyta patikslinti PVM deklaracijas, deklaruoti vadovui išmokėtą 85 991,07 Lt sumą, tačiau nurodymai nebuvo įvykdyti.
  7. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad R. K. nepaneigė, jog analogiška situacija dėl dokumentų praradimo aplinkybių kartojasi eilėje trečiojo asmens įmonių – UAB „Termora“, UAB „LVH transportas“, UAB „Pamatai“, UAB „Romvirda“.
  8. UAB „Masena“ banko sąskaitos išrašo duomenimis teismas nustatė, kad iš bendrovės sąskaitos buvo tik nuimamos lėšos, tačiau joks atsiskaitymas su kreditoriais nevyko, kas leidžia daryti išvadą, jog kreditoriai neteko galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą dėl vykdomų tokių bendrovės vadovo veiksmų, netinkamai buvo tvarkoma buhalterinė apskaita, dėl ko negalima visiškai nustatyti įmonės veiklos, ir tai yra pagrindas, numatytas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose, bankrotą pripažinti tyčiniu.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Trečiasis asmuo R. K. atskirajame skunde prašė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą arba bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui; liudytojais apklausti V. M., K. M., J. G., V. K., I. K., V. A., kitus UAB „Masena“ darbuotojus.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad 2014-2015 metais, kol bendrovės direktoriaus pareigas ėjo R. K., pirmiausia buvo dengiami įsipareigojimai darbuotojams, išmokant darbo užmokestį. Teismo išvada, kad R. K. pasisavino 7 500 Eur, gautus 2015 m. vasario 4 d. už bendrovės reikalavimo UAB „SGS Projektai“ perleidimą naujam kreditoriui UAB „Ageras“, yra nepagrįsta. Šios aplinkybės turėjo būti nustatinėjamos apklausiant darbuotojus, kurių visų duomenų apeliantai neturi, juos gali gauti tik bankroto administratorius arba teismas. Liudytojais byloje apklaustini UAB „Masena“ darbuotojai V. M., K. M., J. G., V. K., I. K., V. A., kurie trečiajam asmeniui nurodė, kad gali patvirtinti aplinkybes, jog su jais buvo atsiskaityta, tame tarpe ir 2015 m. vasario mėnesį, jie turi iš dalies išsaugoję darbo sutartis ar darbo užmokesčio mokėjimo kvitus, kas patvirtintų, kad jiems lėšos buvo išmokamos grynaisiais pinigais. Taip pat ir iš UAB „Ageras“ gautos 7 500 Eur sumos darbuotojams išmokėtas įsiskolinimas už pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį.
  2. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad faktiškai pasikeitus UAB „Masena“ vadovui nuo 2015 m. vasario 12 d. ir nauju vadovu tapus Egidijui Jonaičiui, pareiga pateikti duomenis VĮ „Registrų centras“ išliko R. K. yra nepagrįsta. Visos su įmonės valdymu susijusios pareigos ir teisės nuo vadovo pasikeitimo teko naujajam vadovui, jokių juridinių galimybių ar įgaliojimo veikti įmonės vardu R. K. nuo nurodytos datos nebeturėjo.
  3. Teismo išvada, kad VĮ „Registrų centras“ siųstas pranešimas turėjo būti įteiktas ir siunčiamas UAB „Masena“ registruotu adresu ir jį turėjo gauti būtent R. K., visiškai nepagrįsta, kadangi trečiasis asmuo neturėjo teisės priimti įmonės vardu korespondencijos, nes būtų veikęs neteisėtai – neturint tam įgaliojimo. Byloje esančio VĮ „Registrų centras“ UAB „Masena“ Juridinio asmens duomenų išrašo duomenimis, nuo 2015 m. kovo 3 d. pagal patalpų, kuriose įregistruota bendrovės buveinė, savininko prašymą dėl buveinės išregistravimo, UAB „Masena“ buveinė pasikeitė.
  4. Teisme nebuvo nustatinėjama aplinkybė ir įrodinėjami duomenys, kada buvo sudaryta bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, ar kokia apimtimi ir kiek procentų akcijų ir kada perleido R. K. naujajam akcininkui. Tačiau akcijų pirkimo-pardavimo sutarties nepateikimas teisme nepaneigia fakto ir aplinkybės, kad nuo 2015 m. vasario 12 d. UAB „Masena“ vadovu paskiriamas E. G. 2015 m. vasario 12 d. vienintelio UAB „Masena“ akcininko E. G. sprendimu. Teismas šių įrodymų nevertino, todėl jo išvada, kad akcijų pardavimo faktas yra nurodytas melagingai, yra nepagrįsta. Vienintelio UAB „Masena“ akcininko E. G. sprendimas byloje nenuginčytas, todėl įmonės atstovavimas, finansinių dokumentų ir kito turto perdavimas bankroto administratoriui, taip pat finansinės atskaitomybės UAB „Masena“ dokumentų pateikimas už 2014 metus perėjo E. G. Byloje pareiškėjos atstovas nepateikė jokių įrodymų, kad naujo vadovo paskyrimas 2015 m. vasario 12 vienintelio bendrovės akcininko sprendimu laikytinas niekiniu ar negaliojančiu. Visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad naujajam UAB „Masena“ vadovui pilnai nepakeitus akcininko ar vadovo duomenų registre, faktiškai už įmonės veiklą atsakingu lieka R. K.
  5. Pirmosios instancijos teismas vertino 2014 m. lapkričio 17 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos UAB „Masena“ patikrinimo aktą, pažeisdamas proceso teisės normas. Dėl šio įrodymo teismas nepasisakė, pareiškėjas teismo posėdžio metu neprašė jo prijungti, taip pat jis nebuvo tinkamai ir savalaikiai pateiktas trečiųjų asmenų atstovui. Šio dokumento pagrindu teismo padaryta išvada, jog bendrovėje buvo netinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita yra nepagrįsta, nes šis dokumentas tik patvirtina, kad buvo pateiktos rekomendacijos tikslinti UAB „Masena“ pateiktas PVM deklaracijas. Jokia neteisėta veika ar vadovų veiksmai nenustatyti, nepradėti jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai dėl aplaidžios ar apgaulingos buhalterijos tvarkymo, juo labiau neskirta nuobauda įmonės vadovui. 2014 m. UAB „Masena“ balansas, pateiktas byloje, patvirtina, kad apskaita buvo vedama tinkamai, samdant buhalterinės apskaitos įmonę, daromi apskaitos tarpiniai duomenų vertinimai, kas patvirtina, jog tretieji asmenys elgėsi kaip atsakingi ir apdairūs vadovai.
  6. Teismas visiškai nevertino byloje esančių duomenų dėl UAB „Abastas“ ir UAB „SGS Projektai“ nesavalaikio atsiskaitymo, dėl ko UAB „Masena“ negalėjo laiku apmokėti visų kreditorinių mokėjimų. Nurodytiems juridiniams asmenims laiku apmokėjus skolas, UAB „Masena“ būtų padengusi įsiskolinimus darbuotojams bei bankroto byloje pareikštus kreditorinius reikalavimus, įmonė būtų uždirbusi pelną. UAB „Masena“ valdymo organai ėmėsi visų įmanomų veiksmų dėl UAB „SGS Projektai“ įsiskolinimo bendrovei išieškojimo, kreipėsi į teismą, buvo priteista ir išieškoma skola, galiausiai UAB „SGS Projektai“ keliant bankroto ir restruktūrizavimo bylą buvo perleistas reikalavimas, siekiant gauti dalį lėšų atsiskaitymui su kreditoriais ir darbuotojais, kas ir buvo padaryta.
  7. Teismas, nurodydamas, kad analogiška situacija dėl dokumentų praradimo aplinkybių kartojasi eilėje R. K. vadovautų įmonių, yra nepagrįsta įrodymais. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis dokumentais, tik patvirtinančiais, kad tam tikru laiku trečiasis asmuo kitose įmonėse buvo vadovas ar akcininkas.
  8. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176 straipsnis, 177 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis), kadangi išvadas dėl įrodinėjimo dalyko (tyčinio bankroto) padarė nevertindamas visų į bylą pateiktų įrodymų bei nurodytų argumentų, nepasisakydamas dėl jų, padarydamas išvadas, neatitinkančias faktinių aplinkybių.
  9. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias pareigą apie gautą prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos pranešti kitiems įmonės kreditoriams (ĮBĮ 20 straipsnio 4 dalis (įstatymo redakcija galiojusi iki 2016-12-31)). Nustatyta tvarka nebuvo užtikrinta ir visiems kitiems įmonės kreditoriams apie gautą prašymą tinkamai pranešta nebuvo.
  10. Vilniaus apygardos teismas visiškai nevertino ir nenagrinėjo tyčios klausimo – ar byloje esantys duomenys ir nurodytos aplinkybės patvirtina bendrovės valdymo organų tyčią ir siekį įmonę privesti prie bankroto. Priešingai nei numatyta ĮBĮ, nutartyje teismas nurodė tik neesmines ir ne visas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti tyčinio bankroto buvimą. Taip pat teismas nepasisakė dėl visų pateiktų argumentų, selektyviai pasisakė tik dėl kelių ir, paviršutiniškai išnagrinėjęs tyčinio bankroto nustatymo klausimą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Vilniaus apygardos teismas nepagrindė išvados, kad bylos nagrinėjimo metu aptarti UAB „Masena“ sudaryti sandoriai įmonei buvo ekonomiškai nenaudingi, nepatikrino aplinkybių dėl darbuotojų darbo užmokesčio sumokėjimo.
  1. Pareiškėja BUAB „Masena“, atstovaujama advokato A. J., atsiliepime į trečiojo asmens atskirąjį skundą, prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
  2. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
  1. BUAB „Masena“ 2014 m. lapkričio 17 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje nustatyta, kad ūkinės operacijos tarp bendrovės ir BUAB "Monikon" faktiškai nevyko, bendrovės pinigų mokėjimas minėtai įmonei nepatvirtina, kad buvo atsiskaityta už PVM sąskaitose faktūrose nurodytas prekes ir paslaugas. BUAB "Masena" operatyvaus patikrinimo metu nepateikė paslaugų ir prekių įsigijimą įrodančių dokumentų. BUAB "Masena" pateiktuose tiriamojo laikotarpio (nuo 2013 m. spalio 30 d. iki 2014 m. liepos 31 d.) kasos ir banko dokumentuose duomenų apie išmokėtą darbo užmokestį nėra. Bendrovės vadovo nurodyti darbuotojai rangos objektuose nedirbo. Pažymoje taip pat padaryta išvada, kad bendrovė pagal UAB "SGS Projektai" išrašytas PVM sąskaitas faktūras paslaugų neperdavė, darbų neatliko, išrašytose PVM sąskaitose faktūrose pavaizduotos ūkinės operacijos faktiškai nebuvo atliekamos, realiai nevyko, todėl išrašyti apskaitos dokumentai nepatvirtina tikrojo ūkinės operacijos turinio, PVM negali būti apmokestinamos BUAB "Masena“ tariamai teikiamos statybos paslaugos. Bendrovei buvo pavesta patikslinti A klasės pajamų deklaracijas ir deklaruoti išmokėtas 85 991,07 Lt išmokas vadovui R. K. bei jas apmokestinti GPM. Operatyvaus patikrinimo pažymoje yra bendrovės direktorius R. K. parašas, taigi jam šios pažymos turinys yra žinomas.
  2. R. K. nepagrįstai teigia, kad jis bendrovės akcijas pardavė E. J. ir tuo pačiu jam perdavė BUAB "Masena" dokumentus. Šis faktas byloje nėra įrodytas, nėra pateikta nei akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, nei dokumentų priėmimo-perdavimo aktas. Vertinant R. K. paaiškinimus, kad jis visas bendrovės akcijas pardavė šiuo metu jau mirusiam E. G., pažymėtina, kad byloje nėra pateikta BUAB „Masena“ visų akcijų notarinės formos pirkimo-pardavimo sutartis, nors akivaizdu, kad vienas sutarties egzempliorius visada lieka pas jį tvirtinusį notarą. Todėl buvęs bendrovės vadovas į reikalavimą įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu negali atsikirsti neįrodyto ir niekinio sandorio faktu.
  3. Pareiškėja raštu kreipėsi į RUAB „SGS Projektai“ restruktūrizavimo administratorių, prašydama jo pateikti turimus duomenis, susijusius su įmonės skola UAB „Masena“. Pateiktų dokumentų duomenimis 2014 m. gruodžio 12 d. UAB „Masena“, atstovaujama direktoriaus R. K., restruktūrizuojamai UAB „SGS Projektai“ pareiškė 31 195,80 Eur kreditorinį reikalavimą. 2015 m. vasario 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „Masena“ už 7 500 Eur perleido naujam kreditoriui UAB „Ageras“ reikalavimo teisę į RUAB „SGS Projektai“. Pinigus pagal paminėtą reikalavimo perleidimo sutartį gavo R. K. 2014 m. rugpjūčio 28 d. R. K. prašyme VSDFV Vilniaus skyriui nurodė gautinas sumas iš UAB „SGS Projektai“, kurias deklaravo kaip nukreiptinas įsiskolinimo dengimui. Tačiau gautas lėšas nukreipė ne įsiskolinimo grąžinimui, o jas pasisavino. Tai yra tyčinio bankroto požymis.
  4. BUAB „Masena“ vadovams nurodžius aplinkybes apie rangos santykius, susiklosčiusius su UAB „Abastas“ bei gautinas iš šios įmonės mokėtinas sumas, bankroto administratorius pateikė paklausimą UAB „Abastas“. 2017 m. sausio 18 d. elektroniniu pranešimu UAB „Abastas“ nurodė, kad BUAB „Masena“ yra skolinga UAB „Abastas“ 4 659,03 Eur ir jokios UAB „Abastas“ skolos bendrovei neegzistuoja.
  5. BUAB „Masena“ teigimu, šioje byloje susiklosčiusios aplinkybės dėl bendrovės dokumentų praradimo aplinkybių nėra atsitiktinės, nes panaši arba analogiška situacija kartojasi eilėje R. K. vadovautų įmonių. R. K. nuo 2014 m. rugpjūčio 26 d. iki 2014 m. rugsėjo 12 d. buvo UAB „Termora“ direktorius. 2016 m. spalio 25 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje (civilinė byla Nr. eB2-6033-794/2016), priimtoje dėl UAB „Termora“ bankroto bylos iškėlimo, nurodytos analogiškos BUAB „Masena“ bankroto bylos aplinkybės, t. y. kreditoriams skolos neišieškotos, nes įmonė neturi turto, įmonė nebemokėjo einamųjų mokestinių įmokų. Teismui priimant nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, R. K. teikė dokumentus VĮ „Registrų centras“ už kitą asmenį, analogiškai deklaruodamas, kad naujas vadovas yra paskirtas nuo 2016 m. liepos 4 d. R. K. nuo 2013 m. gegužės 17 d. iki 2014 m. kovo 28 d. buvo UAB „LVH Transportas“ direktorius. 2015 m. lapkričio 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje (civilinė byla Nr. B2-329- 357/2015), priimtoje BUAB „LVH Transportas“ bankroto byloje, yra nurodyta, kad įmonė turto neturi, reikalavimams tenkinti lėšų bendrovėje nėra. 2014 m. birželio 17 d. nutartyje nurodyta, kad įmonei taikomas supaprastintas bankroto procesas, nes įmonės turto nepakaks teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Pažymėtina, kad BUAB „LVH Transportas“ bankroto byloje yra panaši situacija dėl kreditorių, t. y. ieškovas dėl bankroto bylos iškėlimo yra VSDVF teritorinis skyrius. 2014 m. kovo 12 d. nutarties duomenimis keliant UAB „LVH Transportas“ bankroto bylą jokie įmonės dokumentai nebuvo pateikti. Analogiška situacija ir BUAB „Pamatai ir pastatai“ bankroto byloje. Šiuo metu R. K. yra UAB „Romvirda“ direktorius, bendrovė juridinių asmenų registre žymima kaip įmonė, per visą savo veiklos laikotarpį registrui nepateikusi nei vienos finansinės atskaitomybės dokumentų.
  6. BUAB „Masena“ banko sąskaitos išrašo duomenimis joks atsiskaitymas su kreditoriais nevyko.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus –septynis 2015 m. vasario 10 d. Kasos išlaidų orderius dėl darbo užmokesčio V. M., R. K., V. A., I. K., V. K., K. M., J. G. išmokėjimo. Šiuos naujai pateiktus dokumentus apeliantai prašo prijungti prie bylos bei vertinti juos sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
  4. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, apelianto naujai pateiktus dokumentus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).
  5. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalis numato, kad, esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas. Taigi, esant nors vienam iš nurodytų požymių, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 2-1128/2014). Pagal formuojamą teismų praktiką, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).
  6. Sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, reikalinga požymių (aplinkybių) visuma, leidžianti daryti pagrįstą išvadą, kad įmonės vadovo veiksmai privedė įmonę prie bankroto, t. y. įstatymas nereikalauja, kad būtų įrodyta įmonės vadovo tyčia, kaip kaltės forma. Įmonės tyčiniam bankrotui konstatuoti pakanka nustatyti, jog įmonės vadovas sąmoningai nevykdė įstatymo nustatytų vadovo pareigų, pažeidė kitus įstatymų reikalavimus, dėl to įmonė galėjo tapti nemokia, nors tyčia tokių padarinių – įmonės nemokumo – ir nesiekė. Tik byloje nustatytų aplinkybių (įmonės vadovo veiksmų ar neveikimo, priimtų sprendimų, sudarytų sandorių ir kt.) visuma suteikia pagrindą spręsti dėl įmonės vadovo kryptingo bei sąmoningo įmonės vedimo prie bankroto, t. y. byloje reikia turėti tiek duomenų, kurių visuma leistų spręsti apie ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų požymių egzistavimą konkrečioje situacijoje, suteikiančių pagrindą įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Tokios praktikos laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje pabrėžiama, kad tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, tačiau reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).
  7. Sprendžiant dėl įmonės vadovo, kaip valdymo organo, veiksmų tinkamumo, reikšminga kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).
  8. Viena iš bendrovės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.
  9. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).
  10. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą įmonės bankroto bylos iškėlimo atveju jos vadovas turi pareigą per teismo nustatytą laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti įmonės bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
  11. Byloje esančio VĮ „Registrų centras“ išrašo iš JAR duomenimis nustatyta, kad R. K. UAB „Masena“ vadovu buvo nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2015 m. gruodžio 22 d., t. y. iki nutarties dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo įsiteisėjimo dienos. Nuo 2015 m. sausio 13 d. apeliantas buvo vieninteliu bendrovės akcininku. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Pagal šią normą paprastai bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus turi perduoti buvęs (paskutinis) vienasmenis valdymo organas – vadovas. Perduoti įmonės turtą ir dokumentus bankroto administratoriui gali būti įpareigoti ir kiti asmenys (ankstesnis įmonės vadovas, faktinis vadovas, savininkas ir kt.), jeigu bylos duomenys patvirtina, jog turtas ir dokumentai yra pas šiuos asmenis ir nebuvo perduoti paskutiniam de jure įmonės vadovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-890-381/2017).
  12. Apelianto teigimu, visas savo akcijas jis pardavė E. J. bei perdavė pastarajam bendrovės buhalterinius dokumentus bei turtą, tačiau šių aplinkybių pagrįsti negali, nes jas patvirtinančius dokumentus yra praradęs. Vienok, trečiojo asmens nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jis nebėra UAB „Masena“ vadovas ir neprivalo vykdyti įstatyme įtvirtintų įpareigojimų.
  13. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ), perleidžiant uždarosios akcinės bendrovės nematerialiąsias akcijas pagal sandorį, nuosavybės teisės į akcijas įgijimo pagrindas yra sandoris, o momentas, nuo kurio įgijėjas įgyja nuosavybės teisę į jas, yra įrašų akcijas perleidžiančio asmens ir jas įgyjančio asmens akcijų sąskaitose įrašymas; uždarosios akcinės bendrovės nematerialiosios akcijos savininku, turinčiu teisę disponuoti įsigytu turtu, asmuo tampa ne nuo sandorio perleisti nematerialiąsias akcijas sudarymo momento, bet nuo to momento, kai jo vardu atidaroma asmeninė vertybinių popierių sąskaita, t. y. nuosavybės teisė į nematerialiąsias akcijas pereina jas įrašius į įgijėjo sąskaitą; taigi nuosavybės teisei į nematerialiąsias akcijas atsirasti turi būti dvi sąlygos: 1) rašytinės formos sutartis, kurios pagrindu tokios akcijos perleidžiamos kitam asmeniui (kitiems asmenims); 2) nematerialiųjų akcijų perleidimo fakto užfiksavimas akcijas perleidusio ir įgijusio asmenų vertybinių popierių sąskaitose (ABĮ 46 straipsnio 2-4 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2010).
  14. Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu bei kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad E. J., kurį apeliantas nurodo esant bendrovės akcijų įgijėju ir vadovu, neįgijo nuosavybės teisių į apelianto akcijas, nes byloje nėra duomenų apie asmeninės vertybinių popierių sąskaitos jo vardu sutvarkymą, kaip būtinos sąlygos nuosavybės teisėms įgyti. Kadangi priimti sprendimą dėl vadovo paskyrimo gali tik įmonės akcininkai (ABĮ 37 straipsnio 3 dalis), tokiu būdu apelianto akcentuojamas 2015 m. vasario 12 d. UAB „Masena“ vienintelio akcininko E. J. sprendimas, kuriuo remiantis pastarasis nuo 2015 m. vasario 12 d. neva tapo bendrovės vadovu, neturi teisinės galios, nes, atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, E. J. įmonės akcijų nebuvo įgijęs. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje teismo nutartyje padarytai išvadai, jog už duomenų apie įmonę (turto ir dokumentų) perdavimą bankroto administratoriui yra atsakingas R. K., kuris savo ruožtu jokių įmonės finansinių dokumentų bei turto bankroto administratoriui nėra perdavęs (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Kaip minėta anksčiau, pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų ir turto neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Patikimų svarbias priežastis turtui ar dokumentams neperduoti bankroto administratoriui patvirtinančių įrodymų apeliantas teismui nepateikė (CPK 185 straipsnis). Tai patvirtina esant byloje nustatytą ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą bendrovės tyčinio bankroto požymį.
  15. Byloje esančios 2015 m. vasario 4 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties (toliau – Sutartis) duomenimis, UAB „Masena“ perleido savo 31 195,81 Eur dydžio reikalavimo teisę UAB „Ageras“ į restruktūrizuojamą UAB „SGS Projektai“ už 7 500,00 Eur (3 punktas). Nurodytos sumos išmokėjimą patvirtina byloje esantis 2015 m. vasario 6 d. Pinigų priėmimo kvitas Nr. 001, kurio duomenimis pinigus UAB „Ageras“ direktorius sumokėjo UAB „Masena“ direktoriui R. K. Tačiau byloje esančios UAB „Masena“ banko sąskaitos išrašo duomenimis nurodyta suma į įmonės banko sąskaitą nebuvo įnešta. Pažymėtina, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 6 straipsnio 2 dalis). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus numatytus atvejus. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (BAĮ 12 straipsnio 2 dalis). Apeliantas teigia, kad nurodyti pinigai buvo panaudoti darbuotojų atlyginimams išmokėti. Prie atskirojo skundo pridėti septyni 2015 m. vasario 10 d. Kasos išlaidų orderiai patvirtina, kad su darbuotojais buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, tačiau darbuotojams, tarp jų ir pačiam R. K., išmokėta bendra suma sudaro 5 659,20 Eur, o ne 7 500 Eur. Įrodymų, kad būtent ši 7 500 Eur suma buvo panaudota darbuotojų atlyginimams apmokėti, byloje nėra, todėl, teismo vertinimu, apeliantas neįrodė, kad 7 500 Eur suma buvo panaudota įmonės interesais. Be to, kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė pareiškėja, R. K. 2014 m. rugpjūčio 28 d. prašyme VSDFV Vilniaus skyriui gautinas sumas iš UAB „SGS Projektai“ teigė nukreipsiantis įsiskolinimo VSDFV dengimui, tačiau tokių duomenų byloje nenustatyta.
  16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokioms aplinkybėms, kaip darbo užmokesčio išmokėjimas, pagrįsti, liudytojų parodymai nėra leistini įrodymai (CPK 177 straipsnio 3 dalis). Gautos bei išmokėtos lėšos turi būti apskaitytos įmonės buhalterinėje apskaitoje, kaip tai numatyta BAĮ, todėl trečiojo asmens prašymas dėl liudytojų apklausos netenkintinas.
  17. 2014 m. lapkričio 17 d. Vilniaus apskrities VMI Operatyvaus patikrinimo pažymoje nustatyta, kad ūkinės operacijos tarp bendrovės ir UAB „Monikon“ faktiškai nebuvo vykdomos. Bendrovei nepateikus paslaugų suteikimo ir prekių įsigijimo iš UAB „Monikon“ įrodančių dokumentų, bendrovės pinigų mokėjimas minėtai įmonei nepatvirtina, kad buvo atsiskaityta už PVM sąskaitose faktūrose nurodytas prekes ir paslaugas. Todėl yra pagrindas išvadai, kad bendrovės direktorius nemokėjo 85 991,07 Lt UAB „Monikon“. Bendrovei nuo vadovui išmokėtos 85 991,07 Eur išmokų sumos pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 23 straipsnio 1 dalies ir 24 straipsnio 1 dalies nuostatas atsirado pareiga išskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti į biudžetą gyventojų pajamų mokestį nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių pajamų. Bendrovei buvo pavesta patikslinti A klasės pajamų deklaracijas ir deklaruoti išmokėtas 85 991,07 Lt išmokas vadovui R. K. bei jas apmokestinti gyventojų pajamų mokesčiu. Tačiau byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo nurodytus įpareigojimus atliko.
  18. Taip pat 2014 m. lapkričio 17 d. Vilniaus apskrities VMI Operatyvaus patikrinimo pažymoje buvo nustatyta, jog bendrovė 2014 m. liepos mėn. buhalterinės apskaitos registruose apskaitė UAB „Abastas“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras už atliktus statybos darbus ir statybines medžiagas, kurių apmokestinamoji vertė 48 401 Lt ir 10 164,21 Lt pardavimo PVM. Nors bendrovės direktorius R. K. teigė, kad UAB „Abastas“ objekte darbus atliko aštuoni bendrovės darbuotojai, tačiau jos pateiktuose tiriamojo laikotarpio kasos ir banko dokumentuose duomenų apie išmokėtą darbo užmokestį darbuotojams nebuvo rasta.
  19. Be to, minėto patikrinimo metu buvo nustatyta, jog bendrovė nepateikė 2014 m. sausio – vasario mėn. UAB „SGS Projektai“ statybos paslaugų (teiktų objekte Kosmonautų g. 28, Jonavoje) suteikimą įrodančių dokumentų (statybos darbų žurnalo, medžiagų gabenimo važtaraščių, medžiagų priėmimo – perdavimo ir nurašymo aktų). Darbuotojai, kurie, kaip teigė įmonės vadovas, atliko darbus minėtame objekte, nurodytu laikotarpiu įmonėje nedirbo. Pažymoje taip pat padaryta išvada, kad bendrovė pagal UAB "SGS Projektai" išrašytas PVM sąskaitas faktūras paslaugų neperdavė, darbų neatliko, išrašytose PVM sąskaitose faktūrose pavaizduotos ūkinės operacijos faktiškai nebuvo atliekamos, realiai nevyko, todėl išrašyti apskaitos dokumentai nepatvirtina tikrojo ūkinės operacijos turinio, PVM negali būti apmokestinamos BUAB "Masena“ tariamai teikiamos statybos paslaugos.
  20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu 41-45 nutarties punktuose nurodytos aplinkybės dėl įstatymuose įmonės vadovui priskirtų pareigų nevykdymo, įmonės buhalterinės apskaitos netinkamo tvarkymo patvirtina ne vienkartinį, o sistemingą įmonės vadovės neveikimą, dėl kurio negalima nustatyti įmonės veiklos rezultatų ar jos nemokumą lėmusių priežasčių. Tai patvirtina esant byloje nustatyus ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose įtvirtintus tyčinio bankroto požymius.
  21. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus dėl teismo padaryto proceso teisės normų pažeidimo, vertinant 2014 m. lapkričio 17 d. Vilniaus apskrities VMI Operatyvaus patikrinimo pažymą, yra nepagrįsti. Operatyvaus patikrinimo pažymoje yra bendrovės direktorius R. K. parašas, taigi jam šios pažymos turinys yra žinomas. Be to, nurodytus dokumentus pareiškėja 2017 m. kovo 6 d. pateikė teismui ir trečiojo asmens atstovui, tačiau prieštaravimų dėl nurodytų dokumentų prijungimo prie bylos trečiojo asmens atstovas nepareiškė. Pirmosios instancijos teismas nepadarė ir kitų esminių proceso teisės pažeidimų, dėl kurių byla būtų išnagrinėta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
  22. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog trečiojo asmens atlikti veiksmai ir neveikimas atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose numatytus įmonės tyčinio bankroto požymius. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas BUAB „Masena“ bankrotą pripažino tyčiniu ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas BUAB „Masena“ bankrotą tyčiniu iš esmės pripažino pagrįstai. Apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisėtą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
  23. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų skunde išdėstytų argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui.
  24. Nepatenkinus atskirojo skundo, apeliantas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis).

4Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

5Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai