Byla 2A-805/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios akcinės bendrovės Ūkio bankas apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-460-212/2013 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Artera“, atstovaujamos bankroto administratoriaus V. M., ieškinį atsakovui bankrutuojančiai akcinei bendrovei Ūkio bankas dėl įkeitimo sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu, bylos nagrinėjime dalyvaujantys tretieji asmenys: A. R., Visagino miesto 2 – ojo notaro biuro notarė A. S., Viešoji įstaiga Ignalinos atominės elektrinės regiono plėtros agentūra,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas: pripažinti tarp ieškovo ir atsakovo AB Ūkio bankas sudarytą įkeitimo sandorį, įformintą 2009 m. lapkričio 13 d. sutartinio įkeitimo lakštu, niekiniu ir negaliojančiu toje dalyje, kurioje įkeičiami Įrengimai (Įkeitimo objektas Nr. 2, nurodyti sutartinio įkeitimo lakšto priede Nr.1.), priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas nurodė, jog 2007 m. balandžio 3 d. ieškovas, Ignalinos rajono savivaldybės administracija ir Viešoji įstaiga (toliau tekste – VšĮ) Ignalinos atominės elektrinės regiono plėtros agentūra sudarė Ignalinos atominės elektrinės regiono smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programos paramos panaudojimo sutartį Nr. 39-13/8/A. Šia sutartimi ieškovui skirta 295 000 Lt dotacija projektui „Inovacinių technologijų diegimas duonos ir pyrago gaminių gamyboje“ įgyvendinti. Parama, ieškovo teigimu, buvo skirta įsigyti įvairiems kepyklos įrenginiams. Paramos sutarties 4.10 p. numatė, kad paramos gavėjas 5 metus po projekto įgyvendinimo įsipareigoja neparduoti, nenuomoti ir neįkeisti Paramos sutarties priede Nr. 1 išvardinto ilgalaikio turto be raštiško paramos administratoriaus sutikimo.

6UAB „Artera“ ir AB Ūkio bankas 2009 m. spalio 30 d. sudarė Mažo kredito sutartį, kurios užtikrinimui 2009 m. lapkričio 13 d. sutartinio įkeitimo lakštu įkeitė ieškovo už paramos lėšas įgytus įrengimus. Įrengimai bankui įkeisti negavus trečiojo asmens VšĮ Ignalinos atominės elektrinės regiono plėtros agentūros sutikimo, kuris pagal sutartį buvo būtinas.

7Ieškovo manymu, įkeitimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir turi būti pripažintas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu. Įkeitimas prieštaravo, ne tik ieškovą ir paramos davėją siejančiai Paramos sutarčiai, bet ir teisės aktams, reglamentuojantiems paramos fondų veiklą ir teikimo sąlygas.

8Lietuvos Respublikos Ūkio ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. 745 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 536 „Dėl Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 punktu 2008 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 4-345 patvirtino Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo nuostatų įgyvendinimo taisykles (toliau tekste - Taisyklės). Šios taisyklės nustatė reikalavimus priemonių vykdytojams ir išlaidoms, paraiškų pateikimo, vertinimo, atrankos, sprendimo priėmimo bei sutarčių dėl priemonių įgyvendinimo sudarymo procedūras, reglamentavo atsiskaitymo, ataskaitų rengimo, lėšų planavimo ir kontrolės mechanizmus. Pagal Taisyklių 41 punkto nuostatas „priemonės vykdytojas (t. y. programos plane nustatytas viešasis ar privatus juridinis asmuo, atsakingas už priemonės vykdymą, kuris iki nustatytos datos teikia tinkamai užpildytą paraišką Fondo lėšoms gauti ir kuriam skirta Fondo lėšų Programos plano priemonei įgyvendinti), įsigijęs ilgalaikio turto, turi teisę jį perleisti, įkeisti, parduoti, pakeisti jo naudojimo paskirtį jo nenudėvėjęs per nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį, ne trumpesnį, negu nustatyta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme tik gavęs Fondo valdytojo (Lietuvos Respublikos ūkio ministerija) sutikimą“.

9Ieškovas mano, kad bylos dokumentai patvirtina, jog AB Ūkio bankui buvo žinoma apie sudarytą Paramos sutartį, vadinasi buvo žinoma ir apie jos sąlygą, draudžiančią įkeisti įrangą. Bankas nepareikalavo sutikimo įrangą įkeisti, todėl jo elgesys laikytinas neapdairiu ir nerūpestingu bei sudarančiu pagrindą ginčijamą sandorio dalį pripažinti negaliojančia.

10Atsakovo atstovas nesutinka su ieškovo reikalavimais ir prašo ieškinį atmesti. Atsakovo teigimu, Paramos sutarties galiojimo terminas šiuo metu jau baigėsi, Paramos administratorius jokio materialinio teisinio reikalavimo niekam nereiškė. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad turi teisę veikti Paramos administratoriaus vardu. Taip pat ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškininį reikalavimą: kad 295 000 Lt buvo sumokėti, kad už šiuos pinigus ieškovas įgijo įrengimus, už juos tinkamai atsiskaitė ir neturi įsiskolinimo. Teigia, kad Agentūros sutikimas įkeisti įrangą būtų gautas, nes tai gan formalus reikalavimas ir iš esmės situacija dėl sutikimo nebuvimo nesikeistų.

11Trečiasis asmuo – VšĮ Ignalinos atominės elektrinės regiono plėtros agentūra, prašo ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad pagal 2007 m. balandžio 3 d. paramos panaudojimo sutartį UAB „Artera“ skirta dotacija, už kurią buvo įsigyta kepimo įranga. Pagal sutartį įmonė 5 metus negalėjo be agentūros raštiško sutikimo parduoti, nuomoti, įkeisti įgytą įrangą. Trečiasis asmuo paaiškino, jog agentūra sutikimus duodavo gan lengvai, patikrinus visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Svarbu buvo, kad gautas iš paramos turtas tarnautų įmonei, kad įmonė dirbtų, išsaugotų ir plėstų darbo vietas. Įmonės vadovas A. R. nei prieš sudarant įkeitimo sutartį, nei vėliau neprašė sutikimo įrangai įkeisti.

12Trečiasis asmuo A. R. prašo ieškinį atmesti. Teigia, kad sudarydamas įkeitimo sutartį veikė sąžiningai, jokių norminių aktų nepažeidė. Ieškinio pareiškimo dienai 2007 m. balandžio 3 d. Paramos sutarties galiojimas buvo jai pasibaigęs, o teisę reikalauti vykdyti sutarties sąlygas turi ne ieškovas, bet VšĮ Ignalinos atominės elektrinės regiono plėtros agentūra. Teigia, kad agentūra apie įrengimų įkeitimą žinojo ir sutiko, kad įrengimai būtų įkeisti. Tik dėl savo neapdairumo jis raštu nesikreipė į Agentūrą. Paramos sutartį turėjo ir bankas, ir notarė. Sudarydami įkeitimo sutartį nereikalavo Agentūros sutikimo, todėl sprendžia, kad jo nereikėjo.

13Trečiasis asmuo Visagino miesto 2 – ojo notarų biuro notarė A. S. nesutinka su ieškiniu. Nurodė, kad įforminant įkeitimo lakštą, apie tai, kad pagal Paramos sutartį yra draudžiama įrangą įkeisti, jai nebuvo žinoma. UAB „Artera“ pateikė įkeičiamos įrangos vertę ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, todėl nebuvo pagrindo netvirtinti įkeitimo lakšto. Mano, kad vien tai, jog įranga įkeista be Agentūros sutikimo nesudaro pagrindo panaikinti įkeitimo sutartį, nes pati Agentūra šio sandorio neginčija.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15Panevėžio apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino niekiniu ir negaliojančiu Sutartinio įkeitimo lakšto, sudaryto 2009 m. lapkričio 13 d. tarp UAB „Artera“ ir AB Ūkio bankas, dalį, kuria įkeičiami Įrengimai (Įkeitimo objektas Nr. 2), nurodyti sutartinio įkeitimo lakšto priede Nr. 1.

16Teismas konstatavo, kad tiek Paramos sutartis, tiek Ūkio ministro įsakymu patvirtintos Taisyklės nedraudė ieškovui įkeisti turtą, įgytą paramos lėšomis, tačiau tam buvo būtinas Fondo valdytojo (VšĮ Ignalinos atominės elektrinės regiono plėtros agentūros) sutikimas. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad įkeitimo sandorį pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, nėra pagrindo.

17Tačiau įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir ginčijamo sandorio šalių elgesį, teismas pripažino, kad UAB „Artera“ 2009 m. lapkričio 13 d. sudaryta įkeitimo sutartis, dalyje dėl įkeičiamos įrangos, pripažintina niekine ir negaliojančia, nes prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.). Iš byloje esančių duomenų teismas darė išvadą, kad atsakovas BAB Ūkio bankas turėjo žinoti ir žinojo apie Paramos sutartyje esamą sąlygą – būtiną raštišką sutikimą. Šią išvadą teismas daro įvertinęs atsakovo pateiktus dokumentus, iš kurių matyti, kad AB Ūkio bankas, svarstydamas kredito suteikimą UAB „Artera“, įvertino, jog pagal paramos panaudojimo sutartį įmonei suteikta 295 000 Lt dotacija. Bankas konstatavo, kad bendrovės mokumo rodikliai yra prasti ir tai rodo finansinę riziką. Nežiūrint į tai, bankas nepareikalavo, kad UAB „Artera“ pateiktų raštišką Paramos administratoriaus sutikimą. Šios aplinkybės rodo, kad AB Ūkio bankas, sudarydamas įkeitimo sutartį, elgėsi nepakankamai rūpestingai ir sąžiningai.

18III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

19Atsakovas BAB Ūkio bankas apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas.

20Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

211. Pirmos instancijos teismo išvada, jog bankas turėjo žinoti ir žinojo apie ieškovui nustatytą draudimą įkeisti turtą, paremta tik netiesioginiais įrodymais, nors iš tiesų atsakovui ši aplinkybė tapo žinoma tik po to, kai ieškovo bankroto administratorius įkeitimo sandorio sudarymo teisėtumo klausimą iškėlė ieškovo kreditorių susirinkimo metu.

222. Paramos sutartimi ieškovui nustatytus apribojimus pažeidė ne atsakovas, bet ieškovas. Atsakovas ginčo sandorio sudarymo metu elgėsi atsakingai ir sąžiningai. Kadangi įkeitimo sandoris buvo patvirtintas notaro, jam nebuvo kilusi pareiga atlikti teisinės situacijos analizę.

23Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Artera“ prašo skundą atmesti ir palikti galioti nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimą.

24Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

251. Atsakovo siekiamas įrodyti sąžiningumas sudarant sandorį neturi įtakos sandorio pripažinimui niekiniu, tačiau net ir įvertinus apelianto nurodomas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti, jog atsakovas buvo sąžininga sudaromo sandorio šalis.

262. Apelianto teiginiai, jog pirmosios instancijos teismo išvados apie tai, jog atsakovui buvo žinoma apie ieškovui nustatytus draudimus įkeisti turtą, įsigytą iš už paramos lėšas, paremti tik prielaidomis, atmestini, kadangi faktą, apie tai, jog apeliantui buvo žinomas šis draudimas patvirtina byloje esanti paskolos gavėjo finansinių rodiklių analizės medžiaga.

27Trečiasis asmuo Visagino miesto 2 – ojo notarų biuro notarė A. S. su apeliaciniu skundu sutiko. Nurodė, jog įkeitimo sutarties sudarymo metu ieškovas patvirtino, jog jam nenustatyti jokie apribojimai disponuoti turtu, notarui ir atsakovui nebuvo žinoma apie Paramos sutartį ir ja nustatytus suvaržymus.

28IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

30Ieškiniu byloje buvo keliamas 2009 m. lapkričio 13 d. Sutartinio įkeitimo lakšto dalies, kuria ieškovas UAB „Artera“ įkeitė atsakovui AB Ūkio bankas įrenginius, nurodytus Sutartinio įkeitimo lakšto priede Nr. 1, galiojimo klausimas. Ieškovas minėtą sandorio dalį ginčijo remdamasis CK 1.80 straipsniu, reglamentuojančiu imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimą. Įvertinęs tai, jog, nei Paramos sutartis, kuria remiantis ieškovui buvo suteiktos lėšos įrenginių, įkeistų bankui, įsigijimui, nei teisės aktai, reglamentavę VĮ Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo paramos teikimo tvarką, nenustatė draudimo įkeisti turtą, įgytą už paramos lėšas, o tik įpareigojo gauti paramos fondo valdytojo leidimą tokiam sandoriui, pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimų nurodytu pagrindu netenkino. Tačiau nustatęs, jog šalys žinojo apie tai, jog veikia pažeisdamos nustatytus apribojimus, draudžiančius be fondo valdytojo leidimo atlikti bet kokius sandorius su turtu, įgytu už paramos lėšas, pripažino, jog šalys pažeidė byloje vyraujantį viešą interesą, gerą moralę ir esant byloje išdėstytų aplinkybių visumai, pripažino sandorį negaliojančiu CK 1.81 straipsnio pagrindu, t. y. kaip prieštaraujantį viešai tvarkai ir gerai moralei.

31Apeliantas su teismo išvadomis nesitinka, mano, jog byloje neįrodytas faktas, jog jam buvo žinoma apie sąlygas, draudžiančias sudaryti įkeitimą, todėl jis laikytinas sąžininga sandorio šalimi, kuriai negali būti taikomi sandorio negaliojimo padariniai, numatyti CK 1.81 straipsnio 2 dalyje.

32Teisėjų kolegija prieš vertindama apeliacinio skundo argumentus visų pirma pažymi, jog nagrinėjamu atveju ieškinys ir jo reikalavimai buvo grindžiami CK 1.80 straipsnio pagrindu, tačiau nenustačius pagrindų šio sandorio negaliojimo pagrindui taikyti, bei siekiant apginti viešą interesą, teismas pripažino ginčijamo sandorio dalį negaliojančia vadovaudamasis CK 1.81 straipsnio pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama nuostata, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2008).Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę ginčo įvertinimui parinkti atitinkamą teisinę kvalifikaciją, tačiau ar šiuo atveju pagrįstai pripažinta, jog ginčijamo sandorio dalis prieštarauja viešajai tvarkai, ir ar buvo pagrindas šio sandorio negaliojimo pagrindui taikyti, apeliacinės instancijos teismas įvertins susipažinęs su bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais.

33Sandoris – civilinėje apyvartoje dominuojantis civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindas (CK 1.136 str. 2 d.); sudarydami sandorius asmenys, veikdami civilinių teisinių santykių dalyvių autonomijos principo pagrindu, įgyvendina savo civilinį teisnumą. Civilinių teisinių santykių subjektų autonomijos principas nėra absoliutus - įgyvendindami civilines teises ir vykdydami pareigas, asmenys negali pažeisti imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų (CK 1.137 str.). Kai sandorio sudarymu pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai ar viešasis interesas, tokie pažeidimai šalinami ir pažeistos teisės ginamos taikant sandorio negaliojimo institutą, t. y. jį nuginčijant ar pripažįstant niekiniu (CK 1.78 str.). Sandorio negaliojimo instituto esmė yra ta, kad negaliojantis sandoris nesukelia tų padarinių, kurių siekė jo dalyviai, jis sukelia sandorio negaliojimo padarinius. Viešajai tvarkai prieštaraujantys sandoriai yra niekinių sandorių rūšis - pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Viešąją tvarką pažeidžiančių niekinių sandorių institutas yra skirtas viešojo intereso, t. y. ne tik privačiam asmeniui, bet visai visuomenei ar jos didelei daliai svarbių vertybių, apsaugai. Viešajai tvarkai prieštaraujančio sandorio negaliojimui taikytinos CK 1.78 straipsnio 5 dalies taisyklės: reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo, suinteresuotu asmeniu šiame kontekste laikytinas asmuo, turintis teisinį interesą, t. y. toks, kurio teisėms ir pareigoms niekinio sandorio negaliojimas turi įtakos; niekinio sandorio teisinius padarinius ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva), nepriklausomai nuo dalyvaujančių byloje asmenų reiškiamų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2010).

34Viešojo intereso gynimas yra vieno pagrindinių privatinės teisės principų – dispozityvumo principo, pagal kurį kiekvienas pats gina savo pažeistą teisę, išimtis, nustatyta siekiant apginti silpnesniosios šalies, kuri ne visada gali kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jos subjektinę teisę, bei asmenų, negalinčių savarankiškai pasinaudoti teise į gynybą, teises ir (ar) teisėtus interesus. Viešojo intereso gynimą civiliniame procese nulemia ir kitos priežastys, viena jų – privatinių santykių įvairovė, nes yra tokių civilinės teisės pošakių ir institutų, kurių visuomeninis reikšmingumas yra didesnis nei kitų. Viešasis ir privatus interesai koegzistuoja ir iš dalies sutampa. Tokios sutapties buvimas – dar viena priežasčių, dėl kurių civiliniame procese turi būti ginamas viešasis interesas. Teisės doktrinoje nėra suformuluotos viešojo intereso sąvokos, tai – neapibrėžtas teisės institutas, kurio turinį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas. Sąvoka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismas privalo taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus, vadovaudamasis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2009).

35Nagrinėjamu atveju vertinamas Sutartinio įkeitimo lakšto, sudaryto tarp ieškovo ir atsakovo, dalies, kuria atsakovui buvo įkeisti tam tikri įrenginiai, teisėtumas ir pagrįstumas. Šio klausimo įvertinimui svarbu atskleisti sandorio sudarymo aplinkybes ir jų įtaką viešajam interesui. Kaip nustatyta, 2007 m. balandžio 3d. Ignalinos rajono savivaldybės administracija (mokėtojas), VšĮ Ignalinos atominės elektrinės regiono plėtros agentūra (Programos administratorius) ir UAB „Artera“ (Paramos gavėjas) sudarė Ignalinos atominės elektrinės regiono smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programos paramos panaudojimo sutartį Nr. 39-13/8/A. Šia sutartimi UAB „Artera“ iš Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo fondo skirta finansinė parama iki 295 000 Lt, kuri turėjo būti panaudota UAB „Artera“ pateikto projekto „Inovacinių technologijų diegimas duonos ir pyrago gaminių gamyboje“ įgyvendinimui. Už skirtą paramą UAB „Artera“ įsigijo kepyklos įrenginius, išvardintus minėtos sutarties priede Nr. 1 (t. 1, b. l. 8-14). UAB „Artera“ įsipareigojo 5 metus po projekto įgyvendinimo neparduoti, nenuomoti ir neįkeisti Sutarties priede Nr. 1 išvardinto ilgalaikio turto be raštiško Paramos administratoriaus sutikimo (Sutarties 4.10 p.). Nepaisant nustatytų įpareigojimų, UAB „Artera“ ir AB Ūkio bankas 2009 m. spalio 30 d. sudarė mažo kredito sutartį, kurios pagrindu ieškovui suteiktas 306 000 Lt kreditas iki 2014 m. spalio 1 d., o šios prievolės tinkamam įvykdymui ieškovas bankui įkeitė nekilnojamąjį turtą ir kepyklos įrangą, įgytą pagal Paramos sutartį (t. 1, b. l. 15-42, 156-159).

36Atskleidus šalis siejančius sandorius matyti, jog šiuo atveju ieškovas siekdamas užtikrinti jo sutartinių įsipareigojimų bankui vykdymą įkeitė turtą, kuris buvo įsigytas naudojantis VĮ Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo (toliau tekste ir Fondas) lėšomis. Fondas yra valstybės pinigų fondas, įsteigtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos VĮ Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymu, kurio tikslas - – kaupti ir naudoti lėšas Fondo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytiems poreikiams finansuoti (Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. 745 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 536 „Dėl valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ 1-3 p.). Tarp poreikių, fondo lėšų naudojimui, numatytas ir lėšų panaudojimas neigiamiems socialiniams ir ekonominiams Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo padariniams Lietuvos Respublikos Ignalinos atominės elektrinės regione sušvelninti (VĮ Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo 5 str. 3 p.). Teisėjų kolegija pažymi, jog fondo steigimo ir naudojimo kontrolė, neabejotinai patenka į santykius, apimančius viešą interesą. Tam tikrų fondų lėšomis finansuojami projektai, susiję ne su konkretaus ūkio subjektų, bet tam tikros visuomenės dalies ar regiono interesų tenkinimu, teismų praktikoje pripažįstami viešaisiais interesais, kadangi reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Ieškovui, nagrinėjamu atveju, Fondo lėšos buvo suteiktos projekto „Inovacinių technologijų diegimas ir duonos ir pyrago gaminių“ įgyvendinimui. Ieškovas, pasinaudojęs šia parama įgijo ne tik teisę į paramą, bet ir įsipareigojo laikytis teisės aktais nustatytų įpareigojimų, bei nepažeisti viešos tvarkos ir geros moralės nuostatų. Todėl akivaizdu, jog šios bylos nagrinėjimas susijęs ne tik su privačiais bylos šalių interesais, kurie atsispindi šalių sudarytuose sandoriuose, bet ir su tikslinių fondų lėšų tinkamo panaudojimo užtikrinimu, kas neabejotinai lemia viešo intereso byloje buvimą, bei teismo poreikį apsaugoti jį, tačiau ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino buvus viešos tvarkos ir geros moralės pažeidimą, bus nustatyta įvertinus, ar atsakovui ir kitoms bylos šalims buvo žinomos aplinkybės dėl paramos lėšomis įsigytų įrenginių panaudojimo apribojimų.

37Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog bankas netinkamai ir aplaidžiais vykdęs jam pavestas funkcijas sudarė ginčo sandorį, kuriuo įkeitė ieškovui priklausančią įrangą, įsigytą VĮ Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo lėšomis, kurios perleidimo ir įkeitimo sandoriams buvo nustatyti apribojimai, ir taip pažeidė viešąją tvarką ir geros moralės principus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog atsakovo skundo argumentai, kuriais siekiama įtikinti, jog jam tik ieškovo bankroto byloje buvo atskleisti ribojimai draudžiantys sudaryti už Fondo lėšas įgytos įrangos įkeitimo sandorius, nelaikyti pagrįstais ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų šiuo klausimu. Vertinant ar bankas galėjo žinoti/turėjo žinoti apie Paramos sutarties sąlygas, pažymėtina, jog atsakovas šioje byloje yra bankas – finansų įstaiga. Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintas atsakingo skolinimo principas – finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą skolinti, be kita ko, privalo įsitikinti, kad kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus. Taigi bankas, skolindamas pinigus, privalo elgtis apdairiai, rūpestingai ir, prieš suteikdamas kreditą, turi susipažinti su asmens, kuris pageidauja gauti kreditą, turtine padėtimi bei gebėjimu įvykdyti sutartines prievoles ir grąžinti kreditą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2014). Vadinasi, kredito įstaiga dar prieš suteikdama kreditą ir sudarydama jo grąžinimą užtikrinančius sandorius turi surinkti apie klientą bei ketinamą prievolėms įvykdyti įkeistiną turtą informaciją, kuri užtikrintų ne tik šalis siejančių teisinių santykių stabilumą, bet ir atitiktų bendrąją pareigą veikti apdairiai ir rūpestingai. Bylos duomenys patvirtina, jog jau pildydamas paraišką dėl kredito suteikimo/pertvarkymo, ieškovas nurodė turintis kreditorinių įsipareigojimų (Prašymo suteikti kreditą 3.4. punktas, t. 3., b. l. 4). AB Ūkio bankas Ukmergės filialo vadybininkas vertindamas ieškovo verslo planą ir teikdamas išvadas dėl kreditavimo atsakovo paskolų komitetui nurodė, jog ieškovui buvo suteikta Fondo parama, skirtos dotacijos (t. 3, b. l. 11). Tai leidžia pagrįstai teigti, jog atsakovui buvo žinoma apie ieškovui suteiktą paramą, šią aplinkybę atsakovas patvirtina ir apeliaciniame skunde (apeliacinio skundo 9 punktas, t. 3, b. l. 89). Žinojimas apie paramos suteikimą, sąlygojo banko pareigą pasidomėti šios paramos suteikimo ir naudojimosi sąlygomis, įvertinti ar paramos suteikimas nenustatė įmonės veiklos ir turto disponavimo apribojimų. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįrodė ir neįrodinėjo, jog įvykdė savo pareigą pasidomėti, ar sudarydamas įkeitimo sandorį nepažeidžia sandorio šalių interesų ir viešo intereso, nors ši pareiga jam turėjo būti žinoma ne tik kaip savo srities profesionalui, bet ir kaip verslo subjektui, sudarančiam tokios srities sandorius.

38Verslo subjekto, kurio veikla susijusi su finansinių paslaugų teikim, statusas įpareigoja ne tik rinkti informaciją apie potencialius klientus, jų prievolėms įvykdyti teikiamą turtą, jam taikomus disponavimo apribojimus, bet ir sekti teisės aktus, aktualius jo tiesioginei veiklai vykdyti. Todėl net atsakovui ir neigiant, jog apie ieškovo įkeistiems įrenginiams taikomus disponavimo apribojimus jam buvo žinoma ginčo sandorio sudarymo metu, nepaneigiama, jog atsakovui buvo žinoma, ar turėjo būti žinoma apie viešai skelbiamo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. 745 Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 536 „Dėl valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ nuostatas ir jį papildančius teisės aktus, tarp kurių ir Ūkio ministro 2008 m. rugpjūčio 1 d. įsakymas Nr. 4-435 Dėl valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo nuostatų įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatančius turto, įgyto naudojantis struktūrinių fondų lėšomis, disponavimo apribojimus (CK 1.6 str.).

39Išdėstytos aplinkybės leidžia pritarti pirmosios instancijos teismui, jog atsakovui ne tik turėjo, bet ir buvo žinoma, prieš sudarant ginčo sandorį, apie sąlygas, draudžiančias sudaryti įrenginių įkeitimą, tačiau tam kelią užkertančių veiksmų nebuvo imtasi (pvz., pareikalauta kito turto, kuri būtų įkeistas, siekiant užtikrinti reikalavimų įvykdymą). Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiga užtikrinti atsakingo skolinimo principų laikymąsi nustatyta būtent atsakovui (finansų įstaigai), todėl jis jos negali perkelti notarui, patvirtinusiam ginčo sandorį. Visų pirma pažymėtina, jog šioje byloje nekeliamas notaro veiklos teisėtumo klausimas, todėl jo atlikti veiksmai, tvirtinant ginčo sandorį vertintini tik tiek, kiek būtina nustatyti, ar notarui buvo žinoma apie įrenginių įkeitimui taikomus apribojimus, bei ar tai vykdant notaro veiklą jam turėjo būti žinoma.

40Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo šiuo atveju būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 str. 1 d.). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 str. 1 d.). Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Šiuo atveju ginčo sandorį tvirtinęs notaras nurodė, jog jis prieš sudarydamas sandorį įvertino, ar įkeičiami objektai priklauso ieškovui nuosavybės teise (tai patvirtino ieškovo pateiktos sąskaitos-faktūros ir sutartys), ar įkeičiamo turto vertė pakankama užtikrinti prievolę, bei ieškovui užtikrinus, jog nėra kitų apribojimų draudžiančių sudaryti ginčo sandorius, patvirtino Sutartinio įkeitimo lakštą. Teisėjų kolegijos vertinimu, notaras šiuo atveju teisėtai ir pagrįstai atliko tvirtinamąjį įrašą Sutartinio įkeitimo lakšte. Notaras įvertino sandorio šalių tapatybę, sandoriu įkeičiamų daiktų priklausymą ieškovui, todėl neturėjo pagrindo atsisakyti tvirtinti sandorį, kadangi pagal jam patektus dokumentus, akivaizdu, jog nebuvo atskleista aplinkybė apie taikomus ribojimus įrangos įkeitimo sandoriams atlikti. Šiai išvadai pritaria ir pats apeliantas (t. 3, b. l. 90).

41Vertinant sandorio šalių veiksmus sudarant ginčo sandorį taip pat negalima nepaminėti to, jog paramos gavėjas (UAB „Artera“) privalėjo išviešinti paramos gavimą, t. y. informuoti visuomenę, kad galimi pareiškėjai, tikslinės grupės ir visuomenė daugiau sužinotų apie teikiamą paramą iš Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo fondo (Paramos sutarties 4.1. p., t. 1, b. l. 9-10), tačiau to tinkamai neatliko, dėl ko ir sandorį tvirtinusiam notarui apribojimai, taikytini įrenginių įkeitimui, nebuvo žinomi. Tačiau ši aplinkybė, jog ieškovas neišviešino paramos suteikimo fakto, neatleidžia atsakovo nuo sandorio pripažinimo niekiniu pasekmių. Kaip nustatyta byloje, nors ieškovas ir neatliko jam nustatytos išviešinimo pareigos, atsakovui, kaip savo srities profesionalui, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, buvo žinoma, apie įrangos įkeitimui taikomus apribojimus, tačiau nepaisant to jis priėmė iš ieškovo tokio pobūdžio prievolės įvykdymo užtikrinimą ir taip pažeidė viešąją tvarką ir geros moralės reikalavimus, kas sudarė pagrindą ginčijamo sandorio dalį, kuria atsakovui įkeista ieškovui priklausanti įranga, pripažinti niekine ir negaliojančia.

42Atsakovo argumentai dėl jo kaip sąžiningos sandorio šalies yra paneigti nustačius jam taikytų pareigų nevykdymą, be to, sandorio šalių sąžiningumas neturi reikšmės sprendžiant dėl sandorio galiojimo ar restitucijos taikymo, nes pripažinus, jog abi ginčijamo sandorio šalys žinojo, jog sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, tačiau nepaisant to jį sudarė, sandoris pripažįstamas niekiniu ir negalioja, o restitucija netaikoma (CK 1.81 str. 1 ir 2 d.). Aplinkybė, kad šiuo metu yra pasibaigęs 5 metų laikotarpis po projekto įgyvendinimo neparduoti, nenuomoti ir neįkeisti Sutarties priede Nr. 1 išvardinto ilgalaikio turto be raštiško Paramos administratoriaus sutikimo (Sutarties 4.10 p.), nesudaro pagrindo palikti galioti viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantį sandorį, priešingu atveju būtų pažeisti civilinių teisinių santykių teisėtumo, teisingumo ir sąžiningumo principai.

43Atsakovo apeliacinio skundo netenkinus, o ieškovui neprašius atlyginti jo bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas nesprendžiamas (CPK 98 str. 1 d.).

44Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

45Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas: pripažinti tarp ieškovo ir... 5. Ieškovas nurodė, jog 2007 m. balandžio 3 d. ieškovas, Ignalinos rajono... 6. UAB „Artera“ ir AB Ūkio bankas 2009 m. spalio 30 d. sudarė Mažo kredito... 7. Ieškovo manymu, įkeitimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir... 8. Lietuvos Respublikos Ūkio ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 9. Ieškovas mano, kad bylos dokumentai patvirtina, jog AB Ūkio bankui buvo... 10. Atsakovo atstovas nesutinka su ieškovo reikalavimais ir prašo ieškinį... 11. Trečiasis asmuo – VšĮ Ignalinos atominės elektrinės regiono plėtros... 12. Trečiasis asmuo A. R. prašo ieškinį atmesti. Teigia, kad sudarydamas... 13. Trečiasis asmuo Visagino miesto 2 – ojo notarų biuro notarė A. S.... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. Panevėžio apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį... 16. Teismas konstatavo, kad tiek Paramos sutartis, tiek Ūkio ministro įsakymu... 17. Tačiau įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir ginčijamo sandorio šalių... 18. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 19. Atsakovas BAB Ūkio bankas apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos... 20. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 21. 1. Pirmos instancijos teismo išvada, jog bankas turėjo žinoti ir žinojo... 22. 2. Paramos sutartimi ieškovui nustatytus apribojimus pažeidė ne atsakovas,... 23. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Artera“ prašo... 24. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:... 25. 1. Atsakovo siekiamas įrodyti sąžiningumas sudarant sandorį neturi įtakos... 26. 2. Apelianto teiginiai, jog pirmosios instancijos teismo išvados apie tai, jog... 27. Trečiasis asmuo Visagino miesto 2 – ojo notarų biuro notarė A. S. su... 28. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 29. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 30. Ieškiniu byloje buvo keliamas 2009 m. lapkričio 13 d. Sutartinio įkeitimo... 31. Apeliantas su teismo išvadomis nesitinka, mano, jog byloje neįrodytas faktas,... 32. Teisėjų kolegija prieš vertindama apeliacinio skundo argumentus visų pirma... 33. Sandoris – civilinėje apyvartoje dominuojantis civilinių teisių ir... 34. Viešojo intereso gynimas yra vieno pagrindinių privatinės teisės principų... 35. Nagrinėjamu atveju vertinamas Sutartinio įkeitimo lakšto, sudaryto tarp... 36. Atskleidus šalis siejančius sandorius matyti, jog šiuo atveju ieškovas... 37. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog bankas netinkamai ir aplaidžiais... 38. Verslo subjekto, kurio veikla susijusi su finansinių paslaugų teikim,... 39. Išdėstytos aplinkybės leidžia pritarti pirmosios instancijos teismui, jog... 40. Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo šiuo atveju būtina atsižvelgti... 41. Vertinant sandorio šalių veiksmus sudarant ginčo sandorį taip pat negalima... 42. Atsakovo argumentai dėl jo kaip sąžiningos sandorio šalies yra paneigti... 43. Atsakovo apeliacinio skundo netenkinus, o ieškovui neprašius atlyginti jo... 44. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 45. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti...