Byla 2A-343/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) bei Egidijaus Žirono, sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei, dalyvaujant: ieškovui V. V. , atsakovą atstovaujančių institucijų atstovams V. V. , E. Š. , prokurorui Vytautui Kirdeikiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ir atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujančios institucijos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 19 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-424-230/2008 pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Trečiasis asmuo byloje G. G. .

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas V. V. 2007 m. rugsėjo 24 d. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 85 019,76 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

4Ieškovas nurodė, kad žala jam padaryta dėl neteisėtų trečiojo asmens G. G. veiksmų. Kauno miesto VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos inspektorius G. G. , žinodamas apie likviduojamos AB „Kauno elektra“ turto pardavimą varžytynėse, apie tai, kad dėl šio turto varžytynėse dalyvauja ir jo uošvis J. B. , pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi ir viršydamas įgaliojimus, 2002 m. gegužės 23 d. patalpose, kur turėjo vykti varžytynės, neteisėtai sulaikė ir į Kauno miesto VPK pristatė UAB „Selvita“ direktorių A. J. bei ieškovą V. V. . Dėl šių neteisėtų veiksmų G. G. teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 ir 2 dalis, o nukentėjusiajam ieškovui pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, jo dydžio klausimą perduodant svarstyti civilinio proceso tvarka. Ieškovui buvo neteisėtai sukliudyta dalyvauti varžytynėse ir nusipirkti jam reikalingą daiktą - sandėlį, kuris buvo reikalingas saugoti ir sandėliuoti jo turimas elektros variklių detales. Detalės buvo įsigytos ir saugomos pagal panaudos sutartį likviduojamos AB „Kauno elektra“ patalpose. Ši įmonė informavo ieškovą, kad jis iki 2002 m. birželio 20 d. atsiimtų jam priklausantį turtą - detales. Šių detalių dėl jų specifinės paskirties nebuvo galima transportuoti, kadangi jos itin greitai pažeidžiamos. Buvo būtina detales toliau palikti AB „Kauno elektra“ patalpose, dėl ko ieškovui iškilo būtinybė įsigyti sandėlį. Detales ieškovas pageidavo parduoti Rusijos įmonėms, su jomis vedė derybas, tačiau dėl specialios įrangos transportavimui neturėjimo tos įmonės negalėjo detalių nupirkti, todėl ieškovas privalėjo užtikrinti tolesnį detalių sandėliavimą. Dėl trečiojo asmens G. G. neteisėtų veiksmų buvo sukliudyta ieškovui dalyvauti turto pardavimo varžytynėse ir jis prarado galimybę įsigyti reikiamas patalpas. Netekęs galimybių sandėliuoti detales, įsigytas už 77 427,92 Lt, ieškovas buvo priverstas jas parduoti kaip metalo laužą ir gavo tik 7 884,70 Lt pajamų. Ieškovo patirtą turtinę žalą sudaro 69 543,22 Lt skirtumas tarp detalių įsigijimo kainos ir pajamų, gautų jas pardavus į metalo laužą. Be šios žalos ieškovas dar patyrė 15 477,44 Lt turtinę žalą dėl negauto darbo užmokesčio nuo 2002 m. spalio 4 d. iki 2006 m. birželio 29 d. (44 mėnesiai, mėnesinis darbo užmokestis - 351,76 Lt), nes dėl neteisėtų trečiojo asmens veiksmų buvo sužlugdyta UAB „Selvita“ veikla, kurioje ieškovas dirbo. 2006 m. birželio 29 d. ieškovui nustatytas neįgalumas, jam mokama pašalpa, todėl už vėlesnį laikotarpį žalos priteisti jis neprašo. Ieškovui padaryta turtinė žala iš viso sudaro 85 020,66 Lt. Ieškovas pažymėjo, kad dėl neteisėto sulaikymo jis patyrė pažeminimą, apie jį buvo suformuota neigiama nuomonė, todėl ieškovo kaip žmogaus ir darbuotojo reputacija buvo sugadinta. Dėl patirtų neigiamų išgyvenimų, sveikatos sutrikimo, pasitikėjimo savimi sumažėjimo, sumenkusių galimybių susirasti kitą darbą ieškovas prašo priteisti 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

5Kauno apygardos teismas 2008 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškovo V. V. ieškinį patenkino iš dalies - priteisė iš Lietuvos valstybės 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė.

6Sprendime nurodoma, jog reikalavimas priteisti turtinę ir neturtinę žalą grindžiamas neteisėtais trečiojo asmens G. G. veiksmais, kuriais buvo atimta galimybė ieškovui dalyvauti likviduojamos AB „Kauno elektra“ parduodamo turto varžytynėse. Šio pareigūno neteisėti veiksmai nustatyti teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, o nukentėjusiesiems A. J. ir V. V. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, jo dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Iš ieškovo pateiktų sąskaitų faktūrų nuorašų matyti, kad ieškovas 1999 m. spalio – 2000 m. rugpjūčio mėnesiais iš AB „Kauno elektra“ įsigijo įvairių įrengimų ir detalių už 77 427,92 Lt sumą. Pasaugos sutarties ir priėmimo-perdavimo akto nuorašai patvirtina, kad ieškovo įgytos detalės 65 566,56 Lt sumai buvo perduotos saugoti AB „Kauno elektra“ patalpose. 2002 m. birželio 3 d. pranešimu AB „Kauno elektra“ nutraukė pasaugos sutartį ir nurodė ieškovui iki 2002 m. birželio 20 d. atsiimti saugomą turtą. Ieškovo ketinimą dalyvauti 2002 m. gegužės 23 d. parduodamo AB „Kauno elektra“ turto varžytynėse patvirtina duomenys apie pradinio įnašo įmokėjimą, varžytynėse dalyvavusių asmenų sąrašas, duomenys apie vėlesnį įnašo gražinimą. Ieškovas varžytynėse planavo įsigyti siurblinę ir sandėlį. Teismo įsitikinimu, ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp neteisėto jo sulaikymo varžytynių metu ir atsiradusios turtinės žalos. Neteisėtais veiksmais ieškovui buvo sutrukdyta dalyvauti varžytynėse, tačiau net ir dalyvavus ieškovui varžytynėse negalima daryti kategoriškos išvados, jog jis būtų įsigijęs sandėlį, kadangi sandėlį pagal varžytynių dieną sudarytą preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį įgijo kitas asmuo K. S. . Ieškovas jokiais įrodymais nepatvirtino aplinkybės, kad saugomos detalės negalėjo būti transportuojamos dėl jų ypatingo pažeidžiamumo, kad išvežus jos neteko vertės ir buvo tinkamos parduoti tik į metalo laužą. Ieškovas neįrodinėjo, kad jis bandė AB „Kauno elektra“ teritorijoje ar kitur išsinuomoti patalpas detalių sandėliavimui. Po minėtų varžytynių dar buvo parduodamos ir kitos tuo pačiu adresu buvusios patalpos, todėl ieškovas turėjo galimybę įsigyti kitas sandėliavimui reikalingas patalpas. Tai patvirtina ir 2002 m. spalio 1 d. skelbimas spaudoje apie parduodamas patalpas, tarp jų ir sandėlį. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad tiek įrengimai, tiek detalės ieškovo buvo įgyti beveik prieš dvejus metus iki varžytynių, todėl jis turėjo galimybę klausimą dėl jų panaudojimo ar pardavimo išspręsti anksčiau. Ieškovo pateiktas su UAB „Selvita“, kurios direktoriaus pavaduotoju buvo ieškovas, 2000 m. rugsėjo 10 d. sudarytas ketinimų protokolas neįrodo, kad planuotas verslas gaminti elektros variklius žlugo dėl trečiojo asmens neteisėtų veiksmų. Įrodymų, jog ieškovo ir UAB „Selvita“ ketinimai vystyti elektros variklių gamybą buvo kaip nors realizuojami, nepateikta. Ieškovas savo verslo planus aiškino įvairiai: vienu atveju, kad planavo kartu su UAB „Selvita“ gaminti elektros variklius, kitu atveju, kad detales planavo parduoti Rusijos įmonėms. Teismas nusprendė, kad neteisėtais veiksmais užkirstas kelias ieškovui dalyvauti varžytynėse negali būti priežastimi, dėl kurios ieškovas patyrė turtinę žalą. Tai, kad ieškovas įsigytus įrengimus ir detales turėjo parduoti į metalo laužą, galėjo sąlygoti daugybė priežasčių. Net ir darant prielaidą, kad ieškovas varžytynėse būtų įsigijęs sandėlį, nėra patvirtintos prielaidos, jog šios detalės būtų realizuotos naudingiau ar bent jų įsigijimo verte. Ieškovo nurodyta turtinė žala nėra nei tiesioginė, nei netiesioginė neteisėtų veiksmų pasekmė, todėl ši turtinė žala ir priežastinis ryšys tarp turtinės žalos bei neteisėtų veiksmų laikyti neįrodytais.

7Teismo manymu, neįrodyta turtinė žala ir dėl ieškovo prašomo priteisti netekto darbo užmokesčio, jo netekimą motyvuojant neteisėtais veiksmais sužlugdyta UAB „Selvita“ veikla. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad būtų ieškojęs kito darbo. Ieškovas, teigdamas, kad jis tuo metu negalėjo dirbti fizinio darbo dėl sveikatos būklės, šių aplinkybių nepagrindė. Neįgalumas jam nustatytas tik 2006 m. birželio 29 d., medicininių duomenų apie jo sveikatą ieškinyje nurodytu laikotarpiu nepateikta, o liudytojos D. G. parodymai apie ieškovo sveikatos būklę susiję su laikotarpiu iki 1989 m. Be to, liudytojos parodymai nėra patvirtinti medicininių dokumentų duomenimis. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. 3K-3-263/2007 pagal analogišką A. J. ieškinį, pateiktais išaiškinimais, jog neteisėti veiksmai neatėmė galimybės dirbti kitą darbą ir gauti pajamų, susijusių su darbo santykiais.

8Teismas iš dalies tenkino ieškovo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą. Dėl ieškovo neteisėto laisvės apribojimo, sulaikymo ir pristatymo į policijos komisariatą, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, kadangi policijos pareigūnų buvo išvestas iš varžytynių ten buvusių asmenų akivaizdoje. Teismas nusprendė, jog neteisėtais veiksmais ieškovui buvo padaryta neturtinė žala. Ieškovas neįrodė, kad dėl minėtų veiksmų buvo sutrukdyta jam susirasti kitą darbą, kad būtent dėl šio sulaikymo buvo sutrikdyta jo sveikata. Sulaikymas truko neilgai, todėl negalėjo sukelti esminių neigiamų pasekmių. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad dėl dienraštyje „Laikinoji sostinė“ išspausdintų straipsnių apie neteisėtą UAB „Selvita“ veiklą buvo suformuota neigiama nuomonė apie jį, nustatant neturtinės žalos dydį neturi reikšmės. Šie straipsniai susiję su UAB „Selvita“ veikla, o ieškovas ieškiniu siekia apginti savo asmenines teises. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į aukščiau nurodytą Aukščiausiojo Teismo nutartį, kurioje taip pat buvo analizuojami neturtinės žalos nustatymo kriterijai su ieškovu kartu sulaikytam kitam asmeniui A. J. . Teismo manymu, kelias valandas trukęs sulaikymas, nenustačius dėl šių veiksmų ieškovui padarytos turtinės žalos, kompensuotinas ieškovui priteistina 5 000 Lt dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

9Ieškovas V. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį visiškai patenkinti. Skunde rašoma:

  1. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas realiai ketino dalyvauti varžytynėse ir pirkti jam reikalingą sandėlį. K. S. sandėlio pirkti varžytynėse neketino. Policijos pareigūnams išvedus ieškovą su A. J. iš AB „Kauno elektra“ patalpų, K. S. buvo liepta užsiregistruoti sandėlio pirkimui. Kadangi K. S. neturėjo pinigų už perkamą turtą sumokėti iš karto, o daugiau dalyvių šio turto pirkti nepageidavo, buvo pasirašyta preliminarioji sutartis, o realiai sandėlį jis nupirko ir pinigus sumokėjo žymiai vėliau. Ieškovas varžytynių dieną turėjo pinigų ir būtų sandėlį įsigijęs bei už jį sumokėjęs iš karto. Ieškovas neturėjo realios konkurencijos varžytynių metu įsigyti sandėlį.
  2. Ieškovas bandė išsinuomoti reikalingą sandėlį, tačiau jis nebuvo išnuomotas. Kitų patalpų sandėliavimui ieškovas negalėjo įsigyti, nes kiti pardavinėjami sandėliai buvo daug didesnės kvadratūros ir brangesni.
  3. Ieškovas neturėjo galimybių anksčiau išspręsti klausimų dėl įrengimų ir detalių panaudojimo ar pardavimo. Ieškovas ruošėsi elektrinės įrangos ir prietaisų verslui. Kol detalės buvo saugomos pagal su AB „Kauno elektra“ sudarytą sutartį, ieškovas laukė šios įmonės turto pardavimo, kad galėtų įsigyti reikiamą sandėlį ir suvirinimo pusautomatį, reikalingą detalių surinkimui. Neatėmus iš ieškovo galimybės dalyvauti varžytynėse, jis savo planą būtų įgyvendinęs. Ieškovas prašė kompensuoti jo realiai sumokėtus už detales ir prarastus pinigus. Žala yra pinigų skirtumas, kurio ieškovas negavo pardavus detales kaip metalo laužą. Priežastinis ryšys yra ieškovo sulaikymas, turėjęs įtakos turtinės žalos atsiradimui – ieškovui buvo sutrukdyta dalyvauti varžytynėse, todėl jis prarado galimybę įsigyti detalių sandėliavimui reikalingą sandėlį. Pasaugos pagrindais saugotas detales iš AB „Kauno elektra“ jis turėjo skubiai atsiimti, o nesant galimybės šių detalių transportuoti - jas parduoti kaip metalo laužą už daug mažesnę kainą, nei įsigijo. Ieškovas įrodė, kad saugomos detalės negalėjo būti transportuojamos, nes buvo itin pažeidžiamos.
  4. Dėl G. G. veiksmų buvo sužlugdyta UAB „Selvita“ veikla. Ieškovas neturėjo galimybės gauti analogiško darbo, kurį dirbo UAB „Selvita“, nes po neteisėto sulaikymo jo darbinė reputacija buvo sugadinta. Pokalbiai dėl įsidarbinimo vyko žodine forma, todėl ieškovas negali pateikti tai patvirtinančių įrodymų. Teismas nepagrįstai nesivadovavo jį gydžiusios gydytojos parodymais. Dirbti fizinio darbo ieškovas negalėjo dėl sveikatos. Ieškovas ilgą laikotarpį negavo darbo užmokesčio, kas vertintina kaip jo žala.
  5. Teismas nepagrįstai neturtinę žalą įvertino tik 5 000 Lt dydžiu. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovas solidus, neteistas, išsilavinęs žmogus. Apie ieškovą buvo suformuota neigiama nuomonė, dėl sugadintos reputacijos jis negalėjo susirasti kito vadovaujančio darbo, dėl ko patyrė didesnę neturtinę žalą, negu priteisė teismas. Kaltinimai spaudoje buvo tiesiogiai siejami su ieškovo asmeniu.

10Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui priteistas 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, priteisiant tik 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, o likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Skunde rašoma:

  1. Teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovas nepatyrė turtinės žalos, tačiau netinkamai įvertino ieškovo patirtą neturtinę žalą. Nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007, bei neatsižvelgė į kitas kasacinio teismo nutartis dėl žalos atlyginimo.
  2. Ieškovo dvasiniai nepatogumai buvo trumpalaikiai, jie nesukėlė ilgalaikių ir negrįžtamų pasekmių, todėl priteista neturtinė žala mažintina. Teismas pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, dėl kelių valandų sulaikymo ieškovui priteisdamas neturtinę žalą, kurios dydis neatitinka žalos už trijų mėnesių trukmės neteisėtą suėmimą. Atsižvelgiant į ieškovo patirtus nepatogumus, neigiamų pasekmių nebuvimą ir teisingumo bei protingumo kriterijus, ieškovui priteista neturtinė žala neturėtų viršyti 1 000 Lt.

11Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į ieškovo V. V. ir atsakovo atstovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinius skundus prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo atstovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos skundą patenkinti.

12Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į ieškovo V. V. apeliacinį skundą prašo ieškovo skundą atmesti. Atsiliepime rašoma, kad trečiojo asmens veiksmai negalėjo būti ir nebuvo priežastimi, dėl kurios ieškovas būtų patyręs turtinę žalą. Ieškovas neįrodė, kad detalėms saugoti buvo reikalingas būtent tas sandėlis, kuris buvo pardavinėjamas iš varžytynių, tuo labiau, kai pats ieškovas patvirtino, jog detalės ir įrenginiai buvo saugomi kitame pastate. Prielaidomis pagrįsti ieškovo svarstymai apie turėtą planą pradėti elektros varikių surinkimo verslą. Teismas pagrįstai taikė teisminį precedentą ir konstatavo, jog G. G. neteisėti veiksmai neatėmė iš ieškovo galimybės dirbti kitą darbą ir gauti pajamų. Atsakovo atstovo nuomone, ieškovui priteista neturtinė žala yra per didelė ir yra mažintina. Ieškovas neįrodė, kad dėl neteisėtų veiksmų pablogėjo jo reputacija. Už žiniasklaidoje paskelbtą melagingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją atsako ne valstybės institucijos, o konkreti žiniasklaidos priemonė.

13Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Generalinė prokuratūra atsiliepimu į ieškovo V. V. apeliacinį skundą (atsiliepimas parengtas Kauno apygardos prokuratūros prokuroro) prašė ieškovo skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime rašoma, kad ieškovas neįrodė, jog jo ketinimai vystyti elektros variklių verslą buvo kaip nors realizuojami, kad jis ieškojo galimybių išvengti žalos atsiradimo. Teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovo nurodyta turtinė žala nėra nei tiesioginė, nei netiesioginė neteisėtų veiksmų pasekmė, todėl ši žala ir priežastinis ryšys tarp turtinės žalos ir neteisėtų veiksmų neįrodyti. Teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad būtų ieškojęs kito darbo, tinkamai nepagrindė aplinkybių, jog jis tuo metu negalėjo dirbti fizinio darbo dėl sveikatos būklės. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovui kelių valandų trukmės sulaikymas galėjo būti kompensuojamas mažesnio dydžio žalos atlyginimu, negu ieškovas pareiškė reikalavimą.

14Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujančios institucijos Generalinės prokuratūros atstovas iš dalies pakeitė šios institucijos vardu pateikto rašytinio atsiliepimo dalyką ir prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo atstovo Teisingumo ministerijos apeliacinį skundą patenkinti ir atitinkamai pakeisti teismo sprendimo dalį dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo.

15Apeliaciniai skundai atmetami.

16Dėl viešosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygų

17Viešosios civilinės atsakomybės specifika pasireiškia tuo, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo, šios bylos atveju - valstybė (CK 6.272 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atsakomybės subjekto ypatumai lemia civilinės atsakomybės taikymo valstybei, kaip viešajam asmeniui, ypatumus. Vienas jų yra tas, kad teisė reikalauti iš valstybės žalos atlyginimo asmeniui atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų. Kitas ypatumas yra tas, kad teisės pažeidimo padarymas sukelia valstybės civilinę atsakomybę be kaltės, kaip tai numatyta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Pagal nurodytą teisės normą, žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų procesinių veiksmų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisant konkretaus ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo (teisėjo) kaltės. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei pakanka trijų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų: ikiteisminio tyrimo, prokuratūros ir teisminės valdžios pareigūnų atliktų neteisėtų veiksmų fakto, asmens patirtos turtinės ir/arba neturtinės žalos fakto bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos buvimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2008). Kai už padarytą žalą atsakomybė atsiranda net ir nesant kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Neįrodžius bent vienos iš šių būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

18Trečiojo asmens G. G. vykdant tarnybines pareigas atliktų veiksmų ieškovo atžvilgiu neteisėtumo faktas yra nustatytas ir konstatuotas teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad šioje civilinėje byloje žalos atlyginimo ieškinį pareiškęs ieškovas turėjo įrodyti dvi valstybės civilinės teisinės atsakomybės atsiradimo ir taikymo sąlygas: 1) patirtos turtinės ir neturtinės žalos faktą; 2) priežastinį ryšį tarp neteisėtais pripažintų trečiojo asmens G. G. veiksmų ir ieškovui atsiradusios turtinės ir/arba neturtinės žalos.

19Dėl prašymo priteisti turtinės žalos atlyginimą

20Turtine žala pripažįstami tiesioginiai nuostoliai (asmens turto netekimas, sužalojimas, turėtos išlaidos) ir netiesioginiai nuostoliai (negautos dėl neteisėtų veiksmų pajamos) (CK 6.249 straipsnis). Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovui, siekiančiam civilinės atsakomybės valstybei taikymo, reikia įrodyti, kad patyrė turtinę žalą ir būtent tokio dydžio, kiek nurodė ieškinyje, taip pat tai, kad tokios žalos atsiradimą priežastiniu ryšiu nulėmė konkretūs trečiojo asmens G. G. neteisėti procesiniai veiksmai. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005 ir kt.) laikomasi nuostatos, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti konkrečios bylos aplinkybes. Yra ar ne priežastinis ryšys, sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs faktinius duomenis. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs šios bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė nei faktinio, nei teisinio priežastinio ryšio tarp trečiojo asmens neteisėtų veiksmų (neteisėto ieškovo sulaikymo turto pardavimo varžytynėse metu) ir ieškovo nurodomos jo patirtos turtinės žalos. Su tokia pirmosios instancijos teismo teisine išvada teisėjų kolegija sutinka.

21Nuo 2000 m. rugpjūčio mėn. ieškovas pasaugos sutarties pagrindu LAB „Kauno elektra“ patalpose laikė iš šios bendrovės įsigytas komplektuojančiąsias elektros variklių detales ir kitus daiktus (t. 1, b. l. 25, 35-36). LAB „Kauno elektra“ turto pardavimo varžytynėse, vykdytose 2002 m. gegužės 23 d., ieškovas ketino nusipirkti sandėlį, į kurį, pasak ieškovo, ketino perkelti ir toliau sandėliuoti elektros variklių detales (t. 1, b. l. 46-48). Trečiojo asmens G. G. neteisėtais veiksmais ieškovui buvo sukliudyta dalyvauti varžytynėse – jis iš varžytynių vykdymo vietos buvo išvestas policijos pareigūnų ir nuvežtas į policijos komisariatą, kur išbuvo sulaikytas 3-4 valandas. Teismo nuosprendžiu G. G. nuteistas už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi V. V. ir A. J. atžvilgiu, pasireiškusiu tų asmenų neteisėtu sulaikymu turint tikslą neleisti jiems dalyvauti parduodamo LAB „Kauno elektra“ turto varžytynėse, įvykusiose 2002 m. gegužės 23 d. Ieškovo teigimu, dėl prarastos galimybės dalyvauti varžytynėse ir jose įsigyti planuotą nusipirkti sandėlį, jis, gavęs LAB „Kauno elektra“ likvidacinės komisijos pirmininko įspėjimą atlaisvinti užimamas patalpas, buvęs priverstas jose laikytas elektros variklių detales ir kitus daiktus, įsigytus už 77 427,92 Lt, skubiai parduoti kaip metalo laužą, už kurį gavo tik 7 884,70 Lt, tuo pačiu patirdamas 69 543,22 Lt tiesioginių nuostolių (77 427,92 – 7 884,70). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp neteisėtų trečiojo asmens veiksmų, pasireiškusių sutrukdymu ieškovui dalyvauti varžytynėse, ir tarp netekimo galimybės ieškovui įsigyti varžytynėse konkretų sandėlį, kurio turėjimas būtų sudaręs sąlygas išsaugoti ir pelningai realizuoti ar kitaip panaudoti elektros variklių detales, jų priverstinai neparduodant tik kaip metalo laužo. Ieškovas neįrodė, kad jo neteisėtas sulaikymas varžytynių dieną buvo tas įvykis, kuris tiesioginiu ar netiesioginiu priežastiniu ryšiu nulėmė vėlesnį ieškovo nurodytos turtinės žalos – tiesioginių nuostolių atsiradimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo, ar dalyvaudamas varžytynėse ieškovas iš tikrųjų būtų įsigijęs sandėlį, kurio patalpas galėtų panaudoti saugiam elektros variklių detalių sandėliavimui. Ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kad jis nebūtų turėjęs realios konkurencijos varžytynėse nusiperkant planuotą įsigyti daiktą (sandėlį), paremti tik subjektyvaus turinio prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovo planuotą pirkti daiktą varžytynių metu įsigijo kitas asmuo, vadinasi, nėra pagrindo manyti, kad ieškovui nebūtų sudaryta konkurencija šio daikto pardavimo varžytynėse. Iš byloje esančių duomenų darytina išvada, kad dėl trečiojo asmens veiksmų ieškovas neteko galimybės dalyvauti varžytynėse (buvo išvestas iš varžytynių vykdymo vietos) dar nepradėjus jo nurodyto sandėlio pardavimo procedūros, todėl negalima sutikti su apeliaciniame skunde išsakytais ieškovo samprotavimais, kad jis neturėjo realių konkurentų planuotam įsigyti sandėliui, kad jo pasiūlytos mokėjimo už parduodamą sandėlį sąlygos būtų palankiausios, kad būtent jis neabejotinai būtų nupirkęs tą daiktą, kurį tų pačių varžytynių dieną įsigijo kitas jose dalyvavęs asmuo. Priežastinio ryšio tarp sutrukdymo ieškovui dalyvauti 2002 m. gegužės 23 d. varžytynėse ir tarp priverstinio būtinumo po to greitai patuštinti elektros variklių detalių sandėliavimui naudotas LAB „Kauno elektra“ patalpas bei parduoti detales tik kaip metalo laužą ir patirti nuostolius, buvimą paneigia ir kitos faktinės aplinkybės. LAB „Kauno elektra“ likvidacinės komisijos pirmininko pranešimas dėl patalpų panaudos sutarties nutraukimo ir turto iš šių patalpų atsiėmimo yra datuojamas 2002 m. birželio 3 d., t. y. dar iki 2002 m. gegužės 23 d. vykdytų varžytynių (t. 1, b. l. 37), todėl nėra pagrindo manyti, kad būtinybę ieškovui minėtose konkrečiose varžytynėse įsigyti sandėlį LAB „Kauno elektra“ teritorijoje būtų nulėmęs pranešimas atsiimti pagal panaudos sutartį saugotus daiktus. Pranešime dėl panaudos sutarties nutraukimo nurodoma daiktus iš patalpų pasiimti iki 2002 m. birželio 20 d., tačiau nėra įspėjama dėl fizinio daiktų iškraustymo iš patalpų, o tik pažymima, kad po šio termino nebus garantuojamas jose esančių daiktų saugumas. Byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti aplinkybes, kad pasibaigus 2002 m. birželio 3 d. pranešime nurodytam terminui, ieškovui buvo realiai iškilusi pareiga ar būtinybė dėl kokių nors priežasčių tuojau pat pasiimti patalpose laikytus daiktus (elektros variklių detales). Turėtas elektros variklių detales į metalo laužo supirktuvę ieškovas pateikė 2002 m. gruodžio 11-17 dienomis (praėjus pusmečiui nuo 2002 m. birželio 3 d. pranešime nurodyto termino), LAB „Kauno elektra“ sąskaita ieškovui dėl apmokėjimo už daiktų sandėliavimą išrašyta dar vėliau - 2003 m. vasario 18 d. (t. 1, b. l. 26-30). Tai rodo, kad po LAB „Kauno elektra“ likvidacinės komisijos pirmininko 2002 m. birželio 3 d. pranešimo ieškovui pateikimo nebuvo atsiradusi būtinybė nedelsiant išspręsti detalių tolesnio laikymo ar jų realizavimo problemas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas neįrodė, jog nebeturėjo galimybės LAB „Kauno elektra“ teritorijoje įsigyti kitų panašių į ketintą varžytynėse įsigyti sandėlį patalpų daiktams (detalėms) sandėliuoti, nors vėliau dar buvo pardavinėjami LAB „Kauno elektra“ teritorijoje esantys statiniai ir patalpos. Ieškovas teigė apie nepavykusius įgyvendinti ketinimus parduoti elektros variklių detales Rusijoje esančiai įmonei (t. 1, b. l. 50-51 esantis ZAO „DIAMASH“ raštas). Akivaizdu, kad sumanymo parduoti detales užsienyje esančioms įmonėms įgyvendinimas būtų susijęs su detalių transportavimu (išvežimu iš jų laikymo vietos), tačiau ieškovo ieškinyje nurodyta, kad dėl specifinės paskirties ir labai lengvo pažeidžiamumo, jo turėtos elektros variklių detalės negalėjo būti transportuojamos. Įvertinant šią aplinkybę galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas neįrodė, esą neišvengiamai turėjo palikti detales toliau sandėliuoti LAB „Kauno elektra“ patalpose, kad būtent dėl tos priežasties neišvengiamai reikėję įsigyti nuosavybėn detalių sandėliavimui tinkamas patalpas. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, jog ieškovas neįrodė savo teiginių apie konkrečius veiksmus realiai įgyvendinant ketinimus su UAB „Selvita“, arba savarankiškai arba kitokiu būdu vykdyti elektros variklių gamybą (komplektavimą) LAB „Kauno elektra“ teritorijoje (ieškovo turėtų detalių laikymo vietoje), o tam reikėję nuosavybėn įsigyti sandėlį, kurį ieškovas planavo pirkti minėtose varžytynėse. Apeliaciniame skunde išsakytas ieškovo teiginys, kad jis buvo parengęs verslo strategiją, kad elektros variklių gamybai (surinkimui) buvo įsigijęs ne tik reikalingas detales, bet ir įrengimus, o neatėmus galimybės dalyvauti varžytynėse ir nusipirkus reikalingą sandėlį – būtų savo verslo planus įgyvendinęs – yra deklaratyvaus pobūdžio. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo nurodyta turtinė žala, susijusi su patirtais nuostoliais pardavus detales kaip metalo laužą, nėra nei tiesioginė, nei netiesioginė trečiojo asmens neteisėtų veiksmų pasekmė. Trečiojo asmens G. G. neteisėti veiksmai pripažintini nepakankama ir pernelyg nutolusia priežastimi, dėl kurios ieškovui galėjo atsirasti jo nurodyta turtinė žala (CK 6.247 straipsnis). Ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl šios turtinės žalos atsiradimo aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo priešingai nei pirmosios instancijos teismo išvadai padaryti.

22Ieškovo prašomas priteisti negautas darbo užmokestis CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme yra netiesioginiai nuostoliai – negautos pajamos. Negautomis pajamomis pagal įstatymą pripažįstamos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovas negautą darbo užmokestį sieja su tuo, kad dėl neteisėtų trečiojo asmens G. G. veiksmų buvo sužlugdyta UAB „Selvita‘ veikla, kurioje ieškovas dirbo ir gaudavo su darbo teisiniais santykiais susijusias pajamas. Ieškovas nenurodo, kokie konkretūs trečiojo asmens veiksmai, kurių neteisėtumas nustatyta tvarka būtų patvirtintas, nulėmė, pasak ieškovo, UAB „Selvita“ veiklos sužlugdymą. Kaip jau minėta, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu G. G. nuteistas už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi V. V. ir A. J. atžvilgiu, pasireiškusiu tų asmenų neteisėtu sulaikymu turint tikslą sutrukdyti jiems dalyvauti parduodamo LAB „Kauno elektra“ turto varžytynėse, įvykusiose 2002 m. gegužės 23 d. Nuosprendžiu kvalifikuoti nusikalstami trečiojo asmens veiksmai turint konkretų neteisėtą tikslą – atėmimą galimybės ieškovui dalyvauti turto pardavimo varžytynėse. Nei nuosprendžio turinys, nei kokie nors kiti duomenys nepatvirtina, kad šie konkretūs trečiojo asmens veiksmai kaip nors nulėmė esminį ieškovo darbovietės UAB „Selvita“ veiklos suvaržymą, jos pasibaigimą ar nutraukimą, padariusį žalos jos darbuotojui – ieškovui. Teismo nuosprendžiu ar kitu teisiniu aktu nėra konstatuotas ikiteisminio tyrimo dėl UAB „Selvita“ veiklos neteisėtumas, o tuo labiau sąryšyje su kuriais nors konkrečiais trečiojo asmens G. G. atliktais procesiniais veiksmais. Negalima pripažinti pagrįsta prielaidos, kad ieškovo neteisėtas sulaikymas 2002 m. gegužės 23 d. arba dėl UAB „Selvita“ veiklos atliekamas ikiteisminis tyrimas būtų nulėmę tai, jog ieškovas neteko galimybės dirbti ir gauti darbo užmokestį UAB „Selvita“ arba įsidarbinti kitoje darbovietėje. Teismas padarė teisingą išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad turtinę žalą, pasireiškusią negautu darbo užmokesčiu, jis patyrė sužlugus UAB „Selvita“ veiklai dėl ikiteisminio tyrimo metu trečiojo asmens atliktų konkrečių veiksmų. Byloje nepateikta jokių įrodymų apie tai, kad ieškovas buvo priverstas naudotis nemokamomis atostogomis, per kurias negavo jokių pajamų iš darbovietės UAB „Selvita“, dėl priežasčių, susijusių su trečiojo asmens neteisėtais veiksmais, dėl kurių šis buvo nuteistas. Šiuo atveju neįrodytas ne tik trečiojo asmens, kaip ikiteisminio tyrimo pareigūno, veiksmų ir ieškovo nurodytos žalos dėl negauto darbo užmokesčio faktinis ir teisinis priežastinis ryšys, bet ir tokios žalos padarymo faktas.

23Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo atsakovo Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei dėl turtinės žalos ieškovui atsiradimo taikyti. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimų dėl turtinės žalos atlyginimo netenkino, laikydamas, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių turtinės žalos atsiradimą bei neįrodė priežastinio ryšio tarp trečiojo asmens neteisėtų veiksmų ir nurodytos žalos. Šios kategorijos bylose civilinio proceso įstatymo nenumatyta teismo aktyvumo pareiga. Ieškovas, reikšdamas reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis rėmėsi kaip savo reikalavimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Ieškovo nurodomų turtinės žalos atsiradimo aplinkybių sąsajumo su trečiojo asmens neteisėtais veiksmais nepatvirtina byloje esančių įrodymų visumos analizė, priežastinis ryšys tarp ieškovui atsiradusios turtinės žalos ir trečiojo asmens veiksmų įtakos jai atsirasti paremtas tik ieškovo iškeltomis prielaidomis, tačiau teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaida (CPK 263, 265 straipsniai). Pirmosios instancijos teismo išvada dėl aplinkybių, kurios patvirtintų priežastinio ryšio tarp ieškovui atsiradusios turtinės žalos ir trečiojo asmens neteisėtų veiksmų, neįrodytumo yra reikiamai argumentuota, padaryta tinkamai pritaikius procesinės ir materialinės teisės normas, atitinka CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus, todėl nesutikti su ja nėra teisinio pagrindo.

24Dėl prašymo priteisti neturtinės žalos atlyginimą

25Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Kitaip tariant, neturtine žala yra laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialiosioms vertybėms – asmens garbei, orumui, privačiam gyvenimui ir pan. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu trečiasis asmuo G. G. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl ieškovo neteisėto sulaikymo. Neteisėtu sulaikymu pažeidžiama reikšminga teisinė vertybė - asmens teisė į laisvę, nevaržomą judėjimą. Nuosprendyje, kuriuo nuteistas trečiasis asmuo G. G. , konstatuota, kad dėl teisiamojo veiksmų buvo neteisėtai apribotos nukentėjusiojo V. V. konstitucinės neliečiamumo teisės, suvaržyta judėjimo laisvė. Žmogaus laisvės neliečiamybės garantijos įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Civilinio kodekso antrojoje knygoje, kituose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje yra nustatytas išsamus sąrašas pagrindų, kuriais gali būti pateisinamas asmens laisvės atėmimas. Šiose normose atspindėti bendrieji žmogaus teisių apribojimo teisėtumo kriterijai: toks ribojimas turi būti nustatytas įstatymu, jis turi būti būtinas apsaugoti svarbų visuomenės interesą bei atitikti priemonės ir tikslo proporcingumo principą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008).

26Dėl teisėsaugos institucijų ar pareigūnų neteisėtų procesinių veiksmų, pavyzdžiui, neteisėto sulaikymo patirta ar patiriama neturtinė žala gali pasireikšti nukentėjusiojo neigiamais vidiniais išgyvenimais, fiziniu skausmu, reputacijos pablogėjimu ir kitais panašiais būdais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertindamas neturtinės žalos dydį, privalo vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais neturtinės žalos piniginio įvertinimo bei kitais šiai bylų kategorijai būdingais kriterijais. Kai žala padaroma CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų ir pareigūnų neteisėtais veiksmais, būtina analizuoti taikytų procesinių prievartos priemonių rūšis, sulaikymo ar kitokio laisvės apribojimo pagrįstumą ir trukmę, pareikštų įtarimų sunkumą ir kitas reikšmingas konkrečios bylos faktines aplinkybes. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad valstybė žalą, atsiradusią dėl neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių paskyrimo, atlygina visiškai. Tačiau neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Materialios kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas dėl Lietuvos Respublikos žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir 7 straipsnio (2001 m. kovo 13 d. redakcija) 7 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai). Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Byloje nėra ginčo, kad dėl neteisėto ieškovo laisvės apribojimo (sulaikymo, pristatymo į policijos komisariatą bei kelias valandas trukusio laikymo policijos patalpose) ieškovas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais ir pažeminimu, taip pat reputacijos pablogėjimu. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad spręsdamas dėl atlygintinos ieškovui neturtinės žalos dydžio, teismas vadovavosi tiek bendraisiais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, įtvirtintais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tiek atsižvelgė ir į kitus specifinius šios kategorijos byloms būdingus kriterijus: neteisėtų veiksmų pobūdį ir trukmę (trumpalaikis sulaikymas), jų pasekmes ieškovo turtinei ir socialinei padėčiai, jo sveikatos būklei ir kt. Kaip jau nustatyta, ieškovas neįrodė dėl neteisėto sulaikymo ir ikiteisminio tyrimo, susijusio su jo darbdavio UAB „Selvita“ veikla, turėtų tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, nes jo paaiškinimai ir byloje pateikti duomenys dėl turtinės žalos atsiradimo yra subjektyvaus ir deklaratyvaus pobūdžio. Kartu pažymėtina, kad ieškovui dėl neteisėto sulaikymo buvo apribota ne tik judėjimo laisvė, tačiau jis neabejotinai patyrė kitų su neteisėtu sulaikymu susijusių nepatogumų, suvaržymų ir išgyvenimų. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste ieškovo patirti nepatogumai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti tinkamai. Remiantis aptartais argumentais dėl neturtinės žalos atlyginimo specifikos, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką šios kategorijos bylose. Nei ieškovo, nei atsakovo atstovo apeliaciniuose skunduose dėl teismo padarytų išvadų neturtinės žalos atlyginimo klausimu nėra nurodyta tokių teisinių ir faktinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą pripažinti sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu. Teisėjų kolegija vertina, kad skundžiamu sprendimu nustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis teisingai kompensuoja ieškovo patirtą neturtinę žalą. Įvertinant viešosios atsakomybės šioje byloje subjekto specifiškumą (atsakovas – Lietuvos valstybė) ir pirmosios instancijos teismo priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį (5000 Lt) nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinės instancijos teisme valstybę atstovavusios institucijos LR teisingumo ministerijos atstovo papildomai išsakytais argumentais dėl šios žalos mažinimo arba visiško atleidimo nuo jos atlyginimo tikslingumo atsižvelgiant į dabartiniu metu susidariusią valstybės finansinės padėties krizinę situaciją.

27Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, nes jį naikinti arba keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

29Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas V. V. 2007 m. rugsėjo 24 d. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo... 4. Ieškovas nurodė, kad žala jam padaryta dėl neteisėtų trečiojo asmens G.... 5. Kauno apygardos teismas 2008 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškovo V. V.... 6. Sprendime nurodoma, jog reikalavimas priteisti turtinę ir neturtinę žalą... 7. Teismo manymu, neįrodyta turtinė žala ir dėl ieškovo prašomo priteisti... 8. Teismas iš dalies tenkino ieškovo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą.... 9. Ieškovas V. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos... 10. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo... 11. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Policijos departamentas prie Lietuvos... 12. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo... 13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Generalinė prokuratūra atsiliepimu į... 14. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs atsakovą Lietuvos... 15. Apeliaciniai skundai atmetami.... 16. Dėl viešosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygų... 17. Viešosios civilinės atsakomybės specifika pasireiškia tuo, kad civilinės... 18. Trečiojo asmens G. G. vykdant tarnybines pareigas atliktų veiksmų ieškovo... 19. Dėl prašymo priteisti turtinės žalos atlyginimą... 20. Turtine žala pripažįstami tiesioginiai nuostoliai (asmens turto netekimas,... 21. Nuo 2000 m. rugpjūčio mėn. ieškovas pasaugos sutarties pagrindu LAB... 22. Ieškovo prašomas priteisti negautas darbo užmokestis CK 6.249 straipsnio 1... 23. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo... 24. Dėl prašymo priteisti neturtinės žalos atlyginimą... 25. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis... 26. Dėl teisėsaugos institucijų ar pareigūnų neteisėtų procesinių veiksmų,... 27. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 29. Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą....