Byla 2A-2321-527/2014
Dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė) ir Jolitos Cirulienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Varėnos rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-31-308/2014 pagal ieškovo Š. Ž. ieškinį atsakovei Varėnos rajono savivaldybei ir trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, atlyginimo ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas patikslintu ieškiniu (b. l. 31–33) prašė priteisti iš atsakovės Varėnos rajono savivaldybės 1 000 Lt turtinės ir 20 000 Lt neturtinės žalos, susijusios su jo fizinės sveikatos sužalojimu, atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2012-09-02 apie 19.30 val. Varėnoje, ( - ) g. prie namų Nr. 1 ir Nr. 3 esančioje įrengtoje krepšinio aikštelėje ant jo užkrito krepšinio stovas, dėl ko jis, pagal teismo medicinos specialisto išvadą Nr. G1125/12(06) patyręs nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl šio sveikatos sutrikdymo patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią atlyginti turi atsakovė.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Varėnos rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 23 d. sprendimu (b. l. 87–98) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovui, atstovaujamam įstatyminio atstovo V. Ž., 360 Lt turtinės žalos ir 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, iš viso 7 360 Lt, bei valstybei 221 Lt žyminio mokesčio, likusią ieškinio reikalavimų dalį atmetė.

6Teismas nurodė, kad iš ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 55-1-00442-12 esančios medžiagos matyti, kad 2012-09-02 apie 19 val. 30 min. Varėnos m. ( - ) g. prie namo Nr. 3 nulūžo krepšinio stovas, kuris užgriuvo ir prispaudė ieškovą, ko pasekoje ieškovui buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl blužnies ir kairio inksto plyšimų ir juosmeninio 1 slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžimo. Iš teismo medicinos specialisto 2012-11-30 išvados Nr. G1125/12(06) (b. l. 33–35) matyti, kad ieškovas buvo gydomas VULSK Vaikų ligoninėje (stacionare) nuo 2012-09-02 iki rugsėjo 20 d., t. y. ieškovas buvo gydomas 18 dienų. Iš VĮ „Alytaus regiono keliai“ 2010-09-28 PVM sąskaitos faktūros ir atliktų darbų priėmimo akto (b. l. 16–18) matyti, kad savivaldybės užsakymu buvo atlikti sporto aikštelės prie ( - ) asfaltavimo darbai. 2013-03-04 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokurorės nutarimu (b. l. 62–64) ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bei nutarimu yra duota apklaustų liudytojų santrauka. Liudytojas G. Ž. nurodė, kad 2010 m. vasarą vaikas su dviračiu buvo nulaužęs vieną krepšinio stovo atramą bei kad žaidžiant 2010-09-02 vakare Š. Ž. su kamuoliu įsibėgėjo nuo aikštelės vidurio ir ranka užsikabinęs už krepšio norėjo kita ranka įdėti į krepšį kamuolį, bet lūžo krepšinio stovas, ir lenta prispaudė Š.. Analogiškai apie įvykį nurodė ir liudytojas L. Č., žaidęs aikštelėje. Liudytojas J. B. parodė, kad 2010-09-02 vakare grįžęs į namus ( - ), Varėnos m, iš automobilio krovęsis daiktus ir matęs, kad žaidžia vaikai, pasisukęs pamatė, kad krepšinio stovas yra nugriuvęs ir yra prispaustas vaikas, bei kad iki įvykio krepšinio stovas buvo jau pasviręs, ir vaikai jį nesunkiai pasiekdavo rankomis. Iš liudytojos R. A. parodymų matyti, kad krepšinio stovas galėjo būti pastatytas bei įrengta aikštelė apie 1980–1982 m., kada tuometinė Varėnos TSO (tarpkolūkinė statybos organizacija) savo darbuotojams statė namą ( - ). Iš 2014-06-09 Varėnos rajono savivaldybės administracijos pranešimo (b. l. 74) matyti, kad krepšinio aikštelė ( - ) Varėnos m. savivaldybės administracijos balanse nėra apskaityta, ji buvo įrengta kartu su pastatytais daugiabučiais namais, po įvykio 2013-08-27 buvo atlikti krepšinio stovų, kėlusių grėsmę, kaip bešeimininkio turto, remonto darbai.

7LR valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 4 punktas numato, kad savivaldybių nuosavybėn perduodama kūno kultūros bei sporto statiniai ir įrenginiai. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ginčo sporto aikštelė būtų perduota nuosavybės teise kitam asmeniui (fiziniam ar juridiniam). Iš ikiteisminio tyrimo byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės (b. l. 5–11) matyti, kad aikštelė buvo bendroje miesto erdvėje tarp daugiabučių namų. Aikštelės teisinis statusas iki ieškinyje nurodyto įvykio bei iki teismo sprendimo nesutvarkytas, t. y. ji nėra įregistruota kaip valdoma patikėjimo teise Varėnos rajono savivaldybės. Tačiau tiek aukščiau nurodyto įstatymo pagrindu, tiek formuojamos teisminės praktikos pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2014) teismas sprendė, kad atsakovė buvo ginčo sporto aikštelės prie ( - ) daugiabučio namo Varėnos m. valdytojas patikėjimo teise, nors atsakovė nebuvo atlikusi jokių veiksmų, kuriais būtų įformintas šis valdymas ir toks valdymas patikėjimo teise būtų užregistruotas viešajame registre.

8CK 6.246–6.248 straipsniuose nustatyti pagrindai civilinei atsakomybei, tai yra įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) nevykdymas, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėto neveikimo ir atsiradusios žalos. Š. Ž. susižalojo dėl atsakovės kaltės – pareigų nevykdymo (neteisėto neveikimo), kadangi atsakovė nevykdė pareigos prižiūrėti savivaldybės teritoriją ir nepavedė tai vykdyti kitiems asmenims. Atsakovė tinkamai neprižiūrėjo statinio - krepšinio stovo ir, esant jo avarinei būklei, jo savalaikiai nepašalino, dėl ko Š. Ž. buvo padaryta žala: užsikabinus ranka už lanko, krepšinio stovas griuvo, prispaudė Š. Ž., kuris dėl to patyrė kūno sužalojimus ir didelį fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, jam buvo apribotos galimybės bendrauti, judėti. Dėl patirtų sužalojimu Š. Ž., kaip jaunam žmogui, galimos neigiamos pasekmės ir ateityje bei galimos papildomos išlaidos.

9Teismas nurodė, kad, vadovaujantis CK 6.250 straipsnio nuostatomis, atsakovė privalo atlyginti ieškovui neturtinę žalą, atsiradusią dėl atsakovės neteisėto neveikimo, pareigų nevykdymo. Nustatant priteistinos žalos dydį atsižvelgtina į tai, kad susižalojo nepilnametis asmuo, į susižalojimo pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, į pačio ieškovo veiksmus, kuriais iš dalies buvo sukeltos neigiamos pasekmės pačiam ieškovui. Dėl patirtų sužalojimų ieškovas patyrė fizinį skausmą, gydymosi metu buvo apribotos jo bendravimo galimybės, jis patyrė nepatogumus ir išgyvenimus, padaryti sužalojimai gali turėti pasekmių jam ateityje.

10Remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais, bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis teismas darė išvadą, kad dėl atsakovės kaltės (nevykdymo ir netinkamo pareigų vykdymo, t. y. neteisėto neveikimo) ieškovas nepilnametis Š. Ž. patyrė sužalojimus, todėl, vadovaujantis CK 6.246, 6.247, 6.250 straipsnių nuostatomis, privalo atlyginti nukentėjusiam asmeniui padarytą ir neturtinę žalą.

11Nustatant ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, jog dėl atsakovės neveikimo (pareigų nevykdymo) nukrito krepšinio stovas, kuris prispaudė ir sužalojo nepilnametį, kuris dėl sužalojimų patyrė didelį fizinį skausmą, išgyvenimus ir nepatogumus, bei į didelį pačio nukentėjusio ieškovo neatsargumą, kada jis įsibėgėjęs ir su pagreičiu viena ranka užsikabino už krepšinio stovo lanko ir bandė kita ranka įdėti krepšinio kamuolį krepšį. Teismo vertinimu, toks ieškovo veiksmas turėjo staigų fizinį poveikį iki šio momento faktiškai jau netvarkingam (iš pateiktų fotonuotraukų galima daryti išvadą, kad surūdijusiam krepšinio stovo metalui) krepšinio stovui, kuris dėl šio ieškovo poveikio lūžo. Teismas sprendė, kad yra pagrindas ženkliai mažinti prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį ir iš atsakovės priteisti ieškovui 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

12Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kuriais galėtų įrodyti turėtas išlaidas, kurių pagrindu prašė priteisti 1 000 Lt turtinės žalos atlyginimą. Teismas laikė, kad tenkinant papildomus poreikius (atsigerti, valgyti vaisius ir kt.) gulint ligoninėje, ieškovas turėjo išlaidų, tačiau tokios išlaidos būtų protingos iki 20 Lt per dieną. Dėl to ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo teismas tenkino iš dalies ir priteisė 360 Lt (po 20 Lt už 18 gydymosi dienų).

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14Apeliaciniu skundu (b. l. 102–106) atsakovė prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Su teismo sprendimu nesutinka šiais argumentais:

15Ieškovas pareigą atlyginti žalą kildina iš CK 6.266 straipsnio 1 dalies, kurioje įtvirtinta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Be to, nurodo, jog Teismų praktikoje yra konstatuota, kad CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Tačiau tuo atveju, kai nėra įrodyta bent viena iš aukščiau minėtų būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

16Kalbant apie pareigą atlyginti žalą, visų pirma būtina nustatyti subjektą, kuriam kiltų pareiga ją atlyginti. Ši norma imperatyviai, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad žalą atlyginti privalo statinio (šio ginčo kontekste- sporto aikštelės, įrenginių) savininkas arba valdytojas. To neginčijo ir ieškovas, ieškinyje nurodydamas, kad „valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą“. Tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad LR valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 str. 3 dalies 4 punktas numato, kad savivaldybių nuosavybėn perduodama kūno kultūros bei sporto statiniai ir įrenginiai. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad ši sporto aikštelė būtų perduota nuosavybės teise kokiam tai kitam asmeniui (fiziniam ar juridiniam). Iš ikiteisminio tyrimo byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo ir foto lentelės (b. 1. 5–11) matyti, kad aikštelė buvo bendroje miesto erdvėje tarp daugiabučių namų. Tokiu būdu matyti, kad pagal šį aukščiau nurodytą įstatymą ši aikštelė yra perduota savivaldybei valdyti patikėjimo teise. Tačiau iš atsakovo pateiktų įrodymų matyti, kad šios aikštelės teisinis statusas iki ieškinyje nurodyto įvykio bei iki šiol nėra sutvarkytas, t. y. ji nėra įregistruota kaip valdoma patikėjimo teise Varėnos rajono savivaldybės. Tačiau tiek aukščiau nurodyto įstatymo pagrindu, tiek formuojamos teisminės praktikos pagrindu galima laikyti, kad atsakovė buvo nurodomos sporto aikštelės prie ( - ) daugiabučio namo Varėnos m. valdytoja patikėjimo teise, nors atsakovė nebuvo atlikusi jokių veiksmų, kuriais būtų įformintas šis valdymas ir toks valdymas patikėjimo teise būtų užregistruotas viešajame registre.

17Tokia teismo pozicija yra visiškai nepagrįsta, prieštarauja galiojančiam teisiniam reglamentavimui bei bylos nagrinėjimo nustatytoms aplinkybėms. Būtina pabrėžti, kad LR valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtinta turto, kuris priskiriamas savivaldybių nuosavybėn sąrašas, o to paties Įstatymo 4 straipsnis aiškiai reglamentuoja savivaldybių nuosavybėn priskiriamo turto perdavimo tvarką ir sąlygas. Todėl šiuo atveju, ši Įstatymo norma galėtų būti taikoma ir ja remiantis Varėnos rajono savivaldybės administracija galėtų būti pripažinta turto savininke ar valdytoja, jeigu: 1. Varėnos rajono savivaldybės administracija būtų kūno kultūros ar sporto įrenginį valdžiusi patikėjimo teise; 2. Vyriausybės įgaliota institucija būtų perdavusi minėtą turtą Savivaldybės nuosavybėn pasirašydama turto perdavimo- priėmimo aktą. Iš pirmosios instancijos teismo surinktų įrodymų akivaizdu, kad nei viena iš minėtų sąlygų nėra nustatyta, priešingai – pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad krepšinio aikštelės valdymo ar nuosavybės faktas nėra nustatytas jokiais įrodymais, kadangi jos „teisinis statusas nėra sutvarkytas“. O tai akivaizdžiai įrodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą neteisingai taikė materialiąsias teisės normas.

18Būtina pabrėžti, kad krepšinio aikštelė, kurioje ant ieškovo užkrito krepšinio stovas, yra įrengta Varėnos TSO 1982-1983 m. kartu su statomais daugiabučiais namais. Ji nėra perimta nuosavybėn, nevaldoma patikėjimo ar panaudos teise, taip pat nėra apskaitoma Varėnos rajono savivaldybės administracijos balanse. Be to, daugiabučiai namai su priklausiniais niekada nebuvo faktiškai valdomi savivaldybių. Todėl tai, kad minėta aikštelė yra tarp daugiabučių namų, negali būti pripažįstamas įrodymu, patvirtinančiu jos priklausymą savivaldybei. Ši aplinkybė buvo ieškovui žinoma ir ikiteisminio tyrimo metu, kai atsakovė pateikė šia informaciją prijungimui prie ikiteisminio tyrimo, taip pat patvirtintą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

19Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3 309/2014, nes šios ir išnagrinėtos bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pabrėžęs (2006-03-28, 2007-07-05, 2007-10-24 Nutarimai), kad Kasacinio teismo praktika gali būti taikoma tik analogiškose bylose, tačiau pirmosios instancijos teismas rėmėsi Kasacinio teismo praktika, aiškinant savivaldybės pareigą prižiūrėti jai priklausančius vietinės reikšmės kelius ir gatves bei užtikrinti saugias eismo sąlygas. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nesilaikė nuo Lietuvos Konstitucinio Teismo suformuluotos taisyklės.

20Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikydamas galiojančius teisės aktus ir esamą teismų praktiką, padarė klaidingą išvadą, jog atsakovė yra krepšinio aikštelės valdytoja, ir priėmė nepagrįstą sprendimą priteisti ieškovui žalos atlyginimą iš atsakovės. Neįrodžius statinio valdymo ar nuosavybės fakto atsakovei negali kilti pareiga atlyginti žalą. Valdymo ar nuosavybės fakto nustatymas yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga.

21Teismas sprendime konstatavo, kad CK 6.246–6.248 str. nustatyti pagrindai civilinei atsakomybei, tai yra įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) nevykdymas, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėto neveikimo ir atsiradusios žalos. Tačiau teismas netinkamai kvalifikavo Varėnos rajono savivaldybės veiksmus ir dėl to padarė klaidingą išvadą, kad Š. Ž. susižalojo dėl atsakovės kaltės – pareigų nevykdymo (neteisėto neveikimo), kadangi atsakovė nevykdė pareigos prižiūrėti savivaldybės teritoriją ir nepavedė tai vykdyti kitiems asmenims. Iš byloje surinktų įrodymų (liudytojo J. B. parodymai ir pats metalinio krepšinio stovo griuvimas) matyti, kad savivaldybė tinkamai neprižiūrėjo statinio-krepšinio stovo ir esant jo avarinei būklei jo savalaikiai nepašalino. Tokia teismo išvada yra visiškai nepagrįsta. Atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, veikiantis pagal norminiuose teisės aktuose jai suteiktus įgaliojimus. O tai reiškia, kad kiekviena funkcija ir jos vykdymas yra griežtai reglamentuoti teisės normomis. Todėl krepšinio stovo, kuris nėra jokia teisine forma valdomas Varėnos rajono savivaldybės administracijos, sugriuvimo faktas negali būti vertinamas kaip įrodymas, kad savivaldybė netinkamai vykdė bendrą pareigą prižiūrėti savivaldybės teritoriją. Viešojo juridinio asmens kaltė, kuri pasireiškia neveikimu, privalo būti įrodinėjama dviem aspektais. Visų pirma, turi būti aiškiai įvardijama teisės norma, kuri suformuluoja viešojo administravimo subjekto pareigą veikti ir apibrėžia įgaliojimus kaip veikti. Antra, turi būti konkrečiai teismo nustatyta, kaip pasireiškė neveikimas. Teismas, šias aspektais visiškai nepasisakė ir padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovės kaltė pasireiškė neveikimu.

22CK 6.247 straipsnis nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais. Pagal formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys nustatomas dviem etapais. Pirmajame etape nustatomas faktinis priežastinis ryšys, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, tai yra nustatoma, ar žalingos pasekmės būtų atsiradusios, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrąjį etapą sudaro teisinio priežastinio ryšio nustatymas, kai sprendžiama, ar kilę padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (2008-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-376/2008, 2009-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-343/2009). Atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, todėl priežastinis ryšys su ieškovo galimai patirta žala negali egzistuoti, o priežastinio ryšio nesant, civilinė atsakomybė netaikytina.

23Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos tam, kad civilinė atsakomybė galėtų būti taikoma ir kiltų pareiga atlyginti žalą. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, jog nei viena iš būtinų sąlygų nenustatyta, todėl ir pareiga atlyginti žalą negali kilti.

24Pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, dėl nukentėjusio asmens veiksmų, šiuo atveju dėl Ieškovo veiksmų. Nukentėjusio asmens veiksmai, dėl kurių galėtų būti taikoma CK 6.253 straipsnio 1 dalis, apibūdinti CK 6.253 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad nukentėjusio asmens veiksmai - veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. B. 2013-04-18 nutarime „Patenkinti skundą“ nustatyta, kad [...Priešingai, nustatyta, jog Š. Z. su draugais pastoviai šioje aikštelėje žaisdavo krepšinį ir jokių abejonių dėl krepšinio stovų patikimumo nebuvo iškilę. Liudytojas krepšinio treneris R. A., kuris turi pakankamos gyvenimiškos patirties, keitė minėtų krepšinio stovų lentas ir jam stovo būklė saugumo atžvilgiu įtarimo nekėlė.../...ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pakanka pagrįstai konstatuoti, jog Š. Ž. sveikata nesunkiai sutrikdyta ne dėl kokios nusikalstamos veikos, bet dėl nelaimingo atsitikimo, tai yra Š. Ž. užsikabinus ranka už krepšio lanko... ]. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad žalai atsirasti prireikė aktyvių ieškovo veiksmų.

25Teismas, nagrinėdamas bylą, nustatinėdamas žalą konstatavo, kad „Š. Ž. dėl to buvo padaryta žala: užsikabinus ranka už lanko, krepšinio stovas griuvo, prispaudė S. Z., kuris dėl to patyrė kūno sužalojimus ir dėl to jis patyrė didelį fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, jam buvo apribotos galimybės bendrauti, judėti“, tačiau plačiau šių aktyvių paties ieškovo veiksmų neanalizavo ir nekvalifikavo.

26Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 117–119) ieškovo atstovas advokatas G. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti galioti, priteisti iš atsakovės ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė ginčija dvi aplinkybes, t. y. tai, jog atsakovė nėra sporto aikštelės, įrenginių, kurie sužalojo ieškovą, savininkas (valdytojas), bei tai, jog nėra priežastinio ryšio, o žalos atsiradimas sąlygotas ieškovo (kaip nukentėjusiojo) tariamų veiksmų (užsikabinimu už krepšinio lanko), dėl ko turėtų būti taikomas CK 6.253 str. 5 d. norma. Byloje nėra ginčo dėl paties ieškovo patirtų sužalojimo aplinkybių, t. y. dėl to, jog būtent 2012- 09-02, 19.30 val., Varėnoje, ( - ) prie namų Nr. 1, Nr. 3, esančioje įrengtoje krepšinio aikštelėje ant ieškovo užkrito krepšinio stovas, dėl ko ieškovas pagal teismo medicinos specialisto išvadą Nr. GI 125/12(06) patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. įvyko blužnies ir kairio inksto plyšimai, juosmeninio I slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžimas, kiti sužalojimai. Taip pat akivaizdu, jog atsakovė neginčija priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžio (jos pagrįstumo).

27Dėl Atsakovo, kaip sporto aikštelės, įrenginių savininko (valdytojo). Atsakovės civilinė atsakomybė kildinama iš CK 6.266 str. normų. Prievolė atlyginti žalą tenka objekto savininkui ar valdytojui. Skolininku pagal CK 6.266 straipsnį gali būti ne tik objekto savininkas, bet jo valdytojas. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Ir šios civilinės atsakomybės atveju veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. Todėl visiškai nepagrįsti atsakovės argumentai, jog teismo Sprendime turėjo būti nuostata, kaip pasireiškė atsakovės neveikimas (neteisėti veiksmai). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės (pagrįstos įrodymais), jog būtent atsakovė yra tiek sporto aikštelės, tiek krepšinio stovo (įrenginio), užkritusio ant ieškovo, valdytojas. Nors atsakovė ir neigia sporto aikštelės bei krepšinio stovo valdymo faktą, tačiau tai patvirtinančių aiškių teisinių argumentų ar įrodymų, nepateikia. Priešingai, tiek teisinis reguliavimas, tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovės, kaip sporto aikštelės bei krepšinio stovo valdytojo, faktą. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 str. 3 d. 4 punktą kūno kultūros bei sporto statiniai ir įrenginiai perduodami savivaldybėms ir ji juos valdo patikėjimo teise. Taigi toks turtas, kaip sporto statiniai ir įrenginiai, priskiriami savivaldybės nuosavybei. Minėto įstatymo 2 str. 1 dalyje teigiama, jog savivaldybės jų nuosavybėn priskirtą, bet dar neperduotą valstybės turtą valdo patikėjimo teise. Todėl visiškai nepagrįsti atsakovės teiginiai, jog tam, kad atsakovė būtų pripažinta valdytoju, ji turėjo jį valdyti patikėjimo teise, bei Vyriausybės įgaliota institucija būtų perdavusi turtą atsakovės nuosavybėn pasirašius perdavimo–priėmimo aktą. Visiškai pagrįstai teismas konstatavo, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kad ši sporto aikštelė būtų perduota nuosavybės teise kokia m tai kitam asmeniui (fiziniam ar juridiniam). Priešingai, pati atsakovė byloje pateikęs rašytinius įrodymus, jog būtent jis minėtą sporto aikštelę tvarkė (asfaltavo) iki įvykio, bei sutvarkė krepšinio stovus jau po įvykio, apmokėjo už šiuos darbus. Taigi akivaizdu, jog atsakovė veikė kaip šių daiktų valdytojas, paveikdamas šiuos daiktus pagal savo valią (CK 4.25 str. 2 d.). Motyvai, kuriais vadovaudamasis (kažkieno prašymai ir t.t.) atsakovė tai darė, teisinės reikšmės neturi. Tiek teisinis reglamentavimas, tiek atsakovės konkliudentiniai veiksmai, įrodo, jog sporto aikštelės ir krepšinio stovo valdytojas yra būtent atsakovė, o atsakovės bandymas tai neigti (nurodant, jog nėra perdavimo–priėmimo akto ir t. t.), laikytina siekiu išvengti atsakomybės. Krepšinio aikštelė kaip nekilnojamo turto objektas ir nuosavybės ar valdymo teisės į ją neįregistruotos nekilnojamojo turto registre, tačiau, vadovaujantis valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo nuostata, tai nepaneigia atsakovės valdymo teisės į minėtą krepšinio aikštelę, kadangi registras atlieka išviešinamąją funkciją, bet pats savaime negali būti nuosavybės teisės atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo pagrindu. Todėl atsakovės skundo argumentai dėl valdymo fakto nebuvimo yra nepagrįsti ir neįrodyti.

28Dėl priežastinio ryšio (arba Ieškovo tariamų veiksmų). Nustačius, jog būtent atsakovė yra ant ieškovo užkritusio (lūžusio) ir jį sužalojusio krepšinio stovo (sugriuvusiom sulūžusio, ar daikto su trūkumais) valdytojas, laikytina, jog egzistuoja ir priežastinis ryšys, kadangi kaip minėta, kaltė šiuo atveju nenustatinėjama. Atsakovė taip pat teigia, jog žalą ieškovas patyrė dėl paties veiksmų, t. y. užsikabindamas už krepšinio stovo lanko. Būtent pati atsakovė cituoja bylos rašytinius įrodymus bei liudytojų apklausos duomenis, iš kurių akivaizdu, kad jokių abejonių dėl krepšinio stovo patikimumo iškilę nebuvo, netgi asmenims, turintiems gyvenimiškos patirties (pvz.: krepšinio treneriui). Neabejotina, jog krepšinio stovas normaliomis sąlygomis negali būti tokio tvirtumo (kokybės), jog lūžtų per pakankamai storą metalinį pagrindą, vien todėl, kad ant krepšinio stovo lentos lanko užsikalbino 16 m., lieso kūno sudėjimo vaikas. Be to, nuo 2010-10-01 Tarptautinė krepšinio federacija patvirtinusi oficialias krepšinio taisykles, pagal kurias žaidžiant krepšinį nėra draudžiama užsikabinti už krepšinio lanko. Pagal minėtų taisyklių 38.3.1 punktą, žaidėjo technine pražanga laikoma tik kybojimas užsikabinus už lanko nulenkus jį savo svoriu. Nors akivaizdu, jog ieškovė su draugais aikštelėje žaidė neoficialias rungtynes (neoficialųjį krepšinį), tokie ieškovo veiksmai, kuomet jis dėdamas kamuolį į krepšį ant jo užsikabino viena ranka, nenulenkdamas lanko savo svoriu, negalėtų būti laikoma kažkokiu neleistinu (prasižengiančiu) elgesiu krepšinio aikštelėje oficialiųjų rungtynių metu. Be to, nesutiktina su atsakovės argumentais, jog teismas neįvertino šio tariamo ieškovo veiksmo. Priešingai, teismas pažymėjo, jog tai laikytina ieškovo neatsargumu, sudarančiu pagrindą ženkliai mažinti žalos priteistinos žalos dydį. Todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės skundo ir šiuo argumentu.

29Atkreiptinas dėmesys, jog teismo sprendimo neginčija (neskundžia) atsakovės pusėje dalyvaujantis Trečiasis asmuo, tokiu būdu pripažindamas jo pagrįstumą ir teisėtumą.

30Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 111–114) atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų tenkinimo klausimą prašo spręsti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

31Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje yra nustatytos savarankiškosios savivaldybės funkcijos. Viena iš tokių funkcijų, nustatytų 6 straipsnio 8 dalyje, yra vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimas. To paties straipsnio 29 punkte numatyta kita savivaldybės funkcija – kūno kultūros ir sporto plėtojimas, gyventojų poilsio organizavimas. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 4 punktą kūno kultūros bei sporto statiniai ir įrenginiai perduodami savivaldybėms ir ji juos valdo patikėjimo teise. Vadovaujantis Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2011-10-11 sprendimu Nr. T-VII-176 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento tvirtinimo“, Varėnos rajono savivaldybės tarybos Švietimo ir kultūros reikalų komitetas rengia, svarsto ir teikia išvadas dėl vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimo (161.20 punktas). Vadovaujantis minėta Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo nuostata, darytina išvada, kad minėtos krepšinio aikštelės, su joje esančiais krepšinio stovais, valdytojas yra Varėnos rajono savivaldybė, kuri, vykdydama Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 8 ir 29 punktuose nurodytas funkcijas, turėtų rūpintis krepšinio stovų priežiūra. Minėtos krepšinio aikštelės kaip nekilnojamo turto objektas ir nuosavybės ar valdymo teisės į ją neįregistruotos nekilnojamojo turto registre, tačiau, vadovaujantis minėta Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo nuostata, tai nepaneigia Varėnos rajono savivaldybės valdymo teisės į minėtą krepšinio aikštelę, kadangi registras atlieka išviešinamąją funkciją, bet pats savaime negali būti nuosavybės teisės atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo pagrindu. Pažymėtina, kad apeliantės užsakymu ir lėšomis yra sutvarkyta tiek krepšinio aikštelės danga, tiek stovai. Atsižvelgiant į paminėtas teisės aktų nuostatas bei tai, kad apeliantė savo veiksmais įrodė, kad faktiškai valdo krepšinio aikštelę ir joje esančius stovus, darytina išvada, kad teismas padarė teisingą išvadą, kad apeliantė yra minėtos krepšinio aikštelės ir joje esančių įrenginių valdytojas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jos apeliantės kaltė pasireiškė neveikimu. Ieškovas reikalavimą atlyginti žalą kildino iš CK 6.266 straipsnio 1 dalies, kurioje įtvirtinta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad nurodytoje teisės normoje įtvirtinta griežtoji civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2011-06-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011 konstatavo, kad CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. Vadovaujantis aukščiau paminėta teismų praktika, apeliacinio skundo argumentas dėl apeliantės kaltės pasireiškimo formos atmestinas kaip teisiškai nereikšmingas, kadangi deliktinė civilinė atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį kyla nesant skolininko kaltės. Priežastinio ryšio egzistavimas šioje situacijoje yra akivaizdus, pagrįstas ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais. Teisme nagrinėjant bylą nebuvo ginčijama aplinkybė, kad ieškovo sveikata buvo sutrikdyta griuvus krepšinio stovui, t. y. nebuvo ginčijamas priežastinio ryšio tarp krepšinio stovo sugriuvimo ir padarytos žalos egzistavimas. Apeliantė teigia, kad teismas neanalizavo ir nekvalifikavo aktyvių ieškovo veiksmų, tačiau sprendime ieškovo veiksmai kvalifikuoti kaip didelis neatsargumas ir dėl to mažinta priteistina suma, todėl šis apeliantės argumentas nėra pagrįstas.

32IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

34Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (LAT 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

35Be to, pažymėtina ir tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Dėl apeliantės argumento, kad teismas nepasisakė dėl visų jos nurodytų aplinkybių, pasakytina tai, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas joje galutinį sprendimą, neprivalo aptarti kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento ar įrodymo. Priešingai, teismas turi atrinkti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurių visetas patvirtina ar paneigia aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą (CPK 176 str.) (pvz., LAT 201123 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-462/2011; 2011-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; kt.).

36Ieškovas šioje byloje prašė priteisti iš atsakovės 1 000 Lt turtinės žalos ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, sužalojus sveikatą dėl to, kad 2012-09-02 Varėnoje, ( - ) prie namų Nr. 1 ir Nr. 3 esančioje krepšinio aikštelėje ant ieškovo užgriuvo krepšinio stovas, dėl ko ieškovas patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą bei su tuo susijusią turtinę ir neturtinę žalą, kurią, vadovaujantis CK 6.250, 6.266, 6.283, straipsniais, turi atlyginti krepšinio aikštelės valdytojas. Skundžiamu sprendimu ieškinio reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteista 360 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 4 punktu bei formuojama teismų praktika, atsakovė laikytina krepšinio aikštelės prie daugiabučio, esančio Varėnos m., ( - ), valdytoju, nors tokia valdymo teisė ir nėra registruota viešame registre. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad žala ieškovui atsirado ir dėl paties ieškovo didelio neatsargumo, ieškovo prašomas priteisti sumas sumažino.

37Apeliantė prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškovo ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad atsakovė yra sporto aikštelės ir joje esančių įrenginių valdytoja ir kad atsakovės kaltė pasireiškė neveikimu bei kad žala ieškovui kilo dėl apelianto neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Apeliantės teigimu, kadangi apeliantė neturėjo pareigos prižiūrėti sporto aikštelę, neegzistavo priežastinis ryšys tarp apeliantės veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos.

38Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje yra nustatytos savarankiškosios savivaldybės funkcijos. Viena iš tokių funkcijų, nustatytų 6 straipsnio 8 dalyje, yra vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimas. To paties straipsnio 29 punkte numatyta kita savivaldybės funkcija – kūno kultūros ir sporto plėtojimas, gyventojų poilsio organizavimas. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 4 punktą kūno kultūros bei sporto statiniai ir įrenginiai perduodami savivaldybėms ir ji juos valdo patikėjimo teise. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2011-10-11 sprendimu Nr. T-VII-176 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento tvirtinimo“, Varėnos rajono savivaldybės tarybos Švietimo ir kultūros reikalų komitetas rengia, svarsto ir teikia išvadas dėl vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimo (161.20 punktas). Vadovaujantis minėta Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo nuostata, darytina išvada, kad minėtos krepšinio aikštelės su joje esančiais krepšinio stovais valdytojas yra Varėnos rajono savivaldybė, kuri, vykdydama Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 8 ir 29 punktuose nurodytas funkcijas, turėtų rūpintis krepšinio stovų priežiūra. Nors minėtos krepšinio aikštelės kaip nekilnojamo turto objektas ir nuosavybės ar valdymo teisės į ją neįregistruotos nekilnojamojo turto registre, tačiau, vadovaujantis minėta Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo nuostata, tai nepaneigia Varėnos rajono savivaldybės valdymo teisės į minėtą krepšinio aikštelę, kadangi registras atlieka išviešinamąją funkciją, bet pats savaime negali būti nuosavybės teisės atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo pagrindu. Apeliantė neginčija, kad jos užsakymu ir lėšomis yra sutvarkyta tiek krepšinio aikštelės danga, tiek stovai. Atsižvelgiant į paminėtas teisės aktų nuostatas bei tai, kad apeliantė savo veiksmais įrodė, kad faktiškai valdo krepšinio aikštelę ir joje esančius stovus, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė visiškai teisingą išvadą, kad apeliantė yra minėtos krepšinio aikštelės ir joje esančių įrenginių valdytoja.

39Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog apeliantės kaltė pasireiškė neveikimu. Ieškovas reikalavimą atlyginti žalą kildino iš CK 6.266 straipsnio 1 dalies, kurioje įtvirtinta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės.

40Teismų praktikoje yra konstatuota, kad nurodytoje teisės normoje įtvirtinta griežtoji civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2011-06-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011 konstatavo, kad CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto.

41Kolegija, vadovaudamasi paminėta teismų praktika, apeliacinio skundo argumentą dėl apeliantės kaltės pasireiškimo formos atmeta kaip teisiškai nereikšmingą, kadangi deliktinė civilinė atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį kyla nesant skolininko kaltės.

42Kolegijos nuomone, priežastinio ryšio egzistavimas šioje situacijoje yra akivaizdus ir pagrįstas ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais. Pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą nebuvo ginčijama aplinkybė, kad ieškovo sveikata buvo sutrikdyta griuvus krepšinio stovui, t. y. nebuvo ginčijamas priežastinio ryšio tarp krepšinio stovo sugriuvimo ir padarytos žalos egzistavimas.

43Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai teigiama, kad teismas neanalizavo ir nekvalifikavo aktyvių ieškovo veiksmų, kadangi skundžiamame sprendime ieškovo veiksmai kvalifikuoti kaip didelis neatsargumas ir dėl to mažinta priteistina suma.

44Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, visiškai nepagrįstą apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palike nepakeistą (SPK 326 str. 1 p.).

45Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais,

Nutarė

46atsakovės Varėnos rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

47Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas patikslintu ieškiniu (b. l. 31–33) prašė priteisti iš... 4. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 5. Varėnos rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 23 d. sprendimu (b. l.... 6. Teismas nurodė, kad iš ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 55-1-00442-12 esančios... 7. LR valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio... 8. CK 6.246–6.248 straipsniuose nustatyti pagrindai civilinei... 9. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis CK 6.250 straipsnio... 10. Remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais, bylos nagrinėjimo metu... 11. Nustatant ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė... 12. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kuriais galėtų įrodyti... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 14. Apeliaciniu skundu (b. l. 102–106) atsakovė prašo Varėnos rajono... 15. Ieškovas pareigą atlyginti žalą kildina iš CK 6.266... 16. Kalbant apie pareigą atlyginti žalą, visų pirma būtina nustatyti... 17. Tokia teismo pozicija yra visiškai nepagrįsta, prieštarauja galiojančiam... 18. Būtina pabrėžti, kad krepšinio aikštelė, kurioje ant ieškovo užkrito... 19. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi... 20. Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas... 21. Teismas sprendime konstatavo, kad CK 6.246–6.248 str.... 22. CK 6.247 straipsnis nustato, kad atlyginami tik tie... 23. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi... 24. Pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė... 25. Teismas, nagrinėdamas bylą, nustatinėdamas žalą konstatavo, kad „Š. Ž.... 26. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 117–119) ieškovo atstovas... 27. Dėl Atsakovo, kaip sporto aikštelės, įrenginių savininko (valdytojo).... 28. Dėl priežastinio ryšio (arba Ieškovo tariamų veiksmų). Nustačius, jog... 29. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo sprendimo neginčija (neskundžia) atsakovės... 30. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 31. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje yra nustatytos... 32. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 34. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali... 35. Be to, pažymėtina ir tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis... 36. Ieškovas šioje byloje prašė priteisti iš atsakovės 1 000 Lt turtinės... 37. Apeliantė prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują... 38. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje yra nustatytos... 39. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą... 40. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad nurodytoje teisės normoje įtvirtinta... 41. Kolegija, vadovaudamasi paminėta teismų praktika, apeliacinio skundo... 42. Kolegijos nuomone, priežastinio ryšio egzistavimas šioje situacijoje yra... 43. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai teigiama, kad... 44. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, visiškai nepagrįstą... 45. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 46. atsakovės Varėnos rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą... 47. Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. sprendimą palikti...