Byla e2-2747-781/2017
Dėl rangos sutarties nutraukimo ir apmokėjimo už darbus, trečiasis asmuo M. S

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, sekretoriaujant Linai Matukaitei, dalyvaujant ieškovo UAB „Damansta“ atstovams vadovui M. D. ir advokatui R. M., atsakovo UAB „Aristavos ūkis“ atstovui advokatui D. J., trečiajam asmeniui M. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Damansta“ ieškinį atsakovui UAB „Aristavos ūkis“ dėl rangos sutarties nutraukimo ir apmokėjimo už darbus, trečiasis asmuo M. S., ir

Nustatė

2I. Bylos esmė

3Tarp šalių kilo ginčas dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo, jos nutraukimo ir atliktų darbų apmokėjimo.

4II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

5Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas:

61) nutraukti ieškovo UAB „Damansta“ ir atsakovo UAB „Aristavos ūkis“ 2014 m. birželio 20 d. sudarytą rangos sutartį Nr. 1406202/01, pripažįstant atsakovo UAB „Aristavos ūkis“ veiksmus kaip esminį rangos sutarties Nr. 1406202/01 pažeidimą;

72) įpareigoti atsakovą UAB „Aristavos ūkis“ apmokėti ieškovui UAB „Damansta“ 79 993,50 Eur už faktiškai atliktus darbus pagal rangos sutartį Nr. 1406202/01;

83) priteisti ieškovui UAB „Damansta“ iš atsakovo UAB „Aristavos ūkis“ 11 332,41 Eur delspinigių;

94) priteisti ieškovui UAB „Damansta“ iš atsakovo UAB „Aristavos ūkis“ 6 proc. metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

105) priteisti ieškovui UAB „Damansta“ iš atsakovo UAB „Aristavos ūkis“ visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11Ieškovas nurodo, kad šalys 2014 m. birželio 20 d. sudarė rangos sutartį Nr. 1406202/01 (toliau – rangos sutartis, sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti 2 naujų silosinių statybos darbus ( - ) pagal UAB „Statybos valdymo biuras“ parengtą techninį projektą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti ieškovui 913 657,69 Lt už atliktus darbus. Anot ieškovo, darbai turėjo būti atlikti ir perduoti atsakovui iki 2014 m. rugsėjo 10 d. Pažymi, kad šalys 2014 m. rugsėjo 9 d. pasirašė papildomą susitarimą prie rangos sutarties (toliau – papildomas susitarimas), pagal kurį susitarė, jog nebus įrenginėjamas paruošiamasis sluoksnis, taip pat nustatyto ilgio bei pločio šoninė aikštelė, todėl, dėl pasikeitusios darbų apimties, darbų kaina mažinama 35 000 Lt. Ieškovas aiškina, kad jis (ieškovas) yra pilnai užbaigęs statybos darbus pagal rangos sutartį, o atsakovas juos yra faktiškai priėmęs, nes nuo 2014 m. rugsėjo 28 d. pilnai eksploatuoja 2 naujas silosines.

12Ieškovo teigimu, jis yra pateikęs atsakovui atliktų darbų aktus už paskutinio etapo atliktus darbus ir PVM sąskaitas-faktūras, t. y. 2014 m. spalio 10 d. ir 2014 m. spalio 17 d. sąskaitas atitinkamai 374 316,32 Lt ir 119 685,23 Lt sumoms, kurios turėjo būti apmokėtos atitinkamai iki 2014 m. spalio 24 d. ir 2014 m. spalio 31 d. Ieškovas nurodo, kad atsakovas pagal 2014 m. rugsėjo 5 d. išankstinę sąskaitą apmokėjimui Nr. 092 yra sumokėjęs 217 800 Lt, todėl likusi neapmokėta suma už atliktus rangos darbus yra 79 993,50 Eur (276 201,55 Lt). Anot ieškovo, jis dar 2014 m. lapkričio mėn. kreipėsi į atsakovą su raginimu apmokėti skolą, tačiau atsakovas minėtos prievolės nėra atlikęs, todėl, ieškovo teigimu, atsakovas yra pažeidęs rangos sutarties 66 punktą, kas laikytina esminiu sutarties pažeidimu. Be to, ieškovas pažymi, kad atsakovas pažeidė sutartį savavališkai perėmęs statybvietę ir, nelaukiant visiško objekto užbaigimo bei neorganizuojant tinkamo jau užbaigto objekto perėmimo, pradėjęs eksploatuoti 2 naujas silosines, tokiu būdu, anot ieškovo, nebuvo išlaikytas technologiškai būtinas betono stingimo terminas. Ieškovas pabrėžia, kad įspėjo atsakovą, jog savavališkai perėmus statybvietę ir pažeidžiant techninius reikalavimus pradėjus eksploatuoti statinius, ieškovas atsisako ateityje vykdyti garantinius įsipareigojimus, nes tai sąlygotų nepagrįstus nuostolius, kuriuos dėl atsakovo esminio sutarties pažeidimo tektų prisiimti ieškovui. Taigi, apibendrindamas, ieškovas pažymi, kad atsakovo kalti veiksmai nulėmė, jog ieškovas iš esmės toliau nebegali vykdyti rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, o tolimesnis jų vykdymas sąlygotų nepagrįstus ir sunkiai nustatytinus nuostolius ieškovui, todėl, ieškovo teigimu, rangos sutartis turėtų būti nutraukta, pripažįstant atsakovo kaltus veiksmus kaip esminį sutarties pažeidimą, ir priteisti ieškovui iš atsakovo 79 993,50 Eur sumą už atliktus, bet neapmokėtus, statybos rangos darbus. Be to, ieškovas nurodo, kad rangos sutarties 59 punkte šalys susitarė, jog užsakovas (atsakovas), laiku neatsiskaitęs su rangovu (ieškovu), už kiekvieną uždelstą dieną moka rangovui 0,1 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo neapmokėtos darbų, atliekamų pagal sutartį, kainos. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas papildomai paskaičiavo 11 332,41 Eur delspinigių.

13Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu ieškinį prašė tenkinti iš dalies – nurodė, kad, atsižvelgiant į ekspertizės akte nustatytas aplinkybes ir išaiškinimus, iš pradinės ieškovo reikalautos sumos (79 993,50 Eur) turėtų būti minusuojama 649,36 Eur suma, nes ieškovas, anot eksperto, neatliko darbų tokiai sumai, bei 12 151 Eur suma, t. y. ¼ dalis ieškovo atliktų statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų, kurias apskaičiavo teismo ekspertas; ieškovo teigimu, atitinkamai turėtų būti mažinami ir delspinigiai (atsižvelgiant į sumažintas reikalaujamas sumas), tačiau tikslių paskaičiavimų nepateikė.

14Atsakovas UAB „Aristavos ūkis“ atsiliepime į ieškinį ir jo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas neginčija ieškovo nurodytos aplinkybės, kad tarp šalių 2014 m. birželio 20 d. buvo sudaryta rangos sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti sutartyje numatytus darbus, o atsakovas įsipareigojo už tinkamą šių darbų atlikimą sumokėti ieškovui sutartyje numatytą kainą, tačiau, anot atsakovo, ieškovas nutylėjo aplinkybę, jog ieškovas nurodytus darbus atliko gerokai pavėlavęs. Atsakovas pažymi, kad sutartyje numatyti darbai jam turėjo būti perduoti iki 2014 m. rugsėjo 10 d., tačiau, anot atsakovo, antrosios silosinės liejimo ir paviršiaus šlifavimo darbai buvo atliekami tik 2014 m. rugsėjo 29-30 d. Be to, teigia, kad ir pirmosios silosinės darbai nebuvo užbaigti laiku, nes dar 2014 m. rugsėjo 26 d. atsakovo atstovas lankėsi silosinių statybos vietoje ir matė akivaizdžiai neužbaigtus darbus, kuriuos ieškovas atliko vėliau. Atsakovo teigimu, savalaikis sutartyje numatytų darbų atlikimas jam buvo ypač svarbus, nes pastatytose silosinėse turėjo būti ruošiamas silosas, pagrindinis pašaras atsakovo auginamiems galvijams, kurio paruošimo procesas yra sudėtingas, reikalaujantis ypatingo kruopštumo ir precizinio savalaikiškumo, todėl rangos sutartyje ir buvo numatyta darbų užbaigimo data 2014 m. rugsėjo 10 d. Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiais, kad atsakovas neišlaikė technologiškai būtino betono stingimo termino, nes, anot atsakovo, ieškovo atstovai buvo nurodę atsakovui, jog jau po 7 dienų nuo betono išliejimo bus galima naudoti abi silosines. Be to, atsakovas pažymi, kad ieškovas neperdavė atsakovui jokių silosinių eksploatavimo instrukcijų.

15Atsakovas nurodo, kad ieškovas sutartyje numatytus darbus atliko ne tik pavėluotai, tačiau ir su akivaizdžiais trūkumais. Pabrėžia, kad atsakovo atstovas 2014 m. rugsėjo 29 d. buvo pateikęs atsakovo direktoriui el. laišką, kuriuo reikalavo nedelsiant stabdyti atliekamus darbus antrojoje silosinėje, nes nustatė akivaizdžius darbo trūkumus (armatūros tinklo apatinis apsauginis betono sluoksnis ne visur buvo išlaikytas), apie kuriuos ieškovas buvo informuotas kitą dieną. Be to, atsakovo vertinimu, ieškovas dalį atsakovo nurodytų defektų pats pripažino, 2014 m. spalio 9 d. atsiuntęs UAB „Statybos valdymo biuras“ parengtą broko ištaisymo projektą; apie konkrečius darbų defektus atsakovas informavo ieškovą ir 2014 m. gruodžio 3 d. raštu. Atsakovo teigimu, ieškovas iki šiol nėra ištaisęs jokių nustatytų defektų, todėl ieškinyje nepagrįstai teigia, jog visus darbus yra atlikęs tinkamai. Atsakovas teigia, kad bandė taikiai susitarti su ieškovu ir išspręsti susidariusią situaciją, be kita ko, ir dėl to, jog atsakovas planavo gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą nurodytų silosinių statybai, tačiau ieškovas atsisakė bendradarbiauti su atsakovu ir kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo.

16Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiais, kad atsakovas pažeidė sutartį savavališkai perėmęs statybvietę ir nelaukiant visiško objekto užbaigimo bei neorganizuojant jau užbaigto objekto priėmimo pradėjo naudoti silosines. Atsakovas pabrėžia, kad remiantis rangos sutarties 50 punktu, kuriame numatyta, jog ieškovui netinkamai įvykdžius savo sutartyje numatytus darbus ir neištaisius nurodomų defektų netgi po atsakovo pretenzijų, atsakovas gali pasinaudoti šiomis teisėmis: 1) sustabdyti atsiskaitymus pagal sutartį, kol nebus pašalinti trūkumai; 2) perimti dalį arba visą nepabaigtą darbą iš rangovo arba iš bet kokio asmens, kuris atsako už darbą arba jo dalį; 3) nutraukti sutartį. Taigi, atsakovo vertinimu, jis turėjo teisę perimti iš ieškovo pagal sutartį atliktus darbus, nors ieškovas juos ir vykdė netinkamai, nes priešingu atveju galimai būtų sutrikęs atsakovo auginamų galvijų aprūpinimas pašaru ir atsakovas būtų patyręs didelius nuostolius dėl siloso praradimo, t. y. atsakovas tokiu būdu tik gynė savo pažeidžiamas teises. Be to, atsakovas pažymi, kad kai pradėjo naudoti minėtas silosines, ieškovas jokių sutartyje nustatytų darbų jau neatlikinėjo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, atsakovas nesutinka ir su ieškovo teiginiais, kad perimdamas naudoti ieškovo nekokybiškai pastatytas silosines, atsakovas tuo pačiu perėmė ir jų atsitiktinio žuvimo ar sugedimo riziką, nes nurodytas perėmimas įvyko dėl ieškovo (rangovo) kaltės. Taigi, atsakovo vertinimu, ieškovo reikalavimas nutraukti sutartį yra visiškai nepagrįstas, nes tokiu būdu ieškovas tik siekia išvengti atsakomybės už netinkamai pagal sutartį atliktus darbus bei kitus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tuo tarpu atsakovas nėra pažeidęs sutarties, todėl ir nutraukti jos nėra pagrindo.

17Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti atlyginimą pagal sutartį, nes, anot atsakovo, jis pagrįstai atsisakė sumokėti likusią sumos dalį (79 993,50 Eur) už netinkamai atliktus darbus. Atsakovas pažymi, kad jis turi teisę pagal minėtą sutarties 50 punktą sustabdyti atsiskaitymus iki kol bus pašalinti trūkumai. Atsakovo teigimu, jam nekilo pareiga sumokėti visą sutartyje nustatytą sumą, nes nagrinėjamu atveju ieškovas darbus atliko netinkamai, kokybiškai atlikti darbai atsakovui nebuvo perduoti. Be to, atsakovas aiškina, kad ieškovas, net ir informavus apie nurodytus trūkumus, vengdamas ištaisyti nustatytus trūkumus, iš karto kreipėsi į teismą dėl apmokėjimo už nekokybiškai atliktus darbus. Be to, atsakovas teigia, kad galutinis darbų priėmimo-perdavimo aktas dėl ieškovo kaltės iki šiol nėra pasirašytas, t. y. ieškovas vėluoja priduoti darbus, todėl jam pagal sutarties 59 punktą skaičiuotini delspinigiai, o sutartyje nustatyta kaina atitinkamai mažinama minėtame punkte nurodyta tvarka. Atsakovas papildomai pažymi, kad ekspertizės akte, be kita ko, nurodyta, jog ieškovo viso išrašyta 896,77 Eur didesnė suma negu buvo atlikta darbų.

18Trečiasis asmuo M. S. atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Trečiasis asmuo nurodo, kad pagal 2014 m. birželio 20 d. rangos sutartį, rangovo (atsakovo) įsakymo Nr. 2014-12 pagrindu jis buvo paskirtas statinio (2 silosinių) statybos techninės priežiūros vadovu. Anot trečiojo asmens, ieškovas nuo statybos darbų pradžios tendencingai ir piktybiškai nevykdė trečiojo asmens, kaip asmens, vykdančio techninės priežiūros vadovo funkcijas, teisėtų reikalavimų, įskaitant ir susijusių su statybos procesinės dokumentacijos pildymu ir pateikimu. Pažymi, kad ieškovas viso statybos proceso metu nepateikinėjo trečiajam asmeniui statybos darbų žurnalo, kuriame privalėjo savalaikiai fiksuoti statybos darbų eigą, taip pat savalaikiai neinformuodavo techninės priežiūros vadovo apie darbų eigą ir faktiškai atliekamus bei (ar) planuojamus atlikti darbus, šiais veiksmais, anot trečiojo asmens, pažeisdamas jam, kaip rangovui, teisės aktų nustatytas prievoles. Trečiasis asmuo aiškina, kad jis ne kartą informavo ieškovą apie pasekmes, susijusias su šių prievolių nevykdymu, taip pat ir atsakovą. Trečiojo asmens teigimu, ieškovas, vykdydamas minėtus veiksmus, suvokė galimas neigiamas pasekmes, susijusias su teisės aktuose numatytų prievolių nevykdymu, tuo pačiu prisiėmė visą galimą riziką.

19Trečiasis asmuo taip pat nurodo, kad ieškovas, atlikdamas ginčo statinio projekte numatytus statybos darbus, nevykdė prievolės informuoti trečiąjį asmenį apie vykdomų statybos darbų planuojamą eiliškumą; be to, ieškovas atliko dalį dengtų darbų neįvykdęs prievolės informuoti trečiąjį asmenį apie šių darbų paruošimą vertinimui, siekiant gauti techninės priežiūros pritarimą atlikti tolimesnius statybos darbus dengiančius paslėptas konstrukcijas. Trečiojo asmens vertinimu, ieškovas šiuos veiksmus atliko sąmoningai, taip prisiimdamas visą riziką ir atsakomybę, susijusią su galimai tyčia paslėptais defektais. Trečiasis asmuo pažymi, kad 2014 m. rugsėjo 29 d. apsilankymo statybos objekte metu nustatė, jog ieškovas, vykdydamas silosinės Nr. 2 pagrindo betonavimo darbus, šiurkščiai pažeidė statinio techninio projekto sprendinius ir statybos technologinius reikalavimus, taikytinus šio tipo konstrukcijų įrengimui. Anot trečiojo asmens, jis nedelsdamas apie nustatytus pažeidimus informavo ieškovą, be kita ko, prašydamas sustabdyti vykdomus silosinės Nr. 2 pagrindo betonavimo darbus, suderinti defektų ištaisymo galimybes ir seką; taip pat paprašė pateikti statybos darbų žurnalą, siekiant suforminti nustatytą pažeidimą. Trečiojo asmens teigimu, ieškovas, įvertinęs nurodytas techninės priežiūros vadovo pastabas ir reikalavimus, patvirtino, jog suvokia, kad atlieka šiuos darbus pažeisdamas statinio techninio projekto sprendinius ir statybos technologinius reikalavimus, taikytinus šių konstrukcijų įrengimui, tačiau tiek sustabdyti netinkamai vykdomus darbus, tiek pateikti statybos darbų žurnalą trečiajam asmeniui atsisakė. Trečiasis asmuo pabrėžia, kad apie atliekamus pažeidimus informavo ir atsakovą. Trečiasis asmuo papildomai nurodo, kad apie jo išdėstytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus teismo ekspertas, atlikęs ekspertizę, nebuvo informuotas.

20III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

21Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys (ieškovas ir atsakovas) 2014 m. birželio 20 d. sudarė rangos sutartį Nr. 1406202/01, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti 2 naujų silosinių statybos darbus ( - ) pagal UAB „Statybos valdymo biuras“ parengtą techninį projektą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti ieškovui 913 657,69 Lt už atliktus darbus. Sutarties 2.4. punkte šalys susitarė, kad darbai turi būti atlikti ir perduoti užsakovui (atsakovui) iki 2014 m. rugsėjo 10 d.

22Nustatyta, kad šalys 2014 m. rugsėjo 9 d. pasirašė papildomą susitarimą prie rangos sutarties, pagal kurį susitarė, jog įrengiant silosinės pagrindą nebus įrenginėjamas paruošiamasis sluoksnis, taip pat nustatyto ilgio bei pločio šoninė aikštelė, todėl, dėl pasikeitusios darbų apimties, darbų kaina mažinama 35 000 Lt (be PVM); rangovas (ieškovas) įsipareigojo per 15 dienų nuo šio susitarimo pasirašymo pateikti užsakovui (atsakovui) atitinkamai pakoreguotus darbo brėžinius ir sąmatas.

23Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas 2014 m. spalio 10 d. ir 2014 m. spalio 17 d. išrašė PVM sąskaitas-faktūras atitinkamai 374 316,32 Lt ir 119 685,23 Lt sumoms, kurios turėjo būti apmokėtos atitinkamai iki 2014 m. spalio 24 d. ir 2014 m. spalio 31 d. Šalys patvirtino, kad atsakovas pagal 2014 m. rugsėjo 5 d. sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. 092 yra sumokėjęs atsakovui 217 800 Lt, todėl likusi neapmokėta suma už rangos darbus yra 79 993,50 Eur (276 201,55 Lt); ginčo tarp šalių dėl šių aplinkybių iš esmės nekilo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai).

24Nagrinėjamoje byloje teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi buvo skirta statybos ekspertizė, užduodant teismo ekspertui klausimus dėl ginčo rangos sutarties pagrindu atliktų darbų; ekspertizę pavesta atlikti teismo ekspertui L. U..

252016 m. balandžio 1 d. teisme gautas teismo eksperto ekspertizės aktas.

26Tiek ekspertizės akte nurodyta, tiek šalys pripažino, kad dalį statybos darbų, o būtent – armavimo / silosinių pagrindo armatūros tinklo darbų, ieškovas atliko ne pagal patvirtintą projektą, t. y. dalį darbų atliko netinkamai, su trūkumais.

27Ieškinys tenkintinas iš dalies.

28IV. Teismo argumentai ir motyvai

29Dėl skolos priteisimo pagal statybos rangos sutartį

30Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalis); sutarties šalys laisvos susitarti dėl sutarties dalyko ir sąlygų (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

31CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutarties. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010; teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2010).

32Pagal CK 6.684 straipsnio normas rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai; normatyviniai statybos dokumentai turi būti nurodyti statybos rangos sutartyje. Reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvieji statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus. Rangovas statybos rangos sutartyje paprastai veikia kaip profesionalas, vykdydamas savo verslą, todėl įstatymo jam nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą negu užsakovui. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių, išskyrus smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių (CPK 6.695 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).

33Nagrinėjamu atveju šalys iš esmės neginčijo aplinkybės, kad atsakovas nevisiškai apmokėjo ieškovui už rangos sutartyje sutartus ir ieškovo atliktus statybos rangos darbus, t. y. nesumokėjo pagal rangos sutartį likusios 79 993,50 Eur sumos. Atsakovas tai grindė tuo, kad ieškovas ne laiku ir nekokybiškai, t. y. su trūkumais, atliko dalį statybos darbų, todėl atsakovas, pagal rangos sutarties nuostatas, sustabdė likusios sumos mokėjimą ir perėmė darbus.

34Kaip minėta, tiek ekspertizės akte nurodyta, tiek šalys bylos nagrinėjimo metu iš esmės pripažino, kad dalį statybos darbų, o būtent – armavimo / silosinių pagrindo armatūros tinklo darbų, ieškovas atliko ne pagal patvirtintą projektą, t. y. dalį darbų atliko netinkamai, su trūkumais, todėl ieškovas bylos nagrinėjimo metu net sutiko minusuoti dalį išlaidų (12 151 Eur), reikalingų defektų šalinimui.

35Byloje nekilo ginčo ir dėl to, kad ieškovas iš esmės atliko visus rangos sutartyje numatytus darbus (didžiąją jų dalį), o atliktų darbų aktuose nurodyta kaina atitiko sutartinius įkainius; tai patvirtino ir teismo ekspertas savo ekspertizės akte, todėl byloje iš esmės spręstini klausimai ar atsakovas pagrįstai ir teisėtai sustabdė dalį apmokėjimo bei vienašališkai perėmė darbus, taip pat ar atsakovui kyla pareiga, ir jeigu kyla – kokia dalimi, apmokėti už ieškovo atliktus rangos darbus.

36Teismas pažymi, kad pagal bendrąsias rangos ir statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančias normas užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.687 straipsnio 1 dalis), tačiau jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės, tai užsakovas turi teisę pažeistas teises ginti įstatymo ar sutarties nustatyta tvarka (jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus; atitinkamai sumažinti darbų kainą arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.665 straipsnio 1 dalis). Taigi užsakovas privalo priimti rangos sutarties darbus ir už juos sumokėti, tačiau, nustatęs atliktų darbų trūkumus, turi teisę pasirinkti sutartyje ar įstatyme nustatytus jų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-219/2015).

37Šalių 2014 m. birželio 20 d. sudarytos statybos rangos sutarties 50 punkte šalys susitarė, kad jei rangovo atliktas darbas netenkina užsakovo, arba jei rangovas nevykdo kokios nors sutarties sąlygos, termino ar įsipareigojimo, kurias jis privalo vykdyti, arba atsisako, arba nepaiso bet kokio nurodymo, kuriuos pateikti turi teisę užsakovas, užsakovas gali raštu pranešti rangovui apie tokio nurodymo nevykdymą ir reikalauti, kad rangovas ištaisytų pranešime nurodytus pažeidimus; jei 5 kalendorinių dienų laikotarpyje po pranešimo, rangovas nepateikia užsakovui tinkamų užtikrinimų, kad sąlygų pažeidimas yra pašalintas arba darbas yra tinkamai atliktas, arba nepateikia tinkamų priežasčių, dėl kurių užsakovas neturėtų pasinaudoti šiame skyriuje suteikiamomis teisėmis, tai užsakovas gali pasinaudoti šiomis teisėmis: 1) sustabdyti atsiskaitymus pagal sutartį, kol nebus pašalinti trūkumai; 2) perimti dalį arba visą nepabaigtą darbą iš rangovo arba iš bet kokio asmens, kuris atsako už darbą arba jo dalį; 3) nutraukti sutartį. Ieškovas šios sutarties nuostatos byloje neginčijo.

38CK 6.46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą; CK 6.58 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą; jeigu sutartinę prievolę viena jos šalis įvykdė nevisiškai, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą tiek, kiek prievolės neįvykdė kita šalis (CK 6.58 straipsnio 3 dalis). Šios bendrosios prievolių vykdymo sustabdymą reglamentuojančios teisės normos nustato teisinius pagrindus, kokiais atvejais skolininkas turi teisę sustabdyti savo prievolės kreditoriui vykdymą, kai prievolė yra dvišalė. Sutartinių prievolių vykdymo sustabdymą taip pat reglamentuoja CK 6.207 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių. Taigi nurodytose prievolių vykdymo sustabdymo pagrindus reglamentuojančios teisės normose nustatyta, kad, pirma, prievolės vykdymas gali būti sustabdytas, kai prievolė yra dvišalė, t. y. skolininkas ir kreditorius turi priešpriešinių reikalavimų; antra, skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad prievolės vykdymo sustabdymą galima pateisinti; trečia, prievolės įvykdymo sustabdymas turi būti adekvatus kitos šalies neįvykdytai (netinkamai įvykdytai) sutarties daliai; ketvirta, teise sustabdyti prievolės vykdymą šalys privalo naudotis sąžiningai ir protingai (CK 6.58 straipsnio 7 dalis, 6.207 straipsnio 3 dalis).

39Kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra išaiškinęs, kad šalių susitarimo dėl rangovui mokėtino atlyginimo „sulaikymo“ tikslas yra užtikrinti užsakovo nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju. Toks šalių susitarimas įstatymo leidžiamas ir laikytinas vienu iš įstatyme nenumatytų, tačiau šalių susitarimu nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2011). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, vykdydamas susitarimą dėl „sulaikymo“, užsakovas nesumoka rangovui dalies mokėtinos sumos, nors tuo metu rangovas tinkamai vykdo savo prievoles, taip siekdamas apsaugoti savo interesus nuo galimų rangovo prievolių nevykdymo ateityje. Tuo atveju, kai rangovas jau nevykdo savo prievolių, užsakovas savo interesams ginti gali taikyti kitą priemonę – sutarties vykdymo sustabdymą. Šis teisių gynimo būdas reglamentuojamas CK 6.207 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, jog kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių. Nurodytu teisių gynimo būdu šalys privalo naudotis protingai ir sąžiningai (CK 6.207 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015).

40Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės ir šalių veiksmai iš esmės atitinka CK 6.207 straipsnio nuostatas – viena šalis atsisako vykdyti sutartinę prievolę kitai šaliai dėl to, kad ši neįvykdė savo prievolės, kylančios iš rangos sutarties. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (elektroninio susirašinėjimo) ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad trečiasis asmuo M. S., būdamas statybos darbų techninės priežiūros vadovu, paskirtu atsakovo, 2014 m. rugsėjo 29 d. informavo atsakovo atstovą (A. J.) apie ieškovo daromus pažeidimus statybvietėje, o pastarasis 2014 m. rugsėjo 29 d. el. paštu reikalavo, atsižvelgiant į daromus pažeidimus, ieškovo nedelsiant sustabdyti darbus. Trečiasis asmuo aiškino (o ieškovas to iš esmės ir neginčijo), kad jis (M. S.) ir žodžiu įpareigojo ieškovą sustabdyti statybos darbus, o būtent – betonavimo darbus, nes armavimo darbai buvo atlikti netinkamai, tačiau ieškovas šių įpareigojimų nepaisė. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais trečiojo asmens teiginiais (CPK 185 straipsnis).

41Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008).

42Teismo vertinimu, vien tai, kad trečiasis asmuo, kaip atsakovo atstovas, 2014 m. rugsėjo 29 d. yra pasirašęs paslėptų darbų (dėl grindų armavimo) patikrinimo aktą Nr. 5 ir tokiu būdu leidęs vykdyti betonavimo darbus, nepaneigia jo pozicijos, jog tą pačią dieną, t. y. 2014 m. rugsėjo 29 d., betonavimo darbų atlikimo metu, nustatęs, kad antros silosinės armatūros tinklas sumontuotas nesilaikant nustatytų reikalavimų, prašė šiuos darbus sustabdyti, tačiau, kaip nustatyta, ieškovas ir toliau tęsė pradėtus betonavimo darbus ir juos užbaigė. Nustatyta, kad atsakovo atstovas 2014 m. rugsėjo 30 d. el. paštu taip pat reikalavo pašalinti ir kitus darbų trūkumus, susijusius su sandarinimu, tačiau byloje nėra įrodymų, jog ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų nurodytų trūkumų pašalinimui.

43Taigi, teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad užsakovas (atsakovas), nevykdydamas prievolės sumokėti visą rangos sutartyje nustatytą kainą rangovui (ieškovui), iš pradžių rėmėsi šalių sutartu atsiskaitymo sustabdymu, įtvirtintu rangos sutarties 50 punkte, o vėliau faktiškai įgyvendino CK 6.207 straipsnyje reglamentuojamą teisę sustabdyti sutarties vykdymą.

44Atsakovas taip pat pasinaudojo ir rangos sutarties 50 punkte nustatyta teise perimti visą nepabaigtą darbą. Kita vertus, atsakovas, perėmęs minėtą nepabaigtą darbą (šalims dar nepasirašius visų darbų perdavimo-priėmimo akto), pagal rangos sutarties 51 punktą turėjo pabaigti darbą ar jo dalį pats, sudarydamas sutartį darbams atlikti su bet kuriuo kitu asmeniu, išskyrus rangovą (ieškovą). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas, vienašališkai perėmęs darbą, jo nepabaiginėjo, o maždaug po 5 dienų (vėliausiai 2014 m. spalio 3 d.; tai patvirtina byloje pateiktos nuotraukos) pradėjo minėtas silosines eksploatuoti. Teismo ekspertas ekspertizės akte nurodė, kad nebuvo galima eksploatuoti grindis, apkraunant jas silosu po 4-7 dienų, nes po 4-7 dienų nuo betonavimo darbų pabaigos betonas gali pasiekti tik 35-78 proc. projektinio stiprio, pradėjus naudoti nebus atsparus mechaniniam poveikiui ir todėl betono paviršiuose atsiras plyšiai, net ir esant tinkamai pagal projektą įrengtai statinio konstrukcijai; be kita ko, ekspertas pažymėjo, jog užsakovas (atsakovas) turėjo savo jėgomis arba pasitelkiant kitą statybos bendrovę tinkamai užbaigti statybos darbus, ir tik tada pradėti eksploatuoti statinį. Nustatyta, kad atsakovui pradėjus eksploatuoti silosines (jų tinkamai neužbaigiant), atsirado silosinių grindų bei sienų įtrūkimai. Viena vertus, teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad ieškovas tinkamai neinformavo atsakovo apie silosinių naudojimo tvarką, t. y. kada jas galima bus naudoti, nes apie tai, jog jas galima pradėti naudoti tik po 28 dienų nuo betonavimo pabaigos ieškovas atsakovui pranešė tik 2014 m. lapkričio 18 d. raštu. Kita vertus, teismas sprendžia, kad atsakovas turėjo suprasti, kad perima dar nepabaigtas silosines ir, kaip jau minėta, pagal sutarties 51 punktą turėjo jas užbaigti pats (arba pasinaudojant kitų rangovų paslaugomis), tačiau jis to nepadarė, o pradėjo faktiškai jas eksploatuoti po labai trumpo termino nuo betonavimo darbų pabaigos (maždaug po 5 dienų). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas galėjo pasitelkti ir trečiojo asmens, kuris vykdė ginčo statybos techninės priežiūros darbus, paslaugas, sprendžiant klausimą dėl ginčo statinių užbaigimo ir pradėjimo jų naudoti (ar galima jas naudoti ir kada), todėl, teismo vertinimu, atsakovas savo veiksmais taip pat prisidėjo prie defektų atsiradimo (dėl to bus pasisakyta toliau šiame sprendime).

45Taigi, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovo veiksmai sustabdant mokėjimus ieškovui ir perimant ginčo objektą atitiko įstatymo ir šalių sudarytos sutarties reikalavimus, t. y. atsakovo veiksmai sustabdant mokėjimus už darbą ir jį perimant (dar neužbaigtą) buvo teisėti ir adekvatūs ieškovo netinkamai įvykdytos sutarties daliai, taip pat protingi ir sąžiningi ieškovo atžvilgiu (CK 6.58, 6.207 straipsniai), nes nebuvo tiksliai žinomi trūkumų šalinimo kaštai (iki ekspertizės akto nagrinėjamoje byloje pateikimo).

46Kita vertus, teismo ekspertas ekspertizės akte apskaičiavo (ir šalys to neginčijo), kad bendrai darbų trūkumų šalinimo darbams reikia 48 606 Eur (46 885 Eur pagrindo įtrūkimams ištaisyti + 1721 Eur sienų įtrūkimams ištaisyti), tuo tarpu atsakovo sulaikyta suma siekia 79 993,50 Eur. Teismo ekspertas padarė išvadą, kad statinio statybos defektų atsiradimą iš esmės lėmė trys priežastinės grupės, kurių pirmoji susijusi su rangovo atstovo (statinio statybos vadovo) veiksmais arba neveikimais, statybos klaidomis, statinio statybos metu; antroji grupė susijusi su statytojo (užsakovo) atstovo (statinio statybos techninės priežiūros vadovo) veiksmais arba neveikimais, kontrolės klaidomis, statinio statybos metu; trečioji grupė susijusi su statytojo (užsakovo) veiksmais, kai pradėjo naudoti ką tik įrengtą naują silosinių statinį tinkamai neužbaigus statinio statybos. Eksperto teigimu, trečioji priežastinė grupė yra pagrindinė, nes inicijavo statybos darbų defektų atsiradimą ir turi vyravimo požymį, o pirmoji ir antroji priežastinės grupės yra šalutinės, nes tik padidina trečiosios priežastinės grupės veiksmingumą ir turi lydintįjį požymį. Ekspertas konstatavo, kad rangovo (ieškovo) atstovo (statinio statybos vadovo) veiksmai įtakojo/lėmė defektų atsiradimą vienu ketvirtadaliu; užsakovą (atsakovą) atstovaujančio statinio statybos techninės priežiūros vadovo veiksmai įtakojo/lėmė defektų atsiradimą vienu ketvirtadaliu ir užsakovo (atsakovo) veiksmai įtakojo/lėmė defektų atsiradimą dviem ketvirtadaliais.

47Teismas iš dalies sutinka su eksperto išvadomis, tačiau pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu, kaip jau minėta, trečiasis asmuo – atsakovo paskirtas statybos darbų priežiūros vadovas, įrodė, jog jis, nustatęs, kad ieškovas darbus atlieka pažeidžiant nustatytus reikalavimus, informavo apie tai tiek atsakovą, tiek ieškovą; kaip nustatyta, ieškovo buvo reikalauta sustabdyti darbus, tačiau jis šių įpareigojimų nevykdė ir toliau tęsė darbus; teismo ekspertas, rengęs ekspertizės aktą, apie šias aplinkybes nebuvo informuotas. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad užsakovo (atsakovo) atstovo (statinio statybos techninės priežiūros vadovo) veiksmai ar neveikimas, kontrolės klaidos, statinio statybos metu, įtakojo/lėmė defektų atsiradimą, nes jis ėmėsi protingų ir teisėtų veiksmų siekiant sustabdyti nurodytus darbus, tačiau ieškovas vis tiek tęsė darbus, tokiu būdu pats prisiimdamas riziką už nekokybiškai atliekamus darbus. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovo netinkamai atlikti statybos darbai, atsakovo (jo atstovų) reikalavimų sustabdyti minėtus darbus nevykdymas ir atsakovo veiksmai – per anksti pradėjus eksploatuoti nepabaigtą statinį (silosines), po lygiai įtakojo/lėmė vėliau nustatytų defektų atsiradimą (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

48Kaip minėta, ekspertas nustatė (ir šalys to neginčijo), kad atliktų statybos darbų trūkumų šalinimui reikia 48 606 Eur (46 885 Eur pagrindo įtrūkimams ištaisyti + 1721 Eur sienų įtrūkimams ištaisyti). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, spręstina, kad abi šalys – tiek ieškovas, tiek atsakovas yra po lygiai atsakingos už atsiradusius defektus, todėl šios išlaidos dalintinos šalims per pusę, t. y. po 24 303 Eur. Įvertinus tai, kad ieškovas nėra sumokėjęs atsakovui už atliktus darbus 79 993,50 Eur, ši suma mažintina ieškovui tenkančia trūkumų ištaisymo suma (24 303 Eur), todėl ieškovui neapmokėta suma lieka 55 690,50 Eur (79 993,50 Eur - 24 303 Eur). Be to, teismo ekspertas ekspertizės akte nurodė (ir ieškovas su tuo sutiko), kad ieškovas neatliko darbų už 649,36 Eur sumą, kuria taip pat mažintina iš atsakovo priteistina suma. Teismas pažymi, kad ekspertizės akte taip pat konstatuota, jog viso buvo išrašyta 896,77 Eur didesnė suma negu atlikta darbų. Nors teismo ekspertas šios ekspertizės nuostatos neįtraukė į ekspertizės išvadas, tačiau, teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo spręsti dėl jos nepagrįstumo ir (ar) neteisingumo, bei ja nesiremti. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad iš atsakovo priteistina suma (55 690,50 Eur) dar mažintina ir šiomis sumomis, t. y. 649,36 Eur ir 896,77 Eur, todėl bendra ieškovui iš atsakovo priteistina suma sudaro 54 144,37 Eur (55 690,50 Eur - 649,36 Eur - 896,77 Eur).

49Teismas kritiškai vertina atsakovo teiginius, kad ieškovas darbus atliko ne laiku, pavėluotai. Pažymėtina, kad teismo ekspertas ekspertizės akte nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. rugsėjo 9 d. tarp šalių buvo pasirašytas projektinis pakeitimas dėl paruošiamojo betono sluoksnio atsisakymo ir dokumentacijos parengimui rangovas (ieškovas) turėjo 15 dienų, o po 20 dienų buvo baigtos betonuoti grindys, galima teigti, jog statybos darbai nevėlavo ir buvo atlikti laiku. Šalys bylos nagrinėjimo metu šios eksperto išvados neginčijo (CPK 12, 178 straipsniai), todėl teismas sprendžia, kad ieškovas (rangovas) sutartus rangos darbus atliko laiku. Remiantis tuo, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo ieškovui taikyti kažkokių papildomų netesybų (dėl pavėluotai atliktų darbų). Be to, teismas pažymi, kad galutinis darbų priėmimo-perdavimo aktas nebuvo pasirašytas ne tik dėl ieškovo kaltės (dalį darbų atlikus netinkamai), tačiau ir dėl atsakovo kaltės (per anksti pradėjus eksploatuoti ginčo statinius, dėl ko ieškovas faktiškai ir neturėjo galimybių pabaigti darbų), todėl atsakovo argumentai dėl delspinigių skaičiavimo ieškovui pagal rangos sutarties 59 punktą nepagrįsti ir atmestini.

50Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 11 332,41 Eur delspinigių; bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, jog jie atitinkamai turėtų būti mažinami (atsižvelgiant į sumažintas reikalaujamas sumas). Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau šiame sprendime nurodytas aplinkybes, t. y. į tai, kad atsakovas nepažeidė teisės sustabdyti savo prievolės vykdymą tinkamo įgyvendinimo sąlygų, šia savigynos forma naudojosi sąžiningai, neperžengdamas savigynos ribų, bei teisėtai uždelsė atsiskaityti su ieškovu, sprendžia, jog šiuo atveju nėra teisinio pagrindo priteisti iš jo netesybas (delspinigius) pagal sutarties 59 punkto nuostatas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokių teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2009).

51Dėl procesinių palūkanų priteisimo

52Tenkinant ieškovo prašymą ir vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, iš atsakovo priteistinos šešių procentų procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteisiamos 54 144,37 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

53Dėl reikalavimo nutraukti rangos sutartį

54Pagal CK 6.217 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimą, 1 dalies nuostatą, šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Įstatyme (CPK 6.217 straipsnio 2 dalis) įtvirtintas ir sąrašas aplinkybių, į kurias turi būti atsižvelgiama, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne. Šios aplinkybės yra: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

55Ieškovas prašė nutraukti šalių 2014 m. birželio 20 d. sudarytą rangos sutartį. Savo reikalavimą iš esmės argumentavo tuo, kad atsakovas pažeidė rangos sutarties nuostatas, t. y. tinkamai neorganizavo rangos sutarties objekto perėmimo, o jį perėmė savavališkai, ir be jokio teisėto pagrindo neatsiskaitė su ieškovu už faktiškai atliktus darbus.

56Kaip jau buvo konstatuota šiame sprendime, atsakovo veiksmai sustabdant mokėjimus ieškovui ir perimant ginčo objektą atitiko įstatymo ir šalių sudarytos sutarties reikalavimus, atsakovas šia savigynos forma naudojosi sąžiningai, neperžengdamas savigynos ribų, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas pažeidė šalių sudarytos rangos sutarties nuostatas, dėl ko būtų pagrindas nutraukti ginčo sutartį. Aplinkybė, kad atsakovas per anksti pradėjo eksploatuoti silosines, jų dar neužbaigus, buvo įvertinta sprendžiant klausimą dėl skolos dydžio ir negali būti laikytina kaip atsakovo sutarties pažeidimas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl rangos sutarties nutraukimo atmestinas kaip nepagrįstas, neįrodžius, jog atsakovas pažeidė ginčo sutartį (CPK 12, 178 straipsniai).

57Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

58Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

59CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

60Pažymėtina, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu įmokėjo į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 3000 Eur dydžio užstatą už ekspertizę. Ekspertizės išlaidos sudarė 1815 Eur, todėl likusi užstato dalis – 1185 Eur (3000 Eur - 1815 Eur), grąžintina ieškovui.

61Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1548 Eur žyminio mokesčio, 2420 Eur išlaidų advokato pagalbai ir 1815 Eur išlaidų ekspertizės apmokėjimui, iš viso – 5783 Eur.

62Atsakovas prašė priteisti iš ieškovo jo patirtų 1215,86 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

63Teismo vertinimu, tiek ieškovo, tiek atsakovo patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių.

64Pažymėtina, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu iš dalies sutiko su ieškinio dalimi – su 649,36 Eur ir 12 151 Eur sumomis, tačiau savo reikalavimo nepatikslino, t. y. neatsisakė šios ieškinio dalies, o prašė ieškinį tenkinti iš dalies, todėl, šiuo sprendimu ieškinį tenkinus iš dalies, šalims atitinkamai, t. y. proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, paskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos.

65Nagrinėjamu atveju ieškinys iš esmės patenkintas 29,65 proc. (netenkinus ieškovo reikalavimo dėl sutarties nutraukimo (vertinant, kad pirmas reikalavimas tenkintas 0 proc.), o antrą reikalavimą dėl 91 325,91 Eur sumos (skolos ir delspinigių priteisimo) tenkinus 59,29 proc. (54 144,37 Eur x 100 proc. / 91 325,91 Eur)), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 1714,66 Eur (5783 Eur x 29,65 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovo priteistina 855,36 Eur (1215,86 Eur x 70,35 proc. / 100 proc.). Atlikus įskaitymą, ieškovui iš atsakovo iš viso priteistina 859,30 Eur (1714,66 Eur - 855,36 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

66Trečiasis asmuo M. S. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jos trečiajam asmeniui nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

67Teismas patyrė 7,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 straipsnis), todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas proporcijas (dėl ieškinio tenkintos/atmestos dalies), valstybei iš ieškovo priteistina 5,57 Eur (7,92 Eur x 70,35 proc.) bylinėjimosi išlaidų; atsakovui tenkanti dalis (2,35 Eur) yra mažesnė, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis), todėl ji nepriteistina.

68Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

Nutarė

69Ieškovo UAB „Damansta“ ieškinį atsakovui UAB „Aristavos ūkis“ dėl rangos sutarties nutraukimo ir apmokėjimo už darbus, trečiasis asmuo M. S., tenkinti iš dalies.

70Priteisti ieškovui UAB „Damansta“, j. a. k. 302758819, 54 144,37 Eur (penkiasdešimt keturis tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 37 ct) skolos ir 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 54 144,37 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015 m. kovo 23 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo UAB „Aristavos ūkis“, j. a. k. 161298135.

71Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

72Priteisti ieškovui UAB „Damansta“, j. a. k. 302758819, 859,30 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo UAB „Aristavos ūkis“, j. a. k. 161298135.

73Priteisti iš ieškovo UAB „Damansta“, j. a. k. 302758819, 5,57 Eur (penkis eurus 57 ct) pašto išlaidų valstybei.

74Grąžinti ieškovui UAB „Damansta“, j. a. k. 302758819, 1185 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto aštuoniasdešimt penkių eurų) dydžio užstato dalį, įmokėto į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą. Šią sprendimo dalį įpareigoti vykdyti Vilniaus apygardos teismo Finansų skyrių.

75Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė... 2. I. Bylos esmė... 3. Tarp šalių kilo ginčas dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo, jos... 4. II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas:... 6. 1) nutraukti ieškovo UAB „Damansta“ ir atsakovo UAB „Aristavos ūkis“... 7. 2) įpareigoti atsakovą UAB „Aristavos ūkis“ apmokėti ieškovui UAB... 8. 3) priteisti ieškovui UAB „Damansta“ iš atsakovo UAB „Aristavos... 9. 4) priteisti ieškovui UAB „Damansta“ iš atsakovo UAB „Aristavos... 10. 5) priteisti ieškovui UAB „Damansta“ iš atsakovo UAB „Aristavos... 11. Ieškovas nurodo, kad šalys 2014 m. birželio 20 d. sudarė rangos sutartį... 12. Ieškovo teigimu, jis yra pateikęs atsakovui atliktų darbų aktus už... 13. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu ieškinį prašė tenkinti iš dalies... 14. Atsakovas UAB „Aristavos ūkis“ atsiliepime į ieškinį ir jo atstovas... 15. Atsakovas nurodo, kad ieškovas sutartyje numatytus darbus atliko ne tik... 16. Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiais, kad atsakovas pažeidė sutartį... 17. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti atlyginimą... 18. Trečiasis asmuo M. S. atsiliepime į ieškinį ir teismo... 19. Trečiasis asmuo taip pat nurodo, kad ieškovas, atlikdamas ginčo statinio... 20. III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės... 21. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta,... 22. Nustatyta, kad šalys 2014 m. rugsėjo 9 d. pasirašė papildomą susitarimą... 23. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta,... 24. Nagrinėjamoje byloje teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi buvo skirta... 25. 2016 m. balandžio 1 d. teisme gautas teismo eksperto ekspertizės aktas.... 26. Tiek ekspertizės akte nurodyta, tiek šalys pripažino, kad dalį statybos... 27. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 28. IV. Teismo argumentai ir motyvai... 29. Dėl skolos priteisimo pagal statybos rangos sutartį... 30. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar... 31. CK 32. Pagal CK 33. Nagrinėjamu atveju šalys iš esmės neginčijo aplinkybės, kad atsakovas... 34. Kaip minėta, tiek ekspertizės akte nurodyta, tiek šalys bylos nagrinėjimo... 35. Byloje nekilo ginčo ir dėl to, kad ieškovas iš esmės atliko visus rangos... 36. Teismas pažymi, kad pagal bendrąsias rangos ir statybos rangos teisinius... 37. Šalių 2014 m. birželio 20 d. sudarytos statybos rangos sutarties 50 punkte... 38. CK 39. Kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo... 40. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės ir šalių... 41. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami... 42. Teismo vertinimu, vien tai, kad trečiasis asmuo, kaip atsakovo atstovas, 2014... 43. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia,... 44. Atsakovas taip pat pasinaudojo ir rangos sutarties 50 punkte nustatyta teise... 45. Taigi, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad... 46. Kita vertus, teismo ekspertas ekspertizės akte apskaičiavo (ir šalys to... 47. Teismas iš dalies sutinka su eksperto išvadomis, tačiau pažymi, kad bylos... 48. Kaip minėta, ekspertas nustatė (ir šalys to neginčijo), kad atliktų... 49. Teismas kritiškai vertina atsakovo teiginius, kad ieškovas darbus atliko ne... 50. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 11 332,41 Eur delspinigių;... 51. Dėl procesinių palūkanų priteisimo... 52. Tenkinant ieškovo prašymą ir vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies,... 53. Dėl reikalavimo nutraukti rangos sutartį... 54. Pagal CK 6.217 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimą, 1 dalies... 55. Ieškovas prašė nutraukti šalių 2014 m. birželio 20 d. sudarytą rangos... 56. Kaip jau buvo konstatuota šiame sprendime, atsakovo veiksmai sustabdant... 57. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes,... 58. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 59. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš... 60. Pažymėtina, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu įmokėjo į Vilniaus... 61. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas... 62. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovo jo patirtų 1215,86 Eur išlaidų... 63. Teismo vertinimu, tiek ieškovo, tiek atsakovo patirtos bylinėjimosi... 64. Pažymėtina, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu iš dalies sutiko su... 65. Nagrinėjamu atveju ieškinys iš esmės patenkintas 29,65 proc. (netenkinus... 66. Trečiasis asmuo M. S. iki bylos išnagrinėjimo iš... 67. Teismas patyrė 7,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų... 68. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270... 69. Ieškovo UAB „Damansta“ ieškinį atsakovui UAB „Aristavos ūkis“ dėl... 70. Priteisti ieškovui UAB „Damansta“, j. a. k. 302758819, 54 144,37 Eur... 71. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 72. Priteisti ieškovui UAB „Damansta“, j. a. k. 302758819, 859,30 Eur... 73. Priteisti iš ieškovo UAB „Damansta“, j. a. k. 302758819, 5,57 Eur (penkis... 74. Grąžinti ieškovui UAB „Damansta“, j. a. k. 302758819, 1185 Eur (vieno... 75. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...