Byla 2-1211-196/2015
Dėl 2015 m. sausio 20 d. kreditorių susirinkimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Laikinosios sostinės projektai“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Kauno energija“, Kauno savivaldybės administracija ir Nordea Bank AB

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens Nordea Bank AB Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3900-392/2015 pagal pareiškėjo Valstybės Įmonės Turto bankas skundą dėl 2015 m. sausio 20 d. kreditorių susirinkimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Laikinosios sostinės projektai“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Kauno energija“, Kauno savivaldybės administracija ir Nordea Bank AB,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėjas VĮ Turto bankas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo BUAB „Laikinosios sostinės projektai“ 2015 m. sausio 20 d. vykusio kreditorių susirinkimo nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu „Administravimo išlaidų sąmatos dengimo tvarkos nustatymas”.

4Nurodė, kad skundžiame nutarime nepagrįstai nuspręsta, jog 50 % administravimo išlaidų turi būti priskirta kaip atsiradusios iš ūkinės-komercinės veiklos ir dengiamos iš tokios veiklos pajamų. Administratorius jau iki skundžiamo nutarimo priėmimo iš ūkinės veiklos atsiradusias išlaidas buvo padengęs iš šios veiklos pajamų, todėl skundžiamu nutarimu klaidingai dalis administravimo išlaidų vėl priskiriama prie ūkinės veiklos išlaidų.

5Bankroto administratorius su skundu nesutiko, nurodė, jog bankroto proceso metu įmonė vykdė ūkinę veiklą, ši veikla buvo pelninga, tad atsižvelgdamas į šias aplinkybes, administratorius pateikė kreditoriams svarstyti konkretų administravimo išlaidų sąmatos dengimo tvarkos projektą. Nordea Bank AB Lietuvos skyrius nepritarė administratoriaus pasiūlymui ir pateikė savo siūlymą - „taikyti proporcinę bankroto administravimo išlaidų apmokėjimo tvarką, 50 proc. (11505,15 EUR arba 39725 Lt) administravimo išlaidų sąmatos apmokant iš ūkinės veiklos pajamų (LR ĮBĮ 36 str. 3d.), o 50 proc. (11505,15 EUR arba 39725 Lt) išlaidų apmokant iš visų turto pajamų (LR ĮBĮ 36 str. 1 d.) Nustatyti, kad 11505,15 EUR (39725 Lt) bankroto administravimo išlaidos, jas apmokant iš visų rūšių turto pajamų, skirstomos sekančiai: 50 proc. (5725,57 EUR arba 19862,47 Lt) šios sumos apmokama iš hipoteka įkeisto turto pardavimo pajamų, o likusi 50 proc. (5725,57 EUR arba 19862,47 Lt) išlaidų dalis apmokama iš kitų rūšių pajamų“. Administratoriaus nuomone, toks pasiūlymas atitiko LR ĮBĮ 36 str. 1,3 d. nuostatas.

6Suinteresuotas asmuo Nordea Bank AB (toliau – bankas) su skundu nesutiko, nurodė, jog pareiškėjas, reikalaudamas, kad iš esmės vien tik hipotekos kreditorius dengtų administravimo išlaidas, siekia neteisėtai gauti sau naudos, kuri jam nepriklauso nei pagal įstatymą, nei vadovaujantis kreditorių lygiateisiškumo principu. Bankas, kaip hipotekos kreditorius, leido naudotis įkeistu turtu tam, kad įmonė vykdytų ūkinę komercinę veiklą ir tik dėl Banko sutikimo ūkinė veikla buvo vykdoma, ko pasekoje buvo gautos pajamos, kurios turi būti naudojamos kaip vienas iš šaltinių dengti administravimo išlaidas pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 str. 3 d. Be to, pats administratorius patvirtino, kad jo didelę darbo laiko dalį sudarė vadovavimas ūkinei komercinei veiklai, kas pareikalavo ženkliai didesnių administratoriaus laiko sąnaudų ir pajėgumų tam, kad įmonės veikla būtų pelninga. Todėl ir administratorius, vadovaudamas ūkinei veiklai, turi interesą gauti atlyginimo dalį iš vykdytos veiklos pajamų. Tuo tarpu Pareiškėjas siekia, kad Bankas (hipotekos kreditorius) už administratoriaus darbą sumokėtų 98,45 % atlyginimo dalį, nors administratorius didžiąją laiko ir pajėgumų dalį skyrė būtent ūkinės veiklos vykdymui siekiant gauti papildomų pajamų ir iš jų dengti dalį išlaidų bei didinti kreditorių atgautinų kreditorinių reikalavimų dalį.

7Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija su skundo reikalavimu visiškai sutiko, mano jį esant pagrįstu ir tenkintinu. Nurodė, kad ginčijamu nutarimu patvirtintas administravimo lėšų dengimo mechanizmas iš esmės pažeidžia antros eilės (ir tuo pačiu žemesnių eilių) kreditorių teises, kadangi vietoj to, kad būtų dengiami antros eilės ir galimai kitų eilių kreditoriniai įsipareigojimai, iš šių lėšų dengiamos administravimo išlaidos, tuo ne tik pažeidžiant antros eilės kreditorių interesus, bet ir nesilaikant teisingumo bei sąžiningumo kriterijų. Visiškai pritarė skunde nurodytai proporcingumo principus atitinkančiai administravimo išlaidų dengimo skaičiuoklei.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 27 d. nutartimi pareiškėjo VĮ Turto fondas skundą tenkino.

10Teismas nustatė, kad BUAB „Laikinosios sostinės projektai“ bankroto administravimo ūkinės veiklos išlaidos jau yra padengtos, todėl skundžiamu nutarimu nepagrįstai spręsta, kad 50 % administravimo išlaidų turi būti priskirta kaip atsiradusios iš ūkinės-komercinės veiklos ir dengiamos iš tokios veiklos pajamų. Administratorius jau iki skundžiamo nutarimo priėmimo iš ūkinės veiklos atsiradusias išlaidas buvo padengęs iš šios veiklos pajamų, todėl teismas sprendė, kad ginčijamu nutarimu patvirtintas administravimo lėšų dengimo mechanizmas iš esmės pažeidžia antros eilės (ir tuo pačiu žemesnių eilių) kreditorių teises. Nurodė, kad vietoj to, kad būtų dengiami antros eilės ir galimai kitų eilių kreditoriniai įsipareigojimai, iš šių lėšų dengiamos administravimo išlaidos, tuo nesilaikant ir teisingumo bei sąžiningumo kriterijų.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12Suinteresuotas asmuo Nordea Bank AB (toliau – apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – VĮ Turto bankas atskirąjį skundą atmesti, o 2015 m. sausio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimą priimtą trečiuoju darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidų sąmatos dengimo tvarkos nustatymo“, palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į tai, kad pagal ĮBĮ nuostatas, atlyginimas bankroto administratoriui už vadovavimą ūkinei komercinei veiklai yra mokamas ir iš ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų. Teismas pažeidė pirmos eilės kreditoriaus interesus, kadangi vien tik bankas, iš jo naudai įkeisto turto turi dengti didžiąją dalį administravimo išlaidų.

13Atsakovas BUAB „Laikinosios sostinės projektai“ pateikė atsiliepimą, prašydamas atskirąjį skundą tenkinti, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo VĮ Turto bankas skundą atmesti, o 2015 m. sausio 20 d. BUAB „Laikinosios sostinės projektai“ kreditorių susirinkimo nutarimą priimtą trečiuoju darbotvarkės klausimu, palikti nepakeistą. Nurodo, kad įmonės bankroto administravimo išlaidos yra dengiamos iš įvairių įmonės lėšų šaltinių, todėl teismo atsisakymas dalį administravimo išlaidų atlyginti iš lėšų, gautų vykdant ūkinę komercinę veiklą, nes šios veiklos išlaidos jau yra padengtos, yra neteisėtas.

14Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas VĮ Turto bankas prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą, o apelianto apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad proporcingumo principas apmokant administravimo išlaidas užtikrina kreditorių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą, be to, hipotekos kreditorius privalo padengti atitinkamą dalį administravimo išlaidų iš jo finansinio reikalavimo tenkinimui tenkančios sumos.

15Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius AB „Kauno energija“ prašo dėl skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Atskirasis skundas netenkinamas.

18Vadovaujantis teisinėmis nuostatomis, įtvirtinančiomis kreditorių susirinkimo kompetenciją ir jos įgyvendinimo tvarką, priimant nutarimus Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 23-24 str.), taip pat vadovaujantis teismų praktikoje formuojamu minėtų teisinių nuostatų aiškinimu ir taikymu, darytina išvada, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem pagrindais. Vienas iš tokių pagrindų yra esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymas, galėjęs nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį. Kitas naikinimo pagrindas – ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo materialinių aspektų (turinio) neteisėtumas. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo leidėjas suteikė plačią kompetenciją kreditorių susirinkimui spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, teismas kreditorių susirinkimo nutarimus naikina tik tuo atveju, jei jų turinys neatitinka imperatyviųjų įstatymo nuostatų, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.) ar iš esmės pažeidžia kreditorių ar/ir pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).

19Nagrinėjamu atveju tarp byloje dalyvaujančių asmenų nekilo ginčo dėl kreditorių susirinkimuose padarytų procedūrinių pažeidimų, priimant ginčijamus nutarimus. Apeliantas (kreditorius) atskirajame skunde kvestionuoja tik ginčijamo teismo nutarimo turinio teisėtumą dėl administravimo išlaidų dengimo proporcijų.

20Pagal ĮBĮ 23straipsnio 5 punktą ir 36 straipsnio 2 dalį administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia, šių išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Pažymėtina, kad tokia nuostata nereiškia, jog kreditorių susirinkimui suteikta teisė nustatyti bet kokią administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką savo nuožiūra. Kreditorių susirinkimo funkcijų įgyvendinimas reglamentuojamas įstatymo normose, kurių aiškinimo ir taikymo praktiką formuoja teismai.

21ĮBĮ 36 straipsnio l dalyje nustatyta, kad pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos. Jos mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Teismas pažymi, kad šioje teisės normoje tiesiogiai nurodyta, jog bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turtu, naudotinu administravimo išlaidoms padengti, laikomas tiek turtas, priklausęs įmonei bankroto bylos iškėlimo metu, tiek įgytas po jos iškėlimo, įskaitant pajamas už turto nuomą (CK 4.53 straipsnio 2 dalis). ĮBĮ 36 straipsnio l dalyje ir kitose šio įstatymo normose nenustatytas įmonės lėšų panaudojimo nurodytam tikslui eiliškumas pagal lėšų gavimo šaltinį. Dėl to apeliantas savo skunde nepagrįstai įmonės lėšas, gautas vykdant veiklą bankroto proceso metu, išskiria kaip tikslinės paskirties – administravimo išlaidoms dengti. Taigi bankroto administravimo išlaidos padengiamos iš bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų. Atskirų rūšių įmonės turtas negali būti laikomas išskirtiniu, iš kurio administravimo išlaidos būtų dengiamos antrąja eile, nes įstatyme tokios eilės neįtvirtintos. Kreditorių susirinkimo nutarimas 50 procentų bankroto administravimo išlaidų priskirti kaip atsiradusių iš ūkinės komercinės veiklos ir dengiamų tik iš tos veiklos pajamų, juolab, kaip iki skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo, jos jau buvo padengtos, gali reikšti neproporcingą atskirų rūšių (nagrinėjamu atveju – įkeisto ir neįkeisto) įmonės turto naudojimą, vieną tausojant, o kitą – eikvojant, taip įmonės kreditoriams sudarant skirtingas galimybes gauti savo reikalavimo patenkinimą, o kartu – pažeidžiant kreditorių lygiateisiškumo principą. Jis yra vienas iš esminių bankroto teisės principų, kylantis iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygybės įstatymui ir teismui principo. Įkeitimu ar hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai tenkinami be eilės iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, todėl šių kreditorių padėtis nėra lygiavertė su kreditoriais, kurių reikalavimai neužtikrinti įkeitimu ar hipoteka. Kadangi tokia padėtis susidaro dėl įstatyme nustatytų pagrindų, ji nereiškia kreditorių lygiateisiškumo principo pažeidimo. Toks pažeidimas konstatuotinas tuo atveju, jei daliai kreditorių geresnės sąlygos patenkinti savo reikalavimus sudaromos ne įstatyme nustatytu pagrindu.

22Kai įmonė neturi lėšų arba jų nepakanka bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, jos apmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka (ĮBĮ 36 str. 1 d.). Tai reiškia, kad realizavus kiekvieną bankrutuojančios įmonės turtą, tam tikra dalis gautos už jį sumos turi būti skirta administravimo išlaidoms apmokėti. Jeigu bankrutuojančios įmonės dalis turto yra įkeista, o kita neįkeista ir šios dalys nevienodos, administravimo išlaidos, patirtos iki turto pardavimo dienos, apmokamos proporcingai gautoms sumoms pardavus tiek įkeistą, tiek neįkeistą turtą. Proporcingumo principas užtikrina kreditorių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2012). Įkaito turėtojo pareiga prisidėti prie bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės administravimo išlaidų apmokėjimo numatyta ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje, pagal kurią, pardavus įkeistą turtą, hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, turi būti pervedama į hipotekos kreditoriaus sąskaitą. Taigi hipotekos kreditorius privalo vykdyti ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje ir 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą dalyvauti atlyginant bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2013; 2003 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2003; 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2005). Tai, kad iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą arba perduodant įkeistą turtą, pirmiausia (be eilės) tenkinami įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai, nereiškia, kad toks kreditorius gali būti atleidžiamas nuo pareigos atlyginti administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009).

23Skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu, nustatyta, kad 50 procentų administravimo išlaidų turi būti priskirta kaip atsiradusios iš ūkinės komercinės veiklos ir dengiamos tik iš tokios veiklos gautų pajamų, o likusi 50 procentų proporcingai iš visų kitų įmonės bankroto proceso metu gautų lėšų. Lėšos iš ūkinės komercinės veiklos priskiriamos prie neįkeisto įmonės turto, iš kurio įstatyme nustatytu eiliškumu gali būti tenkinami visų kreditorių (tiek užtikrinusių savo reikalavimo teises įkeistu turtu, tiek neturinčių tokio užtikrinimo) reikalavimai. Šias lėšas prioritetiškai naudojant bankroto administravimo išlaidoms padengti, atitinkamai mažėja visų kreditorių galimybės gauti savo reikalavimo patenkinimą iš bankrutavusio skolininko. Bankroto administravimo išlaidoms padengti naudojant įmonės lėšas, gautas iš jos veiklos bankroto proceso metu, šiam tikslui nėra naudojamos kitos lėšos, įskaitant gautas už įkeistą turtą. Teisę patenkinti reikalavimą iš pastarųjų lėšų įkaito turėtojai įgyvendina be eilės, todėl jie yra suinteresuoti, kad būtent lėšos, gautos už įkeistą turtą, būtų kuo mažiau eikvojamos bankroto administravimo išlaidoms. Tačiau taip padidinant galimybes gauti reikalavimo patenkinimą įkaito turėtojams, jos atitinkamai sumažinamos kitiems kreditoriams. Išskirtinių galimybių sudarymas įkaito turėtojams kitų kreditorių sąskaita be įstatymo nustatyto pagrindo pažeidžia kreditorių lygiateisiškumo principą, todėl yra neteisėtas.

24Išdėstytas teisės normų aiškinimas atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką. ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės normos, jog bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų, prasmė yra ta, kad, realizavus kiekvieną bankrutuojančios įmonės turto objektą, tam tikra dalis gautos už jį sumos būtų skirta administravimo išlaidoms apmokėti. Jeigu dalis bankrutuojančios įmonės turto yra įkeista, o kita neįkeista ir šios dalys nevienodos, administravimo išlaidos, patirtos iki turto pardavimo dienos, apmokamos proporcingai gautoms sumoms pardavus tiek įkeistą, tiek neįkeistą turtą. Proporcingumo principas apmokant administravimo išlaidas užtikrina kreditorių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2012).

25Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas konstatavo, kad BUAB „Laikinosios sotinės projektai“ kreditorių 2015 m. sausio 21 d. susirinkimo nutarime trečiuoju darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidų sąmatos dengimom tvarkos nustatymo“ nusprendus, jog 50 procentų administravimo išlaidų turi būti priskirta kaip atsiradusios iš ūkinės komercinės veiklos ir dengiamos tik iš tokios veiklos gautų pajamų, o likusi 50 procentų proporcingai iš visų kitų įmonės bankroto proceso metu gautų lėšų, įskaitant lėšas, gautas pardavus bendrovės įkeistą ir neįkeistą turtą, buvo pažeistos šį klausimą reglamentuojančios ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalies nuostatos ir kreditorių lygiateisiškumo principas.

26Atsižvelgiant į tai, kad bankroto proceso vienas iš esminių principų yra kreditorių lygybės principas, darytina išvada, kad kreditorius Nordea bank AB, įgijęs lygias teises kartu su visais kitais kreditoriais dalyvauti įmonės bankroto procese, atitinkamai kartu su kitais kreditoriais įgijo ir vienodas pareigas, kylančias iš bankroto procedūrų vykdymo, įskaitant ir pareigą atlyginti bankroto proceso metu susidariusias administravimo išlaidas. Dėl šių priežasčių apelianto skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis pripažįstama teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

27Dėl šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų kitų argumentų, kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui, nepasisakytina, nes pagal kasacinį teismą pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

28Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str.) Prašymą atlyginti 227,78 EUR bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinėje instancijoje pateikė apeliantas Nordea Bank AB, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas netenkinamas, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

29Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

30Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

31Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėjas VĮ Turto bankas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas... 4. Nurodė, kad skundžiame nutarime nepagrįstai nuspręsta, jog 50 %... 5. Bankroto administratorius su skundu nesutiko, nurodė, jog bankroto proceso... 6. Suinteresuotas asmuo Nordea Bank AB (toliau – bankas) su skundu nesutiko,... 7. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija su skundo... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 27 d. nutartimi pareiškėjo VĮ Turto... 10. Teismas nustatė, kad BUAB „Laikinosios sostinės projektai“ bankroto... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 12. Suinteresuotas asmuo Nordea Bank AB (toliau – apeliantas) pateikė... 13. Atsakovas BUAB „Laikinosios sostinės projektai“ pateikė atsiliepimą,... 14. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas VĮ Turto bankas prašo... 15. Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius AB „Kauno energija“ prašo... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 17. Atskirasis skundas netenkinamas.... 18. Vadovaujantis teisinėmis nuostatomis, įtvirtinančiomis kreditorių... 19. Nagrinėjamu atveju tarp byloje dalyvaujančių asmenų nekilo ginčo dėl... 20. Pagal ĮBĮ 23straipsnio 5 punktą ir 36 straipsnio 2 dalį administravimo... 21. ĮBĮ 36 straipsnio l dalyje nustatyta, kad pirmiausia apmokamos įmonės... 22. Kai įmonė neturi lėšų arba jų nepakanka bankroto administravimo... 23. Skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu, nustatyta, kad 50 procentų... 24. Išdėstytas teisės normų aiškinimas atitinka kasacinio teismo formuojamą... 25. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas konstatavo, kad BUAB... 26. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto proceso vienas iš esminių principų yra... 27. Dėl šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų kitų argumentų, kaip... 28. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios... 29. Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu apeliacinės... 30. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 31. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą....