Byla e2-521-1026/2018
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Vaida Motiejūnienė, sekretoriaujant Ingai Baltrimavičienei, D. E., D. M., dalyvaujant ieškovės S. I. AS, Lietuvos Respublikoje veikiančios per S. I. AS Lietuvos filialą, atstovui advokatui T. D., nedalyvaujant atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „F“ atstovui bankroto administratoriui J. G., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „C“ atstovui advokatui D. S.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. I. AS, Lietuvos Respublikoje veikiančios per S. I. AS Lietuvos filialą (toliau - S. I. AS Lietuvos Filialas), ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „F” (pradinė atsakovė – UAB „T“), trečiajam asmeniui UAB „C” dėl turtinės žalos atlyginimo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės ieškovei 31 728,15 Eur turtinės žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Pateiktame ieškinyje nurodė ir ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 1 d. kilo gaisras prekybos centro (toliau – PC) „C. B.“ patalpose, esančiose adresu ( - ). Gaisro metu sugadintos PC „C. B.“ patalpose esančios UAB „N“ naudojamos patalpos bei patalpose buvę įrengimai, atsargos. Įvykio metu UAB „N“ naudojamos patalpos bei patalpose buvę įrengimai, atsargos ieškovės buvo apdrausti turto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklėmis Nr. TD002 (2010 m. sausio 1 d. redakcija) (toliau – taisyklės). Ieškovė išmokėjo 31728,15 Eur (21732,04+9207,64+788,47) draudimo išmoką. Panevėžio apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai nustatė, kad gaisro židinys buvo atsakovės eksploatuojamoje patalpoje. Teismo ekspertas V. K. 2015 m. gruodžio 30 d. pateikė išvadą, kad gaisro židinys buvo atsakovės eksploatuojamoje patalpoje. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-6312-828/2016, konstatavo, kad gaisro židinio vieta buvo atsakovės nuomojamoje patalpoje, šiaurės rytinėje jos dalyje, Panevėžio apygardos teismas 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-318-278/2017 minėtą pirmosios instancijos sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovo atstovo nuomone, remiantis aptartomis aplinkybėmis atsakovė privalo atlyginti gaisro padarytą žalą. Turtinė žala iki šios dienos nėra atlyginta, todėl priteistina. Prašė priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, ieškovo nuomone atsakovės UAB „T“ ir UAB „F“ vadovai galimai neteisėtai išvengė turtinės prievolės ieškovei (BK 182 straipsnis „Sukčiavimas“), todėl prašo teismo priimti nutartį pagal CPK 299 straipsnį bei paskirti šiems asmenims 5000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos skirti ieškovei.

5Pradinė atsakovė UAB „T“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kur nurodė, jog CK 1.125 straipsnio 7 dalis numato sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Šio ginčo atveju ieškinio senaties terminas prasidėjo ieškovei išmokėjus pagrindinę 21732,04 Eur draudimo išmoką 2016 m. vasario 10 d., tuo tarpu ieškovė ieškinį pareiškė 2017 m. balandžio 21 d., t. y. pasibaigus ieškinio senaties terminui. Atsakovė nuomojamose patalpose jokių elektros instaliacijų neatliko ir už jų darbą nebuvo atsakinga. Taigi, atsakovė, kaip ir UAB „N“, kuriai ieškovė išmokėjo draudiminę išmoką, buvo tik patalpų, esančių ( - ), nuomininkė, bet ne savininkė, todėl ieškovė pasirinko netinkamą atsakovą. Pabrėžia, jog atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti dėl praleisto ieškinio padavimo termino ir kaip visiškai nepagrįstą, priteisti atsakovei iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašyme dėl turtinės žalos sumažinimo pradinė atsakovė nurodė, kad nėra aišku kaip UAB „N“ paskaičiuoti 31728,15 Eur nuostoliai dėl atsakovės nuomojamose patalpose įvykusios gaisro. Ieškovės išmokėta draudimo išmoka 31 728,15 Eur sumoje yra nepagrįsta jokiais objektyviais rašytiniais įrodymais. Iš pateiktų rašytinių įrodymų neaišku kaip nustatyta ir ar objektyviai išmokėta UAB „N" 21 732,04 Eur išmoka už medikamentų atsargas bei 9207,64 Eur išmoka už gaisro metu sugadintą kilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į tai, prašė mažinti ieškinio reikalavimą.

6Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-521-1026/2018 pradinė atsakovė UAB „T“ pakeista naująja atsakove – bankrutuojančia UAB „F“.

7Atsakovas atstovas bankroto administratorius UAB „G“ atstovas J. G. 2018 m. liepos 2 d. posėdyje išreiškė priešingą poziciją, jog su ieškiniu sutinka, tik formaliai negali sutikti su reikalavimo dydžiu, todėl prašė ieškinį tenkinti iš dalies, sutinka su 15 000 Eur žalos atlyginimu. Į teismo posėdį 2018 m. rugsėjo 11 d. neatvyko, nepateikė neatvykimo priežasčių. Tik po teismo posėdžio buvo gautas atsakovo atstovo J. G. prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovo buvo tinkamai informuotas apie procesą, į ieškovo atstovo prašymą, byla išnagrinėta atsakovo atstovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 3 dalis).

8Trečiasis asmuo UAB „C. B.“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė ir šio asmens atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu sutinka ir yra ieškovo pusėje. Prašymus taikyti ieškinio senatį ir sumažinti padarytą žalą palieka spręsti teismo nuožiūra. Prašė priteisti iš atsakovo 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9Ieškinys tenkintinas visiškai.

10Nustatyta, kad 2015-12-01, apie 19.15 val. prekybos pastate, esančiame adresu ( - ) kilo gaisras, kurio metu sudegė bei aprūko įmonių, vykdžiusių veiklą pastate, turtas (I tomas,el.b.l.17-82,83-89). Gaisro metu žalą patyrė ir UAB „N“, kurios turtas buvo apdraustas turto draudimo sutartimi (el.b.l.16). S. I. AS Lietuvos Filialas, šiai įmonei išmokėjo 31 728,15 Eur draudimo išmoką ir įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (el.b.l. 111-113). Atsakovas pagal su trečiuoju asmeniu sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 49 nuomojasi 170 kv.m. patalpų minėtame pastate (I tomas, el.b.l.93-101, IV tomas, el.b.l.8-14).

11Nagrinėjamoje byloje ieškovas yra UAB „N“ draudikas, kuris šiam išmokėjo draudimo išmoką už gaisro metu sudegusias prekes. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi, draudikas (ieškovas S. I. AS Lietuvos Filialas) įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš asmenų, atsakingų už jos atsiradimą. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, šiuo atveju taikytinos subrogacijos taisyklės. Tais atvejais, kai žalą patyręs asmuo yra apsidraudęs savo turtinį interesą, tai draudikas, išmokėjęs išmoką, įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį, o jei jis apsidraudęs – į jo draudiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „ERGO Lietuva“, UAB „ Ritranspeda“, bylos Nr. 3K-3-503/2005).

12Dėl asmens, atsakingo už atsiradusią žalą nustatymo

13Ieškovas nurodė, jog gaisras kilo dėl pastato nuomininko UAB „T“ kaltų veiksmų. Vadovaujantis CK 6.246 straipsnio 1 dalies, 6.248 straipsnio 1, 3 dalių, 6.263 straipsnio nuostatomis bei suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tokio pobūdžio bylose (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; kt.), ieškovui kilo pareiga įrodyti aplinkybes, kas sukėlė gaisrą, gaisro kilimo priežastį, pateikti byloje įstatymo leistinus įrodymus, patvirtinančias šias aplinkybes. Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog šią pareigą ieškovas įvykdė (CPK 178 straipsnis). Pradinis atsakovas UAB „T“, kurio nuomojamose patalpose kilo gaisras, byloje laikėsi pozicijos, jog jis nėra kaltas dėl gaisro kilimo, o tikroji gaisro kilimo priežastis bei vieta nėra nustatyti.

14Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 29 d. atsakovo UAB „T“ prašymu sustabdė civilinę bylą kol bus neišspręsta kita byla, konstatuodamas, kad neišnagrinėtos bylos susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Kaip matyti iš bylos duomenų Panevėžio apygardos teisme apeliacine tvarka civilinėje byloje Nr. e2A-318-278/2017 buvo nagrinėjamas skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-6312-828/2016 priimto 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo, kur ieškovas buvo kita draudimo įmonė, tačiau atsakovas bei tretysis asmuo tie patys, buvo sprendžiamas sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas dėl to paties pagrindo, dėl tų pačių faktinių aplinkybių (kilusio gaisro). 2017 m. birželio 9 d. nutartimi minėtame apeliaciniame procese Panevėžio apygardos teismas priėmė nutartį paskirti teismo gaisrų ekspertizę. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-318-278/2017 minėtą pirmosios instancijos sprendimą paliko nepakeistą.

15CPK 178 straipsnyje nurodyta, kad šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK) 182 straipsnis). Taigi Panevėžio apygardos teismas 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-318-278/2017 konstatavo pradinio atsakovo UAB „T“ kaltę dėl kilusio gaisro. Todėl teismas remiasi aukštesnės instancijos Panevėžio apygardos teismo nutartimi, nustatytais prejudiciniais faktais, padarytomis teisinėmis išvadomis (CPK 182 straipsnio 2 punktas), kurios paneigia pradinės atsakovės atstovų argumentus, jog atsakovas nėra kaltas.

16Kadangi ginčo teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip civilinės deliktinės atsakomybės santykiai (CPK 6.245 straipsnio 4 dalis), tai žalą padariusio asmens atsakomybei turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti atsakovo veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė bei žala, jas privalo įrodyti ieškovas, tuo tarpu atsakovas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl žalos atsiradimo (CK 6.246–6.249 straipsniai, CPK 12, 178 straipsniai). Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtą žalą, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra kaltė, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalą padariusio asmens elgesys. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

17Iš Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2017-07-17 ekspertizės akto Nr. 11-1328 (17) išvadų matyti, kad UAB „T“ parduotuvės žaliuzių kilnojamo mechanizmo elektros variklio sumontavimo vieta gaisro metu buvo parduotuvės šiaurės – rytinėje dalyje virš pakabinamųjų lubų, kuri nėra tiriamojo gaisro kilimo židinys. Ekspertai konstatavo, jog sienos apdailos iš gipsokartonio suirimas gali būti paaiškinamas salėje vykusio degimo produktų judėjimu į laiptinę. Minėtu aktu konstatuota, jog UAB „T“ nuomojamose patalpose kilusio gaisro židinio zona buvo parduotuvės prekybos salės neapibrėžto dydžio šiaurės – rytinėje erdvėje, tačiau nustatyti gaisrą sukėlusio uždegimo šaltinio ir tiesioginės priežasties negalima dėl pradinių duomenų stokos pateiktoje bylos medžiagoje. Nors ekspertizės aktu tiesioginė gaisro kilimo priežastis nenustatyta, ekspertizės išvada yra paneigta atsakovo nurodoma galima gaisro židinio vieta bei teiginiai, jog gaisras galėjo kilti dėl parduotuvės žaliuzių kilnojamojo mechanizmo elektros variklio. Tačiau ir nenustačius gaisro kilimo tiesioginės priežastis bei gaisrą sukėlusio uždegimo šaltinio, teismo vertinimu UAB „T“ kaltė dėl kilusio įvykio nepaneigta, nes atsakovas neužtikrino naudojamų elektros prietaisų saugos veikimo, o būtent, vykdė veiklą toleruodamas gaisro grėsmę, kas lėmė atsiradusią žalą. 2010-02-21 sudarytos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nuostatai nustatė, jog nuomininkas savo veikloje, įskaitant patalpų įrengimą, be kitų reikalavimų privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų dėl priešgaisrinės saugos bei įsipareigoja užtikrinti, kad vykdant komercinę veiklą prekybos centre, nebus viršyti tinklų ir sistemų leistini apkrovimai, kuriuos nuomotojas įsipareigoja teikti, ir, jei numatoma, kad apkrovimai viršys maksimaliai leistinus, nuomininkas privalo susitarti su nuomotoju dėl vietos, kuri leistų įrengti tokias konstrukcijas ar elektros instaliaciją, netrikdant kitų prekybos centro nuomininkų veiklos (sutarties 10.7; 10.11 p.). Paminėti reikalavimai įpareigojo nuomininką tinkamai rūpintis patikėtu turtu bei imtis visų saugumo priemonių. Teismo vertinimu UAB „T“ pareigos rūpintis jam patikėtu turtu tinkamai nevykdė, nes jokių duomenų nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė, jog matydamas, kad parduotuvės kasos aparatas „išmuša“ elektros saugiklius, apie tai informavo patalpų savininką ar aiškinosi to priežastis ir jas tinkamai šalino. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad UAB „T“ nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Dėl paminėto pripažintina jo kaltė dėl kilusio gaisro, o pareigos tinkamai rūpintis patalpomis, elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymas, rodo neteisėtus UAB „T“ veiksmus. Kadangi priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų įrodytas Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus tyrimo medžiaga, liudytojų apklausa, ekspertizės išvada dėl gaisro židinio, konstatuotina, jog byloje nustatytos visos deliktinės atsakomybės kilimo sąlygos (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-318-278/2017).

18CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, o 2 dalyje numatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi, tais atvejais, kai žalą patyręs asmuo yra apsidraudęs savo turtinį interesą, tai draudikas, išmokėjęs išmoką, įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. Nagrinėjamoje byloje ieškovė yra draudikas, kuris draudėjui išmokėjo draudimo išmoką už gaisro metu sudegusi turtą. Atsižvelgiant į aukštesniojo teismo išvadas, atmestini pradinio atsakovo argumentai, jog atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir, kad ieškovės išmokėta draudimo išmoka 31 728,15 Eur sumoje yra nepagrįsta jokiais objektyviais rašytiniais įrodymais. Atsakovė nesutinka ir su tuo, jog jai tenka visa atsakomybė už atsiradusią žalą. Tačiau byloje ieškovo pateikti įrodymai patvirtina patirtą žalą ir ji teismui nekelia abejonių, taip pat kaip ir jos dydis (I tomas, el.b.l.17-82,117-123,126-132). Be to, ieškovas papildomai 2018 m. balandžio 20 d. (registracijos teisme Nr. Dok-17937) teikė įrodymus, patvirtinančius gaisro metu sugadintų farmacinių prekių rinkos vertę. Todėl nėra jokio pagrindo ją mažinti ar priteisti 15 000 Eur žalos atlyginimo, kaip prašė atsakovo teisių perėmėjas bankrutuojančios UAB „F“ atstovas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

19Taigi, civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovės kaltė ir neteisėti veiksmai (nerūpestingas elgesys) dėl gaisro kilimo yra nustatytos. Taip pat nustatytas ir žalos faktas (gaisro metu sugadintos UAB „N“ naudojamos patalpos, įrenginiai, atsargos, todėl laikytina, jog yra nustatyta ir kita civilinės atsakomybės sąlyga – žala (31 728,15 Eur).

20Kaip matyti iš pradinės atsakovės atsikirtimų į ieškinį, ji siekia paneigti priežastinio ryšio buvimą tarp kilusio gaisro ir atsiradusios žalos, t. y. teigė, jog atsakovė nuomojamose patalpose jokių elektros instaliacijų neatliko ir už jų darbą nebuvo atsakinga, jog apskritai nebuvo tiriama trečiojo asmens atsakomybė dėl kilusio gaisro. Teismas nesutinka su tokiais pradinės atsakovės motyvais ir sprendžia, kad nėra nustatyta, jog trečiųjų asmenų veiksmai (neveikimas) buvo neteisėti bei, kad jie buvo priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių trečiųjų asmenų neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

21CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tokie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu Šiuo atveju pabrėžtinas priežastinio ryšio ypatumas, nes reikalaujama žalos, padarytos gaisru, atlyginimo. Gaisras yra nekontroliuojamas, vykstantis ne tam skirtoje vietoje degimas, keliantis pavojų žmogui, turtui ar aplinkai (Priešgaisrinės saugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Dėl to turi būti laikomasi priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų. Už jų pažeidimą arba nevykdymą nustatyta net papildoma – administracinė – atsakomybė. Taigi dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009).

22Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakomybė už prašomą priteisti žalą tenka būtent atsakovei, dėl paminėtų motyvų ieškinys tenkintinas. Pagal įstatymą atsakovas privalo mokėti ir procesines palūkanas (CK 6.37, 6.261 straipsnis). Taigi tenkinamas ieškovo reikalavimas ir dėl palūkanų priteisimo.

23Teisių perėmimą juridinio asmens pabaigos atveju reguliuoja CK 2 knygos VIII skyrius. Juridiniams asmenims pasibaigus reorganizavimo būdu, teisių perėmimas yra galimas, kadangi sujungus du juridinius asmenis į naują juridinį asmenį, pastarajam pereina visos reorganizuotų juridinių asmenų teisės ir pareigos. Šias aplinkybės patvirtina į bylą pateiktų reorganizavimo sąlygų 22-25 punktai. Nagrinėjamu atveju, atsakovė UAB ,,T“ yra pasibaigusi, bendrovė reorganizuota (CK 2.95 straipsnio 1 dalis) ir ji nebeturėjo civilinio procesinio teisnumo ir veiksnumo (CPK 38 straipsnis). Tai reiškia ir tai, kad įvyko materialinių subjektinių teisių perėmimas – naujieji akcijų savininkai iš pradinio atsakovo perėmė visas šių akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises (reikalavimo sąlygų 26-29.6 punktai). Taigi, nagrinėjamu atveju įvyko materialinių subjektinių teisių perėmimas ir priteistinos sumos iš bankrutuojančios UAB „F“ atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „G“.

24Dėl senaties

25Pradinio atsakovo atstovė taip pat nurodė, kad pagal 2016 m. vasario 10 d. Išmokos potvarkį UAB „N“ 21732,04 Eur draudimo išmoką už atsargas išmokėta 2016 m. vasario 10 d.; pagal 2016 m. kovo 23 d. Išmokos potvarkį UAB „N“ 9207,64 Eur draudimo išmoka išmokėta 2016 m. kovo 23 d.; pagal 2016 m. gegužės 31 d. Išmokos potvarkį UAB „N“ 788,47 Eur priemoka už atsargų likutį ir signalizacijos montavimą išmokėta 2016 m. birželio 1 d. Mano, jog CK 1.125 straipsnio 7 dalis numato sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, o šio ginčo atveju ieškinio senaties terminas prasidėjo ieškovei išmokėjus pagrindinę 21732,04 Eur draudimo išmoką 2016 m. vasario 10 d., tuo tarpu ieškovė ieškinį pareiškė 2017 m. balandžio 21 d., t. y. pasibaigus ieškinio senaties terminui. Tokius argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus.

26Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, įmanoma tik tiksliai žinant jo pradžią. Pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (LAT 2006-08-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2006). Kai nukentėjęs asmuo yra sudaręs savanoriško draudimo sutartį ir gauna žalos atlyginimą iš šio draudiko, pastarajam pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis), o jeigu šis apsidraudęs – iš jo draudiko. Įgyvendinant nukentėjusio asmens reikalavimo teisę į žalos atlyginimą gali būti taikomos tiek bendrosios žalos atlyginimo, tiek draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, priklausomai nuo to, kuriam iš subjektų – žalą padariusiam asmeniui ar jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui – reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą. Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio asmens ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami atitinkamų CK normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016).

27Iš kasacinio teismo suformuluotų teisės taikymo taisyklių, šiuo konkrečiu atveju seka išvada, kad ieškovui reiškiant reikalavimą atsakovui, tarp šio asmens ir draudiko susiklostė deliktiniai teisiniai santykiai. Šiuo atveju 3 metų senaties terminas nėra praleistas, kadangi 21732,04 Eur draudimo išmoką už atsargas išmokėta 2016 m. vasario 10 d., o ieškinys pateiktas teismui 2017 m. balandžio 21 d., t.y. kiek daugiau nei po vienerių metų. Todėl atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį bei nuoroda į CK 1.125 straipsnio 7 dalį atmestinas, nes sutrumpintas ieškinio senaties trejų metų terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo, numatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, nėra praleistas.

28Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsakovei skyrimo

29Ieškovo nuomone atsakovės UAB „T“ ir UAB „F“ vadovai galimai neteisėtai išvengė turtinės prievolės ieškovei (BK 182 straipsnis „Sukčiavimas“), todėl prašo teismo priimti nutartį pagal CPK 299 straipsnį bei paskirti šiems asmenims 5000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos skirti ieškovei.

30Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (ar kito procesinio dokumento) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme įtvirtintos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį ir jeigu nustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

31Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-521-1026/2018 pradinė atsakovė UAB „“ pakeista naująja atsakove – bankrutuojančia UAB „F“. Bankroto administratoriaus UAB „G“ atstovo J. G. pateiktos reorganizavimo sąlygos patvirtina, kad reorganizavimas vyko sujungimo būdu, sujungus UAB „F“ bei UAB „T“, naujai steigiant bendrovę UAB „F“. Kaip jau minėta, civilinė byla buvo sustabdyta ir 2018-01-09 d. nutartimi atnaujinta, paskirtas teismo posėdis 2018-02-21 d. Juridinių asmenų reorganizavimo sąlygos parengtos UAB „F“ ir UAB „T“ valdymo organų 2018-02-13 d., kas sudaro pagrindą manyti, kad atsakovą atstovaujantiems asmenims bei vadovams paskirtame 2018-02-21 d. posėdyje buvo žinomos pradėtos reorganizavimo procedūros. Apie jas nebuvo informuotas bylą nagrinėjantis teismas bei ieškovas. Taigi gauti duomenys sukėlė abejones dėl atsakovo „UAB „T“, tiek UAB „F“ vadovų siekio sąžiningai disponuoti procesinėmis teisėmis, siekti greito bylos išnagrinėjimo. Visgi teismas sprendžia, kad pradinė atsakovė naudojosi proceso suteiktomis teisėmis, pasirinko gynybos priemones, kurias numato civilinio proceso įstatymas (teikė atsiliepimus, paaiškinimus, naudojosi teise pasirūpinti atstovavimu (atsakovas du kartu keitė advokatus)). Todėl šiuo konkrečiu atveju nenustatytas atsakovės tyčinis elgesys siekiant vilkinti procesą ir veikti prieš greitą bylos išnagrinėjimą civilinio proceso prasme. Toks ieškovų prašymas skirti baudą pradinio atsakovo atstovams (vadovams) atmestinas. Tačiau teismas sprendžia, kad nors pradiniam atsakovui UAB „T“ civiliniame procese buvo pareikšti turtiniai reikalavimai, ir juridinio asmens valdymo organams apie tai buvo žinoma, ir šiuo sprendimu konstatuota turtinė prievolė, tačiau įvykdžius juridinio asmens UAB „T“ reorganizavimo procedūras ir pradėjus bankroto procesą ne teismo tvarka juridiniam asmeniui UAB „F“ (Įmonių bankroto įstatymo 12 straipsnio 1 dalis) buvo ir yra vengiama turtinės prievolės vykdymo ieškovui, kadangi išieškojimas iš bankrutuojančios įmonės negalimas (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas, 13 straipsnio 5 dalis, 20 straipsnio 3 dalis).

32Dėl bylinėjimosi išlaidų

33Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovui bei trečiajam asmeniui priteistinos atitinkamai 968 Eur ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas (I tomas, el.b.l. 14) bei 692 Eur žyminio mokesčio ir 400 Eur trečiojo asmens UAB „C“ patirtų išlaidų, susijusių su advokato teisinėmis paslaugomis (CPK 98 straipsnis).

34Ieškinį patenkinus iš atsakovės valstybei priteistina 12,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str., 96 str.).

35Atsižvelgiant į tai, pradinė atsakovė UAB „T“ pagal 2018 m. balandžio 9 d. nutartį teismo buvo įpareigota ir 2018 m. balandžio 10 d. mokėjimo nurodymu 50 Eur mokėtojas D. K. sumokėjo avansą į teismo depozitinę sąskaitą už eksperto iškvietimą, tačiau avansas galimoms bylinėjimosi išlaidoms nebuvo panaudotas (CPK 90 straipsnis), todėl įsiteisėjus sprendimui šis avansas grąžintinas atsakovo teisių perėmėjui į bankrutavusios UAB „F“ atsiskaitomąją sąskaitą.

36Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 269, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

37ieškinį tenkinti visiškai.

38Priteisti ieškovei S. I. AS, kodas ( - ), registruotai Estijoje, Lietuvos Respublikoje veikiančios per S. I. AS Lietuvos filialą, kodas ( - ), iš atsakovės BUAB „F“, k. ( - ), 31 728,15 Eur (trisdešimt vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 15 ct) žalos atlyginimo, šešių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (31 728,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gegužės 2 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1660 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

39Priteisti trečiajam asmeniui UAB „C. B.“, k. ( - ), iš atsakovės BUAB „F“, k. ( - ), 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

40Priteisti valstybei iš atsakovės BUAB „F“, k. ( - ), 12,80 Eur (dvylika eurų 82 ct) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

41Įsiteisėjus sprendimui grąžinti atsakovui BUAB „F“, k. ( - ), sąskaitos Nr. ( - ), 50 Eur (penkiasdešimt eurų) dydžio avansą, kuris 2018 m. balandžio 10 d. mokėjimo nurodymu buvo sumokėtas į Panevėžio apylinkės teismo depozitinę sąskaitą (mokėtojas D. K.).

42Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Vaida... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės... 5. Pradinė atsakovė UAB „T“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kur nurodė,... 6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 27 d.... 7. Atsakovas atstovas bankroto administratorius UAB „G“ atstovas J. G. 2018 m.... 8. Trečiasis asmuo UAB „C. B.“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame... 9. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 10. Nustatyta, kad 2015-12-01, apie 19.15 val. prekybos pastate, esančiame adresu... 11. Nagrinėjamoje byloje ieškovas yra UAB „N“ draudikas, kuris šiam... 12. Dėl asmens, atsakingo už atsiradusią žalą nustatymo... 13. Ieškovas nurodė, jog gaisras kilo dėl pastato nuomininko UAB „T“ kaltų... 14. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 29 d. atsakovo UAB... 15. CPK 178 straipsnyje nurodyta, kad šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis... 16. Kadangi ginčo teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip civilinės deliktinės... 17. Iš Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2017-07-17 ekspertizės akto Nr.... 18. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo... 19. Taigi, civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovės kaltė ir neteisėti... 20. Kaip matyti iš pradinės atsakovės atsikirtimų į ieškinį, ji siekia... 21. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tokie nuostoliai, kurie... 22. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakomybė... 23. Teisių perėmimą juridinio asmens pabaigos atveju reguliuoja CK 2 knygos VIII... 24. Dėl senaties... 25. Pradinio atsakovo atstovė taip pat nurodė, kad pagal 2016 m. vasario 10 d.... 26. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 27. Iš kasacinio teismo suformuluotų teisės taikymo taisyklių, šiuo konkrečiu... 28. Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsakovei skyrimo... 29. Ieškovo nuomone atsakovės UAB „T“ ir UAB „F“ vadovai galimai... 30. Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis... 31. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 27 d.... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 33. Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovui bei trečiajam asmeniui... 34. Ieškinį patenkinus iš atsakovės valstybei priteistina 12,80 Eur išlaidų,... 35. Atsižvelgiant į tai, pradinė atsakovė UAB „T“ pagal 2018 m. balandžio... 36. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 269,... 37. ieškinį tenkinti visiškai.... 38. Priteisti ieškovei S. I. AS, kodas ( - ), registruotai Estijoje, Lietuvos... 39. Priteisti trečiajam asmeniui UAB „C. B.“, k. ( - ), iš atsakovės BUAB... 40. Priteisti valstybei iš atsakovės BUAB „F“, k. ( - ), 12,80 Eur (dvylika... 41. Įsiteisėjus sprendimui grąžinti atsakovui BUAB „F“, k. ( - ),... 42. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas...