Byla 2A-674/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3234-881/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Norfos mažmena“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį bei prievolių įskaitymo.

5Ieškovo UAB „Serneta“ vardu į teismą kreipėsi prokuristas, prašydamas priteisti iš atsakovo ieškovui 93 456 Lt skolos, 16 822,08 Lt delspinigių, 12 616,56 Lt palūkanų, 8,05 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005 m. vasario 3 d. bylos šalys sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria atsakovui buvo išnuomotos 5 932,66 kv. m. ploto negyvenamosios patalpos su kiemo statiniais, esančios Kuršių g. 1, Kaune. Šalys susitarė, kad ieškovas (nuomotojas) išnuomoja atsakovui (nuomininkui) sutartyje nurodytas patalpas laikinai atlygintinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigojo mokėti sutartyje nurodytą nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius. Pagal sutarties 4.3 punktą nuomos mokestis yra 22 Lt už 1 kv. m, iš viso kas mėnesį nuo 2005 m. vasario 3 d. iki 2005 m. gegužės 3 d. – 119 131,10 Lt, nuo 2005 m. birželio 1 d. kas mėnesį – 126 624,96 Lt (be PVM). Ieškovas 2008 m. rugpjūčio 1 d. pateikė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą GFA Nr. 03022 už 2008 m. rugpjūčio mėnesį 149 528,82 Lt sumai, tačiau atsakovas sąskaitą apmokėjo tik iš dalies, liko nesumokėti 93 456 Lt.

6Atsakovas su ieškiniu nesutiko, motyvuodamas tuo, kad jis ieškovui nėra skolingas, nes 93 456 Lt įskaitė kaip ieškovo mokėjimą atsakovui pagal 2007 m. balandžio 13 d. nuomos sutartį, kadangi ieškovas šioje sutartyje nustatytais terminais neperdavė atsakovui negyvenamųjų patalpų, esančių L. Giros g. 15, Vilniuje. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas įskaitė pagal 2007 m. balandžio 13 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ieškovui sumokėtą avansą kaip dalį atsakovo mokėtinos sumos pagal 2008 m. rugpjūčio 1 d. ieškovo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą GFA Nr. 03022. Atsakovas tvirtino, jog ieškovo prokuristo atstovavimas ieškovo interesams teisme neatitinka CPK 55 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino visiškai.

9Dėl ieškovo prokuristo įgaliojimų apimties teismas nurodė, kad ieškovo vardu ieškinį ir kitus procesinius dokumentus pasirašė ir procese ieškovą atstovavo ieškovo prokuristas V. M. 2010 m. lapkričio 8 d. Prokūros sutarties Nr. 1 pagrindu. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2008, teiktais išaiškinimais, kad prokuristui suteikiamų teisių apimtis nustatyta specialiųjų normų, įtvirtintų CK 2.176 – 2.185 straipsniuose, todėl prokūros atveju atstovo teisės, kai jos įgaliojime nėra apibrėžtos, neribojamos tik tais veiksmais, kurių reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams išsaugoti bei turtui prižiūrėti (CK 2.137 str.); kad prokuristas atlikti teisinius veiksmus teisme gali tiek, kiek tai leidžiama pagal CPK (CPK 55 str. 2 d., 354 str.). Juridinių asmenų registre ieškovo UAB ,,Serneta“ įregistruotos prokūros sutarties 11 punkte nurodyta, kad prokuristui suteikiama teisė bendrovės vardu dėl bendrovės interesų atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su bendrovės veikla, atstovauti bendrovę teisme ir kitose ne teismo institucijose. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog prie CPK 55 straipsnio 3 dalyje išvardintų asmenų, turinčių teisę atstovauti juridiniam asmeniui teisme, kurių sąrašas nėra baigtinis, priskirtinas ir prokuristas. Teismas pabrėžė, jog prokuristas, kuris nėra įmonės darbuotojas, turėtų teisę atstovauti juridiniam asmeniui teisme tik kartu su juridinio asmens organu, dalyviu, juridinio asmens darbuotoju arba advokatu. Nors prokuristas V. M. nurodo, kad jį su UAB ,,Serneta“ sieja darbo santykiai, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, teismui nepateikė. Teismo įvertino byloje esantį ieškovo direktoriaus O. R. 2010 m. spalio 1 d. įgaliojimą, išduotą V. M. ir suteikiantį jam teisę atstovauti ieškovui civilinėse ir administracinėse bylose, surašyti, pasirašyti ir pateikti teismui bendrovės vardu procesinius dokumentus, jų atsisakyti bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, susipažinti su bylos medžiaga, gauti teismo procesinius sprendimus ir juos apskųsti, bendrovės vardu naudotis visomis kitomis procesinėmis teisėmis, kurias suteikia Lietuvos Respublikos teisės aktai bei kiti teisės aktai. Esant aiškiai išreikštai ieškovo valiai, teismas sprendė, jog ieškovo atstovas V. M. turėjo teisę ieškovo vardu pasirašyti ieškinį bei atlikti kitus procesinius dokumentus, taip pat atstovauti ieškovui teisme.

10Dėl nuomos sutarties vykdymo teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovas pagal PVM sąskaitą faktūrą GFA Nr. 03022 sumokėjo ieškovui dalį mokėtinos sumos - 56 072,82 Lt 2008 m. rugpjūčio 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. VB0000004539. Teismas taip pat nustatė, kad pagal 2007 m. balandžio 13 d. negyvenamųjų patalpų, esančių L. Giros g. 15, Vilniuje, nuomos sutarties sąlygas ieškovas įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2007 m. gruodžio 8 d. atlikti išnuomotų patalpų rekonstrukciją ir jas perduoti atsakovui, o atsakovas įsipareigojo nustatytu terminu sumokėti ieškovui 93 456 Lt. avansą, kuris bus užskaitomas kaip paskutinių dviejų nuomos termino mėnesių mokėjimai (sutarties 3.6., 5.1., 6.6. punktai). Ieškovui neperdavus atsakovui patalpų sutartyje nustatytu terminu arba atsakovui jų nepriėmus pagal sutarties 3.9. punktą, ieškovui kilo pareiga grąžinti atsakovui avansinį mokėjimą (sutarties 6.6 p.). Pasak atsakovo, sutartyje nustatytu terminu ieškovas neperdavė atsakovui išnuomotų patalpų, nereagavo į raginimus grąžinti avansą, rodėl atsakovas, vadovaudamasis CK 6.130 ir 131 straipsniais, 2008 m. rugpjūčio 12 d. įskaitė ieškovui sumokėtą avansą kaip dalį atsakovo mokėtinos sumos pagal ieškovo išrašytą 2008 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą. Teismas nustatė, kad šalis siejo abipusės teisės ir pareigos, todėl šalių reikalavimus laikė vienarūšiais. Teismas sprendė, kad įskaitymo atlikimo metu atsakovas neturėjo reikalavimo į ieškovą teisės, nes tuo metu ieškovas jau nebebuvo negyvenamųjų patalpų, esančių L. Giros g. 15, Vilniuje, savininkas ir 2007 m. balandžio 13 d. nuomos sutarties šalis, kadangi šį nekilnojamasis turtas buvo parduotas trečiajam asmeniui. Teismo vertinimu, atsakovo reikalavimas, kurio pagrindu atliktas įskaitymas, buvo nukreiptas ne ieškovui, o trečiajam asmeniui. Dėl šių priežasčių teismas konstatavo, kad atsakovas neturėjo teisės atlikti vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, nes nebuvo visų įskaitymui būtinų sąlygų, todėl atsakovo poziciją apie mokėjimo prievolės pagal 2005 m. vasario 3 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį pasibaigimą atmetė ir priteisė iš atsakovo ieškovui 93 456 Lt skolą pagal PVM sąskaitą faktūrą GFA Nr. 03022 teismas nustatė, kad 2005 m. vasario 3 d. negyvenamųjų patalpų, esančių Kuršių g. 1, Kaune, nuomos sutarties 12.1 punkte šalys susitarė dėl 0,1 procentų dydžio delspinigių nuo uždelstos nuomos mokesčio sumos už kiekvieną pavėluotą dieną; kad toks susitarimas neprieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, todėl atsižvelgęs į pradelstą prievolės vykdymo laikotarpį priteisė iš atsakovo 16 822,08 Lt delspinigių. Teismas sprendė, kad ieškovo paskaičiuotos kompensuojamosios palūkanos atitinka būtinas jų taikymo sąlygas, todėl reikalavimą dėl 12 616,56 Lt palūkanų pripažino pagrįstu. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 2 dalimi ir Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, teismas priteisė ieškovui 8,02 procentų metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

131. Teismo išvada, kad prokuristas V. M. yra tinkamas ieškovo atstovas, yra nepagrįsta. Prokuristas atlikti teisinius veiksmus teisme gali tiek, kiek tai leidžiama pagal CPK 55 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-298/2008). Šioje normoje nustatytos sąlygos ieškovo prokuratorius neatitinka, nes teismas pripažino, jog neįrodyti ieškovo ir prokuristo darbo teisiniai santykiai. Prokuristui išduota prokūra neatitinka CPK 59 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Kad prokuristas galėtų atstovauti dalyvaujančiam byloje juridiniam asmeniui, inter alia jo vardu pateikti ieškinį ir atlikti kitus procesinius dokumentus, turi būti tenkinami CPK 55 straipsnio 2 d. ir 59 straipsnio 2 dalies reikalavimai, t. y. vienu metu turi būti dvi aplinkybės: (i) prokuristas turi būti ieškovo darbuotojas; (ii) prokūroje turi būti atskirai aptarta prokuristo – ieškovo darbuotojo – teisė pareikšti ieškinį. Spręsdamas dėl ieškovo tinkamo atstovavimo teismas rėmėsi CPK 55 straipsnio 3 dalimi, tačiau joje nurodyti asmenys gali atstovauti juridiniam asmeniui tik kartu su šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais asmenimis – atstovais pagal įstatymą ar steigimo dokumentus arba su atstovais pagal pavedimą. Kadangi prokūristas V. M. veikė visiškai vienas, tai reiškia, kad CPK 55 straipsnio 3 dalies nuostatos šiuo atveju netaikytinos. Savo išvadai pagrįsti teismas rėmėsi ieškovo direktoriaus prokuristui išduotu įgaliojimu, tačiau pagal CPK 55 straipsnio 2 dalį juridinių asmenų atstovais teisme pagal pavedimą gali būti tik atitinkamų juridinių asmenų darbuotojai, o įrodymų, kad prokuristą V. M. su ieškovu sieja darbo santykiai, byloje nėra. V. M. teisė ieškovo vardu pareikšti ieškinį nėra atskirai aptarta prokūroje, todėl neįgalioto vesti bylą asmens pareikštas ieškinys negalėjo būti priimtas ir nagrinėjamas, todėl teismo sprendimas vien dėl šios priežasties yra neteisėtas ir naikintinas.

142. Teismas nepripažino apelianto atlikto priešpriešinių reikalavimų įskaitymo dėl to, kad apelianto reikalavimas buvo nukreiptas ne tam asmeniui, todėl tenkino ieškinį. Tokia išvada nepagrįsta, nes ieškovo prievolės grąžinti avansą pagal neįvykdytą nuomos sutartį pabaigą teismas nepagrįstai sutapatino su patalpų pardavimo trečiajam asmeniui momentu. Pasikeitus išnuomotų patalpų savininkui, ieškovo prievolė grąžinti iš apelianto gautą avansą nepasibaigė. Kadangi avansą gavo ieškovas, tai jis ir turėjo prievolę šiuos pinigus grąžinti. Ieškovas be apelianto sutikimo nebūtų galėjęs savo prievolių perleisti kitam asmeniui. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas, gavęs 93 456,00 Lt avansą, tačiau neįvykdęs 2007 m. balandžio 13 d. nuomos sutarties, tapo apelianto skolininku, o apeliantas šiai sumai tapo ieškovo kreditoriumi. Pagal CK 6.116 straipsnio 1 dalį perkelti savo skolą kitam asmeniui skolininkas gali tik tuo atveju, kai kreditorius sutinka. CK 6.116 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu kreditorius neduoda sutikimo perduoti skolą, laikoma, kad skola neperkelta. Tokio sutikimo ieškovas niekada neprašė, o apeliantas jo nedavė. Apeliantas nieko nežinojo ir apie 2007 m. rugpjūčio 4 d. pirkimo – pardavimo sutartį, nes jo niekas apie tai neinformavo.

153. Teismas neteisingai kvalifikavo ieškovo prievolę grąžinti apeliantui 93 456,00 Lt avansą. Ieškovo prievolės atsakovui pasibaigimą teismas susiejo su pastato pardavimu trečiajam asmeniui, todėl darytina išvada, kad ieškovo prievolę teismas kildino iš daiktinės teisės. Šiuo atveju daiktinės teisės taisyklė „nuoma seka paskui daiktą“ ir/ar CK 6.494 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikytinos, kadangi 2007 m. balandžio 13 d. nuomos sutarties nuomotojo teisės ir pareigos trečiajam asmeniui neperėjo, nes ši sutartis realiai nebuvo įvykdyta, patalpos, esančios L. Giros g. 15, Vilniuje, nebuvo perduotos apeliantui valdyti ir naudotis. Taigi ieškovo prievolė grąžinti atsakovui avansą kilo iš prievolių (sutarčių) teisės.

164. Teismo sprendimas neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nes esant visoms priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo sąlygoms, buvo patenkintas ne tik ieškovo reikalavimas dėl 93 456,00 Lt skolos priteisimo, bet ir papildomai priteisti 29 438,64 Lt netesybų ir palūkanų. Teismo sprendimas dėl 12 616,56 Lt kompensacinių palūkanų priteisimo nepagrįstas. Teismas už tą patį kalendorinį laikotarpį priteisė ir netesybas, ir palūkanas. Toks sprendimas a priori nepagrįstas. Kasacinis teismas formuoja teismų praktiką, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo), o nuostolių kompensavimo funkciją ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Šiuo atveju nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas (CK 6.258 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Kadangi sutartinės netesybos yra didesnės už kompensacines palūkanas, turėjo būti priteistos tik sutartinės netesybos, kurios apėmė ir kompensacines palūkanas. Reikšminga, kad ir ieškovas neteigė ir neįrodinėjo, kad jo nuostoliai buvo didesni, nei sutartinės netesybos.

175. Teismas priteisė 6 procentų metines palūkanas už 16 mėnesių, tai sudarytų 8 procentus (6 proc. : 12 mėn. x 16 mėn.). Tačiau 8 procentai nuo 93 456 Lt sudaro tik 7 476,48 Lt Net skaičiuojant 8,02 procentų metines palūkanas, susidaro tik 9 990,45 Lt (8,02 proc. : 12 mėn. x 16 mėn.) = 10,69 proc., 93 456,00 Lt x 10,69 proc. = 9 990,45 Lt.

18Ieškovas UAB „Serneta“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

191. Teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškinio ir taikė teisės normas, reglamentuojančias atsiskaitymo pagal prievoles vykdymą, savo sprendimą motyvavo, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose, tinkamai taikė procesinės teisė normas. Sprendime padarytos išvados tinkamai ir pilnai pagrįstos šalių teismui pateiktų įrodymų visuma bei priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas. Tai, kad skundžiamo sprendimo motyvai yra glausti, nesudaro pagrindo išvadai, kad jais nebuvo atsakyta į ieškovo pateiktus paaiškinimus ir neįvertinti jo argumentai bei pateikti įrodymai.

202. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nėra pagrįstos leistinais įrodymais.

213. Atsakovo argumentai dėl bendrovės atstovo įgaliojimų yra nepagrįsti. Teismui buvo pateikti visi įrodymai, pagrindžiantys V. M., ne tik kaip prokuristo, bet kaip ir darbuotojo, turinčio aukštąjį teisinį išsilavinimą, teisę tinkamai atstovauti bendrovės interesus.

224. Nepagrįsti atsakovo argumentai dėl įskaitymo, kadangi tiek atsakovo pervestas avansas, tiek visos nuomotojo teisės ir pareigos pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, remiantis CK 6.494 straipsnio 1 dalimi teisėtai perėjo trečiajam asmeniui. Avansas buvo įmokėtas atsakovui vykdant pareigas, išplaukiančias iš 2007 m. balandžio 13 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, todėl teismas pagrįstai nusprendė, jog pagal 2007 rugpjūčio 4 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir priėmimo – perdavimo aktą atsakovo reikalavimas, kurio pagrindu jis atliko įskaitymą, galėjo būti nukreiptas tik į naująjį patalpų savininką trečiąjį asmenį.

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

25Byloje buvo sprendžiamas šalių ginčas dėl atsakovo prievolės pagal 2005 m. vasario 3 d. negyvenamųjų patalpų, esančių Kuršių g. 1, Kaune, nuomos sutartį sumokėti ieškovui 93 456 Lt. nuomos mokesčio už 2008 metų rugpjūčio mėnesį įsiskolinimą įvykdymo (7-12, 23, 95 b. l.). Nuo ieškinio atsakovas gynėsi 2008 m. rugpjūčio 19 d. atliktu vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymu (157-158 b. l.). Reikalavimo teisę į ieškovą atsakovas kildina iš 2007 m. balandžio 13 d. šalių sudarytos negyvenamųjų patalpų, esančių L. Giros g. 15, Vilniuje, nuomos sutarties, pagal kurios 6.6 punktą, ieškovas, iki 2007 m. gruodžio 8 d. neperdavęs atsakovui išnuomotų patalpų, turi pareigą grąžinti atsakovui šio sumokėtą 93 456 Lt. avansą (96-102, 153-156 b. l.). Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs įskaitymo nepagrįstumą, ieškinį patenkino visiškai – priteisė iš atsakovo ieškovui nuomos mokesčio skolą ir iš šios sutartinės prievolės kylančius papildomus piniginius mokėjimus. Pagal atsakovo apeliacinio skundo, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus, apeliacijos dalyką sudaro juridinio asmens (ieškovo) atstovavimą reglamentuojančių proceso teisės normų, prievolės pasibaigimą įskaitymu, palūkanas ir netesybas reglamentuojančių materialiosios teisės normų taikymo klausimai.

26Dėl ieškovo atstovavimo

27Ieškovo (juridinio asmens) vardu ieškinį pasirašė ir ieškovui teisme atstovavo prokuratorius V. M., kuriam pagal 2010 m. lapkričio 8 d. išduotą ir lapkričio 12 d. išviešintą prokūrą suteikta teisė dėl įmonės interesų jos vardu atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su įmonės veikla, atstovauti įmonei teisme ir kitose ne teismo institucijose (83, 131-132 b. l.). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs prokūros ir 2010 m. spalio 1 d. ieškovo vadovo V. M. išduoto įgaliojimo turinį sprendė, kad esant aiškiai išreikštai ieškovo valiai ieškovo atstovas V. M. turėjo teisę ieškovo vardu pasirašyti ieškinį bei kitus procesinius dokumentus ir atstovauti ieškovui teisme. Su tokiu juridinio asmens atstovavimo vertinimu nesutinka atsakovas, motyvuodamas netinkamu iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusios redakcijos CPK 55 straipsnio 2, 3 dalių ir 59 straipsnio 2 dalies taikymu.

28Atstovavimo teisiniai santykiai įforminami įgaliojimu, kuris parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CPK 2.137 straipsnis). Specialusis įgaliojimas, kurio suteikiamų teisių apimtis nustatoma įstatyme, yra prokūra, kurią juridinis asmuo gali išduoti savo darbuotojui ar kitam asmeniui (CPK 2.176 straipsnio 1, 2 dalys, 2.179 straipsnis). Pagal CPK 2.176 straipsnio 1 ir 2 dalis prokūra suteikia teisę atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su juridinio asmens verslu, įskaitant teisinius veiksmus teisme ir kitose ne teismo institucijose. Pasisakydamas dėl teisinių veiksmų atlikimo teisme teisės įgyvendinimo kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad šiuos veiksmus prokuristas gali atlikti tiek, kiek tai leidžiama pagal CPK 55 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos v. UAB „Kriptonika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-298/2008). Nagrinėjamoje byloje procesinių veiksmų pirmosios instancijos teisme atlikimo metu galiojusio CPK 55 straipsnio 2 dalis reikalavo, kad juridinių asmenų atstovais teisme būtų atitinkamų juridinių asmenų darbuotojai (apeliacinės instancijos teisme – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą) arba advokatai ar advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad juridinio asmens ieškinį pasirašęs ir ieškovui atstovavęs prokuratorius V. M. yra ieškovo darbuotojas. Atsakovas prašė teismo tokius duomenis surinkti ( 125-126 b. l.). Prokuristas V. M. apie jo ir ieškovo darbo teisinius santykių egzistavimą nurodė procesiniame dokumente ir pasiūlė teismui tuo įsitikinti iš jam prieinamų duomenų bazių (129-130 b. l.). Teismas nereikalavo ieškovo pateikti dokumentus, liudijančius, kad prokuratorius yra ieškovo darbuotojas, ir konstatavo šių duomenų byloje nebuvimą. Apeliantas teisus, kad nesant duomenų apie ieškovo atstovo atitikimą CPK 55 straipsnio 2 dalies reikalavimui, teismas neturėjo pagrindo pripažinti ieškovo atstovavimą tinkamu. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs duomenų apie tinkamą ieškovo atstovą stygių, turėjo spręsti dėl ieškinio trūkumų šalinimo, o jų nepašalinus, taikyti įstatyme nustatytas pasekmes (CPK 111, 115, 135, 138 straipsniai, 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismui taip pat nepateikti duomenys apie ieškovo ir prokuristo darbo teisinius santykius. Byloje nėra viešojo intereso, todėl teismas neprivalo joje būti aktyvus bei savo iniciatyva rinkti įrodymus. CPK 296 straipsnio 2 dalies nuostatos nesuteikia apeliacinės instancijos teismui kompetencijos taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, kolegija sprendžia, kad teismas nagrinėjamu atveju netinkamai taikė juridinio asmens atstovavimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir dėl to procesas pirmosios instancijos teisme galėjo būti netinkamas. Šio trūkumo apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti, todėl taikytinos CPK 329 straipsnio 1 dalies nuostatos, lemiančios bylos grąžinimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

29Nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga, kad prokuratorius galėjo atstovauti ieškovui pagal CPK 55 straipsnio 3 dalį, nes byloje ieškovas nebuvo atstovaujamas nei įgalioto ieškovo darbuotojo, nei advokato ar advokato padėjėjo. 2010 m. spalio 1 d. V. M. ieškovo išduoto įgaliojimo turinys leido teismui spręsti apie įgalinimų apimties atitiktį CPK 59 straipsnio 2 daliai, tačiau nesudaro pagrindo pripažinti, kad šiuo įgaliojimu suteiktas atstovavimas atitinka CPK 55 straipsnio 2 dalyje juridinio asmens atstovui keliamus reikalavimus.

30Dėl vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo

31Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl atsakovo prievolės ieškovui atsiradimo ir jos dydžio. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl šios prievolės įskaitymo. Atsakovo teigimu buvo atliktas vienašališkas atsakovo prievolės ieškovui įskaitymas. Ieškovas tai neigia. Taigi, nagrinėjamoje byloje spręstini klausimai, ar vienašališku atsakovo pranešimu atliktas įskaitymas yra teisėtas ir pagrįstas ir ar atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovui nuomos mokesčio skolą.

32Vienas iš civiliniame kodekse nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. CK 6.131 straipsnio 1 dalis numato, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Tai reiškia, kad įskaitymas yra vienašalis sandoris, kuriam užtenka vienos šalies valios, apie kurią turi būti informuota kita šalis. Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymų leidėjas nustato tam tikras sąlygas. Pagal CK 6.130 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikos įmonė „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“, bylos Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB „Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje BUAB “Žemaitijos statyba” v. M. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3- 522/2010; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Trans Group LT“ v. BUAB „Glikasta“, bylos Nr. 3K-3-301/2011; kt.). Minėta, kad įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, tačiau kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo nuomos mokesčio skolą, būtina nustatyti, ar atsakovo pareiškimas apie įskaitymą atitiko įstatymo nustatytas sąlygas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškimo, kuriuo atsakovas įrodinėja prievolės ieškovui pasibaigimą įskaitymu, sudarymo metu ieškovas turėjo teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti nuomos mokestį, tačiau atsakovas piniginio reikalavimo į ieškovą neturėjo, o tokį reikalavimą – grąžinti sumokėtą avansą – atsakovas turėjo trečiajam asmeniui, t. y. atsakovas nebuvo ieškovo kreditorius, o ieškovas – atsakovo skolininkas. Nustatęs tokias aplinkybes, teismas sprendė, kad įskaitymui nebuvo CK 6.130 straipsnio 1 dalyje numatytų visų sąlygų, nes nuomos prievolės šalys (ieškovas ir atsakovas) viena kitai abipusių teisių ir pareigų ir priešpriešinių vienarūšių reikalavimų neturėjo. Tokią išvadą teismas grindė tuo, kad įskaitymo atlikimo dieną (2008 m. rugpjūčio 19 d.) pastatą, kuriame yra pagal 2007 m. balandžio 13 d. nuomos sutartį atsakovui išnuomotos patalpos, ieškovas 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ir perdavimo-priėmimo aktu buvo pardavęs ir perdavęs trečiajam asmeniui (114-115 b. l.). Su tokiomis teismo išvadomis nesutinka atsakovas, motyvuodamas tuo, kad pasikeitus išnuomotų patalpų savininkui, ieškovo prievolė grąžinti atsakovui gautą avansą nepasibaigė, kad pagal CK 6.116 straipsnio nuostatas be atsakovo sutikimo ieškovas negalėjo šios savo prievolės perkelti trečiajam asmeniui, kad apie išnuomotų patalpų savininko pasikeitimą atsakovui nebuvo žinoma.

33Byloje nėra ginčo, kad pagal 2007 m. balandžio 13 d. nuomos sutarties 3.6, 5.1 punktų sąlygas ieškovas iki 2007 m. gruodžio 8 d. neperdavė atsakovui išnuomotų patalpų. Jei nuomotojas neperduota išnuomoto daikto, tai nuomininkas turi teisę teismine tvarka nutraukti sutartį prieš terminą ir išsiieškoti dėl sutarties neįvykdymo atsiradusius nuostolius (CK 6.484 straipsnis, 6.498 straipsnio 3 punktas, 6.221 straipsnio 2 dalis). Nuomininko teisė nutraukti nuomos sutartį prieš terminą reglamentuota ir 2007 m. balandžio 13 d. nuomos sutarties 11.3, 11.4 punktuose. Taigi, po 2007 m. gruodžio 8 d. atsakovas įgijo teisę nutraukti nuomos sutartį ir reikalauti iš nuomotojo nuostolių (nagrinėjamu atveju sumokėto avanso) atlyginimo. Byloje esančio nekilnojamojo turto registro išrašo (114-115 b. l.) duomenys liudija, kad pastato, esančio L. Giros g. 15, Vilniuje, nuosavybės teises trečiasis asmuo įgijo 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties ir perdavimo-priėmimo akto pagrindu, savininko teisės įregistruotos 2010 m. vasario 8 d.; kad šio pastato nuomos atsakovui 2007 m. balandžio 13 d. sutartis, 2007 m. spalio 5 d., 2009 m. spalio 21 d., 2010 m. rugpjūčio 6 d. susitarimai ir 2010 m. rugpjūčio 6 d. perdavimo-priėmimo aktai viešame registre įregistruoti 2010 m. gegužės 11 d. Kai išnuomoto daikto nuosavybės teisė iš nuomotojo pereina kitam asmeniui, registruotina nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui, jeigu iš nuomos sutarties atsiradusios teisės įstatymų nustatyta tvarka buvo įregistruotos viešame registre (CK 6.494 straipsnio 1 dalis). Apie numatomą daikto pardavimą nuomotojas turi pareigą pranešti nuomininkui (CK 6.495 straipsnis). Pagal CK 6.494 straipsnio 3 dalį, išnuomoto daikto nuosavybės perėjimas iš nuomotojo kitam asmeniui yra pagrindas nuomos sutarčiai pasibaigti, jeigu to reikalauja nuomininkas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas inicijavo 2007 m. balandžio 13 d. nuomos sutarties, sudarytos su ieškovu, nutraukimą dėl išnuomoto daikto neperdavimo ar dėl nuomotojo pasikeitimo. Priešingai, minėti viešojo registro duomenys bei byloje esantys 2009 m. spalio 21 d. ir 2010 m. rugpjūčio 6 d. papildomai susitarimai (146-152 b. l.) rodo, kad trečiasis asmuo (nuomotojas) ir atsakovas (nuomininkas) keitė 2007 m. balandžio 13 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygas, susijusias su išnuomoto daikto perdavimo terminu, nuomos mokesčio dydžiu, nuomotojo atsakomybe už daikto neperdavimą, nuomininko teise ne teismo tvarka nutraukti nuomos sutartį, bei nustatė naujas su išnuomotu turtu susijusias sąlygas. Tačiau iš šių bylos duomenų negalima nustatyti, ar iki 2008 m. rugpjūčio 19 d. įskaitymo atsakovui buvo žinoma apie išnuomoto turto savininko pasikeitimą, ar ieškovas perkėlė trečiajam asmeniui prievolę grąžinti atsakovui avansą, ar trečiasis asmuo ir atsakovas susitarė (patvirtino) dėl sutarties 6.6 punkto sąlygos, susijusios su ieškovui sumokėto avanso grąžinimu daikto nustatytu terminu neperdavimo atveju ar jo įskaitymu į nuomos mokestį, kai išnuomotas daiktas nuomininkui perduotas vėliau. Šių aplinkybių, svarbių sprendžiant dėl atsakovo reikalavimo grąžinti išankstinį mokėjimą teisės buvimo ar nebuvimo, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, netyrė ir nevertino. Dėl nurodytos priežasties kolegija mano esant pagrindą konstatuoti, kad neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi naujais aspektais, o po jos išsprendimo būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją. Pirmiau nurodytoms aplinkybėms nustatyti, būtina nepažeidžiant rungimosi ir dispozityvumo principų šalims ir trečiajam asmeniui pasiūlyti pateikti ginčo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo dokumentus, viešame registre nurodytą 2007 m. spalio 5 d. susitarimą bei kitus įrodymus ir paaiškinimus analizuotinais klausimais. Šie duomenys leis nustatyti atsakovo reikalavimo nuomotojui (ieškovui ar trečiajam asmeniui) grąžinti sumokėtą avansą teisės buvimą ar nebuvimą ir nuspręsti dėl atsakovo prievolės mokėti ieškovui nuomos mokesčio skolą pasibaigimo įskaitymu atitikimo įstatymo reikalavimams.

34Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl kitų atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su delspinigių ir palūkanų priteisimu, teisėjų kolegija nepasisako, nes šie nuo pagrindinio skolos reikalavimo patenkinimo priklausantys papildomi piniginiai reikalavimai turės būti vertinami iš naujo, kai bus tinkamai nustatytas atsakovo prievolės pasibaigimo įskaitymu teisėtumo ar neteisėtumo faktas.

35Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

36Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo pagal negyvenamųjų patalpų... 5. Ieškovo UAB „Serneta“ vardu į teismą kreipėsi prokuristas, prašydamas... 6. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, motyvuodamas tuo, kad jis ieškovui nėra... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškovo ieškinį... 9. Dėl ieškovo prokuristo įgaliojimų apimties teismas nurodė, kad ieškovo... 10. Dėl nuomos sutarties vykdymo teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo,... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus... 13. 1. Teismo išvada, kad prokuristas V. M. yra tinkamas ieškovo atstovas, yra... 14. 2. Teismas nepripažino apelianto atlikto priešpriešinių reikalavimų... 15. 3. Teismas neteisingai kvalifikavo ieškovo prievolę grąžinti apeliantui 93... 16. 4. Teismo sprendimas neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo,... 17. 5. Teismas priteisė 6 procentų metines palūkanas už 16 mėnesių, tai... 18. Ieškovas UAB „Serneta“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės... 19. 1. Teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškinio ir... 20. 2. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nėra pagrįstos... 21. 3. Atsakovo argumentai dėl bendrovės atstovo įgaliojimų yra nepagrįsti.... 22. 4. Nepagrįsti atsakovo argumentai dėl įskaitymo, kadangi tiek atsakovo... 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 24. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 25. Byloje buvo sprendžiamas šalių ginčas dėl atsakovo prievolės pagal 2005... 26. Dėl ieškovo atstovavimo... 27. Ieškovo (juridinio asmens) vardu ieškinį pasirašė ir ieškovui teisme... 28. Atstovavimo teisiniai santykiai įforminami įgaliojimu, kuris parodo, kokius... 29. Nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga, kad prokuratorius galėjo... 30. Dėl vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo... 31. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl atsakovo prievolės ieškovui... 32. Vienas iš civiliniame kodekse nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų –... 33. Byloje nėra ginčo, kad pagal 2007 m. balandžio 13 d. nuomos sutarties 3.6,... 34. Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl kitų... 35. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 36. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimą panaikinti ir...