Byla e2A-523-856/2018
Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų B. A. ir V. A. bei atsakovo R. A. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-928-650/2018 pagal ieškovų B. A. ir V. A. ieškinį atsakovui R. A., tretiesiems asmenims Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notarui V. Ž., R. B., G. A. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovai B. A. ir V. A. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti negaliojančia 2013-12-16 dovanojimo sutartį Nr. 1-13647, sudarytą Šiaulių m. l-ojo notarų biuro notaro V. Ž., kuria ieškovai B. A. ir V. A. neatlygintinai dovanojo jiems bendros jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą adresu: ( - ), unikalus Nr. ( - ), atsakovui R. A. (el. bylos I t., 1-7 b. l.).
  1. Ieškovai nurodė, kad būdami senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos, nusprendė sudaryti testamentą ir po savo mirties palikti vienintelį nekilnojamąjį turtą, t. y. butą, esantį adresu ( - ), savo vaikams. Nors turi 5 vaikus, tačiau išreiškė valią, kad butą nori testamentu palikti dviem vaikams - sūnui R. A. ir dukrai R. B.. Pirmą kartą, 2013-12-13, nuvažiavo į Šiaulių m. 1-ojo notarų biurą pas notarą V. Ž. su dukra G. A., būsima marčia E. K. (dabar A.), kur su notaru, dukrai ir marčiai girdint, aptarė, kad butą testamentu paliks sūnui, atsakovui R. A., o jis įsipareigos išmokėti seseriai R. B. piniginę kompensaciją, lygią pusei buto vidutinės rinkos vertės. Jau tuo metu E. A. pageidavo, kad būtų sudaryta dovanojimo sutartis ir butas padovanotas jos būsimam vyrui, t. y. R. A.. Ieškovai su tuo nesutiko, nes tai neatitiko jų valios.
  1. Nuvykus į notaro V. Ž. kontorą, visi dokumentai sandoriui sudaryti buvo jau parengti. Nei notaras, nei sūnus, nei jo būsima sutuoktinė nesuteikė informacijos, jog sudarytas ne testamentas, o dovanojimo sutartis. Taip pat nebuvo informuoti ir nežinojo apie dovanojimo sutartyje nustatytas sąlygas, kad ieškovams yra nustatytas uzufruktas - teisė gyventi bute iki gyvos galvos, ir kad su turtu susijusias įmokas bei išlaikymo mokesčius moka apdovanotasis. Sudaryto sandorio ieškovai neturėjo galimybės perskaityti, nes nebuvo pasiėmę akinių, be to, laukiamajame buvo prieblanda. Tačiau sūnumi neturėjo pagrindo nepasitikėti, prieš tai su juo buvo aptarę dėl testamento sąlygų, todėl abu pasirašė paruoštą dokumentą.
  1. Ieškovai dovanojimo sutartį sudarė suklydimo įtakoje, nes neturėjo tikslo atsisakyti buto. Žinodami ir suprasdami, jog praranda nuosavybės teisę į paskutinį turtą - butą, nebūtų sudarę tokio sandorio. Sudarydami šį sandorį, pasitikėjo savo artimu žmogumi - sūnumi, tačiau suklydo, nes savo vaikais visada pasitikėdavo ir neturėjo patirties, taip pat ieškovų senyvas amžius, sveikatos būklė turėjo lemiamos reikšmės dėl suklydimo. Ieškovai buvo apgauti atsakovo, kuris žinojo, kad norima sudaryti testamentą, o ne dovanojimo sutartį. Ieškovai niekada vienintelio gyvenamojo būsto nebūtų padovanoję.
  1. Atsakovas taip pat nevykdė sąlygos, numatytos dovanojimo sutartyje, sumokėti buto išlaikymo mokesčius. Ieškovai nuo sandorio sudarymo sumokėjo 2 305,43 Eur mokesčių, kuriuos turėjo sumokėti sūnus. Jeigu apdovanotasis nevykdo dovanojimo sutartyje nustatytos sąlygos, tai dovanotojas teismo tvarka turi teisę reikalauti, kad sąlyga būtų įvykdyta, arba kad būtų panaikinta sutartis ir turtas grąžintas.
  1. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas R. A. prašė ieškinį atmesti, taikyti vienerių metų ieškinio senatį, iš ieškovų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jo tėvai B. A. ir V. A., būdami visiškai veiksnūs, suprasdami savo veiksmų prasmę, 2013-12-16 dieną, savo tikrosios valios išraišką išreiškė sudarydami nekilnojamojo turto - buto, dovanojimo sutartį Nr. 1-13647. Šios sutarties 6.1.5 ir 6.1.6 punktais ieškovai patvirtino, kad neserga jokia sunkia liga ir savo tikrąją valią gali pilnai pareikšti patys, bei patvirtino, kad jiems žinoma aplinkybė, kad šia sutartimi jie pasilieka sau teisę neatlygintinai gyventi ir naudotis daiktu iki gyvos galvos. Ieškinys teismui pareikštas tik 2017-06-08 dieną, praėjus ketveriems metams nuo dovanojimo sandorio sudarymo, todėl yra suėjusi ieškinio senatis ginčyti šį sandorį, kurią atsakovas prašo taikyti ir atmesti ieškinį kaip pateiktą teismui praleidus ieškinio senaties terminą. Notaras išaiškino sudaromos sutarties esmę, prasmę bei jos sudarymo pasekmes, išsiaiškino ieškovų valią dėl sutarties. Ieškovams padavė dovanojimo sutartis perskaityti. Ieškovai skaitė ilgai ir atidžiai. Perskaitę šias sutartis, jas pasirašė. Notaras padavė vieną dovanojimo sutartį atsakovui, kitą - ieškovams, o trečią pasiliko sau. Ieškovai, būdami apdairūs ir atidūs žmonės, suprato sudaromo sandorio teisinę reikšmę ir savo laisva valia ir noru sudarė dovanojimo sandorį, juolab kad tai tikrai jų ne pirmas sudaromas notarinis sandoris. Praėjus trims dienoms po buto dovanojimo sutarties sudarymo, 2013-12-19 atsakovas atvyko į Šiaulius, užsuko pas ieškovus. Kalbėjo, kad ketina vykti į įmones, teikiančias dovanotam butui paslaugas (UAB „Šiaulių vandenys“, AB „Lesto“, AB „Lietuvos dujos“, AB „Šiaulių energija“), pasirašyti sutarčių dėl buto savininko pasikeitimo. V. A. pasisiūlė važiuoti ir parodė, kur yra minėtos įmonės, matė, kaip buvo pasirašinėjamos sutartys su naujuoju savininku. Ieškovų ligos, amžius, nesudaro pagrindo teigti, kad tai buvo esminės aplinkybės suklydimui konstatuoti (el. bylos I t., 80-87 b. l.).

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų B. A. ir V. A. atsakovui R. A. lygiomis dalimis po 475,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (el. bylos IV t., 87-98 b. l.).
  1. Teismas nurodė, kad ginčijamo sandorio sudarymas buvo inicijuotas pačių ieškovų iniciatyva, tarpininkaujant atsakovo seseriai G., kuri pati skambino notarui ir tarėsi dėl sandorio sudarymo; ieškovai norėjo sudaryti buto dovanojimo sutartį dėl to, kad atsakovas šią dovaną gautų iki antrosios santuokos sudarymo ir butas būtų laikomas jo asmenine nuosavybe. Teismo vertinimu, toks ieškovų elgesys gali būti vertinamas kaip atitinkantis apdairaus, atidaus asmens elgesį, nes turto dovanojimas savo sūnui, su kuriuo kartu pragyveno apie 10 metų, nėra neįprastas veiksmas ir jis neprieštarauja visuomenėje nusistovėjusiems bendro gyvenimo principams. Todėl tikėtina, kad ieškovų valia atsidėkoti savo sūnui ir dovanoti butą iki jo antrųjų vedybų, iš tiesų buvo susiformavusi ir ieškovai siekė ją įgyvendinti.
  1. Išvadą, kad ieškovai išties siekė sudaryti ir sudarė būtent dovanojimo sandorį, nes norėjo tokiu būdu perleisti butą savo sūnui, bei kad sutartį sudarė ne dėl suklydimo ar apgaulės, teismo vertinimu patvirtina ir tai, kad ieškovai į pirmosios instancijos teismą kreipėsi praėjus daugiau nei trims metams po sandorio sudarymo, nors neginčija, kad asmeniškai dalyvavo sutartį sudarant ir, kaip patys teismo posėdyje nurodė, sutartį paviršutiniškai perskaitė būdami pas notarą, o detaliai - 2014 metų sausį.
  1. Teismas padarė išvadą, kad ieškovai, kaip apdairūs ir atidūs žmonės, kelių dienų laikotarpiu (nuo 2013-12-10 iki 2013-12-12), asmeniškai rinkdami įvairias pažymas iš komunalines paslaugas teikiančių įmonių, taip pat pažymą iš daugiabučio namo bendrijos, užsakydami pas notarą nekilnojamojo turto registre reikiamų duomenų apie butą pateikimą ir jų tikslinimą, turėjo galimybę apsvarstyti savo veiksmų padarinius bei priimti jų valią atitinkančius sprendimus ir, sudarydami ginčijamą buto dovanojimo sutartį su sau naudinga uzufrukto teise, esminiai nesuklydo bei nebuvo apgauti.
  1. Teismas neturėjo pagrindo abejoti trečiojo asmens notaro V. Ž. parodymais apie ieškovų išreikštą valią dėl dovanojimo sandorio, užsakant šį notarinį veiksmą iš anksto kelių dienų laikotarpiu, taip pat notaro įvykdytą pareigą - garsiai perskaityti sutarties tekstą prieš pasirašant sandorį šalims. Tai dar kartą patvirtina teismo išvadą, jog ieškovai nepateikė įtikinamų paaiškinimų, kad būtų siekę bei ketinę sudaryti ne dovanojimo sandorį su atsakovu, o surašyti testamentą dviejų vaikų (sūnaus R. ir dukros R.) naudai, kurių dalyvavimas tvirtinant tokį sutuoktinių testamentą pas notarą nebuvo būtinas. Teismas sutiko su atsakovo ir trečiojo asmens notaro argumentais, kad ieškovų fizinės sveikatos būklė sandorio sudarymo metu nebuvo bloga ir jie buvo visiškai orientuoti.
  1. Teismas padarė išvadą, kad ieškovai, sudarydami ginčo sandorį 2013 metų gruodį, žinodami, jog atsakovas ketina susituokti, turėjo norą padovanoti jam butą, kad šis turtą įgytų asmeninės nuosavybės teise; tuo pačiu šiuo sandoriu ieškovai užsitikrino sau ekonomine prasme naudingą išlygą (uzufruktą), t. y. teisę neatlygintinai gyventi dovanotame bute iki gyvos galvos, nebeturint pareigos apmokėti buto komunalinius patarnavimus; ir šį sandorį ieškovai sudarė nebūdami nei suklydimo, nei apgaulės įtakoje.
  1. Teismas konstatavo, kad ieškiniams dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais yra taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), todėl atmetė atsakovo reikalavimą taikyti ieškinio senatį, nes ši bendroji senatis ieškovams kreipiantis į teismą nebuvo pasibaigusi.

7III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8

  1. Ieškovai B. A. ir V. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 15 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba pakeisti sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (el. bylos IV t., 136-145 b. l.). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

914.1. Sudarant buto dovanojimo sandorį, buvo esmingai suklysta dėl paties sandorio esmės, nes tikrieji ieškovų ketinimai buvo sudaryti testamentą, kur tik po jų mirties butas atitektų atsakovui R. A., o pastarasis įsipareigotų išmokėti trečiajam asmeniui R. B. piniginę kompensaciją, lygią pusei buto vidutinės rinkos vertės. Suklydimą sąlygojo ieškovų senyvas amžius (73 ir 75 metai sandorio sudarymo metu), labai prasta sveikata, menkas išsimokslinimas, be to, pasitikėjimas savo sūnumi (atsakovu), kuris žinojo ieškovų žodinę valią, ir notaru, kuriam prieš kelias dienas tiesiogiai žodžiu buvo išreiškę savo valią dėl testamento sudarymo. Žinodami tikrąją padėtį, jog pasirašo ne testamentą, o dovanojimo sutartį, ieškovai šio sandorio būtų nesudarę arba sudarę visai kitomis sąlygomis. Teismas netinkamai vertino įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, jog sandorį ieškovai sudarė nebūdami suklydimo įtakoje.

1014.2. Ieškovai reikalavimus kildino ir iš atsakovo apgaulės sudarant ginčijamą sandorį, nes atsakovas R. A. nuslėpė nuo trečiojo asmens G. A. apie ketinimą vežtis ieškovus pas notarą, o nusivežęs pas notarą nesuteikė informacijos, kad sudarytas ne testamentas, bei dovanojimo sutartis, bei tai, kad ieškovai netenka nuosavybės. Teismas, darydamas išvadą, jog ieškovai sandorį sudarė nebūdami apgaulės įtakoje, o išties siekė sudaryti ir sudarė būtent dovanojimo sandorį, rėmėsi išimtinai tik atsakovo bei trečiojo asmens notaro V. Ž. pateiktais atsakovui palankiais įrodymais, todėl neatskleidė bylos esmės ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

    1. Teismas neteisingai nurodė, kad ieškovai nepasinaudojo teismo suteikta procesine galimybe keisti ieškinio dalyką pagal CPK 141 straipsnį, teikiant reikalavimą susigrąžinti dovaną CK 6.472 straipsnio 1 dalies pagrindu. Sandoris, kuris sudarytas dėl apgaulės, teismo gali būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.91 str.). Kadangi ginčo sandoris sudarytas su valios trūkumais, todėl nesutiktina su teismo argumentu, kad ieškovai turėjo keisti ieškinio dalyką CK 6.472 straipsnio pagrindu.
    1. Ieškovai, būdami senyvo amžiaus ir labai pasiligoję, neturėjo jokių motyvų ir tikslo neatlygintinai perduoti savo vienintelį gyvenamąjį būstą tik sūnui, kadangi nebegalėtų įsigyti sau kito nekilnojamojo turto. Be to, neturėjo motyvo padovanoti vienintelį turtą, nes atsakovas nesirūpino ieškovais, o vien ankstesnis gyvenimas kartu nesudaro pagrindo atiduoti vienintelį butą. Teismo argumentas, jog ieškovai neprarado galimybės gyventi ginčo bute, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ginčijamu sandoriu iš esmės nebuvo pažeistos ieškovų teisės.
    1. Teismas, priimdamas sprendimą, iškraipė faktines aplinkybes, jog ieškovų paaiškinimai sutampa su atsakovo teiktais paaiškinimais (Sprendimo 30 punktas) ir padarė neteisingą išvadą (Sprendimo 38 punktas), jog ieškovai norėjo sudaryti buto dovanojimo sutartį dėl to, kad atsakovas šią dovaną gautų iki antrosios santuokos ir butas būtų laikomas jo asmenine nuosavybe. Tokių faktinių aplinkybių ieškovai nenurodė nei ieškinyje, nei teismo posėdyje. Tokių ketinimų niekada neturėjo, neketino atsakovui dovanoti buto vien jau prisimindami jo praeitį.
    1. Dovanojimo sutartyje viena iš sąlygų yra mokėti atsakovui su butu susijusius mokesčius, kuriuos ieškovai mokėjo dukrų pagalba, bet teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino šių aplinkybių.
    1. Teismas sprendime klaidingai nurodė, jog ieškovai, 2014 metų sausį galutinai supratę, kad tai dovanojimo sutartis, o ne testamentas, visgi nieko nedarė, nes tuo metu buvo geri santykiai su atsakovu ir marčia. Tačiau, tiek ieškinyje, tiek teismo posėdyje ieškovai nurodė, kad 2014 m. sausio mėnesį gavę sąskaitas už buto komunalinius mokesčius, buvo priblokšti. Į teismą iš karto nesikreipė, nes galvojo, kad tai kažkoks nesusipratimas ir sūnus jų tikrai neapgaus, nes niekada nė vienas iš vaikų nėra apgavęs. Atsakovui patvirtinus, jog buto neketina grąžinti, o nori padovanoti savo žmonai, ieškovai kreipėsi į teismą.
    1. Pasirašant pas notarą ginčo sutartį buvo pažeistos taisyklės, kuriomis privalėjo vadovautis notaras, be to, trečiasis asmuo notaras V. Ž. nurodo melagingus duomenis apie tai, kurie asmenys ir kiek kartų buvo kontoroje, su kuriais asmenimis kalbėjosi, kodėl po paieškos NT dar kartą buvo vykdomas užsakymas patikslinti duomenis sandoriui, apie ieškovų sveikatą bei sandorių įkainius. Notaras bendravo su pašaliniu asmeniu (E. A.) dėl kitų asmenų sandorio sudarymo, tačiau teismas netyrė ir nevertino šių svarbių faktinių aplinkybių.
    1. Trečiasis asmuo notaras V. Ž. melagingai parodė, jog kontoroje daugiausia iniciatyvą rodė ieškovė, nes neva buvo blaivaus proto, guvi, pakankamai išsilavinusi, matėsi, kad viskam vadovauja. Priešingai nei teigia notaras, ieškovės sveikata po patirtų 2 insultų, vėžio operacijos, chemoterapijos buvo labai prasta, buvo sušlubavusi ne tik fizinė sveikata, tačiau beveik nebendravo su notaru, nes po patirtų insultų nebuvo pilnai atsigavusi. Notaras teisme melagingai nurodė, kad notaro kontoroje ieškovams buvo išaiškinta, jog yra daug būdų perleisti turtą, t. y. testamentas, dovanojimas arba išlaikymas iki gyvos galvos, tačiau notaras ieškovams nieko nepaaiškino. Be to, nepaaiškino apie tai, kad kažkuris sandoris brangesnis, o kažkuris - pigesnis, kuris labiau apsaugotų ieškovų interesus.
    1. Nepagrįsti teismo argumentai, jog ieškovai, būdami garbingo amžiaus bei prastos fizinės sveikatos, net ir praėjus keliems metams po sandorio sudarymo, vis dėlto yra pakankamai nuovokūs, visai adekvačiai vertinantys aplinką, yra raštingi ir turintys gyvenimiškos patirties sandorių sudaryme, įvairių dokumentų tvarkyme. Ieškovai pažymėjo, kad posėdyje davė nenuoseklius paaiškinimus, nes daug aplinkybių sunkiai prisiminė, maišėsi įvykiuose.
    1. Teismas pažeidė CPK 176, 177, 178, 185 straipsnių nuostatas, nes netinkamai taikė įrodymų vertinimo ir įrodymų pakankamumo taisykles, nevertino įrodymų viseto, pateiktus įrodymus vertino vienpusiškai, nepilnai ir nenurodydamas, kodėl tiki vienais parodymais, o atsakovui visiškai nepalankius įrodymus, kaip trečiojo asmens G. A., - ignoruodamas ir atmesdamas. Teismas neatsižvelgė į išimtines aplinkybes: sandorį sudariusių asmenų amžių, išsimokslinimą, sveikatos būklę, aplinkybes iki sandorio sudarymo ir sandorio metu, atsakovo elgesį po sandorio sudarymo.
  1. Atsakovas R. A. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 15 d. sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje ir priteisti iš ieškovų lygiomis dalimis po 900 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, o taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (el. bylos IV t., 109–110 b. l.). Apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovą civilinėje byloje atstovavo advokatė I. M., byloje pateiktas išrašas iš teisinių paslaugų sutarties. Atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų rengimu, atstovavimu teisme ir pateikė tai įrodančius dokumentus. Atsakovas civilinėje byloje patyrė 1800 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau teismas priteisė tik 950 Eur, ir liko nepriteista 850 Eur suma. Teismas nemotyvavo sprendime, kodėl šios išlaidos buvo nepriteistos, todėl šioje dalyje sprendimas yra nemotyvuotas.
  1. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas R. A. prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovų visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, pridėti naujus įrodymus. Nurodė, kad sandorio esmę ir pasekmes nuosekliai sandorio sudarymo metu išaiškino notaras V. Ž., kuris buvo apklaustas teismo posėdyje, davęs priesaiką, kuris yra asmuo, kuriam keliami itin aukšti tiek profesiniai, tiek moralės reikalavimai, kuris nėra suinteresuotas bylos baigtimi, nes tik vykdė savo darbines funkcijas, todėl jo parodymais netikėti teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo. Apeliacinio skundo pirmame punkte ieškovai teigia, jog sudarant buto dovanojimo sandorį buvo esmingai suklysta dėl paties sandorio esmės, o tikrieji ketinimai buvo butą testamentu palikti atsakovui R. A. su įsipareigojimu išmokėti trečiajam asmeniui R. B. piniginę kompensaciją, lygią pusei buto vidutinės rinkos vertės. Tokios aplinkybės teisme nebuvo įrodytos ir jos neatitinka tikrovės, o tai yra tik civilinės bylos eigoje išgalvota gynybinė pozicija. Teismas teisingai apibrėžė ieškinio ribas ir analizavo tikrąją ieškovų valią sandorio sudarymo metu, pagrįstai nurodė, kad teismas nevertina moralės aspektu šalių ir trečiųjų asmenų susiklosčiusių tolimesnių santykių 2014-2017 metais, ir pagrįstai neanalizavo šalių teiktų duomenų bei įrodymų nesant jų sąsajumo su nagrinėjamu ginču. Dovanojimo sandoriu niekaip nėra pažeidžiamos ieškovų teisės ir teisėti interesai, priešingai, šiuo atveju jie turi naudos, o apeliacinio skundo motyvai, kad ieškovai nebūtų pasitikėję atsakovu, nes pastarasis jau yra praradęs butą dėl avarijos, niekuo nepagrįsti ir teisme neįrodyti. Ieškovai apie sandorio sudarymą žinojo nuo pat jo sudarymo momento, be to, kaip patys patvirtino teisme, išsamiai su jo tekstu susipažino 2014 sausį, tačiau jo neginčijo daugiau kaip trejus metus (el. bylos IV t., 172-178 b. l.).

11Teismas

konstatuoja:

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

13teisiniai argumentai ir išvados

14Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą

  1. Apeliantas R. A. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus – Lietuvos pašto kvitą bei pranešimą apie VšĮ Bubių alternatyvus verslas įmonės išregistravimą ir įregistravimą nauju adresu, prašė prijungti prie bylos, nurodė, kad nauji įrodymai gauti po Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 15 d. sprendimo priėmimo.
  1. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovo naujai pateiktais rašytiniais įrodymais, sprendžia, jog siekiant visapusiško bei išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingo ginčo išsprendimo, yra pagrindas priimti apelianto pateiktus rašytinius įrodymus (CPK 314 straipsnis).

15Ieškovų B. A. ir V. A. apeliacinis skundas netenkinamas, atsakovo R. A. apeliacinis skundas tenkinamas.

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.
  1. Byloje nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 16 d. Dovanojimo sutartimi ieškovai asmeninės nuosavybės teise savo sūnui R. A. dovanojo butą, esantį adresu: ( - ) (el. bylos I t., 12–16 b. l.). Ieškovai, prašydami pripažinti 2013-12-16 sudarytą dovanojimo sandorį negaliojančiu, ieškinį reiškė dviem pagrindais – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.90 bei 1.91 straipsnių pagrindais, t. y. prašė šį sandorį pripažinti negaliojančiu, sandorį sudarius suklydimo įtakoje, nes jame išreikšta valia neatitiko tikrosios ieškovų valios, be to, jie buvo suklaidinti atsakovo, kuris nepateikė jiems visos informacijos apie sudaromą sandorį. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovų reikalavimus pripažinti sandorį negaliojančiu ieškinyje nurodytais pagrindais.
  1. Ieškovai apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad sudarant buto dovanojimo sandorį buvo esmingai suklysta dėl paties sandorio esmės, nes tikrieji ieškovų ketinimai buvo sudaryti testamentą, kuriuo tik po jų mirties butas atitektų atsakovui R. A., o pastarasis įsipareigotų išmokėti trečiajam asmeniui R. B. piniginę kompensaciją, lygią pusei buto vidutinės rinkos vertės.
  1. Pagal CK 1.90 straipsnį, dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus jo sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis).
  1. Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad sudarant dovanojimo sutartį, svarbią reikšmę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslą. Todėl būtina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą apdovanojamajam jo nuosavybėn ir ar tikrai siekė nustatyti kitas sutarties sąlygas. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi būti išreikšta viešai ir įstatymo nustatyta forma. Išorinis valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).
  1. Teisėjų kolegijos požiūriu nagrinėjamu atveju bylai reikšminga aplinkybė, kad dovanojimo sutartį patvirtino Šiaulių m. I-ojo notarų biuro notaras V. Ž.. Notaro veiklą reglamentuoja Notariato įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Konkretaus notaro užduotis yra atliekamais notariniais veiksmais patikrinti tvirtinamo sandorio atitiktį įstatymams, nes notarui valstybė yra suteikusi svarbius įgaliojimus jam vykdant viešąją funkciją – apsaugoti teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose. Prieš tvirtindamas sandorius, notaras privalo būti maksimaliai atidus, kad ne tik būtų išvengta neteisėtų sandorių sudarymo, bet ir būtų užtikrinta asmenų teisėtų interesų apsauga. Taigi, notaras yra ir civilinių santykių teisėtumo ir stabilumo garantas.
  1. Šalys byloje neginčijo, kad 2013 m. gruodžio 16 d. dovanojimo sutartis sudaryta laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų. 2017-11-07 teismo posėdžio metu apklaustas dovanojimo sutartį patvirtinęs notaras V. Ž. paaiškino, kad prieš sudarant sutartį ieškovė, jos dukra ir dar viena moteris buvo atvykusios pas notarą, notaras joms paaiškino, kokie sandoriai šiuo konkrečiu atveju gali būti sudaromi, nurodydamas, jog gali būti sudarytas išlaikymo iki gyvos galvos sandoris, dovanojimo sutartis arba surašytas testamentas. Atvykus pasirašyti dovanojimo sutartį, notaras ieškovams pateikė dovanojimo sutarties tekstą, pastarieji jį perskaitė, o notaro kabinete notaras dar kartą garsiai perskaitė sutarties turinį, išaiškino sudaromo sandorio teisines pasekmes. Teisėjų kolegijos vertinimu, netikėti ar kritiškai vertinti notaro paaiškinimus, nėra teisinio pagrindo (CPK 189 straipsnis).
  1. Sudarydami 2013-12-16 Dovanojimo sutartį, dovanotojai nurodė, kad jie jokia sunkia liga neserga ir savo tikrąją valią gali pilnai pareikšti patys (sutarties 6.1.5 p.). Šalys pareiškė, kad sutartis sudaryta jų laisva valia, nenaudojant spaudimo, dėl kurio šalys būtų priverstos sudaryti šią sutartį (7.3 p.). Dovanojimo sutartyje taip pat nurodyta, kad ši sutartis šalių suprasta dėl turinio, pasekmių ir, kaip atitinkanti jų valią bei tikruosius ketinimus, priimta bei pasirašyta. Šias aplinkybes šalys patvirtino savo parašais 2013-12-16 Dovanojimo sutartyje. CPK 197 straipsnio 2 dalis numato, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų, neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.
  1. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015). Nagrinėjamu atveju vien ta aplinkybė, kad ieškovai sandorio sudarymo metu buvo garbingo amžiaus, t. y. 73 ir 75 metų, nesudaro pagrindo spręsti, kad sandoris buvo pasirašytas suklydimo įtakoje. Kaip pagrįstai nurodė notaras bei konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovai sandorio sudarymo metu buvo visiškai orientuoti, jų sveikatos būklė nebuvo bloga. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad ieškovės patirti išeminiai insultai 2011 ir 2015 metais neįtakojo psichinių sutrikimų, ji nebuvo įtraukta į psichikos centro pacientų registrą, o ieškovui V. A. senatvinis prikurtimas patvirtintas tik po sandorio sudarymo, t. y. 2017 metais. Ieškovų nurodytos sveikatos problemos, kaip teisingai pažymėjo teismas, negalėjo įtakoti esminio šalies suklydimo sudarant ginčijamą sandorį. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų įgytas išsilavinimas taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad sandoris buvo sudarytas suklydimo įtakoje, nes ieškovė yra baigusi Vilniaus technikumą ir įgijusi aukštesnįjį išsilavinimą, ieškovas baigęs 7 klases. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad ieškovai, net ir praėjus keliems metams po ginčijamo sandorio sudarymo, yra pakankamai nuovokūs, adekvačiai vertina aplinką, įskaitant ir vykusį teismo procesą, yra raštingi, turintys darbinės bei gyvenimiškos patirties įvairių dokumentų tvarkyme.
  1. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovų amžius, prasta sveikata ir, jų teigimu, menkas išsimokslinimas, neįtakojo jų valios padovanoti butą sūnui Remigijui ir ieškovų suklydimo pasirašant 2013-12-16 Dovanojimo sutartį.
  1. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad ieškovai reikalavimus kildino ir iš atsakovo apgaulės sudarant ginčijamą sandorį, nes atsakovas R. A. nuslėpė nuo trečiojo asmens G. A. apie ketinimą vežtis ieškovus pas notarą, o nusivežęs pas notarą nesuteikė informacijos, kad sudarytas ne testamentas, bet dovanojimo sutartis, bei tai, kad ieškovai netenka nuosavybės.
  1. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais. Pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013).
  1. Teismų praktikoje taip pat suformuota taisyklė, kad tiek dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis), tiek dėl apgaulės sudarytas sandoris (CK 1.91 straipsnis) priskiriami prie sandorių, sudarytų prieš šalies valią (lot. contra voluntatem). Suklydimas yra ir vieno, ir kito teisinio sandorio negaliojimo pagrindo elementas, tačiau, kaip minėta, apgaule laikomas tyčinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio šalį ir taip ją palenkti sudaryti sandorį. Nustačius, kad sandorio šalis suklydo dėl kito asmens tyčinių veiksmų (ar neveikimo), sandoris pripažįstamas negaliojančiu tik CK 1.91 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011).
  1. Sandorio sudarymą dėl atsakovo apgaulės apeliantai grindžia iš esmės vienintele aplinkybe – tai, kad atsakovas nuslėpė nuo savo sesers G. A., jog ketina ieškovus vežtis pas notarą, o, nusivežęs pas notarą, ieškovams neatskleidė informacijos, kad sudaromas ne testamentas, o dovanojimo sutartis, pagal kurią ieškovai neteko nuosavybės teisių.
  1. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo veiksmai, kad jis nuslėpė nuo savo sesers G. A. aplinkybę, jog ketina ieškovus vežtis pas notarą, nors moraliniu požiūriu galimai netoleruotini, tačiau jokios įtakos nagrinėjant sandorio pripažinimo negaliojančiu klausimą neturi. Aukščiau nurodytas apeliantų argumentas nėra teisiškai reikšmingas šios bylos nagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas šio apeliantų argumento nenagrinėja ir plačiau dėl jo nepasisako.
  1. Nepagrįstas apeliantų argumentas, kad atsakovas pas notarą ieškovams neatskleidė informacijos, jog sudaromas ne testamentas, o dovanojimo sutartis, pagal kurią ieškovai neteko nuosavybės teisių. Kaip jau minėta šios nutarties 24 punkte, 2013-12-16 Dovanojimo sutarties esmę ir iš jos kylančias pasekmes, tame tarpe ir informaciją, kad yra sudaromas Dovanojimo sandoris, o ne testamentas, sandorio sudarymo metu nuosekliai išaiškino notaras V. Ž., kuris, davęs priesaiką, buvo apklaustas 2017-11-07 teismo posėdyje. Notaras yra asmuo, kuriam keliami itin aukšti tiek profesiniai, tiek moralės reikalavimai, jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi, jis vykdo tik savo darbines funkcijas. Kadangi sandorio esmę ir iš jo kylančias pasekmes ieškovams išaiškino notaras V. Ž., todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas neatskleidė ieškovams informacijos, jog sudaromas ne testamentas, o dovanojimo sutartis, o taip pat, kad atsakovas savo tyčiniais veiksmais suklaidino ieškovus dėl esminių sandorio aplinkybių ir tai yra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu.
  1. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovų apsisprendimą ginčyti sutartį lėmė jau po sandorio sudarymo atsiradusios aplinkybės, t. y. šeimos narių nesutarimai, ieškovų nenoras, kad butą atsakovas padovanotų savo žmonai, ir kt. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks ieškovų valios pasikeitimas jau po sandorio sudarymo, atsižvelgiant į suformuotą teisminę praktiką, nelaikytinas suklydimu dėl esminių sandorio elementų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2013). Vadovaujantis sutarties laisvės ir asmenų lygiateisiškumo principais, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, nerūpestingumo, neatidumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2012).
  1. Apeliaciniame skunde ieškovai nurodo, kad pasirašant pas notarą ginčo sutartį buvo pažeistos taisyklės, kuriomis privalėjo vadovautis notaras, kad notaras V. Ž. teismo posėdžio metu davė melagingus parodymus.
  1. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad notaras V. Ž., prieš duodamas parodymus teismo posėdyje, buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir prisiekė teismui sakyti tiesą, pasirašė priesaiką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo sandoris sudarytas 2013 m. gruodžio 16 d., t. y. beveik prieš 4 metus, todėl negalima tikėtis, kad liudytojų nurodomos aplinkybės būtų itin tikslios. Notaras V. Ž. 2017-11-07 teismo posėdyje kaip tik ir nurodė, kad jis visų bylos aplinkybių tiksliai negali prisiminti dėl praėjusio nemažo laiko tarpo. Be to, liudytojų parodymai yra tik antraeiliai įrodymai, patvirtinantys ginčo sandorio sudarymo aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, notaro duoti parodymai neprieštarauja bylos medžiagai bei surinktiems įrodymams, todėl nėra pagrindo teigti, kad jie yra melagingi. Pažymėtina ir tai, kad notaras šioje byloje nėra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl duoti melagingus parodymus jis neturi tikslo. Visiškai pritartina atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytam argumentui, kad notaro veiklos neteisėtumo konstatavimas, nesant šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, yra išskirtinai teismo ar notaro veiklą kontroliuojančių institucijų teisė.
  1. Apeliantų teigimu, teismas pažeidė CPK 176, 177, 178, 185 straipsnių nuostatas, nes netinkamai taikė įrodymų vertinimo ir įrodymų pakankamumo taisykles, nevertino įrodymų viseto, pateiktus įrodymus vertino vienpusiškai, nepilnai ir nenurodydamas, kodėl tiki vienais, o atsakovui visiškai nepalankius įrodymus, kaip trečiojo asmens G. A., ignoruodamas ir atmesdamas.
  1. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.
  1. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylos medžiagą, šalių pateiktus įrodymus, juos įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, todėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Savo išvadas dėl ginčo sutarties, kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu, padarė įvertinęs įrodymų visumą. Kaip matyti iš priimto sprendimo, pirmosios instancijos teismas vertino ne tik atsakovo bei notaro paaiškinimus, bet ir ieškovų ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, rašytinius įrodymus. Tai, kad atskiri byloje pateikti ir teismo žinioje buvę įrodymai nėra tiesiogiai aptarti skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, savaime neteikia pagrindo išvadai apie jų neįvertinimą ir įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą. Įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu nelaikytina ir tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip juos vertina patys apeliantai. Byloje esantys įrodymai teisėjų kolegijai leidžia pripažinti, kad ieškovai neįrodė, jog ginčo sandoris buvo sudarytas suklydimo ir apgaulės įtakoje.
  2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
  1. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teisme jis patyrė 1800 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismas priteisė tik 950 Eur, visiškai nemotyvuodamas tokio savo sprendimo.
  1. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
  1. Iš nagrinėjamos bylos nustatyta, kad atsakovas teismui pateikė duomenis apie jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme: 450 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 850 Eur už procesinių dokumentų analizę, pasirengimą ir dalyvavimą parengiamuosiuose teismo posėdžiuose 2017-09-15 ir 2017-10-10 bei teismo posėdyje 2017-11-07, 500 Eur – už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose 2018-01-18, 2018-02-26, iš viso 1800 Eur. Bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai teismui pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovų (el. bylos I t., 122-124 b. l., IV t., 8-81 b. l., bei II t., 172-174 b. l. (neskaitmenizuota)).
  1. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo 2017-06-12 nutartimi bei 2018-05-09 nutartimi ieškovai dėl sunkios turtinės padėties bei sveikatos sutrikimų iš dalies buvo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant ieškinį ir apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovų turinė padėtis galimai yra sunki, tačiau konstatuoja, jog galimybė mažinti priešingai šaliai priteistinas bylinėjimosi išlaidas dėl kitos šalies turtinės padėties įstatyme nenumatyta.
  1. Atsakovas R. A. apeliaciniame skunde prašo priteisti 50 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą, o atsiliepime į apeliantų skundą – 400 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, iš viso 450 Eur (el. bylos IV t., 111-113, 181-182 b. l.).
  1. Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, atsakovui priteistinos atstovavimo išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, kurių dydis atitinka Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų rekomendacijų (2015 m. kovo 20 d. redakcija Nr. 2015-03968) Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo numatytą dydį.
  1. Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos, pastariesiems neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
  1. Vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, tinkamai pritaikė kasacinio teismo praktiką ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovai šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti ieškovų apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  1. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti motyvai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

17Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 15 d. sprendimą pakeisti bylinėjimosi išlaidų dalyje ir šioje dalyje išdėstyti jį taip:

18Priteisti iš ieškovų B. A., asmens kodas ( - ) ir V. A., asmens kodas ( - ) atsakovui R. A., asmens kodas ( - ) lygiomis dalimis po 900 Eur (devyni šimtai eurų) patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

19Kitoje dalyje Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20Priteisti iš ieškovų B. A., asmens kodas ( - ) ir V. A., asmens kodas ( - ) atsakovui R. A., asmens kodas ( - ) lygiomis dalimis po 225 Eur (du šimtai dvidešimt penki eurai) patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai