Byla 1A-66-365/2019

1Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Daivos Kazlauskienės ir Virginijos Pakalnytės – Tamošiūnaitės, sekretoriaujant Ingai Šaranovai, dalyvaujant prokurorei Jūratei Karčinskienei, nuteistajam V. M., jo gynėjui advokatui Edgarui Dereškevičiui, nukentėjusiųjų O. Č. ir J. Č. atstovui advokatui Giedriui Baziuliui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 300 MGL, 11 295 eurų dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę nuteistajam įskaityta viena diena išbūta laikinajame sulaikyme, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, todėl laikytina, kad V. M. nuteistas jam paskiriant 298 MGL, 11 219 eurų dydžio baudą.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės. 1.

6V. M. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. rugsėjo 30 d., apie 13.00 val., prekybos ir pramogų centre „( - )“, adresu ( - ), Vilniuje, susitikimo su UAB „( - )“ komercijos direktore O. Č. metu, prisistatęs buvusiu Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) operatyviniu pareigūnu, pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka FNTT, prokuratūros ir teismo pareigūnams, tiesiogiai pareikalavo iš jos neįvardinto dydžio kyšio už tai, kad neteisėtai būtų sutvarkytos O. Č. ir UAB „( - )“ direktorės J. Č. problemos, susijusios su FNTT atliekamu ikiteisminiu tyrimu. 2.

7Tęsdamas savo pradėtą nusikalstamą veiką, jis, V. M., 2014 m. spalio 4 d., apie 14.00 val., prekybos ir pramogų centre „( - )“, adresu ( - ), Vilniuje, susitikimo su O. Č. ir J. Č. metu pakartotinai nurodė, kad jos turi problemų FNTT, kad prieš jas bus naudojamos procesinės prievartos priemonės – atliekamos kratos, suėmimai, ir tiesiogiai pareikalavo 20 000 litų kyšio, pažadėjęs paveikti FNTT, prokuratūros ir teismo pareigūnus, kad O. Č. ir J. Č. išvengtų galimų teisėsaugos veiksmų. 3.

82013 m. spalio 7 d., apie 14.00 val., prekybos ir pramogų centre „( - )“, adresu ( - ), Vilniuje, susitikimo su O. Č. metu jis, V. M., pakartojo tai, kad O. ir J. Č. turi problemų, bei parodė USB laikmenoje esančių dokumentų skaitmeninius variantus – O. ir J. Č. bei P. T. pokalbių suvestines, taip pat ( - ) prokuratūros 2011 m. rugsėjo 7 d. teikimą dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, kuriame prašoma leisti taikyti slaptą elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą J. ir O. Č. bei kitų asmenų atžvilgiu. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, V. M., šio susitikimo metu tiesiogiai savo naudai pareikalavo duoti ir susitarė su O. Č. priimti dalį reikalaujamo kyšio, tai yra 5000 litų, pažadėjęs paveikti FNTT, prokuratūros ir teismo pareigūnus, kad šie neteisėtai veiktų ir neveiktų vykdydami įgaliojimus. 4.

9Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, V. M., 2013 m. spalio 10 d., apie 14.00 val., prekybos ir pramogų centre „( - )“, adresu ( - ), Vilniuje, pasinaudodamas savo pažintimis bei kita tikėtina įtaka FNTT, prokuratūros ir teismo pareigūnams, savo naudai tiesiogiai iš O. Č. priėmė dalį reikalauto kyšio, tai yra 5000 litų, pažadėjęs paveikti FNTT, prokuratūros ir teismo pareigūnus, kad šie neteisėtai veiktų ir neveiktų vykdydami įgaliojimus ir O. bei J. Č. nebūtų patrauktos baudžiamojon atsakomybėn FNTT atliekamame ikiteisminiame tyrime. 5.

10Šiais veiksmais V. M., pasinaudodamas savo pažintimis bei kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams ir jiems prilygintiems asmenims, savo naudai tiesiogiai reikalavo duoti ir susitarė priimti kyšį bei priėmė šio kyšio dalį, pažadėjęs paveikti atitinkamus valstybės tarnautojus ir jiems prilygintus asmenis, kad šie neteisėtai veiktų ir neveiktų vykdydami įgaliojimus. 6.

11Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 27 d. nusprendžiu V. M. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 2 dalyje nurodydamas, kad V. M. veikė tiesiogine tyčia, jis suprato, jog pasinaudodamas savo tikėtina įtaka žada už kyšį paveikti valstybės tarnautojus ar jiems prilygintus asmenis tam, kad šie patenkintų kyšio davėjo interesus, ir norėjo taip veikti. Nurodė, jog šios bylos duomenimis, V. M., duodamas tokį pažadą, reikalavo, susitarė priimti ir gavo kyšį. 7.

12Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 20 d., išnagrinėjęs V. M. skundą, panaikino Vilniaus miesto 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžio ir priėmė V. M. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Savo sprendime nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad jokių abejonių dėl operatyvinio tyrimo metu gautų duomenų teisėtumo nekyla, pažymėjo, jog šiuo atveju nėra galimybės daryti neabejotiną išvadą dėl šių įrodymų leistinumo. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neatliko V. M. parodymų dėl provokavimo patikrinimo ir nuosprendyje išsamiai neaptarė tokio tikrinimo rezultatų dėl panaudotų neviešo pobūdžio tyrimo veiksmų teisėtumo. Taip pat nurodė, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes ir visas abejones vertino kaltinamojo naudai. 8.

13Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2018 m. spalio 30 d. išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro N. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, pastarąjį nuosprendį panaikino, o bylą grąžino Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Savo nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismo padaryti BPK 20 straipsnyje ir 331 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų pažeidimai yra esminiai, sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis BPK XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų, kad apeliacinės instancijos teismo, kaip ir pirmosios instancijos teismo, nuosprendžio turiniui taikomos BPK 305 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, reikalaujančios, kad išteisinamajame nuosprendyje būtų išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų vertinimo motyvai, teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo (BPK 305 straipsnio 3 dalies 2–4 punktai). Be to, pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, turi nurodyti apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto apkaltinamojo nuosprendžio įrodymus.

14II.

15Apeliacinio skundo argumentai 9.

16Apeliaciniu skundu nuteistasis V. M. prašo apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Apeliantas skunde nurodo, kad skundžiamas 2015 m. spalio 27 d. apylinkės teismo nuosprendis priimtas jo atžvilgiu yra nepagrįstas, neteisėtas ir šališkas. Pažymi, kad apylinkės teismo nuosprendis buvo priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 6 straipsnio 3 dalies reikalavimus, pasireiškusiu akivaizdžiu ir neteisėtu privilegijų valstybės kaltinimą palaikančiam prokurorui suteikimu. 10.

17Nuteistasis atkreipia teismo dėmesį, kad apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu yra priimtas aiškiai pažeidžiant BPK 241 straipsnio 2 dalį, nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas nesiėmė visų įstatyme numatytų priemonių, kad būtų pašalinti byloje esantys prieštaravimai, taip pat pažeidus teismo pareigą nurodyti motyvus, o ne prielaidas, kuriais remiantis vertinti byloje surinkti įrodymai, tuo iš esmės pažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimus, jame įtvirtintus duomenų pripažinimo įrodymais bei jų vertinimo taisykles. 11.

18Nuteistojo įsitikinimu, apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka baudžiamosios bylos aplinkybių, selektyviai iš baudžiamosios bylos paimti duomenys, kurių nepatvirtina, o priešingai paneigia, kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, pažymi, kad jo kaltumas grindžiamas nesusijusiais procesiniais dokumentais, tuo iš esmės paneigiant nekaltumo prezumpcijos principo galiojimą jo atžvilgiu, kas taip pat pripažintina esminiu BPK 44 straipsnio 7 dalies pažeidimu. 12.

19Apelianto manymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo, pareiga apkaltinamajame nuosprendyje nurodyti kokiais konkrečiais įrodymais grindžiama asmens kaltė. Nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje visiškai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, todėl apkaltinamasis nuosprendis turėtų būti panaikintas, o jis - išteisintas, nutraukiant baudžiamąją bylą jo atžvilgiu. 13.

20Nuteistojo teigimu, apylinkės teismo teisėja priėmusi jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį buvo šališka, kadangi po to kai buvo išėjusi į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio, grįžusi atnaujino įrodymų tyrimą, tačiau vadovavosi Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ONKTD vyriausiojo prokuroro 2015 m. gegužės 6 d. raštu, kuriame be jokių motyvų nurodoma, kad visi ikiteisminiai tyrimo veiksmai buvo teisėti, kas nulėmė išankstinį teismo vidinį įsitikinimą dėl jo kaltės. Teismo šališkumu nuteistasis suabejojo kai teismo posėdžio salėje prieš paskelbiant nuosprendį pamatė tyčia sukviestus visų internetinių dienraščių žurnalistus, suprato, jog vyks šališkas ir subjektyvus, neteisėto susidorojimo su kaltinamuoju parodomasis procesas. 14.

21Nuteistojo nuomone, šioje byloje buvo padarytas ir BPK 166 straipsnio pažeidimas, kai vienu ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindu pridengiamas realiai neteisėtas duomenų apie asmenį rinkimas, nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje pradėtas teisėtai. 15.

22Nuteistasis atkreipia teismo dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą reiškia tai, kad teismas turi teisingai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, nepažeisti konstitucinių procesinės veiklos principų, užtikrinti visų proceso dalyvių teises, netaikant, šiuo atveju, teisėsaugos institucijų tyrėjams jokių privilegijų išvengti nepatogaus jų neteisėtos procesinės veiklos įvertinimo, renkant šioje baudžiamojoje byloje, duomenis. 16.

23Vadovaudamasis Europos žmogaus teisių teismo praktika nuteistasis nurodo, kad įtarimų pagrįstumą apibūdina tam tikrų aplinkybių ir duomenų visuma, leidžianti manyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. Sprendžiant ar asmens baudžiamasis persekiojimas pradėtas pagrįstai, būtina vertinti, ar baudžiamojo persekiojimo metu atitinkamus sprendimus priėmusio pareigūno turėti duomenys sudarė tam pakankamą pagrindą. 17.

24Nuteistojo manymu, šioje baudžiamojoje byloje sąmoningai iškraipyta tiesa, ir nors, kaip šio ikiteisminio tyrimo pagrindas neteisėtai nurodytas nukentėjusiosios O. Č. pranešimas apie nusikalstamą veiką, tačiau susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga akivaizdu, jog iš jo bei jo gynėjo atimama procesinė galimybė išsiaiškinti ar šioje byloje ikiteisminio tyrimo pareigūnai, rinkę duomenis apie jį (V. M.) bei jo šeimos narius, prisidengę Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatomis (toliau – KŽĮ), piktnaudžiavo tarnybiniais įgaliojimais, kurių pagrindu galėjo sankcionuoti NVIM taip pat atlikti kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus jo atžvilgiu, o ikiteisminį tyrimą privalėjo pradėti kitu - BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. 18.

25Nurodo, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnė K. T. surašė tikrovės neatitinkantį ikiteisminio tyrimo veiksmą, numatytą BPK 194 straipsnyje, tai yra protokolą, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, užfiksavo faktą, kad tariamai 2013 m. spalio 7 d. O. Č. pati savarankiškai atpažino iš jai tyrėjos K. T. pateiktų fotonuotraukų asmenį nurodytą nuotraukoje Nr.3, nors pačiame protokole jau iš anksto buvo atspausdintas tekstas, kad nuotrauka Nr.3 yra V. M., o kitos nuotraukos yra asmenų, nesusijusių su tiriama baudžiamąja byla. 19.

26Nuteistojo įsitikinimu, pradėjus ikiteisminį tyrimą (BPK 166 straipsnis) duomenys, turintys reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, paprastai renkami tik BPK nustatyta tvarka. Būtent nagrinėjamoje byloje dalis duomenų buvo gauti ne tik taikant BPK nuostatas, bet ir operatyvinės veiklos subjektams atlikus atitinkamus KŽĮ numatytus veiksmus. Spręsdamas, ar duomenys yra gauti teisėtais būdais, teismas turi patikrinti, ar gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams. Kai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra gauti atliekant operatyvinį tyrimą, nagrinėjantis bylą teismas privalo patikrinti: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais. Pažymi, jog šiuo atveju itin svarbu nustatyti, ar atliekant minėtą kriminalinės žvalgybos veiksmą asmuo, prieš kurį atliekami šie veiksmai, nebuvo provokuojamas daryti nusikalstamą veiką. 20.

27Apeliantas nurodo, kad pagal 2012 m. spalio 2 d. redakcijos KŽĮ 5 straipsnio 4 dalį provokacija buvo laikomas spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino daryti. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika pažymi, jog provokavimas konstatuotinas tada, kai iš aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad atitinkama veika nebūtų buvusi padaryta be NVIM dalyvių įsikišimo. Nurodo, jog tokie veiksmai kaip nusikalstamos veikos imitacijos modelis gali būti atliekami tik prieš tokį asmenį, apie kurio, nusikalstamą veiką jau turima duomenų, kadangi tik tokiu atveju gali būti daroma išvada apie „prisijungimą“ prie daromos nusikalstamos veikos, o ne naujos veikos išprovokavimą. Atkreipia teismo dėmesį, kad šioje byloje apie jo galimą nusikalstamą veiką jokių duomenų nėra. 21.

28Nuteistojo teigimu, privatūs asmenys gali vykdyti pareigūnų užduotis, jei jie prieš tai kreipėsi į pareigūnus ir pranešė apie gautus siūlymus atlikti nusikalstamus veiksmus. Teisėsaugos įstaigų pareigūnai negali veikti kaip privatūs asmenys, privačių asmenų veiksmai gali būti pripažinti provokacija, jei tie asmenys veikia kontroliuojami bei prižiūrimi pareigūnų ir skatina nusikalsti asmenį, apie kurio nusikalstamą veiką jokių konkrečių duomenų neturima. Pažymi, kad pareiškėja O. Č. apklausiama tiek 2013 m. spalio 7 d., tiek 2013 m. spalio 8 d. nuslėpė faktą, kad iki jos 2013 m. spalio 7 d. taip vadinamo „protokolo pareiškimo“ surašymo ji jau buvo ne tik kreipusis į tyrėją D. V., bet ir klausiusi jo nurodymų, ką reikia kalbėti susitikime, kuris vyko 2013 m. spalio 4 d. ir dar anksčiau. 22.

29V. M. vadovaudamasis Europos žmogaus teisių teismo sprendimais nurodo, kad provokacija gali būti daroma net ir tuo atveju, kai valstybės pareigūnų skatinimas atlikti tam tikrus veiksmus nėra ypač intensyvus, primygtinis, taip pat, kai valstybės pareigūnai ar jų kontroliuojami asmenys su jau įtariamu asmeniu, kurį siekiama patraukti baudžiamojon atsakomybėn, susisiekia ne tiesiogiai, o per tuo metu niekuo neįtariamus tarpininkus. Atkreipia teismo dėmesį, kad įrodymų tyrimo metu, perklausant prokuroro teismui pateiktus garso įrašus, galimai darytus 2010 metais gegužės 6 dieną, paaiškėjo ne tik tai, kad šioje baudžiamojoje byloje buvo naudotas kitas garso įrašymo įrenginys GNOME P, bet ir tai, kad tiek prieš prasidedant susitikimams, tiek jiems pasibaigus privatus asmuo O. Č. pokalbio įrašus padarė ne savo iniciatyva, o įrangą jai parūpinus valstybės institucijų pareigūnams, kurie davė O. Č. specialius nurodymus, kokia informaciją reikėtų išgauti pokalbio metu. Šį faktą iš esmės teismo posėdžių metu patvirtino ir pareigūnas D. V., pripažindamas, kad susitikinėjo iki 2014 m. spalio 7 d. su O. Č. ne vieną kartą Lietuvos kriminalinės policijos biuro patalpose, tai patvirtino ir pati O. Č. duodama parodymus 2014 m. spalio 22 d. teismo posėdžio metu. 23.

30Apelianto teigimu, per pirmąją apklausą pradėjus įrodymų tyrimą liudytoja O. Č. parodė, kad į policiją su pareiškimu kreipėsi tik vieną kartą 2014 m. spalio 7 d. Vėliau teismo posėdyje, vykusiame 2014 m. spalio 22 d. O. Č. paaiškino, kad prieš 2014 m. spalio 7 d. tariamo pareiškimo surašymą ji pas pareigūnus Lietuvos kriminalinės policijos biure buvo vieną, ar du kartus. Pažymi, jog liudytoja O. Č. Vilniaus miesto apylinkės teismui apklausiama pirmą kartą davė melagingus parodymus, kuriais siekė nuslėpti šio ikiteisminio tyrimo pradžios neteisėtumą, vėliau parodymus keitė. 24.

31Apelianto manymu, šios baudžiamosios bylos pradžios pagrindas galimai yra suklastotas, o liudytojos O. Č. kaip pareiškėjos procesinė padėtis, ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo kaip priemonė nepagrįstai ir neteisėtai pradėti ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu. Sprendžiant ar asmens baudžiamasis persekiojimas pradėtas pagrįstai, būtina vertinti ar baudžiamojo persekiojimo pradėjimo metu atitinkamus sprendimus priėmusio pareigūno turėti duomenys sudarė tam pakankamą pagrindą. 25.

32Apelianto teigimu, nagrinėjant bylą teisme valstybės institucijoms tenka našta paneigti gynybos argumentus dėl provokavimo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas net neišreikalavus kriminalinės žvalgybos metodų taikymo jo atžvilgiu iki 2013 m. spalio 1 d. teisėtumą ir pagrįstumą, tokių veiksmų taikymo pagrindą ir būtinybę. 26.

33Nuteistasis nurodo, kad nustačius provokacijos faktą, visi įrodymai, gauti provokacijos metu, turi būti pripažįstami neleistinais. Taip pat nurodo, kad neviešo pobūdžio veiksmų atlikimas turi būti kontroliuojamas teismo. 27.

34Pažymi, jog prokuratūrai buvo atsisakyta išslaptinti ir pateikti Lietuvos Respublikos kriminalinės policijos biuro duomenis, galbūt sudariusius faktinį pagrindą sankcionuoti NVIM panaudojimą specialia tvarka prieš apeliantą, todėl pripažintina, kad Lietuvos Respublikos kriminalinės policijos biuras nei iki 2013 m. spalio 1 d., nei iki 2013 m. spalio 7 d. neturėjo jokių teisėtais būdais ir priemonėmis surinktų duomenų, jog jis - V. M. rengiasi ar atlieka prekybos poveikiu veiką O. Č. atžvilgiu. Atkreipia teismo dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nesikreipė nei į prokuratūrą, nei į STT dėl duomenų, sudarančių faktinį pagrindą sankcionuoti NVIM būtent V. M. atžvilgiu, pateikimo. Tai iš esmės reiškia, jog pirmos instancijos teismas netikrino NVIEM taikymo V. M. provokavimo daryti nusikalstamą veiką, aspektu. Pirmos instancijos teismas nesiėmė jokių priemonių išsiaiškinti, ar reikšmingi bylai teisingai išspręsti duomenys nėra išslaptinti, neįvertino nei Generalinės prokuratūros 2015 m. gegužės 6 d. rašte, nei 2015 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos rašte pateiktos informacijos apie duomenų išslaptinimą ir nors kreipėsi į kompetentingą instituciją dėl duomenų išslaptinimo ir jų pateikimo į bylą, tačiau sulaukęs nemotyvuoto teismo teisėto pavedimo nevykdymo, nesiėmė jokių priemonių, kad reikalingi bylai teisingai išspręsti duomenys būtų pateikti į bylą. 28.

35Įvertindamas visus savo skunde išdėstytus argumentus nuteistasis daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas 2015 m. spalio 27 d. nuosprendį, nepakankamai patikrino byloje esančius įrodymus jų leistinumo aspektu, neišsamiai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes dėl visų provokacijos versijos vertinimui reikšmingų aplinkybių mano atžvilgiu, todėl pažeidė iš BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių kylančius reikalavimus ir tai sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį. 29.

36Apelianto teigimu, vadovaujantis 2013 m. spalio 8 d. liudytojos O. Č. duotais parodymais, jog jai 2013 m. spalio 7 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnų buvo perduota techninė garso įrašymo priemonė, tačiau joks protokolas dėl tokių priemonių panaudojimo, kaip to reikalauja BPK 160 straipsnis, 179 straipsnio 2 dalis bei Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. I-383, 73 punktas, šioje baudžiamojoje byloje net nebuvo surašytas. 30.

37Apelianto manymu, nuosprendžio priėmimo negali lemti argumentai, kuriuos ginčyti proceso šalims nesudaromos galimybės. Nurodo, jog šioje baudžiamojoje byloje išskyrus 2013 m. spalio 7 d. O. Č. pareiškimą, tyrėjos K. T. rengto 2013 m. spalio 7 d. pranešimo Nr. ( - ), taip pat vyr. tyrėjo D. V. 2013 m. spalio 7 d. tarnybinio pranešimo Nr. ( - ), daugiau jokios medžiagos, nėra pateikta. Todėl laiko, kad apylinkės teismas pripažindamas duomenis, kuri gauta pažeidžiant Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro rekomendacijas, reglamentuojančias tokių duomenų panaudojimo baudžiamajame procese tvarką, teisėta esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas ir padarė esminį BPK pažeidimą. 31.

38Pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 1-383 79 punktu vaizdo ir garso įrašų, padarytų BPK 158, 159 ir 160 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus, originalai laikomi prie baudžiamosios bylos. Nesant techninių galimybių originalių vaizdo ir garso įrašų pridėti prie baudžiamosios bylos, daroma šių įrašų kopija ir tai nurodoma slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų protokole. Jeigu originalūs įrašai nesunaikinami ir nepridedami prie baudžiamosios bylos, protokoluose nurodoma jų laikymo vieta. Įrašų kopijos gali būti daromos ir kitais atvejais, tačiau tik prokuroro rašytiniu leidimu ar ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimu BPK 162 straipsnyje nustatyta tvarka. Nurodo, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu teismui įpareigojus prokurorą L. K. pateikti prokuroro rašytinį leidimą ar ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimą BPK 162 straipsnyje nustatyta tvarka Lietuvos kriminalinės policijos biuro ar STT tyrėjams šiame ikiteisminiame tyrime daryti garso įrašų kopijas ir neišsaugoti garso įrašymo priemonės ar jų laikmenos originalo, paaiškino, kad tokių byloje nėra, kas sudaro pagrindą abejoti minėtų duomenų rinkimo teisėtumu. Todėl skundžiamame nuosprendyje cituojami 2013 m. spalio 7 d. garso įrašai, nesant galimybių BPK priemonėmis patikrinti ar padaryto skaitmeniniu diktofonu Olympus digital voice recorder WS-100 turinio, pirmos instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo, o juolab pripažinti tokio įrašo tariamą stenogramą įrodymu. 32.

39Apelianto teigimu, Lietuvos kriminalinės policijos biuro stenogramoje prie 2013 m. spalio 8 d. skaitmeninio diktofono apžiūros protokolo darytuose garso įrašuose pokalbių turinys užfiksuotas ne pažodžiui tiksliai, bet yra sumontuotas. Atskirais atvejais klaidingai nurodant vykusių pokalbių laiką, jų dalyvius, vietoj vieno asmens, nurodant išgalvotą asmenį ir pan. Taip surašant nepagrįstą ir neteisėtą stenogramą, joje patalpinti duomenys aiškiai pažeidžia BPK 20 straipsnio reikalavimus ir pripažintini neteisėtais, o jų panaudojimas pirmos instancijos teismo sprendimo pagrindimui yra pripažintinas esminiu BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimu. Nurodo, kad BPK 20 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, o tai reiškia, kad asmens kaltė, tame tarpe ir jo kaltė, nusikaltimo padarymu negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis, juolab pažeidžiančiais BPK 20 straipsnio 2 dalies ir 4 dalies nuostatas. 33.

40Apelianto įsitikinimu, byloje nėra jokių teisėtų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti jo kaltę, nors ir tariamai tik kurstant atlikti piktnaudžiavimą. Visa bylos medžiaga tik patvirtina jo nekaltumą, todėl akivaizdu, kad pirmos instancijos teismas pažeidė dubia iudicis de maltitia alterius semper sunt in meliorem partem interpretanda teisės principą, kuris reiškia, kad visi neaiškumai ir abejonės privalo būti traktuojami kaltinamojo naudai, kadangi neįrodytas asmens kaltumas lygiagrečiai teisiškai prilygsta įrodytam jo nekaltumui ir šia taisykle valstybė kaip tik turėtų užkirsti kelią pripažinti asmenį kaltu remiantis prielaidomis ar spėjimais. 34.

41Atsiliepimai į apeliacinį skundą negauti. 35.

42Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjai prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Prokuroras ir nukentėjusiųjų astovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

43III.

44Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 36.

45Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 10 27 išnagrinėjo baudžiamąją bylą ir nustatė, kad V. M., 2013 m. rugsėjo 30 d., apie 13.00 val., prekybos ir pramogų centre „( - )“, adresu ( - ), Vilniuje, susitikimo su UAB „( - )“ komercijos direktore O. Č. metu, prisistatęs buvusiu Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) operatyviniu pareigūnu, pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka FNTT, prokuratūros ir teismo pareigūnams, tiesiogiai pareikalavo iš jos neįvardinto dydžio kyšio už tai, kad neteisėtai būtų sutvarkytos O. Č. ir UAB „( - )“ direktorės J. Č. problemos, susijusios su FNTT atliekamu ikiteisminiu tyrimu. Tęsdamas savo pradėtą nusikalstamą veiką, jis, V. M., 2014 m. spalio 4 d., apie 14.00 val., prekybos ir pramogų centre „( - )“, adresu ( - ), Vilniuje, susitikimo su O. Č. ir J. Č. metu pakartotinai nurodė, kad jos turi problemų FNTT, kad prieš jas bus naudojamos procesinės prievartos priemonės – atliekamos kratos, suėmimai, ir tiesiogiai pareikalavo 20000 litų kyšio, pažadėjęs paveikti FNTT, prokuratūros ir teismo pareigūnus, kad O. Č. ir J. Č. išvengtų galimų teisėsaugos veiksmų. 2013 m. spalio 7 d., apie 14.00 val., prekybos ir pramogų centre „( - )“, adresu ( - ), Vilniuje, susitikimo su O. Č. metu jis, V. M., pakartojo tai, kad O. ir J. Č. turi problemų, bei parodė USB laikmenoje esančių dokumentų skaitmeninius variantus – O. ir J. Č. bei P. T. pokalbių suvestines, taip pat ( - ) prokuratūros 2011-09-07 teikimą dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, kuriame prašoma leisti taikyti slaptą elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą J. ir O. Č. bei kitų asmenų atžvilgiu. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, V. M., šio susitikimo metu tiesiogiai savo naudai pareikalavo duoti ir susitarė su O. Č. priimti dalį reikalaujamo kyšio, t. y. 5000 litų, pažadėjęs paveikti FNTT, prokuratūros ir teismo pareigūnus, kad šie neteisėtai veiktų ir neveiktų vykdydami įgaliojimus. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, V. M., 2013 m. spalio 10 d., apie 14.00 val., prekybos ir pramogų centre „( - )“, adresu ( - ), Vilniuje, pasinaudodamas savo pažintimis bei kita tikėtina įtaka FNTT, prokuratūros ir teismo pareigūnams, savo naudai tiesiogiai iš O. Č. priėmė dalį reikalauto kyšio, t. y. 5000 litų, pažadėjęs paveikti FNTT, prokuratūros ir teismo pareigūnus, kad šie neteisėtai veiktų ir neveiktų vykdydami įgaliojimus ir O. bei J. Č. nebūtų patrauktos baudžiamojon atsakomybėn FNTT atliekamame ikiteisminiame tyrime. Šiais veiksmais V. M., pasinaudodamas savo pažintimis bei kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams ir jiems prilygintiems asmenims, savo naudai tiesiogiai reikalavo duoti ir susitarė priimti kyšį bei priėmė šio kyšio dalį, pažadėjęs paveikti atitinkamus valstybės tarnautojus ir jiems prilygintus asmenis, kad šie neteisėtai veiktų ir neveiktų vykdydami įgaliojimus. 37.

46Pirmos instancijos teismas pripažino V. M. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 str. 2 d., skyrė bausmę – 300 MGL (11295 Eur/ 39000 Lt) dydžio baudą. Į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013 m. spalio 10 d. iki 2013 m. spalio 11 d., vieną dieną, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudai, laikyti V. M. neatlikusį 298 MGL (11219 Eur/38740 Lt) baudos. 38.

472017 m. lapkričio 20 d. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl minėto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžio ir 2017 m. lapkričio 20 d. skundą patenkino, o V. M. išteisino. 39.

48Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2018 m. spalio 30 d. kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro N. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – V. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. 40.

49Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras N. P. prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 20 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendį be pakeitimų. 41.

50Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teisme padaryti BPK 20 straipsnyje ir 331 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų pažeidimai yra esminiai, sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (ar nutartį), todėl 2018 10 30 nutartimi apeliacinės instancijos teismo nuosprendį panaikino BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. 42.

51Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. 43.

52Kaip jau buvo minėta, pirmos instancijos teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą ir 2015 m. spalio 27 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo pripažino V. M. kaltu, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 str.2. numatytą nusikaltimą. 44.

53Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 str. 2 d. numato atsakomybę tam, kas pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, 45.

54Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. M. 2013 m. rugsėjo 30 d. apie 13 val. prekybos ir pramogų centre „( - )“, ( - ), Vilniuje, UAB „( - )“ komercijos direktorei O. Č. prisistatęs buvusiu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos operatyviniu pareigūnu, pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka FNTT, prokuratūros ir teismo pareigūnams, tiesiogiai pareikalavo iš jos neįvardyto dydžio kyšio už tai, kad būtų neteisėtai sutvarkytos O. Č. ir UAB „( - )“ direktorės J. Č. problemos, susijusios su FNTT atliekamu ikiteisminiu tyrimu; tęsdamas pradėtą nusikalstamą veiką, 2013 m. spalio 4 d. (nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodomi ne 2013 m., o 2014 m.) apie 14 val. prekybos ir pramogų centre „( - )“ O. Č. ir J. Č. pakartotinai nurodė, kad jos turi problemų FNTT, kad bus naudojamos procesinės prievartos priemonės – kratos, suėmimai, ir tiesiogiai pareikalavo 20 000 Lt kyšio, pažadėdamas paveikti FNTT, prokuratūros ir teismo pareigūnus, kad nukentėjusiosios išvengtų galimų teisėsaugos veiksmų; tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. spalio 7 d. apie 14 val. prekybos ir pramogų centre „( - )“, pakartojęs, kad O. ir J. Č. turi problemų, ir parodęs USB laikmenoje (atmintinėje) esančių dokumentų skaitmeninius variantus – O. ir J. Č. bei P. T. pokalbių suvestines, Vilniaus apygardos prokuratūros 2011 m. rugsėjo 7 d. teikimą dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, kuriame prašoma leisti taikyti slaptą elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą J. ir O. Č. bei kitų asmenų atžvilgiu, tiesiogiai savo naudai pareikalavo duoti ir susitarė su O. Č. priimti dalį reikalaujamo kyšio, t. y. 5000 Lt, pažadėdamas paveikti FNTT, prokuratūros ir teismo pareigūnus, kad šie neteisėtai veiktų ir neveiktų vykdydami įgaliojimus; tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. spalio 10 d. apie 14 val. prekybos ir pramogų centre „( - )“ savo naudai iš O. Č. priėmė dalį reikalauto kyšio – 5000 Lt. 46.

55Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomi motyvai dėl kurių jis nesutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis (t.7, b.l. 1-19). Šie motyvai yra: 1. Dėl teisėjos šališkumo. 2-3-4. neteisėtas įrodymų rinkimas ikiteisminio tyrimo metu (vienu ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindu pridengiamas realiai neteisėtas duomenų apie asmenį rinkimas bei provokacija atlikti neteisėtus veiksmus); 5. dėl neteisėto stenogramos pripažinimo įrodymu; 6. Dėl dubia iudicis de maltitia akterius sepmer sunt in meliorem pertem interpretanda principo pažeidimo ( kaltė negali būti grindžiama abejonėmis ir prielaidomis); 7. dėl apelianto nuteisino už valstybės sukurstytą veiką. 47.

56Vertindamas apeliacinio skundo argumentus ir pasisakydamas dėl jų, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skunde pateikiama daug teisminės praktikos ir teorijos pavyzdžių, tačiau labai mažai pasisakoma dėl konkrečių aplinkybių, nustatytų nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Gausus gražbyliavimas ir teisinės retorikos demonstravimas nustelbia skunde formuluojamas mintis ir suplaka minimus įrodymus, dėl ko kartais labai sudėtinga suvokti ką nori pasakyti apeliantas ir kodėl nesutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis. 48.

57Taigi, apeliaciniame skunde (t.7, b.l. 1 – 19) reiškiamos pretenzijos dėl pirmos instancijos teismo šališkumo. Savo išvadas dėl subjektyvumo apeliantas grindžia reikšmingų teisingam bylos išsprendimui bylos duomenų, kurių atskleidimas ir vertinimas jam būtų palankus, nutylėjime, jų vertinime, o objektyvų šališkumą - teismų praktikos ignoravime. 49.

58Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši teisė numatyta ir Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., BPK 44 str. 5 d. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Šališku turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą išnagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. BPK 58 str. 1 d. 4 p. nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu proceso dalyviai nurodo kitas aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. Kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti teisėjos asmeninį tendencingumą ar daryti išvadas apie nešališkumo principo pažeidimą objektyviuoju aspektu. Teismas tiria ir vertina įrodymus, daro išvadas ir priima sprendimą, o apelianto nesutikimas su įrodymų vertinimu nesietinas su teismo šališkumu. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (nutartys Nr. 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-425/2012, 2K-359/2014). 50.

59Apeliantas nesutinka su ikiteisminio tyrimo rezultatais ir nagrinėjimo pasekmėmis, nes mano, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas neteisėtai, kad tuo buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. 51.

60Pagal BPK 166 straipsnio 1 dalį ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Pagal BPK 168 straipsnio 1 dalį prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2013 m. spalio 7 d. gavus O. Č. pareiškimą, kuriuo ji kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą informuodama, kad 2013 m. rugsėjo 30 d. apie 13 val. ir 2013 m. spalio 4 d. apie 14 val. prekybos ir pramogų centre „( - )“, ( - ), Vilniuje, parduotuvėje „( - )“, priklausančioje UAB „( - )“, registruotai ( - ), Klaipėda, kurioje ji dirba komercijos direktore, asmuo, vardu D., reikalavo sumokėti jam 20 000 Lt už tai, kad jis „sutvarkys reikalus“ FNTT ir ji bei jos motina J. Č., kuri yra 100 proc. UAB „( - )“ akcijų savininkė ir minėtos bendrovės direktorė, nebus patrauktos baudžiamojon atsakomybėn už jų padarytas nusikalstamas veikas finansų srityje, ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir prokuroras turi reaguoti kiekvieną kartą, kai gaunama informacija apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, ir kai yra pagrindas manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, turi būti pradedamas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas pats savaime nereiškia, kad vien jau jo pradėjimu pažeidžiamas asmens nekaltumo prezumpcijos principas. Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2014 m. spalio 22 d. rašte buvo nurodoma, kad O. Č. Biure nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. iki 2013 m. spalio 7 d. lankėsi 2013 m. spalio 7 d., o 2014 m. lapkričio 4 d. rašte – kad 2013 m. spalio 4 d. su O. Č. bendravo Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos vyriausiasis tyrėjas D. V.. Byloje nėra abejonių, jog pareigūnams, įgaliotiems atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus, buvo pranešta apie O. Č. susitikimą 2013 m. spalio 4 d. su V. M., susitikimo metu padarytą garso įrašą. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas 2013 m. spalio 7 d. pagal pareiškėjos O. Č. pareiškimą. Byloje jokių duomenų apie tai, jog O. Č. garso įrašą 2013 m. spalio 4 d. būtų palikusi pareigūnams, būtų sutikusi 2013 m. spalio 4 d. oficialiai kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo, nėra, todėl argumentas, jog ikiteisminis tyrimas turėjo būti pradėtas 2013 m. spalio 4 d., laikytinas nepagrįstu. Kokių nors duomenų, paneigiančių, kad pirmojo pokalbio su V. M. įrašą Č. darė savo iniciatyva ir savo įrašymo įranga, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta. Skunde keliamos niekuo nepagrįstos abejonės dėl garso įrašymo įrenginio priklausomumo nukentėjusiajai. 52.

61Taigi, ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus O. Č. pareiškimą dėl reikalavimo sumokėti pinigus už, neva, pagalbą išvengiant baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės akivaizdžiai leido daryti prielaidas, įtarti, kad yra daroma neteisėta – nusikalstama veika, todėl sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą priimtas pagrįstai.(t.1 b.l.1, 2). 53.

62Apeliaciniame skunde postringaujama apie neva iš gynybos atimamą teisę sužinoti ar „ikiteisminio tyrimo pareigūnai, galimai prisidengę LR Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatomis, tarnybine paslaptimi, piktnaudžiaudami tarnybiniais įgaliojimais ir pan. surinkę duomenis“ apie V. M., dėl ko ikiteisminis tyrimas turėjo būti pradėtas kitu - LR BPK 166 str. 1 d. 2p. pagrindu (t.7, b.l. 1-19, 5). 54.

63Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde nenurodoma jokių konkrečių duomenų, kurie leistų daryti kokias nors neabejotinas išvadas, jog prieš apeliantą buvo neteisėtai atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai dėl Č. nurodomų aplinkybių, o nurodyti postringavimai vertintini kaip niekuo negrindžiamas gražbyliavimas ir teisinės retorikos demonstravimas. 55.

64Apeliaciniame skunde keliamos abejonės ar pagrįstai ir teisėtai buvo taikomas NVIM įrodymams rinkti. 56.

65Kaip minėta, ikiteisminis tyrimas pradėtas 2013 m. spalio 7 d. gavus O. Č. pareiškimą. Pareiškimo turinys akivaizdžiai leido įtarti, kad daroma nusikalstama veika, todėl, pradėjus ikiteisminį tyrimą, buvo taikomos visos įmanomos BPK numatytos įrodymų rinkimo priemonės. 57.

66Apeliaciniame skunde nurodoma, kad garso įraše girdisi pasakyti žodžiai „nu privet“ (pasisveikinimas), kad apelianto nuomone įraše užfiksuota ilga tylos pauzė, o tai neva rodo, kad buvo daromas poveikis O. Č. kad pažeisti norminių aktų reikalavimai realizuojant NVIM ir darant garso įrašą. 58.

67Kolegija atkreipia dėmesį, kad nėra nustatyta jokių konkrečių duomenų, kad pokalbių įrašai būtų buvę daromi pareigūnų iniciatyva prieš tai, kai Č. oficialiai kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo. Todėl nurodomos skundo aplinkybės laikytinos neatitinkančiomis faktinių aplinkybių ir nevertinamos. 59.

68O. Č. oficialiai kreipėsi į teisėsaugos institucijas su pranešimu apie daromą nusikalstamą veiką, šio pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl, gavus duomenų apie tikėtinai daromą nusikalstamą veiką, buvo pagrindas taikyti NVIM. 60.

69Apeliaciniame skunde teigiama, kad procesinės prievartos priemonės turi būti atliekamos, t.y. taikomos teismui kontroliuojant. Tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1601 str. numato, kad neatidėliotinais atvejais procesinės prievartos priemonės gali būti taikomos prokuroro nutarimu, o tam tikrais atvejais ir ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu, kas ir buvo padaryta šioje byloje. Visais šiais atvejais per tris dienas buvo gauta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, patvirtinanti šių priemonių taikymą. Todėl ir šioje dalyje skundo argumentai vertinami kaip nepagrįsti ir atmetami. 61.

70Apeliaciniame skunde ginčijami įrodymai, surinkti neva pažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus. 62.

71Skunde nuodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo priimti sprendimai leisti taikyti procesinės prievartos priemones ir leisti O. Č. fiksuoti susitikimų turinį vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis, tačiau nebuvo nurodyta kokios techninės priemonės bus naudojamos ir kokia tvarka tai bus daroma. (t.1, b.l. 75-77-84). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 179 str.2 d. numato, kad atliekant tyrimo veiksmus, rašomi protokolai. Jeigu atliekant tyrimo veiksmą buvo naudotos techninės priemonės, protokole turi būti nurodytos jų naudojimo sąlygos ir tvarka. Apelianto nuomone šis pažeidimas yra esminis ir tokių būdu surinkti duomenys negali būti vertinami kaip įrodymai. 63.

72Procesiniuose dokumentuose buvo nurodyta, kad bus naudojamos techninės priemonės garso ir vaizdo įrašymui, tačiau nebuvo konkretizuota kokios konkrečiai priemonės bus naudojamos. Apklaustas teisme tyrėjas D. V. patvirtino, kad O. Č. buvo duotas garso įrašymo įrenginys „Gnome – P“, tačiau tai nebuvo įrašyta protokole. Šias aplinkybes patvirtino ir O. Č.. Apklausos metu V. M. patvirtino, kad įrašyti jo pokalbiai su Č. ir pakomentavo įrašų turinį. (t.4, b.l. 20-22). Kolegijos nuomone tas faktas, jog procesiniuose dokumentuose nurodant, kad leidžiama daryti garso ir vaizdo įrašą, nebuvo įvardintas įrenginio pavadinimas, nevertintinas kaip esminis proceso reikalavimų pažeidimas, dėl kurio nebūtų galima remtis šio veiksmo metu užfiksuotais duomenimis. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 179 str.2 d. numato, jog turi būti protokole fiksuojamos techninių priemonių naudojimo sąlygos ir tvarka, bet nereikalauja nurodyti konkretų techninį įrenginį. Gautųsi paradoksali situacija, kai, gavus teismo leidimą daryti garso ir vaizdo įrašą techninėmis priemonėmis, nurodžius konkretaus įrenginio pavadinimą ir šiam sugedus prieš veiksmo atlikimą, įrašų nebūtų galima daryti kitu tokios pat paskirties įrenginiu. 64.

73Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 98 straipsnis numato, kad įtariamasis, kaltinamasis, atstovas pagal įstatymą, gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, jų atstovai, taip pat bet koks fizinis ar juridinis asmuo gali savo iniciatyva pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. O. Č. savo iniciatyva pateikė skaitmeninį diktofoną „Olympus Digital Voice Recorder WS-100“ su 2013 m. spalio 4 d. pokalbio, įvykusio tarp O. Č., J. Č. ir D., garso įrašu. 2013 m. spalio 7 d. skaitmeninio diktofono pateikimo protokole, kurį surašė Lietuvos kriminalinės policijos biuro ITV 1-ojo skyriaus vyriausioji tyrėja K. T., užfiksuota, kad 2013 m. spalio 8 d. skaitmeninio diktofono apžiūros protokole, surašytame vadovaujantis BPK 92, 179 ir 207 straipsniais, užfiksuoti apžiūrėto diktofono duomenys ir požymiai (pavadinimas, spalva, numeris), nurodyti rasti aplankai ir failai, nurodyta, kad garso įrašas, esantis faile „WS 10001“, nukopijuotas į CD-R laikmeną „Verbatim“, padaryta garso įrašo stenograma. Kartu pažymima, kad skaitmeninis diktofonas „Olympus“ Nr. ( - ), CD-R laikmena „Verbatim“ ir stenograma pridedami prie bylos. Po to O. Č. 2014 m. balandžio 1 d. skaitmeninį diktofoną pagal pakvitavimą iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus specialisto D. L. atsiėmė. Po to dar kartą 2014 m. birželio 2 d. (tai užfiksuota 2014 m. birželio 2 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokole) O. Č., dalyvaujant jos atstovui advokatui G. Baziuliui, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus specialistui D. L. pateikė skaitmeninį diktofoną, kuris tą pačią dieną Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos tarnybinėse patalpose buvo apžiūrėtas, nufotografuotas (2014 m. birželio 2 d. apžiūros protokolas) ir O. Č. grąžintas pagal pakvitavimą. Bylą nagrinėjant teisme, O. Č. teigė diktofono pateikti negalinti, nes jo jau nebeturinti, kada, kur ir kaip jį praradusi, konkretizuoti negalėjo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo išvada teisinga: byloje jokių abejonių, jog O. Č. 2013 m. spalio 4 d. įrašą darė savo diktofonu, nėra, kad gynybos versija, jog ji šį įrašą darė policijos pareigūnų duotu diktofonu, nepagrįsta, todėl atmetama. 65.

74Pagal BPK 96 straipsnio 1 dalies 1 punktą dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, yra apžiūros, kratos, poėmio, parodymo atpažinti, parodymų patikrinimo vietoje, eksperimento ir kitų proceso veiksmų protokolai, taip pat teisiamojo posėdžio protokolai; pagal šio straipsnio 1 dalies 4 punktą taip pat ir magnetiniai, lazeriniai ir elektroniniai įrašai: garso ir vaizdo juostos, kompaktinės plokštelės ir kitos elektroninės informacijos laikmenos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dokumentai ir kiti įrašai laikomi daiktais, jeigu jie turi šio kodekso 91 straipsnyje nurodytų požymių. BPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atliekant tyrimo veiksmus, rašomi protokolai; tyrimo veiksmų metu taip pat gali būti fotografuojama, filmuojama, daromas vaizdo ir garso įrašas, daromi pėdsakų atspaudai ir išliejos, sudaromi planai ir schemos bei naudojami kitokie fiksavimo būdai. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nuotraukos, negatyvai, skaitmeninės informacijos priemonės, garso ir vaizdo įrašai bei kiti techninių priemonių panaudojimo atliekant tyrimo veiksmus rezultatai yra tyrimo veiksmo protokolo priedai. Pirmosios instancijos teismas ir skaitmeninio diktofono apžiūros protokolą, ir garso įrašą, nukopijuotą į CD-R laikmeną „Verbatim“, bei padarytą garso įrašo stenogramą pripažino duomenimis (kurie buvo ištirti teisiamajame posėdyje), atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, t. y. leistinais, turinčiais įrodomąją vertę, ir vertino juos kartu su visais ištirtais įrodymais. 66.

75Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 91 straipsnis nustato, kad daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis, nusikalstamos veikos rezultatais arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektais, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonėmis nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti. Skaitmeninis diktofonas „Olympus“ Nr. ( - ), priklausantis Č., nebuvo nusikalstamos veikos objektas ar dalykas, ant jo nebuvo jokių nusikalstamos veikos pėdsakų. Įrenginiu užfiksuoti pokalbiai užfiksuoti protokole ir prijungti prie bylos medžiagos; nuteistasis komentavo įrašus, tačiau jų turinio iš esmės neneigė. Bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai J.V. G., D. V., K. T. patvirtino O. Č. parodymus, kad diktofonas „Olympus“, kuriuo pastaroji savo iniciatyva padarė pokalbio su M. garso įrašą, priklauso pačiai O. Č.. Todėl paimti šį įrenginį iš nukentėjusiosios nebuvo pagrindo, t.y. įrašymo įrenginys pagrįstai grąžintas Č.. 67.

76Bylos medžiaga patvirtina, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo taikomos procesinės prievartos priemonės – slaptas sekimas (BPK 160 straipsnis), taip pat ir BPK 159 straipsnyje numatytas nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimas. 68.

77Garso įrašymo priemonės, naudotos įrašant pokalbius su apeliantu, naudotos atliekant nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo 2014 m. kovo 7 d., 2013 m. gruodžio 4 d. protokoluose nurodytą garso fiksavimą, yra nustatytos, esminių trūkumų šių veiksmų atlikimo protokoluose nėra. Pokalbiai tarp V. M. ir O. Č. buvo įrašinėjami skaitmeninėmis garso įrašymo priemonėmis „OLYMPUS Digital voice recorder WS – 100“, „Gnome – P“ ir „Okulus“. Šiose skaitmeninėse garso įrašymo priemonėse išsaugoti garso įrašai buvo perkelti į skaitmenines laikmenas, garso įrašymo įrenginys „OLYMPUS Digital voice recorder WS – 100“ neišlikęs, kiti du garso įrašymo įrenginiai neidentifikuoti. 69.

78Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pirmas nuteistojo ir Č. susitikimas įvyko 2013 m. rugsėjo 30 d. Tų aplinkybių, kad O. Č. V. M. nepažinojo, kad pats V. M. ją susirado ir „pasiūlė paslaugas“, t. y. 2013 m. rugsėjo 30 d. prekybos ir pramogų centre „( - )“ susitikimas O. Č., kurio metu V. M. prisistatė vardu D., įvyko paties V. M., o ne Č. iniciatyva, bylos nagrinėjimo metu nieks neginčijo. 70.

79Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad O. Č. Kriminalinės policijos biure buvo 2013 m. spalio 4 d. (penktadienį), bendravo su pareigūnu D. V., turėjo savo diktofoną, kuriuo buvo įrašiusi pokalbį su Dainiaus vardu prisistačiusiu asmeniu, paaiškino situaciją, tačiau oficialaus pareiškimo (nurodžiusi asmenines priežastis) dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nerašė; 2013 m. spalio 7 d. O. Č. atvyko į Kriminalinės policijos biurą, buvo surašytas protokolas-pareiškimas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme O. Č. buvo ne vieną kartą apklausta, ji buvo apklausiama ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo ir apeliacinės instancijos teisme vykusio posėdžio protokolo, jos parodymai, kad į policijos pareigūnus ji kreipėsi tada, kai jau savo diktofonu buvo įrašiusi 2013 m. spalio 4 d. pokalbį su D. vardu prisistačiusiu asmeniu, nėra prieštaringi. Kaip liudytojo apklausto (tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme) D. V. parodymai, kad su O. Č. pirmą kartą bendravo 2013 m. spalio 4 d., taip pat nesikeitė. 71.

80Visos šios aplinkybės patvirtina, kad O. Č. su V. M. bendravo prieš pradedant ikiteisminį tyrimą ir savo iniciatyva padarė pokalbio garso įrašą. Jokių duomenų, kurie leistų abejoti šiomis aplinkybėmis, nebuvo nustatyta. Akivaizdu, kad skunde keliama provokacijos versija, t.y. kad 2013 10 04 pokalbis su M. buvo įrašomas su pareigūnų žinia ir jų kontroliuojamas, yra niekuo nepagrįsta. 72.

81Apeliaciniame skunde reiškiamos pretenzijos dėl to, kad prie bylos nepridėti elektroniniai įrenginiai ar įrašų kopijos. Daromos išvados, kad garso ir vaizdo įrašai „pravalomi“, iš jų pašalinant tas vietas, kurios nenaudingos kaltinimui bei tyrėjams, pakeičiamos įrašų atlikimo datos, ištrinami pokalbiai ir pan. Nurodoma, jog apeliantui tai žinoma iš viešų duomenų apie STT veiklą. 73.

82Kolegija atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu įrodymai buvo tiriami ir vertinami ne pasirinktinai, o visumoje, t.y. buvo daromos išvados, kurios grindžiamos ne vienu kokiu nors įrodymu, o jų visuma, susijusia loginiu priežastiniu ryšiu. Pats apeliantas kalba apie „viešus“ duomenis, tačiau nenurodo nė vieno tokio konkretaus viešo atvejo, nenurodo nė vieno atvejo, kuris turėtų kokią nors įtaką vertinant įrodymus ar būtų susijęs su nagrinėjama byla. Tiek apeliantas, tiek nukentėjusioji, tiek liudytojai buvo apklausiami teisminio nagrinėjimo metu ir apeliantas aiškino įrašų turinį, tačiau jų iš esmės neginčijo. Tokių aplinkybių nenurodo ir apeliaciniame skunde. Kaip didžioji dalis skundo, taip ir ši dalis grindžiama ne konkrečia informacija, ne konkrečiais faktais, ne konkrečiais duomenimis apie kurių nors įrodymų neatitikimą faktinėms aplinkybėms, ar tų įrodymų suklastojimą, o deklaratyviais niekuo neparemtais teiginiais. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės vertinti apeliantui žinomos, tačiau nenurodomos viešos informacijos apie STT veiklą. Pirmos instancijos teismas ištirtus duomenis pripažino įrodymais ir, apeliantui neįvardinant konkrečių duomenų, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti padarytomis išvadomis. 74.

83Iš esmės visas apeliacinis skundas grindžiamas deklaratyviais teiginiais, nenurodant konkrečių aplinkybių, nenurodant konkrečių užfiksuotų duomenų, kurie apelianto yra ginčijami. Daromos išvados, kad abejonės buvo vertinamos ne kaltinamojo naudai, tačiau nenurodoma apie kuriuos konkrečius bylos duomenis, apie kurias konkrečias aplinkybes yra kalbama. Bylos nagrinėjimo metu kategoriškai nustatyta, kad būtent V. M. atvyko pas Č. ir pats pasiūlė savo paslaugas. Būtent pats M. rodė kompiuterinėje laikmenoje įrašytą informaciją apie neva Č. atžvilgiu atliktus tyrimo veiksmus ir, kaip buvęs FNTT pareigūnas, turintis ryšius, siūlė „pagalbą“ už piniginį atlygį, išvengiant atsakomybės. Šių aplinkybių apeliantas neginčijo, tačiau jas savaip interpretavo. Teismas vertino surinktus duomenis visumoje, remdamasis ne tik M., bet ir kitų apklaustų asmenų parodymais bei tyrimo metu surinkta medžiaga. Apeliantas nenurodo jokių konkrečių duomenų ar faktų, kurie pagrįstų jo pretenzijas, todėl aukštesnės instancijos teismas neturi galimybės komentuoti reiškiamų pretenzijų. Pirmos instancijos teismas, kaip minėta, vertino ištirtus duomenis ne pasirinktinai, o jų visumoje, išvadas grindė duomenimis, kurie tarpusavyje susiję loginiu ir priežastiniu ryšiu ir viens kitą papildo. Todėl pirmos instncijos teismo išvados laikytinos pagrįstomis ir skundas netenkinamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

84nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti, paliekant galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendį. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka teismo posėdyje... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės. 1.... 6. V. M. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. rugsėjo 30 d., apie 13.00 val.,... 7. Tęsdamas savo pradėtą nusikalstamą veiką, jis, V. M., 2014 m. spalio 4 d.,... 8. 2013 m. spalio 7 d., apie 14.00 val., prekybos ir pramogų centre „( - )“,... 9. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, V. M., 2013 m. spalio 10 d., apie 14.00... 10. Šiais veiksmais V. M., pasinaudodamas savo pažintimis bei kita tikėtina... 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 27 d. nusprendžiu V. M.... 12. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 20 d., išnagrinėjęs V. M.... 13. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2018 m. spalio 30 d. išnagrinėjęs Vilniaus... 14. II.... 15. Apeliacinio skundo argumentai 9.... 16. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. M. prašo apylinkės teismo nuosprendį... 17. Nuteistasis atkreipia teismo dėmesį, kad apkaltinamasis nuosprendis jo... 18. Nuteistojo įsitikinimu, apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytos išvados... 19. Apelianto manymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo, pareiga apkaltinamajame... 20. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismo teisėja priėmusi jo atžvilgiu... 21. Nuteistojo nuomone, šioje byloje buvo padarytas ir BPK 166 straipsnio... 22. Nuteistasis atkreipia teismo dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos... 23. Vadovaudamasis Europos žmogaus teisių teismo praktika nuteistasis nurodo, kad... 24. Nuteistojo manymu, šioje baudžiamojoje byloje sąmoningai iškraipyta tiesa,... 25. Nurodo, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnė K. T. surašė tikrovės... 26. Nuteistojo įsitikinimu, pradėjus ikiteisminį tyrimą (BPK 166 straipsnis)... 27. Apeliantas nurodo, kad pagal 2012 m. spalio 2 d. redakcijos KŽĮ 5 straipsnio... 28. Nuteistojo teigimu, privatūs asmenys gali vykdyti pareigūnų užduotis, jei... 29. V. M. vadovaudamasis Europos žmogaus teisių teismo sprendimais nurodo, kad... 30. Apelianto teigimu, per pirmąją apklausą pradėjus įrodymų tyrimą... 31. Apelianto manymu, šios baudžiamosios bylos pradžios pagrindas galimai yra... 32. Apelianto teigimu, nagrinėjant bylą teisme valstybės institucijoms tenka... 33. Nuteistasis nurodo, kad nustačius provokacijos faktą, visi įrodymai, gauti... 34. Pažymi, jog prokuratūrai buvo atsisakyta išslaptinti ir pateikti Lietuvos... 35. Įvertindamas visus savo skunde išdėstytus argumentus nuteistasis daro... 36. Apelianto teigimu, vadovaujantis 2013 m. spalio 8 d. liudytojos O. Č. duotais... 37. Apelianto manymu, nuosprendžio priėmimo negali lemti argumentai, kuriuos... 38. Pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m.... 39. Apelianto teigimu, Lietuvos kriminalinės policijos biuro stenogramoje prie... 40. Apelianto įsitikinimu, byloje nėra jokių teisėtų įrodymų, kurie galėtų... 41. Atsiliepimai į apeliacinį skundą negauti. 35.... 42. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjai prašė apeliacinį skundą... 43. III.... 44. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 36.... 45. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 10 27 išnagrinėjo baudžiamąją... 46. Pirmos instancijos teismas pripažino V. M. kaltu, padarius nusikaltimą,... 47. 2017 m. lapkričio 20 d. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų... 48. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2018 m. spalio 30 d. kasacine žodinio... 49. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir... 50. Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės... 51. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 52. Kaip jau buvo minėta, pirmos instancijos teismas išnagrinėjo baudžiamąją... 53. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 str. 2 d. numato atsakomybę tam,... 54. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. M. 2013 m. rugsėjo 30 d. apie... 55. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomi motyvai dėl kurių jis nesutinka su... 56. Vertindamas apeliacinio skundo argumentus ir pasisakydamas dėl jų,... 57. Taigi, apeliaciniame skunde (t.7, b.l. 1 – 19) reiškiamos pretenzijos dėl... 58. Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės... 59. Apeliantas nesutinka su ikiteisminio tyrimo rezultatais ir nagrinėjimo... 60. Pagal BPK 166 straipsnio 1 dalį ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus... 61. Taigi, ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus O. Č. pareiškimą dėl... 62. Apeliaciniame skunde postringaujama apie neva iš gynybos atimamą teisę... 63. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde nenurodoma jokių... 64. Apeliaciniame skunde keliamos abejonės ar pagrįstai ir teisėtai buvo... 65. Kaip minėta, ikiteisminis tyrimas pradėtas 2013 m. spalio 7 d. gavus O. Č.... 66. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad garso įraše girdisi pasakyti žodžiai... 67. Kolegija atkreipia dėmesį, kad nėra nustatyta jokių konkrečių duomenų,... 68. O. Č. oficialiai kreipėsi į teisėsaugos institucijas su pranešimu apie... 69. Apeliaciniame skunde teigiama, kad procesinės prievartos priemonės turi būti... 70. Apeliaciniame skunde ginčijami įrodymai, surinkti neva pažeidžiant... 71. Skunde nuodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo priimti sprendimai leisti... 72. Procesiniuose dokumentuose buvo nurodyta, kad bus naudojamos techninės... 73. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 98 straipsnis numato, kad... 74. Pagal BPK 96 straipsnio 1 dalies 1 punktą dokumentai, turintys reikšmės... 75. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 91 straipsnis nustato, kad... 76. Bylos medžiaga patvirtina, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo taikomos... 77. Garso įrašymo priemonės, naudotos įrašant pokalbius su apeliantu, naudotos... 78. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pirmas nuteistojo ir Č. susitikimas... 79. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad O. Č. Kriminalinės policijos biure... 80. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad O. Č. su V. M. bendravo prieš... 81. Apeliaciniame skunde reiškiamos pretenzijos dėl to, kad prie bylos nepridėti... 82. Kolegija atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu įrodymai buvo tiriami... 83. Iš esmės visas apeliacinis skundas grindžiamas deklaratyviais teiginiais,... 84. nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti, paliekant galioti Vilniaus miesto...