Byla 2K-425/2012
Dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 31 d. nutarties, kuria panaikintas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro Kęstučio Betingio kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 31 d. nutarties, kuria panaikintas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

3Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nuosprendžiu:

4V. Č. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 228 straipsnio 2 dalį vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 100 MGL (13 000 Lt) bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6 500 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. Č. J. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams ir 100 MGL (13 000 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant V. Č. J. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

5V. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 80 MGL (10 400 Lt) bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5 200 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. Š. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir 80 MGL (10 400 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant V. Š. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

6R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį vieneriems metams ir trims mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5 200 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir R. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams ir 30 MGL (3 900 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant R. K. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

7V. R. buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5 200 Lt) bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3 900 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. R. paskirta subendrinta bausmė – 50 MGL (6 500 Lt) bauda.

8Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimo ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga,

Nustatė

9V. Č. J. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį už tai, kad, jis būdamas valstybės tarnautoju, eidamas Jonavos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo pareigas, turėdamas administracinius įgaliojimus bei teisę veikti Jonavos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vardu, siekdamas apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad iki 2008 m. gruodžio 21 d. Jonavos rajono savivaldybės sąskaitoje yra nepanaudotų iš Kaimo renginių programos organizavimo už 2008 metus - 1789,43 Lt, 2008 m. gruodžio 22 d., apie 14.00 val., Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo V. Š. darbo kabinete, esančiame Jonavoje, Žeimių g. 13, susitarė su V. Š. suklastoti oficialius dokumentus bei juos panaudojus apgaule pervesti iš Jonavos rajono savivaldybės 1700 Lt į privačios įmonės sąskaitą ir iš ten paėmus pinigus grynaisiais, juos pasidalyti. Veikdamas pagal išankstinį nusikalstamą susitarimą, 2008 m. gruodžio mėnesio tiksliai nenustatytą dieną jis nuvyko į UAB „B“ priklausančią parduotuvę Jonavoje, ( - ), veikdamas bendrininkų grupe su sugyventine V. R., dirbančia UAB „B“ vyr. pardavėja, ir ten pat iki 2008 m. gruodžio 22 d. suklastojo tikrą dokumentą - PVM sąskaitą faktūrą serija BEB Nr. 0006925, t. y. nurodė V. R. išrašyti PVM sąskaitą faktūrą serija BEB Nr. 0006925 ir tyčia joje įrašyti žinomai melagingus duomenis apie tai, kad Jonavos rajono savivaldybės administracija 2008 m. gruodžio 22 d. įgijo iš UAB „B“ mėsos produktų už 1599,44 Lt; šį suklastotą dokumentą patvirtino savo parašu, kad dokumente nurodyti gaminiai gauti, tačiau minėtų prekių nepirko ir negavo bei Jonavos rajono savivaldybės administracijai nepristatė. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. gruodžio 22 d. parengė Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus vardu įsakymą Nr. 13B-1340 dėl ūkininkų pagerbimo šventės organizavimo, įrašydamas įsakyme žinomai melagingus duomenis apie tai, kad tvirtinama pridedama sąmata ir už sąmatos vykdymą atsakingas V. Č. J., taip pat pagamino netikrą išlaidų sąmatą nurodydamas joje melagingus duomenis apie tai, kad ūkininkų pagerbimo šventės išlaidas sudaro 1700 Lt ir šiuos suklastotus dokumentus pateikė tvirtinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriui R. K.. Šiam tinkamai nepatikrinus duomenų pagrįstumo ir anspaudu bei parašais patvirtinus pateiktus suklastotus dokumentus, 2008 m. gruodžio 22 d. apie 15.12 val., Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui V. Š. jo darbo kabinete davė 500 Lt savo asmeninių pinig tam, kad V. Š. apmokėtų dalį skolos už Jonavos rajono savivaldybės darbuotojų naujametės šventės išlaidas individualiai įmonei „E“, žinodamas, kad pagal susitarimą V. Š. duotą pinigų sumą vėliau atsiims iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos pervestų pinigų už neva ateityje pirktas ūkines prekes už 498,90 Lt. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. gruodžio 24 d. davė nurodymą Jonavos rajono savivaldybės administracijos Centralizuotos buhalterijos vedėjai R. Š., kuri dėl šios veikos nėra kalta, pervesti iš Jonavos rajono savivaldybės sąskaitos Nr. ( - ) į UAB „B“ sąskaitą Nr. ( - ) – 1599,44 Lt ir, jai 2008 m. gruodžio 24 d. pervedus nurodytus pinigus į UAB „B“ sąskaitą, šiuos pinigus – 1599,44 Lt pasisavino. Tęsdamas nusikalstamą veiką, neturėdamas įgaliojimų Jonavos rajono savivaldybės vardu įgyti ūkio inventoriaus ir kanceliarinių prekių, siekdamas apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius R. K. 2008 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 13B-1161 jį paskyrė atsakingu asmeniu tik už mažos vertės supaprastintus pirkimus, t. y. už melioracijos objektų projektavimo, melioracijos objektų remonto ir rekonstrukcijos darbų bei darbų techninės priežiūros pirkimus, 2008 m. gruodžio 22 d. tiksliai nenustatytu laiku, UAB „B“ priklausančioje parduotuvėje Jonavoje, ( - ), veikdamas bendrininkų grupe su sugyventine V. R., dirbančia UAB „B“ vyr. pardavėja, ten pat suklastojo tikrą dokumentą – PVM sąskaitą faktūrą serija BEB Nr. 0006924, t. y. nurodė V. R. išrašyti PVM sąskaitą faktūrą serija BEB Nr. 0006924 ir tyčia joje įrašyti žinomai melagingus duomenis apie tai, kad Jonavos rajono savivaldybės administracija 2008 m. gruodžio 22 d. įgijo iš UAB „B“ prekes: maišų šiukšlėms, tualetinio popieriaus, popierinių rankšluosčių, popierinių servetėlių už 498,90 Lt, bei šį suklastotą dokumentą patvirtino savo parašu, kad gaminiai gauti, tačiau minėtų prekių negavo ir nepirko bei Jonavos rajono savivaldybės administracijai nepristatė. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. gruodžio 23 d. jis davė nurodymą Jonavos rajono savivaldybės administracijos Centralizuotos buhalterijos vedėjai R. Š., kuri dėl šios veikos nėra kalta, pervesti iš Jonavos rajono savivaldybės sąskaitos Nr. ( - ) į UAB „B“ sąskaitą Nr. ( - ) – 498,90 Lt ir, jai 2008 m. gruodžio 23 d. nurodytus pinigus į UAB „B“ sąskaitą pervedus, šiuos pinigus 498,90 Lt pasisavino, nes 2008 m. gruodžio 22 d., apie 15.12 val., Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui V. Š., jo darbo kabinete davė 500 Lt savo asmeninių pinigų. Tokiais veiksmais V. Č. J. suklastojo dokumentus, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą – Jonavos rajono savivaldybei priklausantį – turtą, ne mažiau kaip 2098,34 Lt, piktnaudžiavo tarnyba siekdamas sau ir kitiems asmenims turtinės naudos, taip šiurkščiai pažeidė LR valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo principus, taip pat šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktuose numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba. Dėl tokių valstybės tarnautojo V. Č. J. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

10V. Š. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju, eidamas Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas, turėdamas administracinius įgaliojimus bei teisę veikti Jonavos rajono savivaldybės administracijos vardu, kontroliuodamas ir koordinuodamas Žemės ūkio bei Remonto, ūkio ir statybos skyrių veiklą, siekdamas apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad iki 2008 m. gruodžio 21 d. Jonavos rajono savivaldybės sąskaitoje yra nepanaudotų iš Kaimo renginių programos organizavimo už 2008 metus - 1789,43 Lt, 2008 m. gruodžio 22 d., apie 14.00 val., savo darbo kabinete, esančiame Jonavoje, Žeimių g. 13, susitarė su jam pavaldžiu Jonavos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėju V. Č. J. suklastoti oficialius dokumentus bei juos panaudojus, apgaule pervesti iš Jonavos rajono savivaldybės 1700 Lt į privačios įmonės sąskaitą ir iš ten paėmus pinigus grynaisiais, juos pasidalyti. Veikdamas pagal išankstinį nusikalstamą susitarimą, 2008 m. gruodžio 22 d., apie 15.12 val., savo darbo kabinete, esančiame Jonavoje, Žeimių g. 13, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjui V. Č. J. atnešus ir tiesiogiai jam perdavus 500 Lt savo asmeninių pinigų, paėmė juos ir užvaldė. Tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupe su UAB „J“ direktoriumi P. J. G., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir IĮ „E“ vadove G. V., kuri taip pat atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pagal aptartą nusikaltimo planą bei pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, nes per 2008 m. UAB „J“ su Jonavos rajono savivaldybės administracija pasirašiusi keturias statybos darbų rangos sutartis, 2009 m. sausio 13 d., apie 13.17 val., savo darbo kabinete, esančiame Jonavoje, Žeimių g. 13, nurodė suklastoti tikrą dokumentą – PVM sąskaitą-faktūrą serija EGL Nr. 068, t. y. UAB „J“ direktoriui P. J. G. nurodė kreiptis į IĮ „E“ vadovę G. V., kad jo vadovaujama bendrovė „J“ apmokėtų dalį skolos už Jonavos rajono savivaldybės darbuotojų maitinimą per naujametę šventę. P. J. G. sutikus bei 2009 m. sausio 14 d. su IĮ „E“ vadove G. V. sutarus, ši išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija EGL Nr. 068, įrašydama J. P. G. ir V. Š. pateiktus melagingus duomenis apie tai, kad UAB „J“ iš IĮ „E“ įgijo paslaugą – svečių maitinimą už 595 Lt, nors UAB „J“ tokių paslaugų iš IĮ „E“ nebuvo gavusi, ir šį suklastotą dokumentą P. J. G. patvirtino savo parašu, kad paslaugos gautos. Tokiais veiksmais V. Š. apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą Jonavos rajono savivaldybės turtą – 500 Lt ir UAB „J“ turtą – 595 Lt, piktnaudžiavo tarnyba, siekdamas sau ir kitiems asmenims turtinės naudos, bei sukurstė suklastoti tikrą dokumentą, tuo padarė 500 Lt turtinę žalą Jonavos rajono savivaldybei ir 595 litų turtinę žalą UAB „J“, šiurkščiai pažeidė LR valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo principus, taip pat šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 5 punktuose numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba. Dėl tokių valstybės tarnautojo V. Š. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Jonavos rajono savivaldybės administracijos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

11R. K. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, eidamas Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, turėdamas administracinius įgaliojimus bei teisę veikti Jonavos rajono savivaldybės administracijos vardu, būdamas atsakingas už Jonavos rajono savivaldybės ūkinę bei finansinę veiklą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, t. y. žinodamas, kad iki 2008 m. gruodžio 21 d. Jonavos rajono savivaldybės sąskaitoje yra nepanaudotų iš Kaimo renginių programos organizavimo už 2008 metus - 1789,43 Lt, ir siekdamas šiuos pinigus pasisavinti, 2008 m. gruodžio 22 d. tiksliai nenustatytu laiku, savo darbo kabinete, esančiame Jonavoje, Žeimių g. 13, veikdamas bendrininkų grupe su Jonavos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėju V. Č. J., sutarė suklastoti tikrą dokumentą ir, V. Č. J. parengus suklastotą dokumentą - įsakymą Nr. 13B-1340 dėl ūkininkų pagerbimo šventės organizavimo, įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad organizuojamai rajono ūkininkų pagerbimo šventei bus išleista 1700 Lt, taip pat suklastojo sąmatą, kurioje nurodė tą pačią neteisingą išlaidų sumą, bei už jos vykdymą atsakingu paskyrė V. Č. J., šiuos suklastotus dokumentus patvirtino savo parašais, spaudais, taip patvirtino žinomai nebūtus juridinę reikšmę turinčius faktus. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. gruodžio 24 d., tiksliai nenustatytu laiku, savo darbo kabinete, esančiame Jonavoje, Žeimių g. 13, veikdamas bendrininkų grupe su Jonavos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėju V. Č. J., taip pat su Jonavos rajono savivaldybės administracijos Centralizuotos buhalterijos vedėja R. Š., kuri dėl šios veikos nėra kalta, V. Č. J. parengus suklastotą dokumentą – PVM sąskaitą-faktūrą serija BEB Nr. 0006925, kurioje įrašyti melagingi duomenys apie tai, kad Jonavos rajono savivaldybės administracija 2008 m. gruodžio 22 d. įgijo iš UAB „B“ mėsos produktų už 1599,44 Lt, nors šių prekių už šią sumą Jonavos rajono savivaldybė iš UAB „B“ nepirko, šį žinomai suklastotą dokumentą patvirtino savo parašu bei nurodymu apmokėti, taip patvirtindamas žinomai nebūtą juridinę reikšmę turintį faktą. Tokiais veiksmais R. K. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą – Jonavos rajono savivaldybei priklausantį – turtą, ne mažiau kaip 1599,44 Lt, ir suklastojo dokumentus, taip šiurkščiai pažeidė LR valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo principus, taip pat šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 5 punktuose numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba. Dėl tokių valstybės tarnautojo R. K. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Jonavos rajono savivaldybės administracijos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

12V. R. nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, dirbdama UAB „B“ vyr. pardavėja, veikdama bendrininkų grupe su sugyventiniu V. Č. J., einančiu Jonavos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skriaus vedėjo pareigas, siekdama apgaule savo ir V. Č. J. naudai įgyti svetimą turtą, žinodama, kad UAB „B“ nėra sudaręs sutarties su Jonavos rajono savivaldybės administracija dėl prekių ar paslaugų teikimo, 2008 m. gruodžio 22 d. tiksliai nenustatytu laiku, savo darbo vietoje – UAB „B“ parduotuvėje, Jonavoje, ( - ), vykdydama V. Č. J. prašymą išrašyti tikrą PVM sąskaitą faktūrą, nurodant joje žinomai melagingus duomenis dėl perkamų mėsos gaminių iš UAB „B“ parduotuvės Jonavos rajono savivaldybės vardu, suklastojo PVM sąskaitą faktūrą serija BEB Nr. 0006925, nurodydama melagingus duomenis, kurioje už 1599,44 Lt Jonavos rajono savivaldybė iš UAB „B“ pirko mėsos gaminius, ir šį suklastotą dokumentą perdavė V. Č. J.. V. Č. J. patvirtino šį suklastotą dokumentą savo parašu, kad mėsos gaminiai gauti ir 2008 m. gruodžio 23 d., ir pateikė šį suklastotą dokumentą Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriui R. K., gavęs jo patvirtinimą parašu, suklastotą dokumentą perdavė Jonavos rajono savivaldybės administracijos Centralizuotos buhalterijos vedėjai R. Š., kuri dėl šios veikos nėra kalta, kad ši pervestų iš Jonavos rajono savivaldybės sąskaitos Nr. ( - ) į UAB „B“ sąskaitą Nr. ( - ) - 1599,44 Lt. R. Š. 2008 m. gruodžio 24 d. pervedus nurodytus pinigus į UAB „B“ sąskaitą, nenustatytomis aplinkybėmis (paimant grynaisiais ar kitaip), apgaule savo ir V. Č. J. naudai įgijo svetimą turtą – Jonavos rajono savivaldybei priklausančius 1599,44 Lt, taip padarydama Jonavos rajono savivaldybės administracijai 1599,44 Lt turtinę žalą.

13Be to, ji, dirbdama UAB „B“ vyr. pardavėja, veikdama bendrininkų grupe su sugyventiniu V. Č. J., einančiu Jonavos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo pareigas, siekdama apgaule savo ir V. Č. J. naudai įgyti svetimą turtą, žinodama, kad UAB „B“ nėra sudaręs sutarties su Jonavos rajono savivaldybės administracija dėl prekių ar paslaugų teikimo, 2008 m. gruodžio 22 d., tiksliai nenustatytu laiku, savo darbo vietoje – UAB „B“ parduotuvėje, Jonavoje, ( - ), vykdydama V. Č. J. prašymą išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, nurodant joje žinomai melagingus duomenis dėl įgyjamų ūkio prekių iš UAB „B“ parduotuvės Jonavos rajono savivaldybės vardu, suklastojo PVM sąskaitą faktūrą serija BEB Nr. 0006924, nurodydama melagingus duomenis, kad už 498,90 Lt Jonavos rajono savivaldybė iš UAB „B“ pirko ūkio prekes, ir šį suklastotą dokumentą perdavė V. Č. J.. Šis patvirtino suklastotą dokumentą savo parašu, kad ūkio prekės gautos, ir 2008 m. gruodžio 23 d. pateikė šį suklastotą dokumentą Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriui R. K., gavęs jo patvirtinimą parašu, suklastotą dokumentą perdavė Jonavos rajono savivaldybės administracijos Centralizuotos buhalterijos vedėjai R. Š., kuri dėl šios veikos nėra kalta, kad ši pervestų iš Jonavos rajono savivaldybės sąskaitos Nr. ( - ) į UAB „Beržų kompleksas“ sąskaitą Nr. ( - ) – 498,90 Lt. R. Š. 2008 m. gruodžio 23 d. pervedus nurodytus pinigus į UAB „B“ sąskaitą, nenustatytomis aplinkybėmis (paimant grynaisiais ar kitaip), apgaule savo ir V. Č. J. naudai įgijo svetimą turtą – Jonavos rajono savivaldybei priklausančius 498,90 Lt, taip padarydama Jonavos rajono savivaldybės administracijai 498,90 Lt turtinę žalą.

14Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nuo kaltinamojo akto pažodžiui nurašė pateiktų kaltinimų turinį, neišsiaiškinęs ir neįvertinęs byloje esančių prieštaravimų, neaiškumų ir neatitikimų priežasčių, kaltinamųjų kaltę grindė vien tik pažodžiui perrašyta prokuroro baigiamąja kalba, neanalizuodamas ir nevertindamas inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, taip pat netirdamas, netikrindamas, neanalizuodamas ir nevertindamas kaltinimui nepalankių faktinių duomenų, teismo procesą organizavo ir vedė taip, kad išankstinis palankumas kaltinimui teismo procese buvo akivaizdus, t. y. pirmosios instancijos teismas buvo šališkas tiek subjektyviąja, tiek objektyviąja prasmėmis. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikino ir nuteistųjų V. Č. J., V. Š., R. K. ir V. R. baudžiamąją bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

15Kasaciniu skundu Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 31 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

16Kasatoriaus teigimu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 1 dalies 4 punktą apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs bylą dėl apskųsto nuosprendžio priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles. Prokuroras pažymi, kad šioje byloje teismingumo taisyklės nebuvo pažeistos, o šališku teismas gali būti pripažintas tuo atveju, jeigu bylą išnagrinėjęs teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių, tačiau tokių priežasčių apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir nutartyje nenurodė.

17Prokuroras atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas esminiu pirmosios instancijos teismo šališkumo požymiu pripažino tai, jog šis teismas nuo kaltinamojo akto pažodžiui nurašė kaltinimo turinį, nuosprendyje išdėstė prokuroro baigiamosios kalbos teiginius, byloje esačių prieštaravimų, neaiškumų ir neatitikimų priežasčių neišsiaiškino ir be motyvų atmetė gynybos argumentus. Tokie motyvai prieštarauja nušalinimą reglamentuojančių BPK normų (BPK 58 straipsnis) turiniui bei bylos medžiagai. Kasatoriaus teigimu, baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal baudžiamojo proceso įstatymo taisykles. Proceso metu teismas ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas rungimosi principo svarstė visų proceso dalyvių prašymus, tenkino gynybos, kaltinamųjų prašymus, taip tikrindamas ir jų teikiamus nekaltumo įrodymus.

18Kasatorius, remdamasis kasacine nutartimi Nr 2K-384/2008 teigia, kad netinkamai atliktas įrodymų tyrimas, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai, ir netinkamas nuosprendžio surašymas yra sietini ne su teismo šališkumu, o su BPK reikalavimų pažeidimais, kuriuos apeliacinės instancijos teismas gali ištaisyti. Tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, ne tik gali, bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą. Esminiai BPK pažeidimai, pirmosios instancijos teismo padaryti surašant nuosprendį apeliacinės instancijos teisme gali būti ištaisyti nuosprendį panaikinant ir priimant naują nuosprendį, (BPK 329 straipsnio 4 punktas). Be to, prokuroras nurodo, kad kasacinės instancijos teismas nutartyse Nr. 2K-550/2010, 2K-416/2007, 2K-230/2009, 2K-243/2009 ir kt. yra konstatavęs, jog teismo šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu, t. y. šališku pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje numatytų aplinkybių (tokių aplinkybių byloje nenustatyta), o teismo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie yra esminiai, negali būti pagrindas konstatuoti teismo šališkumą. Teismo šališkumas taip pat neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuomonės, kad procesiniai trūkumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą neįvykdymu, įrodymų išnagrinėjimo neišsamumu ir pan., paprastai nevertinami kaip teismo šališkumo požymiai, bet nagrinėjami atitinkamų kitų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnyje įtvirtintų teisių aspektu (Boldea c. Roumanie, no 19997/02, arret du 15 février 2007; Rupa c. Roumanie (no1), no 58478/00, arret du 16 décembre 2008). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas akcentavo galimus nuosprendžio surašymo trūkumus, be pagrindo nurodydamas, jog šie trūkumai neva rodo pirmosios instancijos teismo šališkumą.

19Dėl paminėtų priežasčių kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė pažeisdamas BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 reikalavimus bei nukrypdamas nuo susiklosčiusios teismų praktikos, šie pažeidimai laikytini esminiais, sukliudžiusiais teismui išsamiai išnagrinėti bylą, taip pat lėmusiais ir BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimą, nes liko neišnagrinėti nuteistųjų apeliaciniai skundai.

20Atsiliepimu į Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras prašo jį tenkinti.

21Prokuroras nurodo, kad kasaciniame skunde teisingai pastebėta, jog nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į galimus nuosprendžio surašymo trūkumus, teigdamas, jog šie trūkumai rodo pirmosios instancijos teismo šališkumą. Kasaciniame skunde, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei EŽTT praktika, pakankamai išsamiai argumentuota, kodėl tokios apeliacinės instancijos teismo išvados dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo yra nepagrįstos ir tinkamai nemotyvuotos.

22Atsiliepimu į Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą nuteistasis V. Š. prašo jį atmesti.

23Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, nes pirmosios instancijos teismas byloje įrodymus vertino neobjektyviai, nuosprendyje pažodžiui perrašęs prokuroro baigiamąją kalbą ir ja grindė visų teisiamųjų kaltę. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad šališku teismas gali būti pripažintas tik tuo atveju, jeigu teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Šiame BPK straipsnyje nėra pateiktas baigtinis nušalinimą pagrindžiančių aplinkybių sąrašas. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai išdėstė pirmosios instancijos teismo šališkumo objektyvųjį ir subjektyvųjį aspektus, kurie rodo šį teismą turėjus išankstinę nuomonę dėl kaltinamųjų kaltumo. Be to, bendra pirmosios instancijos teismo išvada dėl visų kaltinamųjų kaltės rodo ne tik šio teismo šališkumą, bet ir BPK 54 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, pažeidimą. Skunde nepagrįstai nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, nes liko neanalizuoti ir neįvertinti kaltinamųjų, liudytojų parodymai bei rašytiniai įrodymai, taip pažeidžiant rungimosi principo reikalavimus.

24Taip pat atsiliepime teigiama, kad kasatorius nepagrįstai remiasi kasacine nutartimi Nr. 2K-384/2008 nurodydamas, jog nuosprendžio surašymo trūkumai sietini ne su teismo šališkumu, o su BPK pažeidimais, kuriuos apeliacinės instancijos teismas gali ištaisyti atlikdamas įrodymų tyrimą. Prokuroras apeliacinės instancijos teisme įrodymų tyrimo nepageidavo, nes kaltinimui palankus nuosprendis jį tenkino. Tuo tarpu apeliantai įrodymų tyrimo nepageidavo, nes pagal skundžiamą nuosprendį, priimtą neobjektyviai ir tendencingai išnagrinėjus bylą, neįmanoma buvo nurodyti įrodymų tyrimo apimties.

25Prokuroro kasacinis skundas tenkintinas.

26Dėl BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo

27Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatas bei taikė jas šioje byloje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši teisė numatyta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje. Teismo nešališkumo reikalavimas yra ir viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, jog negalėtų susidaryti įspūdis, kad proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės bylos Nr. 2K-287/2003, 2K-738/2004, 2K-340/2008, 2K-228/2009, 2K-176/2010, 2K-193/2010, 2K-195/2010). Tokios nuostatos yra įtvirtintos ir EŽTT jurisprudencijoje (Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000, Neš??k v. Slovakia, no. 65559/01, judgement of 27 February 2007; a contrario Academy Traiding Ltd and Others v. Greece, judgement of 4 April 2000, no. 30342/96; Lindon, Otchakovsky- Laurens and July v. France, no. 21279/02 and 36448/02, judgement of 22 October 2007; Poppe v. the Netherlands, no. 32271/04, judgement of 24 March 2009).

28Kita vertus, nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės bylos Nr. 2K-230/2009, 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-195/2010). EŽTT jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuomonės, kad procesiniai trūkumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą neįvykdymu, įrodymų išnagrinėjimo neišsamumu ir panašiai, paprastai nevertinami kaip teismo šališkumo požymiai, bet nagrinėjami atitinkamų kitų Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintų teisių aspektu. Šios bylos nagrinėjimo procesas pirmosios instancijos teisme vyko iš esmės tinkamai laikantis rungimosi principo, bylos nagrinėjimo teisme nuostatų, įtvirtintų BPK XIX-XXII skyriuose. Bylos proceso metu pirmosios instancijos teisme ne kartą buvo tenkinami kaltinamųjų bei jų gynėjų prašymai ir atidedamas bylos nagrinėjimas, pridėti prie bylos jų pateikti dokumentai. Advokato prašymu buvo įtraukti į teismo posėdyje apklausiamų asmenų sąrašą M. S., Č. N., J. V. bei apklausti teismo posėdyje. Jų parodymai išdėstyti ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Minėtos aplinkybės patvirtina, jog bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko laikantis rungimosi principo. Vis dėl to, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kad veika, kuri nuosprendyje pripažinta įrodyta, pažodžiui atitinka kaltinamajame išdėstytų kaltinimų turinį bei tuo, kad nebuvo išnagrinėti kaltinamųjų teiginiai, o nuosprendžio motyvuojamoji dalis paremta prokuroro baigiamąja kalba, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistųjų V. Č. J., V. Š. , R. K., V. R. baudžiamąją bylą, buvo objektyviai ir subjektyviai šališkas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pažeidė BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą asmens teisę į nepriklausomą bei nešališką teismą. Tokia išvada yra nepagrįsta. Nors iš dalies pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomoji dalis struktūriniu išdėstymu yra panaši į kaltinamąjį aktą, o turinys nemaža dalimi atitinka prokuroro baigiamosios kalbos teiginius, tačiau motyvai dėl įrodymų vertinimo ir bausmės paskyrimo yra paremti bylos nagrinėjimo teisme duomenimis. Aukščiausiasis Teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys Nr. 2K-50/2009, 2K-198/2009, 2K-243/2009). Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas, atskleisdamas objektyvaus nešališkumo pažeidimo požymius, iš esmės išdėstė įrodinėjimo teisme proceso normų pažeidimus ir apkaltinamojo nuosprendžio turinio trūkumus, kurie, kaip minėta, nesudaro pagrindo pripažinti bylą nagrinėjusį pirmosios instancijos teismą šališku.

29Pažymėtina, kad bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis) ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Jeigu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nustatoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir (ar) procesinės teisės normas, tokia klaida turi būti taisoma pačiam apeliacinės instancijos teismui priimant teisėtą bei pagrįstą baigiamąjį aktą, o ne BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu perduodant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas gali ištaisyti visas klaidas, padarytas nustatant faktines bylos aplinkybes bei taikant įstatymus, įskaitant ir pirmosios instancijos teismo padarytas nuosprendžio surašymo klaidas. Bylos faktinių aplinkybių nustatymo pagrįstumas, įrodymų vertinimo patikrinimas yra bylų apeliacinio proceso dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs skundžiamoje nutartyje nurodytus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, ne tik galėjo, bet ir privalėjo, BPK 324 straipsnio 6 dalies pagrindu atlikdamas įrodymų tyrimą, iš naujo įvertindamas įrodymus, ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytus pažeidimus, pateikti išvadas dėl nuteistųjų V. Š., V. Č. J., R. K., V. R. kasacinių skundų. Tai, kad proceso dalyviai nagrinėjant bylą apeliacine tvarka neprašė atlikti įrodymų tyrimo, nėra kliūtis teismui savo iniciatyva tai padaryti.

30Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai išaiškino teismo nešališkumo principą, nepagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismo šališkumą nagrinėjant šią baudžiamąją bylą ir tuo pagrindu priėmė nepagrįstą sprendimą panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip pat iš esmės neišnagrinėjo nuteistųjų apeliacinių skundų ir taip padarė BPK 44 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies, pažeidimus. Šie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai teisėjų kolegijos pripažįstami esminiais, nes jie sukliudė teismui išsamiai, nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis šioje baudžiamojoje byloje naikintina ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

32Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 31 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nuosprendžiu:... 4. V. Č. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos... 5. V. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį... 6. R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį... 7. V. R. buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 40 MGL... 8. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimo ir... 9. V. Č. J. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir... 10. V. Š. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 300... 11. R. K. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį už... 12. V. R. nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį už... 13. Be to, ji, dirbdama UAB „B“ vyr. pardavėja, veikdama bendrininkų grupe su... 14. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos... 15. Kasaciniu skundu Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras prašo panaikinti... 16. Kasatoriaus teigimu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso... 17. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas esminiu... 18. Kasatorius, remdamasis kasacine nutartimi Nr 2K-384/2008 teigia, kad netinkamai... 19. Dėl paminėtų priežasčių kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos... 20. Atsiliepimu į Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą Lietuvos... 21. Prokuroras nurodo, kad kasaciniame skunde teisingai pastebėta, jog... 22. Atsiliepimu į Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą... 23. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė pagrįstą... 24. Taip pat atsiliepime teigiama, kad kasatorius nepagrįstai remiasi kasacine... 25. Prokuroro kasacinis skundas tenkintinas.... 26. Dėl BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo... 27. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino BPK 44 straipsnio 5... 28. Kita vertus, nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai... 29. Pažymėtina, kad bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal... 30. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 32. Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...