Byla 2-11361-512/2012
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „4 finance“ ieškinį atsakovei L. L. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 500,00 Lt skolą, 100,00 Lt komisinio mokesčio, 980,00 Lt delspinigių, 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2008-11-18 tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta paskolos sutartis. Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, paskolos negrąžino, todėl turi atsakyti pagal sutartį.

3Atsakovė atsiliepime nurodė, kad jos materialinė padėtis sunki.

4Į teismo posėdį šalys neatvyko, prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

5Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6Iš byloje esančių įrodymų, nustatyta, kad šalys 2008-11-18 sudarė paskolos sutartį (b.l. 5-7), kuria ieškovas suteikė atsakovei 500,00 Lt paskolą, o atsakovė įsipareigojo skolą grąžinti iki 2008-12-18. Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė.

7Pagal LR CK 6.71 str. 1 d., netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Nors šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, tačiau teismui įstatymas suteikia teisę kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. Teismas neturi leisti vienai sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų. LR CK 6.73 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Tiek LR CK 6.73 str. 2 d., tiek LR CK 6.258 str. 3 d. nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius, tačiau netesybos neturėtų būti papildomomis pajamomis. Jos turėtų tik kompensuoti ieškovui nuostolius už laiku negaunamas įmokas. Pagal formuojamą teismų praktiką, teismas, nustatydamas, ar pagal LR CK 6.73 str. ir LR 6.258 str. nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-05. nutartis Nr. 3K-3-85/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-10-12 nutartis Nr. 3K-7-304/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-11-19 nutartis Nr. 3K-3-503/2007; 2008-08-25 nutartis Nr. 3K-3-401/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-11-02 nutartis Nr. 3K-7-409/2010). Priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažįstamas tinkamu, kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje nėra ir negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-05 nutartis Nr. 3K-3-386/2010). Šioje byloje teismas, atsižvelgdamas į bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, į skolos sumą, nuo kurios skaičiuojami delspinigiai, sprendžia, kad sutarties sąlygose numatytas delspinigių dydis (1% už dieną) sudaro per didelę netesybų sumą ir tai ieškovui leistų nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžia, kad tinkami ir protingi būtų 0,01 % dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną, kas sudarytų 98,00 Lt delspinigių.

8Kiti ieškovo reikalavimai pagrįsti ir tenkintini.

9LR CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal LR CK 6.210 str. 1 d., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5% dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

10Remiantis LR CPK 93 str. 1 d., ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkinai ieškinio reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi.

11Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 263, 264, 265, 268, 270, 430 straipsniais,

Nutarė

12ieškinį tenkinti iš dalies.

13Priteisti iš atsakovės L. L., a.k( - ) 500,00 Lt skolos, 98,00 Lt delspinigių, 100,00 Lt komisinio mokesčio, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos 698,00 Lt sumos, nuo bylos iškėlimo teisme – 2012-07-30 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 35,00 Lt bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio ieškovo UAB „4 finance“, į.k. 301881644, naudai.

14Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

15Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai