Byla 2A-2364-221/2013
Dėl nuostolių atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elkona“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ įgalioto asmens Mindaugo Savicko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12029-748/2013 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elkona“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei firmai „Lietuvos melioracija“ dėl nuostolių atlyginimo.

2Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovės administratorius pareiškė teisme patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 1064,68 Lt nuostolių atlyginimą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Nurodė, kad 2012 m. liepos 18 d. ieškovė su atsakove sudarė negyvenamųjų patalpų, esančių Kirtimų g. 57a, Vilniuje, nuomos sutartį. 2013 m. kovo 1 d. atsakovė pranešimu informavo ieškovę apie sutarties nutraukimą nuo 2013 m. kovo 1 d. 2013 m. kovo 4 d. Kauno apygardos teismo nutartimi (civilinės bylos Nr. B2-1514-480/2013) ieškovei iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“, įgaliotas asmuo M. Savickas. Vykdydamas nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, administratorius 2013 m. kovo 22 d. atvyko į nuomojamas patalpas bei, dalyvaujant atsakovės atstovui, apžiūrėjo patalpose esantį ieškovei priklausantį turtą bei dokumentus. Dėl didelio patalpose esančio daiktų ir dokumentų kiekio administratoriaus įgaliotas asmuo susitarė, kad 2013 m. kovo 25 d. ieškovės darbuotojams bus leista patekti į patalpas ir perimti ieškovės turtą bei dokumentus, tačiau sutartą dieną atvykus ieškovės darbuotojams, atsakovės direktorius pareiškė, kad į patalpas jų neįleis, motyvuodamas tuo, kad apie ieškovei keliamą bankroto bylą jam nebuvo pranešta iš anksto, dėl to atsakovė patyrė nuostolių, todėl dabar sulaiko ieškovės turtą. Administratoriui kartu su policijos pareigūnu 2013 m. balandžio 10 d. atvykus į patalpas, atsakovės direktorius savo darbuotojams davė nurodymą jų į patalpas neįleisti. Administratorius 2013 m. balandžio 11 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydamas išduoti vykdomąjį dokumentą ir paskirti atsakovės vadovui baudą. 2013 m. balandžio 12 d. administratorius iš atsakovės gavo pranešimą, nurodant administratoriui kuo skubiau pasiimti ieškovei priklausančius daiktus, nes jų neatsiėmus iki 2013 m. balandžio 18 d., daiktai bus perduoti turto perkraustymo ir saugojimo paslaugas teikiančiai kompanijai. 2013 m. balandžio 15 d. Kauno apygardos teismas atsakovės direktoriui skyrė 2000 Lt baudą. Administratorius pakartotinai kreipėsi į policijos komisariatą dėl policijos pareigūno dalyvavimo 2013 m. balandžio 18 d. atidarant patalpas, taip pat kreipėsi į antstolius dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, administratoriui perimant bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus. Dėl atsakovės trukdymo administratoriui atlikti savo pareigas ieškovė patyrė išlaidas, kurių buvo galima išvengti, todėl nuostolių atlyginimą prašo iš atsakovės priteisti.

6Atsakovė pateikė atsiliepimą, prašydama ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; paskirti ieškovės bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui M. Savickui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis maksimalią 20 000 Lt baudą, kurios 50 procentų skirti atsakovei (b. l. 44-51). Atsakovė savo nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, kad 2013 m. kovo 1 d. nutraukus negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su ieškove, atsakovė inicijavo skubų turto atsiėmimą iš jai priklausančių patalpų. Atsakovės vadovas R. Jakučionis inicijavo susitikimą su administratoriumi. 2013 m. kovo 22 d. susitikimo metu administratorius nurodė, kad jis neturi reikiamo transporto išsivežti turtą bei jį sandėliuoti. Atsakovės vadovas susitikimo metu nurodė, kad nuo 2013 m. kovo 25 d. iki 2013 m. balandžio 10 d. atostogaus ir bus išvykęs į užsienį, todėl minėtu laikotarpiu negalės administratoriaus įleisti į patalpas. Grįžęs iš atostogų 2013 m. balandžio 12 d., vadovas informavo administratorių, kad jis gali bet kada atvykti ir atsiimti turtą, tačiau administratorius atsisakė tai padaryti. Atsakovė 2013 m. balandžio 12 d. raštu pareikalavo kuo skubiau atsiimti ieškovei priklausančius daiktus ir perspėjo, kad neatsiėmus jų iki 2013 m. balandžio 18 d., jie bus perduoti turto perkraustymo ir saugojimo paslaugas teikiančiais kompanijai. Atsakovės vadovo prašymu Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 6 d. nutartimi jam paskirtą baudą panaikino. Administratorius 2013 m. balandžio 18 d. atsiėmė visą ieškovei priklausantį turtą. Atsiimant ieškovės turtą R. Jakučionis į patalpas neįleido policijos pareigūno ir antstolės, nes ieškovės administratoriui niekas nesudarė kliūčių įeiti į patalpas.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 10 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė (b. l. 73-77).

9Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovės neteisėtų veiksmų, tiesiogiai kliudžiusių ieškovės administratoriui vykdyti savo pareigas bei funkcijas nėra nustatyta bei nepateikti tokias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Teismas nurodė, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 straipsnis). Teismas nurodė, kad administratoriui nebuvo būtinybės kreiptis į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo ir mokėti už jo darbą, kadangi, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 9 punktu, administratorius pakviesto policijos pareigūno akivaizdoje pats turėjo teisę atidaryti minėtas patalpas. Taip pat nurodė, kad iš teismui pridedamų UAB „Lukoil“ kvitų negalima nustatyti, kad degalai buvo pirkti transportui bankrutuojančios įmonės turtui pervežti, prie ieškinio nepridedami įmonės transporto kelionės lapai ar kiti įrodymai, patvirtinantys įmonės transporto naudojimą. Vadovaujantis ĮBĮ 15, 42 straipsniais, išlaidos, susijusios su įmonės turto gabenimu padengiamos iš bankroto administravimo lėšų. Teismas sprendė, kad ieškovės administratoriaus nuostoliais įvardintos išlaidos už antstolio paslaugas ir automobilių degalus negali būti atsakovės neteisėtų veiksmų rezultatas, kadangi atsakovė neteisėtų veiksmų neatliko, jos kaltė nėra įrodyta, o ieškovės administratoriaus patirti nuostoliai nėra įrodyti arba nebuvo būtini bankrutuojančios įmonės turtui valdyti. Teismas darė išvadą, kad atsakovės kaltės prezumpcija paneigta, o ieškovės atstovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir nuostolių, todėl ieškinį atmetė.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Ieškovės bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės 1064,68 Lt nuostolių atlyginimą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 82-86).

12Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Administratoriui su atsakovės vadovu derinant laiką dėl daiktų ir dokumentų išvežimo iš atsakovės patalpų, atsakovės vadovas neužsiminė apie atostogas ir kad jo atostogos gali būti priežastis administratoriaus neįleisti į patalpas, netgi priešingai, patvirtino, kad laikas suderintas ir administratorius gali vykdyti savo funkcijas, tačiau suderintu laiku – 2013 m. kovo 25 d. ieškovės darbuotojus buvo atsisakyta įleisti į patalpas. Nors atsakovės vadovas ir atostogavo, administratorių į nuomojamas patalpas galėjo įleisti kitas darbuotojas, todėl apeliantas daro išvadą, kad 2013 m. kovo 25 d. atsakovės vadovas neįleisdamas administratoriaus ar jo nurodymu atvykusių ieškovės darbuotojų į patalpas, taip elgėsi tyčia. Taip pat nepagrįstai atsakovės vadovas neįleido į patalpas kartu su administratoriumi atvykusio policijos pareigūno.

142. VMI prie LR finansų ministerijos Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies komentaro 6.7 punkte išaiškino, kad degalų ir kitos su autotransporto priemonių naudojimu susijusios sąnaudos leidžiamais atskaitymais gali būti pripažintos ir be automobilio kelionės lapų, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad administratorius nepateikė kelionės lapų. Teismo argumentas, kad administratorius degalus pirko 2003 m. balandžio 5 d., nors tą dieną jokių susitikimų nebuvo suplanavęs yra nepagrįstas. Teismas neatsižvelgė, kad administratorius buveinė yra Kaune, o nuomojamos patalpos yra Vilniuje, todėl nuvykti į Vilnių, automobiliams reikia degalų. Tai, kad degalai buvo pirkti ne tą pačią dieną kuomet administratorius vyko į Vilnių, nepaneigia fakto, kad administratorius buvo nuvykęs į Vilnių keliomis dienomis vėliau.

153. Teismas, spręsdamas klausimą dėl administravimo išlaidų dengimo administratoriui, rėmėsi negaliojančiu įstatymu, kadangi nuo 2001 m. kovo 20 d. įsigaliojo naujas LR ĮBĮ.

164. Teismas rezoliucinėje dalyje nurodė, kad atstovavimo išlaidos priteisiamos iš ieškovo įgalioto asmens, todėl nėra aišku, ar atstovavimo išlaidos priteisiamos iš ieškovės ar iš ieškovės įgalioto asmens. Ieškovė šioje byloje yra BUAB „Elkona“, o bankroto administratorius veikia įgaliojimų ribose, atstovaudamas bankrutuojančią įmonę, todėl iš jo atstovavimo išlaidos byloje negali būti išieškomos.

175. Apelianto nuomone, atsakovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, kadangi jis nepagrįstai, elgdamasis nerūpestingai ir atmestinai, piktnaudžiaudamas savo teisėmis 2013 m. kovo 25 d. ir 2013 m. balandžio 10 d. neįleido administratoriaus į nuomojamas patalpas pasiimti ieškovei priklausančių daiktų ir dokumentų. Tokiais savo veiksmais atsakovės vadovas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, numatytą CK 6.246 straipsnio 1 dalyje.

186. Ieškovė dėl atsakovės vadovo neteisėtų veiksmų patyrė žalą, nes administratoriui papildomai du kartus teko vykti į Vilnių. Ieškovė turėjo papildomų išlaidų degalams (464,68 Lt), kurių buvo galima išvengti. Administratorius, atsižvelgdamas į susiklosčiusią situaciją bei piktybišką atsakovės vadovo elgesį, kreipėsi į antstolę dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Antstolės faktinių aplinkybių konstatavimas ieškovei kainavo 600 Lt. Nurodytus nuostolius ieškovė patyrė dėl atsakovės vadovo neteisėtų veiksmų.

19Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė, atstovaujama advokatės Rasos Stankauskienės, prašo teismo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą; paskirti ieškovės bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui M. Savickui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis maksimalią 20 000 Lt baudą, kurios 50 procentų skirti atsakovei (b. l. 89-95).

20Atsakovės atstovės nuomone, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi:

211. Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė, dėl kokių materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimų skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas deklaratyviais ir nepagrįstais teiginiais, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, o ieškovė neįrodė patirtos žalos ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės žalos, taip pat nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės kaltės prezumpcija buvo paneigta.

222. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų. Byloje esantys įrodymai ir nurodytos aplinkybės akivaizdžiai pagrindžia, kad atsakovės vadovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Atsakovės vadovas nuolat geranoriškai bendradarbiavo su administratoriumi, neatsisakė atiduoti ieškovės turto, netgi priešingai, siekė, kad atsakovės patalpos būtų kiek galima skubiau atlaisvintos. Vadovas negalėjo pavesti kitiems darbuotojams atidaryti patalpas jam nesant ir perduoti ieškovės turtą, nes jis asmeniškai buvo materialiai atsakingas už atsakovės patalpose saugomą ieškovės turtą. Atsakovės vadovas niekuomet nesudarė kliūčių administratoriui patekti į patalpas, todėl nebuvo jokio pagrindo į patalpas įleisti ir policijos pareigūno. Taip pat svarbu pažymėti, kad neteisėtų veiksmų nebuvimą patvirtina Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1516-480/2013, šioje byloje turinti prejudicinę galią.

233. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės kaltės prezumpcija paneigta. Byloje nustatytos aplinkybės bei esantys įrodymai paneigia apelianto teiginį, kad R. Jakučionis du kartus elgdamasis tyčia, neįleido į patalpas administratoriaus bei ieškovės darbuotojų. Ieškovė neįrodė atsakovės kaltės, kadangi atsakovės pateikti įrodymai pagrindžia priešingą teiginį – atsakovė dėl objektyvių priežasčių negalėjo įleisti bankroto administratoriaus į patalpas.

244. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės nuostoliais įvardintos išlaidos nėra atsakovės neteisėtų veiksmų rezultatas, ieškovės administratoriaus patirti nuostoliai nėra įrodyti arba nebuvo būtini bankrutuojančios įmonės turtui valdyti. Atsakovės nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai paneigia ieškovės teiginį, kad bankroto administratorius į patalpas du kartus negalėjo patekti dėl atsakovės kaltės. Bankroto administratorius savo iniciatyva, nesant jokio pagrindo manyti, kad atsakovės vadovas trukdys bankroto administratoriui, patyrė išlaidas antstolio veiksmams. Kadangi administratorius buvo iš anksto įspėtas, kad 2013 m. balandžio 10 d. dėl objektyvių priežasčių negalės patekti į patalpas, pats sąmoningai didindamas išlaidas, suorganizavo kelionę, todėl išlaidas patyrė dėl savo, o ne dėl atsakovės kaltės. Taip pat nėra jokio pagrindo pripažinti nuostoliais kuro išlaidas 2013 m. balandžio 18 d. kelionei, kadangi minėtą dieną administratorius buvo įleistas į patalpas ir perėmė ieškovės turtą. Be to, administratorius nepateikė įrodymų, pagrindžiančių realias kuro išlaidas kelionei į Vilnių. Byloje nėra jokių įrodymų, kad bankroto administratorius tikrai 2013 m. balandžio 10 d. buvo atvykęs į Vilnių. Atsakovės manymu, bankroto administratorius išlaidas patyrė savo rizika, t. y. dėl savo kaltės, nesant jokios būtinybės, o ne dėl atsakovės kaltės.

254. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, kaltės, o taip pat ir išlaidų būtinumo ir realumo, todėl darytina išvada, kad ieškovė neįrodė ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir žalos.

26IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Apeliacinis skundas atmestinas.

28Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

29Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2012 m. liepos 18 d. buvo sudariusios negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurią atsakovė nutraukė nuo 2013 m. kovo 1 d. (b. l. 9, 10). 2013 m. kovo 4 d. UAB „Elkona“ iškelta bankroto byla (b. l. 11-12). Anot bankroto administratoriaus įgalioto asmens, BUAB „Elkona“ turėjo nuostolių atsiimdama savo turtą iš išsinuomotų patalpų, nes nuomotojo direktorius trukdė turtą atsiimti, neįleido į patalpas, todėl patyrė išlaidų kurui, kadangi turėjo keletą kartų važiuoti į Vilnių, be to, faktinėm aplinkybėms konstatuoti samdė antstolį.

30Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo konstatuota, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, ieškovė neįrodė patirtos žalos ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės žalos, taip pat mano, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės kaltės prezumpcija buvo paneigta.

31Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta nuomone, kad apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo, dėl kokių materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimų skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Iš apeliacinio skundo spręstina apie tai, jog apeliantas nesutinka su įrodymų vertinimu.

32Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimo procesas yra skirtas išsiaiškinti konkrečiai civilinei bylai reikšmingų aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

33Atsižvelgdamas į minėtą kasacinio teismo praktiką, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, susipažinęs su civilinės bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, pritaria apylinkės teismo nustatytoms aplinkybėms ir įrodymų vertinimui ir išsamiai dėl jų nepasisako.

34Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, nuostolius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės santykiai, turi būti nustatomas faktinių aplinkybių visetas: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi, ieškovas pirmiausia privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus.

35Kaip spręstina iš ieškinio ir apeliacinio skundo, apeliantas, ieškinį grindė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 9 punkto nuostatomis, t. y. kad atsakovės vadovas R. Jakučionis trukdė bankroto administratoriui atlikti ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 9 punkte nurodytus veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų sprendžia, jog apylinkės teismas iš byloje esančių įrodymų visumos, t. y. atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytų aplinkybių (b. l. 44-51), kurios pagrįstos pateiktais į bylą rašytiniais įrodymais: pranešimu, įsakymu dėl atostogų, kelionių agentūros užsakymo kopija, 2013 m. gegužės 6 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, kuri įsiteisėjusi ir šiuo atveju turi prejudicinę galią (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (b. l. 54-58), pagrįstai sprendė, kad R. Jakučionis neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Apelianto teiginiai, kad jis tarėsi su R. Jakučioniu dėl įleidimo į patalpas 2013 m. kovo 25 d., kad jo į patalpas minėtą dieną nebuvo įleistas nėra pagrįsti jokiais įrodymais bei paneigti anksčiau aptartais įrodymais.

36Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismu, sprendime pagrįstai konstatavusiu, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėjo įleisti bankroto administratoriaus į patalpas administratoriaus nurodytomis datomis, o nuostoliais įvardintos išlaidos nėra atsakovės neteisėtų veiksmų rezultatas, ieškovės administratoriaus patirti nuostoliai nėra įrodyti arba nebuvo būtini bankrutuojančios įmonės turtui valdyti. Kaip nuostolius apeliantas nurodo išlaidas antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą, taip pat išlaidas kurui, iš viso - 1064,48 Lt.

37Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. nustatyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

38Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aukščiau nurodytos aplinkybės bei atsakovės pateikti įrodymai paneigia ieškovės teiginį, kad bankroto administratorius į patalpas du kartus negalėjo patekti dėl atsakovės kaltės. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, tik grįžęs iš atostogų R. Jakučionis 2013 m. balandžio 12 d. raštu (b. l. 54) informavo bankroto administratorių, kad iki 2013 m. balandžio 18 d. atsiimtų BUAB „Elkona“ turtą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismu, jog bankroto administratorius neturėjo jokio pagrindo manyti, kad atsakovės nurodytu laiku jam bus kliudoma atsiimti turtą, todėl nebuvo reikalo kviesti policijos pareigūną ir antstolį, tai administratorius darė savo iniciatyva ir dėl to patyrė išlaidas antstolio veiksmams. Iš byloje nustatytų aplinkybių spręstina, kad ir išlaidas kurui BUAB „Elkona“ patyrė ne dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir jo kaltės, be to, bankroto administratorius nepateikė įrodymų, pagrindžiančių realias kuro išlaidas kelionei į Vilnių. Pateikti kvitai patvirtina tik tai, kad 2013 m. balandžio 5 d. buvo pirkta 49,59 litrai dyzelino, o 2013 m. balandžio 17 d. pirkta 50,84 litrai dyzelino, kuris apmokėtas BUAB Elkona kortele (b. l. 35). Tačiau tai neįrodo, kad kuras buvo panaudotas kelionei į Vilnių, neįrodytas ir kuro sąnaudų būtinas kiekis.

39CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą galima padalyti į du etapus. Pirmame etape nustatomas faktinis priežastinis ryšys, t. y. sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų – ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2006; 2007 m. lapkričio 26 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; kt.).

40Atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismui, konstatavusiam, kad ieškovės nuostoliais įvardintos išlaidos nėra atsakovės neteisėtų veiksmų rezultatas, taigi nėra priežastinio ryšio, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Nesant bent vienos civilinės atsakomybės sąlygos, civilinė atsakomybė negalima.

41Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su argumentu, kad bylinėjimosi išlaidos atsakovei priteistos iš ieškovės įgalioto asmens, nes sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog atsakovei atstovavimo išlaidos priteisiamos iš BUAB „Elkona“ bei nurodoma, kaip beje nurodyta ir pačiame ieškinyje, kas šią bendrovę atstovauja byloje.

42Kiti apeliacinio skundo argumentai sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

43Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliantas remiasi savo subjektyviu Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo vertinimu, nenurodo jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

44Atsakovės atstovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skirti ieškovės bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui M. Savickui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis maksimalią 20 000 Lt baudą, kurios 50 procentų skirti atsakovei.

45Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam asmeniui byloje šio asmens patirtus nuostolius (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 20 000 Lt baudą, iki 50 procentų baudos gali būti paskiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

46Atsakovės atstovės nuomone, bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo M. Savickas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį.

47Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis), o nesutikdamas su priimtu sprendimu, jį apskųsti aukštesniam teismui (CPK 301, 305 straipsniai). Tai, kad ieškinys atmestas kaip neįrodytas, neleidžia manyti jog buvo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis, todėl prašymas skirti baudą netenkintinas.

48Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės priteistinos atsakovei jos turėtos išlaidos apeliaciniame procese (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Pagal byloje pateiktus mokėjimo dokumentus atsakovė turėjo 500 Lt išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (b. l. 100-104). Išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio.

49Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

50apeliacinį skundą atmesti, 2013 m. rugsėjo 10 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

51Priteisti iš apeliantės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elkona“, įmonės kodas 300032606, atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ įgalioto asmens Mindaugo Savicko, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei firmai „Lietuvos melioracija“, įmonės kodas 122264338, 500 Lt apeliaciniame procese turėtas išlaidas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija... 2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovės administratorius pareiškė teisme patikslintą ieškinį, kuriuo... 5. Nurodė, kad 2012 m. liepos 18 d. ieškovė su atsakove sudarė negyvenamųjų... 6. Atsakovė pateikė atsiliepimą, prašydama ieškinį atmesti kaip... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 10 d. priėmė sprendimą, kuriuo... 9. Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovės... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Ieškovės bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo apeliaciniu skundu... 12. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 13. 1. Administratoriui su atsakovės vadovu derinant laiką dėl daiktų ir... 14. 2. VMI prie LR finansų ministerijos Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1... 15. 3. Teismas, spręsdamas klausimą dėl administravimo išlaidų dengimo... 16. 4. Teismas rezoliucinėje dalyje nurodė, kad atstovavimo išlaidos... 17. 5. Apelianto nuomone, atsakovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, kadangi... 18. 6. Ieškovė dėl atsakovės vadovo neteisėtų veiksmų patyrė žalą, nes... 19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė, atstovaujama advokatės Rasos... 20. Atsakovės atstovės nuomone, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir... 21. 1. Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė, dėl kokių materialinės ar... 22. 2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė neteisėtų... 23. 3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės kaltės prezumpcija paneigta.... 24. 4. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės nuostoliais įvardintos... 25. 4. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovės... 26. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 27. Apeliacinis skundas atmestinas.... 28. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 29. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2012 m. liepos 18 d. buvo sudariusios... 30. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo konstatuota, kad atsakovė... 31. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės atsiliepime į... 32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimo procesas yra... 33. Atsižvelgdamas į minėtą kasacinio teismo praktiką, išnagrinėjęs... 34. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, civilinė atsakomybė – tai... 35. Kaip spręstina iš ieškinio ir apeliacinio skundo, apeliantas, ieškinį... 36. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismu, sprendime... 37. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos... 38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aukščiau nurodytos aplinkybės... 39. CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su... 40. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, byloje nustatytas aplinkybes,... 41. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su argumentu, kad bylinėjimosi... 42. Kiti apeliacinio skundo argumentai sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui... 43. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė... 44. Atsakovės atstovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skirti ieškovės... 45. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą... 46. Atsakovės atstovės nuomone, bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo M.... 47. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo... 48. Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės priteistinos atsakovei jos... 49. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio... 50. apeliacinį skundą atmesti, 2013 m. rugsėjo 10 d. Kauno apylinkės teismo... 51. Priteisti iš apeliantės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės...