Byla 2A-745/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimo dėl atlyginimo už paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą nustatymo civilinėje byloje Nr. 2-128-343/2011 pagal ieškovo Kauno apskrities viršininko administracijos (procesinis teisių perėmėjas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, šiuo metu – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija) ieškinį atsakovei A. S., tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba, Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB dėl sprendimų paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo ir atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo. Teisėjų kolegija

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Kauno apskrities viršininkas 2008 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-81, 2008 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. V-116, kuris patikslino ankstesnįjį įsakymą, nusprendė paimti iš atsakovės A. S. visuomenės poreikiams žemės ūkio paskirties žemės sklypą bei nustatė atlyginimo dydį pinigais už paimamą žemės sklypą. Kauno apygardos teismas, spręsdamas šių įsakymų teisėtumo klausimą, 2008 m. rugpjūčio 29 d. priėmė dalinį sprendimą, kuriuo nusprendė: 1) pripažinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. vasario 5 d. įsakymą Nr. V-81 “Dėl žemės sklypo (Registro Nr. 52/28793) kadastro duomenų patikslinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno r.)” bei jį keitusį 2008 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. V- 116 “Dėl Kauno apskrities viršininko 2008 02 05 įsakymo Nr. V- 81 pakeitimo”, pagal kuriuos nuspręsta paimti iš A. S., asmens kodas ( - ) visuomenės poreikiams 0,3000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ). (kadastrinis Nr. ( - )), teisėtais. 2) Leisti Kauno apskrities viršininko administracijai iki ginčo dėl atlyginimo išsprendimo, pervesti Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 02 05 įsakyme nurodytą 75 000 Lt atlyginimą už paimamą žemės sklypą į A. S. sąskaitą. 3) Leisti Kauno apskrities viršininko administracijai iki ginčo dėl atlyginimo išsprendimo, įregistruoti paimtą 0,3000ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą , esantį ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )) Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu, bei pradėti šį žemės sklypą naudoti Kauno laisvosios ekonominės zonos tikslams.

4Dalinis sprendimas įsiteisėjo 2008-09-28. Valstybės nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota 2008-12-01.

5Priėmus dalinį sprendimą, byloje sprendžiamas kompensacijos dydžio už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą nustatymo klausimas.

6Ieškovas - Kauno apskrities viršininko administracija, kurios teisių perėmėja yra Ūkio ministerija, prašė nustatyti už paimtą iš atsakovės A. S. visuomenės poreikiams 0,3000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą 75 000 Lt atlyginimo dydį, kadangi toks dydis numatytas Kauno apskrities viršininko įsakyme dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams pagal žemės sklypo vertę, nustatytą VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus 2006 m. lapkričio 22 d. Turto vertės nustatymo pažymoje Nr. 2006-26.

7Atsakovė A. S. nesutiko su nustatyta 75 000 Lt žemės sklypo verte, teigdama, kad pagal Žemės įstatymo 47 straipsnį, paimant privačios žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama pinigais rinkos kaina, paimamo žemės sklypo vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, nustatytą iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams, t.y. turto vertė turi būti nustatyta 2008-02-05 datai, nes tą dieną priimti įsakymai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams.. Teismui atsakovė pateikė UAB „Krivita“ atliktą vertinimo ataskaitą, pagal kurią ginčo žemės sklypo rinkos vertė buvo nustatyta 380 000 Lt. Esant dideliems skirtumams tarp įvertinimų, bylą nagrinėjant teisme, atsakovė prašė paskirti ekspertizę. Prašymas buvo tenkintas, paskirta nekilnojamojo turto – žemės sklypo, priklausančio A. S., rinkos vertės nustatymo ekspertizė, kurią atliko ekspertė D. M., nustačiusi, kad ginčo žemės sklypo rinkos vertė 2008-02-01 buvo 255 000 Lt. Teismo posėdžio metu atsakovė prašė taikyti 255 000 Lt vertę ir priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8Kilus ginčui dėl ekspertizės išvados, teismas 2009-04-21 paskyrė pakartotinę ekspertizę, kurią atliko teismo ekspertas S. R., nustatęs, kad ginčo žemės sklypo rinkos vertė 2008-02-01 buvo 173 000 Lt. Šalims toliau nesutariant dėl ginčo žemės sklypo vertės, teismas 2010-01-29 nutartimi paskyrė pakartotinę ir papildomą ekspertizę ir ją pavedė atlikti ekspertų grupei: I. K., K. J., ir D. M.. Ekspertų grupė nustatė, kad ginčo žemės sklypo rinkos vertė 2008-02-05 buvo 176 000 Lt. Ieškovas prašė paskirti papildomą ekspertizę, nurodydamas šiuos ekspertų grupės atliktos ekspertizės trūkumus: 1) laikant, jog Kauno LEZ teritorija yra specifinė teritorija, siekiant nustatyti žemės sklypo vidutinę vieno aro kainą palyginamaisiais sandoriais turėtų būti sandoriai tik tų žemės sklypų perleidimo, kurie yra dabartinėje Kauno LEZ teritorijoje, o jei lyginami sandoriai žemės sklypų, nepriskirtų Kauno LEZ teritorijai, tada sandoriuose nurodytai kainai turėtų būti taikomas pataisos koeficientas. Tuo tarpu ekspertizės akte palyginamiesiems sandoriams priskirti sandoriai tiek sklypų, kurie įeina į Kauno LEZ teritoriją, tiek ir neįeinančių sklypų sandoriai, tačiau pastariesiems joks pataisos koeficientas nėra taikomas; 2) VĮ Registrų centro 2011-04-06 raštu Nr. (1.1.31)s-1378 pateikta informacija patvirtina, kad 2006 m. – 2011 m. laikotarpiu Kauno LEZ teritorijoje žemės vieno aro kaina vidutiniškai buvo 1 000 – 3 000 Lt, tuo tarpu ekspertizės akte nurodyta lyginamųjų sandorių kaina 5 000 – 7 000 Lt už žemės arą. Tokius skirtumus lėmė ekspertų palyginamiesiems sandoriams taikytas žemės sklypo geografine prasme, o ne lokalizacijos teisine prasme (žemės sklypo buvimo LEZ, o ne aplinkinėje teritorijoje) kriterijaus taikymas, tokiu būdu iškreipiant tikrąją Kauno LEZ teritorijoje esančios žemės vieno aro kainą; 3) ekspertai taikė objekto maksimalaus ir geriausio panaudojimo metodą ir žemės sklypus vertino ne kaip žemės ūkio, o kaip kitai, komercinei veiklai skirtus sklypus, neatsižvelgdami į aplinkybę, kad nebuvo ir nėra jokių teisinių galimybių pakeisti vertinamų žemės sklypų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį į kitą iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos. Nors yra tiek metodologinis pagrindas, tiek reali galimybė nustatyti žemės ūkio paskirties sklypų vertę, esant teisinei situacijai, kai negalima pakeisti šių sklypų paskirties, ekspertai to nepadarė, tuo neatsakydami į esminį ekspertizės klausimą.

9Tretysis asmuo Kauno LEZ valdymo UAB pateikė turto vertintojo T. M. vertinimo ataskaitą, kurioje nustatyta, kad ginčo žemės sklypo rinkos vertė 2008-02-05 buvo 61 000 Lt.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 31 d. sprendimu nusprendė: 1) nustatyti, kad atlyginimo atsakovei A. S. už paimtą visuomenės poreikiams 0,3000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )) dydis yra 176 000 Lt; 2) nustatyti, kad su atsakove A. S. atsiskaitoma 101 000 Lt pinigine kompensacija, 3) atsakovės A. S. prašymą priteisti penkių procentų metines palūkanas atmesti.

12Teismas, vertindamas byloje esančius šešis vienos rūšies įrodymus – asmenų, turinčių specialių žinių, nustatant turto vertę, išvadas, nurodė, kad dviejuose rašytiniuose įrodymuose – ieškovo ir trečiojo asmens, kurių pozicija byloje sutampa, pateiktose turto vertės nustatymo pažymose nurodyta ginčo turto vertė ženkliai skiriasi nuo kituose įrodymuose nustatytos turto vertės, o kituose trijuose įrodymuose nustatyta ginčo turto vertė yra artima arba sutampa, kas sudaro pagrindą nesivadovauti ieškovo ir trečiojo asmens teikiamais įrodymais. Teismo vertinimu, nustatant ginčo turto rinkos vertę, yra pagrindas vadovautis ekspertizės aktu, kurį parengė ekspertų grupė, kadangi tai yra paskutinė ekspertizė, atlikta šioje byloje, ekspertizės atlikimo metu buvo vadovautasi anksčiau atliktomis ekspertizėmis, turto vertinimo ataskaitomis, ekspertizę atlikę asmenys, teikdami paaiškinimus pašalino kilusias abejones dėl ekspertizės akto, ekspertizę atliko asmenys, turintys reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti ir įspėti dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už žinomai melagingos išvados davimą, ekspertizę atliko trijų asmenų grupė. Teismas pažymėjo, kad esminis nesutikimas tarp šalių dėl ekspertizės akte nurodytų turto verčių kyla dėl to, jog ieškovo ir trečiojo asmens teigimu, ekspertai visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus vertino ne kaip žemės ūkio, bet kaip kitai komercinei paskirčiai skirtus sklypus, t.y. nepagrįstai neatsižvelgta į aplinkybę, kad negalima keisti ginčo žemės paskirties. Su šiais argumentais teismas nesutiko, kadangi tiek CK, tiek LR Žemės įstatymo nuostatose įtvirtinta, kad žemės savininkui už paimamą turtą turi būti atlyginama pinigais rinkos kaina. Rinkos kaina, teismo vertinimu, turi būti suprantama kaip – atlygis, už kurį turtas perleidžiamas, kai turto perleidėjas ir turto įgijėjas nėra susiję ir kiekvienas iš jų siekia sau maksimalios ekonominės naudos. Atlikdami ekspertizę, ekspertai pagrįstai, teismo vertinimu, taikė lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodą, išsamiai tyrė ir vertino sandorius, sudarytus dėl analogiško turto. Iš ekspertizės akto tiriamosios dalies spręstina, kad į lyginamųjų pavyzdžių sąrašą nebuvo įtrauktas nei vienas sandoris dėl komercinės paskirties žemės pardavimo. Ekspertizės akte nurodyti palyginamieji sandoriai teismui nekelia abejonių tiek dėl turto lokalizacijos, tiek dėl tikslinės naudojimo paskirties, kadangi buvo analizuojami žemės perleidimo sandoriai sudaryti toje pačioje vietovėje bei ieškovo vykdomų procedūrų visuomenės poreikiams paėmimo vykdymo metu.

13Teismas sprendė, kad teisingo atlyginimo dydis turi būti siejamas su faktinio nusavinimo momentu, t.y. su įsakymo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo momentu, t.y. 2008 m. vasario 5 d. Tokią išvadą teismas motyvavo tuo, kad priimant įsakymą dėl žemės nusavinimo visuomenės tikslams, institucija, priimanti tokį įsakymą, privalo nustatyti kompensacijos dydį. Teismas gi turi nustatyti, ar kompensacijos dydis atitinka rinkos kainas. Asmuo, priimantis sprendimą dėl turto nusavinimo negali žinoti, kada bus kreiptasi į teismą, kada teismas išnagrinės bylą, bus skundžiamas ar ne teismo procesinis dokumentas ir pan.

14Teismas atmetė atsakovės prašymą priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, motyvuodamas tuo, kad toks prašymas, pirma, turėjo būti pateiktas raštu ir iki baigiamųjų kalbų, kad priešingos šalys galėtų pateikti savo atsikirtimus, antra, atsakovė nepateikė reikalavimų, trečia, byloje teismas nustatinėjo atlyginimo už paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą dydį. Iki teismo sprendimo nėra žinoma, kokią sumą nustatys teismas.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16Apeliaciniu skundu ieškovas LR Ūkio ministerija prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, paskirti šioje civilinėje byloje ekspertizę, ekspertams užduodant klausimą: „Kokia 0,3000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), rinkos vertė 2008-02-05, 2008-09-28 ir 2008-12-01 datomis, atsižvelgiant į aplinkybę, kad esama žemės ūkio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis negali būti pakeista į kitą naudojimo paskirtį. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas, nustatydamas atlyginimo už paimamą žemės sklypą dydį, nepagrįstai vadovavosi teismo paskirtų ekspertų I. K., K. J. ir D. M. parengtu ekspertizės aktu. Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog paimamo žemės sklypo vertė turi būti apskaičiuojama pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, nustatytą iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams. Ekspertai, nustatinėdami vertę, turėjo žemės sklypą vertinti kaip žemės ūkio paskirties sklypą, nesant teisinių galimybių paskirtį keisti. Tačiau ekspertai nepagrįstai naudojo maksimalaus ir geriausio panaudojimo metodą ir žemės sklypą vertino ne kaip žemės ūkio paskirties, bet kaip komercinės paskirties sklypą. Akivaizdu, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kuris gali būti naudojamas vien tik žemės ūkio produkcijai gaminti, ir sklypo, kurio paskirtį galima pakeisti, vystant komercinę veiklą, vertės iš esmės skiriasi. Į bylą pateikta teismo eksperto T. M. turto vertinimo ataskaita patvirtina, kad yra tiek metodologinis pagrindas, tiek reali galimybė nustatyti žemės ūkio paskirties sklypo vertę, esant teisinei situacijai, kai negalima pakeisti šio sklypo paskirties. Teismas nepagrįstai šią turto vertinimo ataskaitą atmetė vien tuo pagrindu, kad šioje ataskaitoje nurodyta vertė ženkliai skiriasi nuo kitose byloje esančiose ekspertizėse nurodytų verčių. Tačiau visose teismo paskirtose ekspertizėse ekspertai, skirtingai negu T. M., žemės sklypo vertę nustatinėdavo naudodami maksimalaus ir geriausio panaudojimo analizę, ignoruojant žemės sklypo paskirties keitimo negalimumą.
  2. Kita aplinkybė, kodėl teismas, nustatydamas atlyginimo už paimamą žemės sklypą dydį, nepagrįstai vadovavosi teismo paskirtų ekspertų I. K., K. J. ir D. M. parengtu ekspertizės aktu, susijusi su ekspertų netinkamai atrinktais lyginamaisiais objektais. VĮ Registrų centro 2011-04-06 raštu Nr. (1.1.31)s-1378 pateikta informacija patvirtina, kad 2006 m. – 2011 m. laikotarpiu Kauno LEZ teritorijoje žemės vieno aro kaina vidutiniškai buvo 1 000 – 3 000 Lt, tuo tarpu ekspertizės akte nurodyta lyginamųjų sandorių kaina 5 000 – 7 000 Lt už žemės arą. Tokius skirtumus lėmė ekspertų palyginamiesiems sandoriams taikytas žemės sklypo geografine prasme, o ne lokalizacijos teisine prasme (žemės sklypo buvimo LEZ, o ne aplinkinėje teritorijoje) kriterijaus taikymas, tokiu būdu iškreipiant tikrąją Kauno LEZ teritorijoje esančios žemės vieno aro kainą. Lyginamaisiais sandoriais naudojant ir tuos sandorius, kurie buvo sudaryti ne Kauno LEZ teritorijos ribose, be atitinkamų pataisos koeficientų, vertinto žemės sklypo vertė neatitinka realios rinkos vertės. Be to, VĮ Registrų centro pateikti duomenys laikytini oficialiaisiais rašytiniais įrodymais (CPK 197 str. 2 d.), todėl nenuginčijus VĮ Registrų centras pateiktų duomenų, nėra teisinio pagrindo remtis ekspertizės aktu.
  3. Teismas neteisingai nustatė momentą, kurio metu turi būti nustatomos žemės sklypų vertės, t.y. teismas nepagrįstai faktinį žemės nusavinimo momentą siejo su apskrities viršininko įsakymo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams priėmimo data, nes, apelianto manymu, įsakymo priėmimas pats savaime nesukėlė teisinių pasekmių. Apelianto nuomone, faktinis turto nusavinimo momentas gali būti suprantamas dvejopai: 1) valstybė įgyja nuosavybės teisę į paimamą turtą ir turi visas objektyvias galimybes šį turtą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti jį naudoti tik tada, kai yra priimamas ir įsiteisėja dalinis sprendimas; 2) valstybė realiai įgyja visas teises nevaržomai ir pilna apimtimi naudoti visuomenės poreikiams paimtą turtą ir laisvai juo disponuoti, kai dalinis sprendimas realiai įvykdomas, t.y. kai turtas įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu. Apelianto manymu, faktiniu nuosavybės nusavinimo momentu laikytina dalinio sprendimo įsiteisėjimo data – 2008-09-28.
  4. Teismas neatsižvelgė ir neanalizavo aplinkybių, susijusių su asmens, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, teisėtais lūkesčiais, todėl teismas pažeidė interesų pusiausvyros principą ir sprendimu nustatytas atlyginimas nėra teisingas Konstitucijos 23 straipsnio ir Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalies prasme. Atsakovė nuosavybės teisę į žemės sklypą įsigijo 2001-05-17 vykusių viešų varžytynių metu už 1 550 Lt. Tai, kad žemės sklypas patenka į Kauno LEZ teritoriją ir todėl bus paimtas visuomenės poreikiams, buvo viešai žinoma nuo 1996 m., kai buvo priimtas Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymas, nustatęs konkrečias Kauno LEZ teritorijos ribas. Taigi, atsakovė, pirkdama žemės sklypą, žinojo (negalėjo nežinoti), kad valstybė neabejotinai šį sklypą turės iš jos išpirkti. Akivaizdu, kad teisingas atlyginimas negali būti vienodas tiek tam asmeniui, kuris ilgą laiką nuolatos gyveno paimame žemės sklype ir kurį su žemės sklypu sieja didelis emocinis ryšys, ir asmeniui, kuris paimamą žemės sklypą valdo tik kelis metus, o jį įsigydamas gerai žinojo, jog po kelių metų įgytas žemės sklypas bus paimtas visuomenės poreikiams.

17Lietuvos apeliaciniame teisme 2012 m. rugpjūčio 1 d. gautas apelianto prašymas dėl civilinės bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Prašymą motyvuoja nagrinėjamos bylos sudėtingumu tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektais, apeliaciniame skunde pareikštu prašymu paskirti byloje ekspertizę, didele ginčo suma, kurią iš valstybės biudžeto gali reikėti sumokėti už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą. Apelianto manymu, šios aplinkybės gali būti visapusiškai atskleistos tik civilinę bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka.

18Trečiasis asmuo Kauno LEZ valdymo UAB pareiškimu prisideda prie apeliacinio skundo, palaikydama apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir reikalavimus ir prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą bei paskirti rinkos vertės nustatymo ekspertizę šioje civilinėje byloje.

19Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą patenkinti visa apimtimi. Atsiliepime nurodo, kad sutinka su visais apeliacinio skundo argumentais, mano, jog jis yra pagrįstas ir tenkintinas.

20Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė A. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą ir teismo sprendimą papildyti, priteisiant atsakovei iš ieškovo 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas byloje esančius ekspertizės aktus vertino, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių. Teismas pagrįstai nesivadovavo ieškovo ir trečiojo asmens pateiktomis ekspertizių išvadomis, atsižvelgęs į tai, kad jų pateiktose ekspertizėse nurodyta turto vertė žymiai skyrėsi nuo kitų turto vertintojų išvadų. Nors apeliantas nurodo, kad apskaičiuojant vertes nebuvo atsižvelgta, jog nebuvo ir nėra jokių teisinių galimybių pakeisti vertinamų žemės sklypų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad žemės sklypai buvo įvertinti viena ar kita verte būtent dėl to, jog ekspertai neatsižvelgė, kad naudojimo paskirties negalima/galima keisti. Apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad sklypo vertė būtų apskaičiuota ne tokiu būdu, kuris numatytas Žemės įstatyme. Teisės aktai nenumato, kad apskaičiuojant žemės sklypo vertę būtų reikalinga įvertinti tam tikras būsimas sąlygas, kaip šiuo atveju – dėl galimybės pakeisti žemės sklypo naudojimo paskirtį.
  2. Apelianto argumentai, kad nustatant žemės sklypo vertę, lyginamaisiais objektais privalėjo būti paimti tik tokie sandoriai, kurie buvo sudaryti išimtinai dėl Kauno LEZ teritorijoje esančių žemės sklypų, yra nepagrįsti. Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalis numato, kad žemės sklypo vertė turi būti apskaičiuojama pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytą lyginamosios vertės metodą, todėl apeliantas neturi teisės nurodyti sandorių, kurie turi būti vertinami, nustatant žemės sklypo vertę.
  3. Atmestinas apelianto argumentas, kad faktiniu nuosavybės nusavinimo momentu laikytina dalinio sprendimo įsiteisėjimo data (2008-09-28). Žemės įstatymo 32 straipsnyje, LR Vyriausybės 1995-10-24 nutarimu Nr. 1379 patvirtintoje Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo bei nagrinėjimo ir nuostolių, atsiradusių dėl žemės paėmimo, atlyginimo tvarkoje, LR Vyriausybės 2000-01-20 sprendimu Nr. 65 patvirtintoje Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo bei nagrinėjimo ir su žemės paėmimu susijusių nuostolių atlyginimo tvarkoje, LR Vyriausybės 2005-08-25 nutarimu Nr. 924 patvirtintose Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisyklėse nustatyta, jog turtas visuomenės poreikiams gali būti paimamas (...) atliekant (...) procedūras, kurios gali pasibaigti tik administraciniu teisės aktu – apskrities viršininko sprendimu, kuris yra paimamo visuomenės reikmėms turto savininko daiktinių teisių pasibaigimo pagrindas bei pagrindas viešojo registro tvarkytojui pakeisti nekilnojamojo turto registro duomenis. Tik pasibaigus savininko daiktinėms teisėms į paimamą visuomenės reikmėms turtą, jam yra atlyginama pinigais to turto rinkos kaina arba perduodant lygiavertį turtą.
  4. Atmestini kaip neįrodyti apeliacinio skundo argumentai, kad teismo sprendimu nustatytas atlyginimas neatitinka Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisingo atlyginimo sampratos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002-09-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-959/2002 nurodė, kad būtina atsižvelgti į konkrečios bylos faktines aplinkybes, bendruosius protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, civilinių santykių teisinio reglamentavimo principus, t.y. įvertinti, ar atlyginimo dydis neprieštarauja proporcingumo principui, ar toks atlyginimas nereiškia šalių piktnaudžiavimo savo teisėmis.
  5. Atsakovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria jai nebuvo priteistos 5 proc. dydžio palūkanos nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo. Nurodo, kad, vadovaujantis Žemės įstatymo 47 straipsniu, jei teismas nustato kitą paimamo turto vertę negu buvo nustatyta sprendime paimti turtą visuomenės poreikiams, už paimtą visuomenės poreikiams žemę, taip pat su daiktinių teisių, nustatytų į paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą turėtojais atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis. Taigi, atsakovės nuomone, sprendžiant teisme atlygintinumo už žemės sklypą klausimą, būtina nustatyti sprendimo, kuriuo buvo paimta žemė iš savininko visuomenės poreikiams, laiką, nustatyti paimamo turto vertę, apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytą lyginamosios vertės metodą bei nustatyti su paimtos visuomenės porėkiams žemės sklypo turėtojais atsiskaitymo tvarką ir sąlygas. CK 6.210 str. įpareigoja teismą priteisti įstatyme nustatytas palūkanas, todėl šiuo atveju priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

212012 m. liepos 27 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovės atsiliepimas į trečiojo asmens Kauno LEZ valdymo UAB prašymą dėl ekspertizės šioje byloje paskyrimo. Atsakovė nurodo nesutinkanti su prašymu skirti ekspertizę. Jos nuomone, nagrinėjamu atveju neegzistuoja aplinkybės, nustatytos CPK 219 straipsnyje, dėl kurių būtų būtina pakartotinė ekspertizė, nes byloje teismo nutarčių pagrindu atliktos kelios ekspertizės, kuriose nustatyta žemės sklypo vertė faktiškai yra vienoda, todėl ieškovo ir trečiųjų asmenų prašymą skirti pakartotinę ekspertizę vertina kaip piktnaudžiavimą teise.

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).

24Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 dalys), bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

25Byloje sprendžiamas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydžio nustatymo klausimas. Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą įrodinėja tuo, kad, pirma, teismo ekspertų I. K., K. J. ir D. M. atlikta ekspertizė, kuria vadovavosi teismas, nustatydamas atlyginimo dydį, yra atlikta netinkamai, todėl byloje paskirtina dar viena ekspertizė, ir, antra, teismas netinkamai įvardino faktinio nusavinimo momentą, kurio metu turi būti nustatoma kompensuotina žemės sklypo vertė. Kaip papildomus argumentus apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė ir neanalizavo aplinkybių, susijusių su asmens, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, teisėtais lūkesčiais, todėl teismas pažeidė interesų pusiausvyros principą ir sprendimu nustatytas atlyginimas negali būti laikomas teisingu Konstitucijos 23 straipsnio ir Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalies prasme. Teisėjų kolegija pasisako dėl šių apeliacinio skundo argumentų.

26Dėl ekspertizės kaip įrodymo turto vertei nustatyti vertinimo

27Apeliantas prašo paskirti ginčo turto – paimto visuomenės poreikiams atsakovei priklausiusio žemės sklypo rinkos vertės nustatymo ekspertizę, nurodydamas, kad byloje esančios ekspertizės, išskyrus trečiojo asmens Kauno LEZ valdymo UAB pateiktą teismo eksperto T. M. ekspertizę, yra atliktos netinkamai ir jomis vadovautis nėra pagrindo.

28Turto paėmimo visuomenės poreikiams bei atlyginimo už jį tvarkos pagrindinės nuostatos įtvirtintos LR CK 4.100 straipsnyje, kuriame numatyta, jog paimant daiktą ar turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtinais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka, turto savininkui atlyginant už paimamą turtą pinigais to turto rinkos kaina, o šalių susitarimu – perduodant kitą daiktą. LR Žemės įstatymo 47 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi ginčo teisinių santykių metu) taip pat įtvirtinta nuostata, kad, paimant žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama pinigais rinkos kaina ar šalių susitarimu suteikiant lygiavertį žemės sklypą tos pačios apskrities teritorijoje, taip pat žemės savininkui ar kitam naudotojui atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, miško medynų tūrio, negauto derliaus bei įdėtų lėšų į žemės ūkio produkciją ir miško auginimui, vertė. Vertė apskaičiuojama pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytą lyginamosios vertės metodą. Paimamo žemės sklypo vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams.

29Kadangi turto vertei nustatyti reikalingos specialios žinios, į bylą pateiktos šešios specialistų išvados – ekspertizės aktai, kuriuose ginčo turtas įvertintas skirtingai. Teismas rėmėsi teismo ekspertų grupės I. K., K. J. ir D. M. pateiktu Turto ekspertizės aktu (t. IV, b.l. 4-60). Pagrindiniai aspektai, kuriais argumentuoja apeliantas, siekdamas paneigti šios ekspertizės išvadas, siejami su netinkamai parinktais palyginamaisiais sandoriais ir aplinkybe, kad ekspertai nepateikė atsakymo, kokia būtų žemės sklypo rinkos vertė, darant prielaidą, kad jo esama žemės ūkio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis negali būti pakeista į kitą naudojimo paskirtį.

30Apelianto teigimu, lyginamaisiais sandoriais naudojant ir tuos sandorius, kurie buvo sudaryti ne Kauno LEZ teritorijos ribose, netaikant pataisos koeficientų, buvo iškreipta reali ginčo žemės sklypo rinkos vertė. Teisėjų kolegija atmeta šį apelianto argumentą. Pažymėtina, kad Turto ekspertizės akte (23 psl.) nurodyta, kad „kaip palyginamieji, atrinkti visi žemės ūkio paskirties ir visi toje pačioje teritorijoje esantys neužstatyti sklypai, parduoti tomis pačiomis finansavimo sąlygomis“, 32 psl. nurodyta – „buvo tiriami sandoriai įvykę teritorijoje, apimančioje Biruliškių, Narėpų, Ramučių, Naujasodžio, Margavos ir Vaistariškių kaimus. Vertintojai mano, kad šios apylinkės laikytinos panašiomis pagal savo bendrą lokalizacinį patrauklumą“. Manytina, kad palyginamaisiais sandoriais įtraukus kuo daugiau objektų, nors ir nepatenkančių į Kauno LEZ teritoriją, tačiau esančių panašioje pagal savo lokalizacinį patrauklumą teritorijoje, tuo nustatinėjama ginčo objekto reali rinkos kaina turėtų būti realesnė ir objektyvesnė. Kita vertus, iš ekspertizės akto (34 psl.) matyti, kad ekspertai be kitų pataisos koeficientų, taikė vietos pataisos koeficientą, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl netinkamai parinktų lyginamųjų objektų atmestinas.

31Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad ekspertų grupės pateiktu ekspertizės aktu nesivadovautina ir dėl tos priežasties, kad ekspertai, nustatinėdami vertę, turėjo žemės sklypą vertinti kaip žemės ūkio paskirties sklypą, nesant teisinių galimybių paskirtį keisti. Tačiau ekspertai nepateikė atsakymo į klausimą, kokia būtų vertė, darant prielaidą, kad esama žemės ūkio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis negali būti pakeista į kitą naudojimo paskirtį, tad iš esmės nepateikė atsakymo į klausimą, kokia buvo reali žemės sklypo rinkos vertė. Apelianto teigimu, žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kuris gali būti naudojamas vien tik žemės ūkio produkcijai gaminti, ir sklypo, kurio paskirtį galima pakeisti, vystant komercinę veiklą, vertės iš esmės skiriasi, tad atlyginimas atsakovei, nustatytas pagal žemės sklypo, kurio paskirtį galima keisti į komercinę vertę, neatitinka teisingo atlyginimo principo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ginčo teisinių santykių metu galiojusią Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalies redakciją, paimamo žemės sklypo vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams. Nagrinėjamu atveju iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams žemės sklypo paskirtis buvo „žemės ūkio“. Būtent tokią paskirtį turinčio žemės sklypo vertę konkrečiomis datomis ir nustatė ekspertai. Ekspertizės akte (40 psl.) aiškiai nurodyta, kad šiame turto ekspertizės akte nustatyta žemės sklypo vertė, vadovaujantis lyginamaisiais objektais, kurių paskirtis „žemės ūkio“, t. y. visi lyginamieji objektai pagal savo teisinį statusą yra analogiški vertinimo objektui. Sutiktina su apelianto argumentu, kad žemės sklypo, kurio savininkas turi teisėtus lūkesčius žemės ūkio paskirtį pakeisti į komercinę paskirtį, kaina, tikėtina, yra didesnė už žemės sklypo, kurio paskirties keisti negalima tiek konkrečią vertinimo dieną, tiek ir vėliau tokia paskirties keitimo galimybė negali atsirasti, tačiau nagrinėjamu atveju, nustatant teisingą atlyginimą už paimamą visuomenės poreikiams turtą, jis pagrįstai buvo įvertintas pagal faktinę situaciją. Nepaisant to, kad, kaip nurodo apeliantas, sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo metu pagal galiojusį teisinį reglamentavimą paskirties keitimas teisiškai buvo negalimas, nes tai nebuvo numatyta teritorinio planavimo dokumentuose (Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas buvo patvirtintas tik 2009-01-29, Kauno LEZ teritorijos specialusis planas – 2009-09-17, o jų nepatvirtinus, pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 6 d., atsakovė negalėjo rengti žemės sklypo detaliojo plano), Kauno LEZ įstatymas buvo priimtas 1996 m. spalio 22 d., įstatymo priedu buvo Kauno LEZ teritorijos ribų schema, 1999 m. gruodžio 2 d. įstatymas pakeistas, teritorijos ribas pakoreguojant, 2006 m. birželio 14 d. nutarimu LR Vyriausybė patvirtino galiojančios Kauno LEZ teritorijos ribas, tad akivaizdu, kad esant aiškiai koncepcijai, jog žemės sklypas patenka į Kauno LEZ teritoriją, tikėtina, jog jis bus paimtas visuomenės poreikiams, jo paskirtis bus pakeista ir jis bus pradėtas naudoti tuo tikslu, kuriuo buvo paimtas. Todėl negalima sutikti su apelianto argumentu, kad iki sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams paskirties keitimo perspektyva buvo absoliučiai iliuzinė. Teisėjų kolegijos nuomone, teismo ekspertų pateikti atsakymai, kokios buvo žemės sklypo vertės 2008-02-05, 2008-09-28 ir 2008-12-01, kuomet paskirties keisti nebuvo galima, žemės sklypo vertę nustatant palyginamuoju metodu, lyginamaisiais objektais pasirinkus žemės sklypus, kurių paskirtis analogiška, pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo vertinti kaip parodantys realią rinkos vertę ir kartu pagrindžiantys teisingo atlyginimo dydį.

32Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo dėl dar vienos ekspertizės paskyrimo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi teismų ekspertų I. K., K. J. ir D. M. turto ekspertizės aktu ir jame nurodytomis ginčo turto rinkos vertėmis, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai šių ekspertų išvadų pagrįstumo nepaneigė.

33Dėl momento, su kuriuo sietinas teisingo atlyginimo dydis

34Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai kaip faktinį žemės nusavinimo momentą, su kuriuo sietinas teisingo atlyginimo dydis, nurodė apskrities viršininko įsakymo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams priėmimo datą, t.y. 2008 m. vasario 5 d. Apelianto manymu, faktiniu nusavinimo momentu reiktų laikyti dalinio teismo sprendimo įsigaliojimo datą, t.y. 2008 m. rugsėjo 28 d. nes apskrities viršininko įsakymas pats savaime nesukėlė teisinių pasekmių.

35Pagal ginčo teisinių santykių metu galiojusį teisinį reglamentavimą (Žemės įstatymo 46, 47 str.), jeigu, apskrities viršininkui priėmus įsakymą paimti žemę visuomenės poreikiams, institucija ir žemės sklypo savininkas nesudaro sutarties dėl nuostolių, patirtų dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, atlyginimo sąlygų ir terminų (savininkui atsisakius tokią sutartį pasirašyti), laikoma, kad tarp žemės paėmimu suinteresuotos institucijos ir žemės savininko yra ginčas ir institucija, pateikusi prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, turi kreiptis į teismą, kuris sprendžia sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo, atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo ir kitus klausimus. Teismas, nusprendęs, kad sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams priimtas teisėtai ir tuo klausimu priėmęs dalinį sprendimą, tokiu sprendimu gali leisti žemės paėmimu suinteresuotai institucijai iki ginčo dėl atlyginimo išsprendimo pervesti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytą pinigų sumą į savininko sąskaitą ir įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu bei pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams. Iki dalinio teismo sprendimo įsiteisėjimo momento valstybės vardu paimamo turto registruoti negalima, o Nekilnojamojo turto registre būna registruota tik žyma, kad priimtas sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams. Tad žemės sklypo savininkui sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams tol, kol, esant ginčui, sprendimo teisėtumas nėra patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, sukelia tik tokias pačias pasekmes kaip ir sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, t.y. savininkas neturi teisės žemės perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat pertvarkyti (padalyti, atidalyti, sujungti, atlikti perdalijimą) šį žemės sklypą. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, laikytina, kad tik įsiteisėjus daliniam teismo sprendimui, kuriuo žemės paėmimu suinteresuotai institucijai suteikiama teisė žemės sklypą įregistruoti valstybės vardu, savininkas netenka nuosavybės teisės į šį sklypą. Aplinkybė, ar suinteresuota institucija žemės sklypą įregistruos iš karto po dalinio sprendimo įsiteisėjimo, ar praėjus tam tikram laikui, šiuo atveju esminės reikšmės neturi, nes savininkui teisines pasekmes sukelia būtent dalinio teismo sprendimo įsiteisėjimas. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-959/2002, kuria remiasi tiek apeliantas, tiek atsakovė, nepateiktas detalus išaiškinimas, kokį konkrečiai momentą reiktų laikyti faktiniu nusavinimo momentu, iš nutartyje pateiktos pozicijos, kad toje byloje „teisingo atlyginimo dydis turi būti siejamas su faktinio nusavinimo momentu, t.y. su faktiniu turto- patalpų paėmimu ir nugriovimu, <...>, nusavinamo turto vertės padidėjimo rizika laikotarpyje nuo sprendimo dėl nusavinimo priėmimo iki faktinio šio turto paėmimo visuomenės poreikiams, šiuo atveju tenka būtent savivaldybei“, darytina išvada, kad ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendimo paimti nuosavybę visuomenės poreikiams priėmimo data nelaikytina faktiniu nusavinimo momentu.

36Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, atsakovei priteistos kompensacijos dydį siejant su faktiniu nusavinimo momentu, t.y. bylos dalinio teismo sprendimo įsiteisėjimo data (2008 m. rugsėjo 28 d.) ir šiai datai teismo ekspertų I. K., K. J. ir D. M. ekspertizės akte nurodyta nusavinto turto verte – 168 000 Lt. Įvertinus Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. daliniu sprendimu atsakovei išmokėtą 75 000 Lt sumą, atsakovei išmokėtinos piniginės kompensacijos dydis sudaro 93 000 Lt (168 000 Lt – 75 000 Lt = 93 000 Lt).

37Dėl asmens, iš kurio paimama nuosavybė, teisėtų lūkesčių įvertinimo, nustatant teisingą atlyginimo dydį

38Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad žemės sklypą, kuris buvo paimtas visuomenės poreikiams, atsakovė įgijo varžytynių metu už 1 500 Lt, t.y. už labai mažą, palyginus su jai išmokamos piniginės kompensacijos dydžiu, kainą, žinodama, kad šį žemės sklypą valstybė išpirks ir jį valdė tik kelis metus. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktuose įtvirtintas „teisingo“ atlyginimo principas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. rugsėjo 23 d. nutartyje yra išaiškinęs, kad nustatant teisingo atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams turtą dydį, reikia vadovautis nacionaliniuose įstatymuose numatyta atlyginimo tvarka ir faktinėmis bylos aplinkybėmis, nustatant teisingo atlyginimo dydį kiekvienu atveju būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp visuomenės ir privačių interesų, t.y. atlyginimo dydis nustatomas laikantis proporcingumo reikalavimų. Paimant turtą visuomenės poreikiams silpnesnioji šalis yra šio turto savininkas; įstatymas gina turto savininko, kaip silpnesniosios šalies, teises nuo nepagrįsto, neteisėto jo turto nusavinimo ir užtikrina teisingą atlyginimą savininkui už jo turto paėmimą; kilus abejonei dėl atlyginimo dydžio ir sąlygų, jos turėtų būti aiškinamos silpnesniosios ginčo šalies maudai, nebent būtų nustatyta, kad silpnesnioji šalis piktnaudžiavo savo teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-959/2002, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-159/2011). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė būtų piktnaudžiavusi savo teisėmis. Teisingas atlyginimas iš esmės reiškia tai, kad už gautą piniginę kompensacija asmuo, iš kurio visuomenės poreikiams buvo paimtas turtas, galėtų įsigyti lygiavertį turtą. Todėl diferencijavimas asmenų, iš kurių paimta nuosavybė, priklausomai nuo jų įsigyto turto būdo, kainos, valdyto laikotarpio, nesant įstatyme įtvirtintų aiškių tokiai diferenciacijai kriterijų ir ribų, teisėjų kolegijos manymu, nebūtų pagrįstas.

39Dėl palūkanų nuo teismo nustatytos piniginės kompensacijos priteisimo atsakovei

40Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo papildyti teismo sprendimą, priteisiant jai 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo, nurodydama, kad CK 6.210 straipsnis įpareigoja teismą šias palūkanas priteisti. Šis atsakovės prašymas atmestinas. Visų pirma, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis prašymas negali būti tenkinamas, nes atsakovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jį pareiškė tik baigiamosiose kalbose (be to, atsakovė apeliacinio skundo nėra padavusi, o būtent apeliaciniame skunde, o ne atsiliepime į jį turėtų būti išdėstytas toks reikalavimas), o antra, kaip teisingai pažymėjo Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gegužės 17 d. nutartyje iš esmės analogiškoje civilinėje byloje Nr. 2A-220/2012, turto paėmimą visuomenės poreikiams reglamentuojantys specialūs teisės aktai nenumato valstybei pareigos mokėti procesines palūkanas. Be to, ginčo santykiai – žemės paėmimas visuomenės poreikiams priskirtini viešajai teisei, todėl dėl jų specifikos taikyti jiems privatinius santykius reglamentuojančias teisės normas nėra pagrindo. Nagrinėjamuoju atveju pati valstybę atstovaujanti institucija kreipėsi į teismą tikslu nustatyti teisingos kompensacijos dydį, o teigti, kad nagrinėjamuoju atveju valstybė yra praleidusi tam tikrų prievolių įvykdymo terminą, kol tiksliai nenustatyta pati prievolės apimtis, nėra pagrindo. Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina taip pat ir į tai, kad prievolė neginčijamoje apimtyje (kaip nustatyta Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. daliniu sprendimu) yra įvykdyta.

41Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

42CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliantas LR Ūkio ministerija prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektais, apeliaciniame skunde pareikštu prašymu paskirti byloje ekspertizę, didele ginčo suma, kurią iš valstybės biudžeto gali reikėti sumokėti už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą. Teisėjų kolegijos nuomone, šis prašymas netenkinamas, kadangi bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės pagrįstos pateiktais įrodymais, byloje dalyvaujantys asmenys procesiniuose dokumentuose išdėstė savo motyvuotus ir išsamius argumentus. Pažymėtina, kad dalyvaujančio byloje asmens motyvuotas prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.).

43Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

44Pakeisti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

45„Nustatyti, kad atlyginimo atsakovei A. S. (asmens kodas ( - ) už paimtą visuomenės poreikiams 0,3000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )) dydis yra 168 000 Lt (vienas šimtas šešiasdešimt aštuoni tūkstančiai litų).

46Nustatyti, kad su atsakove A. S. atsiskaitoma 93 000 Lt (devyniasdešimt trijų tūkstančių litų) pinigine kompensacija.

47Atsakovės A. S. prašymą priteisti penkių procentų metines palūkanas atmesti“.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Kauno apskrities viršininkas 2008 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-81, 2008 m.... 4. Dalinis sprendimas įsiteisėjo 2008-09-28. Valstybės nuosavybės teisė į... 5. Priėmus dalinį sprendimą, byloje sprendžiamas kompensacijos dydžio už... 6. Ieškovas - Kauno apskrities viršininko administracija, kurios teisių... 7. Atsakovė A. S. nesutiko su nustatyta 75 000 Lt žemės sklypo verte, teigdama,... 8. Kilus ginčui dėl ekspertizės išvados, teismas 2009-04-21 paskyrė... 9. Tretysis asmuo Kauno LEZ valdymo UAB pateikė turto vertintojo T. M. vertinimo... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 31 d. sprendimu nusprendė: 1)... 12. Teismas, vertindamas byloje esančius šešis vienos rūšies įrodymus –... 13. Teismas sprendė, kad teisingo atlyginimo dydis turi būti siejamas su faktinio... 14. Teismas atmetė atsakovės prašymą priteisti 5 procentų metines palūkanas... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 16. Apeliaciniu skundu ieškovas LR Ūkio ministerija prašo panaikinti Kauno... 17. Lietuvos apeliaciniame teisme 2012 m. rugpjūčio 1 d. gautas apelianto... 18. Trečiasis asmuo Kauno LEZ valdymo UAB pareiškimu prisideda prie apeliacinio... 19. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė A. S. prašo apeliacinį skundą... 21. 2012 m. liepos 27 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovės... 22. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 24. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 25. Byloje sprendžiamas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės... 26. Dėl ekspertizės kaip įrodymo turto vertei nustatyti vertinimo... 27. Apeliantas prašo paskirti ginčo turto – paimto visuomenės poreikiams... 28. Turto paėmimo visuomenės poreikiams bei atlyginimo už jį tvarkos... 29. Kadangi turto vertei nustatyti reikalingos specialios žinios, į bylą... 30. Apelianto teigimu, lyginamaisiais sandoriais naudojant ir tuos sandorius, kurie... 31. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad ekspertų grupės pateiktu... 32. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, nėra pagrindo tenkinti apelianto... 33. Dėl momento, su kuriuo sietinas teisingo atlyginimo dydis... 34. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai kaip faktinį žemės nusavinimo... 35. Pagal ginčo teisinių santykių metu galiojusį teisinį reglamentavimą... 36. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas,... 37. Dėl asmens, iš kurio paimama nuosavybė, teisėtų lūkesčių įvertinimo,... 38. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad... 39. Dėl palūkanų nuo teismo nustatytos piniginės kompensacijos priteisimo... 40. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo papildyti teismo... 41. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 42. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 43. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 44. Pakeisti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimą ir jo... 45. „Nustatyti, kad atlyginimo atsakovei A. S. (asmens kodas ( - ) už paimtą... 46. Nustatyti, kad su atsakove A. S. atsiskaitoma 93 000 Lt (devyniasdešimt trijų... 47. Atsakovės A. S. prašymą priteisti penkių procentų metines palūkanas...