Byla 2A-21/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus, Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo, kuriuo išspręstas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus klausimas, civilinėje byloje Nr. 2-1379-343/2010 pagal ieškovo Kauno apskrities viršininko administracijos (procesinis teisių perėmėjas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, o šiuo metu – Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija) ieškinį atsakovui A. M. (trečiasis asmuo - Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždaroji akcinė bendrovė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimų paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo, atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo, o taip pat A. M. ieškinį atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai (trečiasis asmuo - Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždaroji akcinė bendrovė) dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams pripažinimo neteisėtu.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Kauno apskrities viršininko administracija kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė pripažinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. V-75 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno r.)“ bei jį keitusį 2008 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. V-115 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. V-75 pakeitimo“, kuriuo nuspręsta paimti iš A. M. visuomenės poreikiams 1,47 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ), teisėtu ir šioje dalyje priimti dalinį sprendimą leidžiant po jo įsiteisėjimo pervesti 367 500 Lt į atsakovo A. M. nurodytą sąskaitą, įregistruoti paimamą žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti jį naudoti Kauno laisvosios ekonominės zonos tikslams. Be to, ieškovas prašė nustatyti už paimtą visuomenės poreikiams 1,4700 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą iš atsakovo A. M. 367 500 Lt atlyginimo dydį. Nurodė, kad Kauno apskrities viršininkas nustatė, jog už paimtą žemės sklypą bus atlyginta pinigais bei nurodė sumą - 367 500 Lt. Tokią savo išvadą pagrindė VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus 2007 m. sausio 8 d. turto įvertinimo ataskaita Nr. SG-5-2.

5A. M. kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė: 1) panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. V-75 ir jį keitusį 2008 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. V-115; 2) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 02-05-14181 dalį, liečiančią A. M. žemės sklypą.

6Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 22 d. daliniu sprendimu šioje byloje pripažino Kauno apskrities viršininko 2008 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. V-75 “Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno r.)” bei jį keitusį 2008 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. V- 115 “Dėl Kauno apskrities viršininko 2008 01 31 įsakymo Nr. V- 75 pakeitimo”, pagal kuriuos nuspręsta paimti iš A. M. visuomenės poreikiams 1,4700 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ), teisėtais, o taip pat leido Kauno apskrities viršininko administracijai iki ginčo dėl atlyginimo išsprendimo pervesti Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. sausio 31 d. įsakyme nurodytą 367 500 Lt atlyginimą už paimamą žemės sklypą į A. M. sąskaitą bei įregistruoti paimtą 1,4700 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ) Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu, bei pradėti šį žemės sklypą naudoti Kauno laisvosios ekonominės zonos tikslams. Be to, minėtu daliniu sprendimu byla dalyje pagal A. M. ieškinį dėl Kauno apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 02-05-14181 dalies, liečiančios A. M. žemės sklypą, bei dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. V-75 ir 2008 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. V-115 pripažinimo neteisėtais / panaikinimo nutraukta.

7Byloje kilo ginčas dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams iš A. M. paimtą 1,47 ha žemės sklypą nustatymo.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimu nustatyta, kad atlyginimo atsakovui A. M. už paimtą visuomenės poreikiams 1,4700 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ), dydis yra 1 500 000 Lt, o su atsakovu A. M. atsiskaitoma 1 132 500 Lt pinigine kompensacija.

10Teismas nurodė, kad byloje surinkta grupė vienos rūšies įrodymų – asmenų, turinčių specialių žinių, nustatant turto vertę, išvadų, tačiau tik dvi išvados yra gautos CPK nustatyta tvarka, t. y. teismui paskyrus atitinkamas ekspertizes. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nustatant ginčo turto rinkos vertę, yra pagrindas vadovautis ekspertizės aktu, kurį parengė ekspertų grupė, kadangi tai yra paskutinė ekspertizė, atlikta šioje byloje, ekspertizės atlikimo metu buvo vadovautasi anksčiau atlikta ekspertize, turto vertinimo ataskaitomis, ekspertizę atlikę asmenys, teikdami paaiškinimus pašalino kilusias abejones dėl ekspertizės akto, ekspertizę atliko asmenys, turintys reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti ir įspėti dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už žinomai melagingos išvados davimą, ekspertizę atliko trijų asmenų grupė. Vertindamas minėtą ekspertizės aktą teismas sprendė, kad ekspertai pagrįstai taikė lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodą, išsamiai tyrė ir vertino sandorius, sudarytus dėl analogiško turto. Pažymėjo, kad į lyginamųjų pavyzdžių sąrašą nebuvo įtrauktas nei vienas sandoris dėl komercinės paskirties žemės pardavimo, ekspertizės akte nurodyti palyginamieji sandoriai teismui nekelia abejonių tiek dėl turto lokalizacijos, tiek dėl tikslinės naudojimo paskirties, kadangi buvo analizuojami žemės perleidimo sandoriai sudaryti toje pačioje vietovėje bei ieškovo vykdomų procedūrų visuomenės poreikiams paėmimo vykdymo metu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad teisingo atlyginimo dydis turi būti siejamas su faktinio nusavinimo momentu, t.y. su įsakymo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo momentu, t. y. 2008 m. sausio 31 d., o tokią išvadą teismas motyvavo tuo, kad priimant įsakymą dėl žemės nusavinimo visuomenės tikslams, institucija, priimanti tokį įsakymą privalo nustatyti kompensacijos dydį, o asmuo, priimantis sprendimą dėl turto nusavinimo, negali žinoti, kada bus kreiptasi į teismą, kada teismas išnagrinės bylą, bus skundžiamas ar ne teismo procesinis dokumentas ir pan. Nustatant išmokamos kompensacijos dydį, įvertino, kad 2009 m. gegužės 22 d. dalinio sprendimo pagrindu atsakovui išmokėta 367 500 Lt suma. Pagal ekspertų komisijos išvadą ginčo žemės sklypo vertė 2008 m. sausio 31 d. buvo 1 500 000 Lt, todėl teismas sprendė, kad ši suma nustatytina kaip teisinga kompensacija už paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12Apeliaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 . gruodžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Be to, prašo paskirti ekspertizę, užduodant ekspertams klausimą, kokia 1,47 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ), rinkos vertė 2008 m. sausio 31 d., 2009 m. birželio 23 d. ir 2009 m. liepos 29 d., atsižvelgiant į aplinkybę, kad jo esama žemės ūkio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis negali būti pakeista į kitą naudojimo paskirtį. Nurodo šiuos argumentus:

131. Sprendimu nustatant žemės sklypo rinkos kainą nepagrįstai neatsižvelgta į aplinkybę, jog žemės sklypo paskirties negalima keisti (Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas buvo patvirtintas 2009 m. sausio 29 d., o Kauno LEZ teritorijos specialusis planas – 2009 m. rugsėjo 17 d.), o pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalį paimamo žemės sklypo vertė turi būti apskaičiuojama pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, nustatytą iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams). Be to, galimybė keisti vertinamo žemės sklypo naudojimo paskirtį taip pat buvo apribota Kauno apskrities viršininko 2004 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 02-05-8162 ir šis apribojimas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas jau nuo 2004 m. spalio 15 d. Tuo tarpu galimybės keisti tikslinę žemės naudojimo paskirtį apribojimas, į kurį nei ekspertai, nei teismas neatsižvelgė, turi aiškios įtakos nustatant paimtos žemės vertę.

142. Teismas nepagrįstai vadovavosi ekspertų I. K., A. T., P. Č. parengtu ekspertizės aktu, nes žemės sklypo vertė nustatyta pažeidžiant Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalį (nebuvo atsižvelgta, jog nėra jokių galimybių pakeisti tikslinę žemės naudojimo paskirtį į kitą iki sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams paėmimo dienos, o teismo posėdžio metu apklausti du iš trijų ekspertizę atlikusių ekspertų patvirtino, kad tokiu atveju žemės sklypo vertė būtų kitokia), o taip pat netinkamai parinkti lyginamieji objektai (parinktų lyginamųjų objektų vieno sąlyginio aro kaina svyruoja nuo „2319 iki 14 000 Lt“). Lietuvos turto vertintojų asociacija pateiktame rašte Nr. 01-03/36 pažymėjo, kad praktika, kai vertinant paimamus visuomenės poreikiams sklypus, yra taikoma maksimalaus ir geriausio panaudojimo analizė, neatitinka įstatyminio reglamentavimo, o iš UAB „Resolution valuations“ žemės sklypo pažymos (parengtos atsižvelgiant, kad vertinamo žemės sklypo paskirtis negali būti keičiama) aišku, kad ginčo žemės sklypo 1 aro rinkos vertė 2009 m. birželio 23 d., 2009 m. liepos 9 d. galėjo būti nuo 3000 iki 4000 Lt.

153. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė momentą, nuo kurio turi būti nustatomos žemės sklypų vertės, nes įsakymo priėmimo faktas pats savaime nei atsakovui, nei valstybei nesukėlė jokių teisinių pasekmių (iki pat dalinio sprendimo įsiteisėjimo atsakovas galėjo toliau naudotis žemės sklypu). Ieškovo nuomone, faktinis turto nusavinimas de jure įvyksta tuomet, kai valstybė įgyja visas objektyvias galimybes turtą įregistruoti valstybės vardu, t. y. kai įsiteisėja dalinis sprendimas, o de fakto – kai toks sprendimas realiai įvykdomas. Tokiu būdu būtent dalinio sprendimo įsiteisėjimo data (2009 m. birželio 23 d.) nagrinėjamu atveju turėtų būti laikoma faktiniu turto nusavinimo momentu, nes būtent tik po dalinio sprendimo priėmimo išimtinai tik nuo valstybės veiksmų priklauso, kada nuosavybės teisė į žemės sklypą bus įregistruota valstybės vadu.

164. Teisingas atlyginimas už paimtą žemės sklypą reiškia teisingumą ne tik asmens, kurio nuosavybė paimama, bet ir valstybės, siekiančios įgyvendinti svarbius visuomenės poreikius, atžvilgiu. Be to, atsižvelgtina į tai, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą atsakovui Kauno apskrities viršininko 2000 m. balandžio 11 d. sprendimu buvo atkurtos ne pagal faktą (natūroje turėtoje vietoje), o neatlygintinai pasiūlant kitoje vietoje (ekvivalentine natūra) bei aiškiai nurodant, kad siūlomas žemės sklypas patenka į Kauno LEZ teritoriją (teisės aktuose taip pat buvo apibrėžtos Kauno LEZ teritorijos ribos). Tokiu būdu atsakovas nuo pat pradžių žinojo / turėjo žinoti, kad ginčo žemės sklypui taikomi specialūs reikalavimai ir apribojimai, dėl kurių atsakovas negalėjo turėti nepagrįstų lūkesčių, jog atlyginimas už žemės sklypą bus nustatytas neatsižvelgiant į Kauno LEZ specifinį statusą ir jam taikomus apribojimus.

175. Ekspertizės akte, kuriuo sprendime rėmėsi teismas, o taip pat ankstesnėje ekspertizėje žemės sklypo vertė buvo nustatyta pažeidžiant Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalies reikalavimą, todėl neskiriant naujos ekspertizės neįmanoma nustatyti teisingo atlyginimo už paimamą žemės sklypą dydžio.

18Trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB prisidėjimu prie apeliacinio skundo sutinka su jo argumentais ir prašo tenkinti apeliacinio skundo reikalavimus, įskaitant ir prašymą skirti ekspertizę.

19Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. M. prašo apeliacinį procesą, pradėtą pagal Ūkio ministerijos apeliacinį skundą, nutraukti, o priešingu atveju – apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliacinį skundą padavė asmuo, neturintis teisės jo paduoti (CPK 305 str., 315 str. 2 d. 2 p., 5 d.). Kauno apskrities viršininko administracijos 2004 m. spalio 6 d. įsakyme neteisėtai ir nepagrįstai konstatuota, jog nėra galimybės sudaryti sutarčių dėl valstybinės žemės mainų, kas konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-7-865/2005). Ieškovas ilgą laiką vengė atsiskaityti su atsakovu ir visais įmanomais būdais vilkino procesą byloje. Tuo tarpu ekspertai 2010 m. lapkričio 5 d. vykusiame teismo posėdyje patvirtino savo duotą pakartotinės ir papildomos ekspertizės išvadą, o taip pat nurodė, kad ta išvada duota naudojant lyginamosios vertės metodą, kaip to ir reikalauja Žemės įstatymo 47 straipsnio nuostatos. Žemės sklypo savininkas iki priimto sprendimo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrįstai galėjo tikėtis savo turimame žemės sklype įkurti ūkininko sodybą, o tam nereikia keisti žemės sklypo naudojimo paskirties. Atsakovo nuomone, paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo vertę gali nustatyti tik specialistai, kurių išvadomis ir vadovavosi pirmosios instancijos teismas.

20Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba sutinka su ieškovo apeliaciniu skundu ir prašo jį tenkinti.

21Trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad pagal 2012 m. sausio 11 d. UAB „Resolution valuators“ turto vertinimo ataskaitą ginčo žemės sklypo vertė 2009 m. birželio 23 d. buvo 380 000 Lt, o 2009 m. liepos 29 . – 375 00 Lt, kas dar kartą patvirtina, jog nagrinėjamu atveju yra būtina skirti pakartotinę rinkos vertės nustatymo ekspertizę įvertinant aplinkybę, jog žemės sklypo tikslinė žemės ūkio naudojimo paskirtis negali būti pakeista į kitą naudojimo paskirtį.

22IV. Apeliacinio teismo argumentai

23Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

24Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. M. nurodo, kad Ūkio ministerija apskritai neturėjo teisės teikti apeliacinio skundo (CPK 315 str. 2 d. 2 p.), tačiau pažymėtina, kad Ūkio ministerijos, kaip Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, procesinių teisių perėmimo pagrindas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 1 d. nutarimas Nr. 1708 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 1013 ,,Dėl tarptautinio konkurso Kauno laisvosios ekonominės zonos geriausiam verslo planui ir zonos statusui parengti bei steigėjų grupei parinkti komisijos sprendimo patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo nustatyta, kad Ūkio ministerija yra Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje esančios žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija ir teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimus dėl šioje zonoje esančios privačios žemės įsisavinimo. Tokiu būdu Ūkio ministerija nagrinėjamoje byloje yra dalyvaujantis byloje asmuo (ieškovas), turintis teisę paduoti apeliacinį skundą (CPK 305 str.).

25Vadovaujantis CPK 322 straipsniu dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju tokį prašymą dar 2012 m. balandžio 30 d. pateikė ieškovas Ūkio ministerija (4 t. 102 – 103 b. l.), o prašymas iš esmės buvo grindžiamas byloje pareikštu prašymu skirti ekspertizę, tačiau prašymas dėl ekspertizės skyrimo buvo patenkintas (4 t., 162 – 166 b. l.). Be to, atnaujinus bylos nagrinėjimą po ekspertizės atlikimo (4 t. 237 b. l.), bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka prašė ir atsakovas A. M., kuris tokį savo prašymą motyvavo tiek ekspertizės, atliktos vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį, akto, tiek atskirų ekspertų išvadų prieštaringumu. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiu atveju kiekvienas iš ekspertų pačiame ekspertizės akte išdėstė argumentus, pagrindžiančius jų atskirąsias nuomones dėl ginčo žemės sklypo vertės (ekspertizės akto 54 – 57 lapai), o teigti, kad atliktos ekspertizės aktas konkrečiu atveju neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio ar kitų teisės aktų, kuriais vadovavosi ekspertai (ekspertizės akto 6 - 7 lapai), nėra pagrindo. Tuo tarpu atsakovo 2013 m. spalio 29 d. pareiškime išdėstytos abejonės (dėl tyrimo metodo taikymo technologijų ir modelių nepateikimo, sandorių kiekio vertinimo ir pan.), teisėjų kolegijos nuomone, iš esmės susiję su dar ankstesniu atsakovo prašymu apskritai neskirti ekspertizės (4 t. 144 – 154 b. l.), tačiau nepaneigia ir neduoda pagrindo abejoti ekspertizės akto tinkamumu (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str.). Tokiu būdu, teisėjų kolegijos nuomone, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra būtina ir ji nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

26Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Nagrinėjamu atveju skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.) nenustatyta.

27Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atlyginimo dydis turi būti siejamas su faktinio nusavinimo momentu, t. y. su įsakymo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo momentu (konkrečiu atveju – 2008 m. sausio 31 d.), tačiau sutikti su tokia išvada negalima, nes tik išsprendus ginčą teisme dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumo ir tik įsiteisėjus šiuo atžvilgiu teismo priimtam sprendimui, buvęs turto savininkas netenka nuosavybės teisių į visuomenės poreikiams paimtą žemę bei praranda teisę juo disponuoti bei naudotis, todėl kompensacijos už paimamą žemę dydis konkrečiu atveju sietinas būtent su dalinio sprendimo įsiteisėjimo data, t. y. 2008 m. birželio 23 d. (1 t. 147 – 149 b. l.; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-220/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-745/2012). Tiesa, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-601/2012) konstatuota, kad visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatoma sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną, tačiau pažymėtina, kad minėtoje byloje ginčo žemės sklypų vertė galutinai nustatyta būtent dalinio sprendimo, kuriuo patvirtintas įsakymų paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumas, įsiteisėjimo dienai. Be to, tai, kad visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertė pagrįstai nustatyta teismo dalinio sprendimo įsiteisėjimo dienai, patvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2013. Tokiu būdu konkrečiu atveju 1,47 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ), vertė nustatytina būtent Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. dalinio sprendimo įsiteisėjimo dienai, t. y. 2009 m. birželio 23 d.

28Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo aišku, kad teismas, nustatydamas atsakovui priklausiusio žemės sklypo vertę, vadovavosi komisinės teismo ekspertizės aktu (3 t. 61 – 97 b. l), kuriame nurodyta, kad 1,47 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ), vertė 2009 m. birželio 23 d. buvo 1 114 000 Lt (3 t. 96 b. l.). Tačiau pažymėtina, kad, kaip nurodyta jau Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartyje dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo (4 t. 162 – 166 b. l.), atliekant minėtą ekspertizę nepagrįstai vertinti Kauno laisvosios ekonominės zonos, į kurią patenka ginčo žemės sklypas, privalumai, nes jie susiję išimtinai su valstybės įgyvendinamu projektu. Tuo tarpu jau Kauno apskrities viršininko 2000 m. balandžio 11 d. sprendime dėl nuosavybės teisių atkūrimo (1 t. 71 b. l.), kurio vienas egzempliorius buvo įteiktas A. M., buvo nurodyta, kad žemė yra 1999 m. gruodžio 2 d, įstatymu Nr. VIII-1457 patvirtintoje Kauno LEZ teritorijoje. Atitinkamai pagal Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 109-2474) 3 straipsnio 2 dalį zonos teritorija išnuomojama zonos valdymo bendrovei Žemės nuomos įstatymo nustatyta tvarka, o pagal Žemės nuomos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 32-855) 2 straipsnį žemės nuomos objektas yra valstybinės žemės sklypas, todėl atsakovas nuo pat sprendimo dėl nuosavybės atkūrimo priėmimo (2000 m. balandžio 11 d.) turėjo suprasti, jog ginčo žemės sklypas bus paimtas visuomenės poreikiams ir negalėjo turėti nepagrįstų lūkesčių pats keisti žemės paskirtį, kurti ūkininko sodybą ar pan. (Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 59-1462) 3 str. 1 d.; Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 109-2474) 5 str.). Atitinkamai atlikus Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi paskirtą ekspertizę, nustatyta ginčo žemės sklypo vertė 2009 m. birželio 23 d., atsižvelgiant į aplinkybę, kad jo esama žemės ūkio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis negali būti pakeista į kitą naudojimo paskirtį (į tokią sąlygą nustatant ginčo žemės sklypų vertę buvo atsižvelgta Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėjant civilines bylas Nr. 2A-220/2020, 2A-745/2012, kuriose priimti sprendimai buvo palikti nepakeisti jau anksčiau minėtomis galutinėmis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. (civilinė byla Nr. 3K-3-601/2012) ir 2013 m. balandžio 26 d. (civilinė byla Nr. 3K-3-249/2013) nutartimis), nes būtent su tokia sąlyga nustatyta žemės sklypo vertė, įvertinant atsakovo žinojimą nuo pat žemės atkūrimo proceso pradžios apie planuojamą žemės paėmimą visuomenės poreikiams, konkrečiu atveju atitinka Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalies nuostatas (p. Atitinkamai darant išvadą, kad Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl visuomenės poreikiams paimamos žemės rinkos vertės nustatymo nagrinėjamu atveju atitinka žemės sklypo rinkos vertė dalinio sprendimo įsiteisėjimo dienai (2009 m. birželio 23 d.), darant prielaidą, kad vertinamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis (žemės ūkio) negali būti pakeista į kitą naudojimo paskirtį, teigti, kaip tai bandė daryti atsakovas pareiškimu dėl ekspertizės klausimų patikslinimo, jog ekspertai turėtų nustatyti žemės sklypo vertę Kauno apskrities viršininko 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. V-75 dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams priėmimo dienai ir nedarant jokių prielaidų (4 t. 182 – 185 b. l.), nėra pagrindo. Atitinkamai nėra pagrindo tenkinti minėto atsakovo prašymo dėl ekspertizės klausimo patikslinimo (4 t., 185 b. l.).

29Pažymėtina, kad, kaip yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarime (byla Nr. 6/2010), Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija negarantuoja teisės į visišką kompensaciją už nusavintą turtą, o atlyginimas gali būti gerokai mažesnis nei šio turto rinkos vertė, nes žemės vertės padidėjimą gali lemti veiksniai (infrastruktūros plėtra ir pan.), prie kurių jos savininkas niekaip neprisidėjo.

30Visų trijų ekspertų nuomonės dėl ginčo žemės sklypo vertės 2009 m. birželio 23 d. (ekspertizės akto 3 – 5 lapai) išsiskyrė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad, kaip pripažino patys ekspertai (ekspertizės akto 55 – 56 b. l.), minėtu laiku rinka buvo sunkiai prognozuojama, pasižymėjo dideliais kainų skirtumais (kainų sklaida labai didelė), teisėjų kolegijos nuomone, objektyviausiai ginčo žemės sklypo rinkos vertę atspindi visų trijų ekspertų nustatytas rinkos kainų minėtai datai vidurkis, kuris yra 761 000 Lt (735 000 + 663 000 + 885 000 / 3). Tuo tarpu atsižvelgiant į tai, kad 367 500 Lt suma atsakovui jau yra sumokėta, pastarajam papildomai turi būti sumokėta 393 500 Lt (761 000 – 367 500).

31Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimas keistinas, sumažinant atsakovui priklausiusio ir visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo vertę iki 761 000 Lt, o atsakovui papildomai išmokėtinos kompensacijos dydį – iki 393 500 Lt.

32Ieškovas yra žemės paėmimu suinteresuota institucija, kuri yra suinteresuota teisingu visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertės nustatymu (Žemės įstatymo Žin., 2004, Nr. 28-868) 46 str., 47 str. 3 d.), nustatyta ginčo žemės sklypo vertė bet kokiu atveju viršija nustatytą Kauno apskrities viršininko 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V-75, o trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB veikia ieškovo pusėje, šio trečiojo asmens išlaidos, susijusios su pakartotinės ekspertizės skyrimu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovo nepriteistinos, o pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nekeistinas (CPK 93 str. 4, 5 d.), tačiau patikslintinas atsakovui bylinėjimosi išlaidas priteisiant ne iš valstybės, o iš ją atstovaujančios institucijos, t. y. ieškovo.

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

34Pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

35„Nustatyti, kad atlyginimo atsakovui A. M. (a. k. ( - ) už paimtą visuomenės poreikiams 1,47 ha žemės sklypą, esantį ( - ) dydis yra 761 000 Lt (septyni šimtai šešiasdešimt vienas tūkstantis litų).

36Nustatyti, kad su atsakovu A. M. atsiskaitoma 393 500 Lt (trijų šimtų devyniasdešimt trijų tūkstančių penkių šimtų litų) pinigine kompensacija.

37Priteisti atsakovui A. M. iš ieškovo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 3 570 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt litų) teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti“.