Byla 2A-220/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. M. bei J. M. ir ieškovo Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimo, kuriuo išspręstas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus klausimas, civilinėje byloje Nr. 2-222-555/2010 pagal ieškovo Kauno apskrities viršininko administracijos (procesinis teisių perėmėjas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, o šiuo metu – Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija) ieškinį atsakovams J. M., J. M. (tretieji asmenys: Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždaroji akcine bendrovė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimų paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo, atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Kauno apskrities viršininko administracija kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė pripažinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 20 d. įsakymus, kuriais nuspręsta paimti iš J. M. ir J. M. visuomenės poreikiams 0,9131 ha, 1,3961 ha ir 0,14 ha žemės sklypus, esančius( - ), teisėtais ir po sprendimo šioje apimtyje įsiteisėjimo leisti pervesti atsakovams J. M. ir J. M. minėtuose Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 20 d. įsakymuose nurodytas kompensacijas už paimamus žemės sklypus su sodiniais, leisti įregistruoti paimtus žemės sklypus valstybės vardu bei pradėti juos naudoti Kauno laisvosios ekonominės zonos tikslams. Dėl minėtų reikalavimų prašė priimti dalinį sprendimą.

5Kauno apygardos teismas 2008 m. spalio 30 d. daliniu sprendimu, įsiteisėjusiu 2008 m. lapkričio 29 d., ieškinį dėl aukščiau nurodytų reikalavimų tenkino.

6Be to, ieškiniu buvo prašoma:

7- nustatyti atlyginimo atsakovei J. M. už visuomenės poreikiams paimtą 0,9131 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ) ir žemės sklype esančius sodinius, dydį (pinigais) – 228 300 Lt už žemės sklypą ir 33 900 Lt už žemės sklype esančius sodinius;

8- nustatyti atlyginimo atsakovui J. M. už visuomenės poreikiams paimtą 1,3961 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ) ir žemės sklype esančius sodinius, dydį (pinigais) – 349 000 Lt už žemės sklypą ir 51400 Lt už žemės sklype esančius sodinius;

9- nustatyti atlyginimo atsakovui J. M., už visuomenės poreikiams paimtą 0,1400 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ) ir žemės sklype esančius sodinius, dydį (pinigais) - 35000 Lt už žemės sklypą ir 5300 Lt už žemės sklype esančius sodinius.

10Ieškovas nurodė, kad su atsakovais nepavyko suderinti atlyginimo už paimamus iš atsakovų žemės sklypus ir sodinius. Kauno apskrities viršininkas įsakymuose nurodytos sumos kompensacijoms nustatytos atsižvelgiant į VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus 2007 m. sausio 8 d. turto įvertinimo ataskaitą Nr. SG-5-2, 2008 m. vasario 8 d. turto įvertinimo ataskaitą, turto vertės nustatymo pažymas, kurios, ieškovo teigimu, atspindi visuomenės poreikiams paimamos nuosavybės vertę.

11Atsiliepimu į ieškinį atsakovai J. M. ir J. M. nesutiko su ieškovų siūlyta nustatyti visuomenės poreikiams paimamo turto verte, o taip pat prašė priteisti iš ieškovo penkių procentų metines palūkanas nuo teismo sprendimu nustatytos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12Byloje kilo ginčas dėl visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų su sodiniais vertės ir procesinių palūkanų priteisimo.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nustatė atlyginimo atsakovei J. M. už paimamą visuomenės poreikiams 0,9131 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ) ir jame esančius sodinius dydis yra 805 000 Lt, su atsakove J. M. atsiskaitoma 542 800 Lt pinigine kompensacija, pervedant ją per vieną mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; atlyginimo atsakovui J. M. už paimamą visuomenės poreikiams 1,3961 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ) dydis yra 1 232 000 Lt, su atsakovu J. M. atsiskaitoma 831 600 Lt pinigine kompensacija, pervedant ją per vieną mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; atlyginimo dydis atsakovui J. M. už paimamą visuomenės poreikiams 0,1400 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ), ir jame esančius sodinius dydis yra 106 000 Lt, su atsakovu J. M. atsiskaitoma 65 700 Lt kompensacija, pervedant ją per vieną mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

15Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pateikti keturi įrodymai dėl visuomenės poreikiams paimto turto vertės – tai ieškovo, atliekant žemės visuomenės poreikiams paėmimo procedūras, užsakymu VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto atlikto turto įvertinimo pažymos, atsakovų prašymu atliktas UAB „Krivita“ ginčo turto įvertinimas bei teismo paskyrimu atliktos turto vertinimo ekspertizės, tačiau tik vieninteliame rašytiniame įrodyme - ieškovo pateiktose turto vertės nustatymo pažymose nurodyta ginčo turto vertė ženkliai skiriasi nuo kituose įrodymuose nustatytos turto vertės, o kituose trijuose įrodymuose nustatyta ginčo turto vertė yra artima arba sutampa, kas sudaro pagrindą nesivadovauti ieškovo teikiamu įrodymu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nustatant ginčo turto vertę, yra pagrindas vadovautis ekspertizės aktu, kurį parengė ekspertas P. Č., kadangi ekspertizės atlikimo metu buvo vadovautasi anksčiau atliktomis turto vertinimo ataskaitomis, ekspertizę atlikęs asmuo, teikdamas paaiškinimus, pašalino kilusias abejones dėl ekspertizės akto, ekspertizę atliko asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti ir buvęs įspėtas dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už žinomai melagingos išvados davimą. Atlikdamas ekspertizę, ekspertas pagrįstai, teismo vertinimu, taikė lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodą, išsamiai tyrė ir vertino sandorius, sudarytus dėl analogiško turto. Iš ekspertizės akto tiriamosios dalies spręstina, kad į lyginamųjų pavyzdžių sąrašą nebuvo įtrauktas nei vienas sandoris dėl komercinės paskirties žemės pardavimo. Ekspertizės akte nurodyti palyginamieji sandoriai teismui nekėlė abejonių tiek dėl turto lokalizacijos, tiek dėl tikslinės naudojimo paskirties, kadangi buvo analizuojami žemės perleidimo sandoriai sudaryti toje pačioje vietovėje bei ieškovo vykdomų procedūrų paimant sklypus visuomenės poreikiams metu.

16Teismas sprendė, kad teisingo atlyginimo dydis turi būti siejamas su faktinio nusavinimo momentu, t. y. su dalinio sprendimo priėmimo momentu, kadangi būtent nuo šio momento savininkams turėjo būti suteikta galimybė įsigyti lygiaverčius žemės sklypus. Tuo tarpu nustatant išmokamos kompensacijos dydį, įvertintos teismo 2008 m. spalio 30 d. dalinio sprendimo pagrindu atsakovams išmokėtos sumos.

17III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18Apeliaciniu skundu atsakovai J. M. ir J. M. prašo papildyti Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimą bei priteisti atsakovams iš ieškovo penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo sprendimu nustatytos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo šiuos argumentus:

191. Sprendimai paimti žemę buvo priimti 2008 m. gegužės 20 d., o paėmęs žemę ieškovas iš karto turėjo atsiskaityti su žemės ir sodinių savininkais (CK 6.210 str.). Tuo tarpu šiuo metu ieškovas turi turtą, už kurį nereikia mokėti atlyginimo.

202. Vadovaujantis Investicijų įstatymu kompensacija už investiciją turi atitikti žemės rinkos kainą (vertę), buvusią prieš pat atlygintiną paėmimą arba prieš viešą paskelbimą apie tai, atsižvelgiant į tai, kas įvyksta pirmiau, o kompensacija turi būti sumokėta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atlygintino paėmimo dienos kartu su įstatyme nustatytomis palūkanomis už uždelsimą.

21Apeliaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija prašo: panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą; paskirti ekspertizę 0,9131 ha, 1,3961 ha ir 0,14 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypų, esančių ( - ) rinkos vertei 2008 m. spalio 30 d., 2008 m. lapkričio 29 d., 2008 m. gruodžio 23 d., 2009 m. liepos 29 d. nustatyti. Nurodo šiuos argumentus:

221. Teismas, nustatydamas atlyginimo už paimamus žemės sklypus dydį, nepagrįstai vadovavosi P. Č. parengtu ekspertizės aktu, nes ekspertas visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus vertino ne kaip žemės ūkio, bet kaip kitai komercinei veiklai skirtus sklypus, o Lietuvos turto vertintojų asociacija yra vienareikšmiškai nurodžiusi, kad teisės aktai nesudaro prielaidų ir neleidžia vertinti paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų preziumuojant / numatant jų paskirties keitimo galimybę ateityje, o praktika, kai vertinant paimamus visuomenės poreikiams sklypus yra taikoma maksimalaus ir geriausio panaudojimo analizė, neatitinka įstatyminio reglamentavimo. Be to, galimybė keisti vertinamų žemės sklypų naudojimo paskirtį taip pat buvo apribota Kauno apskrities viršininko 2004 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 02-05-8162 ir šis apribojimas nekilnojamojo turto registre įregistruotas jau nuo 2004 m. spalio 15 d.

232. Ekspertas netinkamai ir neargumentuotai atrinko lyginamuosius objektus ir tai turėjo esminės įtakos atliktos ekspertizės neteisingiems rezultatams. Patikslintų lyginamųjų objektų vieno sąlyginio aro kaina / vertė yra labai abstrakti („nuo 5086 iki 11730 Lt“, „nuo 4336 iki 10002 Lt“), vertinti žemės sklypai turėjo ir turi specifinius apribojimus, kas įtakojo jų vertę. Atitinkami lyginamieji objektai (žemės sklypai) turėjo būti paimti tokie, kurie turi dujotiekį, vandentiekį ir kanalizaciją. Be to, teismas iš esmės nevertino Kauno apskrities viršininko administracijos užsakymu atliktų žemės sklypų vertės nustatymo pažymų ir tinkamai neargumentavo, kodėl šiuo įrodymu negali būti remiamasi nustatant atlyginimo už paimamus žemės sklypus dydį.

243. Teismų praktikoje turto vertės nustatymo faktas siejamas su faktiniu šio turto nusavinimo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-959/2002), tačiau iš sprendime pateiktų prieštaringų teiginių yra neįmanoma nustatyti, kurią datą (2008 m. gegužės 20 d. ar 2008 m. spalio 30 d.) teismas laiko tinkamu ir teisingu atlyginimo už žemės sklypus nustatymo momentu. Apelianto nuomone, faktiniu nusavinimo momentu teisingiausia būtų laikyti dalinio sprendimo įsiteisėjimo dieną, t. y. 2008 m. lapkričio 29 d.

254. Skundžiamu sprendimu nustatytas atlyginimas už žemės sklypus neatitinka teisingo atlyginimo (Konstitucijos 23 str., Žemės įstatymo 47 str. 1 d.) sampratos, nes tokio pobūdžio bylose dažnai yra spekuliuojama tariamai pažeistais asmenų lūkesčiais. Atitinkamai nuosavybės teisės į du ginčijamus žemės sklypus Kauno apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 14 d. ir 2000 m. lapkričio 13 d. sprendimais buvo atkurtos ne pagal faktą, o neatlygintinai pasiūlant kitoje vietoje bei aiškiai nurodant, jog siūlomas sklypas patenka į Kauno LEZ teritoriją. Tuo tarpu trečias žemės sklypas iš valstybės buvo nupirktas už 9 litus. Be to, aplinkybę apie ginčo sklypų patekimą į Kauno LEZ teritoriją atsakovai turėjo žinoti iš teisės aktų, kurie tiksliai apibrėžė Kauno LEZ teritorijos ribas, todėl nuo pat pradžių žinojo / turėjo žinoti, kad žemės sklypai bus paimami visuomenės poreikiams bei žinojo/turėjo žinoti, jog šiems sklypams yra taikomi specialūs reikalavimai ir apribojimai, kurie įtakoja žemės sklypų vertę, ir negalėjo turėti nepagrįstų lūkesčių, jog atlyginimas už žemės sklypus bus nustatytas neatsižvelgiant į Kauno LEZ specifinį statusą ir jam taikomus apribojimus. Tačiau minėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas apskritai nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė.

265. Byloje būtina skirti naują ekspertizę, nes, priešingu atveju, nebus įmanoma nustatyti teisingo atlyginimo už paimamus žemės sklypus. Apelianto nuomone, nustatant ginčijamų žemės sklypų vertes Kauno apygardos teismo dalinio sprendimo priėmimo data, t. y. 2008 m. spalio 30 d., yra visiškai nereikšminga, todėl ieškovas prašo atlikti ekspertizę 2008 m. gegužės 20 d., 2008 m. lapkričio 29 d., 2008 m. gruodžio 23 d. bei 2009 m. liepos 29 d. datoms.

27Trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB prisideda prie ieškovo apeliacinio skundo ir prašo jį tenkinti, o atsiliepimu į atsakovų J. M. ir J. M. apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad santykiams, kylantiems iš viešosios teisės, nėra ir negali būti taikomos privatinius (prievolinius) santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.37 str.). Tuo tarpu ieškovas, įgyvendinantis viešąjį interesą ir vykdydamas imperatyviose teisės normose įtvirtintas pareigas, nėra atsakovų skolininku ir su atsakovais neturi jokių prievolinių teisinių santykių, iš kurių kylančias pareigas tariamai galėtų pažeisti.

28Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai J. M. ir J. M. prašo apeliacinį procesą nutraukti arba ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliacinį skundą padavė nedalyvaujantis byloje asmuo (CPK 305 str.). Be to, apeliantas nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog žemės sklypai buvo įvertinti viena ar kita verte būtent dėl to, jog ekspertai neatsižvelgė, kad naudojimo paskirties negalima / galima pakeisti. Priešingai, ekspertas P. Č. nustatė atsakovams priklausiusių žemės sklypų ir juose esančių sodinių vertę 2008 m. gegužės 20 d. data darant prielaidą, kad esama žemės ūkio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis negali būti pakeista į kitą naudojimo paskirtį. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto turto vertės nustatymo pažymas, tačiau šios pažymos buvo parengtos ne pagal Turto ir verslo pagrindų įstatymo nuostatas, neatitiko turto vertinimo ataskaitai keliamų reikalavimų. Byloje neginčytinai nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko įsakymai paimti iš atsakovų visuomenės poreikiams jiems priklausančius žemės sklypus buvo priimti 2008 m. gegužės 20 d., kas yra savininkų daiktinių teisių pasibaigimo pagrindas.

29Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovas Ūkio ministerija prašo jį atmesti. Nurodo, kad teismas neturi teisės peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribų, o atsakovai šioje byloje priešieškinio nepareiškė. Tuo tarpu CK 4.100, 4.101 straipsniuose nenumatyta valstybės pareiga už visuomenės poreikiams paimamą turtą mokėti palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos, nes valstybė negali būti prilyginama skolininkui, praleidusiam terminą įvykdyti prievolę.

30Trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad visi atsakovų nuostoliai kompensuojami teismo sprendimu nustatoma fiksuota suma. Tuo tarpu aplinkybes, susijusias su lyginamųjų objektų parinkimu bei tinkamu ir motyvuotu žemės sklypų verčių nustatymu, be jau surinktų įrodymų, aiškiai patvirtina pateikiama 2012 m. sausio 11 d. UAB „Resolution valuations“ žemės sklypų turto vertinimo ataskaita, pagal kurią nustatytos žymiai mažesnės ginčijamų žemės sklypų vertės negu tai nustatyta eksperto P. Č. ekspertizės aktu.

31Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo ieškovo apeliacinį skundą tenkinti, o atsakovų - atmesti. Nurodo, kad sutinka su ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir prašymu skirti ekspertizę. Kita vertus, pažymi, kad teismas neturi teisės peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribų, o ieškovas nereiškė reikalavimo priteisti iš jo 5 procentų palūkanas nuo teismo sprendimu nustatytos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Be to, Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nenumatyta valstybės pareiga už visuomenės poreikiams paimamą turtą mokėti palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

32IV. Apeliacinio teismo argumentai

33Ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o atsakovų apeliacinis skundas atmetamas.

34Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

35Nagrinėjamu atveju skundą padavė tiek ieškovas Ūkio ministerija, tiek ir atsakovai, todėl byla nagrinėjama tiek ieškovo Ūkio ministerijos, tiek ir atsakovų J. ir I. M. apeliacinių skundų ribose. Tiesa, atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai nurodo, kad Ūkio ministerija nėra byloje dalyvaujantis asmuo ir neturi apeliacijos teisės. Tačiau Ūkio ministerijos, kaip Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, procesinių teisių perėmimo pagrindas, kaip konstatuota jau Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutartyje, yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 1 d. nutarimas Nr. 1708 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 1013 ,,Dėl tarptautinio konkurso Kauno laisvosios ekonominės zonos geriausiam verslo planui ir zonos statusui parengti bei steigėjų grupei parinkti komisijos sprendimo patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo nustatyta, kad Ūkio ministerija yra Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje esančios žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija ir teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimus dėl šioje zonoje esančios privačios žemės įsisavinimo. Atitinkamai, kaip konstatuota minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutartyje, procesinių teisių perėmimas buvo išspręstas pirmosios instancijos teismui 2010 m. gruodžio 27 d. priimant ieškovo Ūkio ministerijos apeliacinį skundą (4 t., 78 b. l.).

36Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino Kauno apskrities viršininko administracijos pateiktų žemės sklypų vertės nustatimo pažymų bei tinkamai neargumentavo, kodėl šiais įrodymais negali būti remiamasi nustatant atlyginimo už paimtus sklypus dydį. Tačiau toks teiginys nėra teisingas, nes byloje buvo surinkti keturi įrodymai (be paminėtų pažymų, atsakovai pateikė UAB ,,Krivita“ turto vertinimo ataskaitą, bylos nagrinėjimo metu buvo paskirtos ir atliktos dvi turto vertinimo ekspertizės), o nesivadovavimą minėtomis pažymomis pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus pažymose nustatyta paimtų žemės sklypų vertė ženkliai skyrėsi nuo kitais įrodymais nustatytų verčių (pažymose nustatyta turto vertė palyginus su mažiausia iš kitų trijų įrodymų nustatyta bendra turto verte buvo mažesnė daugiau negu 1 300 000 Lt; nurodytose pažymose bendra paimto turto vertė sudarė kiek daugiau negu 700 000 Lt, kai tuo tarpu vien didžiausio iš paimtų sklypų (1,3961 ha dydžio) vertė kituose trijuose dokumentuose viršijo vieną milijoną litų). Minėta aplinkybė davė pagrindą pirmosios instancijos teismui labiau tikėti ne ieškovo pateiktais, bet kitais byloje surinktais įrodymais dėl paimto turto vertės (CPK 185 str.).

37Kaip jau minėta, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo atliktos dvi turto vertinimo ekspertizės, o pirmosios instancijos teismas be kitų įrodymų savo sprendimą grindė pakartotinės ekspertizės, atliktos eksperto P. Č., išvadomis bei eksperto paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad ekspertizė neatsakė į teismo užduotą klausimą, nes nustatydamas paimamų sklypų vertės ekspertas neatsižvelgė į tai, kad nebuvo ir nėra jokių teisinių galimybių pakeisti vertinamų žemės sklypų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį į kitą iki sprendimo paimti žemės sklypus priėmimo dienos. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ekspertizės akto ydingumą ieškovas grindžia cituodamas iš bendro konteksto išimtas ekspertizės akto ištraukas, o taip teigdamas apeliantas nutyli, kad atsakant į teismo užduotus klausimus dėl paimtų sklypų verčių, tame tarpe ir į klausimą dėl sklypų vertės, buvusios 2008 m. lapkričio 29 d. (dalinio sprendimo įsigaliojimo diena), ekspertas nurodė sklypų rinkos vertę, nustatytą darant prielaidą, jog esama sklypų žemės ūkio pagrindinė tikslinė paskirtis negali būti pakeista į kitą naudojimo paskirtį. Be to, apklaustas 2010 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžio metu ekspertas patvirtino, kad žemės sklypus vertino esamo naudojimo sąlygomis (žemės ūkio paskirties žemė) bei netaikė maksimalaus ir geriausio panaudojimo principų. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatant paimtų sklypų vertę pirmos teismo paskirtos ekspertizės metu ginčo sklypai taip pat buvo vertinami atsižvelgiant į jų tikslinę žemės ūkio paskirtį (3 t., 31 b. l.). Be to, pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė tiek byloje surinktais rašytiniais įrodymais, tiek ir eksperto paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, o ieškovo apeliaciniame skunde jokių argumentų, paneigiančių eksperto paaiškinimų pagrįstumą, nėra.

38Negalima sutikti ir su ieškovo apeliacinio skundo teiginiu, kad atliekant ekspertizę buvo netinkamai ir neargumentuotai parinkti lyginamieji objektai. Priešingai, ekspertizės akte nurodyta, kad pagrindinės žemės ūkio paskirties sklypų atrankos principas buvo jų dislokacijos vieta ir atstumas iki Kauno miesto, magistralinių kelių bei jau išvystytų objektų kaimynystė. Atitinkamai teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas išsamiai paaiškino tiek dėl objektų parinkimo, tiek ir dėl paimamų žemės sklypų verčių nustatymo aplinkybių.

39Apeliantas taip pat teigia, kad lyginamieji objektai turėjo būti paimti iš to rinkos segmento, kuriam priklauso ir vertinami žemės sklypai, t. y. turintys dujotiekį, vandentiekį ir kanalizaciją, kai tuo tarpu buvo lyginami ir tokie objektai, kurie visų paminėtų komunikacijų neturi. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokiu atveju vertinamų sklypų vertė tik išaugtų, o ieškovas siekia įrodyti, kad paimami sklypai buvo pervertinti.

40Sprendžiant dėl perkamų sklypų vertės svarbu yra ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo atliktos dvi turto nustatymo verčių teismo ekspertizės, kuriomis nustatytos paimamo turto vertės (atsižvelgiant į turto vertės nustatymo datą) iš esmės sutampa. 0,1400 ha sklypo vertė sutampa visiškai, 0,9131 ha sklypo vertės skiriasi 43 000 Lt, o 1,3961 ha sklypo verčių skirtumas sudaro 192 000 Lt. Toks teismo ekspertizėmis nustatytų paimamų sklypų verčių atitikimas negali būti vertinamas kaip atsitiktinis ir, teisėjų kolegijos įsitikinimu, patvirtina, kad teismo paskirtos pakartotinės ekspertizės metu buvo nustatyta reali visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų rinkos vertė. Tokios išvados pagrįstumo nepaneigia ir trečiojo asmens Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo pateikta UAB ,,Resolution valuations“ turto vertinimo ataskaita, kuria, be kita ko, paimamų sklypų vertė nustatyta mažesnė nei ieškiniu prašė nustatyti ieškovas (CPK 185, 197 str.).

41Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegijos nuomone, nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymus tiek dėl dar vienos ekspertizės paskyrimo, tiek ir dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka (CPK 212 straipsnis, 322 straipsnis). Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad po dalinio sprendimo priėmimo praėjo daugiau negu trys su puse metų, tačiau atsakovai teisingo atlyginimo už paimtą turtą dėl besitęsiančio teisminio nagrinėjimo iki šiol negavo, o pakartotinės ekspertizės skyrimas (esant teismo paskirtoms ir atliktoms jau dviems paimto turto vertės ekspertizėms, kuriose esminių prieštaravimų nėra) tik dar labiau nepagrįstai užvilkintų bylos procesą ir trukdytų atsakovams įgyvendinti teisę į teisingą atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą jų nuosavybę (Konstitucijos 23 str. 3 d.).

42Ieškovas taip pat nurodo, kad nustatant paimamų sklypų vertes nebuvo atsižvelgta į jų įsigijimo būdus, nes nuosavybės teisės į du žemės sklypus atsakovams Kauno apskrities viršininko sprendimais buvo atkurtos ne pagal faktą, o neatlygintinai pasiūlant kitoje vietoje, nurodant, kad sklypai patenka į Kauno LEZ teritoriją, o trečias žemės sklypas iš valstybės buvo nupirktas už 9 Lt. Tačiau nurodytos aplinkybės nepaneigia fakto, kad atsakovai yra teisėti paimamų žemės sklypų savininkai, kas reiškia, jog jiems už žemės sklypus turi būti teisingai atlyginta pagal rinkos vertę (Žemės įstatymo 47 str. 1 dalis).

43Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pakartotinės ekspertizės metu nustatytos visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų vertės yra realios, tačiau sprendžiant dėl atlygintinų verčių dydžių priėmė prieštaringą sprendimą, nes sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad teisingo atlyginimo dydis turi būti siejamas su faktinio nusavinimo momentu, t. y. su dalinio sprendimo priėmimu, o rezoliucinėje dalyje atlyginimo atsakovams dydį nustatė atsižvelgęs į paimamų sklypų vertę, buvusią 2008 m. gegužės 20 d. t. y. Kauno apskrities viršininko įsakymų priėmimo dieną. Be to, kolegijos nuomone, nei viena iš šių datų nesutampa su faktiniu turto nusavinimo momentu.

44Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai teigia, kad nuosavybės nusavinimo procedūros gali pasibaigti tik administracinės teisės aktu – apskrities viršininko sprendimu, kuriuo yra paimamos visuomenės reikmėms turto savininko daiktinės teisės bei yra pagrindas viešojo registro tvarkytojui pakeisti nekilnojamojo turto registro duomenis. Tačiau pastebėtina, kad tiek pagal ginčo teisinių santykių metu galiojusį teisinį reguliavimą, tiek ir pagal dabar galiojančius įstatymus, ginčus (kaip nagrinėjamuoju atveju) dėl nuosavybės paėmimo ir paimamo turto vertės nustatymo sprendžia teismas. Todėl būtent išsprendus ginčą teisme dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumo ir tik įsiteisėjus šiuo atžvilgiu teismo priimtam sprendimui, turto savininkai netenka nuosavybės teisių į nusavinamą turtą bei praranda teisę juo disponuoti bei naudotis (turto įregistravimo valstybės vardu momentas ir tolesnis disponavimas paimtu turtu nuo tol iš esmės priklauso nuo paties ieškovo veiksmų). Tokiu būdu, nustatant atsakovams priklausančios kompensacijos dydį, atsižvelgtina į paimtų sklypų vertę, buvusią dalinio sprendimo įsiteisėjimo dieną, t. y. 2008 m. lapkričio 29 d. (CK 1.2 str., 1.5 str., Žemės įstatymo 47 str. 1, 3 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-959-2002). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant atsakovams priteistos kompensacijos dydį iki byloje nustatytų paimamų žemės sklypų verčių, buvusių dalinio sprendimo įsiteisėjimo dieną (2008 m. lapkričio 29 d.), dydžio (Turto ekspertizės aktas Nr. 2-458-555/2009), o nustatant išmokamos kompensacijos dydį, įvertintinos Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 30 d. dalinio sprendimo pagrindu atsakovams išmokėtos sumos.

45Apeliaciniu skundu atsakovai prašo skundžiamą sprendimą papildyti ir priteisti iš ieškovo 5 procentų palūkanas nuo nustatytos teismo sprendimo sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tačiau, visų pirma, pažymėtina, kad turto paėmimą visuomenės poreikiams tiek ginčo teisinių santykių metu, tiek ir dabar reglamentuoja specialūs teisės aktai (Žemės įstatymas, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas), kurie nenumato valstybei pareigos mokėti procesines palūkanas. Be to, ginčo santykiai – žemės paėmimas visuomenės poreikiams priskirtini viešajai teisei, todėl dėl jų specifikos taikyti jiems privatinius santykius reglamentuojančias teisės normas nėra pagrindo. Pažymėtina, kad nagrinėjamuoju atveju pati valstybę atstovaujanti institucija kreipėsi į teismą tikslu nustatyti atsakovams priklausančios teisingos kompensacijos dydį, o teigti, kad nagrinėjamuoju atveju valstybė yra praleidusi tam tikrų prievolių įvykdymo terminą, kol tiksliai nenustatyta pati prievolės apimtis, nėra pagrindo. Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina taip pat ir į tai, kad prievolė neginčijamoje apimtyje (kaip nustatyta Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 30 d. daliniu sprendimu) yra įvykdyta. Tokiu būdu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, tenkinti atsakovų apeliacinį skundą nėra pagrindo.

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

47Pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

48„Nustatyti, kad atlyginimo atsakovei J. M. (a. k. ( - ) už paimamą visuomenės poreikiams 0,9131 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ) ir jame esančių sodinių dydis yra 697 000 Lt (šeši šimtai devyniasdešimt septyni tūkstančiai litų).

49Nustatyti, kad su atsakove J. M. atsiskaitoma 434 800 Lt (keturių šimtų trisdešimt keturių tūkstančių aštuonių šimtų litų) pinigine kompensacija, pervedant ją per vieną mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

50Nustatyti, kad atlyginimo atsakovui J. M. (a. k. ( - ) už paimamą visuomenės poreikiams 1,3961 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ) dydis yra 1 065 000 Lt (vienas milijonas šešiasdešimt penki tūkstančiai litų).

51Nustatyti, kad su atsakovu J. M. atsiskaitoma 664 600 Lt (šešių šimtų šešiasdešimt keturių tūkstančių šešių šimtų litų) pinigine kompensacija, pervedant ją per vieną mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

52Nustatyti, kad atlyginimo dydis atsakovui J. M. už paimamą visuomenės poreikiams 0,1400 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ) ir jame esančių sodinių dydis yra 91 000 Lt (devyniasdešimt vienas tūkstantis litų).

53Nustatyti, kad su atsakovu J. M. atsiskaitoma 50 700 Lt (penkiasdešimties tūkstančių septynių šimtų litų) kompensacija, pervedant ją per vieną mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos“.