Byla 2A-1391/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-2270-560/2014 pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Vilniaus miesto klinikinei ligoninei, tretieji asmenys „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje veiklą vykdanti per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, S. N., dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ieškovės patirtą turtinę ir neturtinę žalą – 518 958,6 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2009 m. rugsėjo mėnesį ji kreipėsi į VšĮ Antakalnio polikliniką dėl neuralginių skausmų. Jai buvo paskirti tyrimai ir ji buvo nukreipta konsultacijai pas ginekologą. Poliklinikos gydytoja ginekologė paskyrė jai ginekologinį vaistą „Azalia“, tačiau skirdama šiuos vaistus, gydytoja neįspėjo dėl galimo jų šalutinio poveikio. Pradėjus vartoti paskirtus vaistus, skausmų pobūdis pasikeitė, pradėjo smarkiai skaudėti dešinę koją, atsirado dešinės pėdos pirštų tirpimas, dėl skausmo ieškovė negalėjo atsikelti, paeiti. 2009-09-30 dėl staiga pablogėjusios sveikatos, greitosios medicinos pagalbos brigada ieškovę atvežė į VšĮ Sapiegos ligoninę su nusiskundimais: „Skausmai stuburo liumbalinės srities dalyje, dešinėje kojoje, dešinės pėdos pirštų tirpimas, dėl skausmo negali atsikelti, paeiti“. Šioje ligoninėje nuo 2009-09-30 iki 2009-10-08 ieškovė buvo gydoma su pagrindine diagnoze: „Ūmi diskologinė L5,S1 radikulopatija iš dešinės pusės“. Tuo metu jai skaudėjo, tirpo ir šalo jau abi kojos, tačiau į tai nebuvo kreipiamas dėmesys. 2009-10-02 ieškovę konsultavo neurochirurgas S. Č., kuris išvadoje nurodė, jog duomenų už diskogeninį radikulitą nepakako, buvo rekomenduota angiochirurgo konsultacija dėl galimos kraujagyslinės patologijos. Tačiau šios, taip reikalingos tuo metu, konsultacijos ieškovė VšĮ Sapiegos ligoninėje nesulaukė. Gydytoja S. N. nenurodžiusi gydytojo konsultanto rekomendacijos nevykdymo priežasties, rekomenduotos kraujagyslių chirurgo konsultacijos nepaskyrė, to pasekmėje nebuvo laiku nustatyta teisinga diagnozė, o 2009-10-08 ieškovė buvo išrašyta iš ligoninės „Būklei pagerėjus“. Ieškovė tą pačią dieną, t. y. 2009-10-08 kreipėsi į VšĮ Antakalnio polikliniką, kur šeimos gydytoja B. D. apžiūrėjusi ieškovę sveikatos istorijoje įrašė, kad kojų venos buvo praplėstos, nustatė varikozinių venų diagnozę, užregistravo gydytojo kraujagyslių chirurgo konsultacijai – 2009-11-09. Tačiau 2009-10-15 pablogėjus ieškovės būklei, ieškovė buvo stacionarizuota VšĮ Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje su diagnoze: „Apatinių galūnių obliteruojanti aterosklerozė. Abiejų kojų pakinklio arterijų trombozė. Ūmi apatinių galūnių išemija.“ 2009-10-28 ieškovei buvo atlikta dešinės blauzdos amputacija. 2009-10-30 išsivysčius masyviai plaučių arterijos tromboembolijai ir plaučių edemai su abipusiu hidrotorksu, ieškovė buvo perkelta į VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikas, kur 2009-11-05 buvo atlikta dešinės šlaunies reamputacija. 2009-12-14 buvo išrašyta į namus, paskirtas medikamentinis gydymas, šeimos gydytojo priežiūra, gydytojo kraujagyslių chirurgo konsultacija. Nuo 2010-03-15 iki 2010-04-08 ir nuo 2010-09-27 iki 2010-10-13 gulėjo VšĮ Valakupių reabilitacijos centre dėl kojos amputacijos. Ieškovė 2010-06-21 raštu dėl Sapiegos ligoninės medikų veiksmų ir žalos atlyginimo kreipėsi į VšĮ Sapiegos ligoninės direktorių G. R.. 2010-07-08 gavo atsakymą, kad yra netenkinamas jos prašymas atlyginti patirtą žalą, bei nurodoma, kad komisija, išnagrinėjusi V. S. ligos istoriją Nr. 2348/2009, konstatavo, jog ligonės išrašymas ir gydymas buvo adekvatus tuometinei jos sveikatai. 2010-11-24 raštu ieškovė kreipėsi į Antakalnio poliklinikos direktorių A. G., iš kur gavo atsakymą, jog VšĮ Antakalnio poliklinikos gydytojų darbe pažeidimų nenustatyta. 2010-07-20 skundu ir 2010-08-11 skundu ieškovė kreipėsi į Valstybinę medicinos audito inspekciją (VMAI) prie Sveikatos apsaugos ministerijos su prašymu ištirti VšĮ Sapiegos ligoninės medikų padarytus pažeidimus ir nustatyti asmenis, kaltus dėl sunkių pasekmių jos sveikatai. VMAI, atlikusi Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę VšĮ Sapiegos ligoninėje dėl ieškovei teiktų sveikatos priežiūros paslaugų nuo 2009-09-30 iki 2010-10-08, Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės 2011-01-26 ataskaitoje bei Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės 2011-01-26 sprendime konstatavo, kad 2009-10-02 – 2009-10-08 pacientei V. S. VšĮ Sapiegos ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos pažeidžiant teises akto reikalavimus, o konkrečiai – gydytoja neurologė S. N. po 2010-10-02 gydytojo neurochirurgo išvados: „Duomenų už diskogeninį radikulitą nepakanka. Tikslinga gydytojo angiochirurgo konsultacija dėl galimos kraujagyslinės patologijos“, nenurodžiusi gydytojo konsultanto rekomendacijos nevykdymo priežasties, V. S. rekomenduotos gydytojo kraujagyslių chirurgo konsultacijos nepaskyrė ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-279 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 115:2005 „Gydytojas neurologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 11.2 punkto nuostatą – gydytojas neurologas privalo nepriskirtais jo kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistą“. Ieškovė 2011-01-31 pareiškimu „Dėl materialinės ir nematerialinės žalos atlyginimo“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuri išnagrinėjusi jos pareiškimą, 2011-04-21 sprendimu nusprendė: „Asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiant V. S. VšĮ Sapiegos ligoninėje, buvo nekokybiškos – pacientei V. S. rekomenduotos gydytojo kraujagyslių chirurgo konsultacijos nebuvo, paslaugos teiktos pažeidžiant maksimalaus atidumo bei rūpestingumo kriterijus“, taip pat iš dalies patenkino ieškovės prašymą bei nustatė 10 000 Lt neturtinę žalą. Tačiau komisija, nustatydama tik neturtinę žalą, neanalizavo ir nevertino ieškovės patirtos turtinės žalos, dėl jos nepasisakė ir nepaskyrė. Neturtinė žala neatitinka realiai jos patirtų išgyvenimų, nekompensuoja praradimų, dėl kurių ieškovė liko su negalia, nebegali dirbti mėgstamo darbo, o liekamieji reiškiniai išliks visą gyvenimą. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Gydytojos S. N. veiksmuose konstatuojamas maksimalaus atidumo, rūpestingumo bei kvalifikacijos trūkumas, jos neteisėtus veiksmus konstatavo ir VMAI, t. y. nustatyta atsakovo darbuotojų neteisėti kalti veiksmai, kuriais padaryta žala ieškovės sveikatai. Tokiais gydytojos S. N. neteisėtais, aplaidžiais veiksmais ir neveikimu, dėl kurių ieškovė neteko dešinės kojos ir liko abiejų kojų giliųjų venų lėtinė trombozė, o tai yra padidinta rizika sveikatai visam gyvenimui, ieškovė patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Turtinę žalą sudaro 218 958,6 Lt, nes dėl neįgalumo jos vidutinės gaunamos pajamos sumažėjo nuo 2 403,66 Lt per mėn. iki 946,70 Lt per mėn., t. y. dėl atsakovo neteisėtų veiksmų per mėnesį ji praranda 1 456,96 Lt. Nuo 2010 m. kovo 22 d., kai buvo priversta palikti darbą, iki 2011-05-23 ji negavo 18 940,48 Lt pajamų. Dėl darbingumo praradimo, ieškovės galimybė įsidarbinti apskritai, ir pagal įgytą specializaciją tapo beveik neįmanoma, o tai reiškia, kad negaunamų pajamų lygis ir poreikis ne tik išliks bet ir žymiai augs. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje moterų pensijinis amžius yra 60 metų, o ieškovei iki pensijinio amžiaus liko 9 metai ir 10 mėn. (arba 118 mėnesių), ieškovė iki pensijinio amžiaus neteks 171 921,28 Lt (118 mėn. x 1 456,96 lt) pajamų. Tokiu būdu ieškovė patyrė ir ateityje patirs 18 940,48 Lt + 171 921,28 Lt = 190 861,76 Lt žalos, kurią sudaro negautos pajamos. Taip pat ieškovė turėjo išlaidų: dešinės kojos šlaunies protezo priemoka – 1 900 Lt; THETFORD biotualeto kaina 446,84 Lt; kosmetikos rinkinys bigei prižiūrėti – 200 Lt. Dėl kojos amputacijos ieškovė priversta pastoviai vartoti vaistus, kurie skirti visam laikui, kurie kainuoja apie 150 Lt per mėnesį. Viso vaistams iki pensijinio amžiaus nuo kojos netekimo (2009 m. spalio mėn.), dėl gydytojų kaltų veiksmų ieškovė išleis apytikriai 19 650 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kojos amputacijos ir dėl ribotos galimybės laisvai judėti bei komunikuoti su savo artimaisiais, kurie gyvena Pakruojo rajone, ieškovė yra priversta įvaldyti darbą kompiuteriu, įgyti atitinkamą kompiuterinio raštingumo lygį, tam, kad galėtų palaikyti ryšį su artimaisiais ir draugais, o tai reikalauja atitinkamos įrangos įsigijimo jai ir jos tėvams, bei specialaus apmokymo kurso praėjimo, kuris reikalauja didelių išlaidų, nes ieškovė būtų apmokoma individualiai savo namuose. Kompiuterinės įrangos, spartaus interneto ryšio reikalingumas, grindžiamas ir tuo, kad esant išvystytoms galimybėms įsigyti prekes ir paslaugas internetu, palengvėtų jos apsitarnavimo buityje galimybės, o apytikriai šios išlaidos sudarytų apie – 5 000 Lt. Ieškovė neturtinę žalą vertino 300 000 Lt, nes dėl netinkamų atsakovo medikų veiksmų, į teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas nededant maksimalaus atidumo ir rūpestingumo, dėl laiku nenustatytos diagnozės, buvo pažeista jos sveikata – viena reikšmingiausių ir labiausiai saugomų neturtinių asmens vertybių – jai išsivystė abiejų kojų trombozė, ūmi apatinių galūnių išemija, buvo operuota net 6 kartus, amputuota dešinė koja. Visi šie įvykiai padarė neginčijamą ir negrįžtamą neigiamą poveikį jos socialiniam ir asmeniniam gyvenimui. Dėl išsivysčiusios abiejų kojų giliųjų venų lėtinės trombozės, išlieka padidinta rizika, kad kraujagyslių trombozė pasikartos ateityje, todėl ji patiria sunkius dvasinius ir emocinius išgyvenimus. Dėl kojos amputacijos patyrė didžiulį psichologinį stresą, baimę dėl ateities netekus darbingumo. Sumažėjo bendravimo ir mobilumo galimybės. Ji priversta nuolat prašyti pažįstamų ir draugų pagalbos, ne tik apsitarnaujant save, bet ir atliekant kasdienius buitinius darbus. Dėl kojos amputacijos ir sumažėjusio mobilumo, negali tinkamai rūpintis savo senyvo amžiaus tėvais, nuolat jų lankyti. Dėl tos pačios priežasties turėjo atsisakyti lankymosi kultūros ir pramogų renginiuose, kadangi beveik visos patalpos, kuriose vyksta renginiai, nėra pritaikytos laisvam bei patogiam neįgalių asmenų judėjimui, o jai pritaikytas kojos protezas neleidžia ilgą laiką juo naudotis, nepatiriant fizinių skausmų.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 4 051,99 Lt bylinėjimosi išlaidų; trečiojo asmens S. N. naudai 1 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 55,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nurodė, kad ieškovė, grįsdama savo ieškinio reikalavimus, iš esmės vadovavosi Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės 2011-01-26 ataskaita ir 2011-01-26 sprendimu bei Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2011-04-21 sprendimu. Šioje byloje teismas, siekdamas išsiaiškinti byloje kilusius klausimus, kuriems reikalingos specialios medicinos žinios, paskyrė deontologinę ekspertizę. Ekspertizės akto išvadose nurodyta, jog „VšĮ Sapiegos ligoninėje ieškovei buvo nustatyta teisinga pagrindinė diagnozė ir diferencijuota su kitomis ligomis skiriant kitų specialistų konsultacijas. Gydymo laikotarpiu jai buvo atlikti reikalingi tyrimai, paskirtos specialistų konsultacijos ir skirtas tinkamas gydymas, kuris buvo adekvatus ligonės būklei. Konsultavęs gydytojas neurochirurgas V. S. įtariamą kraujagyslių patologiją neįvertino kaip ūmią (nebuvo ūmaus kojų kraujotakos nepakankamumo požymių), todėl nebuvo priežasčių organizuoti kraujagyslių chirurgo konsultacijos skubos tvarka. Skubiai angiochirurgo konsultacijai nebuvo indikacijų. Gydytoja S. N., įvertinusi tuometinę ieškovės būklę, kuri buvo susijusi su diskogeninės kilmės šakneliniu skausminiu sindromu, tyrimo planą įvykdė pilnai, jos negalima būtų kaltinti netinkamai ir nekvalifikuotai atlikus savo pareigas. Gydytojos S. N. veiksmai (sudarytas tyrimų ir gydymo planas, nukreipimas kitų specialistų konsultacijoms, paskirtas gydymas) buvo adekvatūs siekiant pagerinti tuometinę ligonės V. S. būklę, todėl negalėjo padaryti žalos ligonės sveikatai“. Gydytojas kraujagyslių chirurgas mokslų dr. L. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ūmi išemija skirstoma į kelis laipsnius – pirmo (operacija daroma 12-24 val. bėgyje), antro (operacija daroma 6 val. bėgyje) ir trečio (operacija atliekama nedelsiant). Kada išemija užsitęsia, po dviejų savaičių yra laikoma, jog išemija yra lėtinė. Jei išreikštas kraujotakos nepakankamumas, įvyksta audinių žūtis, gangrena, o jei tų požymių nėra, tada išemijos gylis nėra didelis. Šiuo atveju, eksperto teigimu, ūmios išemijos nebuvo, kadangi ūmios išemijos atveju operacija turėtų būti atlikta nedelsiant, o ieškovei operacija buvo atlikta po dviejų mėnesių, kas parodo, jog išemija buvo lėtinė ir skirti skubią angiochirurgo konsultaciją nebuvo pagrindo. Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus padarė išvadą, jog ekspertizės akto išvados bei pačių ekspertų paaiškinimai paneigia ieškovės argumentus, jog jai laiku nebuvo suteikta angiochirurgo konsultacija, todėl nebuvo nustatyta teisinga diagnozė ir nepaskirtas tinkamas gydymas, o tuo pačiu paneigia ir Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės 2011-01-26 ataskaitoje, Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės 2011-01-26 sprendime bei Komisijos 2011-04-21 sprendime padarytas išvadas. Teismas pažymėjo, jog Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitą surašė G. P., ataskaitą bei sprendimą pasirašė Valstybinės medicininio audito inspekcijos direktoriaus pavaduotoja J. S., tačiau duomenų apie šių asmenų medicininį išsilavinimą nėra, todėl teismas vadovavosi ekspertizės, kurią atliko savo srities specialistai, išvada. Taip pat teismo manymu, ekspertizės išvada patvirtina atsakovo bei trečiojo asmens A. N. atsiliepimuose išdėstytas aplinkybes, jog nukreipti pacientę skubiai angiochirurgo konsultacijai nebuvo indikacijų. Teismas sutiko su atsakovo atsiliepime išdėstytais argumentais, jog neurochirurgo S. Č. įrašas (Ligos istorijos 12 puslapis): „Tikslinga angiochirurgo konsultacija“ parodo rekomendacinį tokios konsultacijos pobūdį, o toks įrašas patvirtina faktą, kad 2009-10-02 pas ieškovę nebuvo ūmaus kraujotakos sutrikimo požymių. Tam tikros konsultacijos „tikslingumas“, nesant jokios nuorodos į rekomendacijos vykdytinumą skubos tvarka, taip pat objektyviai nesant ūmaus organizmo veiklos sutrikimo požymių (ūmių indikacijų), įprastinėje medicinos praktikoje yra vykdytinas planine tvarka. Tai nurodė ir byloje apklaustas gydytojas L. V.. Teismas nurodė, kad iš ieškovės ligos istorijos, kuria buvo remiamasi ir atliekant ekspertizę, matyti, jog ieškovę gydė ir konsultavo ne tik trečiasis asmuo S. N., kaip gydanti gydytoja, tačiau ir neurochirurgas S. Č., ieškovės gydymo planas buvo aptartas su skyriaus vedėja, gulint atsakovo ligoninėje ieškovė bendros vizitacijos metu buvo apžiūrima ir skyriaus vedėjos, be to, buvo stebėta ir pavaduojančio gydytojo, todėl ieškovės argumentai, jog dėl jai padarytos žalos yra kalta būtent trečiasis asmuo S. N., yra taip pat nepagrįsti. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, konstatavo, jog pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį nėra, kadangi jis nėra pagrįstas, nėra įrodyti atsakovo (trečiojo asmens gydytojos S. N.) kaltė, jo neteisėti veiksmai ar neveikimas ieškovės atžvilgiu, taip pat nenustatytas priežastinis ryšys tarp ieškovei atsiradusios žalos ir atsakovo veiksmų (neveikimo) (CK 6.246-6.249 str.). Taip pat teismas nurodė, kad ieškinio netenkinus iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos jo patirtos ekspertizės atlikimo išlaidos (2 207 Lt) bei išlaidos advokato pagalbai apmokėti - 1 844,99 Lt (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 98 str.), trečiojo asmens S. N. naudai priteistinos jos patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.), o valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8Ieškovė V. S. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

91. Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatomos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens katė (CK 6.246-6.249 str.). Atsakovo kaltė šioje byloje yra įrodyta, ką patvirtina tiek VMAI asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės 2011-01-26 ataskaita Nr. 4A-5(NR-107) bei Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės 2011-01-26 sprendimas Nr. 4A-5 (NR-107), tiek ir fakto prasme – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, kuri išnagrinėjusi pareiškimą 2011-04-21 sprendimu Nr. 56-34 nusprendė, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiant ieškovei VšĮ Sapiegos ligoninėje buvo nekokybiškos – pacientei V. S. rekomenduotos gydytojo kraujagyslių chirurgo konsultacijos nebuvo, paslaugos teiktos pažeidžiant maksimalaus atidumo ir rūpestingumo kriterijus. VMAI asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita ir sprendimas, vadovaujantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi, laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais, kurių įrodinėjimo galia yra aukštesnė.

102. Nagrinėjamoje byloje negalima vadovutis tik byloje paskirtos deontologinės ekspertizės išvadomis, fiksuotomis Ekspertizės akte Nr. EDG 39/12(02), nes Ekspertizės aktą rengęs ekspertas nesivadovavo Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011-01-26 ,,Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita“, o taip pat ir tos pačios Inspekcijos 2011-01-26 ,,Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės sprendimu“ Nr. 4A-5(NR-107), iš kurių matyti, kad 2009-10-02 – 2009-10-08 pacientei V. S. VšĮ Sapiegos ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos pažeidžiant akto reikalavimus. Ekspertizės akto išvadose yra prieštaravimų civilinės bylos medžiagai, taip pat ir kitiems dokumentams, kuriuose yra medicininių duomenų apie V. S. tuometinę sveikatos būklę, taip pat apie tuo metu teiktų sveikatos paslaugų kokybę. Nors ekspertizės akte teigiama, kad visos medicininės paslaugos buvo teikiamos tinkamai, planingai ir nebuvo priežasčių skubiam angiochirurgo konsultacijos teikimui, tačiau kiti bylos dokumentai rodo, kad nebuvo ūmios patologijos, tačiau tikslinga angiochirurgo konsultacija, be to, S. N. neužfiksavo kojos spalvos pokyčių, nešalino pareigos tuo metu imtis priemonių, kad būtų atidžiai ir rūpestingai atliekamos reikiamos gydymo funkcijos, galinčios pašalinti net minimalias abejones ar prielaidas didesnei žalai atsirasti. Ekspertizės akte nepasisakoma apie tai, kaip yra vertinami gydytojos S. N. veiksmai, jog pastaroji, pažeisdama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-04-22 įsakymu patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 115:2005 ,,Gydytojas neurologas. Teisė, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 11.2 punkto nuostatą – gydytojas neurologas privalo nepriskirtais jo kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistą, nenurodė gydytojo konsultanto rekomendacijos nevykdymo priežasties ir ar tai galėjo turėti įtakos tolimesnei V. S. sveikatos būklei, jos pablogėjimui. Šių prieštaravimų teismas nepašalino. Bylos esminių aplinkybių ištyrimas turi didelę reikšmę, nes pagal visapusiškai ir objektyviai ištirtas aplinkybes yra vertinami įrodymai.

113. Teismas, paskirstydamas šalims įrodinėjimo pareigą, turi išaiškinti, kurias teisines aplinkybes, kuri šalis turi įrodyti (CPK 227 str. 3 d., 159 str. 1 d.). Tačiau teismas šios pareigos neatliko, nei parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, nei vėliau, jokia forma neišreiškė ir neįvardijo šalių pareigos įrodyti atitinkamas aplinkybes, bei neteikė pasiūlymų šalims, pateikti šalių įvardintas aplinkybes pagrindžiančių dokumentų.

124. Teismas nepagrįstai iš ieškovės atsakovui priteisė 4 051,99 Lt bylinėjimosi išlaidų. Dalis šių bylinėjimosi išlaidų sudaro atstovavimo išlaidos. Atsakovą atstovaujantis advokatas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus pateikė pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės, baigiamųjų kalbų metu, kuomet nėra procesinės galimybės atnaujinus įrodymų tyrimą, pateikti į bylą jokių procesinių dokumentų ar naujų įrodymų. Teismas neturėjo procesinio pagrindo nei baigiamųjų kalbų metu priimti atsakovo bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, nei tuo labiau jas priteisti iš ieškovės.

13Atsakovas VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Kaip nurodyta byloje esančiame deontologinės ekspertizės akte bei gydytojų specialistų atsakymuose, atsakovo gydytojų veiksmai atitiko maksimalius atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo bei atsargumo standartus teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ieškovei. Priešingai nei teigia ieškovė apeliaciniame skunde, teismas pagrįstai atsakovo kaltės nepripažino, atsakovo gydytojų neteisėtų veiksmų nenustatyta. Tai, kad teismas vadovavosi deontologinės ekspertizės aktu, kurį surašė savo srities profesionalai, lėmė faktas, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, tokio pobūdžio bylose, t. y. sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Teismas, priimdamas sprendimą, vertino ne tik ekspertizės aktą, bet ir kitus byloje esančius įrodymus.

14Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad atsakovo atlikti veiksmai buvo teisėti, pakankami ir nesąlygojo bei negalėjo sąlygoti žalos ieškovei kilimo, kadangi gydytojai veikė pagal tuo metu buvusias indikacijas ir atliko visus tuo metu būtinus veiksmus. Ieškovė neįrodė savo reikalavimų, todėl teismas teisingai vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą.

15Trečiasis asmuo S. N. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir tuo tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

18Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

19Byloje keliamas gydytojų civilinės atsakomybės klausimas dėl netinkamai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų.

20Dėl civilinės atsakomybės už sveikatai padarytą žalą dėl netinkamo gydymo

21Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pacientams turi būti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiūra. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui. Padarius žalą, gydytojui taikoma deliktinė civilinė atsakomybė; žala, padaryta pacientams gydytojo ar slaugos darbuotojo kaltais veiksmais, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 6.263 straipsnį kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl žalos, padarytos netinkamu gydymu, yra nurodęs, kad tokiais atvejais susiduriama ne su bet kokia, o su profesine civiline atsakomybe. Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo (sveikatos priežiūros įstaigos) pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi, sprendžiant dėl neteisėtumo, būtina atsakyti į klausimą, ar tikrai medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Dėl šio tikslo turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicinos paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos, medicinos praktikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-206/2005; 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. Nr. 3K-3-478/2008; 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-77/2010). Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir neapdairiai pažeidimui negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, bylos Nr. 3K-3-408/2009).

23Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė 2009-09-30 greitosios pagalbos siuntimu skubos tvarka atvežta į VšĮ Sapiegos ligoninę (VšĮ Sapiegos ligoninė ligos istorijos epikrizė, t. 1, b. l. 27-28), kurioje ieškovę apžiūrėjusi gydytoja neurologė S. N. gydymo istorijoje pažymėjo nusiskundimus ir ligos anamnezę – pacientė skundėsi skausmais stubure, dešinėje kojoje, dešinės pėdos pirštų tirpimu, dėl skausmo negalėjo atsikelti, paeiti (t. 1, b. l. 27-28, 96). Gydytoja neurologė S. N. nustatė preliminarią dešinės pusės ūmios diskogeninės L5-S1 radikulopatijos, L4-L5 disko protrūzijos, osteochondrozės, spindilioartrozės, S1-S3 srities perineuralinių cistų diagnozę (t. 1, b. l. 96-97). 2009-10-02 ieškovę konsultavęs gydytojas neurochirurgas S. Č. išvadoje nurodė, kad duomenų už diskogeninį radikulitą nepakako, tikslinga gydytojo angiochirurgo konsultacija dėl galimos kraujagyslinės patologijos (t. 1, b. l. 100). Ieškovė nuo 2009-09-30 iki 2009-10-08 buvo gydoma VšĮ Sapiegos ligoninėje su pagrindine diagnoze: ūmi diskogeninė L5,S1 radikulopatija iš dešinės pusės (t. 1, b. l. 27-28). 2009-10-08 gydytoja S. N. gydymo istorijos dienyne pažymėjo, kad pilnai įvykdžius neurologinio profilio tyrimų ir gydymo planą bei pagerėjus ieškovės sveikatos būklei, pacientė išrašoma ir nukreipiama ambulatoriniam gydymui, nurodė vykdyti neurochirurgo rekomendacijas vykti gydytojo angiochirurgo konsultacijai dėl galimos kraujagyslių patologijos (t. 1, b. l. 27-28, 103). 2009-10-08 ieškovė kreipėsi į VšĮ Antakalnio polikliniką, kur ją apžiūrėjusi šeimos gydytoja asmens sveikatos istorijoje įrašė, kad kojų venos buvo praplėstos, nustatė varikozinių venų diagnozę, pacientę užregistravo kraujagyslių chirurgo konsultacijai. Ieškovės sveikatos būklei pablogėjus, 2009-10-15 ji buvo stacionarizuota VšĮ Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje. VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės epikrizėje Nr. 10358 nurodyta, kad ieškovė buvo stacionarizuota dėl kojų tirpimo, atvykus abi pėdos buvo išemiškos, kapiliarinė kraujotaka buvo vangi, abiejų kojų pulsacija bendrosiose šlaunies arterijose be ūžesių, pakinklio arterijose ir žemiau pulso nebuvo, pacientė gydyta medikamentais, atliktos emboltrobektiomijos, autovenoplastikos, sekvencinis šuntavimas, autovenos šunto trombektomija (viso 4 operacijos), tačiau dešinės kojos kraujotaka liko bloga, dėl to 2009-10-28 atlikta dešinės blauzdos amputacija, 2009-10-30 išsivysčius plaučių arterijos tromboembolijai, ieškovė buvo perkelta į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santarišių klinikas (t. 1, b. l. 11-12). VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų epikrizėje Nr. 9-30037 pažymėta, kad ieškovei 2009-11-05 buvo atlikta dešinės šlaunies reamputacija, pacientė gydyta stacionarinės reabilitacijos skyriuje, 2009-11-16 ieškovė buvo perkelta į Vidaus ligų diagnostikos skyrių antriniam reabilitaciniam etapui, 2009-12-14 stabilios terapinės būklės išrašyta į namus, paskirtas medikamentinis gydymas, šeimos gydytojo priežiūra, gydytojo angiochirurgo konsultacija (t. 1, b. l. 33-34). Nuo 2010-03-15 iki 2010-04-08 ir nuo 2010-09-27 iki 2010-10-13 d. ieškovei buvo paskirta reabilitacija VšĮ Valakupių reabilitacijos centre dėl nusilpusių raumenų stiprinimo, tolerancijos fiziniam krūviui ir mobilumo didinimo, apsitarnavimo įgūdžių lavinimo, laikino ir pastovaus protezo pritaikymo (t. 1, b. l. 65-68).

24Ieškovė ieškinyje atsakovo neteisėtais veiksmais įvardija atsakovo darbuotojos gydytojos S. N. neteisėtus, aplaidžius veiksmus bei neveikimą, nes ji nekreipdama dėmesio į gydytojo neurochirurgo S. Č. rekomendaciją, pagrįstai įtarus kraujagyslių patologiją, nevykdė rekomendacijų be jokios pateisinamos priežasties, dėl to nebuvo nustatyta teisinga diagnozė, ieškovei išsivystė veninė ir arterinė abiejų kojų trombozė, ūmi apatinių galūnių išemija, dėl ko buvo atlikta dešinės blauzdos amputacija, o vėliau ir reamputacija.

25Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje paskirtos deontologinės ekspertizės išvadomis, asmens sveikatos istorija, šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, konstatavo, jog pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį nėra, kadangi jis nėra pagrįstas, nėra įrodyti atsakovo (trečiojo asmens gydytojos S. N.) kaltė, jo neteisėti veiksmai ar neveikimas ieškovės atžvilgiu, taip pat nenustatytas priežastinis ryšys tarp ieškovei atsiradusios žalos ir atsakovo veiksmų (neveikimo). Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

26Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. D. ir kt. v. VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-222/2005). Šiuo tikslu turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-77/2010; kt.).

27Sprendžiant dėl atsakovo neteisėtų veiksmų reikšmingais pripažintini Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita ir sprendimas, kurie parengti pacientų teisių ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę vykdančios institucijos, kontroliuojančios, kaip laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, reikalavimų. Valstybinė medicinos audito inspekcija, atlikusi Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę VšĮ Sapiegos ligoninėje, dėl ieškovei teiktų sveikatos priežiūros paslaugų nuo 2009-09-30 iki 2010-10-08, Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės 2011-01-26 ataskaitoje (t. 1, b. l. 48-51) bei Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės 2011-01-26 sprendime (t. 1, b. l. 52) konstatavo, kad 2009-10-02–2009-10-08 pacientei V. S. VšĮ Sapiegos ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos pažeidžiant teises akto reikalavimus. Taip pat nurodyta, kad gydytoja neurologė S. N. po 2010-10-02 gydytojo neurochirurgo išvados, kad duomenų už diskogeninį radikulitą nepakanka, tikslinga gydytojo angiochirurgo konsultacija dėl galimos kraujagyslinės patologijos, nenurodžiusi gydytojo konsultanto rekomendacijos nevykdymo priežasties, V. S. rekomenduotos gydytojo kraujagyslių chirurgo konsultacijos nepaskyrė ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-279 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 115:2005 „Gydytojas neurologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 11.2 punkto nuostatą – gydytojas neurologas privalo nepriskirtais jo kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistą.

28Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, išnagrinėjusi ieškovės pareiškimą, 2011-04-21 sprendime Nr. 56-34 taip pat nurodė, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas V. S., ligoninės gydytojai nebuvo rūpestingi ir atidūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, V. S. nebuvo užtikrinta jos teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, ligoninės darbuotojai netinkamai įvertino ieškovės sveikatos būklę ir nesiėmė reikiamų veiksmų atsiradusiai kraujagyslinei patologijai nustatyti ir gydyti, nebuvo skirta skubi angiochirurgo konsultacija, kurią gydytojas neurochirurgas nurodė kaip tikslingą dėl galimos kraujagyslinės patologijos (t. 1, b. l. 60-62).

29Kaip minėta, vertinant gydytojo veiksmus taikomas aukštesnis, protingo ir atidaus asmens – profesionalo standartas. Tokia praktika suformuota neatsitiktinai, bet įvertinus ir atsižvelgus į aplinkybes, kad nuo gydytojo veiksmų kokybės priklauso asmens sveikata, o itin dažnai ir gyvybė. Nagrinėjamu atveju, atsakovo darbuotoja neišnaudojo visų galimybių nustatyti ieškovės negalavimų tikrąją priežastį, o ją nustačius - paskirti tinkamą gydymą ir taip pacientei suteikti (padidinti) galimybę pasveikti. Atsakovo darbuotojos neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu, o būtent – nesiėmimu veiksmų, kad ieškovei kuo skubiau būtų suteikta gydytojo angiochirurgo konsultacija, kurią rekomendavo atlikti ieškovę konsultavęs gydytojas neurochirurgas.

30Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikimo maksimalių pastangų principas reikalauja, kad gydytojas ir gydymo įstaiga atliktų viską, kas numatyta ir įmanoma gydant konkretų susirgimą. Jei ligos algoritme yra nurodytas tyrimų darymas, tai jie turi būti atlikti, o ne daromos hipotetinės išvados dėl būsimų tyrimų rezultatų ir jų spėjamos įtakos. Numatytų tyrimų neatlikimas sudaro prielaidas, kad diagnozės išvada bus paremta nepakankamais duomenimis – nevisapusiškais objektyvaus pobūdžio tyrimais bei subjektyviais stebėjimų rezultatais. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog neužtikrintas reikiamas sveikatos priežiūrą teikiančios įstaigos ir jos gydytojų atidumo, rūpestingumo ir aplaidumo laipsnis. Jis sudaro pakankamą pagrindą civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje R. V. ir D. L. V. v. VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-1180/2003).

31Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sprendžia, kad gydytoja neurologė S. N. sveikatos priežiūros paslaugas ieškovei teikė nepakankamai kvalifikuotai, atidžiai ir rūpestingai, neatliko veiksmų, kuriuos, remiantis teisės aktų ir bendraisiais rūpestingumo, atidumo, atsargumo reikalavimais turėjo atlikti, esant gydytojo neurochirurgo S. Č. rekomendacijai ieškovę nukreipti gydytojo kraujagyslių chirurgo konsultacijai, ieškovei rekomenduotos konsultacijos nepaskyrė, tuo neužtikrino galimybės teisingai ieškovės ligos diagnozei nustatyti gydant pacientę VšĮ Sapiegos ligoninėjė. Ieškovę 2009-10-08 išrašius iš VšĮ Sapiegos ligoninės, ieškovė jau 2009-10-15 (po septynių dienų) sveikatos būklei pablogėjus buvo stacionarizuota VšĮ Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje, kur jai buvo atliktos keturios operacijos, tačiau dešinės kojos kraujotakai nepagerėjus 2009-10-28 atlikta dešinės blauzdos amputacija. Nors bylos duomenys nepatvirtina, jog atsakovo darbuotojos neveikimas, būtų nulėmęs pacientės neįgalumą, tačiau bylos duomenimis nepaneigtos Valstybinė medicinos audito inspekcijos 2011-01-26 ataskaitos bei sprendimo išvados konstatuojant veiksmų neteisėtumą ir dėl jų neigiamų padarinių pacientės sveikatai atsiradimą. Atsakovo darbuotoja pažeidė pirmiau nurodytų teisės aktų reikalavimus, bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d., Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 str.) todėl teisėjų kolegija laiko, kad atsakovo darbuotojos neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas) byloje nustatyti. Kadangi byloje nustatytas atsakovo darbuotojos veiksmų neteisėtumas, tai laikytina, kad nepaneigta ir atsakovo darbuotojos kaltės prezumpcija (CK 6.263 str.).

32Civilinės atsakomybės pagrindu pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai su jais susijusi. Tokiais pripažįstami atvejai, kai neteisėti veiksmai ne lemia, bet pakankamu laipsniu daro įtakos žalos atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. K. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-476/2008; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovei 2009-09-30 greitosios pagalbos siuntimu skubos tvarka atvežtai į VšĮ Sapiegos ligoninę su nusiskundimais dėl skausmų dešinėje kojoje, dešinės pėdos pirštų tirpimu, bei esant gydytojo neurochirurgo pagrįstiems įtarimams dėl galimos kraujagyslinės patologijos, nenukreipiant gydytojo angiochirurgo konsultacijai tiksliai ligos diagnozei nustatyti, o jau 2009-10-15 ieškovės sveikatos būklei pablogėjus ieškovę stacionarizavus VšĮ Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje, kur jai dėl dešinės kojos kraujagyslių patologijos 2009-10-28 atlikta dešinės blauzdos amputacija, sudaro pagrindą teigti egzistavus pakankamam atsakovo darbuotojos neveikimo ir kilusių padarinių teisiniam priežastiniam ryšiui.

33Dėl ekspertizės akto įrodomosios reikšmės

34Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepakankamai ištyrė bylos aplinkybes, nepagrįstai rėmėsi ekspertizės išvadomis, todėl nepagrįstai nenustatė sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Teisėjų kolegia sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

35Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas - tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008; kt.).

36Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesi už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010; 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. ir kt. v. VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-337/2013; kt.). Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Klaipėdos autobusų parkas v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-45/2008). Tokia teismų praktikoje suformuota pozicija reiškia, kad ekspertizės aktas, kaip ir kiti byloje esantys įrodymai, vertinamas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles – atsižvelgiant į tai, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, vertinamas kiekvienas įrodymas ir jų visetas, remiamasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Ta aplinkybė, kad byloje yra teismo paskirtos ekspertizės aktas, nepaneigia teismo galimybės priimant procesinį sprendimą remtis ir savo išvadas pagrįsti kitų byloje surinktų įrodymų visuma, jeigu juose esantys duomenys suponuoja kitokią išvadą, nei pateikta ekspertizės akte.

37Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas paskyrė deontologinę ekspertizę, kurios išvadose nurodyta, jog: VšĮ Sapiegos ligoninėje ieškovei buvo nustatyta teisinga pagrindinė diagnozė ir diferencijuota su kitomis ligomis skiriant kitų specialistų konsultacijas; gydymo laikotarpiu jai buvo atlikti reikalingi tyrimai, paskirtos specialistų konsultacijos ir skirtas tinkamas gydymas, kuris buvo adekvatus ligonės būklei; gydytojas neurochirurgas V. S. įtariamą kraujagyslių patologiją neįvertino kaip ūmią (nebuvo ūmaus kojų kraujotakos nepakankamumo požymių), todėl nebuvo priežasčių organizuoti kraujagyslių chirurgo konsultacijos skubos tvarka; gydytoja S. N., įvertinusi tuometinę ieškovės būklę, kuri buvo susijusi su diskogeninės kilmės šakneliniu skausminiu sindromu, tyrimo planą įvykdė pilnai, jos negalima būtų kaltinti netinkamai ir nekvalifikuotai atlikus savo pareigas; gydytojos S. N. veiksmai (sudarytas tyrimų ir gydymo planas, nukreipimas kitų specialistų konsultacijoms, paskirtas gydymas) buvo adekvatūs siekiant pagerinti tuometinę ligonės V. S. būklę, todėl negalėjo padaryti žalos ligonės sveikatai (t. 2, b. l. 47-53).

38Kaip minėta, ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Nors ekspertizės akte nurodyta, kad medicininės paslaugos ieškovei buvo teikiamos tinkamai, gydytojos S. N. veiksmai (sudarytas tyrimų ir gydymo planas, nukreipimas kitų specialistų konsultacijoms, paskirtas gydymas) buvo adekvatūs siekiant pagerinti tuometinę ligonės V. S. būklę, tačiau kaip minėta, Valstybinė medicinos audito inspekcija 2011-01-26 ataskaitoje ir sprendime bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2011-04-21 sprendime konstatavo priešingai, kad ieškovei nebuvo užtikrinta jos teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, ieškovei nebuvo skirta skubi angiochirurgo konsultacija, kurią gydytojas neurochirurgas nurodė kaip tikslingą dėl galimos kraujagyslinės patologijos. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad nors ekspertizės akte nurodyta, kad nebuvo priežasčių skubiam angiochirurgo konsultacijos teikimui, tačiau tikslinga angiochirurgo konsultacija, nešalino pareigos tuo metu imtis priemonių, kad būtų atidžiai ir rūpestingai atliktos reikiamos gydymo funkcijos, galinčios pašalinti net minimalias abejones ar prielaidas didesnei žalai ieškovės sveikatai atsirasti.

39Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis eksperto nuomone apie ieškovei teiktų medicininių paslaugų adekvatumą ir tinkamumą, o turėjo įvertinti tai, ar atsakovas ir jo darbuotoja šioje konkrečioje situacijoje dėjo maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas, remdamiesi profesine kvalifikacija.

40Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 176, 185 str.), nes priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi išimtinai ekspertizės akto išvadomis, kurios prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, tuo nukrypstant nuo teismų praktikos dėl įrodymų vertinimo.

41Dėl žalos nustatymo

42Bylos duomenys patvirtina gydytojų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymą ir dėl to atsiradusius neigiamus padarinių ieškovės sveikatai. Sveikatos priežiūros įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai įtvirtina šių įstaigų pareigą atlyginti teikiant paslaugas paciento sveikatai padarytą žalą (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 str. 7 p., Pacientų teisų ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 str.). Deliktinėje civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras, byla Nr. 3K-3-170/2010).

43Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės 218 958,60 turtinės žalos ir 300 000 Lt neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad nėra įrodytos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, ieškinio reikalavimus atmetė, nepasisakydamas dėl ieškovės prašomos priteisti žalos pagrįstumo. Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti ne tik teisės, bet ir fakto klausimus, bylos nagrinėjimas iš naujo apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacijos esmės. Dėl to teisėjų kolegija negali išnagrinėti bylos iš esmės, nes apeliacinės instancijos teismas negali nagrinėti reikalavimų, kurių nenagrinėjo ir neišsprendė pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju, apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme pareikštą, bet nenagrinėtą reikalavimą, apeliacijos dalyku tampa ne pirmosios instancijos teismo sprendimas, o šalių teisinis ginčas. Tačiau tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, apibrėžiančios apeliacijos paskirtį, apeliacinės instancijos teismo procesines galias. Taip pat tai neatitiktų ir įstatyme įtvirtintos bei egzistuojančios teismų instancinės sistemos esmės – šalis, nesutikdama su teismo išvadomis prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka.

44Šiuo atveju bylą nagrinėjant iš naujo, turi būti aiškinamos ir svarstomos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovės patirtos žalos faktas ir dydis, o po jų esminio ištyrimo ir įvertinimo užtikrinta apeliacijos teisė, todėl teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

45Bylą grąžinant nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų byloje, apeliacinės instancijos teismas neskirsto (CPK 93 str. 5 d.). Procesinis klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo spręstinas pirmosios instancijos teisme, priimant galutinį sprendimą šioje byloje, kuomet bus aiškus patenkintų ir atmestų reikalavimų santykis (CPK 270 str. 5 d. 3 p.).

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,

Nutarė

47Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 8. Ieškovė V. S. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m.... 9. 1. Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatomos visos bendrosios... 10. 2. Nagrinėjamoje byloje negalima vadovutis tik byloje paskirtos deontologinės... 11. 3. Teismas, paskirstydamas šalims įrodinėjimo pareigą, turi išaiškinti,... 12. 4. Teismas nepagrįstai iš ieškovės atsakovui priteisė 4 051,99 Lt... 13. Atsakovas VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė atsiliepimu į apeliacinį... 14. Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE atsiliepimu į apeliacinį... 15. Trečiasis asmuo S. N. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 18. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 19. Byloje keliamas gydytojų civilinės atsakomybės klausimas dėl netinkamai... 20. Dėl civilinės atsakomybės už sveikatai padarytą žalą dėl netinkamo... 21. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 2... 22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl žalos, padarytos netinkamu... 23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė 2009-09-30 greitosios pagalbos... 24. Ieškovė ieškinyje atsakovo neteisėtais veiksmais įvardija atsakovo... 25. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje... 26. Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė,... 27. Sprendžiant dėl atsakovo neteisėtų veiksmų reikšmingais pripažintini... 28. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai... 29. Kaip minėta, vertinant gydytojo veiksmus taikomas aukštesnis, protingo ir... 30. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikimo... 31. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sprendžia, kad gydytoja... 32. Civilinės atsakomybės pagrindu pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis... 33. Dėl ekspertizės akto įrodomosios reikšmės... 34. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 35. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas - tai teismo... 36. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nors ekspertizės akte esantys... 37. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas paskyrė deontologinę... 38. Kaip minėta, ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai,... 39. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 40. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos... 41. Dėl žalos nustatymo... 42. Bylos duomenys patvirtina gydytojų veiklą reglamentuojančių teisės aktų... 43. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo VšĮ Vilniaus... 44. Šiuo atveju bylą nagrinėjant iš naujo, turi būti aiškinamos ir svarstomos... 45. Bylą grąžinant nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo,... 46. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 47. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą panaikinti ir...