Byla 2A-881-264/2017
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Dalės Burdulienės ir Raimondo Buzelio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Audva“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-139-191/2016 pagal ieškovės UAB „MESS“ ieškinį atsakovei UAB “Audva“ ir atsakovės UAB „Audva“ priešieškinį ieškovei UAB „MESS“ dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovė UAB „MESS“ ieškinyje (b. l. 4-7) prašė priteisti iš atsakovės UAB „Audva“ 1 093,38 Eur skolą, 10 000 Eur baudą, 6 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2015 m. balandžio 9 d. sudarė statybos rangos darbų sutartį Nr. 15/04-09, pagal kurią atsakovė (rangovas) sutartyje numatytomis sąlygomis ir įkainiais įsipareigojo atlikti fasado sienų (taip pat ir cokolio) šiltinimo darbus, o ieškovė (užsakovas) įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus Sutartyje numatyta tvarka bei terminais ir už juos sumokėti. Ieškovė atsakovei paskyrė darbų objektą, esantį ( - ), ir kaip tai numato sutarties 3.2.10 ir 3.2.1 p. p. nuo 2015-05-20 UAB „Audva“ darbuotojams išnuomavo motelį ( - ), suteikė gyvenamąjį plotą, suteikė jiems visas reikalingas medžiagas, įrankius bei kitą techniką sutartiniams darbams atlikti. Paaiškėjus, kad atliekami darbai turi trūkumų, nes juos atliko netinkamos kvalifikacijos atsakovės darbuotojai, ieškovė geranoriškai paskyrė kitą objektą, esantį ( - ), kuriame reikėjo atlikti paprastesnius darbus-vatos tvirtinimą prie sienų smeigėmis, tačiau ir šių darbų atsakovės darbuotojai atlikti nesugebėjo. Ieškovei pareikalavus pakeisti darbuotojus, atsakovė jų nepakeitė kaip tai numatė sutarties 3.3.13 punktas, o nuo 2015 06 16 objekte visai nepasirodė. Ieškovė 2015 06 16 išsiuntė pretenziją atsakovei, į kurią atsakovė nesureagavo, nebendradarbiavo. Už sutarties nevykdymą atsakovė privalo mokėti 10 000 Eur dydžio baudą. Atsakovė taip pat privalo ieškovei padengti 1 093,38 Eur dydžio įsiskolinimą, kurį sudaro 717 Eur išlaidos už rangovo darbuotojams išnuomotas patalpas ir/ar komunalinius mokesčius, 316,78 Eur atsakovės darbuotojų transportavimo paslaugos, kurios truko 22 dienas ir 59,60 Eur už leidimus dirbti Lietuvoje. Atsakovė UAB „Audva“ priešieškinyje (b. l. 70-72) prašė priteisti iš UAB „MESS“ 2 242,30 eurų skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteisiamos sumos, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „MESS“ vienašališkai UAB „Audva“ darbuotojams nurodė rengti ventiliuojamą fasadą. Atsakovė 2015 m. birželio 16 d. raštu kreipėsi į UAB „MESS“ nesutikdama su reikalavimu atlikti Sutartyje nesulygtus darbus, kurie yra daug sudėtingesni, reikalaujantys daugiau darbo, neatitiko sutarties kainos. Nepavykus pašalinti kliūčių, UAB „Audva“ sustabdė objektuose tolimesnį darbų vykdymą ir pateikė UAB „Audva“ atsakymą dėl 2 242,30 Eur skolos už atliktus darbus.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovei UAB „MESS“ iš atsakovės UAB „Audva“ 1093,38 Eur skolos, 10 000 Eur baudą už Sutarties nevykdymą, 6 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2016-07-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 334 Eur. Priteisė iš atsakovės UAB „Audva“ 5,98 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu valstybei. Teismas nustatęs, kad ieškovė atsakovei už leidimus dirbti Lietuvoje jau buvo apmokėjusi 851,20 Eur sumą kaip avansą (pagal Sutarties priedą Nr. 2), atsakovė įsipareigojo šią sumą išskaičiuoti iš pirmo atsiskaitymo už atliktus darbus, sprendė, kad remiantis Sutartimi, ieškovė pagrįstai išskaičiavo 791,60 Eur sumą iš pirmo atliktų darbų akto ir taip su atsakove atsiskaitė (likusi atsakovo skola ieškovui 59,60 Eur). Teismas laikė, kad UAB „Audva“ pažeidė Sutartį, kadangi atliktų darbų aktas Nr. A002, pažeidžiant Sutarties 4.3 p. buvo surašytas 2015 m. birželio 15 d., UAB „Audva“ darbuotojai objekte nepasirodė. Teismas konstatavęs, kad darbų objektas buvo perduotas netinkamos kvalifikacijos darbuotojams, nebuvo pastangų juos pakeisti tinkamais, darbuotojai objekte nebepasirodė, sprendė, kad dėl šių priežasčių, atsakovei be pagrindo visiškai nutraukus statybos rangos darbus, kyla pareiga ieškovei sumokėti baudą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė UAB „Audva“ sutarties nevykdė, padarė akivaizdų pažeidimą, dėl ko ieškovei iš atsakovės priteisė 10 000 Eur baudą. Teismas taip pat pripažino, kad yra 1093,38 Eur atsakovės įsiskolinimas ieškovei. Atsakovės priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovės atsakovei 2 242,30 Eur skolą teismas atmetė, nustatęs, kad atsakovė pažeidė sutartines prievoles ne tik suteikti darbams kvalifikuotus darbuotojus, bet ir darbus priduoti taip, kaip tai numatyta sutartyje. Teismas taip pat nurodė, kad patikrinus atsakovės nurodytą objektą (( - )), kuriame kaip teigė atsakovė atliko darbus ir už kuriuos ieškovė pasak atsakovės privalo atsakovei sumokėti, paaiškėjo, kad tai privatus gyvenamasis namas, todėl įvertinus ir kitus rašytinius dokumentus, šalių paaiškinimus teismas priešieškinį atmetė.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti visiškai bei priteisti iš ieškovės apeliantės naudai jos turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas visiškai neatskleidė bylos esmės ir nevertino pateiktų įrodymų. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje iš esmės yra perrašytos ieškovės ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės. Teismas visiškai nepasisakė ir nevertino atsakovės dėstomų aplinkybių, pvz. dėl ieškovės savavališkai su atsakove nesuderintą (nei žodžiu, nei raštu, kaip to reikalauja rangos sutarties 3.2.1 p. sąlygos) į statybų objektą perkeltų atsakovo darbuotojų. Teismas nenurodė, kuo vadovaujantis ieškovės argumentai yra vertinami patikimiau ir/ar tikėtinai labiau nei atsakovės argumentai, tuo labiau, kad ieškovė savo ieškinio neįrodinėjo jokiais faktiniais argumentais, o atsakovė be pateiktų į bylą rašytinių įrodymų į teismo posėdį kvietė ir liudytoją, buvusį atsakovės darbuotoją, neturintį jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, kuris patvirtino atsakovės nurodomus argumentus. Teismas vadovavosi išskirtinai tik ieškovės žodžiais apie statybų objekte ( - ) atliktus atsakovės darbuotojų darbus, jų darbų broką ir nekompetenciją. Pati ieškovė pažeidė Sutarties 1.2 punkto reikalavimus, nes darbų atlikimo vietos atskiru aktu, kaip buvo sutarta, neįformino ir objekto atsakovei neperdavė. Be to, ieškovė niekaip neįrodinėjo, kad atsakovės darbuotojai dirbo statybų objekte ( - ), tuo labiau, kad ten atliko kažkokius darbus, juos atliko su trūkumais. Ieškovė nepateikė statybų objekto perdavimo akto, savo nustatytų statybos rangos darbų trūkumus patvirtinančių įrodymų, ar įrodymų, kad atsakovė buvo informuota apie šiuos trūkumus iki proceso pradžios. Ieškovė nurodydama adresą, kuriuo darbai atliekami nebuvo, ir neva ji geranoriškai spręsdama problemą pakeitė darbų objektą, yra vertintini kritiškai, nes visiškai neįrodyti. Darbai, kurie buvo Sutartimi sulygti, buvo atliekami objekte ( - ), ir, priešingai nei teigia ieškovė, kaip tik atitiko darbuotojų kvalifikaciją, nes dėl tokių darbų ir buvo sutarta. Ieškovė dėl atliekamo darbo kokybės šiame statybų objekte atsakovei pretenzijų nereiškė, nepateikė jokių įrodymų apie netinkamai atliktus darbus. Pretenzijos iš ieškovės prasidėjo tik po to, kai atsakovė nurodė ieškovei raštu, kad paaiškėjo, jog iš darbuotojų nepagrįstai reikalaujama atlikti Sutartyje nesulygtus darbus kitame objekte, tai yra rengti ventiliuojamus fasadus ir/ar taisyti kitų bendrovių darbo broką, kai tuo tarpu sutarta buvo tik dėl žemesnės kvalifikacijos reikalaujančių darbų atlikimo - tinkuojamų sudėtinių termoizoliacinių sistemų įrengimo (sutarties 1.1. punktas). Teismas, neatsižvelgė į visišką įrodymų nebuvimą, kadangi ieškovė nepateikė įrodymų apie esą savo pateiktus atsakovei reikalavimus pakeisti atsakovės netinkamos kvalifikacijos darbuotojus tinkamais, nes tokių reikalavimų ir nebuvo. Pradžioje už šių darbuotojų atliktus darbus ieškovė sumokėjo ir pretenzijų nereiškė dėl jų netinkamos kvalifikacijos. Nors teismas nurodė, kad UAB „Audva“ pateikė esą iš anksto vienašališkai pasirašytą darbų priėmimo perdavimo aktą 2016 m. birželio 15 dienai, tačiau atliktų darbų priėmimo - perdavimo akto data nesudaro esminio pažeidimo šalių santykiuose. Atsakovė darbų priėmimo - perdavimo aktą išrašė anksčiau nei numatyta Sutartyje tarp šalių kilus ginčui ir atsakovei baigus dirbti nurodytame statybų objekte. Ta aplinkybė, kad darbų aktas būtų buvęs išrašytas vėliau nei buvo neturi įtakos faktui, kad atsakovė akte nurodytus darbus ieškovės perduotame statybų objekte atliko, o ieškovė už šiuos darbus vengia atsiskaityti. Teismas visiškai nevertino atsakovės nurodytų aplinkybių, dėl kokių priežasčių atsakovės darbuotojai nepasirodė 2015 m. birželio 16 d. statybų objekte. 2015 m. birželio 15 d. į statybų objektą atvykęs darbų vadovas A. R. pamatė, kad atsakovės darbuotojų statybų objekte nėra. Tuomet paaiškėjo, kad ieškovė atsakovės darbuotojus savavališkai nuvežė į kitą, su atsakove sutartyje nustatyta tvarka nesutartą, statybų objektą ( - ), kuriame atsakovės darbuotojai turėjo taisyti kitų statybininkų darbo trūkumus. Pabrėžtina, kad šie darbai neatitiko atsakovės darbuotojų kvalifikacijos ir nebuvo sutarti šalių pasirašyta Sutartimi. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovės buvęs darbuotojas A. R., tačiau teismas nurodė, kad šis liudytojas esminių aplinkybių dėl atliekamų darbų kokybės nepaaiškino. Atsakovė informavo ieškovę apie sustabdytus darbus statybų objekte 2015 m. birželio 16 d. pranešimu, t.y. atsakovė pasinaudojo jai suteikta teise, numatyta CK 6.661 str. Taip pat 2015 m. birželio 19 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, kad skola už jau atliktus darbus sudaro 2 242,30 Eur sumą. Tačiau 2015 m. birželio 23 d. raštu ieškovė pareikalavo pateikti tinkamai įformintą darbų priėmimo perdavimo aktą, ir nurodė, jog tik tuomet darbus priims. Kadangi pretenzijos buvo visiškai nepagrįstos ir nemotyvuotos atsakovė atliktų darbų aktą pasirašė vienašališkai ir nusiuntė ieškovei dar kartą su 2015 m. liepos 2 d. raštu, todėl teismas nurodydamas, esą atsakovė iš anksto vienašališkai pasirašė darbų priėmimo - perdavimo aktą, nurodo klaidingas faktines aplinkybes. Sutarties 3.3.6 punktas aiškiai įvardija atsakovės prievolės dydį, kompensuojant darbuotojų pragyvenimo išlaidas. Darbuotojų transportavimo išlaidų kompensavimo šalys nebuvo aptarę, nes nuvežti darbuotojus į objektą - buvo ieškovės pareiga. Su ieškiniu pateiktos sąskaitos už nuomą ir transporto paslaugas buvo išrašytos tą pačią kaip ir rašto siuntimo dieną, tai yra 2015 m. birželio 17 d. Teismas visiškai to nevertino, nepasisakė dėl ieškovės reikalavimo kompensuoti atsakovės darbuotojų pragyvenimo išlaidas pagrįstumo. Iš esmės proceso metu buvo išsiaiškinta, kad atsakovės darbuotojai dirbo statybų objekte ( - ), tačiau teismas tai visiškai ignoravo ir šiuo pagrindu dėl nesuprantamų priežasčių atmetė atsakovės priešieškinį. Teismas teigdamas, kad atsakovei nevykdant Sutarties reikalavimų buvo akivaizdžiai pažeista Sutartis, todėl iš atsakovės yra priteistina 10 000 Eurų bauda, nenurodo, kurie tiksliai atsakovės veiksmai yra laikytini Sutarties pažeidimais, leidžiančiai skirti tokio dydžio baudą. Teismas nevertino ir to, kad dėl ieškovės nurodytų atsakovės Sutarties pažeidimų ieškovė nepateikė jokių įrodymų, o atsakovė netgi pateikė šiuos ieškovės teiginius paneigiančius įrodymus. Net ir tuo atveju, jeigu atsakovė būtų sustabdžiusi darbus šalių suderintame objekte, tai vis viena teismas būtų turėjęs vertinti dėl kokių priežasčių atsakovė darbus sustabdė, nustatyti šalių kaltės laipsnį (pavyzdžiui, gal tai mišri abiejų šalių kaltė). Net ir laikant, kad atsakovė pažeidė Sutartį ir dėl šios priežasties jai turėtų būti skiriama baudą, akivaizdu, kad 10 000 Eur bauda yra neadekvati ir neproporcinga, vertinant atsakovės galimų Sutarties pažeidimų pobūdį bei ieškovės veiksmus ir jų įtaką šalių sutartiniams santykiams. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

    1. Nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog būtų pažeistos procesinės įrodymų vertinimo taisyklės. Teismas priėmė visus šalių pateiktus įrodymus ir juos įvertino. Tai reiškia, kad įrodinėjimo našta civiliniame procese paskirstyta tinkamai ir šalys turėjo vienodas galimybes įrodyti visas joms reikšmingas aplinkybes. Aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su bylą nagrinėjusio teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir priimtu sprendimu, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus.
    2. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog ieškovė darbų atlikimo vietos atskiru aktu, kaip buvo sutarta, neįformino ir objekto atsakovei neperdavė; kad ieškovė niekaip neįrodinėjo, kad atsakovės darbuotojai dirbo statybų objekte ( - ), tuo labiau, kad ten atliko kažkokius darbus, juos atliko su trūkumais; kad ieškovė nepateikė statybų objekto perdavimo akto, savo nustatytų statybos rangos darbų trūkumus patvirtinančių įrodymų, ar įrodymų, kad atsakovė buvo informuota apie šiuos trūkumus iki proceso pradžios. Bendru šalių sutarimu objektas buvo pakeistas ir tą atsakovė puikiai žinojo, o tarp šalių buvo susiklosčiusi tokia praktika, jog dėl objekto šalys susitardavo žodžiu ir jokie aktai nebuvo pildomi, tai patvirtina aplinkybės, jog byloje atsakovė nėra pateikusi jokių duomenų ir įrodymų, jog tarp šalių buvo susiklosčiusi kita praktika. Be to susitarimas dėl objekto žodžiu nėra joks esminis sutarties pažeidimas kaip traktuoja atsakovė, dėl kurio atsakovė galėtų ir turėtų pagrindą nutraukti vienašališkai sutartį. Be to, nėra ir jokių įrodymų, jog atsakovė būtų reikalavusi ieškovę naujai paskirtą objektą perduoti aktu.
    3. Pažymėtinas prieštaravimas tarp atsakovės motyvų: atsakovė nurodo, kad darbus nutraukė dėl objekto pakeitimo, tačiau teismo prašo priteisti įsiskolinimą už tariamai atliktus darbus tame objekte.
    4. Darbai nebuvo priimti, kadangi pakvietus priduoti darbus 2015 m. liepos 16 dieną UAB „Audva“ atstovas neatvyko. Ieškovė apžiūrėjusi atliktus darbus nustatė, jog sutartyje numatytų atlikti darbų nėra nei vieno kvadratinio metro. Byloje yra pateiktas ieškovės 2016 m. liepos 16 d. atsakovei teiktas pranešimas dėl neatliktų darbų, 2016 m. liepos 13 d. dėl atliktų darbų ir neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų, 2015 m. birželio 23 d. pranešimas dėl raginimo tinkamai vykdyti sutartį, kurie paneigia atsakovės nurodomas aplinkybes, jog ji iki proceso pradžios nebuvo informuota apie darbų trūkumus. Be to, atsakovė byloje nenuginčijo fakto, jog darbus atliko netinkamai ir neįrodė, jog darbus atliko be trūkumų.
    5. Atsakovė pati sau prieštarauja, nurodydama, jog ieškovė pretenzijų nereiškė dėl darbų, tačiau pati atsakovė tiek byloje tiek apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovės pretenzijos buvo visiškai nemotyvuotos, nepagristos.
    6. 2015 m. birželio 15 d. surašydamas ir pasirašydamas aktą atsakovės projekto vadovas net nebuvo objekte ir nematė darbu. Šis faktas akivaizdžiai patvirtinta, kad aktas surašytas ne pagal faktine padėti, o darbų kiekis yra išgalvotas. Tai patvirtina, kad pati atsakovė nėra mačiusi darbų rezultato, kurį įrašė į 2015 m. birželio 15 d. atliktų darbų aktą Nr. A002, taip pat patvirtina faktą, jog prašoma atsakovės skola už neva jos atliktus darbus pagal aktą Nr. A002 ieškovės atžvilgiu yra visiškai nepagrista.
    7. Priešingai nei atsakovė nurodo byloje yra duomenys, jog darbuotojų kvalifikacija buvo netinkama vykdyti sutartyje numatytus darbus. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys LR Darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos leidimai dirbti Lietuvos Respublikoje. Pati atsakovė pripažįsta, jog jos darbuotojai buvo žemos kvalifikacijos ir tik siekdama išvengti atsakomybės klaidingai ir visiškai nepagrįstai nurodo, jog darbai buvo pakeisti į sunkesnius. Šias aplinkybes patvirtina, jog iki 2015 m. birželio 15 d. atsakovė dėl darbų pobūdžio jokių pretenzijų ieškovei nereiškė ir pagal aktą A001 už laikotarpį iki 2015 m. gegužės 29 d. darbus pridavė. Be to, tai jog atsakovė savo darbus pripažino ir juos vykdė šalių sutartame ir pakeistame objekte patvirtina pačios atsakovės aktas Nr. A002.
    8. Atmestini atsakovės argumentai, jog teismas turėjo vertinti dėl kokių priežasčių atsakovės darbuotojai nepasirodė darbe. Šalys buvo susitarę, jog tik tuo atveju jeigu ieškovė atsakovei laiku nesumoka, ji turi teisę sustabdyti darbus. Tai, jog ieškovė nepažeidė sutartinių įsipareigojimų, kurių pagirdinu atsakovė būtų galėjusi nutraukti sutartį ar patraukti darbuotojus iš objekto patvirtina ir tai, jog pati atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu paklausta, ar ieškovė pažeidė sutarti ir laiku su atsakove neatsikaitė, aiškiai nurodė, kad ieškovė tokio pažeidimo nepadarė. Taigi jokio pagrindo nutraukti sutartį atsakovė neturėjo. Be to, jokių įrodymų, jog atsakovės darbuotojai neva buvo verčiami kažkur dirbti byloje atsakovė nepateikė.
    9. Negalima sutikti su atsakove, jog 10 000 Eur bauda nėra šiuo atveju adekvati ir proporcinga. Atsakovei šios sutarties pažeidimo pasekmės buvo žinomos. Be to, atsakovė yra verslininkė ir pasirašydama sutartį turėjo suprati ir įvertinti sutarties sąlygas ir privalėjo apsvarstyti ir įvertinti savo veiksmų pasekmes, todėl bet kokios atsakovės prielaidos dėl per didelės baudos yra nepagrįstos, kadangi toks baudos dydis buvo numatytas sutartyje. Be to byloje ginčo dėl baudos dydžio nebuvo, atsakovė byloje neginčijo sutartyje tarp šalių numatyto baudos dydžio, kaip ir pasirašant sutartį dėl šio sutarties punkto atsakovei jokių klausimų nekilo.
    10. Negalima sutikti su atsakove, jog atliktų darbų priėmimo - perdavimo akto data nesudaro esminio pažeidimo šalių santykiuose. Tai, jog atsakovė atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą išrašė ankščiau tik patvirtina, jog atsakovas sutarties nevykdė, kadangi atsakovės darbuotojai 2015 m. birželio 16 d. nepasirodė statybų objekte, o UAB „Audva” pateikė iš anksto vienašališkai pasirašytą darbų priėmimo perdavimo aktą 2016 m. birželio 15 dienai, nors pagal Sutartį darbai yra priimami kiekvieno mėnesio 25-30 dienomis (sutarties 4.2 punktas).
    11. Nepagrįsti atsakovės argumentai, jog teismas neatsižvelgė į atsakovės pakviesto liudytojo parodymus. Teismas skundžiamame sprendime aiškiai nurodė, jog atsakovės liudytojas esminių aplinkybių dėl atliekamų darbų kokybės nepaaiškino, nes jis buvo tik projekto vadovas.
    12. Atsakovė 2015 m. birželio 19 d. raštu Nr. 15/06/19-01 pripažino savo skolą už darbuotojų apgyvendinimą ir transportavimo paslaugas.
    13. Keistas atsakovės pozicijos keitimas, iš pradžių atsakovė apeliaciniame skunde bando įrodyti, jog ji neva nėra pažeidusi sutarties, nors pačioje apeliacinio skundo pabaigoje nurodo, jog teismas turėjo įvertinti, kad gal tai mišri abiejų šalių kaltė. Šie žodžiai įrodo, jog atsakovė kaip ir pripažįsta savo kaltę, tačiau taip pat nori, jog kaltė būtų pripažinta ne tik jos, bet ir ieškovės, nors byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovė butų pažeidusi esmines sutarties sąlygas, taip siekdama išvengti atsakomybės.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, 329 straipsnis). Dėl ginčo esmės Ginčas byloje kilo dėl rangos sutarties vykdymo ir/ar netinkamo vykdymo, sutarties šalių kaltės ir dėl sutartinių prievolių pažeidimo atsiradusių pasekmių paskirstymo. Ieškovė (užsakovė) šalių sudarytos rangos sutarties (sutarties 3.3.14 p.) pagrindu prašė priteisti iš atsakovės (rangovės) 10 000 Eur baudą bei remdamasi sutarties 3.3.6 p.) priteisti iš atsakovės 1 093,38 Eur dydžio išlaidų, kurias sudaro 717 Eur išlaidos už rangovo darbuotojams išnuomotas patalpas ir/ar komunalinius mokesčius, 316,78 Eur atsakovės darbuotojų transportavimo paslaugas už 22 dienas ir 59,60 Eur už leidimus dirbti Lietuvoje, kompensaciją. Tuo tarpu atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 2 242,30 Eur skolą už atliktus statybos rangos darbus pagal vienašališką atliktų statybos darbų aktą Nr. A002 už 2015 m. gegužės 30 d. – birželio 15 d. atliktus darbus . Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė UAB „Audva“ (rangovė) netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, pažeidė sutarties 3.4.1 p. p., nes atsakovė 2015 06 15 nepagrįstai sustabdė darbus ir surašė vienašališką 2016 06 15 atliktų darbų aktą Nr.A002 darbams, kurių jos darbuotojai neatliko ir daugiau objekte nepasirodė, sprendė, kad rangos sutartis neįvykdyta dėl atsakovės (rangovės) kaltės, todėl ieškinį patenkino, o atsakovės priešieškinį atmetė. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkina atsakovės, kuri dėl jo pateikė apeliacinį skundą. Atsakovės apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas visiškai neatskleidė bylos esmės ir nevertino pateiktų įrodymų, visiškai nepasisakė ir nevertino atsakovės dėstomų aplinkybių, nenurodė, kuo vadovaujantis ieškovės argumentai yra vertinami patikimiau ir/ar tikėtinai labiau nei atsakovės argumentai. Teisėjų kolegija pritaria šiai apeliantės pozicijai. Faktinės iš statybos rangos santykių kilusios ginčo aplinkybės turi būti nustatinėjamos laikantis įstatymo ir teismų praktikos nuostatų dėl įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamojoje byloje turi būti įvertintas surinktų įrodymų visetas: Rangos sutartis, atliktų darbų aktai apie atliktų darbų apimtį bei vertę, sąskaitos faktūros, šalių susirašinėjimas, šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, kiti duomenys. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „MESS“ (užsakovė) ir atsakovė UAB „Audva“ (rangovė) 2015-04-09 sudarė statybos rangos darbų sutartį Nr. 15/04-09 (b.l.8-14), pagal kurią atsakovė (rangovė) Sutartyje numatytomis sąlygomis ir įkainiais įsipareigojo atlikti fasado sienų (taip pat ir cokolio) šiltinimo darbus, o ieškovė (užsakovas) įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus Sutartyje numatyta tvarka bei terminais ir už juos sumokėti. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė pateikė ieškovei 2015 m. gegužės 25 d. atliktų darbų aktą Nr.A001 apie atliktus statybos darbus objekte - daugiabučiame gyvenamajame name ( - ) (atliktų darbų vertė 791, 60 Eur). Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovė už darbuotojų leidimus dirbti Lietuvoje buvo apmokėjusi 851, 20 Eur kaip avansą, todėl ieškovė pagal aktą Nr.A001 atliko 791, 60 Eur užskaitą ir laikė, kad šią sumą už statybos darbus yra sumokėjusi atsakovei. Atsakovė pripažino, jog tokiu būdu ieškovė yra atsiskaičiusi pagal aktą Nr.A001 bei išrašytą 2015 06 01 PVM sąskaitą faktūrą serija AUD Nr.002 (791, 60 Eur už atliktus darbus) ir darbus priėmusi, ką patvirtino ieškovė savo 2015 06 17 rašte atsakovei. Ginčo tarp šalių dėl 791, 60 Eur sumos apmokėjimo nėra. Priešieškinyje atsakovė 2 242,30 Eur skolą už atliktus statybos rangos darbus grindžia vienašališkai pasirašytu darbų pridavimo aktu Nr.A002, PVM sąskaita faktūra serija AUD Nr.004, teigdama, kad akte nurodytus darbus atliko, o ieškovė aktą grąžino 2015 07 16 nepasirašytą, su prierašu kad „darbai nepriimami, nes negalima naudotis darbų rezultatu“, nepagrįstai. Teigia, kad ieškovė jokių pretenzijų dėl darbų kokybės nereiškė, o 2015 06 15 kilo konfliktas tarp šalių po to, kai ieškovė nurodė atsakovės darbuotojams atlikti sutartyje nenumatytus sudėtingesnius ir reikalaujančius daugiau sąnaudų darbus (rengti ventiliuojamą fasadą, nors pagal sutarties 1.1 p. p. šalys susitarė, kad atsakovė objektuose atliks „išorinių tinkuojamų sudėtinių termoizoliacinių sistemų įrengimą). Atsakovė 2015 06 16 raštu pranešė ieškovei, kad nesutinka atlikti sutartyje nesulygtus darbus, o ieškovei nesutikus ir 2015 06 16 raštu pareikalavus sumokėti 10 000 Eur baudą, atsakovė darbus sustabdė ir pateikė ieškovei 2015 m. birželio 19 d. atliktų darbų aktą Nr.A002 apie atliktus statybos darbus daugiabučiame gyvenamajame name ( - ) (atliktų darbų vertė 2242, 30 Eur), Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovės vienašališkai pasirašyto darbų pridavimo akto Nr.A002 įrodomosios reikšmės, neįvertino atsakovės bei jos pakviesto liudytojo A. R. paaiškinimų, kuris iš dalies patvirtino atsakovės nurodytas priežastis, dėl kurių atsakovė nutraukė darbus objekte ( - ) 2016 06 15. Apeliantė procesiniuose dokumentuose nurodo, kad atsakovė nutraukė darbus objekte dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė pareikalavo atlikti sutartyje nesulygtus darbus ir šalių nesutartame objekte, todėl pati ieškovė kalta dėl sutarties sąlygų nevykdymo/ netinkamo vykdymo. CK 6.694 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis. Ši norma iš esmės pakartoja CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrąją rangos teisinių santykių reguliavimo taisyklę, pagal kurią užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Analogiškai įforminamas ir statybos rangos darbų perdavimas–priėmimas, tačiau CK 6.694 straipsnio 4 dalyje papildomai aptarta vienašalio statybos rangos darbų perdavimo galimybė, jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti darbų perdavimo ir priėmimo aktą. Be to, įstatymų leidėjo nustatyta, jog tik vienos iš šalių pasirašytas, t. y. vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Iš išdėstyto spręstina, kad užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Užsakovo pareiga priimti atliktus darbus yra esminė rangos (subrangos) sutarties sąlyga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant ginčus, kylančius iš statybos rangos teisinių santykių, ne kartą konstatuota užsakovo pareiga priimti rangovo perduodamus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009, 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005, 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005, ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad atliktų darbų aktas – įrodymas, kad rangovas atliko akte nurodytus darbus, tačiau jame nurodytų darbų kiekis ir kokybė gali būti nuginčyta kitais proceso normų leistinais įrodymais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ginčyti rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą šalis gali atsikirtimų į ieškinį forma, tam nebūtina kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu dėl akto pripažinimo negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2010; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2014). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė atsakovei geranoriškai paskyrė kitą objektą – ( - ), o atsakovė šiame objekte nedirbo, tačiau kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino kitų reikšmingų aplinkybių, nepasisakė dėl pačios ieškovės pozicijos nenuoseklumo bei prieštaringumo. Viena vertus, ieškovė teigia, kad atsakovė akte nurodytų darbų neatliko, tačiau kita vertus, ieškovės padarytas prierašas akte Nr.A002 „darbai nepriimami, nes negalima naudotis darbų rezultatu“ bei ieškovės atstovo pirmosios instancijos teisme duoti paaiškinimai leidžia manyti, kad ieškovė pripažino aplinkybę, jog atsakovė darbus atliko su trūkumais. Tai tik patvirtina ieškovės pozicijos nenuoseklumą, keliantį abejonių tikrosios padėties atskleidimu. Vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013‑06‑07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013; 2007-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; kt.). Atsisakyti priimti darbų rezultatą galima tik išimtiniais įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.694 straipsnio 6 dalis), tačiau nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenustatinėjo. Ieškovė teigdama, kad atliktų darbų rezultato negalima naudoti pagal rangos sutartyje nustatytą paskirtį, nenurodė jokių defektų (trūkumų), nei kas tuos trūkumus šalino, ar kad rangos sutartyje nurodytus darbus atliko kiti asmenys taip pat nenurodė. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2005; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Kaip matyti iš rangos sutarties 3.2.6 p. ieškovė (užsakovas) įsipareigojo paskirti objekte statybos vadovą bei asmenį, pildysiantį statybos žurnalą, tačiau byloje nėra duomenų apie šių įsipareigojimų vykdymą. Pagal Statybos įstatymo 2 str. sąvoka - Statinio statybos vadovas – statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma ūkio būdu) ir įgyvendindamas statinio projektą nuo statybos pradžios iki užbaigimo, vadovauja statybos darbams, kartu gali būti bendrųjų statybos darbų vadovas, koordinuoja statinio statybos specialiųjų darbų vykdymą bei šių darbų vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, statinio statybos vadovo paaiškinimai bei statybos darbų žurnalai nagrinėjamoje byloje preliminariai vertinant galėtų būti svarbūs įrodymai, pagrindžiantys ginčo statybos darbų atlikimą/neatlikimą, taip pat leidžiantys pašalinti esminius šalių pozicijų prieštaravimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš šalių procesinių dokumentų turinio, šalių atstovų paaiškinimų, duotų pirmosios instancijos teismo 2016 10 25 posėdyje, atsakovės surašyto 2015 06 15 akto Nr. A002 apie atliktų statybos darbų apimtį bei vertę, šalių susirašinėjimo raštų 2015 06 16-2015 07 16, lieka visiškai neaiškios aplinkybės, susijusios su sutarties sąlygų aiškinimu. Byloje netirta ir neįvertinta dėl kokių konkrečiai statybos objektų, statybos darbų apimties, darbuotojų kvalifikacijos reikalavimų šalys tarėsi, kada ir kokius konkrečiai darbus kokiuose objektuose atsakovė turėjo atlikti ir faktiškai atliko/neatliko ir kt.. Todėl būtina šias aplinkybes ištirti ir vertinti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad rangos sutarties neįvykdymą lėmė atsakovės veiksmai. Tačiau teismas neatsižvelgė ir neįvertino atsakovės argumentų, kad byloje ieškovė nepateikė jokių patikimų įrodymų apie ieškovės įsipareigojimų pagal sutarties 3.2.1 p. vykdymą (prieš 10 darbo dienų iki rangovo darbų pradžios pranešti rangovui raštu apie Objekto adresą ir rangovo darbuotojų gyvenamąją vietą, o sutarties galiojimo metu užsakovui keičiant objektą – prieš 7 dienas raštu pranešti rangovui). Kolegijos nuomone, lieka nepaneigta apeliantės pozicija, kad sutarties neįvykdymą galėjo lemti ir pačios užsakovės neteisėti veiksmai, pažeidžiantys sutarties 3.2.1p., nes atsakovei apie objektų keitimą, darbuotojų netinkamą kvalifikaciją turėjo būti pranešta raštu, o atsakovė teigia, kad jai nei raštu, nei žodžiu nebuvo pranešta. Esant nepašalintiems prieštaravimams, teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti/nepritarti šiai pirmosios instancijos teismo išvadai. Nors iš ieškovės ieškinio bei atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą matyti, kad ieškovė ieškinio reikalavimus dėl baudos bei 1093, 38 Eur priteisimo grindžia atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymu/netinkamu vykdymu, tačiau teismas skundžiamame sprendime tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl 1093, 38 Eur išlaidų kompensavimo už išnuomotas gyvenamąsias patalpas atsakovės darbuotojams bei transporto paslaugas visiškai neanalizavo ir nevertino įrodymų, patvirtinančių šio reikalavimo dydžio pagrįstumą. Ieškovė 1093,38 Eur kompensuotinų išlaidų dydį grindė prie ieškinio pateiktomis atsakovei išrašytomis 3 vnt. PVM sąskaitomis faktūromis (b. l.13-15). Tačiau PVM sąskaita faktūra pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 29 dalį yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, todėl kolegijos vertinimu, pateiktos sąskaitos faktūros negali būti pripažįstamos tinkamu įrodymu, patvirtinančiu, kad ieškovė tokio dydžio išlaidas, kurias reikalauja kompensuoti, ji faktiškai patyrė (CPK 178 str.). Ieškovė ieškinyje reikalavimą dėl 717 Eur išlaidų už rangovo darbuotojams išnuomotas patalpas kompensavimo grindžia sutarties 3.3.6 punktu, tačiau nei ieškinyje, nei skundžiamame sprendime nenurodyta, kokie įrodymai patvirtina, kad tokio dydžio išlaidas ieškovė faktiškai patyrė. Be to teismo konstatuota aplinkybė, jog buvo šalių susitarimas dėl darbuotojų vežiojimo į objektus ir šių išlaidų kompensavimo sąlygų, tačiau rangos sutartyje nėra tokios sąlygos, todėl pagal byloje esančius įrodymus negalima konstatuoti, jog ieškinio reikalavimas dėl 316,78 Eur išlaidų už atsakovės darbuotojų transportavimo paslaugas, kaip trukusias 22 dienas ir skaičiuojant 14, 4 Eur už dieną su PVM, pagrįstai. Be to, iš Rangos sutarties 1.2 p., 3.2.1 p. sąlygų matyti, kad ieškovė (užsakovė) turėjo pareigą raštu ne vėliau kaip prieš 10 dienų pranešti atsakovei objekto adresą ir rangovo darbuotojų gyvenamąją vietą, tačiau byloje objektyvių tai patvirtinančių įrodymų nėra. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos (lotyniškai – onus probandi) paskirstymo taisyklė. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lotyniškai – eiincumbit probatio, qui dicit non qui negat).. Kai asmuo ieškinio reikalavimą kildina iš sutarčių, teismui kyla būtinybė teisiškai kvalifikuoti sutartį bei išsiaiškinti tikrąjį sutartimi nustatytą šalių teisių ir pareigų turinį, remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015. Nagrinėjamoje byloje šie reikalavimai nebuvo tinkamai įvykdyti. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal byloje esančią medžiagą nėra galimybės išsiaiškinti tikrąjį sutartimi nustatytą šalių teisių ir pareigų turinį bei įvertinti kurios iš šalių veiksmai (neveikimas) nulėmė rangos sutarties pasibaigimą prieš terminą (vienašališką nutraukimą) . Spręstina, jog yra neatskleista bylos esmė.

13Dėl bylos baigties Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo bei neteisingai išspręsta byla; šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje ir būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai, t. y. visi nurodyti faktai išsamiai turėtų būti ištirti remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą, sudarant galimybę šalims patikslinti ieškinio (priešieškinio) reikalavimus (CPK 7, 12, 42 straipsniai, 176 str. 1 d., 177 str.1 d., 179, 185 str.; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013). Taigi, tik pirmosios instancijos teisme atskleidus bylos esmę ir ją išnagrinėjus iš esmės, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas skundo ribų, pagal byloje jau esančius ir teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, pagal pateiktus apeliacinius skundus galėtų patikrinti tokio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 259 str. 1 d., 260, 263, 301, 320 str.). Iš skundžiamojo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino pavienius įrodymus, faktiškai rėmėsi tik ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis bei išdėstyta pozicija, o ne vertino byloje esančių įrodymų visetą, esant priešingiems įrodymams, prieštaravimų nepašalino, nesiūlė šalims pateikti papildomus įrodymus, todėl šio teismo padarytos išvados nėra pagrįstos visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamojoje byloje būtina dar kartą analizuoti bylos medžiagą, pasiūlyti šalims pateikti naujus įrodymus, pakartotinai tirti ir vertinti bylos faktus, o tai (įrodymų vertinimas), sprendžia Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 d.).

14Dėl bylinėjimosi išlaidų Apeliacinės instancijos teismui perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 98 str.).

15Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

16Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai