Byla e2S-653-227/2016
Dėl juridinio fakto nustatymo ir termino pateikti nuosavybės teises įrodančius dokumentus atnaujinimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos D. V. atskirąjį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-557-847/2016 pagal pareiškėjos D. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinio fakto nustatymo ir termino pateikti nuosavybės teises įrodančius dokumentus atnaujinimo, ir

Nustatė

2Pareiškėja pareiškimu prašė: 1) nustatyti juridinį faktą, jog jos velionis tėvas T. L. nuosavybės teise valdė 3,55 ha žemės sklypą, esantį ( - ); 2) atnaujinti terminą paduoti prašymui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 3,55 ha žemės sklypą, esantį ( - ); 3) atnaujinti terminą - nuosavybės teises į 3,55 ha žemės sklypą, esantį ( - ) ir giminystės ryšį įrodantiems dokumentams pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriui; 4) pareiškimą nagrinėti kartu su administracine byla Nr. I-612-283/2014. Nurodė, kad nustačius minėtą juridinį faktą bei atnaujinus praleistus terminus, ji galėtų atkurti nuosavybės teises. Teigė, kad apie žemės sklypą sužinojo tik po T. L. mirties, 2012 metų pradžioje, kai tvarkydama butą rado įvairių dokumentų, ranka rašytą testamentą, todėl dėl objektyvių priežasčių praleido terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises bei pateikti nuosavybės teises įrodančius dokumentus ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriui.

3Biržų rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 444 straipsnio 1 dalimi, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, bei grąžino pareiškėjai sumokėtą 125,11 Eur žyminį mokestį.

4Teismas nustatė, kad 2014 m. spalio 23 d. Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-612-283/2014 nuspręsta pareiškėjos D. V. pareiškimą dėl praleistų Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytų terminų atnaujinimo atmesti. Šiame sprendime pažymėta, kad D. V. nepatenka į šio įstatymo 2 straipsnyje išvardintų Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, sąrašą, todėl pareiškėja neturi subjektyvinės teisės prašyti atnaujinti praleistus šio įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus terminus pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą bei buvusio savininko nuosavybės bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti. Pripažino, kad esant netenkintam pareiškimui dėl termino pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atnaujinimo, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nesukels teisinių pasekmių, t.y. pats savaime nesukurs pareiškėjai jokių turtinių ar asmeninių teisių ar pareigų, kadangi teisines pasekmes jis gali sukelti tik sprendžiant nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą klausimą, o pareiškėja neturi subjektyvinės teisės atkurti nuosavybės teises.

5Atskiruoju skundu pareiškėja D. V. prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį. Nurodo, kad ji prie pareiškimo pateikė papildomus įrodymus, o būtent, testamentą, dėl kurio ji atitinka Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas, nes miręs asmuo yra palikęs testamentą. Todėl nustačius teismo keliu juridinį faktą, ši aplinkybė sukels pareiškėjai teisines pasekmes. Kreipdamasi dėl juridinio fakto nustatymo bei pateikdama testamentą pareiškėja sukūrė naują teisinį pagrindą dėl savo teisių įgyvendinimo, todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo (toliau – teismas) vertinimu, kad ji kreipėsi dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

6Atskirasis skundas tenkinamas, skundžiamoji nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (( - )str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

7CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą) CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindais.

8Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškimą pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 444 straipsnio 1 dalį, pripažinus, jog jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

9Atsisakymas priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu reiškia, kad byla yra užbaigta ir tapatūs reikalavimai teisme pakartotinai negali būti nagrinėjami. Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa: šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Ieškinio dalykas – tai pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Šiame reikalavime ieškovas turi nurodyti konkretų asmenį, kuris galimai pažeidė jo subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat aiškiai suformuluoti patį reikalavimą, t. y. ko jis prašo teismo. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisinio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Ieškinio pagrindas – faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia materialųjį teisinį reikalavimą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Ieškovas turi įvardyti įrodymus, kurie patvirtina ieškovo išdėstytas faktines aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 3 p.). Pripažįstant bylas tapačiomis, turi būti nustatyti visi bylų tapatumo požymiai, o nesant bent vieno aukščiau nurodyto požymio, nėra pagrindo konstatuoti, jog bylos tapačios, bei atsisakyti priimti ieškinį nurodytu pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-147/2009, 2012 m. gegužės 17 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-481/2012). Taigi, sprendžiant, ar pareikšti reikalavimai yra tapatūs reikalavimams, išnagrinėtiems kitoje byloje turi būti nustatyta, ar sutampa ieškinių elementai: šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas.

10Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-612-283/2014 nuspręsta pareiškėjos D. V. pareiškimą dėl praleistų Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytų terminų atnaujinimo atmesti, nes D. V. nepatenka į šio įstatymo 2 straipsnyje išvardintų Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, sąrašą, todėl yra priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas dėl šios priežasties nesukels pareiškėjai teisinių pasekmių. Šiuo atveju apeliantė teigia, kad ji pareiškimu prašo be kitų reikalavimų taip pat nustatyti juridinį faktą, pateikia papildomus įrodymus (testamentą), jos nuomone, patvirtinančius teisę atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, todėl yra kitas teisinis pagrindas jos reikalavimų tenkinimui. Nesutinka, kad ji kreipėsi į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

11Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja administraciniame teisme prašė atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) nustatytą terminą buvusio savininko nuosavybės teises į 3,55 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ), įrodantiems dokumentams pateikti bei atnaujinti praleistus Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus terminus prašymui atkurti nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą paduoti bei buvusio savininko nuosavybės bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti. Minėtoje byloje pareiškėja reiškė reikalavimus kaip T. L., mirusio ( - ), dukra, pretenduojanti atkurti nuosavybės teises į P. L. (prosenelio) nuosavybės teisėmis valdytą 3,55 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ). Pareiškėja minėtoje byloje teigė, kad ji 2012 metais surado P. L., M. sūnaus, ( - ) surašytą testamentą, kuriame buvo nurodyta apie P. L., M. sūnaus, nuosavybės teise valdomą apie 3,5 ha ploto žemės sklypą. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 23 d. sprendime pažymėjo, kad pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktą atkurti nuosavybės teisės pirmenybę turi teisę tie asmenys, kuriems turtas yra perleistas naminiu testamentu, t.y. testamentu, kuris sudarytas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos bei sprendė, kad pareiškėjos tėvas T. L., remdamasis savo senelio P. L., M. sūnaus, sudarytu testamentu, iki 2001 m. gruodžio 31 d. turėjo teisę paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į 3,55 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ), o iki 2003 m. gruodžio 31 d. – pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus. Pažymėjo, kad mirus asmenims, kuriems turtas yra perleistas naminiu testamentu, teisę atkurti nuosavybės teises įgyja tie asmenys, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą, tuo tarpu D. V. duomenų, patvirtinančių, kad jos tėvas T. L., kaip P. L. nuosavybės teisių perėmėjas, būtų testamentu palikęs jai savo turtą, įskaitant ir ( - ) esantį 3,55 ha ploto sklypą, nepateikė.

12Nagrinėjamu atveju be prašymų atnaujinti praleistus terminus paduoti prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą bei nuosavybės teises į žemės sklypą ir giminystės ryšį įrodantiems dokumentams pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriui, kurie buvo pareikšti administraciniame teisme, pareiškėja taip pat siekia nustatyti nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise (galimai nacionalizavimo momentu) faktą, t.y. kad jos tėvas nuosavybės teise valdė žemės sklypą. Tokiu atveju pareiškėja siekia įrodyti, kad jos tėvas buvo įgijęs nuosavybės teisę į P. L. (prosenelio) nuosavybės teisėmis valdytą 3,55 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ), t.y. jis buvo sklypo savininkas, patenkantis į Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje išvardintų Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, sąrašą. Pastebėtina, kad testamentinių įpėdinių įstatyminiai įpėdiniai pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktą negali būti pretendentais, ką aukščiau konstatavo administracinis teismas. Tačiau administracinėje byloje nebuvo sprendžiama dėl to, ar pareiškėja galėtų pretenduoti atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą kaip minėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens – turto savininko – įpėdinė. Pastebėtina, kad klausimo dėl turto savininko įpėdinių bei testamentinių paveldėtojų įpėdinių teisių reglamentavimas skiriasi. Todėl pripažintina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nes 2014 m. spalio 23 d. Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-612-283/2014 D. V. pareiškimas dėl praleistų Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytų terminų atnaujinimo buvo netenkintas), yra neteisinga. Pripažintina, kad pareiškėja kitu pagrindu prašo spręsti reikalavimus dėl praleistų terminų atnaujinimo, taip pat be šių reikalavimų taip pat reiškia naują reikalavimą - prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Todėl sutiktina su apeliante, kad šiuo atveju skiriasi tiek pareiškimo dalykas (reiškiamas naujas reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo), tiek pagrindas, sprendžiant dėl reikalavimų atnaujinti praleistus terminus.

13Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad juridinės reikmę turinčio fakto nustatymas nesukeltų teisinių pasekmių, tačiau tokia išvada galėtų būti daroma tik įvertinus, ar pareiškėja tokį faktą nustačius, patektų į Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje išvardintų Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, sąrašą. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 str.). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009). Todėl tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas nustatytų, kad pareiškėja net ir nustačius juridinę reikšmę turintį faktą negalėtų atkurti nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, t.y. toks juridinę reikšmę turintis faktas nesukurs teisinių pasekmių, bylą būtų reikalinga nutraukti.

14Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju ir Panevėžio apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-612-283/2014 išnagrinėto pareiškimo dalykas ir faktinis pagrindas nesutampa, todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ir dėl to pareiškimą atsisakė priimti. Todėl atskiruoju skundu apskųsta nutartis naikintina. Kadangi ieškinio (pareiškimo) priėmimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 137 str.), klausimas dėl pareiškimo priėmimo perduodamas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

15Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

16Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos D. V. pareiškimo suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinio fakto nustatymo ir termino pateikti nuosavybės teises įrodančius dokumentus atnaujinimo, priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai