Byla 2-147/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria atsisakyti priimti ieškovo J. B. ieškinį atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, valstybės įmonei Registrų centrui dėl įpareigojimo įteisinti nuosavybę.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

4Ieškovas J. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams VĮ Registrų centrui ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, prašydamas įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centras Klaipėdos filialą įteisinti Klaipėdos rajono valdybos valdytojo 1994 m. lapkričio 24 d. žemės sutartį 99 metams J. B. vardu ( - ), ant kurios pagrindo 1995 m. gegužės 30 d. jis pasistatė du arkinius sandėlius pagal UAB „Vitūna“ sandėlių patvirtintą projektą; panaikinti klaidingai Nekilnojamojo turto kadastre ir registre 1997 m. birželio 23 d. įteisintą Nr. ( - ), registro ( - ), inventorinę Nr. 6978 bylą kito vardu, J. B. pirminį teisėtą 0,50 ha žemės savininką įteisinti 0,50 ha žemės sklypo savininku; įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą įteisinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2001 m. liepos 20 d. pažymą Nr. 160 apie tai, kad J. B. yra žemės ūkio padargų ( - ) sandėlio statytojas ir savininkas, statybą vykdęs be esminių nukrypimų nuo UAB „Vitūna“ projekto.

5Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. gruodžio 5 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kadangi sprendė, jog ieškovo tapatūs reikalavimai dėl ginčo dėl nuosavybės teisių į žemę ir sandėlį, esantį ( - ), buvo išspręsti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-584-370/2007 pagal J. B. ieškinį atsakovams Klaipėdos m. pirmojo notarų biuro notarei A.Kundrotienei, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, VĮ Registrų centrui, K. B. , AB „VST“, UAB „Vakarų mašinos“, trečiajam asmeniui Žemaitijos visuomenės parlamentui dėl žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, žemės sklypo bei arkinio sandėlio išreikalavimo iš neteisėto valdymo, pažymų ir turto teisinės registracijos panaikinimo, nuostolių dėl elektros transformatorinės sunaikinimo bei negauto nuomos mokesčio atlyginimo, iškeldinimo ir turto išreikalavimo. Teismas taip pat atsisakė priimti kai neteismingą ieškovo J. B. reikalavimą įteisinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2001 m. liepos 20 d. pažymą Nr. 160, kadangi jis yra teismingas administraciniam teismui (LR CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

6Ieškovas J. B. atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

71. Skundžiamą teismo nutartį priėmusi teisėja V. N. Griškevičienė yra šališka. Jos vyras advokatas Griškevičius vedė analogišką atsakovo K. B. bylą, išreikalaudamas iš VĮ Registrų centro išrašus 1995-1996 m. be J. B. žinios. Ši teisėja viena iš pirmųjų 2003 m. atsisakė priimti ieškinį dėl sandėlių sugrąžinimo, sakydama asmeniškai raštinėje prie liudininkų, kad sandėliai tikrai nėra parduoti. Priimdama skundžiamą nutartį ši teisėja nesudarė sąlygų ištaisyti klaidas ir jai pareikšti nepasitikėjimą ir nušalinimą, o trečią kartą atkeršijo už tai, kad 2006 m. buvo iškritikuota „Laisvame laikraštyje“.

82. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutartis yra neteisinga, klaidinga ir korumpuota. Dėl šios teismo nutarties buvo kreiptasi į LR Generalinį prokurorą, LR Seimą, LR Specialiųjų tyrimų tarnybą, LR Prezidentą. Dėl šių faktų buvo pravesti du sankcionuoti mitingai prie Lietuvos apeliacinio teismo ir LR Seimo, reikalaujant atstatydinti teisėjų tarybą, kuri dengia šią korupciją, ir panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 21 d. klaidingą nutartį.

9Atskirasis skundas tenkinamas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338 str., 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (LR CPK 263 str. 1 d., 338 str.). Apelianto skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 338 str., 329 str. 2 d.).

11Ieškovas J. B. atskiruoju skundu skundžia Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti dalį jo ieškinio reikalavimų LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu dėl to, kad yra įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 15 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-584-370/2007 tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kaip ir nagrinėjamu atveju reiškiamas ieškovo J. B. ieškinys, o kitą dalį – LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, kaip neteismingą tam teismui.

12LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba yra teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Atsisakymas priimti ieškinį šiuo pagrindu reiškia, kad byla yra užbaigta ir tapatūs reikalavimai teisme pakartotinai negali būti nagrinėjami. Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa: šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (LR CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Šiame reikalavime ieškovas turi nurodyti konkretų asmenį, kuris galimai pažeidė jo subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat aiškiai suformuluoti patį reikalavimą, t.y. ko jis prašo teismo. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisinio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Ieškinio pagrindas – faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia materialųjį teisinį reikalavimą (LR CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Ieškovas turi įvardyti įrodymus, kurie patvirtina ieškovo išdėstytas faktines aplinkybes (LR CPK 135 str. 1 d. 3 p.).

13Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas reiškia, jog tik šalys turi teisę inicijuoti civilinės bylos iškėlimą, jos nustato nagrinėjimo dalyką, paprastai pasirenka bylos nagrinėjimo tvarką, bylos užbaigimo būdą, ieškinio rūšį ir pan. (LR CPK 13 str.). Laisvai disponuodamas procesinėmis teisėmis, ieškovas turi teisę pasirinkti tokį civilinės teisės gynimo būdą ir reikšti tokius reikalavimus, kurie jam atrodo tinkami bei pagrįsti.

14Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai įvertino pareikšto ieškinio pagrindo ir dalyko tapatumą ieškovo J. B. ieškinio pagrindui ir dalykui, dėl kurio yra įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-584-370/2007. Pažymėtina, jog, nepaisant to, kad ieškovas J. B. tiek nagrinėjamu atveju, tiek civilinėje byloje Nr. 2-584-370/2007 pareikštu ieškiniu siekia įteisinti nuosavybės teises į arkinius sandėlius ir žemės sklypą, esančius ( - ), tačiau minėtoje civilinėje byloje ieškovas siekė apginti savo pažeistas nuosavybės teises, ginčydamas nuosavybės teisių perleidimo sandorius, o nagrinėjamu atveju – siekia savo nuosavybės teisių į ginčo nekilnojamąjį turtą įregistravimo Klaipėdos rajono valdybos 1994 m. lapkričio 24 d. sutarties ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2001 m. liepos 20 d. pažymos Nr. 160 pagrindu, o taip pat panaikinant inventorinę bylą Nr. 6978. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog, įvertinus pareikštu ieškiniu ir civilinėje byloje Nr. 2-584-370/2007 pareikštu ieškiniu ieškovo J. B. pasirinktą savo pažeistų teisių gynimo būdą, ieškiniai nėra tapatūs. Pripažįstant bylas tapačiomis, turi būti nustatyti visi bylų tapatumo požymiai, o nesant bent vieno aukščiau nurodyto požymio, nėra pagrindo konstatuoti, jog bylos tapačios, bei atsisakyti priimti ieškinį nurodytu pagrindu. Nesant ieškinio pagrindo ir dalyko tapatumo, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo atsisakyti priimti J. B. ieškinį atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai ir VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu.

15Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovo J. B. ieškinį dalyje dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą įteisinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2004 m. liepos 20 d. pažymą Nr. 160 atsisakė priimti LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu kaip neteismingą, konstatuodamas, kad šis reikalavimas teismingas administraciniam teismui. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis naikintina ir šioje dalyje, kadangi pirmosios instancijos teismas neįvertimo ieškinio reikalavimų, kuriuos atsisakė priimti LR CPK 137 straipsnio 2 dalyje 4 punkte įtvirtintu pagrindu, pobūdžio. Pažymėtina, jog ginčai, kuriuose yra keliami tiek civilinio teisinio, tiek ir administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai, neturėtų būti dirbtinai skaidomi, dalį reikalavimų perduodant nagrinėti administraciniam teismui, o kitą dalį reikalavimų nagrinėjant bendrosios kompetencijos teisme. Bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio ir, byloje esant skirtingo teisinio pobūdžio reikalavimams, dominuoja civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, būtinas visų ieškiniu pareikštų reikalavimų pobūdžio įvertinimas.

16Pažymėtina, jog apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą dėl skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį priėmusio teisėjo šališkumo.

17Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai įvertino reikšmingas šiam klausimui išspręsti aplinkybes bei netinkamai taikė proceso teisės normas ir klausimą išsprendė neteisingai. Todėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (LR CPK 337 str. 3 p.).

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

19Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai