Byla 2A-1124-275/2009

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,

3kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Algirdo Auruškevičiaus,

4sekretoriaujant G.Bitvinskienei,

5dalyvaujant ieškovo atstovei I. J.,

6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

8I.Ginčo esmė

9Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 1 781,04 Lt žalai atlyginti. Nurodė, kad 2006-01-10 Marijampolėje, pėsčiųjų perėjoje, esančioje Mykolų - J. Ambrazevičiaus Brazaičio - R. Juknevičiaus gatvių sankryžoje, G. L., vairuodamas automobilį Audi 100, valstybinis Nr. ( - ) kliudė ir sužalojo pėsčiąją R. Ž. VSDFV Vilniaus skyriaus 2006-04-20 sprendimu minėtas įvykis pripažintas draudiminiu įvykiu ir R. Ž. paskirta 1 781,04 Lt ligos pašalpa už nedarbingumo laikotarpį. Ieškovas nurodė, kad pagal CK 6.290 str. 1 d. socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ir gyvybės atėmimo atveju, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o 3 d. numato, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Ieškovas, vadovaudamasis Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str., 20 str. 1 d., reikalauja atlyginti žalą G. L. draudiką - AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovas nurodo, kad 2008-11-11 raštu kreipėsi į atsakovą su prašymu atlyginti žalą, tačiau atsakovas atsisakė atlyginti žalą.

10II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

11Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2009-05-22 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad CK 6.263 str. 2 d. numato už žalą atsakingo asmens prievolę visiškai atlyginti žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais ir neturtinę žalą. Kadangi žala padaryta didesnio pavojaus šaltinio, ją privalo atlyginti asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.). Kadangi žala R. Ž. padaryta G. L. vairuojant transporto priemonę, dėl žalos atlyginimo yra atsakingas G. L. , kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. CK 6.290 str. 1 d. numato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o 3 d. numato, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Kadangi šiuo atveju socialinio draudimo įmokas už G. L. mokėjo ne žalą padaręs asmuo, VSDFV Vilniaus skyrius, išmokėjęs ligos pašalpą R. Ž., įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš žalą padariusio asmens. G. L. įvykio metu savo transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę buvo apdraudęs AB „Lietuvos draudimas“, ką šalys pripažino teismo posėdžio metu, todėl ieškovas turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš žalą padariusio asmens draudiko. Šiuo atveju draudimo apsauga galioja interesui, kuris apdraustas pagal draudimo sutartį, t.y. draudėjo nuostoliams, atsiradusiems atlyginant žalą, padarytą draudimo sutartyje numatytais atvejais. Draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui reglamentuoja CK 6.1015 str., kurio 2 d. numato, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl draudikas, turintis subrogacinį reikalavimą, privalo laikytis teisinio reguliavimo, nustatančio tvarką ir sąlygas, kuriomis naudos gavėjas (žalą patyręs asmuo) būtų reikalavęs žalos atlyginimo iš žalą padariusio asmens draudiko. Žalą padariusio asmens draudiko prievolė pasibaigia, jeigu draudikas, reiškiantis subrogacinį reikalavimą, dėl savo kaltės pažeidžia terminus pretenzijoms pareikšti. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 4 d. numato, kad atsakingas draudikas moka draudimo išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienerius metus nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau, kaip per ketverius metus nuo eismo įvykio dienos. Bylos medžiaga patvirtina, kad žala buvo nustatyta 2006-03-14 ir 2006-04-25, ieškovui priėmus sprendimus dėl ligos pašalpos R. Ž. skyrimo. Pretenziją žalą padariusio asmens draudikui, t.y. atsakovui ieškovas pareiškė 2008-11-11, atsakovo prievolei jau esant pasibaigusiai. Ieškovas praleido pretenzijų pareiškimo terminus, numatytus Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 4 d. Šių terminų praleidimo pasekmė yra žalą padariusio asmens draudiko prievolės pasibaigimas. Kadangi ieškovas pareiškė atsakovui pretenziją dėl žalos atlyginimo esant atsakovo prievolei atlyginti žalą per vienerius metus nuo jos padarymo pasibaigusiai, teismas ieškinį atmetė (CK 6.1015 str. 2 d., Draudimo įstatymo 81 str., 82 str., Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 4 d.).

12III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

13Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009-05-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą - patenkinti VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinį dėl 1 781,04 Lt žalos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui žalos regreso tvarka priteisimo. Nurodo, kad teismas, atmesdamas VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinį, nepagrįstai pritaikė CK 6.1015 str. 2 d., numatančią, jog reikalavimo teisė perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Minėtas straipsnis reglamentuoja draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją) ir yra įtvirtintas CK šeštosios knygos IV dalies LIII skyriuje, reglamentuojančiame draudimo teisinius santykius. VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, CK 6.1015 str. nuostatos taikomos tik draudimo bendrovių, išmokėjusių išmokas pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartis, subrogaciniams reikalavimams. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nepagrįstai VSDFV Vilniaus skyrių, t.y. socialinio draudimo įstaigą, įstatymų nustatyta tvarka vykdančią privalomąjį valstybinį socialinį draudimą, prilygino draudikui, kurio teisės ir pareigos kyla iš sudarytos draudimo sutarties (CK 6.987 str.). Tokią VSDFV Vilniaus skyriaus poziciją, jog sprendžiant VSDFV teritorinio skyriaus teisės regreso tvarka susigrąžinti išmokėtas išmokas klausimą, neturi būti taikomas CK 6.1015 str., pagrindžia ir gausi LAT praktika. LAT 2006-04-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-166/2006 išplėstinė kolegija sprendė klausimą dėl subrogacijos taikymo esant nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo teisiniams santykiams ir draudimo išmokas išmokėjusios draudimo įstaigos regreso teisės į žalą padariusį asmenį ir konstatavo, jog privalomojo draudimo teisiniai santykiai yra specifinė draudimo forma, dėl ko valstybinio socialinio draudimo teisiniai santykiai reglamentuojami ne CK šeštosios knygos IV dalies LIII skyriaus, bet socialinio aprūpinimo įstatymų normų (CK 6.988 str. 3 d.). LAT pabrėžė, kad CK 6.1015 str. reglamentuoja draudimo teisnius santykius, tačiau ne privalomojo socialinio draudimo santykius. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 str. 10 ir 11 p., valstybinio socialinio draudimo įmokos ir išmokos yra nustatytos įstatymų, o to paties įstatymo 4 str. nustato asmenų grupes, privalomai draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu. Iš to seka, jog privalomojo valstybinio socialinio draudimo teisiniams santykiams, atsirandantiems įstatymo pagrindu, neturi būti taikomos teisės normos, reglamentuojančios draudimo santykius, kylančius draudimo sutarties pagrindu. CK 6.988 str. 3 d. numato, jog privalomojo draudimo rūšis ir sąlygas bei draudimo šakas ir draudimo interesus reglamentuoja kiti įstatymai, o pagal CK 6.1018 str. CK šeštosios knygos IV dalies LIII skyriaus, reglamentuojančio draudimo teisinius santykius, taisyklės taikomos įstatymų nustatytoms draudimo šakoms ir grupėms tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita. Teismas nepagrįstai pritaikė Civilinės atsakomybės įstatymo 16 str. 4 d. numatytą vienerių metų pretenzinį terminą, kuris taikomas esant sutartiniams draudiminiams teisiniams santykiams. VSDFV Vilniaus skyriaus prašoma atlyginti suma buvo sumokėta nukentėjusiajai R. Ž. kaip valstybinio socialinio draudimo išmoka, mokama asmens sveikatos sužalojimo atveju, todėl VSDFV Vilniaus skyriaus pareikštas reikalavimas kilęs iš žalos padarymo fakto, už kurį atsakingas žalą padaręs asmuo. Tokiu atveju VSDFV Vilniaus skyriaus bei AB „Lietuvos draudimas“ nesieja draudimo teisiniai santykiai. LAT yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai VSDFV teritorinis skyrius teikia draudimo bendrovei reikalavimą atlyginti valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui dėl trečiojo asmens kaltės padarytą žalą, tarp šalių yra susiklostę ne draudimo, bet žalos atlyginimo teisiniai santykiai ir nurodęs, jog teismai, nustatę, kad minėtais atvejais draudiko pareigos nustatomos ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės normas, o pagal draudimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nustatančias vienerių metų pretenzinį terminą, padarė materialinės teisės normų pažeidimus (LAT 2006-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2006 bei 2007-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-73/2007), todėl VSDFV Vilniaus skyrius, teikdamas reikalavimą AB „Lietuvos draudimas“ atlyginti žalą valstybinio socialinio draudimo biudžetui vadovavosi trejų metų terminu, taikomu reikalavimams atlyginti žalą (CK 1.125 str. 8 d.). Subrogacijos negalima sutapatinti su regresu, įtvirtintu CK 6.114 str. Subrogaciją, numatyta CK 6.1015 str. yra ne regresas, bet CK 6.101 str. 4 d. numatyta įstatyminė cesija, t.y. CK 1015 str. yra vienintelis, kai įstatymo tai laikoma įstatymine cesija draudimo teisniuose santykiuose (LAT 2007-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-73/2007 bei 2005-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005).

14Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apelianto VSDFV Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, jog šio įstatymo nustatyta tvarka atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienus metus nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio dienos. Minėta įstatymo nuostata reglamentuoja būtent nukentėjusio trečiojo asmens, o ne draudėjo, pareigą nustatytu terminu pateikti pretenziją dėl žalos atlyginimo atsakingam draudikui, nors akivaizdu, kad jo su atsakingu draudiku nesieja sutartiniai draudimo teisiniai santykiai. Ginčo atveju ieškovas, atlyginęs eismo įvykio metu nukentėjusiai R. Ž. dalį padarytos žalos (netektų pajamų), perėmė iš nukentėjusiosios reikalavimo teisę. CK 6.113 str. įtvirtinta, jog trečiasis asmuo (ginčo atveju - ieškovas), kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog ieškovas savo reikalavimo teisę privalo įgyvendinti ta pačia apimtimi. Eismo įvykį sukėlė ir, atitinkamai, savo veiksmais žalos padarė ne draudikas, bet eismo įvykio kaltininkas, o AB „Lietuvos draudimas“ įsipareigojo atlyginti žalą, tačiau tik draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka. AB „Lietuvos draudimas“ teisės ir pareigos kyla iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties ir tik tokia apimtimi, kaip yra apibrėžta Įstatyme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra ne kartą pabrėžęs, kad draudiko atsakomybė yra sutartinė, kadangi nepriklausomai nuo to, kas pareiškia reikalavimą atlyginti žalą (tiesiogiai ją patyręs asmuo ar šio asmens teisių perėmėjas), draudimo išmoka gali būti mokama tik vadovaujantis draudimo sutarties sąlygomis.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16Skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl teismo sprendimas naikintinas LR CPK 330 str. pagrindu. Teismas atmetė ieškovo reikalavimus nepagrįstai taikydamas LR CK 6.1015 str. 2 d. nuostatą ir pripažindamas ieškovą draudiku, kuriam taikomos LR Draudimo įstatymo nuostatos. Ši išvada nepagrįsta dėl to, kad LR CK LIII skyriaus „Draudimas“ teisės normos netaikomos privalomojo draudimo teisiniams santykiams. Ieškovas pareiškime teismui buvo nurodęs kasacinės instancijos teismo nutartyje ( LAT 2006-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-37-166/2006) esantį ieškininės senaties normų taikymo išaiškinimą, kilus ginčui tarp VSDFV ir AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka. Teismas turėjo argumentuoti, dėl ko netaiko šioje nutartyje esančių senaties termino taikymo nuostatų, tačiau tokių argumentų nenurodė. Aukščiau paminėtoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija nurodo, kad privalomojo draudimo teisiniai santykiai yra specifinė draudimo forma, dėl to valstybinio socialinio draudimo santykiai reglamentuojami ne CK šeštosios knygos IV dalies LIII skyriaus, bet socialinio aprūpinimo įstatymų normų (CK 6.988 straipsnio 3 dalis). Be to, nurodytiems teisiniams santykiams netaikomos Draudimo įstatymo nuostatos, nes jo 1 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos valstybinio socialinio draudimo santykiams. Kadangi ieškovo ir atsakovo draudimo teisiniai santykiai nesieja, ginče turėtų būti taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Šio termino ieškovas, kreipęsis į teismą 2009-03-09 dėl draudimo išmokos, sumokėtos 2006-04-20 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo pagrindu, nepraleido.

17Teismo sprendime nepagrįstai remiamasi LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 4 dalimi, kurioje nurodytas terminas pretenzijai draudikui pareikšti nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, o ne terminas šio asmens draudikui, išmokėjusiam jam sveikatos sužalojimo atveju skiriamas valstybinio socialinio draudimo išmokas.

18Ieškovas pareiškime teismui nurodė ir kitas Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis, kuriose padaryta išvada, kaip turi būti taikomas ieškininės senaties terminas, kai šalių nesieja draudimo santykiai, o ieškinys reiškiamas iš žalos atlyginimo teisinių santykių (b.l. 4). Tokios nuostatos yra LAT 2006-05-10 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2006 ir 2007-02-19 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-73/2007. Teismas, neatsižvelgdamas į kasacinės instancijos teisės normų taikymo išaiškinimus, tuo pažeidė ir LR CPK 4 straipsnio keliamą reikalavimą teismams atsižvelgti į kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus. Tai, kad šio straipsnio dispozijoje nėra nurodyta, kad teismas turi atsižvelgti tik į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius išaiškinimus, leidžia daryti išvadą, kad apylinkių ir kitiems teismams būtina atsižvelgti ir į tas nutartis, kurios nebuvo paskelbtos teismų įstatymo nustatyta tvarka.

19Patenkinus ieškovo reikalavimus, atsakovas turi sumokėti žyminį mokestį, nuo kurio yra atleistas ieškovas remiantis LR CPK 83 str. 1 d. 3 p ir 2 d., t.y. 106,88 Lt bei pašto išlaidas, turėtas Vilniaus m. trečiojo apylinkės ir Vilniaus apygardos teismo -13. 90 Lt.

20Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., teisėjų kolegija

Nutarė

21Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendimą panaikinti.

22Ieškinį patenkinti. Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 1781,04 Lt žalos atlyginimo. Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ į valstybės biudžetą 106,88 Lt žyminio mokesčio ir 13,90 Lt pašto išlaidų atlyginimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,... 3. kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Algirdo Auruškevičiaus,... 4. sekretoriaujant G.Bitvinskienei,... 5. dalyvaujant ieškovo atstovei I. J.,... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinio... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 8. I.Ginčo esmė... 9. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius... 10. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 11. Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2009-05-22 sprendimu ieškovo... 12. III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai... 13. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius... 14. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 15. Teisėjų kolegija... 16. Skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė... 17. Teismo sprendime nepagrįstai remiamasi LR Transporto priemonių valdytojų... 18. Ieškovas pareiškime teismui nurodė ir kitas Lietuvos Aukščiausiojo teismo... 19. Patenkinus ieškovo reikalavimus, atsakovas turi sumokėti žyminį mokestį,... 20. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2... 21. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendimą... 22. Ieškinį patenkinti. Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo...