Byla 2-1365-794/2012
Dėl žalos regreso tvarka atlyginimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Giedrei Narmontaitei, Vitai Diekontienei, Eglei Končiūtei, dalyvaujant atsakovo atstovui Raimondui Kivyliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui R. L., trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui dėl žalos regreso tvarka atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį atsakovui R. L. dėl 13.310,35 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka. Ieškovas ieškinyje nurodo, jog atsakovas R. L., neapsidraudęs transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, 2005-09-21 vairuodamas automobilį ( - ) partrenkė ir sužalojo R. K.. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2007-08-17 pažyma Nr. 0007688 patvirtino, jog R. K. dėl 2005-09-21 nelaimingo atsitikimo darbe neterminuotai neteko 90 procentų darbingumo, dėl to VSDFV Vilniaus skyrius 2007-09-03 sprendimu Nr. 6-18-1921 nuo 2007-07-26 neterminuotai paskyrė R. K. netekto darbingumo periodinę kompensaciją. Per laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2010-05-31 VSDFV Vilniaus skyrius R. K. išmokėjo 13.310,35 Lt dydžio netekto darbingumo periodinę kompensaciją. Ieškovas, remdamasis LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d., numatančia, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka; LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 str., pagal kurį, tais atvejais, jei ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai VSDFV teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens Civilinio kodekso nustatyta tvarka, bei CK 6.290 str. 3 d., kurioje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo, prašo teismo priteisti iš atsakovo R. L. 13.310,35 Lt R. K. išmokėtų periodinių netekto darbingumo išmokų.

3Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, kadangi ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui, nes vadovaujantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 3 d. ieškinys turėjo būti pareikštas LR Transporto priemonių draudikų biurui. Be to, atsakovas nurodo, jog CK nenustato, kokia apimtimi yra realizuojama ši atgręžtinio reikalavimo regreso teisė į žalą padariusį asmenį. Nenustačius regreso teisės įgyvendinimo apimties ir ribų yra pažeidžiamas LR Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisingos žalos ( materialinės ir moralinės) atlyginimo principas, taip pat žalą padariusiam asmeniui perkeliama konstitucinė valstybės pareiga teikti socialinę paramą, kas prieštarauja LR Konstitucijos 52 straipsnio nuostatai. Analizuojant socialinio draudimo ir deliktinės atsakomybės normas, darytina išvada, kad asmeniui, padariusiam žalą, kyla pareiga ne tik atlyginti konkrečią pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas apskaičiuotą žalą, bet ir valstybės suteiktą socialinę paramą.

4Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti. Nurodo, kad, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika ir 2005-09-21 įvykusio eismo įvykio metu galiojusių Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 135 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalies nuostatomis, ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius pareiškė ieškinį tinkamam atsakovui.

5Ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir trečiojo asmens Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovai teismo posėdyje nedalyvauja, apie posėdį pranešta tinkamai (I t. b.l. 197, II t. b.l. 2, 8). Ieškovas ir trečiasis asmuo pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, prašo vadovautis procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais, todėl byla išnagrinėta ieškovui ir trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d., 247 str.).

6Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patvirtino atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, prašo ieškinį atmesti ir priteisti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškinys tenkintinas visiškai.

8Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas R. L., vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. ( - ) Klaipėdoje, Taikos pr., ties namu Nr. 22, 2005-09-21 apie 10.00 val. partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusią R. K., kuriai buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Remiantis VSDFV Vilniaus skyriaus gautu 2008-09-19 BDUAB „Ingo Baltic“ administratoriaus UAB „Jupoga“ raštu Nr. 166, automobilis ( - ) šioje draudimo bendrovėje buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu nuo 2004-12-08 iki 2005-12-07, tačiau kadangi Vilniaus apygardos teismo 2005-08-18 nutartimi DUAB „Ingo Baltic“ buvo iškelta bankroto byla, vadovaujantis LR Draudimo įstatymo 135 straipsnio nuostatomis, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, visos draudimo sutartys pasibaigia. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-12-20 nuosprendžiu R. L. buvo nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 281 str.3 d. R. K. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nedarbinga nuo 2005-09-21 iki 2006-01-22. Jai už šį laikotarpį buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas d Nr. 1422550. VSDFV Vilniaus skyrius R. K. 2005-09-21 nelaimingą atsitikimą darbe 2005-12-31 sprendimu Nr. D1571 pripažino draudiminiu įvykiu ir tuo pagrindu jai už 2005-09-21 -2006-01-22 nedarbingumo laikotarpį paskyrė 4017,92 Lt ligos pašalpą iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2006-01-27 pažyma N. 0003735 nustatė, jog dėl 2005-09-21 nelaimingo atsitikimo darbe R. K. nuo 2006-01-23 neteko 95 procentų darbingumo, todėl VSDFV Vilniaus skyrius 2006-03-01 sprendimu Nr. 367 paskyrė jai nuo 2006-01-23 netekto darbingumo periodinę kompensaciją netekus 95 procentų darbingumo. NDNT 2006-07-25 pažyma Nr. 0007530 R. K. laikotarpiu nuo 2006-07-25 iki 2007-07-25 nustatė 90 procentų netektą darbingumą ir VSDFV Vilniaus skyrius 2006-08-24 sprendimu Nr. 6-18-519 R. K. nuo 2006-07-25 paskyrė netekto darbingumo periodinę kompensaciją neteku 90 procentų darbingumo. 2007-08-17 pažyma Nr. 0007688 NDNT pavirtino, kad R. K. dėl 2005-09-21 nelaimingo atsitikimo darbe neterminuotai neteko 90 procentų darbingumo, dėl to VSDFV Vilniaus skyrius 2007-09-03 sprendimu Nr.6-18-1921 jai nuo 2007-07-26 neterminuotai paskyrė netekto darbingumo periodinę kompensaciją. 2009-04-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu ieškovui VSDFV iš atsakovo R. L. priteista 24.022,76 Lt netekto darbingumo periodinę kompensaciją už laikotarpį iki 208-09-30, sprendimas įsiteisėjęs. Kadangi R. K. netekto darbingumo periodinė kompensacija paskirta neberimuotai, todėl per laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2010-05-31 VSDFV R. K. išmokėjo 13.310,35 Lt netekto darbingumo kompensaciją, kurią prašo priteisti iš įvykio kaltininko R. L. (I t. b.l. 6-24).

9Byloje kilo ginčas dėl socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios eismo įvykyje nukentėjusiam asmeniui ligos pašalpą, regreso teisės įgyvendinimo į žalą padariusį asmenį, kai šio transporto priemonės valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo draudikui dar iki eismo įvykio buvo iškelta bankroto byla.

10Dėl atsakovo tinkamumo

11Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje, reglamentuojančioje socialinio draudimo įstaigų regresinių reikalavimų tenkinimą, nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos tais atvejais, kai sužalojama sveikata ar atimama gyvybė ir įstatymų nustatytais atvejais mokama laidojimo pašalpa, įskaitomos į atlygintinos žalos dydį; draudikas ar Biuras moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui likusios žalos dydžio išmoką, kiek jos nepadengė socialinis draudimas ar privalomasis sveikatos draudimas; draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę į atsakingą draudiką arba, jei tokio nėra, į žalą padariusį asmenį. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta norma lemia Biuro pareigą atlyginti tretiesiems nukentėjusiems asmenims nuostolius, kai žala padaroma galiojant draudimo sutarčiai. Teismas pažymi, jog tuo metu, kai 2005 m. rugpjūčio 29 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo DUAB „INGO Baltic“, galiojo Draudimo įstatymo redakcijos 135 straipsnio 1 dalis, pagal kurią, iškėlus bankroto bylą, ne gyvybės draudimo sutartys, į kurių sąrašą patenka ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys, pasibaigia. Dėl to, atsakovo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis 2005 m. rugsėjo 21 d. eismo įvykio metu negaliojo, t. y. atsakovas nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Nagrinėjamu atveju žalą už kaltininką turinčiam atlyginti atsakingam draudikui dar iki eismo įvykio buvo iškelta bankroto byla, tai reiškia bet kokių draudimo išmokų mokėjimo negalimumą. Atmestinas atsakovo atstovo argumentas, kad, šiuo atveju, turėtų būti taikoma Lietuvos Respublikos Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 3 p. nuostata, kadangi visų pirma, įstatymo 17 straipsnyje numatyti atvejai, kada biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai šiuo atveju, ieškovas nėra nukentėjęs tretysis asmuo, o draudimo išmoką jau išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, kita vertus, ši įstatymo norma reglamentuoja biuro pareigą išmokėti išmoką tais atvejais, kai kaltininkas žalos padarymo momentu turi galiojančią draudimo sutartį.

12Šiuo klausimu yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausias Teismas, išaiškindamas, kad nurodyto teisinio reglamentavimo sisteminis vertinimas leidžia konstatuoti, kad, įgyvendindamas išmokų mokėjimo eismo įvykių metu nukentėjusiems asmenims pareigą, Biuras vykdo viešąją socialinės apsaugos funkciją ir šia apimtimi yra horizontalaus funkcinio lygmens socialinės apsaugos partneris socialinio draudimo įstaigoms. Toks Biuro teisinės padėties vertinimas ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos tais atvejais, kai sužalojama sveikata ar atimama gyvybė, ir įstatymų nustatytais atvejais mokama laidojimo pašalpa įskaitomos į atlygintinos pagal šį įstatymą žalos dydį, taip pat šioje teisės normoje įtvirtintos nuostatos, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę į atsakingą draudiką, o kai tokio nėra - į žalą padariusį asmenį, bei nuostata, jog Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Įstatymo 23 straipsnio 1 dalis), suponuoja, kad iš įstatymų kilusi socialinio draudimo įstaigos regreso teisė neapima atgręžtinio reikalavimo teisės į Biurą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-198/2009).

13Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, darytina išvada, jog ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ieškinį pareiškė tinkamam atsakovui (CPK 4 str., LR Teismų įstatymo 33 str., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165straipnių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).

14Dėl Žalos atlyginimo ir dėl regreso teisės apimties (žalos dydžio)

15Vadovaujantis LR CK 6.246 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tiek deliktinės, tiek sutartinės atsakomybės atveju įstatyme žalos sąvoka apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos piniginę išraišką įstatymų leidėjas įvardino kaip nuostolius (CK 6.249 str. 1 d.). Teismų praktikoje pažymėta, kad pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą mokamų draudimo išmokų (tiek periodinių, tiek vienkartinių) įvardijimas kompensuojančiomis negautas pajamas, duoda pagrindą aiškinti, kad ieškovo išmokėtos išmokos, sistemiškai aiškinant su CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, yra vienas iš CK 6.249 straipsnio 1 dalyje išvardintų žalos elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007).

16Nagrinėjamu atveju susidarė subrogacijos situacija, t. y. atsirado trinariai santykiai: yra trys asmenys: nukentėjęs asmuo, žalą padarę asmuo ir asmuo, kompensavęs nukentėjusiajam dalį žalos. Subrogacijos tikslai yra trys: 1) neleisti, kad žalos padaręs asmuo išvengtų atsakomybės; 2) neleisti nepagrįstai praturtėti nukentėjusiajam; 3) neleisti nepagrįstai praturtėti žalos padariusiam asmeniui. Taigi subrogacija yra restitucinio (kompensacinio), prevencinio ir sąžiningumą užtikrinančio pobūdžio. Dėl to dalį žalos kompensavusiam asmeniui suteikiama teisė perimti nukentėjusiojo teisę į žalos atlyginimą tiek, kiek išmokėta kompensacijos. Nagrinėjamu atveju Sodra perėmė nukentėjusiojo teisę reikalauti 13.310,35 Lt žalos atlyginimo. Subrogacija yra reikalavimo teisės perėjimas įstatymo pagrindu – įstatyminė cesija (CK 6.101 straipsnio 4 dalis). Tai pripažįstama kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB ERGO Lietuva“, UAB „ Ritranspedra“, bylos Nr. 3K-3-503/2005; 2007 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-7-73/2007, 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2010). Taigi subrogacijos atveju įvyksta asmenų pasikeitimas prievolėje. Vietoje nukentėjusiojo į deliktinę prievolę dėl žalos atlyginimo įstoja Sodra. Tai nėra novacija, priešingai negu regreso atveju ir, įvykus subrogacijai, neatsiranda naujos prievolės, egzistuojanti prievolė nepasibaigia, ji išlieka ir naujasis kreditorius (subrogatorius) išsaugo visas buvusio kreditoriaus teises ir privalumus. Tai reiškia, kad Sodra, išmokėjusi socialinio draudimo išmokas, tampa kreditorius deliktinėje prievolėje dėl žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis; 6.290 straipsnio 3 dalis; Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnis; Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnis).

17CK 6.290 str. 1 d. numato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos (ieškovas) įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo (minėto straipsnio 3 dalis)..

18Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-04-07 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-166/2006, pateiktas išaiškinimais dėl privalomojo socialinio draudimo teisnių santykių specifinės prigimties bei juos reglamentuojančių materialinės teisės normų. Išplėstinė teisėjų kolegija aptariamoje nutartyje yra nurodžiusi, kad esant privalomojo draudimo teisinamas santykiams (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnis), šie santykiai reglamentuojami ne CK šeštosios knygos IV dalies LIII skyriaus, bet socialinio aprūpinimo įstatymų normų (CK 6.988 straipsnio 3 dalis). Be to, nurodytiems teisiniams santykiams netaikomos Draudimo įstatymo nuostatos, nes jo 1 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos valstybinio socialinio draudimo santykiams. Dėl nurodytų motyvų išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad teisiniams santykiams, kylantiems iš privalomojo socialinio draudimo, netaikytinas CK 6.1015 straipsnis, nes CK VI knygos LIII skyrius reglamentuoja draudimo teisinius santykius, o ne privalomojo socialinio draudimo santykius. Toks šių teisinių santykių aiškinimas taip pat pateikiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-10 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-3-255/2006, 2007-02-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-73/2007, Vilniaus apygardos teismo 2009-12-29 sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-1124-275/2009 taip pat Vilniaus apygardos teismo 2012-01-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1138-516/2011.

19Remiantis LR CK 6.290 str. 3 d., draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Taigi šioje materialinėje teisės normoje numatyta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba teisė išieškoti išmokėtas socialinio draudimo sumas iš žalos padariusio asmens regreso tvarka (Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 5 str.). Šią tvarką reglamentuoja Vyriausybės 2004 03 22 nutarimas Nr. 309, kuriuo buvo patvirtinti „Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatai“. Pagal Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio nuostatas, asmenys, dėl kurių kaltės socialinio draudimo įstaigos turėjo išmokėti apdraustiesiems tam tikras išmokas arba kurių kaltais veiksmais buvo padaryta kitokia žala valstybinio socialinio draudimo turtui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog pagal CK 6.988 straipsnio 3 dalį privalomojo draudimo rūšis ir sąlygas bei draudimo šakas ir kitus interesus reglamentuoja kiti įstatymai. CK 6.1018 straipsnis nustato, kad CK LIII skyriaus („Draudimas“ - 6.987-6.1018 straipsnių nuostatos) taisyklės taikomos įstatymų nustatytoms draudimo šakoms ir grupėms tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita.

20Byloje nustatyta, kad kaltu dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sužalota R. K. pripažintas atsakovas R. L., o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba R. K. už nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2010-05-31 išmokėjo 13.310,35 Lt netekto darbingumo kompensaciją. Tokiu būdu, vadovaujantis aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatomis, konstatuotina, kad ieškovas įgijo regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Lietuvos Respublikos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnis numato, kad jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Remiantis tuo, kad dėl R. K., apdrausto valstybiniu socialiniu draudimu, nedarbingumo, dėl kurio buvo išmokėtos valstybinio socialinio draudimo išmokos, priežastis yra atsakovo R. L. neteisėta veika, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui padarytą 13.310,35 Lt materialinę žalą turi atlyginti atsakovas.

21Atsakovas nesutikimą su ieškinio reikalavimai grindžia ir tuo, kad ieškovas neįrodė žalos dydžio. Tačiau nepateikia jokių įrodymų. Jeigu atsakovas nesutinka su ieškovo nurodytu žalos dydžiu, tai turi įrodyti šią aplinkybę, nes pagal CPK 178 straipsnį šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Priešingu atveju būtų pažeisti rungimosi, dispozityvumo ir procesinio šalių lygiateisiškumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai).

22CK 6.280 straipsnio 1 dalimi atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Pažymėtina, kad yra įvairių žalos apskaičiavimo metodų. Pavyzdžiui, vienais atvejais taikomas taip vadinamasis konkretus metodas, kai padaryta žala labai individualizuojama, atsižvelgiama į pažeisto intereso specifiką ir kitus individualius kriterijus. Kitais atvejais taikomas abstraktus metodas, kai į individualius pažeisto intereso požymius ir kitus individualius kriterijus neatsižvelgiama. Tiek socialinio, tiek privataus draudimo atvejais taikomas abstraktus kriterijus – išmokėtina draudimo išmoka (kompensacija) apskaičiuojama pagal tam tikrus standartizuotus kriterijus. Dėl to turėtų būti preziumuojama, kad išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą. Tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Ši prezumpcija, be abejo, yra nuginčijama, bet pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, – ją viršija. Nukentėjusysis, manydamas, kad jam išmokėta kompensacija nepadengia visos žalos, ir prašydamas priteisti skirtumą iš už žalą atsakingo asmens CK 6.254 straipsnio 2 dalies pagrindu, privalės įrodyti, jog žala didesnė už gautą kompensaciją. Lygiai taip pat atsakingas už žalą asmuo, manantis, kad nukentėjusiajam išmokėta didesnė kompensacija negu šio patirta žala, privalo šią aplinkybę įrodyti. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas įrodė kompensacijos dydį, ją pagrindė įstatymų nustatyta tvarka gautais dokumentais: kompensacija apskaičiuota ir išmokėta pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnyje įtvirtintas nustatymo taisykles (kompensacija apskaičiuojama kaip darbingumo netekimo koeficiento (d), kompensavimo koeficiento (k) ir mokėjimo mėnesį galiojančių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (D) (sandaugos pusė, t. y. pagal formulę 0,5 x d x k x D). Analogiška nuostat įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-22 nutarimu Nr. 309 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių liūgų socialinio draudimo išmokų nuostatose. Tai patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir surinkti įrodymai. Atsakovas nesutiko su ieškiniu ir nurodė, kad neturi pareigos atlyginti ieškovui R. K. išmokėtos kompensacijos, nes ši suma apskaičiuota pagal atsakovui nesuprantamus kriterijus. Tačiau išmokėtos kompensacijos dydis, jos nepaneigus, savaime nereiškia, kad sužalotas asmuo nepatyrė tokio dydžio žalos (CPK 12, 178 str.). Civilinė atsakomybė atsakovui atsirado dėl jo neteisėtų veiksmų , t. y. neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis; 6.270 straipsnis). Dėl to jis turi būti atsakingas už pasekmes, atsiradusias sužalojus socialiniu draudimu apdraustą R. K., ir turėjo numatyti tokias pasekmes, t. y. kad jam specialiųjų įstatymų pagrindu gali atsirasti pareiga atlyginti žalą. Pažymėtina, kad tokios žalos dydis gali būti mažinamas esant CK 6.251, 6.282 straipsniuose nustatytoms aplinkybėmis. Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsakovui nepateikus priešpriešinių įrodymų, teismas pripažįsta, kad atsakovas nepaneigė ieškovų pateiktų įrodymų dėl žalos dydžio, t. y. neįrodė, kad išmokėta kompensacija yra didesnė už darbuotojo patirtą žalą. Duomenų, kad atsakovas būtų apmokėjęs žalą, byloje nėra (CPK 178 str.). Tokiu atveju teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 13.310,35 Lt žalos yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.245 - 6.251, 6.282 str.).

23Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

24Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, todėl iš atsakovo priteistinas 399,00 Lt dydžio žyminis mokestis į valstybės biudžetą (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 10 p., 96 str.).

25Nustatyta, kad teismas turėjo 15,75 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto (LR CPK 92 str. 1 d.), todėl iš atsakovo valstybei priteistina 15,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2011 m. lapkričio 7 d. LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „ Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).

26Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 263 , 268 - 270 straipsniais, teismas

Nutarė

27ieškinį patenkinti visiškai.

28Priteisti iš atsakovo R. L. 13.310,35 Lt periodinės draudimo išmokos už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2010-05-31 ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui.

29Priteisti valstybei iš atsakovo R. L. 399,00 Lt žyminį mokestį ir 15,75 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

30Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas,... 2. ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV)... 3. Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, kadangi ieškinys yra... 4. Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras su... 5. Ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir trečiojo asmens... 6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patvirtino atsiliepime ir... 7. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 8. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas R. L., vairuodamas automobilį VW... 9. Byloje kilo ginčas dėl socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios eismo... 10. Dėl atsakovo tinkamumo... 11. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo... 12. Šiuo klausimu yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausias Teismas,... 13. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 14. Dėl Žalos atlyginimo ir dėl regreso teisės apimties (žalos dydžio)... 15. Vadovaujantis LR CK 6.246 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda... 16. Nagrinėjamu atveju susidarė subrogacijos situacija, t. y. atsirado trinariai... 17. CK 6.290 str. 1 d. numato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos... 18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-04-07... 19. Remiantis LR CK 6.290 str. 3 d., draudimo išmokas išmokėjusios socialinio... 20. Byloje nustatyta, kad kaltu dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sužalota R. K.... 21. Atsakovas nesutikimą su ieškinio reikalavimai grindžia ir tuo, kad ieškovas... 22. CK 6.280 straipsnio 1 dalimi atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi... 23. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas... 24. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas,... 25. Nustatyta, kad teismas turėjo 15,75 Lt išlaidų susijusių su procesinių... 26. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 263 ,... 27. ieškinį patenkinti visiškai.... 28. Priteisti iš atsakovo R. L. 13.310,35 Lt periodinės draudimo išmokos už... 29. Priteisti valstybei iš atsakovo R. L. 399,00 Lt žyminį mokestį ir 15,75... 30. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti...