Byla e2A-546-302/2016
Dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys - UAB „Autokausta“, AS (AB) „A.C.B“ ir UAB „Lietuvos kelių statyba“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5958-345/2015 pagal ieškovės CBF SIA „Binders“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys - UAB „Autokausta“, AS (AB) „A.C.B“ ir UAB „Lietuvos kelių statyba“, ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovė CBF SIA „Binders“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2015 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. (6.106)2-4611 nurodytus sprendimus dėl SIA „Binders“ pasiūlymo atmetimo bei konkurso dalyvių pasiūlymų ekonominio naudingumo balų nustatymo ir paskesnius perkančiosios organizacijos sprendimus dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo.

4Nurodė, kad atsakovė vykdo atvirą konkursą „Valstybinės reikšmės krašto kelių rekonstrukcija. Sutartis Nr.2“, skelbtą 2015 m. sausio 7 d., pirkimo Nr.159105, (toliau – Pirkimas). Šiame Pirkime pasiūlymą pateikė ir ieškovė, tačiau atsakovė 2015 m. rugpjūčio 19 d. raštu atmetė jos pasiūlymą motyvuodama tuo, kad ieškovės statinio statybos vadovas A. V. neatitinka Pirkimo sąlygų 15.16 punkto reikalavimo turėti ne mažesnę kaip 36 mėnesių darbų patirtį, einant ypatingo statinio statybos vadovo ar statybos bendrųjų darbų vadovo pareigas, vykdant darbus valstybinės reikšmės keliuose. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, jog projekte „Tinužų ir Brivibas gatvių rekonstrukcijos ruože nuo valstybinio 1 rūšies automobilių kelio P5 Ulbroka-Ogrė iki sankryžos su Kranciema gatve, 2 eilė“ vykdyti darbai buvo vykdomi kelių atkarpose, kurios atitinka valstybinės reikšmės kelio kategoriją. Ieškovės teigimu, atsakovė jos pasiūlymą atmetė vien formaliu pagrindu, nurodydama, kad Tinužų ir Brivibas kelio atkarpos formaliai vadinamos „gatve“, tačiau šios gatvės turinio prasme yra valstybinės reikšmės kelias ir atitinka visus valstybiniam keliui keliamus reikalavimus. Aplinkybę, kad A. V., vykdydamas projektą „Tinužų ir Brivibas gatvių rekonstrukcijos ruože nuo valstybinio 1 rūšies automobilių kelio P5 Ulbroka-Ogrė iki sankryžos su Kranciema gatve, 2 eilė“, vadovavo statybos darbams valstybinės reikšmės kelyje, ieškovės teigimu, patvirtina Latvijos ministrų kabineto 2009 m. rugsėjo 29 d. taisyklės Nr. 1104, autokelio P5 žemėlapio ištrauka, Ogrės krašto savivaldybės 2014 m. liepos 22 d. ir 2015 m. balandžio 8 d. atsiliepimai, valstybinės bendrovės „Latvijos valstybiniai keliai“ 2015 m. liepos 3 d. ir 2015 m. liepos 8 d. pažymos, 2014 m. birželio 27 d. aktas dėl Tinužų ir Brivibas gatvių rekonstrukcijos, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.e2-5351-340/2015.

5Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Tvirtino, kad ieškovė, kelis kartus tikslinusi kvalifikacijos duomenis bei pateikusi papildomus dokumentus, ne tik neįrodė specialisto A. V. atitikimo Pirkimo sąlygų 15.16 punktui, tačiau visiškai nepagrindė šio specialisto gyvenimo aprašyme nurodytų projektų lygiavertiškumo Lietuvos Respublikoje vykdytiems valstybinės reikšmės kelių projektams. Atkreipė dėmesį, kad vien projekto „Tinužų ir Brivibas gatvių rekonstrukcijos ruože nuo valstybinio 1 rūšies automobilių kelio P5 Ulbroka-Ogrė iki sankryžos su Kranciema gatve, 2 eilė“ pavadinimas suponuoja išvadą, jog Tinužų ir Brivibas gatvių rekonstrukcija nėra priskiriama valstybinės reikšmės kelio rekonstrukcijai, nes pačiu objektu eksplicitiškai įvardinti gatvės, o ne valstybinės reikšmės kelio rekonstrukcijos darbai. Be to, pažymėjo, kad Latvijos Respublikos ministrų kabineto 2009 m. rugsėjo 29 d. taisyklėse nurodyta, jog automobilių kelias Ulborka-Ogrė priklauso regioninių kelių kategorijai, bei tai, kad autokelio ruože yra savivaldos kelių atkarpų. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymą vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, todėl savivaldybei priklausančios gatvės nėra laikomos valstybinės reikšmės keliais ir gatvėse atlikti darbai negali būti laikomi lygiaverčiais konkurso sąlygų 15.16 punkte nurodytai patirčiai.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino, panaikino atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2015-08-19 raštu Nr. (6.106)2-4611 nurodytus sprendimus dėl CBF SIA „Binders“ pasiūlymo atmetimo ir konkurso dalyvių pasiūlymų ekonominio naudingumo balų nustatymo ir ieškovei iš atsakovės priteisė 2 294,82 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8Pirmos instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į Tinužų ir Brividas gatvių eismo juostos plotį bei eismo intensyvumą, šios gatvės yra prilyginamos Lietuvos Respublikoje keliamam valstybinės reikšmės rajoniniam keliui, todėl ieškovės siūlomo specialisto patirtis vadovaujant Tinužu ir Brivibas gatvių rekonstrukcijai yra lygiavertė patirčiai, kurią jis būtų įgijęs vadovaudamas valstybinės reikšmės kelio statyboms (rekonstrukcijai). Teismo nuomone, tokią išvadą patvirtina, Latvijos Respublikos 2009-09-29 Ministrų kabineto taisyklės Nr. 1104, iš kurių matyti, kad autokelias P5 Ulbroka-Ogre, į kurį patenka Tinužų ir Brivibas gatvės, priskirtinas valstybinės reikšmės keliui, o būtent - kelias P5 Ulbroka-Ogre yra 26,2 km ilgio, kurio 25 km ruožas yra už miesto ribų, o 1,2 km sudaro ruožas Ogrės mieste, kurį sudaro Tinužų ir Brivibas gatvės. Šią aplinkybę, teismo vertinimu, taip pat patvirtina ir Valstybinės akcinės bendrovės Latvijos valstybiniai keliai 2015-07-03 pažyma, kurioje nurodyta, jog Tinužų gatvės ir Brivibas gatvės ruožas nuo Lapu gatvės prijungimo iki Kranciema gatvės Ogrėje yra valstybinio regioninio automobilių kelio maršruto P5 Ulbroka-Ogrės miestui priklausantis ruožas prilyginamas Lietuvos valstybinės reikšmės 8 skersinio profilio tipui (IV kelių kategorija) pagal eismo juostos plotį ir eismo intensyvumą, kadangi šio maršruto P5 tęsinio Ogrės mieste (Tinužų ir Brividas gatvės) eismo juostos plotis yra 3,75 m ir projekto parametrų nustatyme prognozuotas eismo intensyvumas yra 3443 automobiliai per parą. Minėtoms gatvėms suteiktas tranzito gatvių statusas pagal Ministrų kabineto taisyklėse Nr. 173 nurodytus kriterijus. Šių tranzitinių gatvių važiuojamosios kelio dalies techniniai parametrai (eismo juostos plotis, dangos konstrukcijos parametrai) yra sulyginami su atitinkamais valstybinių regioninių automobilių kelių parametrais. Be to, ir ieškovės pateikti žemėlapiai, teismo įsitikinimu, patvirtina, jog autokelias P5, kuris, kaip minėta, pagal Latvijos Respublikos 2009-09-29 Ministrų kabineto taisykles Nr. 1104 priskirtas valstybinės reikšmės keliui, tęsiasi per Ogrės miestą Tinužų ir Brivibas gatvėmis iki sankryžos su Kranciema gatve. Maža to, apie minėtų gatvių priskirtinumą valstybinės reikšmės keliui, teismo nuomone, patvirtina ir Ogrės krašto savivaldybės 2014-06-27 aktas, kuriuo Ogrės krašto savivaldybė pripažino Tinužų ir Brivibas gatvių rekonstrukciją, esančią ruože nuo valstybinio 1 klasės autokelio P5 Ulbroka-Ogrė iki sankryžos su Kranciema gatve (2 etapas) tinkama eksploatuoti.

9Nurodytų argumentų pagrindu pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieškovė įrodė, jog perkančioji organizacija jos pasiūlymą vertino nesilaikydama Konkurso sąlygose nustatytų kriterijų, kas ir sąlygojo nepagrįstą ieškovės pasiūlymo atmetimą, todėl panaikino atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015-08-19 raštu Nr. (6.106)2-4611 nurodytus sprendimus dėl ieškovės CBF SIA „Binders“ pasiūlymo atmetimo ir konkurso dalyvių pasiūlymų ekonominio naudingumo balų nustatymo.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12Nurodo šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu argumentus:

131. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai neįvertino to, jog ieškovė neįrodė savo suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus dėl pasiūlymų vertinimo, pasiūlymų eilės ir laimėtojo paskelbimo, ir taip pažeidė CPK 4238 straipsnį. Ieškovės ieškinys turėjo būti atmestas, nes buvo pateiktas nesuinteresuoto asmens, t.y. netinkamo subjekto. Tik ieškovei įrodžius, kad, panaikinus sprendimą dėl jos pasiūlymo atmetimo, keistųsi Konkurso laimėtojas, galėtų būti naikinamas sprendimas dėl ekonominio naudingumo vertinimų balų nustatymo, kadangi šis sprendimas buvo pagrindas nustatyti Konkurso laimėtoją ir 2015-10-23 su juo sudaryti viešojo pirkimo sutartį.

142. Ieškovė prašė panaikinti ne tik 2015-08-19 perkančiosios organizacijos sprendimą, bet ir visus vėlesnius sprendimus ginčo pirkime, tačiau pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė dėl šalių grąžinimo į iki pažeidimo buvusią padėtį ir visiškai nevertino visų kitų vėlesnių Pirkime priimtų sprendimų teisėtumo, tikslingumo juos naikinti ir ieškovės teisinio suinteresuotumo juos ginčyti. Taigi pirmos instancijos teismas neišsprendė dalies reikalavimų bei tokiu būdu nepagrįstai ir neteisėtai, neatsižvelgęs į faktinę situaciją (jau nustatytus Konkurso rezultatus ir 2015-10-23 sudarytą bei vykdomą Sutartį), pasisakė dėl šalių grąžinimo į iki ieškovės įrodinėjamo pažeidimo buvusią padėtį. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo panaikinti vėlesni perkančiosios organizacijos sprendimai, tampa neaišku, kaip galima grįžti atgal į procedūras. Kai sutartis yra sudaryta ir vykdoma, pagal nuosekliai plėtojamą teismų praktiką šalys paprastai nėra grąžinamos į iki pažeidimo buvusią padėtį, kadangi toks grąžinimas yra objektyviai neįmanomas dėl dalies darbų atlikimo, pirkimo objekto pasikeitimo bei būtinybės išsaugoti sutarties padarinius.

153. Pirmos instancijos teismas sprendimą grindė dokumentais, kurie prejudicinę galią turinčioje Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1175-302/2015 buvo pripažinti kaip nepagrindžiantys, kad Tižinų ir Brivibas gatvės priskirtinos valstybinės reikšmės keliui. Pirmos instancijos teismas visiškai nevertino atsakovės argumentų, kad pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį valstybinės reikšmės keliai negali priklausyti savivaldybėms, o ieškovės nurodytam projekte Tižunų ir Brivibas gatvės priklauso būtent Ogrės krašto savivaldybei. Be to, teismas nevertino aplinkybių dėl ieškovės pateikto Ogrės krašto savivaldybės 2015-04-08 rašto, kuriame aiškiai nurodyta, jog ieškovės specialistas patirtį įgijo projekte ne dėl valstybinės reikšmės kelių, o dėl gatvių rekonstrukcijos. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį savivaldybėms priklausančios gatvės nėra laikomos statiniu – valstybinės reikšmės keliu. Minėtas Ogrės savivaldybei priklausantis gatvių ruožas tik įsiterpia į valstybinės reikšmės kelio maršrutą, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad tai yra statinys – valstybinės reikšmės kelias, tačiau pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad Tižunų ir Brivibas gatvės yra valstybinės reikšmės kelias. Be to, ir pati ieškovė ieškinyje buvo pripažinus, kad Ogrės krašto savivaldybė buvo pateikus atsiliepimą dėl atliktų darbų, kur aiškiai nurodė, kad objektas yra lygiavertis ne žemesnei kategorijai kaip Lietuvos miesto gatvių kategorijai su indeksu B. Kitaip tariant, darbų objektas buvo miesto gatvės, priklausančios savivaldybei, o ne valstybinės reikšmės kelias. Ieškovė sąmoningai nepateikia informacijos, kad Latvijos Respublikos įstatymo „Dėl automobilių kelių“ 4 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai nurodyta, jog visi valstybinės reikšmės keliai yra Latvijos Respublikos nuosavybė bei yra valdomi akcinės bendrovės „Latvijos valstybiniai keliai“.

16Trečiasis asmuo UAB „Autokausta“ taip pat nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

17Pateikia šiuos esminius nesutiko argumentus:

181. Pirmos instancijos teismas, pasisakydamas dėl šalių grąžinimo į iki pažeidimo buvusią padėtį, nesprendė Konkurso rezultatų galiojimo bei tikslingumo juos naikinti. Net jeigu būtų pripažinta, kad Sutartis buvo sudaryta neteisėtai, tai teismas vis tiek turėtų spręsti dėl sutarties išsaugojimo (VPĮ 952 str. 2 d.), arba dėl alternatyvių sankcijų taikymo. Nagrinėjamu atveju yra aktualu tai, kad 2015 m. spalio 23 d. buvo sudaryta Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. S-920 (toliau – Sutartis), kuri šiuo metu yra vykdoma, o ginčo viešasis pirkimas yra nedalomas. Taip pat turi būti atsižvelgta ir į tai, kad Sutartis yra susijusi su viešuoju interesu užtikrinti transporto priemonių valdytojų saugumą, kelių eismo dalyvių saugumą bei sveikatą, todėl šiuo atveju prioritetiškai turėtų būti ginamas šis interesas.

192. Šalių grąžinimas į iki 2015 m. rugpjūčio 19 d. padėtį Konkurso procedūrose yra galimas tik tuo atveju, jei ieškovė pagrįstų teisinį suinteresuotumą ginčyti vėlesnius sprendimus Konkurse, ir įrodytų, jog ji būtų buvusi pripažinta laimėtoja, tačiau ieškovė to net neįrodinėjo.

203. Pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino Konkurso sąlygų reikalavimus ir netinkamai vertino faktines aplinkybes, ką patvirtina tai, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1175-302/2015, identiškoje situacijoje ir analogišku klausimu dėl ieškovės atitikimo kvalifikacijos reikalavimui pripažino perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą teisėtu.

21Ieškovė CBF SIA „Binders“ su apeliaciniais skundais nesutinka, atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

221. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu niekada nekėlė klausimo dėl ieškovės suinteresuotumo, o pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmos instancijos teisme, todėl apeliacinių skundų argumentas dėl ieškovės suinteresuotumo apskritai neturėtų būti vertinamas. Bet kuriuo atveju apeliantai vis tiek nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių teiginį, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo šioje byloje. Ieškovės teisinis suinteresuotumas nagrinėjamu atveju pasireiškia dviem aspektais: 1) ieškovė siekia būti grąžinama į pasiūlymų eilę ir konkuruoti su kitais tiekėjais; 2) ieškovė siekia teisminiu būdu įrodyti, jog jos kvalifikacija yra tinkama ir tokiu būdu nagrinėtos bylos apimtyje užtikrinti savo teisių apsaugą būsimuose viešuosiuose pirkimuose. Vien tai, kad šiuo metu nėra galimybės konstatuoti, ar ieškovė būtų laimėjusi viešąjį pirkimą, negali paneigti ieškovės teisinio suinteresuotumo.

232. Pirkimo sutartis buvo sudaryta 2015-10-23, tačiau perkančioji organizacija apie tai pirmos instancijos teismo neinformavo, nors sprendimas buvo priimtas praėjus beveik dviem mėnesiams nuo Sutarties sudarymo, kas suponuoja išvadą, kad atsakovė nesąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Esant nurodytoms aplinkybėms, perkančioji organizacija, pirmos instancijos teismui sąmoningai neatskleidusi informacijos apie sudarytą Pirkimo sutartį, turi prisiimti iš to kylančius padarinius, t.y. perkančiajai organizacijai turi būti uždrausta apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme.

243. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus visus įrodymus, susijusius su A. V. vykdytu projektu, padarė pagrįstą išvadą, kad A. V. atliko darbus kelyje, kuris pagal savo charakteristikas laikytinas atitinkančiu valstybinės reikšmės kelio statusą. Siekiant nustatyti, ar A. V. vykdė darbus valstybinės reikšmės Latvijos Respublikos kelyje, reikia išanalizuoti to konkretaus kelio, kuriame buvo atlikti darbai, techninius parametrus. Perkančiajai organizacijai buvo pateikta eilė dokumentų (2015-07-08 valstybinės akcinės bendrovės „Latvijos valstybiniai keliai“ pažyma Nr. 2/2837, Ogrės krašto savivaldybės 2015-04-08 atsiliepimas Nr. 1-12.1/328, Ogrės krašto savivaldybės 2014-06-27 aktas, žemėlapiai), patvirtinančių kelio technines charakteristikas, o perkančioji organizacija nenurodė nė vieno realaus techninio parametro, dėl kurio Tinužų ir Brivibas gatvės ruožas negalėtų būti laikomas valstybinės reikšmės keliu. Į bylą buvo pateikti ir įrodymai iš Latvijos Respublikos teisinio reguliavimo, patvirtinantys, jog kelias, kuriame darbus atliko A. V., turi būti laikomas valstybinės reikšmės keliu. Nustačius, jog kelias, kuriame darbus atliko A. V., yra priskirtas prie pagrindinių, regioninių arba vietinių automobilių kelių, akivaizdu, jog kelias turi būti laikomas valstybinės reikšmės automobilių keliu. Vien tai, kad Tinužų ir Brivibas gatvės yra Ogrės miestui priklausantis ruožas, nekeičia šių gatvių klasifikavimo kaip valstybinės reikšmės kelio. Kelio atitikimą valstybinės reikšmės statusui patvirtina ir valstybinės akcinės bendrovės „Latvijos valstybiniai keliai“ pateikti duomenys.

254. Perkančioji organizacija, atmesdama objektyviai kvalifikacinius reikalavimus atitinkantį ieškovės pasiūlymą, šiurkščiai apribojo konkurenciją, pirmenybę suteikdama vietos tiekėjams, diskriminuodama užsienio tiekėją, nors jos kvalifikacija yra lygiavertė perkančiosios organizacijos reikalaujamai. Ieškovė patirtį įgijo ne Lietuvos, o Latvijos Respublikoje, todėl natūralu, kad teisiniame reguliavime vartojamos sąvokos, kurios turinio prasme reiškia tą patį, gali šiek tiek skirtis. Be to, atsakovė nesilaikė ir abipusio pripažinimo principo.

265. Aplinkybę, kad A. V. atliko darbus valstybinės reikšmės kelyje, patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas 2015-09-30 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-5351-340/2015, kurioje buvo ginčijamas analogiškas atsakovės sprendimas, kuriuo konstatuota, kad objektas „Tinužu ir Brivibas gatvių rekonstrukcija ruože nuo valstybinio 1 rūšies automobilių kelio P5 Ulbroka – Orge iki sankryžos su Kranciema gatve, 2 eilė“ negali būti priskirtas prie valstybinės reikšmės kelio. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nepaneigė šios pirmos instancijos teismo išvados.

27Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atsiliepime į trečiojo asmens skundą nurodė, kad su skundu sutinka, prašo vadovautis jos pačios apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

28Trečiasis asmuo AS (AB) „A.C.B.“ atsiliepime į atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus nurodo, kad su skundais sutinka, palaiko atsakovės apeliaciniame skunde nurodytus nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu argumentus ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

29Trečiasis asmuo UAB „Autokausta“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodo, kad su atsakovės apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais argumentais sutinka, prašo vadovautis ir jo paties apeliaciniame skunde pateiktais argumentais. Papildomai atkreipia dėmesį į naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-415/2016, kurioje kasacinis teismas pažymėjo, jog viešojo pirkimo sutarties sudarymas, nors ir yra neteisėtas, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų 952 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgiant į viešąjį interesą, įskaitant ir ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančiu turėtų neproporcingų padarinių, būtina išsaugoti sutarties padarinius.

30IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

31Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

32Dėl faktinių bylos aplinkybių

33Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos vykdė atvirą konkursą „Valstybinės reikšmės krašto kelių rekonstrukcija. Sutartis Nr. 2“ (toliau – Konkursas). Pirkimo objektas apima darbus valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 140 Kaunas – Zapyškis-Šakiai nuo 10,20 iki 16,70 km rekonstravimą. Savo pasiūlymą perkančiajai organizacijai, be kitų tiekėjų, buvo pateikusi ir ieškovė. Perkančioji organizacija 2015-05-25 raštu Nr. (6.106)2-2785 kreipėsi į ieškovę ir nurodė, kad pateiktame pasiūlyme statinio statybos techninės veiklos pagrindinių vadovų sąraše yra nurodytas statinio statybos vadovas A. V., jo gyvenimo aprašyme yra nurodyti tik du projektai, kurie atitinka Konkurso sąlygų 15.16 punkto reikalavimus, tačiau to nepakanka pagrįsti 36 mėnesių darbo patirtį. Ieškovė 2015-05-29 raštu Nr. 1-1/631 pateikė papildytą A. V. gyvenimo aprašymą, tačiau perkančioji organizacija vis tiek nustatė, kad A. V. patirtis pagal Konkurso sąlygų 15.16 punktą yra tik 35 mėnesiai, nors reikalaujama specialisto patirtis turi būti ne mažesnė nei 36 mėnesiai, todėl 2015-06-29 raštu Nr. (6.106)2-3512 dar kartą kreipėsi į ieškovę dėl duomenų patikslinimo, prašydama papildyti pateikiamus statinio statybos vadovo A. V. kvalifikaciją pagrindžiančius įrodymus arba paaiškinti kvalifikacijos duomenis. Ieškovė, vykdydamas atsakovės prašymą, 2015-07-02 pateikė raštą Nr. 1-1/729, kuriame nurodė, jog Tinužų ir Brivibas gatvės, kurių rekonstrukcija buvo vykdoma objekte „Tinužų ir Brivivas gatvių rekonstrukcijos ruože nuo valstybinio 1 rūšies automobilių kelio P5 Ulbroka – Ogre iki sankryžos su Kranciema gatve, 2 eilė“ yra valstybinio regioninio automobilių kelio P5 Ulbroka – Ogre maršrute esančios gatvės, kurios yra Ogrės miesto administracinėje teritorijoje ir priklauso Ogrės miesto savivaldybei. Be to, perkančiajai organizacijai buvo pateikta ir Ogrės krašto savivaldybės 2015-04-08 atsiliepimas Nr. 1-12/1/328 ir 2012-11-07 priėmimo naudotis aktas. Įvertinusi visą pateiktą informaciją, perkančiosios organizacijos Viešųjų pirkimų komisija 2015-07-17 raštu Nr. (6.106)2-4001 ieškovės pasiūlymą atmetė, kadangi jos kvalifikacija neatitiko Konkurso sąlygų 15.16 punkte nustatytų tiekėjų minimalių kvalifikacijos reikalavimų. Dėl šio Viešųjų pirkimų komisijos sprendimo ieškovė pateikė pretenziją, kurią atsakovė tenkino iš dalies ir panaikino perkančiosios organizacijos 2015-07-17 sprendimą Nr. (6.106)2-4001 dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo bei atnaujino ieškovės kvalifikacijos atitikimo pirkimo sąlygose numatytiems kvalifikaciniams reikalavimams vertinimą. Perkančioji organizacija 2015-08-19 raštu Nr. (6.106)-4611 ieškovės pasiūlymą dėl nepakankamos kvalifikacijos atmetė bei pranešė Konkurso dalyvių pasiūlymų A dalių ekonominio naudingumo balus. Ieškovė 2015-09-03 pateikė pretenziją, kurios perkančioji organizacija 2015-09-08 raštu Nr. (6.106)2-5103 netenkino, konstatavusi, jog tiekėja naujų paaiškinimų nepateikė ir pažymėjo, jog perkančioji organizacija turi teisę pakartotines pretenzijas palikti nenagrinėtas. 2015-09-25 perkančioji organizacija įvertino tiekėjų pasiūlymų B dalių balus ir sudarė pasiūlymų eilę bei Konkurso laimėtoju pripažino ūkio subjektų UAB „Lietuvos kelių statyba“, AS „A.B.C.“ ir UAB „Autokausta“ pasiūlymą. Ieškovė CBF SIA „Binders“ 2015-09-23 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2015 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. (6.106)2-4611 nurodytus sprendimus dėl SIA „Binders“ pasiūlymo atmetimo bei konkurso dalyvių pasiūlymų ekonominio naudingumo balų nustatymo ir paskesnius perkančiosios organizacijos sprendimus dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo. Teigė, kad atsakovė nepagrįstai ir formaliai ieškovės pasiūlymą 2015-08-19 raštu atmetė motyvuodama tuo, kad ieškovės statinio statybos vadovas A. V. neatitinka pirkimo sąlygų 15.16 punkto reikalavimo turėti ne mažesnę kaip 36 mėnesių darbų patirtį, einant ypatingo statinio statybos vadovo ar statybos bendrųjų darbų vadovo pareigas, vykdant darbus valstybinės reikšmės keliuose, kadangi į bylą buvo pateikti įrodymai, jog projekte „Tinužų ir Brivibas gatvių rekonstrukcijos ruože nuo valstybinio 1 rūšies automobilių kelio P5 Ulbroka-Ogrė iki sankryžos su Kranciema gatve, 2 eilė“ vykdyti darbai buvo vykdomi kelių atkarpose, kurios atitinka valstybinės reikšmės kelio kategoriją. Atsakovė su tokia ieškovės argumentacija nesutiko, nurodydama, kad ieškovė net ir kelis kartus tikslindama kvalifikacijos duomenis dėl specialisto A. V. reikalingos darbo patirties nepateikė aiškių ir tikslių duomenų, kurie pagrįstų įgyvendinto projekto atitikimą Konkurso sąlygų 15.16 punktui, todėl pagrįstai ieškovės pasiūlymas buvo atmestas. Įvertinęs bylos medžiagą, pirmos instancijos teismas sprendė, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovės pasiūlyme statinio statybos vadovu siūlomas A. V. atitinka Konkurso sąlygų 15.16 punkto reikalavimą. Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir trečiasis asmuo UAB „Autokausta“ su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniais skundais prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliaciniai skundai iš esmės yra grindžiami šiais pagrindiniais argumentais: 1) ieškovė neįrodė savo suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus; 2) pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, susijusius su ieškovės siūlomo darbų vadovo A. V. atitikimu Konkurso sąlygų 15.16 punkto reikalavimams, ir nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos apeliacinis teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1175-302/2015; 3) pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė dėl šalių grąžinimo į iki pažeidimo buvusią padėtį, tačiau visiškai nevertino visų kitų vėlesnių Pirkime priimtų sprendimų teisėtumo.

34Dėl rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos

35Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos su apeliaciniu skundu pateikė 2015-08-26 raštą Nr. (6.106)2-4798, kuriuo ieškovė buvo informuota apie Pirkime dalyvavusių tiekėjų siūlytas kainas, 2015-10-23 Sutarties Nr. S-920 išrašą, 2015-09-25 perkančiosios organizacijos pranešimus dėl Konkurso rezultatų ir Latvijos Respublikos įstatymo „Dėl automobilių kelių“ 4 straipsnio 1 dalies vertimą. Trečiasis asmuo UAB „Autokausta“ su apeliaciniu skundu pateikė 2015-10-23 Pirkimo sutarties Nr. S-920 išrašą ir 2015-12-23 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš kurio matyti, kad 2015-10-23 Pirkimo sutartis Nr. S-920 jau yra pradėta vykdyti.

36Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.), jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.). Šiuo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2013).

37Atsižvelgiant į tai, kad visi aukščiau nurodyti rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti pirmos instancijos teismui, bei vertinant tai, kad su apeliaciniais skundais pateikti rašytiniai įrodymai, vertinant juos jau byloje esančių įrodymų kontekste, neturi esminės reikšmės nagrinėjamo ginčo baigčiai, rašytinius įrodymus atsisakytina priimti.

38Dėl ieškovės suinteresuotumo

39Apeliantės tvirtina, kad ieškovės neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovės sprendimus dėl pasiūlymų įvertinimo, pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo paskelbimo, kadangi ieškovė neįrodė, jog ji būtų pripažinta laimėtoja, todėl ieškinys turėjo būti atmestas vien dėl to, kad buvo pateiktas nesuinteresuoto asmens.

40Pastebėtina, kad tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo argumentus dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo pateikė tik apeliaciniuose skunduose, o pirmosios instancijos teismas paminėtų aplinkybių nevertino, dėl jų nepasisakė. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad CPK yra įtvirtinta vadinamoji dalinė (ribota) apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo ribas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas ginčui faktines aplinkybes ir ar teisingai pagal nustatytas faktines aplinkybes pritaikė teisę pagal parengiamojoje bylos stadijoje apibrėžtas bylos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015). Atsižvelgiant į tai, šis apeliacinių skundų argumentas neturėtų būti vertinamas, tačiau bet kuriuo atveju pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nuosekliai suformavęs tiekėjų teisinio suinteresuotumo viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2015 m. kovo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-415/2015; 2015 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-415/2015; 2015 m. birželio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-415/2015 ir kt.). Kasacinio teismo konstatuota, kad spręsdami asmenų procesinio subjektiškumo klausimą teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra suinteresuotas skundžiamos viešojo pirkimo sutarties sudarymu, įskaitant ir tuos atvejus, kai, pripažinus skundžiamą sutartį negaliojančia, jis pagrįstai galėtų tikėtis, kad iš naujo vykdomos viešojo pirkimo procedūros leis jam konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymo; teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar besikreipiančio asmens reiškiamų reikalavimų pagrįstumo; sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, patenkinti ar atmesti ieškinį (pvz., tiekėjo galimybė laimėti viešąją pirkimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją).

41Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovės teisinis suinteresuotumas neabejotinas, kadangi ieškovė yra tiekėja, veikianti toje verslo srityje, kurios atitinkamu rezultatu (pirkimo objektu) yra suinteresuota perkančioji organizacija, o teismui, pripažinus, kad ieškovės pasiūlymas buvo atmestas nepagrįstai, ir tenkinus ieškinio reikalavimus, atsakovė turėtų skelbti naują konkursą, kuriame turėtų teisę dalyvauti ir ieškovė.

42Dėl prejudicinių faktų

43Taip pat apeliaciniuose skunduose tvirtinama, kad pirmos instancijos teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, o sprendimą grindė dokumentais, kurie prejudicinę galią turinčioje Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1175-302/2015, buvo pripažinti kaip nepagrindžiantys, kad Tinužų ir Brivibas gatvės priskirtinos valstybinės reikšmės keliui.

44Kaip matyti iš bylos medžiagos nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar ieškovės nurodytas specialistas A. V. atitinka Konkurso sąlygų 15.16 punkto reikalavimą turėti 36 mėnesių darbų patirtį einant ypatingo statinio statybos vadovo ar statybos bendrųjų darbų vadovo pareigas statinių grupėje – susisiekimo komunikacijos: keliai: valstybinės reikšmės keliai. Perkančioji organizacija sprendė, kad ieškovės nurodytas projektas, kuriame dalyvavo A. V. („Tinužų ir Brivibas gatvių rekonstrukcija ruože nuo valstybinio 1 rūšies automobilių kelio P5 Ulbroka – Ogre iki sankryžos su Kranciema gatve, 2 eilė“) neatitinka Konkurso sąlygų 15.16 punkto reikalavimų, kadangi darbai buvo vykdyti ne valstybinės reikšmės kelyje. Pastebėtina, kad analogiškas ginčas dėl ieškovės siūlomo statinio statybos vadovo A. V. patirties vykdant projektą Latvijos Respublikoje Tinužų ir Brivibas gatvių rekonstrukcijos ruože nuo valstybinio 1 rūšies automobilių kelio P5 Ulbroka-Orgė iki sankryžos su Kranciema gatve, 2 eilė, kilęs kitame atsakovės vykdytame viešajame pirkime (Pirkimo Nr. 15867), buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistas (c.b. Nr. e2A-1175-302/2015). Minėtoje byloje ieškovė, siekdama įrodyti savo siūlomo specialisto atitiktį minimaliems kvalifikacijos reikalavimams, savo poziciją grindė Latvijos Respublikos 2009-09-29 Ministrų kabineto taisyklėmis Nr. 1104 „Taisyklės dėl į valstybinių kelių ir valstybinių automobilių kelių maršrutą įtrauktų savivaldybėms priklausančių automobilių kelių ruožų sąrašo“, Ogrės krašto savivaldybės 2015-04-08 atsiliepimu Nr. 1-12.1/328, valstybinės akcinės bendrovės „Latvijos valstybiniai keliai“ 2015-07-03 pažyma Nr. 2/2724 ir 2015-07-08 pažyma Nr. 2/2837. Sprendžiant dėl ieškovės atitikties minimaliems kvalifikacijos reikalavimams, 2015-07-03 pažyma Nr. 2/2724 ir 2015-07-08 pažyma Nr. 2/2837 teismo buvo nevertintos kaip pateiktos pavėluotai, o, įvertinę Latvijos Respublikos 2009-09-29 Ministrų kabineto taisykles Nr. 1104 ir Ogrės krašto savivaldybės 2015-04-08 atsiliepimą Nr. 1-12.1/328, teismai sprendė, kad šie rašytiniai įrodymai nepagrindžia ieškovės siūlomo specialisto A. V. reikalaujamos patirties.

45Esant nurodytoms aplinkybėms, įžvelgtinas prejudicinių faktų egzistavimas. Kasacinis teismas yra suformulavęs tokius prejudicinių faktų kriterijus (byloje turi būti nustatytas jų visetas): 1) prejudiciniais faktais laikytinos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; 2) prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; 3) pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2015 ir kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau minėtuose teismų sprendimuose padaryta išvada, kad Latvijos Respublikos 2009-09-29 Ministrų kabineto taisyklės Nr. 1104 ir Ogrės krašto savivaldybės 2015-04-08 atsiliepimas Nr. 1-12.1/328 neįrodo to, kad ieškovė atitinka Konkurso sąlygų 15.16 punkto reikalavimą, laikytina prejudiciniu faktu šioje nagrinėjamoje byloje. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, siekdama įrodyti savo pozicijos pagrįstumą, pateikė ir daugiau rašytinių įrodymų, t.y. valstybinės akcinės bendrovės „Latvijos valstybiniai keliai“ 2015-07-03 pažymą Nr. 2/2724 ir 2015-07-08 pažymą Nr. 2/2837, 2014-06-27 darbų priėmimo aktą, kuriuo Ogrės krašto savivaldybė priėmė Tinužų ir Brivibas gatvių rekonstrukcijos darbus, 2014-07-22 Ogrės krašto savivaldybės atsiliepimą Nr. 1-12.1/804 bei ginčo kelio žemėlapius, kurių turinys nagrinėjamo ginčo kontekste aukščiau minėtuose teismų sprendimuose vertintas nebuvo, todėl būtų teisiškai nepagrįsta remiantis vien Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi ieškovės ieškinį atmesti.

46Dėl ieškovės atitikimo Konkurso sąlygų 15.16 punkto reikalavimams

47Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 32 straipsnio ,,Tiekėjų kvalifikacijos patikrinimas“ 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose, vadovaudamasi VPĮ 35–37 straipsnių nuostatomis, nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nors VPĮ konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacijos reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs reikalavimai tiekėjo kvalifikacijai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). Tiekėjo kvalifikacija yra suprantama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį, kurie apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011).

48Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija, siekdama išsiaiškinti pirkime dalyvavusių dalyvių kompetenciją, Pirkimo sąlygų 15.16 punkte nustatė techninį ir profesinį pajėgumą apibūdinantį reikalavimą – tiekėjo pareigą užtikrinti, jog darbus vykdys kvalifikuoti ir patyrę specialistai, kurie turi turėti ne mažesnę kaip 36 mėnesių iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos darbų patirtį einant ypatingo statinio statybos vadovo pareigas statinių grupėje – susisiekimo komunikacijos, keliai: valstybinės reikšmės keliai. Tarp šalių kilo ginčas, ar ieškovės nurodytas specialistas atitinka Konkurso sąlygų 15.16 punkto reikalavimus, t.y. turi atitinkamą darbo valstybiniuose keliuose patirtį. Pažymėtina, kad civiliniame procese vyrauja dispozityvumo principas. Juo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė iš esmės visa apimtimi taikoma ir sprendžiant viešųjų pirkimų bylas. Esant nurodytoms aplinkybėms, būtent ieškovė turėjo įrodyti tai, kad jos siūlomas specialistas A. V. atitinka Pirkimo sąlygų 15.16 punkte numatytus techninį ir profesinį pajėgumą apibūdinančius kriterijus. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.).

49Kaip jau ir buvo minėta, vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartyje nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, konstatuotina, kad Latvijos Respublikos 2009-09-29 Ministrų kabineto taisyklės Nr. 1104 ir Ogrės krašto savivaldybės 2015-04-08 atsiliepimas Nr. 1-12.1/328, kuriais, be kitų įrodymų, vadovavosi pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįrodo to, kad ieškovė atitiko Konkurso sąlygų 15.16 punkto reikalavimą. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė, siekdama įrodyti savo pozicijos pagrįstumą, į bylą pateikė ir daugiau rašytinių įrodymų, t.y. valstybinės akcinės bendrovės „Latvijos valstybiniai keliai“ 2015-07-03 pažymą Nr. 2/2724 ir 2015-07-08 pažymą Nr. 2/2837, 2014-06-27 darbų priėmimo aktą, kuriuo Ogrės krašto savivaldybė priėmė Tinužų ir Brivibas gatvių rekonstrukcijos darbus, bei ginčo kelio žemėlapius, kurių turinys ir įrodomoji reikšmė ir turi būti įvertinta nagrinėjamoje byloje.

50Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime, pažymėjo, kad ieškovė turėjo pagrįsti specialisto patirties lygiavertiškumą per projekto techninius parametrus, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, kelio atitikimas tam tikrai kategorijai turi būti grindžiamas ne vien tik techniniais parametrais, bet ir teisiniu reglamentavimu. Kaip ir buvo nurodęs pirmos instancijos teismas, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnis numato kelių suskirstymą pagal reikšmę, t.y. keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Tuo tarpu valstybinės reikšmės keliai skirstomi į: 1) magistralinius kelius; 2) krašto kelius; 3) rajoninius kelius. Atitinkamai vietinės reikšmės keliai skirstomi į: 1) viešuosius kelius; 2) vidaus kelius (Kelių įstatymo 3 str. 2 d., 3 d.). Minėto įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalys nustato, kad valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, tuo tarpu vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, kad savivaldybėms priklausančios gatvės nėra laikomos valstybinės reikšmės keliais ir gatvėse atlikti darbai negali būti laikomi lygiaverčiais Konkurso sąlygų 15.16 punkte nurodytai patirčiai. Pagal Latvijos Respublikos įstatymo „Dėl automobilių kelių“ 3 straipsnio 1 dalį visi Latvijos automobilių keliai pagal jų reikšmę skirstomi į: 1) valstybinius automobilių kelius, 2) savivaldybių kelius, 3) komersantų kelius; 4) namų kelius. Pagal to paties įstatymo 3 straipsnio 3 dalį valstybiniai automobilių keliai skirstomi į: pagrindinius automobilių kelius, regioninius kelius ir vietinius automobilių kelius. Šis skirstymas yra panašus į Lietuvos Respublikoje galiojantį kelių skirstymą, pagal kurį valstybiniais automobilių keliais yra laikomi magistraliniai, krašto ir rajoniniai keliai.

51Iš ieškovės į bylą pateiktų žemėlapių matyti, kad autokelias P5 eina Ogrės miestu ir tęsiasi Tinužų ir Brivibas gatvėmis. Ieškovės pateiktoje valstybinės akcinės bendrovės „Latvijos valstybiniai keliai“ 2015-07-03 pažymoje Nr. 2/2724 nurodyta, kad Tinužų gatvė ir Brivibas gatvės ruožas nuo Lapu gatvės prijungimo iki Kranciema gatvės Ogrėje yra valstybinio regioninio automobilių kelio maršruto P5 Ulbroka – Ogrės miestui priklausantis ruožas, o šių tranzitinių gatvių važiuojamosios kelio dalies techniniai parametrai yra sulyginami su atitinkamais valstybinių regioninių automobilių kelių parametrais. Be to, valstybinė akcinė bendrovė „Latvijos valstybiniai keliai“ 2015-07-08 pažymoje Nr. 2/2837 patvirtino, kad Latvijos valstybinių regioninių automobilių kelių maršruto P5 Ulbroka – Ogrė Ogrės miestui priklausantis ruožas prilyginamas prie Lietuvos valstybinės reikšmės 8 skersinio profilio tipui (IV kelių kategorija) pagal eismo juostos plotį ir eismo intensyvumą. Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei tvirtina ieškovė, šių pažymų turinys tik patvirtina, jog Tinužų ir Brivibas gatvės nėra valstybinės reikšmės kelias. Iš pažymų formuluočių galima daryti išvadą, kad šios pažymos tik patvirtina, jog minėtų gatvių važiuojamosios kelio dalies techniniai parametrai gali būti prilyginami valstybinių regioninių automobilių kelių parametrams. Be to, ir jau minėtame Ogrės krašto savivaldybės 2015 m. balandžio 8 d. rašte Nr. 1-12.1/328 yra aiškiai nurodyta, kad ginčo objektas yra lygiavertis ne žemesnei kategorijai kaip ir Lietuvos miestų gatvių kategorija su indeksu B. Taigi nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad minėtas gatvių ruožas, atitinkantis valstybinio kelio techninius parametrus, tik įsiterpia į valstybinės reikšmės kelio maršrutą, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad tai yra statinys – valstybinės reikšmės kelias. Taip pat pažymėtina, kad ieškovės nurodytose Latvijos Respublikos Ministrų kabineto 2009-09-29 taisyklėse Nr. 1104 „Taisyklės dėl valstybinių automobilių kelių ir į valstybinių automobilių kelių maršrutą įtrauktų savivaldybėms priklausančių automobilių kelių ruožų sąrašų“ nurodyta, jog Taisyklės nustato: 1) valstybinius pagrindinius automobilių kelius; 2) regioninius automobilių kelius; 3) vietinius automobilių kelius; 4) į valstybinių automobilių kelių maršrutą įtrauktų savivaldybėms priklausančių automobilių kelių sąrašus. Kaip matyti iš šio teisės akto formuluotės, Taisyklės būtent ir atskiria visų Latvijos Respublikoje esančių kelių rūšis pagal jų kategorijas (valstybiniai, regioniniai, vietiniai, savivaldybių), įskaitant ir savivaldybėms priklausančių kelių ruožus, nors jie ir yra įsiterpę į valstybinių automobilių kelių maršrutus.

52Be to, iš 2014-06-27 akto dėl statinio priėmimo eksploatuoti ir kitų dokumentų matyti, kad projekte „Tinužų ir Brivibas gatvių rekonstrukcijos ruože nuo valstybinio 1 rūšies automobilių kelio P5 Ulbroka – Ogrė iki sankryžos su Kranciema gatve, 2 eilė“ vykdomų darbų užsakovas buvo būtent Ogrės krašto savivaldybė, kas patvirtina, kad Tinužų ir Brivibas gatvės priklauso Ogrės miesto savivaldybei. Latvijos Respublikos įstatymo „Dėl automobilių kelių“ 4 straipsnio 1 dalyje, apie kurią ieškovė net neužsimena, nors šiuo įstatymu savo procesiniuose dokumentuose remiasi, aiškiai nustatyta, kad visi valstybinės reikšmės keliai yra Latvijos Respublikos nuosavybė bei yra valdomi valstybės akcinės bendrovės „Latvijos valstybiniai keliai“. Taigi vien faktas, kad Tinužų ir Brivibas gatvės nuosavybės teise priklauso ne Latvijos Respublikai, o būtent Ogrės krašto savivaldybei, suponuoja išvadą, jog šios gatvės nėra valstybis kelias.

53Taigi tik nustačius, kad kelias, kuriame A. V. atliko darbus, yra priskiriamas prie pagrindinių, regioninių arba vietinių kelių, galėjo būti daroma išvada, kad ieškovės siūlomas specialistas A. V. atitiko Konkurso sąlygų 15.16 punkto reikalavimą. Kadangi ieškovės siūlomas specialistas statinio statybos vadovo funkcijas vykdė būtent savivaldos kelio atkarpoje, o ne pačiame valstybiniame kelyje, tai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pagrįstai perkančioji organizacija ieškovės pasiūlymą atmetė dėl Konkurso sąlygų 15.16 punkte įtvirtinto kvalifikacinio reikalavimo neatitikimo.

54Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

55Konstatavus, kad ieškovės pasiūlymas dėl neatitikimo Konkurso sąlygų 15.16 punkto reikalavimams, pagrįstai buvo atmestas, apeliacinių skundų argumentai, susiję su tuo, kad pirmos instancijos teismas, panaikindamas 2015-08-19 perkančiosios organizacijos sprendimą ir grąžindamas šalis į iki pažeidimo buvusią padėtį, skundžiamame sprendime visiškai nevertino visų kitų vėlesnių Pirkime priimtų sprendimų teisėtumo, tikslingumo juos naikinti ir ieškovės teisinio suinteresuotumo juos ginčyti, nebetenka teisinės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

56Dėl procesinės bylos baigties

57Nurodytų argumentų kontekste darytina išvada, jog pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, susijusius su ieškovės atitiktimi Konkurso sąlygų 15.16 punkto reikalavimams, kas ir sąlygojo neteisėto teismo sprendimo priėmimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra teisinis pagrindas atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir trečiojo asmens UAB „Autokausta“ apeliacinius skundus tenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą – ieškovės CBF SIA „Binders“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

58Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, perskirstymo

59Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, panaikinus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, ieškovės ieškinį atmetant, turi būti perskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos.

60Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir ieškovės ieškinys yra atmetamas, daro išvadą, kad ieškovė praranda savo teisę į pirmos instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

61Atmetus ieškinį, spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei ir tretiesiems asmenims. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nei atsakovė, nei tretieji asmenys įrodymų, patvirtinančių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, teismui pateikę nebuvo, todėl jos jiems ir nepriteistinos.

62Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

63Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).

64Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantės už apeliacinius skundus buvo sumokėjusios po 289 Eur, jokių kitų dokumentų, patvirtinančių kitas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, į bylą pateiktą nebuvo, todėl atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir trečiajam asmeniui UAB „Autokausta“ iš ieškovės CBF SIA „Binders“ priteistina po 289 Eur.

65Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,

Nutarė

66Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės CBF SIA „Binders“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo atmesti.

67Priteisti iš ieškovės CBF SIA „Binders“ (j. a. k. 40003164644, buveinė Katlakalna gatvė 11, Ryga, Latvija, LV-1073) atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (j.a.k. 188710638) ir trečiajam asmeniui UAB „Autokausta“ (j.a.k. 135007799) po 289 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovė CBF SIA „Binders“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo... 4. Nurodė, kad atsakovė vykdo atvirą konkursą „Valstybinės reikšmės... 5. Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino,... 8. Pirmos instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į Tinužų ir Brividas... 9. Nurodytų argumentų pagrindu pirmos instancijos teismas sprendė, kad... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 11. Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos... 12. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu... 13. 1. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai neįvertino to, jog... 14. 2. Ieškovė prašė panaikinti ne tik 2015-08-19 perkančiosios organizacijos... 15. 3. Pirmos instancijos teismas sprendimą grindė dokumentais, kurie... 16. Trečiasis asmuo UAB „Autokausta“ taip pat nesutinka su pirmos instancijos... 17. Pateikia šiuos esminius nesutiko argumentus:... 18. 1. Pirmos instancijos teismas, pasisakydamas dėl šalių grąžinimo į iki... 19. 2. Šalių grąžinimas į iki 2015 m. rugpjūčio 19 d. padėtį Konkurso... 20. 3. Pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino Konkurso sąlygų... 21. Ieškovė CBF SIA „Binders“ su apeliaciniais skundais nesutinka,... 22. 1. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu niekada nekėlė klausimo dėl ieškovės... 23. 2. Pirkimo sutartis buvo sudaryta 2015-10-23, tačiau perkančioji organizacija... 24. 3. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus visus įrodymus,... 25. 4. Perkančioji organizacija, atmesdama objektyviai kvalifikacinius... 26. 5. Aplinkybę, kad A. V. atliko darbus valstybinės reikšmės kelyje,... 27. Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos... 28. Trečiasis asmuo AS (AB) „A.C.B.“ atsiliepime į atsakovės ir trečiojo... 29. Trečiasis asmuo UAB „Autokausta“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį... 30. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 32. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 33. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė Lietuvos automobilių kelių... 34. Dėl rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos... 35. Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos... 36. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 37. Atsižvelgiant į tai, kad visi aukščiau nurodyti rašytiniai įrodymai... 38. Dėl ieškovės suinteresuotumo... 39. Apeliantės tvirtina, kad ieškovės neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti... 40. Pastebėtina, kad tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo argumentus dėl... 41. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovės teisinis... 42. Dėl prejudicinių faktų... 43. Taip pat apeliaciniuose skunduose tvirtinama, kad pirmos instancijos teismas... 44. Kaip matyti iš bylos medžiagos nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo... 45. Esant nurodytoms aplinkybėms, įžvelgtinas prejudicinių faktų egzistavimas.... 46. Dėl ieškovės atitikimo Konkurso sąlygų 15.16 punkto reikalavimams... 47. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 32... 48. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija, siekdama išsiaiškinti pirkime... 49. Kaip jau ir buvo minėta, vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m.... 50. Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime, pažymėjo, kad ieškovė... 51. Iš ieškovės į bylą pateiktų žemėlapių matyti, kad autokelias P5 eina... 52. Be to, iš 2014-06-27 akto dėl statinio priėmimo eksploatuoti ir kitų... 53. Taigi tik nustačius, kad kelias, kuriame A. V. atliko darbus, yra priskiriamas... 54. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų... 55. Konstatavus, kad ieškovės pasiūlymas dėl neatitikimo Konkurso sąlygų... 56. Dėl procesinės bylos baigties ... 57. Nurodytų argumentų kontekste darytina išvada, jog pirmos instancijos teismas... 58. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmos instancijos... 59. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, panaikinus pirmosios instancijos teismo... 60. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo procesiniu... 61. Atmetus ieškinį, spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų... 62. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 63. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 64. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantės už apeliacinius skundus buvo... 65. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 66. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti panaikinti... 67. Priteisti iš ieškovės CBF SIA „Binders“ (j. a. k. 40003164644, buveinė...