Byla e2-746-180/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų L. D., I. M., A. D., Z. R., N. R., A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-3021-577/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alzida“ ieškinį atsakovams L. D., I. M., A. D., Z. R., N. R., A. M., Ž. S., I. G. dėl nuostolių priteisimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Baltukmės statyba“, uždarajai akcinei bendrovei „Ukmergės statyba“, uždarajai akcinei bendrovei „Veikta“, uždarajai akcinei bendrovei „Grista“, akcinei bendrovei „Ukmergės Gelžbetonis“, uždarajai akcinei bendrovei „Alkesta“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltukmė“, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

    1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Alzida“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės L. D. 373 623,05 Eur sumą, taip pat solidariai iš atsakovų I. M. ir L. D. 102 391,34 Eur sumą, solidariai iš atsakovų A. D. ir L. D. 63 301,69 Eur sumą, solidariai iš atsakovų Z. R. ir L. D. 20 299,24 Eur sumą, solidariai iš atsakovų N. R. ir L. D. 9 478,48 Eur sumą, solidariai iš atsakovų A. M. ir L. D. 9 067,65 Eur sumą, solidariai iš atsakovų Ž. S. ir L. D. 2 744,86 Eur sumą, solidariai iš atsakovų I. G. ir L. D. 1 977,28 Eur sumą, solidariai iš atsakovų L. D., I. M., A. D., Z. R., A. M., N. R., Ž. S. ir I. G. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
    2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti L. D. 582 883,59 Eur sumos, I. M. 102 391,34 Eur sumos, A. D. 63 301,69 Eur sumos, Z. R. 20 299,24 Eur sumos, N. R. 9 478,48 Eur sumos, A. M. 9 067,65 Eur sumos nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos arba trečiuosius asmenis.
    3. Ieškovė nurodė, jog atsižvelgiant į bendrą pragyvenimo lygį ir šiuo ieškiniu prašomas priteisti sumas, kiekvienam fiziniam asmeniui prašoma priteisti suma laikytina didele, todėl preziumuojama, kad egzistuoja grėsmė galimai ieškovei palankiaus teismo sprendimo įvykdymui.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

    1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 2 d. nutartimi ieškovės UAB „Alzida“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino.
    2. Teismas, įvertinęs pateiktame ieškinyje nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai, pridėtus įrodymus, ieškovės manymu patvirtinančius išdėstytas aplinkybes, sprendė, kad ieškinys preliminariai pagrįstas. Teismas nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.
    3. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimai yra turtinio pobūdžio, o prašomos priteisti sumos (atitinkamai iš L. D. – 582 918,65 Eur (iš jų 209 260,54 Eur solidariai su kitais atsakovais), I. M. (Daukšaitės) – 102 391,34 Eur, A. D. – 63 301,69 Eur, Z. R. – 20 299,24 Eur, N. R. – 9 478,48 Eur, A. M. – 9 067,65 Eur), atsakovams, kaip fiziniams asmenims, laikytinos didelės ir galinčios padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

    1. Apeliantai L. D., I. M., A. D., Z. R., N. R., A. M. pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartį ir ieškovės UAB „Alzida“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
    2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Ieškinio argumentai ir su ieškiniu pateikti įrodymai nesudaro preliminaraus pagrindo manyti, jog reikalavimas atlyginti žala galėtų būti tenkinamas, kadangi ieškinys paremtas deklaratyviais teiginiais bei nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog būtent atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė ieškovės nuostolių atsiradimą.
      2. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių ir motyvų, susijusių su paskirto ieškovės vadovo A. S. pareigų nevykdymu; taip pat nevertino ar pagrįsti argumentai, kad atsakovai I. M. ir A. D. tyčia fiktyviai buvo įdarbinti įmonėje, faktiškai neatliko darbo funkcijų; liko neįvertinta, jog verslo praktikoje įprasta darbuotojų skatinimo priemonė yra kaupiamasis gyvybės draudimas, todėl ši aplinkybė negali būti pripažinta nepagrįstu praturtėjimu. Taip pat teismas nevertino aplinkybių, kad daliai apeliantų kompensuotos jų avanso apyskaitose nurodytos išlaidos laikytinos asmeninėmis ir nesusijusiomis su ieškovės veikla bei nebuvo panaudotos bendrovės veikloje, pagrįstumo.
      3. Ieškovė nepagrindė, kodėl apeliantams turėtų būti taikoma visiška materialinė atsakomybė bei nepateikė įrodymų apie apeliantų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį ieškovės įmonėje.
      4. Pirmosios instancijos teismas nevertino apeliantų nesąžiningumo, o tik nepagrįstai pritaikė bei suabsoliutino prezumpciją, kad didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Vien ieškinio padavimas, nevertinant aplinkybių, ar apeliantai vengs vykdyti teismo sprendimą ir/ar atlieka nesąžiningus veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, negali be pagrindo varžyti jų teisių.
      5. Apeliantai turi pakankamai turto ir pajamų (dirba pagal darbo sutartis arba teikia paslaugas kaip individualia veikla užsiimantys asmenys), tam, kad įvykdytų ieškovei galimai palankų teismo sprendimą, jei toks būtų priimtas šioje civilinėje byloje.
      6. Pirmosios instancijos teismas pritaikė per didelio masto laikinąsias apsaugos priemones, kadangi bendra areštuota apeliantų turto suma yra didesnė (787 421,99 Eur) nei ieškinio visų reikalavimų suma (583 883,59 Eur). Tai neatitinka ekonomiškumo principo, nepagrįstai sukelia apribojimus apeliantams.
      7. Ieškovė, reikšdama nepagrįstą ieškinį bei prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tyčia elgiasi nesąžiningai bei piktnaudžiauja procesinės teisėmis, savo teises įgyvendina tokiu būdu bei priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeidžia atsakovų teises ir teisėtus interesus, prieštarauja įgyvendinamos teisės prigimčiai bei neatitinka civilinio proceso tikslų.
    3. Ieškovė UAB „Alzida“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
      1. Apeliantai klaidingai aiškina ir taiko teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, nepagrįstai ignoruoja kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus.
      2. Apeliantų nurodytos aplinkybės dėl ieškinio nepagrįstumo, t. y. dėl apeliantų veiksmų, kurie sukėlė ieškovei žalą, vertinimo, nėra klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo dalykas, tai gali būti nustatyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Todėl, nesant akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, apeliantų argumentai dėl teisminio ginčo faktinių ir teisinių aplinkybių neturi būti vertinami, nes jie nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones.
      3. Apeliantai, siekdami pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, pateikė įvairius registrų išrašus ir pažymas, kurie, jų (apeliantų) manymu, paneigia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą bei patvirtina, kad jiems reiškiamų reikalavimų sumos, kaip fiziniams asmenims, pagal nuosavybės teise priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas nėra didelė. Tačiau šie įrodymai nėra patikimi, kadangi jie nenurodo tikrosios apeliantų finansinės padėties: Valstybinės mokesčių inspekcijai teiktos deklaracijos nėra oficialios ir patvirtintos, o Nekilnojamojo turto išrašai patvirtina, kad apeliantams turtas priklauso tik daline nuosavybe, bet ne asmenine. Visos aplinkybės patvirtina, kad yra reali grėsmė ieškovės turtiniams interesams, nes būsimo teismo sprendimo šioje byloje vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
      4. Nors buvo nuspręsta areštuoti apeliantų turto dalį (787 421,99 Eur), kuri yra didesnė nei ieškovės reikalavimų suma (583 883,59 Eur), tačiau faktiškai, pagal antstolio R. V. atliktus patvarkymus buvo areštuota apeliantų turto dalis lygi ieškinio reikalavimų sumai (583 883,59 Eur), t. y. antstolis areštavo apeliantų turtą tik šių sumų ribose: L. D. – 378 345,19 Eur, I. M. – 102 391,34 Eur, A. D. – 63 301,69 Eur, Z. R. – 20 299,24 Eur, N. R. – 9 478,48 Eur; A. M. – 9 067,65 Eur. Faktiškai taikytas turto arešto mastas nėra didesnis nei ieškinio reikalavimų suma.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Atskirasis skundas netenkintinas.

    1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
    2. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
    3. Apeliantai kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus duomenis – Turto arešto registro išrašus apie apeliantų atžvilgiu taikomus areštus, Nekilnojamojo turto registro išrašus apie apeliantams priklausantį turtą, Gyventojų pajamų mokesčio deklaracijų kopijas už 2016 metus, darbo užmokesčio ir kitų pajamų pažymas, banko sąskaitos kopijas (apeliantės N. R.); kitų teismų ir Darbo ginčų komisijos sprendimų kopijas.
    4. Ieškovė UAB „Alzida“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė antstolio R. V. atliktus patvarkymus pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3021-577/2018.
    5. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimas, priima apeliantų ir ieškovės pateiktus įrodymus ir vertina juos sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
    6. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas byloje dalyvaujančių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
    7. Taigi spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo vertinimą. Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
    8. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančių teisės normų (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014 ir kt.). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013 ir kt.).
    9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio argumentai bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą teigti, kad ieškinio reikalavimai galėtų būti tenkinami. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad pareikštame ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Ieškinio forma ir turinys atitiko CPK nustatytus reikalavimus. Dėl to nekyla abejonių, kad ieškinys preliminariai pagrįstas. Toks aplinkybių nustatymas yra pakankamas preliminaraus ieškinio reikalavimo pagrįstumui konstatuoti. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškinio preliminarų pagrįstumą vertino tinkamai, nepažeisdamas CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatos.
    10. Apeliantų nurodomos aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių ir motyvų, susijusių su paskirtu ieškovės vadovo A. S. pareigų nevykdymu; nevertino ar pagrįsti argumentai, kad atsakovai I. M. ir A. D. tyčia fiktyviai buvo įdarbinti įmonėje, faktiškai neatliko darbo funkcijų; nevertino, jog verslo praktikoje įprasta darbuotojų skatinimo priemonė yra kaupiamasis gyvybės draudimas bei daliai apeliantų kompensuotos jų avanso apyskaitose nurodytos išlaidos laikytinos asmeninėmis ir nesusijusiomis su ieškovės veikla, pagrįstumo, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, ir šioje bylos stadijoje – sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neanalizuojamos ir nevertinamos. Taigi apeliantų atskirojo skundo argumentai, susiję su ieškinio tenkinimo sąlygų (ne)buvimu nagrinėjamoje byloje, nepaneigia ieškovės reikalavimų preliminaraus pagrįstumo, kaip pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
    11. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, taip pat rėmėsi aplinkybe, kad ieškinio suma 582 883,59 Eur, atsakovams, kaip fiziniams asmenims, laikytina didele. Lietuvos apeliacinio teisimo praktikoje akcentuojama, kad didelė ieškinio suma nėra besąlygiškas pagrindas konstatuoti grėsmę ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymui. Ši grėsmė gali būti paneigta įrodžius atsakovo gerą turtinę padėti, t. y. kad konkrečiam atsakovui konkreti ieškovo reikalaujama suma nėra didelė. Atsakovui įrodžius, kad pinigų suma jam nėra didelė ir grėsmė, jog gali būti neįvykdytas ieškovei galimai palankus sprendimas, neegzistuoja, teismas neturėtų taikyti atsakovo turto arešto (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1646/2013, ir kt.).
    12. Kaip teisingai nurodė ieškovė, apeliantų kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai nepatvirtina jų geros finansinės padėties, kadangi pagal pateiktus Nekilnojamojo turto registro išrašus apeliantų L. D., I. M., A. D. ir A. M. nekilnojamasis turtas jiems priklauso ne asmenine, o tik bendra daline nuosavybės teise; apeliantų L. D., I. M. ir A. D. pateiktos gyventojų pajamų mokesčių deklaracijos yra tik už 2016 m., todėl neparodo jų gaunamų pajamų šiai bylai aktualiu laikotarpiu. Jokių duomenų apie kitą savo turimą turtą apeliantai nepateikė (transporto priemones ar kitus vertingus kilnojamuosius daiktus). Apeliantas Z. R. iš viso nepateikė jokių jo gerą finansinę padėtį pagrindžiančių duomenų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad apeliantai nepagrindė savo geros finansinės padėties.
    13. Iš to, kas pasakyta, sprendžiama, kad ieškinio suma apeliantams laikytina didele ir gali objektyviai padidinti ieškovei galimai palankaus sprendimo neįvykdymo riziką. Apeliantai nepateikė teismui duomenų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą bei patvirtintų, kad ieškinio suma, atsižvelgiant į apeliantų turimą turtą bei pajamas, nėra didelė. Taigi, paminėti įrodymai nepaneigė prezumpcijos dėl didelės ieškinio sumos ir būtinumo užtikrinti pareikštą ieškinio reikalavimą (CPK 178 str., 314 str.).
    14. Į esminius skundo argumentus atsakyta. Kiti nėra reikšmingi teisingam klausimo išnagrinėjimui.
    15. Klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sprendžiamas civilinėje byloje, išnagrinėjus ją iš esmės ir priėmus procesinį sprendimą.
    16. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

10Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai