Byla 2-606/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Klein Technical Solutions GmbH atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2044-567/2014 pagal ieškovo Meyer & John GmbH & Co KG ieškinį atsakovams SH+E GmbH ir Klein Technical Solutions GmbH dėl reikalavimo perleidimo pripažinimo negaliojančiu bei įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus ir pagal atsakovo Klein Technical Solutions GmbH priešieškinį ieškovui Meyer & John GmbH & Co KG dėl skolos priteisimo. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Dzūkijos statyba“.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas Meyer & John GmbH & Co KG pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašo: pripažinti atsakovo SH+E GmbH reikalavimų, kylančių iš 2010 m. sausio 8 d. bei 2010 m. kovo 5 d. jungtinės veiklos sutarčių, perleidimą atsakovui Klein Technical Solutions negaliojančiu; pripažinti, kad atsakovas SH+E GmbH ir atsakovas Klein Technical Solutions neturi teisinio ir faktinio pagrindo reikalauti iš ieškovo 779 740,24 eurų sumos; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Atsakovas Klein Technical Soliutions GmbH pirmosios instancijos teismui pateiktu priešieškiniu prašo iš ieškovo Meyer & John GmbH & Co KG atsakovo Klein Technical Soliutions GmbH naudai priteisti 11 008 582,40 Lt įsiskolinimą už atliktus darbus ir bylinėjimosi išlaidas. Priešieškiniu pareikšto reikalavimo užtikrinimui atsakovas Klein Technical Soliutions GmbH prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 11 008 582,40 Lt vertės Meyer & John GmbH & Co KG, įskaitant ir įmonės filialų, atstovybių bei kitų padalinių, atsakingų už įmonės prievoles, pinigines lėšas, esančias Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, o jų nepakankant Lietuvos Respublikoje ir/ar Vokietijos Federacinėje Respublikoje, areštuoti pinigines lėšas, priklausančias Meyer & John GmbH & Co KG, esančias kitų užsienio valstybių kredito įstaigose, esančias pas Meyer & John GmbH & Co KG ar trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su SH+E GmbH ir Klein Technical Solutions GmbH. Nesant arba nepakankant areštuotinų lėšų, atsakovas prašė areštuoti ieškovui Meyer & John GmbH & Co KG, jos filialams, atstovybėms ir kitiems padaliniams, atsakingiems už įmonės prievoles, nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir / ar kilnojamuosius daiktus, leidžiant ieškovui šiuo turtu naudotis, tačiau draudžiant areštuotą turtą perleisti, įkeisti, dovanoti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę. Atsakovas nurodė, kad grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui patvirtina ieškovo elgesys, kuriuo siekiama vilkinti susidariusio įsiskolinimo apmokėjimą. Būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovas argumentavo ir labai didele priešieškinio suma.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 15 d. nutartimi netenkino atsakovo Klein Technical Solutions GmbH prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

8Pirmosios instancijos teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog aplinkybė, kad ieškovas neapmoka įsiskolinimo, savaime nesudaro pagrindo byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad priešieškinio suma ieškovui yra didelė ir kad ieškovas vengs vykdyti būsimą teismo sprendimą. Atsakovo argumentą, esą ieškovas gali turtą paslėpti ir tokiu būdu sutrukdyti teismo sprendimo vykdymą, teismas laikė deklaratyviu. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nesant duomenų apie sunkią ieškovo finansinę padėtį, nėra pagrindo išvadai, kad esant palankiam teismo sprendimui ši įmonė yra finansiškai nepajėgi atsiskaityti su atsakovu.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atsakovas Klein Technical Solutions GmbH atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

111. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir ieškovo finansinės padėties stabilumo, negalėjimo įvykdyti įsipareigojimus bei sumokėti žymią pinigų sumą, įrodinėjimą perkėlė atsakovui. Negalima paneigti, kad atsakovas neturi galimybės gauti ir teismui pateikti aktualų ieškovo balansą. Ieškovui neprieinama informacija apie atsakovo mokumą. Atsakovo pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovo turtinė padėtis yra ribota.

122. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovo atstovės pateiktą raštą. Šis įrodymas turėtų būti vertinamas su kitais priešieškinio priedais. Aplinkybė, jog ieškovas nesumokėjo 445 000 EUR skolos, patvirtina, jog ieškovas susidūrė su finansiniais sunkumais.

133. Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovas neteikia finansinių ataskaitų. Creditinfo atliko kredito limito vertinimą 2013 m. rugpjūčio mėnesį. Ieškovui suteiktas kredito limitas – 170 000 EUR. Pateikti balansai patvirtina sunkią ieškovo finansinę padėtį.

144. Sunkią ieškovo turtinę padėtį patvirtina ieškovo atsiųstas atsakovui pranešimas, kad ieškovas atšaukia 2013 m. gruodžio 19 d. reikalavimų, kuriais turėjo būti dengiami įsipareigojimai atsakovui, perleidimą. Šiuo raštu atsakovas informuojamas, jog Vokietijos bankas reiškia pretenzijas į atsakovui perleistą turtą.

15Ieškovas Meyer & John GmbH & Co KG atsiliepimu į atskirąjį skundą su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog esant abejonių dėl priešieškinio pagrįstumo, laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos. Pažymėjo, jog vien tik didelė ieškinio suma nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, jog atsakovas nepateikė duomenų apie ieškovo turtinę padėtį. Atsakovo pateikta 2011 metų ataskaita nagrinėjamu atveju nėra aktuali. Ieškovas tvirtino vykdantis sėkmingą ūkinę veiklą. Be to, nagrinėjamu atveju turėtų būti įvertintas ir ieškovo filialo mokumas. Ieškovas akcentavo aplinkybę, jog ieškovo mokumą kitoje civilinėje byloje yra įvertinęs ir Lietuvos apeliacinis teismas. Teigė, jog byloje pareikšto priešieškinio suma ieškovui nėra didelė.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

18CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

19Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010; ir kt.).

20Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo sprendimo įvykdymui, o šalis, kurios atžvilgiu jas prašoma taikyti, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi įvertinti grėsmės riziką, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (tai, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi nurodyti bei įrodyti pareiškėjas (nagrinėjamu atveju - atsakovas). Apeliacinio teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju atsakovas (apeliantas) neįrodė grėsmės būsimam teismo sprendimo, kuris gali būti palankus apeliantui, įvykdymui egzistavimo. Duomenų, kad atsakovas siektų jo turimą turtą paslėpti, perleisti ar kitaip išvengti galimo išieškojimo, nėra. Iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje esančios normos turinio akivaizdu, jog grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Objektyvių prielaidų manyti, jog priešieškinio patenkinimo atveju būtų sunku ar neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą pagal galimo patenkinti atsakovo piniginio reikalavimo dydį, nėra, todėl, apeliacinio teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atsakovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

21Apeliacinis teismas iš dalies sutinka su atsakovo argumentu, jog būtent asmuo, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones (nagrinėjamu atveju – ieškovas) privalo pagrįsti aplinkybes susijusias su jo turtine - finansine padėtimi. Kitaip tariant, pareiškėjui prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, asmuo kuriuo atžvilgiu šių priemonių prašoma, turi paneigti grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui riziką. Nagrinėjamos situacijos faktinių aplinkybių kontekste apeliacinis teismas sprendžia, jog būtent ieškovas turėjo paneigti egzistuojant riziką būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Todėl sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kuriuo akcentuojama įrodinėjimo naštos paskirstymo problematika. Kita vertus, pritartina ir pirmosios instancijos teismo motyvui, jog vien tik didelė ieškinio suma grėsmės sprendimo vykdymui savaime nepagrindžia, todėl nesudaro pakankamo pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, atsižvelgiant į teismo nutartyje aptartus civilinio proceso principus. Visgi apeliacinis teismas, įvertinęs ieškovo Meyer & John GmbH & Co KG argumentus bei juos pagrindžiančius įrodymus, yra įsitikinęs, jog ieškovas paneigė būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus atsakovui, neįvykdymo rizikos egzistavimą. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, ieškovo pateikti finansinės atskaitomybės duomenys įgalina jo turtinę padėtį (atsižvelgiant į priešieškinio sumą) laikyti pakankamai gera. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus finansinės atskaitomybės duomenis, sprendžia, kad aplinkybės, jog ieškovo įstatinis kapitalas yra 3 500 000 EUR, materialusis turtas – 4 618 171,51 EUR, finansinis turtas – 4 621 127,50 EUR, atsargos – 5 404 760,64 EUR, reikalavimai ir kitas turtas – 9 213 664,28 EUR, paneigia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Be to, pritartina ieškovo pozicijai, kad ieškovo (kaip užsienio juridinio asmens) finansinės padėties vertinimui įtakos turi ir jo filialo finansinę padėtį pagrindžiantys duomenys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.53 straipsnis). Ieškovo pateikti Meyer & John GmbH & Co KG Vilniaus filialo finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, jog šio filialo apskaityto trumpalaikio turto vertė yra 21 374 268 Lt, per vienerius metus gautinos sumos – 4 876 935 Lt, nebaigtų vykdyti sutarčių vertė – 3 097 991 Lt, nuosavas kapitalas – 6 517 986 Lt, o filialo turimi terminuoti indėliai – 2 501 354 Lt (t. 2, b. l. 7-12). Apeliacinis teismas taip pat svarbia laiko aplinkybę, jog ieškovo finansinė padėtis buvo įvertinta kitoje civilinėje byloje ir teismui nekilo abejonių dėl ieškovo mokumo (t. 2, b. l. 13-16). Kadangi aptariamu atveju apeliaciniam teismui buvo sudaryta galimybė atlikti ieškovo finansinės padėties vertinimą pagal aktualius (paskutinio laikotarpio) finansinės atskaitomybės dokumentus, teismas nevertina apelianto pateiktų finansinių duomenų už ankstesnius laikotarpius (pvz., 2011 metus). Apelianto argumentai, esą ieškovas nevykdo pareigos teikti registrui finansinės atskaitomybės dokumentų, nepaneigia šiuose dokumentuose esančių duomenų (kurie aptariamu atveju buvo įvertinti) teisingumo. Be to, teismas nepagrįstu laiko atskirojo skundo argumentą, jog duomenys apie ieškovui suteikiamą kredito limitą (170 000 EUR) esą pagrindžia sudėtingą jo finansinę padėtį. Apeliacinis teismas sutinka, jog ieškovo atžvilgiu yra pareikštas didelis turtinis reikalavimas. Tačiau, atsižvelgiant į ieškovo finansinę padėtį, jam pareikšto reikalavimo suma nesudaro prielaidų abejoti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus atsakovui, įvykdymo perspektyvomis.

22Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog ieškovo veiksmai (prievolės ar jos dalies nevykdymas) sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovas dėl savo finansinės padėties nesugeba vykdyti prievolių, todėl gali nevykdyti ir būsimo teismo sprendimo. Apeliacinis teismas pažymi, jog apelianto nurodytos aplinkybės dėl prievolės nevykdymo arba netinkamo vykdymo yra pagrindas kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo, o ne pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prievolių nevykdymas gali būti sąlygotas įvairiausių veiksnių. Spręsti apie šalies tyčinius veiksmus siekiant apsunkinti būsimo sprendimo, jeigu jis bus palankus atsakovui, vykdymą pagal apeliacinės instancijos teismui pateiktoje bylos dalyje esančius duomenis, nėra pagrindo. Taip pat pažymėtina, jog spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, nesprendžia, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik vertina, ar tuo atveju, jeigu būtų patenkinti ieškovo arba atsakovo pagal priešinį ieškinį materialiniai reikalavimai, nebūtų kliūčių įvykdyti dėl jų priimtą sprendimą.

23Kiti apelianto argumentai taip pat neturi įtakos nagrinėjamam klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne) netaikymo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teismas jų nevertina. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atskirasis skundas yra atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

24Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

25Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas Meyer & John GmbH & Co KG pirmosios instancijos teismui... 5. Atsakovas Klein Technical Soliutions GmbH pirmosios instancijos teismui... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 15 d. nutartimi netenkino atsakovo... 8. Pirmosios instancijos teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Atsakovas Klein Technical Solutions GmbH atskiruoju skundu prašo Vilniaus... 11. 1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir... 12. 2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovo atstovės... 13. 3. Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovas neteikia finansinių... 14. 4. Sunkią ieškovo turtinę padėtį patvirtina ieškovo atsiųstas atsakovui... 15. Ieškovas Meyer & John GmbH & Co KG atsiliepimu į atskirąjį skundą... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 17. Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar skundžiama pirmosios... 18. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar... 19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių... 20. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia... 21. Apeliacinis teismas iš dalies sutinka su atsakovo argumentu, jog būtent... 22. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto... 23. Kiti apelianto argumentai taip pat neturi įtakos nagrinėjamam klausimui dėl... 24. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 25. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą....