Byla 2-1254-622/2012
Dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir jų panaikinimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Smulkus urmas“ atstovei advokatei J. R. P., atsakovo Plungės rajono savivaldybės administracijos atstovui advokatui A. Š., trečiojo asmens VšĮ „Kretingos maistas“ atstovui advokatui M. E., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Smulkus urmas“ ieškinį atsakovui Plungės rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui VšĮ „Kretingos maistas“ dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir jų panaikinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas prašo pripažinti neteisėtomis ir panaikinti pirkimo sąlygų 1 priedo „pasiūlymo forma“ kainos apskaičiavimo lentelėje nustatytas fiksuotas tiesiogines maisto gamybos išlaidas, įpareigoti atsakovą nutraukti pirkimo procedūras ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2012-03-08 atsakovas CVP IS sistemoje paskelbė apie supaprastintą atvirą konkursą „Plungės rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokinių nemokamo maitinimo paslaugos“. Ieškovas, susipažinęs su pirkimų sąlygų reikalavimais, 2012-03-13 pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją. Atsakovas ieškovo pretenziją sutiko patenkinti. 2012-03-27 perkančioji organizacija patikslino pirkimo sąlygas ir nurodė, kad pirkimo procedūros yra tęsiamos. 2012-03-29 ieškovas pateikė papildomą pretenziją. 2012-03-29 atsakovas pateikė ieškovui atsakymą į pretenziją, kuriuo ieškovo pretenziją atmetė, nenurodydamas jokių atmetimo argumentų. Pripažindama ieškovo pretenziją, perkančioji organizacija nurodė, kad apie vykdomo pirkimo sąlygų 57.1 punkto ir 60 punkto nuostatų pakeitimą bus pranešta Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Tačiau perkančioji organizacija apie pirkimo sąlygų 57.1 ir 60 punktų pakeitimus tiekėjus informavo tik 2012-03-27 pranešimu, tačiau vokų su pasiūlymais atplėšimo termino nenukėlė, t. y. perkančioji organizacija patikslino kainos apskaičiavimo modelį, bet nenustatė protingo termino pasiūlymams pateikti, per kurį tiekėjai galėtų tinkamai susipažinti su atliktais pakeitimais, juos įvertinti ir pateikti pasiūlymus. Tuo perkančioji organizacija pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų viešųjų pirkimų skaidrumo ir proporcingumo principus. Perkančioji organizacija, pateikusi pirkimo sąlygų patikslinimą, vis tiek nustatė mažiausią galimą pasiūlymo kainą, tuo apribodama tiekėjų galimybes realiai varžytis dėl geriausios, t. y. mažiausios pasiūlymo kainos. Perkančioji organizacija, visais įmanomais būdais išskaidžiusi maitinimo paslaugų kainą ir nustačiusi fiksuotas maisto produktų ir maisto gamybos kainas, suteikė tiekėjui galimybes savarankiškai nurodyti tik administravimo išlaidas. Perkančioji organizacija, pirkimo sąlygose nustatydama produktų ir maisto gamybos fiksuotas kainas bei palikus teisę tiekėjui nurodyti tik administravimo išlaidas, dirbtinai riboja tiekėjų konkurenciją dėl pirkimo sutarties sudarymo. Be to, VšĮ „Kretingos maistas“ pasiūlymo pateikimo momentas yra 2012-03-27 13 h. 45 min., tiekėjo UAB „Smulkus urmas“ pasiūlymo pateikimo laikas 2012-03-27 19 h. 25 min., nors 2012-03-27 pirkimo sąlygų patikslinimas CVP IS sistemoje patalpintas 13 h. 40 min. Pirkimų sąlygose nustatytas kainos apskaičiavimo modelis yra ne tik ydingas ir neteisėtas, bet galimai orientuotas į konkretų tiekėją, galimai pirkimo sąlygų patikslinimo informaciją perduodant tiekėjui iš anksto, taip grubiai pažeidžiant skaidrumo principą. Perkančiajai organizacijai 2012-03-27 13 h. 40 min. patalpinus CVP IS sistemoje pirkimo sąlygų patikslinimą, objektyviai neįmanoma parengti pasiūlymą ir atlikti paskaičiavimus tokiu laiko intervalu, kad pasiūlymas būtų pateiktas 13 h. 45 min.

4Ieškovo atstovė ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti.

5Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovo skundžiamų pirkimo sąlygų būtinumą lėmė atsakovo interesas užtikrinti mokinių, kurie būtų maitinami, interesus. Plungės rajono savivaldybės taryba 2011-02-24 sprendimu dėl mokinių nemokamo maitinimo kainų nustatymo nusprendė nustatyti mokinių nemojamam maitinimui skirtų produktų įsigijimui vienos dienos vienam mokiniui kainas. Tokį sprendimą Plungės rajono savivaldybės taryba grindė LR Socialinės paramos mokiniams įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, LR Sveikatos apsaugos ministro 2010-07-19 įsakymu Nr. V-645 „Dėl Mokinių maitinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarkos aprašo patvirtinimo“, LR Sveikatos apsaugos ministro 2010-10-04 įsakymu Nr. V-877 „Dėl pusryčių, pietų ir pavakarių patiekalų gamybai reikalingų produktų rinkinių sąrašo pagal mokinių amžiaus grupes patvirtinimo“. Vėliau šis sprendimas buvo pakeistas nustatant kitus įkainius, sprendimas buvo grindžiamas LR Vyriausybės 2009-12-23 nutarimu Nr. 1770 „Dėl mokinių nemokamo maitinimo mokyklose tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pirkimo objektą sudarė Plungės rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų mokinių nemokamo maitinimo paslaugos, atitinkančios maisto saugos ir maisto tvarkymo reikalavimus. Pirkime produktams įsigyti reikiamą sumą buvo nutarta nustatyti pagal minėtus sprendimus, tam, kad laimėjęs pirkimą dalyvis negalėtų spekuliuoti tiekiamo maisto kokybe tam, kad galėtų įvykdyti pirkimo sutarties sąlygas. Pirkimo sąlygos tiekėjų konkuravimo nepažeidė, nes administravimo išlaidas tiekėjai turėjo nusistatyti patys. Atsakovas neturėjo pagrindo pratęsti termino pasiūlymams pateikti, be to ieškovas neprašė termino pratęsti, tik klausė, ar jis bus pratęstas. Jokia informacija trečiajam asmeniui nebuvo pateikta. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 62-67).

6Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

7Trečiasis asmuo VšĮ „Kretingos maistas“ su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, jog atsakovo vykdomas konkursas yra dėl maitinimo (t. y. patiekalų paruošimo, išdalinimo, indų nurinkimo, suplovimo ir kt.) teikimo paslaugos, o ne dėl produktų mokinių maitinimui įsigyti ar tiesioginių išlaidų maisto gaminimui. Maitinimo paslaugų teikimas iš esmės ir yra paslaugos teikimo administravimas. Atsakovas, išskaidydamas pasiūlymo kainą į kelias dalis ir leisdamas tiekėjams nevaržomai konkuruoti dėl esminio elemento – administravimo išlaidoms skiriamos sumos – siekė užtikrinti viešąjį interesą, kad valstybės lėšos būtų naudojamos racionaliai, o maitinimo paslaugos bendrojo lavinimo mokyklose būtų kokybiškos, kartu užtikrinant pirkimo skaidrumą. Atsakovas neribojo konkurencijos tarp tiekėjų ir nenurodė minimalios kainos ribos, kadangi bet kuris iš konkurse dalyvavusių tiekėjų galėjo pasiūlyme nurodyti konkurencingą perkamos paslaugos kainą, kuri atitiktų konkretaus siūlančiojo tiekėjo galimybes. Ieškovo argumentas, kad konkuravimas dėl pasiūlymo pateikimo momento iškreipia pirkimo esmę bei sąžiningą konkurenciją yra atmestinas, ne varžymasis dėl pasiūlymo pateikimo laiko yra aptartas VPĮ. Trečiasis asmuo ne tik teisingai suruošė visus pasiūlymo dokumentus, bet ir atitiko visus konkurso sąlygų reikalavimus bei sąžiningai, siekdamas pateikti pasiūlymą pagal visus atsakovo nurodytus patikslinimus, pateikė pasiūlymą taip greitai, kaip tik galėjo, būdamas iš anksto paruošęs visą pasiūlymą ir turėdamas tik patikslinti maitinimo paslaugų kainą. Ieškovas savo procesinės pareigos įrodyti priešingai neįvykdė. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 2-8).

8Trečiojo asmens atstovas su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

9Ieškinys atmestinas.

10Byloje nustatyta, kad Plungės rajono savivaldybės administracija vykdė atvirą supaprastintą konkursą „Plungės rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokinių nemokamo maitinimo paslaugos“. Pirkimas buvo vykdomas pagal perkančios organizacijos direktoriaus patvirtintas supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles. Tarp šalių kilo ginčas, ar perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose nustatytos fiksuotos išlaidos maisto gaminimui neprieštarauja sąžiningai tiekėjų konkurencijai ir ar neprieštarauja VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintiems viešųjų pirkimų principams.

11Viešojo pirkimo sutartis – Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka dėl ekonominės naudos vieno ar daugiau tiekėjų ir vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų sudaryta sutartis, kurios dalykas yra prekės, paslaugos ir darbai. Viešojo pirkimo sutartis yra pirkimų tikslas, leidžiantis perkančiajai organizacijai, racionaliai tam naudojant lėšas, įsigyti prekių, paslaugų ar darbų. Tik laikantis viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo (įstatymų ir kitų norminių aktų nustatytų procedūrų), sudaryta viešojo pirkimo sutartis atitiks pirkimų tikslą ir siekį skatinti tiekėjų konkurenciją. VPĮ 3 straipsnis nustato viešųjų pirkimų principus (lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo, proporcingumo), kurie turi būti taikomi visų viešųjų pirkimų procedūrų metu, t.y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Perkančioji organizacija, vertindama pasiūlymus, visiems tiekėjams turi sudaryti vienodas sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Dėl to vertinimo kriterijai turi būti objektyvūs ir visiems vienodai taikomi. Lygiateisiškumo principas reiškia tai, jog ribojama galimybė aiškinti ir keisti konkurso sąlygas bei draudžiama tiekėjams keisti pasiūlymus, o perkančiajai organizacijai – atsižvelgti į tokius tiekėjų pasiūlymų keitimus. Viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tinkamas jų taikymas nėra tik besąlyginė perkančiųjų organizacijų VPĮ normų laikymosi, būtent 3 straipsnio nuostatų, pareiga, bet ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigma Telas“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-323/2009). Vertinant ar nebuvo pažeisti viešųjų pirkimų principai, būtina nustatyti, kokiais būtent perkančiosios organizacijos veiksmais ir kokios viešojo pirkimo procedūros metu tai galėjo būti padaryta. Atsižvelgiant į tai, teismams konkrečioje byloje vertinant perkančiųjų organizacijų veiksmų teisėtumą, reikia įvertinti ir nustatyti perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo tikrinimo apimtį. Tačiau toks poreikis neturėtų būti laikomas kaip prieštaraujantis teismams suteiktai teisei išeiti už reikalavimo ribų, atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų ginčai nėra vien tik privataus pobūdžio, o susiję su viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-323/2009).

12Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008).

13VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų santykis ir šių teisės normų tinkamas taikymas svarbus dėl to, kad tai tiesiogiai susiję su vienu iš viešųjų pirkimų principų – skaidrumo – laikymusi. Skaidrumo principas pažeidžiamas ne tik perkančiajai organizacijai nesilaikant viešumo imperatyvo, pirmiausia susijusio su viešojo pirkimo skelbimu, nesuteikiant pakankamai informacijos tiekėjams ar nesilaikant savo paskelbtų konkurso sąlygų ar privalomų viešųjų pirkimų teisės nuostatų, bet ir tada, kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo metu nesilaiko iš anksto žinomų taisyklių, nors ir tiesiogiai nesusijusių su viešaisiais pirkimais, kaip tokiais. Perkančioji organizacija, tiek rengdama konkurso dokumentus, tiek vertindama tiekėjų pasiūlymus, privalo nepažeisti kitų teisės aktų imperatyviųjų teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. ir kt. v. Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-508/2009; 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Endemik“ v. Kupiškio rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-440/2010).

14Atsakovas pateikė įrodymus, kad Plungės rajono savivaldybės taryba 2011-02-24 ir 2011-07-28 sprendimais nusprendė nustatyti mokinių nemokamam maitinimui skirtų produktų įsigijimui vienos dienos vienam mokiniui kainas (t. 2, b. l. 68, 69). Šie sprendimai buvo priimti atsižvelgiant LR Socialinės paramos mokiniams įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, LR Sveikatos apsaugos ministro atitinkamais įsakymais, LR Vyriausybės 2009-12-23 nutarimu Nr. 1770 „Dėl mokinių nemokamo maitinimo mokyklose tvarkos aprašo patvirtinimo“. Taigi atsakovas, nustatydamas fiksuotas kainas, rėmėsi minėtais teisės aktais ir jokių VPĮ principų nepažeidė. Šiuo atveju minimalių produktams įsigyti ir išlaidų maisto gaminimui sumų nustatymas suteikia atsakovui papildomas garantijas kokybiškos paslaugos gavimui. Ieškovo nurodyta aplinkybė, susijusi su neskaidriu konkurso rengimu ir galimu neteisėtu informacijos atskleidimu vienam iš tiekėjų yra nepagrįsta jokiais bylos įrodymais. Ieškovas iš esmės remiasi tik tuo, jog, ieškovo nuomone, neįmanoma parengti pasiūlymą ir atlikti paskaičiavimus jo nurodytu laiko intervalu (t. 1, b. l. 7). Tačiau trečiajam asmeniui detaliai paaiškinus konkurso eigoje atliktus veiksmus (t. 2, b. l. 6, 7), teismo nuomone, trečiasis asmuo buvo pajėgus pateikti pakoreguotą pasiūlymą pagal nurodytus patikslinimus. Plungės rajono savivaldybės administracija jokių viešųjų pirkimų principų nepažeidė, todėl tenkinti ieškinį nėra pagrindo. Atsakovui ir trečiajam asmeniui atsakovo pusėje iš ieškovo priteistinas jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Išlaidos advokatams viršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio, todėl atsakovui ir trečiajam asmeniui priteistina tik šių išlaidų dalis (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 4239 straipsniu,

Nutarė

16Ieškovo ieškinį atmesti.

17Priteisti atsakovui Plungės rajono savivaldybės administracijai ir trečiajam asmeniui VšĮ „Kretingos maistas“ po 3000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą iš ieškovo UAB „Smulkus urmas“.

18Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai