Byla 2A-1880-657/2015
Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Žibutės Budžienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Š. atstovaujamo advokato Raimondo Lignugario apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-979-192/2015 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovams A. Š. ir AB Lietuvos draudimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas

Nustatė

2I.Ginčo esmė

3Ieškovas A. V. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 3.450,00 Lt neturtinės žalos atlyginimui, o iš atsakovo A. Š. 46.550,00 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 19-24). Nurodė, kad 2008-12-03, atsakovui vairuojant transporto priemonę, įvyko autoįvykis, kurio metu dėl atsakovo A. Š. kaltės buvo sužalota ieškovo motina A. V.. Atsakovo automobilis buvo draustas AB „Lietuvos draudimas“ privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Kauno rajono apylinkės teismas 2010-11-09 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 2K-31/2013 atsakovą A. Š. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė 20 MGL (2.600,00 Eur) baudą bei priteisė A. V. 20.000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kauno apygardos teismas 2012-06-28 nutartimi panaikinęs 2010-11-09 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria iš atsakovo A. Š. buvo priteista neturtinė žala, pripažino A. V. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka. ( - ) A. V. mirė. Po jos mirties atsiradusį palikimą priėmė ieškovas. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime yra nurodyta, kad A. V. paveldi teisę į civilinio ieškinio patenkinimą – neturtinės žalos iš nuteistojo A. Š. atlyginimą. Šiuo atveju atsakomybė dėl kilusios neturtinės žalos pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalies nuostatas atsiranda abiems atsakovams. Dėl neteisėtų atsakovo A. Š. veiksmų A. V. patyrė neturtinę žalą, kurią sudaro 50.000,00 Lt. Avarijos metu padaryti kūno sužalojimai motinai sukėlė didelį fizinį skausmą, dėl avarijoje padarytų kūno sužalojimų motina negalėjo vaikščioti, jai buvo nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, dėl ko ji patyrė ir didelių emocinių išgyvenimų, žymiai pablogėjo motinos gyvenimo kokybė. Baudžiamojoje byloje pareikštame civiliniame ieškinyje A. V. jai padarytą neturtinę žalą įvertino 50.000,00 Lt. Atsakovo A. Š. kaltė įrodyta įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2010-11-09 nuosprendžiu. Kadangi atsakovo A. Š. veiksmuose yra visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovo naudai iš atsakovų turi būti priteista 50.000,00 Lt neturtinės žalos suma.

4Atsakovas A. Š. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (T.1, b.l. 40-43). Nurodė, kad jis buvo pripažintas kaltu dėl autoįvykio, nuosprendis įsiteisėjo. Tačiau nebuvo išnagrinėtos visos aplinkybės, pagrindžiančios priežastinį ryšį ir žalos dydį bei nuostolius. Nukentėjusioji, eidama neapšviesta gatve tamsiu paros metu ir blogomis eismo sąlygomis, jokių skiriamųjų ženklų neturėjo ir pati pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Nurodyti nukentėjusiosios A. V. Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra pagrindas taikyti CK 6.253 straipsnį ir visiškai ar iš dalies atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo. Be t, svarbu yra tai, kad atsakovas padarė netyčinį nusikaltimą, vairuotoju dirba daugiau kaip trisdešimt metų ir paskutiniu metu nebuvo baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nustatant neturtinės žalos dydį, CK 282 straipsnio 3 dalies pagrindu atlygintinos žalos dydis turėtų būti mažintinas dėl sunkios žalą padariusio asmens turtinės padėties. Atsakovo atlyginimas yra vidutiniškai ( - ) Lt per mėnesį, sutuoktinė gauna minimalią mėnesinę algą, sutuoktiniai išlaiko nepilnametę dukrą, pagalbos reikia ir kitai dukrai, kuri studijuoja Vilniaus Universitete ir stipendijos negauna. Be to, atsakovas moka 2.500,00 Lt baudą, priteistą nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Po eismo įvykio dėl patirto streso ir pergyvenimų pašlijo atsakovo sveikata, o skiriami vaistai yra nekompensuojami.

5Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti (T.1, b.l. 36-37). Nurodė, kad nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, nes jos konstatuotos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Tačiau ieškovui negalėjo pereiti jo mirusios mamos teisė į neturtinės žalos atlyginimą dėl jos sveikatos nesunkaus sutrikdymo. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Visa tai yra tiesiogiai ir išimtinai susiję su tą skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus patyrusiu asmeniu, todėl teisė į neturtines žalos atlyginimą laikytina asmenine neturtine teise, kuri pagal CK 5.1. straipsnio 3 dalį yra nepaveldima. Ieškovas minėtų potyrių nepatyrė. Jis galėtų reikalauti ir įrodinėti savo asmeninę neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl mamos sužalojimo, tačiau tokio reikalavimo nėra. Ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos yra aiškiai per didelis, atsižvelgiant į ieškovo motinos patirtos traumos pobūdį.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo A. Š. ieškovui A. V. 3.344,30 Eur, o iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 1.000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui, bei paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas (T.3, b.l. 148-155). Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ieškinį dėl neturtinės žalos, padarytos sužalojus sveikatą, pareiškė pats nukentėjęs asmuo – ieškovė A. V., kuri mirė nesulaukusi teismo sprendimo priėmimo. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 str.), o CK 6.251 straipsnis įtvirtina visiško žalos atlyginimo principą. Atsižvelgęs į tai, kad pati nukentėjusioji realizavo savo teisę pareikalauti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimo, tokiu būdu sukurdama turtinio pobūdžio reikalavimo teisę atsakovui, kuri pagal teisės aktų nuostatas gali būti paveldima, taip pat į tai, kad galimybė žalą padariusiam asmeniui išvengti civilinės atsakomybės vien dėl tos priežasties, kad ieškovė mirė anksčiau, nei jos pradėtoje byloje buvo priimtas teismo sprendimas, neatitiktų bendrųjų civilinės teisės principų, teismas sprendė, kad teisių perėmimas šioje byloje yra galimas. Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu A. Š. nuteistas už tai, kad 2008 m. gruodžio 3 d., vairuodamas automobilį „Nissan Sunny“, valstybinis Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus, nepraleido perėja ėjusios pėsčiosios A. V., ją partrenkė, tuo jai nesunkiai sutrikdydamas sveikatą. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju prejudiciniais faktais laikytinos baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės. Atsižvelgus, kad baudžiamojoje byloje yra nustatomas žalos faktas (nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir jos kilimo priežastys (neatsargūs atsakovo veiksmai), nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas atsakovui taikyti civilinę atsakomybę. Teismas sprendė, kad nors nukentėjusiajai nustatytas tik nesunkus sužalojimas dėl dubens srities kaulų lūžių, tačiau nustatyta, kad pagal savo pobūdį sužalojimai senyvo mažiaus asmeniui savo pasekmėmis nulėmė didesnius nepatogumus, ilgesnį bei komplikuotesnį gydymą. Iš ieškovo paaiškinimų bei byloje esančių dokumentų matyti, kad nukentėjusioji nuolat skundėsi skausmais, buvo gydyta ir konsultuota medicinos įstaigose, nuolat gulėjo slaugos ligoninėse. Teismo vertinimu, bylose esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad dėl kūno sužalojimo nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kas lėmė ir išliekamąsias neigiamas pasekmes. Teismas sprendė, kad ieškovo prašoma priteisti 50.000,00 Lt neturtinė žala neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nes neturtinės žalos atlyginimas nėra bausmė šią žalą padariusiam asmeniui. Teismas, nustatydamas nukentėjusiajai A. V. padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nukentėjusios sveikatos sužalojimo laipsnį, patirtos traumos pobūdį, į tai, kad jai buvo reikalingas stacionarus gydymas, į atsakovo kaltės formą – neatsargumą, taip pat į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas, konstatavo, kad eismo įvykio metu buvo padaryta žala nukentėjusiosios sveikatai ir sprendė, kad yra pagrindas iš atsakovo A. Š. ieškovui priteisti 4.344,30 Eur (15.000,00 Lt) ir toks priteistas neturtinės žalos atlyginimas atitinka neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teismas pažymėjo, kad turtinės atsakovo padėties įvertinti negalėjo, kadangi teismui nepateikti visi dabartinę atsakovo turtinę padėtį apibūdinantys įrodymai. Nustatyta, kad eismo įvykio metu atsakovas A. Š. buvo apsidraudęs atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2009-12-10 yra 1.000,00 Eur dėl neturtinės žalos. Teismas sprendė, kad ši neturtinės žalos dalis yra priteistina iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“, likusioji sumos dalis priteistina iš atsakovo A. Š.. Ieškinį tenkinęs iš dalies, teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliaciniame skunde atsakovas A. Š. atstovaujamas advokato Raimondo Lignugario prašė Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimą dalyje A. Š. atžvilgiu panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį A. Š. atžvilgiu atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.3, b.l. 160-165). Apelianto nuomone:

101. Teismas nepagrįstai A. V. reikalavimo atlyginti neturtinę žalą paveldėjimą pripažino galimu. Šiuo atveju turi būti taikoma CK 5.1 straipsnio 3 dalies norma, nustatanti, jog nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatsiejamai susijusios su palikėjos asmeniu, kadangi šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta A. V.. Teisių perėmimo negalimumas šioje byloje pasireiškia tuo, kad A. V. ieškinio nepareiškė, kas yra konstatuota Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-06-28 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. lA-227-81/2012. Naujų duomenų, kurių būtinybę konstatavo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija ir A. V. betarpiškai pateiktų įrodymų, byloje neatsirado, todėl nėra galimas ir neturtinių reikalavimų paveldėjimas.

112. Teismas netinkamai nustatė neturtinės žalos dydį. Priteisdamas 15.000,00 Lt (4.344,30 Eur) sumą neturtinei žalai atlyginti, teismas akivaizdžiai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Nukentėjusioji praėjus ketveriems metams nuo eismo įvykio mirė, todėl akivaizdu, jog nesunkus sveikatos sužalojimas neturėjo įtakos A. V. visuomeninės, profesinės, kūrybinės veiklos, šeimyninių santykiams ir pan., todėl vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais ir atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata, teismas galėjo priteisti neturtinės žalos atlyginimą tik teismų praktikoje nurodomų dydžių ribose. Be to, teismas, pažeidžiant CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus, neįvertino bylos medžiagoje esančių įrodymų dėl nukentėjusiosios ar ją privalančių globoti asmenų kaltės eismo įvykio metu, nepagrįstai netaikė CK 6.282 straipsnio normos ir dėl jos visiškai nepasisakė.

123. Teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl draudiko pareigos atlyginti visa neturtinę žalą, vadovaujantis Tarybos direktyvos 2009/103/EB nuostatomis. Teismas šioje byloje netinkamai taikė ES teisę, dėl to netinkamai nustatė civilinį atsakovą neturtinei žalai atlyginti.

13Ieškovas A. V. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti (T.3, b.l. 173-178). Nurodė, kad teismas tinkamai taikė materialinės ir procesines teisės normas ir pagrįstai, įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, nustatė neturtinės žalos dydį. Apelianto argumentai dėl teisės paveldėti turtinio pobūdžio reikalavimą, t.y. teismo vertinimu nustatyti neturtinę žalą, yra visiškai nepagrįsti. Teismas pagrįstai sprendė, kad reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra turtinis ir CK nustatyti paveldėjimo apribojimai netaikomi. Atsižvelgiant į visus neturtinės žalos vertinamuosius kriterijus - nesunkus sveikatos sutrikdymas iš esmės pakeitė A. V. gyvenimą, apeliantas pripažintas kaltu, jo turtinė padėtis nenustatyta, kadangi apeliantas pats nepateikė teismui įrodymų, spręstina, kad teismo priteistas 4.344,30 Eur (15.000,00 Lt) neturtinės žalos atlyginimas atitinka Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamą praktiką ir realiausiai užtikrina kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo koncepciją, grindžiama visiško žalos atlyginimo principu.

14Kitų atsiliepimų įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikta.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinis skundas atmestinas.

17Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

18Dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovui. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodė, jog šiuo atveju nebuvo galimas teisių perėmimas paveldėjimo byloje. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

19Pagal CK 1.112 straipsnio 2 dalį ir 5.1 straipsnio 2 dalį, palikėjo turtinės reikalavimo teisės gali būti paveldėjimo objektu, nes įpėdiniams pereina palikėjo turtinės teisės bei pareigos tiek pagal sutartines, tiek pagal deliktines prievoles. Kita vertus, CK 5.1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu, nepaveldimos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog A. V. mirė ( - ) d., jos turtines teises bei teisę į civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos patenkinimą paveldėjo ieškovas A. V. (2013-03-07 paveldėjimo teisės liudijimo kopija, T.1, b.l. 9-15). Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi ieškovas perėmė palikėjos A. V. procesines teises byloje dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą (T.1, b.l. 16). Pagal CPK 48 straipsnį, reglamentuojantį procesinių teisių perėmimą, procesinis teisių perėmimas yra nulemtas materialinių subjektinių teisių perėmimo ginčo teisiniame santykyje galimybės. Procesinio teisių perėmimo pagrindas yra materialinių subjektinių teisių perėmimas materialiojoje teisėje. Tokiu atveju perėmęs materialiąsias teises asmuo perima ir teisę reikalauti šių teisių gynimo. Procesinio teisių perėmimo apimtį taip pat lemia atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimtis: jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti, pavyzdžiui, kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu, tai negalima perimti ir jo procesinių teisių, susijusių su šių teisių gynyba. Todėl sprendžiant klausimą, ar konkrečiame ginčo materialiajame teisiniame santykyje galimas teisių perėmimas, būtina išsiaiškinti ginčo teisinio santykio pobūdį ir nustatyti byloje pareikštų reikalavimų ryšį su iš bylos dėl mirties pasitraukusios šalies asmeniu.

20Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pati nukentėjusioji realizavo savo teisę pareikalauti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimo, tokiu būdu sukurdama turtinio pobūdžio reikalavimo teisę atsakovui, kuri pagal teisės aktų nuostatas gali būti paveldima, ir sprendė, kad teisių perėmimas šioje byloje buvo galimas. Teisėjų kolegija visiškai pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai. Vadovaujantis CK nuostatomis, paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 str. 1 d.). Nors teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra neatskiriamai susijusi su asmeniu, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo kaltininko nusikalstamų veiksmų, nes tik šis asmuo savo subjektyviais išgyvenimais gali nulemti tos žalos buvimo faktą ir dydį, tačiau teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra susijusi su turtinėmis teisėmis, nes ji nukentėjusio asmens valia išreiškiama konkrečia pinigine suma (CK 1.115 str. 2 d.). Tuo tarpu teisė į neturtinės žalos atlyginimą, neišreikšta konkrečia pinigų suma, nepriklauso paveldimo turto masei, nes nėra civilinės apyvartos objektu.

21Byloje nustatyta, jo baudžiamojoje byloje A. V. pareiškė reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (prijungtos baudžiamosios Nr. 1-128-214/2010, b.l. 27-28). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste A. V. neturtinę žalą įvertino 50.000,00 Lt suma, kaip jos patirtus dvasinius išgyvenimus ne vien dėl įvykusio fakto (autoįvykio), bet ir išgyvenimus apmąstant įvykusias fizines pasekmes jos sveikatai ateities požiūriu, nuolatiniu susirūpinimu savo ateitimi ir išlikimu, patiriamais fiziniais skausmais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti psichologiniai išgyvenimai ir fiziniai pojūčiai yra glaudžiai susiję su pačios A. V. asmeniu. Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju, reikalavimą dėl neturtinės žalos, padarytos sužalojus sveikatą, atlyginimo pareiškė pati ieškovė A. V. ir ją įvertino konkrečia pinigų suma. Teisės į neturtinės žalos atlyginimą perėjimo (paveldėjimo) tretiesiems asmenims galimybė gali būti pripažinta tuomet, kai ji jau yra apibrėžta teismo nustatytos kompensacinės sumos pavidalu, ar kai nėra apibrėžta, bet nukentėjusysis išreiškė valią ją realizuoti ir kreipėsi į teismą (R. Volodko. Neturtinės žalos atlyginimas Lietuvoje.: teorija ir praktika. VU TF, 2010, p. 98; S. Cirtautienė. Neturtinės žalos atlyginimas kaip civilinių teisių gynimo būdas. Justitia, 2008, p. 105; Lietuvos Apeliacinio Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-212-464/2015). Apibendrinant darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju teisė į neturtinę žalą dėl patirtų A. V. asmeninių išgyvenimų, kurie buvo susiję su jos sveikatos sutrikdymu, galėjo būti paveldima, vadinasi, A. V. mirus ji gali būti toliau įgyvendinama, ir ieškovui A. V. gali pereiti procesinė teisė reikalauti šių teisių gynimo.

22Dėl turtinės žalos dydžio. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes – A. V. veiksmus, atsakovo neatsargumą, materialinę padėtį, ir todėl netinkamai nustatė neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, su šiuo apeliacinio skundo motyvu nesutinka.

23Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Pažymėtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2013). Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.).

24Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti 50.000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas patirtos neturtinės žalos dydį, priteistinos iš atsakovo, įvertino 15.000,00 Lt suma. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino bylos medžiagoje esančių įrodymų dėl nukentėjusiosios ar ją privalančių globoti asmenų kaltės eismo įvykio metu ir nepagrįstai netaikė CK 6.282 straipsnio nuostatų.

25Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos – nuostolių – dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį sumažinti. Ieškovo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje, ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Teismas pagal teisinius kriterijus nustatinėja neturtinės žalos dydį, o ne svarsto dėl žalos dydžio sumažinimo taikant CK 6.282 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007; 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2002/2012).

26Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tinkamai taikant CK 6.250 straipsnį turi būti įvertinta neturtinės žalos dydžiui turinti įtakos kriterijų visuma – ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybės, dėl kurių jis gali būti nustatytas mažesnis. Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šių turinys formuojamas ne tik objektyviojo jų suvokimo, kaip tam tikrų definicijų, pagrindu, bet ir vertinamųjų jų elementų atskleidimu remiantis teismų praktika konkrečiose bylose. Bylose dėl neturtinės žalos, priteistinos iš eismo įvykį sukėlusio asmens, atlyginimo kasacinis teismas sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu laiko 500 – 28.273,00 Lt sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-131/2007; 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2011; 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013; 2013 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2013; kt.).

27Teismai suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi vadovautis ne a priori, o atsižvelgdami į visas nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, nes kasacinio teismo pateikti teisės išaiškinimai yra privalomi teismams tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurią išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Apeliacinį skundą grindžiant tuo, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, apeliaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

28Nagrinėjamoje byloje apeliantas apeliaciniame skunde remiasi atitinkamose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pateiktais išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200/2010; 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2013), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nepateikia teisinių argumentų, patvirtinančių, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo aukščiau nurodytos kasacinio teismo praktikos civilinėse bylose.

29Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas neturtinės žalos priteisimo kriterijus laikė juos neabejotinais, pagrįstais, o nustatydamas priteistiną dydį atsižvelgė į kasacinio teismo suformuotą praktiką analogiškose bylose. Nagrinėjamu atveju teismas pripažino atsakovo A. Š. kaltę ir neteisėtus veiksmus, nustatytus baudžiamojoje byloje Nr. 1-128-214/2010. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas padarė neatsargų nusikaltimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju negalima įžvelgti didelio nukentėjusiosios neatsargumo, nes atsakovas nepraleido A. V. einančios per pėsčiųjų perėją. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovo kaltę, nukentėjusiosios A. V. išgyvenimų mastą, įvertinęs apelianto pateiktus įrodymus, prašomą neturtinės žalos priteistinos iš atsakovo dydį sumažino iki 15.000,00 Lt (3.344,30 Eur). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios bylos atveju pirmosios instancijos teismo, atsižvelgus į konkrečius bylos faktinius ypatumus, nustatytas neturtinės žalos, priteistos iš atsakovo, dydis nėra aiškiai per didelis, atitinka CK 6.250 straipsnio nuostatas bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Apelianto nurodyti argumentai apie nukentėjusiosios A. V. sveikatos būklę iki autoįvykio neturi reikšmės nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgiant į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus.

30Dėl draudiko pareigos atlyginti visą neturtinę žalą. Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat teigia, jog teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl draudiko pareigos atlyginti visa neturtinę žalą, vadovaujantis Tarybos direktyvos 2009/103/EB nuostatomis, netinkamai taikė ES teisę ir dėl to netinkamai nustatė civilinį atsakovą neturtinei žalai atlyginti. Ieškovas pateiktame teismui ieškinyje, prašė priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 3.450,00 Lt neturtinei žalai atlyginti, o iš atsakovo A. Š. 46.550,00 Lt.

31Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog eismo įvykio metu atsakovas A. Š. buvo apsidraudęs atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, todėl neturtinės žalos atlyginimas draudimo sumos ribose turi būti priteistas iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“, o draudimo sumą viršijanti neturtinės žalos dalis - iš atsakovo A. Š. (CK 6.254 str. 2d.).

32CK 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta draudimo sutarties samprata. Iš šios įstatymo normos darytina išvada, kad, esant šalių sudarytai draudimo sutarčiai, pagrindas vienai šaliai (draudikui) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką yra įvykęs įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2008-11-15 iki 2009-04-04, t.y. žalos padarymo metu) 94 straipsnyje buvo nustatyta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką. Taigi darytina išvada, jog ieškovas turėjo teisę reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš draudimo bendrovės. LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2007-06-11 iki 2012-01-01, t.y. žalos padarymo metu) nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, iki 2009 m. gruodžio 10 d. yra 500.000,00 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1.000,00 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100.000,00 eurų dėl žalos turtui. Ieškinys pareikštas draudikui ir draudėjui. Būtent draudimo sutartimi draudikas prisiima pareigą atlyginti draudėjo padarytus nuostolius (neviršijant draudimo sumos) trečiajam asmeniui tuo atveju, kai yra draudžiamasis įvykis. Taigi esant tokiems santykiams, teismas pagrįstai sprendė, jog iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ priteistina 1.000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui, o likusioji sumos dalis yra priteistina iš atsakovo A. Š..

33Atsakovo teigimu, draudikas privalo atlyginti visą neturtinę žalą, vadovaujantis Tarybos direktyvos 2009/103/EB nuostatoms. Vadovaujantis Europos Sąjungos teisę atitinkančio aiškinimo principu, nacionalinis teismas prireikus turi atsižvelgti į visą nacionalinės teisės sistemą, siekdamas nustatyti, kokia apimtimi ji gali būti pritaikyta taip, kad nacionalinės teisės aiškinimo rezultatas nebūtų priešingas, negu siekiamas direktyva. Šiuo atveju Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatytas konkretus draudiko atsakomybės atlyginant neturtinę žalą ribojimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. vasario 3 d. nutarimu konstatavo, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2004 m. kovo 5 d. redakcija) 11 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria buvo nustatytas maksimalus 500,00 eurų draudiko atlygintinos neturtinės žalos atlyginimo dydis, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tokiomis aplinkybėmis apelianto kvestionuojamo neturtinės žalos atlyginimo ribojimo nepaisymas priteisiant visą neturtinę žalą iš draudiko prieštarautų Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 daliai ir galėtų būti grindžiamas tik tiesiogiai direktyvų nuostatomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagal nuoseklią Teisingumo Teismo praktiką nacionalinių teismų pareiga netaikyti nacionalinės teisės nuostatų, prieštaraujančių direktyvai, neturi tokio poveikio, jog įgalintų teismus nustatyti asmeniui pareigą, įtvirtintą direktyvoje, kuri nebuvo įgyvendinta arba yra įgyvendinta netinkamai (2003 m. liepos 24 d. Nutarties Messejana Viegas, C-166/02, Rink. p. I-7871, 23 p.). Direktyva savaime negali įpareigoti asmens ir dėl to ja iš esmės negalima remtis prieš asmenį. Todėl net jei direktyvos nuostatos, kuriomis siekiama asmenims suteikti teisių ar nustatyti pareigų, yra pakankamai aiškios, tikslios ir besąlygiškos (t.y. įvykdytos direktyvos tiesioginio veikimo sąlygos), jos iš esmės negali būti taikomos bylose, kuriose šalys yra tik privatūs asmenys (tiesioginis horizontalus veikimas) (2007 m. birželio 7 d. Sprendimo Carp, C‑80/06, Rink. p. I‑4473, 20 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2011). Draudiko prievolė atlyginti žalą, kylančią iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties, yra ribota tokioje sutartyje nustatyta draudimo išmokos suma (CK 6.254 str. 2 d.), o žalą padaręs asmuo privalo padarytą žalą atlyginti visiškai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 1.000,00 eurų dėl neturtinės žalos atlyginimui.

34Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesuteikia teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas dėl neturtinės žalos dydžio, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, priteisė pernelyg didelį neturtinės žalos atlyginimą ir pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus ir sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia byloje priimtame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų teisinių išvadų, todėl nesudaro CPK nustatytų pagrindų naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

35Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas A. V. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliaciniame teisme pabaigos nepateikė jas pagrindžiančių dokumentų, todėl ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).

36Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

Nutarė

37Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

38Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti... 2. I.Ginčo esmė... 3. Ieškovas A. V. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo AB... 4. Atsakovas A. Š. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (T.1, b.l. 40-43).... 5. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Apeliaciniame skunde atsakovas A. Š. atstovaujamas advokato Raimondo... 10. 1. Teismas nepagrįstai A. V. reikalavimo atlyginti neturtinę žalą... 11. 2. Teismas netinkamai nustatė neturtinės žalos dydį. Priteisdamas 15.000,00... 12. 3. Teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl draudiko pareigos atlyginti visa... 13. Ieškovas A. V. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė apeliacinį... 14. Kitų atsiliepimų įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikta.... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Apeliacinis skundas atmestinas.... 17. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 18. Dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovui. Apeliantas nesutikdamas su... 19. Pagal CK 1.112 straipsnio 2 dalį ir 5.1 straipsnio 2 dalį, palikėjo... 20. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pati nukentėjusioji realizavo... 21. Byloje nustatyta, jo baudžiamojoje byloje A. V. pareiškė reikalavimą dėl... 22. Dėl turtinės žalos dydžio. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog... 23. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius... 24. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti 50.000,00 Lt neturtinės... 25. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos... 26. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2... 27. Teismai suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi vadovautis ne a... 28. Nagrinėjamoje byloje apeliantas apeliaciniame skunde remiasi atitinkamose... 29. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas... 30. Dėl draudiko pareigos atlyginti visą neturtinę žalą. Apeliaciniame skunde... 31. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog eismo įvykio metu atsakovas A. Š.... 32. CK 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas)... 33. Atsakovo teigimu, draudikas privalo atlyginti visą neturtinę žalą,... 34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesuteikia... 35. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas A. V. prašė priteisti bylinėjimosi... 36. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 37. Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 38. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....