Byla 3K-3-466/2013
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Birutės Janavičiūtės ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. M. ir G. M. (G. M.) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 gruodžio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. M., G. M. ir V. M. (V. M.) ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltwood“, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovai prašė: pripažinti, kad 2007 m. sausio 13 d. darbe įvykęs nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo mirtinai sužalotas D. M. (D. M.), buvo dėl atsakovo UAB „Baltwood“ kaltės; priteisti iš atsakovo 40 512 Lt turtinės ir 352 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, išmokant po 150 000 Lt ieškovų J. M. ir G. M. bei 52 500 Lt V. M. naudai. Ieškovai nurodė, kad jų sūnus (brolis) D. M. nuo 2004 m. birželio 21 d. dirbo atsakovo kroviku – rūšiuotoju, 2007 m. sausio 13 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu jis buvo mirtinai sužalotas, kai pakliuvo į rąstų nužievinimo liniją, kurios besisukančios dalys nebuvo apsaugotos. VSDFV Vilniaus skyrius 2007 m. vasario 20 d. sprendimu nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudžiamuoju įvykiu dėl nukentėjusiojo neblaivumo. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius 2007 m. vasario 8 d. Nelaimingo atsikimo darbe akte nurodė, kad nelaimingo atsitikimo priežastys – rąstų nužievinimo įrenginio besisukančių dalių apsaugų nebuvimas, nepakankama vidinė darbų priežiūra ir kontrolė, nepakankamas darbuotojų profesinis apmokymas, neblaivaus asmens nenušalinimas nuo darbo. Ieškovų teigimu šių priežasčių visuma leidžia daryti išvadą, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo kaltas atsakovas. Ieškovė J. M. nurodė, kad ji nuo 2006 m. lapkričio 27 d. yra iš dalies darbinga (55 proc.), žuvęs sūnus jai kas mėnesį skirdavo dalį savo darbo užmokesčio (apie 550 Lt) šeimos poreikiams tenkinti, todėl ji patyrė turtinės žalos. Ieškovai taip pat nurodė patyrę neturtinės žalos, nes po sūnaus (brolio) mirties patyrė didelį stresą, sutrikimą, išgyveno dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją. Ieškovei J. M. prasidėjo pasikartojantys depresijos sutrikimai, ji reguliariai lankosi poliklinikoje pas psichiatrą, du kartus gydėsi psichiatrijos ligoninėje. Ieškovui G. M. buvo diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, poliklinikoje pas psichiatrą lankosi nuo 2007 m. sausio 22 d., 2007 m. kovo mėnesį gydėsi Vilniaus m. Psichikos sveikatos centre, jam nustatyta adaptacijos sutrikimo diagnozė, depresijos reakcija.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo UAB „Baltwood“ ieškovės J. M. naudai 75 000 Lt, ieškovo G. M. naudai – 50 000 Lt neturtinės žalos; atmetė ieškinio dalis dėl turtinės žalos priteisimo ir neturtinės žalos priteisimo ieškovui V. M.; likusią bylos dalį nutraukė. Teismas nurodė, kad ginčo, jog dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo kaltas atsakovas UAB „Baltwood“, tarp šalių nėra. Atsižvelgdamas į tai, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl to, jog darbdavys nebuvo pakankamai apdairus, rūpestingas, atidus bei nesiėmė priemonių, užtikrinančių darbuotojų saugumą, kurios buvo būtinos, atsižvelgiant į įmonės vykdomos veiklos pobūdį, teismas konstatavo, kad yra atsakovo UAB „Baltwood“ civilinės atsakomybės pagrindai (DK 248 straipsnis, 260 straipsnio 1 dalis, CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.263 straipsnis). Pažymėjęs, kad atsakovas žuvusiojo ir jo tėvų santykių iki mirties artimumo bei glaudumo nekvestionavo, teismas konstatavo, kad ieškovai – žuvusiojo tėvai – dėl jų sūnaus mirties turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 straipsnis). Teismas atkreipė dėmesį į jauną žuvusiojo amžių, vertino, kad sūnaus netektis ieškovams sukėlė ypač didelį dvasinį sukrėtimą, stiprius neigiamus išgyvenimus, kurie tęsiasi iki šiol. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymėjo, kad: iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2007 m. sausio 15 d. specialisto išvados Nr. M 196/07 (01) matyti, jog nelaimingo atsitikimo metu D. M. kraujyje rasta 4,58 promilės etilo alkoholio koncentracija, tai – sunkus asmens girtumo laipsnis; žuvusiajam nepriklausė dirbti su rąstų nužievinimo įrenginiu, jis nebuvo apmokytas ir instruktuotas dirbti tokį darbą; negalima teigti, kad atsakovas 2007 m. sausio 13 d. pavedė D. M. dirbti prie rąstų nužievinimo įrenginio (linijos). Teismas žuvusiojo veiksmus vertino kaip didelį paties nukentėjusiojo neatsargumą, sprendė, kad nelaimingam atsitikimui įvykti įtakos turėjo D. M. neblaivumas. Teismas sprendė, kad ieškovams diagnozuoti susirgimai neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti, kad jie tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su sūnaus mirtimi. Teismo vertinimu, žuvusiojo motina J. M. patyrė didesnius psichikos sutrikimus, išgyvenimus ir stresą nei tėvas G. M., nes iki nelaimingo atsitikimo D. M. gyveno kartu su motina ir broliu, motinos ryšys su sūnumi buvo stipresnis ir artimesnis. Įvertinęs faktinius bylos duomenis bei atsižvelgęs į Europos Tarybos Komiteto 1975 m. kovo 15 d. rezoliucijos Nr. 75(7) 19 punktą, teismas konstatavo, kad žuvusiojo brolis – ieškovas V. M. – neturi teisės reikalauti atlyginti neturtinę žalą.

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2012 m. gruodžio 28 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą, iš atsakovo priteisė ieškovės J. M. naudai 32 000 Lt neturtinės žalos, o ieškovo G. M. naudai - 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad: ieškovai dėl sūnaus žūties patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, sunkių psichologinių išgyvenimų, emocinę depresiją; su sūnumi ieškovai buvo susaistyti glaudžių šeiminių ryšių; motinos (ieškovės J. M.) išgyvenimai didesni nei tėvo (ieškovo G. M.); ieškovai dėl sūnaus žūties patyrė neturtinę žalą; nelaimingas atsitikimas darbe iš esmės įvyko dėl atsakovo kaltės, nes jis nesudarė saugių darbo sąlygų; D. M. veiksmai, atsižvelgiant į jo sunkų girtumo laipsnį, bei į tai, kad jo atsakovas neįpareigojo dirbti prie rąstų nužievinimo įrenginio (linijos), vertintini kaip didelis paties nukentėjusiojo neatsargumas, turėjęs įtakos nelaimingam atsitikimui įvykti bei sudariantis pakankamą teisinį pagrindą mažinti 50 proc. žalos atlyginimo dydį. Kolegija nepripažino pagrįstu apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo turtinės padėties; nurodė, kad nustatant neturtinės žalos dydį turi būti laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. analogiškos bylos turi būti sprendžiamos panašiai, todėl nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, kad būtų įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principai. Kolegija atsižvelgė į priteistos neturtinės žalos dydžius panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-348/2007; 2008 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2008), įvertino konkrečias bylos aplinkybes (be kita ko, nukentėjusiojo veiksmus, atsakovo turtinę padėtį, ieškovų išgyvenimų mastą) ir sprendė, kad nagrinėjamu atveju priteisus iš atsakovo ieškovei 32 000 Lt, ieškovui – 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai nebus pažeisti. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė per didelį ieškovų patirtos žalos dydį.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu ieškovai J. M. ir G. M. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, jog nei ieškovai, nei jų atstovas pranešimo pateikti atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą bei apeliacinio skundo iš teismo negavo. Byloje nėra ieškovams skirto teismo pranešimo dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo bei siuntimą patvirtinančių dokumentų. Teisėjos O. G. sekretorė paaiškino, kad procesiniai dokumentai buvo siųsti ieškovų atstovui adresu: Konstitucijos pr. 6A-103, Vilnius, tačiau grįžo neįteikti. Tokiu atveju teismas turėjo išsiųsti procesinius dokumentus tiesiogiai ieškovams, tačiau to nepadarė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas neatsižvelgė į ieškovų atstovo advokato padėjėjo J. B. pranešimą teismui apie procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą ir netinkamai išsiuntė ieškovų atstovui procesinius dokumentus adresu, iš kurio advokatės kontora ir darbo vieta jau buvo išregistruota. Kadangi dėl teismo darbuotojų neatidumo ieškovai negavo apeliacinio skundo, jie negalėjo įvykdyti savo procesinės pareigos, t. y. pateikti atsiliepimo, tai buvo pažeistos jų procesinės teisės, nes apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo tik atsakovo apeliacinį skundą ir neturėjo ieškovų argumentų dėl atsakovo skundžiamojo sprendimo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismo nutartį peržiūrėti kasacine tvarka, nes yra proceso teisės normų pažeidimas, nurodytas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

122. Dėl neturtinės žalos dydžio. Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos panašiose pagal faktines aplinkybes bylose, priteisė pernelyg mažą neturtinės žalos atlyginimą ir pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

13Kasatorių teigimu, D. M. 2005 metais dirbo su rąstų nužievinimo įrenginiu, tačiau, kaip ir kiti atsakovo darbuotojai, nebuvo tinkamai apmokytas ir instruktuotas dėl darbo saugos taisyklių, o teismai nepagrįstai nustatė aplinkybę, kad D. M. nebuvo apmokytas ir instruktuotas dirbti su nužievinimo įrenginiu. Ši aplinkybė galėjo turėti reikšmės nustatant nukentėjusiojo kaltės laipsnį.

14Anot kasatorių, apeliacinės instancijos teismo nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir nagrinėjamos bylų faktinės aplinkybės nėra panašios ir analogiškos. Šiuo atveju byla Nr. 3K-3-556/2008, kurioje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 10 d. nutartis, kurioje ieškovams (žuvusiojo tėvams) buvo priteista po 70 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, pagal faktines aplinkybes panašesnė į nagrinėjamą bylą, nei civilinė byla Nr. 3K-3-348/2007, tačiau apeliacinės instancijos teismo nutartis neatitinka nurodyta 2008 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinė byloje Nr. 3K-3-556/2008 formuojamos teismų praktikos.

15Kasaciniame skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pateiktais išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. SP UAB „Vilniaus troleibusai” ir kt., bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. ir kt. v. VšĮ Vilniaus infekcinė universitetinė ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-16/2004; 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė ir kt., bylos 3K-7- 255/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-604/2005; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-450/2006; 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. įmonė v. J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2007; 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. I. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-364/2007; 2012 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. ir kt. v. E. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-202/2012). Kasatorių teigimu, Lietuvos teismų praktikos analizė leidžia daryti išvadą, kad priteisiamos neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirmą atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Teisė parinkti kuo teisingesnę pinginę kompensaciją už artimo žmogaus netektį yra suteikta teismui, kuris, nustatydamas neturtinės žalos dydį, gali remtis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tačiau tai priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos aplinkybių. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.

16Ieškovas V. M. pateikė prisidėjimą prie kasacinio skundo.

17Atsakovas UAB „Baltwood“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

18Civiliniame procese galioja CPK 13 straipsnyje įtvirtintas šalių ir kitų proceso dalyvių dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai laisvai disponuoja jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Pagal CPK 7, 8 straipsnius byloje dalyvaujančiam asmeniui tenka pareiga rūpintis greitu ir koncentruotu bylos išnagrinėjimu, taip pat pareiga pačiam domėtis proceso eiga. Ieškovams ir jų atstovui turėjo būti žinoma, kad jų naudai priimtas sprendimas tampa privalomu ir vykdytinu (CPK 18 straipsnis) tik jam įsiteisėjus. Pagal CPK 279 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo sprendimai įsiteisėja, pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas ieškovams buvo palankus, jiems buvo priteista atitinkamai 75 000 Lt ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, todėl yra akivaizdu, kad bet kuri rūpestinga bylos šalis, siekdama, jog jai būtų sumokėtos pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos sumos, po CPK 307 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino pabaigos pati arba per savo atstovą imtųsi atitinkamų veiksmų, siekdama išsiaiškinti, ar jos naudai priimtas teismo sprendimas nėra apskųstas apeliacine tvarka. Kasaciniame skunde nėra teigiama, kad ieškovams nebuvo žinoma apie apeliacinio skundo pateikimą, be to, procesas apeliacinės instancijos teisme truko ilgiau kaip metus, todėl manytina, kad apie šį faktą ieškovai ar jų atstovas žinojo ir privalėjo pasidomėti, kodėl jiems neatsiunčiamas apeliacinio skundo egzempliorius. Be to, kasaciniame skunde nėra teigiama, kad ieškovai ar jų atstovas negavo pranešimo apie bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, todėl akivaizdu, kad iki byloje paskirto posėdžio ieškovai, jeigu jie būtų tinkamai naudojęsi savo procesinėmis teisėmis, turėjo galimybę pateikti atsiliepimą. CPK 318 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas atsiliepimui i apeliacinį skundą pateikti nėra naikinamasis, jį praleidus gali būti taikomas termino atnaujinimo institutas, todėl spręstina, kad kasaciniame skunde nurodomas CPK 317 straipsnio 1 dalies normos pažeidimas negali būti vertinamas kaip kliūtis, dėl kurios ieškovai neturėjo realios galimybės įgyvendinti CPK 318 straipsnio 1 dalyje numatytą procesinę pareigą. Be to, iš kasacinio skundo neaišku, ar nurodomi CPK 317 straipsnio 1 dalies, 318 straipsnio 1 dalies pažeidimai daro įtaką nutarties teisėtumui.

19Sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju buvo apribota ieškovų teisė būti išklausytiems, atsižvelgtina į apeliacinio proceso skirtį ir esmę. Apeliacinis procesas pradedamas tik esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) iniciatyvai (CPK 305 straipsnis), bylos apeliacinės instancijos teisme ribas nustato apeliacinio skundo ribos, apeliacinės instancijos teismas negali ieškinio nagrinėti kitu faktiniu pagrindu, nei išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija rėmėsi ta pačia bylos medžiaga, kuri ieškovams buvo žinoma, išskyrus atsakovo su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus, viešai Juridinių asmenų registre įregistruotus 2010 m. jo balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis (CPK 314 straipsnis), tačiau dėl šio įrodymo priėmimo, įrodomosios reikšmės ir vertinimo net kasaciniame skunde nėra jokių argumentų. Dėl šios priežasties nėra pagrindo išvadai, kad ieškovų teisė būti išklausytiems buvo iš esmės paneigta.

20Kasatoriai nurodo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai nustatė faktines aplinkybes, tačiau fakto klausimai kasaciniame teisme nenagrinėjami.

21Atsakovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas analizavo ir vertino tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje byloje Nr. 3K-3-348/2007, tiek ir kasacinėje byloje Nr. 3K-3-556/2008 nustatytas faktines aplinkybes, įvertino nagrinėjamos bylos aplinkybes (nukentėjusiojo veiksmus; atsakovo turtinę padėtį, ieškovų išgyvenimų mastą), todėl skundžiama nutartis negali būti laikoma nemotyvuota.

22Kai kasaciniame skunde teigiama, kad skundžiamas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas neatitinka kasacinio teismo sprendimo, priimto konkrečioje kasacinėje byloje, kasatorius turi atskleisti nagrinėjamos bylos fabulą, argumentuodamas, kad nagrinėjama byla ir išnagrinėta kasacinė byla yra analogiška arba iš esmės panaši, tačiau to kasaciniame skunde nepadaryta. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutarties, priimtos kasacinėje byloje Nr. 3K-3-556/2008, turinio matyti, kad byloje ieškovams priteistas po 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas buvo grindžiamas tuo, kad: ieškovai ir jų sūnus, su kuriuo kartu gyveno, buvo susaistyti itin glaudžių šeiminių ryšių; ieškovai po sūnaus žūties patyrė didelius dvasinius sukrėtimus, psichologinius ir fizinius išgyvenimus, emocinę depresiją, žuvusiojo sūnaus motina dėl patirto didelio streso buvo priversta atsisakyti darbo; ieškovams teko išgyventi jų sūnaus mirties aplinkybių aptarimą žiniasklaidos priemonėse, darbdavys žiniasklaidos išspausdintuose straipsniuose neprisiėmė atsakomybės už įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe; byloje nenustatyta paties nukentėjusio veiksmų ir kaltės dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo; atsakovo materialinė padėtis buvo labai gera. Akivaizdu, kad nagrinėjamos bylos atveju išvardytų aplinkybių visumos nėra, jos neįrodinėjamos ir kasaciniame skunde. Taigi nagrinėjamos ir kasacinės bylos Nr. 3K-3-556/2008 faktinės aplinkybės skiriasi, todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčijama nutartis neatitinka kasacinio teismo praktikos.

23Vien tik kasacinio teismo precedentų citavimas (nurodymas) kasaciniame skunde, nepateikiant jų sąsajos su ginčijamos nutarties motyvais dėl CK 6.250 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo, nepatvirtina apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties neteisėtumo.

24Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 1.5 straipsniuose įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, tačiau šie teiginiai neargumentuoti. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nutartį, joje nurodė šešis kriterijus, pagal kuriuos pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatytinas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Ieškovai kriterijų sąrašo, jų turinio, teisinės reikšmės neginčijo.

25Kasaciniu skundu ieškovai siekia, kad būtų paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, tačiau jis neatitinka kasacinio teismo praktikos (pvz., bylos Nr. 3K-3-103/2009, 3K-3-556/2008, 3K-3-215/2008, 3K-3-364/2007, 3K-3-157/2007, 3K-3-540/2006, 3K-3-86/2005, 3K-7-159/2005), nes tokio dydžio neturtinė žala priteisiama tik esant kitokioms faktinėms aplinkybėms, kurių nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų, o yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties faktinio pobūdžio kasacinio skundo argumentai nėra kasacijos dalykas ir kasaciniame teisme nenagrinėjami.

28Dėl neturtinės žalos dydžio ir nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos

29Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistais neturtinės žalos dydžiais, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad konkretus neturtinės žalos dydžio nustatymas byloje laikomas fakto klausimu, tačiau, ar teismas, priteisdamas konkretaus dydžio neturtinės žalos atlyginimą, tinkamai taikė įstatymo nustatytus kriterijus, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, yra teisės klausimai, sudarantys pagrindą vertinti teismų priimtų procesinių sprendimų teisėtumą kasaciniame teisme (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai). Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą.

30Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. specialios paskirties UAB „Vilniaus troleibusai”, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006; kt.). Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos – nuostolių – dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005; kt.). Ieškovo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje, ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. ir kt. v. E. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-202/2012; kt). Teismas pagal teisinius kriterijus nustatinėja neturtinės žalos dydį, o ne svarsto dėl žalos dydžio sumažinimo taikant CK 6.282 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. UAB „Pajūrio mediena“, bylos Nr. 3K-3-157/2007).

31Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tinkamai taikant CK 6.250 straipsnį turi būti įvertinta neturtinės žalos dydžiui turinti įtakos kriterijų visuma – ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybės, dėl kurių jis gali būti nustatytas mažesnis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“, bylos Nr. 3K-3-450/2006). Pagal suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo teismai atsižvelgia į nukentėjusiojo veiksmus, kurie nors minimaliai turi įtakos šios žalos atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. v. V. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-7-159/2005). Kreditoriaus elgesys gali turėti reikšmės nustatant jam padarytos neturtinės žalos dydį. Darbuotojo padarytas darbų saugos norminių aktų pažeidimas ar elementarios savisaugos reikalavimų nesilaikymas gali būti teismo pripažintas vienu iš kriterijų, reikšmingų darbuotojui padarytos neturtinės žalos dydžiui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. UAB „Pajūrio mediena“, bylos Nr. 3K-3-157/2007; kt.). Kadangi nukentėjusio asmens neatsargumas įvertinamas kaip vienas kriterijų žalos dydžio nustatymo metu, t. y. taikant CK 6.250 straipsnio 2 dalį, todėl nelieka pagrindo taikyti 6.282 straipsnio 1 dalį – dvigubas priteistinos žalos dydžio mažinimas dėl nukentėjusio asmens neatsargumo yra negalimas.

32Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šių turinys formuojamas ne tik objektyviojo jų suvokimo, kaip tam tikrų definicijų, pagrindu, bet ir vertinamųjų jų elementų atskleidimu remiantis teismų praktika konkrečiose bylose. Štai bylose dėl neturtinės žalos, padarytos žuvus darbuotojui dėl nelaimingo atsitikimo darbe, atlyginimo kasacinis teismas sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu laiko 15 000 - 70 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. E. v. UAB „Transmėja“, bylos 3K-3-348/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. ir kt. v. UAB „Statreksas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-482/2007; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-566/2008; 2008 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. G. ir kt. v. AB „Achema“, bylos Nr 3K-3-556/2008). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios bylos atveju apeliacinės instancijos teismo, atsižvelgus į konkrečius bylos faktinius ypatumus, nustatytas atitinkamai 32 000 Lt ir 25 000 Lt neturtinės žalos dydis nėra aiškiai per mažas, atitinka CK 6.250 straipsnio nuostatas bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

33Teismai suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi vadovautis ne a priori, o atsižvelgdami į visas nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, nes kasacinio teismo pateikti teisės išaiškinimai yra privalomi teismams tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurią išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Kasacinį skundą grindžiant tuo, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Šioje byloje kasatoriai kasaciniame skunde remiasi atitinkamose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pateiktais išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. SP UAB „Vilniaus troleibusai” ir kt., bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. ir kt. v. VšĮ Vilniaus infekcinė universitetinė ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-16/2004; 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė ir kt., bylos 3K-7- 255/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-604/2005; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-450/2006; 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. įmonė v. J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2007; 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. I. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-364/2007; 2012 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. ir kt. v. E. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-202/2012), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nepateikia teisinių argumentų, patvirtinančių, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad šiai bylai teismo precedentas yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje D. G. ir kt. v. AB „Achema“, bylos Nr 3K-3-556/2008, priteistas neturtinės žalos dydis (nurodytoje byloje ieškovams (žuvusiojo tėvams) buvo priteista po 70 000 Lt neturtinei žalai atlyginti), nes šių bylų faktinės aplinkybės, reikšmingos neturtinės žalos dydžio nustatymui, nėra analogiškos ar iš esmės panašios (nurodytoje byloje, skirtingai nei šioje, buvo nustatytos aplinkybės, kad: žuvusiojo tėvai patyrė sunkių fizinių išgyvenimų; nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu žuvo ieškovų sūnus, įvyko dėl atsakovo kaltės, nesudarius saugių darbo sąlygų ir tinkamai neapmokius žuvusiojo (šio kaltė nekonstatuota); atsakovo materialinė padėtis yra labai gera). Dėl to nėra pagrindo pripažinti pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad apskųsta apeliacinės instancijos teismo nutartis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje D. G. ir kt. v. AB „Achema“, bylos Nr. 3K-3-556/2008, formuojamos teismų praktikos.

34Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia teisinio pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, priteisė pernelyg mažą neturtinės žalos atlyginimą ir pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

35Dėl proceso teisės normų pažeidimo

36Kasatoriai skunde nurodo, kad dėl teismo darbuotojų neatidumo negavo apeliacinio skundo ir negalėjo pateikti atsiliepimo, todėl buvo pažeistos jų procesinės teisės, nes apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo tik atsakovo apeliacinį skundą ir neturėjo ieškovų argumentų dėl atsakovo skundžiamo teismo sprendimo. Kasatorių teigimu, tai yra pagrindas peržiūrėti apeliacinės instancijos teismo nutartį kasacine tvarka, nes yra proceso teisės normų pažeidimas, nurodytas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

37Teisėjų kolegija, vertindama šiuos kasacinio skundo argumentus, pripažįsta, kad teismo nepateikimas apeliacinio skundo nuorašo (kopijos) kitai proceso šaliai laikytinas proceso teisės normų pažeidimu. Tačiau pažymėtina, kad pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį. Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 7, 8 straipsnių nuostatas byloje dalyvaujančiam asmeniui tenka pareiga rūpintis greitu ir koncentruotu bylos išnagrinėjimu, taip pat pareiga pačiam domėtis proceso eiga, o CPK 13 straipsnyje nustatyta, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Iš šios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas 2011 m. gegužės 5 d., apskųsta apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta 2012 m. gruodžio 28 d., kasatoriai 2012 m. spalio 15 d. pranešimu, išsiųstu jų gyvenamosios vietos adresu, buvo asmeniškai informuoti apie bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo vietą ir laiką (T. 2, b. l. 2). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus, sutinka su atsiliepime į kasacinį skundą išdėstytais argumentais, kad rūpestinga bylos šalis, kurios naudai yra priteista piniginė kompensacija, pati arba per savo atstovą imtųsi atitinkamų veiksmų, siekdama išsiaiškinti, ar jos naudai priimtas teismo sprendimas nėra apskųstas apeliacine tvarka. Procesas apeliacinės instancijos teisme truko ilgiau kaip pusantrų metų, kasatoriai neteigia, jog jiems nebuvo žinoma apie paskirtą apeliacinės instancijos teismo posėdį, tai suponuoja galimybę padaryti išvadą, kad jeigu jie (kasatoriai) būtų tinkamai naudojęsi savo procesinėmis teisėmis ir siekę pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą, jie turėjo galimybę atsiliepimą pateikti pasinaudodami termino atnaujinimo institutu (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcijos CPK 318 straipsnio 3 dalis). Bylos medžiaga nepatvirtina, kad kasatoriai būtų naudojęsi termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo institutu, taip pat nepatvirtina, jog šiuo aspektu kasatoriai nedisponavo galimybe laisvai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Kasatoriai nenurodo, kokius konkrečiai papildomus įrodymus, argumentus ar paaiškinimus būtų pateikę apeliacinės instancijos teismui savo atsiliepime į apeliacinį skundą, todėl spręstina, kad jie būtų analogiški tiems, kurie išdėstyti jų kasaciniame skunde. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas rėmėsi ta pačia, kaip ir pirmosios instancijos teismas, bylos medžiaga, kuri ieškovams buvo žinoma, išskyrus atsakovo su apeliaciniu skundu pateiktus viešai Juridinių asmenų registre įregistruotus 2010 m. jo balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis (CPK 314 straipsnis), tačiau dėl šio įrodymo priėmimo, įrodomosios reikšmės ir vertinimo kasaciniame skunde nėra jokių argumentų, apeliacinės instancijos teismas jo nevertino kasatorių nenaudai. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ne dėl to, kad nustatė kitokias nei pirmosios instancijos teismas faktines bylos aplinkybes, o atsižvelgęs į teismų praktiką dėl priteistų neturtinės žalos dydžių ir nustatytas konkrečias bylos aplinkybes (be kita ko, nukentėjusiojo veiksmus, atsakovo turtinę padėtį, ieškovų išgyvenimų mastą). Šioje nutartyje jau konstatavus, kad kasaciniame skunde nurodyti argumentai dėl neturtinės žalos dydžio yra nepagrįsti, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasatorių nurodomas proceso teisės normų pažeidimas nevertintinas kaip galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį ir nėra pagrindas naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį.

38Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad ją naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

39Dėl bylinėjimosi išlaidų

40Kasaciniame teisme patirta 64,56 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatorių lygiomis dalimis (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

41Atsakovas prašo priteisti iš kasatorių jo turėtas išlaidas kasaciniame teisme, pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į kasacinį skundo parengimą sumokėjo 9438 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyta suma viršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų 8.14 punkte nustatytą dydį. Vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgdama į tai, kad byla nėra labai sudėtinga, kad tas pats atstovas atsakovui atstovavo pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo prašymas tenkintinas iš dalies ir jam už advokato suteiktas teisines paslaugas kasacinės instancijos teisme priteistina 1000 Lt, iš kiekvieno kasatoriaus priteisiant po 500 Lt.

42Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

43Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

44Priteisti iš kasatorių J. M. (duomenys neskelbtini) ir G. M. (duomenys neskelbtini) po 32,28 Lt (trisdešimt du litus 28 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Valstybės naudai priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

45Priteisti iš kasatorių J. M. (duomenys neskelbtini) ir G. M. (duomenys neskelbtini) po 500 (penkis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „Baltwood“ (į. k. 126199731) naudai.

46Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovai prašė: pripažinti, kad 2007 m. sausio 13 d. darbe įvykęs... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį patenkino... 8. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu ieškovai J. M. ir G. M. prašo panaikinti Lietuvos... 11. 1. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Skundžiamoje nutartyje apeliacinės... 12. 2. Dėl neturtinės žalos dydžio. Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės... 13. Kasatorių teigimu, D. M. 2005 metais dirbo su rąstų nužievinimo įrenginiu,... 14. Anot kasatorių, apeliacinės instancijos teismo nurodytų Lietuvos... 15. Kasaciniame skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse... 16. Ieškovas V. M. pateikė prisidėjimą prie kasacinio skundo.... 17. Atsakovas UAB „Baltwood“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo... 18. Civiliniame procese galioja CPK 13 straipsnyje įtvirtintas šalių ir kitų... 19. Sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju buvo apribota ieškovų teisė būti... 20. Kasatoriai nurodo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai nustatė faktines... 21. Atsakovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas analizavo ir vertino tiek... 22. Kai kasaciniame skunde teigiama, kad skundžiamas apeliacinės instancijos... 23. Vien tik kasacinio teismo precedentų citavimas (nurodymas) kasaciniame skunde,... 24. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 1.5... 25. Kasaciniu skundu ieškovai siekia, kad būtų paliktas galioti pirmosios... 26. Teisėjų kolegija... 27. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų,... 28. Dėl neturtinės žalos dydžio ir nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo... 29. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius... 30. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką.... 31. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2... 32. Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo... 33. Teismai suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi vadovautis ne a... 34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia... 35. Dėl proceso teisės normų pažeidimo... 36. Kasatoriai skunde nurodo, kad dėl teismo darbuotojų neatidumo negavo... 37. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos kasacinio skundo argumentus,... 38. Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 40. Kasaciniame teisme patirta 64,56 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 41. Atsakovas prašo priteisti iš kasatorių jo turėtas išlaidas kasaciniame... 42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 43. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 44. Priteisti iš kasatorių J. M. (duomenys neskelbtini) ir G. M. (duomenys... 45. Priteisti iš kasatorių J. M. (duomenys neskelbtini) ir G. M. (duomenys... 46. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...