Byla 2A-422/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Andželikai Meškaitei, atsakovo atstovui A. V., teismo ekspertui M. B., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-656-368/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Metaloidas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių lyra“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Metaloidas“ dėl nuostolių priteisimo bei

Nustatė

2Ieškovas UAB „Metaloidas“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Šiaulių lyra“ 25 574 Lt skolos už atliktus darbus, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006 m. sausio 19 d. ieškovas ir atsakovas sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2006.01.19/1 (toliau - Rangos sutartis). Pagal Rangos sutartį ieškovas įsipareigojo atlikti metalinių konstrukcijų pagaminimo ir sumontavimo darbus prekybos centre „Senukai“ ( - ), o atsakovas įsipareigojo atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Nurodė, kad ieškovas atliko numatytus darbus ir atliktų darbų aktais Nr. 2-4, Nr. 3-2 bei Nr. 4-1 perdavė juos atsakovui, o atsakovas be išlygų priėmė visus darbus, išskyrus darbus, numatytus 2006 m. gegužės 17 d. atliktų darbų akte Nr. 4-1 (pateikė pastabas dėl darbų trūkumų). Ieškovui ištaisius darbų trūkumus, ieškovas ir atsakovas pasirašė atliktų darbų akto Nr. 4-1 papildymą, kuriuo konstatavo, kad ieškovas pašalino darbų trūkumus, nurodytus atliktų darbų akte Nr. 4-1, išskyrus kolonų ir lubų dažymą prekybos centro „Lyra“ sandėlyje. Ieškovo teigimu, atsakovas sumokėjo ieškovui už atliktus darbus, išvardintus atliktų darbų akte Nr. 3-2, tačiau nesumokėjo už ieškovo atliktus darbus, išvardintus atliktų darbų aktuose Nr. 2-4, Nr. 4-1. Šiuose aktuose užfiksuota atliktų darbų vertė 44 728,62 Lt (18 319,09 Lt + 26 409,54 Lt), dėl kurios ieškovas išrašė atsakovui dvi PVM sąskaitas faktūras. Atsakovas iš dalies įvykdė piniginę prievolę ieškovui sumokėti 42 728,62 Lt (iš 44 728,62 Lt atėmus 2 000 Lt už atliktų darbų akto Nr. 4-1 papildyme įvertintus darbus), 2006 gegužės 25 d. sumokėdamas ieškovui 17 154,62 Lt, tačiau liko skolingas 25 574 Lt.

3Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 175 925,59 Lt žalos (nuostolių) atlyginimo, 15,21 procento metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2006 m. kovo 20 d. iki 2006 m. gegužės 17 d. ir nuo 2007 m. birželio 14 d. iki 2007 m. rugsėjo 4 d. dėl ieškovo kaltės, t. y. 139 dienų ieškovui vėluojant atlikti sutartyje numatytus darbus ir dėl nekokybiško šių darbų atlikimo, atsakovas negalėjo naudotis nauju pastatu (prekybos sale), negavo pelno ir turėjo papildomų išlaidų, susijusių su ieškovo atliktų darbų broko ištaisymu. Atsakovo teigimu, negautas 1 dienos pelnas pagal ekspertizės aktą sudaro 1 355,11 Lt, atsakovo sumokėta suma UAB „Kauno energetikos remontas“ už suvirinimo siūlių defektoskopiją sudaro 1 339,30 Lt, o už broko ištaisymą AB „Narūnas“ sumokėta 11 800 Lt. Teigė, kad pasinaudojo teise sustabdyti savo prievolę dalyje mokėti ieškovui 23 104 Lt, nes ieškovas nevykdė priešpriešinės pareigos sumokėti atsakovui priklausančius delspinigius.

4Šiaulių apygardos teismas 2009 m. spalio 29 d. sprendimu visiškai patenkino ieškovo ieškinį, o atsakovo priešieškinį patenkino iš dalies bei priteisė: iš atsakovo UAB „Šiaulių lyra“ ieškovo UAB „Metaloidas“ naudai 25 574 Lt skolos už atliktus statybos darbus, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, o iš ieškovo UAB „Metaloidas“ atsakovo UAB „Šiaulių lyra“ naudai 21 437 Lt žalos atlyginimo, 15,24 procento metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, atmesdamas kitą atsakovo priešieškinio dalį.

5Teismas nustatė, kad pagal Rangos sutartį ieškovas įsipareigojo atlikti metalinių konstrukcijų pagaminimo ir sumontavimo darbus. Atsakovas 2006 m. balandžio 27 d. ieškovui pareiškė pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės ir nurodė, kad ieškovas turi ištaisyti darbų broką, nurodytą atliktų darbų akto Nr. 4-1 pastabose. Šalys pripažino, kad ieškovas visus broko darbus ištaisė, jokių trūkumų nenustatyta, išskyrus tai, kad būtina perdažyti objekto sandėlyje 5 kolonas ir lubas, bei susitarė, kad šiuos darbus per 2 savaites gali atlikti ieškovas, o priešingu atveju, tai padarys atsakovas savo sąskaita ir rizika, tačiau 2 000 Lt sumažinęs apmokėjimą už atliktus darbus pagal priimtų darbų aktą Nr. 4-1. Šalys taip pat pripažino, kad ieškovas per 2 savaites minėtų darbų neatliko. Teismas konstatavo, jog ieškovo atliktus darbus objekte, išskyrus 5 kolonų ir lubų perdažymą, atsakovas priėmė 2006 m. gegužės 31 d., ir nuo šios datos atsakovas pats įsipareigojo atlikti kolonų ir lubų perdažymo darbus bei turėjo teisę sumažinti 2 000 Lt apmokėjimą už atliktus darbus pagal aktą Nr. 4-1. Ieškovas pateikė atsakovui PVM sąskaitas faktūras 44 728,62 Lt bendros sumos, todėl atsakovas privalėjo apmokėti šias sąskaitas, išskyrus 2 000 Lt, kurie atimami dėl neatliktų 5 kolonų ir lubų perdažymo darbų. Teismas nurodė, kad atsakovas patikslintu priešieškiniu savo skolą ieškovui iš dalies pripažino, teigdamas, jog jis pasinaudojo teise sustabdyti savo prievolę mokėti ieškovui 23 104 Lt, nes ieškovas neįvykdė savo priešpriešinės pareigos sumokėti atsakovui priklausančius delspinigius, tačiau šioje byloje šalių reikalavimų įskaitymai nėra galimi, nes šalys teisme ginčija viena kitos reikalavimų teisėtumą ir pagrįstumą dėl darbų atlikimo vėlavimo, jų kokybės ir nesavalaikio atsiskaitymo. Teismas padarė išvadą, kad esant šioms aplinkybėms, ieškovo ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.

6Dėl atsakovo priešieškinio prašymo priteisti iš ieškovo tiesioginius nuostolius dėl ieškovo netinkamai atliktų darbų (t. y. išlaidos, susijusios su broko ištaisymu) teismas nurodė, kad ieškovas 2009 m. gegužės 25 d. pasiūlyme dėl taikos sutarties pripažino dalį priešieškinio, sutiko sumokėti atsakovui 1 794 Lt delspinigių už 53 pradelstas dienas, 2 000 Lt dėl 5 kolonų perdažymo, suvirinimo siūlių patikros kainą – 1 339 Lt, suvirinimo broko ištaisymą – 11 800 Lt, atsakovo sumokėtą sumą – 4 540 Lt, viso 21 437 Lt. Teismas konstatavo, kad, neanalizuojant aplinkybių, susijusių su ieškovo nekokybiškų darbų atlikimu ir terminais, atsakovui ir ieškovo priteistina dalis pripažinto priešieškinio žalai atlyginti, t. y. 21 437 Lt.

7Dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo priteisti 162 786,29 Lt negauto pelno (dėl ieškovo ne laiku ir nekokybiškai atliktų darbų atsakovas nuo 2006 m. kovo 20 d. iki 2006 m. gegužės 17 d. ir nuo 2007 m. birželio 14 d. iki 2007 m. rugsėjo 4 d. (viso 139 dienas) negalėjo naudotis prekybos sale), teismas nurodė, kad pagal Rangos sutartį ieškovas, uždelsęs atlikti darbus, moka atsakovui 0,4 proc. dydžio delspinigius nuo bendros sutarties objekto kainos už kiekvieną uždelstą dieną bei atlygina patirtą žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas pagrįstas išlaidas, jei jų nepadengia delspinigiai. Teismas nustatė, jog iš Rangos sutarties 4 punkto matyti, kad ieškovas buvo įsipareigojęs statybos darbus baigti 2006 m. kovo 19 d., bet pagal darbų atlikimo aktą Nr. 4-1 ir šio akto 2006 m. gegužės 17 d. papildymą statybos darbai objekte baigti 2006 m. gegužės 31 d., o pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktas patvirtintas 2007 m. rugsėjo 4 d. Teismo teigimu, atsakovui nereikalaujant iš ieškovo delspinigių, teismas pasisako tik dėl negauto pelno išieškojimo. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte nurodyta, kad vidutinis vienos dienos UAB „Šiaulių lyra“ gautas pelnas iš prekybos centro „Senukai“, esančio ( - ), naujo priestato (prekybos salės) laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. buvo 1 355,11 Lt. Teismas nurodė, kad akto išvadose buvo nurodyta, jog gauto pelno rodiklius galėjo lemti išoriniai ir vidiniai veiksniai, todėl nesirėmė atsakovo pateiktas paskaičiavimais dėl negauto pelno dydžio, nes negautas pelnas galėjo būti paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d., t. y. jau po to, kai pastatas 2007 m. rugsėjo 4 d. buvo pripažintas tinkamu naudoti ir jokie ieškovo veiksmai ar neveikimas nebegalėjo padaryti žalos atsakovui. Teismas pažymėjo, kad nesiremia ir kitu byloje esančiu ekspertizės aktu dėl negauto pelno, nes juo nesivadovauja ir pats atsakovas, be to, šiame akte nurodoma apie galimą pelną 2005 metais, o šio akto išvados yra sąlyginės. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė kitų įrodymų apie negautą pelną.

8Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Šiaulių lyra“ prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovo ieškinys ir atmesta atsakovo priešieškinio dalis dėl 154 488,59 Lt nuostolių priteisimo, pakeisti ir atmesti ieškovo ieškinį, o atsakovo priešieškinį tenkinti – atsakovui papildomai priteisti iš ieškovo 154 488,59 Lt nuostolių atlyginimo. Nurodo šiuos apeliacinio skundo motyvus:

91. Rangos sutarties 4 punkte nustatyta, kad ieškovas turi atlikti darbus iki 2006 m. kovo 19 d. Byloje nėra ginčo dėl to, kad iki nustatyto termino ieškovas neatliko darbų. Darbų atlikimo aktas buvo surašytas ir papildytas 2006 m. gegužės 17 d., o statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas patvirtintas 2007 m. rugsėjo 4 d. Atsakovo nuomone, teismas padarė neteisingą išvadą, remdamasis 2006 m. gegužės 17 d. pasirašytu atliktų darbų akto Nr. 4-1 papildymu, kad ieškovas ištaisė visus darbus pagal atsakovo pastabas, nes pirma, Rangos sutarties 6.3 punkte numatyta, jog darbų pabaiga pagal sutartį bus laikoma, kai ieškovas pateiks suvirintojo kvalifikacijos pažymėjimo kopijas, o jis to nepadarė, antra, ieškovas pasirašė tik darbų, o ne dokumentų, priėmimo-perdavimo aktą su pastabomis. Be to, Rangos sutartyje nurodyta, kad darbų pabaiga yra laikomas momentas, kai pabaigiami darbai ir perduodami sutartyje nurodyti dokumentai, o dalį šių dokumentų ieškovas atsisakė pateikti. Pagrindinius ieškovo darbų defektus nustatė vėliau atsakovo pakviesti specialistai, atlikę laboratorinius tyrimus. Todėl suprantama, kad atsakovas, neturėdamas specialios aparatūros, specialistų ir leidimo atlikti tokius darbus, negalėjo į aktą įrašyti šių pastabų. Ieškovas, pašalinęs darbų trūkumus, turėjo šiuos darbus priduoti atsakovui iš naujo, bet to nepadarė. Be to, 2009 m. spalio 15 d. teismo posėdyje ieškovo atstovai pripažino, kad vėlavo atlikti darbus, padarė darbų broką ir nepateikė atsakovui sutartyje numatytų privalomų dokumentų.

102. Priešieškinio dalis dėl negautų pajamų buvo reiškiama, atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus šiose bylose: 2008 m. vasario 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-322/2008; 2008 m. birželio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-336/2008. Atsakovas prašė priteisti negautas pajamas, kurias būtų gavęs, jeigu ieškovas būtų tinkamai įvykdęs prievolę, t. y. laiku ir kokybiškai sumontavęs metalines konstrukcijas. Siekiant nustatyti atsakovo galimą negautų pajamų dydį, byloje buvo paskirtos ir atliktos dvi ekspertizės. 2009 m. vasario 17 d. ekspertizės akte Nr. 11-3318(08) pateikta išvada, kad vidutinis vienos dienos UAB „Šiaulių lyra“ gautas pelnas iš prekybos centro „Senukai“, esančio ( - ), naujo priestato (prekybos salės) laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. buvo 1 355,11 Lt. Ieškovas ir teismas pripažino, kad ieškovas vėlavo atlikti darbus 53 dienas ir darbus atliko nekokybiškai, bet nesirėmė nė vienu iš dviejų byloje esančių ekspertizės aktų. Tokia teismo išvada nepagrįsta, kadangi teismas iš esmės atsakovui (ieškovui pagal priešieškinį) kėlė tokius įrodinėjimo reikalavimus, kokie keliami įrodinėjant tiesioginę žalą – realias išlaidas ir pan. Pastebėtina, kad Rangos sutarties objektas buvo prekybos centro priestato metalinių konstrukcijų gamyba, t. y. ieškovas turėjo pagaminti ir įrengti metalinį viso priestato karkasą, kurio neįrengus, negalima tolesnė pastato statyba. Be to, teismas nepagrįstai nesivadovavo 2007 m. rugpjūčio 30 d. ekspertizės aktu Nr. 11-2291/07, pagal kurį atsakovas patikslino priešieškinį pirmą kartą, o atliktus antrą ekspertizę, priešieškinį patikslino dar kartą, bet tai nesudaro prielaidos padaryti išvadą, kad atsakovas šiuo aktu nesiremia. Atsakovo nuomone, teismas turėjo remtis ir šiuo aktu, nors paskaičiavimai atlikti skirtingu laiku, tačiau yra labai panašūs, nes fiziškai neįmanoma paskaičiuoti tikslaus pelno statybų laikotarpiu, ir galbūt galėjo sumažinti pelną.

113. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nenuoseklus ir netgi prieštaringas. Teismas pripažino, kad apeliantas neįrodė nuostolių dydžio, tačiau priešieškinį patenkino iš dalies, priteisdamas atsakovui 21 437 Lt, tarp jų 1 794 Lt delspinigių už 53 dienų laikotarpį nuo 2006 m. kovo 20 d. iki 2006 m. gegužės 17 d. Ieškovas pripažino vėlavęs ir sutiko atlyginti delspinigius, bet kažkodėl tik 1 794 Lt, t. y. 0,02 proc., o ne 0,4 proc. už kiekvieną dieną. Teismas konstatavo, kad ieškovas šią ieškinio dalį pripažino iš dalies, tačiau teismas nėra saistomas kitos šalies pripažinimo, t. y. teismas turi teisę priteisti ir daugiau, nei pripažįsta kita šalis. Teismas sprendime nemotyvavo, kodėl priteisia atsakovui tik 0,02 proc. delspinigių, nors Rangos sutartyje šalys buvo nustačiusios 0,4 proc. abipusius delspinigius. Sistemiškai aiškinant Rangos sutartį, vėlavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo sutartyje nurodytos rangos darbų pabaigos, t. y. nuo 2006 m. kovo 19 d. iki 2007 m. rugsėjo 4 d., kai pastatas buvo pripažintas tinkamu naudotis. Tai reiškia, kad ieškovas vėlavo 560 dienas.

124. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo. Kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartimi grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui, nurodė dvi grupes aplinkybių, kurias turi išsiaiškinti teismas, iš naujo nagrinėjantis bylą. Kasacinis teismas dėl aplinkybių, susijusių su priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu, nurodė, kad reikalavimas įvykdyti prievolę, kuri, kitos šalies pažiūriu, pasibaigė įskaitymu, taip pat reiškia nesutikimą su įskaitymu, ir teismas tokiu atveju turi patikrinti, ar prievolė nėra pasibaigusi įskaitymu, t. y. ir tai, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą ir kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos, ar laikytasi įstatymo tvarkos. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, nepakankamai atsižvelgė į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, ir, atsisakydamas pripažinti atsakovo atliktą įskaitymą, nurodė vienintelį motyvą – šalių reikalavimų įskaitymai nėra galimi, nes šalys teisme ginčija viena kitos reikalavimų teisėtumą ir pagrįstumą dėl darbų atlikimo vėlavimo, jų kokybės ir nesavalaikio atsiskaitymo. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta. CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme, o šio draudimo taikymui reikšminga, kas įvyko pirmiau – ar buvo atliktas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas, ar buvo iškelta civilinė byla. Šiuo atveju apeliantas priešpriešinių reikalavimų įskaitymą atliko 2006 m. gegužės 9 d. pranešimu faksu, o pakartotinį pranešimą apie 25 574 Lt skolos įskaitymą už padarytą žalą atsakovas išsiuntė kitą dieną, t. y. 2006 m. gegužės 10 d., faksu. Ieškinį teisme ieškovas pateikė tik po minėtų pranešimų apie įskaitymą gavimo – 2006 m. birželio 1 d. Todėl įskaitymas kaip vienašalis sandoris jau buvo pasibaigęs iki teismo proceso pradžios. Atsakovas pasinaudojo teise sustabdyti savo prievolės dalį mokėti ieškovui 23 104 Lt, nes ieškovas nevykdė savo priešpriešinės pareigos sumokėti atsakovui priklausančius delspinigius. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas šioje byloje nepadarė išvados, kad įskaitymas šioje byloje dėl šalių ginčo teisme negalimas, todėl nepagrįsta ir neteisėta pirmos instancijos teismo išvada, kad įskaitymas nebuvo galimas.

13Atsiliepimu į atsakovo UAB „Šiaulių lyra“ apeliacinį skundą ieškovas UAB „Metaloidas“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos motyvus:

141. Pasak apelianto, teismas negalėjo patenkinti ieškinio, nes iki bylos iškėlimo teisme dienos atsakovas, neva, nebuvo užbaigęs savo prievolės mokėti įsiskolinimą priešpriešiniu 23 104 Lt sumos delspinigių įskaitymu, kuris buvo padarytas ankščiau, nei ieškovas kreipėsi į teismą. Tačiau delspinigių klausimas yra išspręstas teismo sprendimu (priteista atsakovui 1 794 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2006 m. kovo 19 d. iki 2006 m. gegužės 17 d., skaičiuojant po 0,02 proc. už 53 dienas). Kadangi atsakovas neginčija šios teismo sprendimo dalies, laikytina, kad delspinigių priteisimas išspręstas toje teismo sprendimo dalyje, dėl kurios apeliacinis skundas nėra paduotas, todėl delspinigių klausimas iš naujo neturėtų būti nagrinėjamas.

152. Apeliantas teigia, kad reikalavimas priteisti negautas pajamas gali būti grindžiamas prielaidomis, nes šiuo atveju įrodinėjami netiesioginiai nuostoliai, tačiau neįrodė, kad dėl pavėluoto darbų atlikimo ir jų netinkamos kokybės atsakovas negavo prašomo priteisti pelno:

16a) atsakovas neįrodė civilinės atsakomybės pagrindų, t. y. kad vien dėl ieškovo kaltės laiku nebuvo baigti viso priestato statybos darbai. Nors atsakovas teigia, kad ieškovas atliko tik pirminius metalinio karkaso montavimo darbus, o ant šio pagrindo vėliau buvo statomas visas pastatas, tačiau nepateikė įrodymų, kad kiti objekte dirbę rangovai (subrangovai) darbus atliko laiku;

17b) nė vienas iš byloje esančių ekspertizės aktų neįrodo, kad iš prekybos centro gaunamas pelnas tiesiogiai proporcingas prekybos salės plotui ir tiesiogine proporcija didėja vien dėl prekybinės salės ploto padidėjimo;

18c) jokia ekspertizė tiesiogiai neatsakė į klausimą, kiek atsakovas būtų gavęs pelno per 139 dienas tuo laikotarpiu, kai objekte dirbo ieškovas;

19d) byloje nėra objektyvių įrodymų, kad ieškovas darbus vėlavo atlikti 139 dienas, nes darbų atlikimo data nustatoma darbų priėmimo aktais. Atkreiptinas dėmesys, kad po ieškovo atliktų metalinių konstrukcijų įregimo, visi tolesni statybos darbai buvo tęsiami, tai įrodo paties atsakovo byloje pateiktos statybos žurnalo ištraukų kopijos, o suvirinimo siūlių patikra buvo atlikta tik priduodant statinį valstybinei komisijai.

20Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

21Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

22Byloje nustatyta, kad šalys sudarė 2006-01-19 statybos rangos sutartį Nr.2006-01-19/1, kuria susitarė, kad ieškovas atliks atsakovui metalinių konstrukcijų pagaminimo ir sumontavimo darbus ( - ), pagal projektuotojo parengtą projektą, savo medžiagomis ir darbo priemonėmis (t. 1, b. l. 5-8). Ieškovas pagal sutartį atliktus darbus perdavė atsakovui pagal atliktų darbų aktus Nr. 2-4, Nr. 3-2 bei Nr. 4-1 ir pagal atliktų darbų akto Nr. 4-1 papildymą, pašalinęs dalį atliktų darbų akte Nr. 4-1 nurodytų trūkumų (t. 1, b. l. 13-16). Atsakovas liko skolingas ieškovui 25 574 Lt, kuriuos pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovo naudai. Ieškovas netinkamai atliko metalinių konstrukcijų suvirinimo darbus statybos objekte, todėl atsakovas patyrė tiesioginių nuostolių dėl broko ištaisymo. Taip pat atsakovas priešieškiniu prašė priteisti negautą pelną (netiesioginius nuotolius), nes dėl ieškovo ne laiku ir nekokybiškai atliktų darbų atsakovas nuo 2006-03-20 iki 2006-05-17 ir nuo 2007-06-14 iki 2007-09-04 (viso 139 dienas) negalėjo naudotis nauja prekybos sale, esančia ( - ). Pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovui iš ieškovo 1794,00 Lt delspinigių už 53 pradelstas dienas, 2000,00 Lt dėl 5 kolonų perdažymo, suvirinimo siūlių patikros kainą 1339 Lt, suvirinimo broko ištaisymą 11800,00 Lt, atsakovo sumokėtą sumą 4540,00 Lt, viso 21437,00 Lt. Šalys neginčija šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, tačiau atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl 25 574 Lt už atliktus darbus priteisimo, nes, jo nuomone, prievolė mokėti už ieškovo atliktus darbus buvo pasibaigusi įskaičius delspinigius, taip pat apeliantas reikalauja priteisti jo negautas pajamas. Taigi byloje kilęs ginčas dėl darbų pagal Rangos sutartį atlikimo ne nustatytu laiku ir netinkamai bei negautų pajamų reikalavimo, taip pat dėl prievolės mokėti pagal sutartį už dalį atliktų darbų pasibaigimo įskaitymu (CK 6.130 str.).

23Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas

24Rangos sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad rangovas darbus pradeda 2006-01-19 ir baigia 2006-03-19. Ieškovas pagal sutartį atliktus darbus perdavė atsakovui pagal atliktų darbų aktus Nr. 2-4, Nr. 3-2 bei Nr. 4-1 ir pagal 2006-05-17 atliktų darbų akto Nr. 4-1 papildymą, pašalinęs dalį atliktų darbų akte Nr. 4-1 nurodytų trūkumų (t. 1, b. l. 13-16). 2006-05-17 atliktų darbų akto papildymu šalys susitarė, kad ieškovas UAB „Metaloidas“ per 2 savaites pabaigs dažyti 5 kolonas bei lubas prekybos centro „Lyra“ sandėlyje, o to nepadaręs, ieškovas sutiko apmokėti 2000 Lt už šiuos darbus atsakovui (užsakovui), ir ieškovas neatliko dažymo darbų per 2 savaites. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad darbai pagal rangos sutartį baigti 2006 m. gegužės 31 d.

25Rangos sutarties 4.3 punktu šalys susitarė dėl darbų pabaigos apibrėžimo: „Darbų pabaiga pagal Sutartį bus laikomas momentas, kai užbaigti ir Užsakovo priimti visi Sutartyje numatyti statybos darbai, kai Rangovas pateikia visą reikiamą objekto pridavimui eksploatacijai dokumentaciją (sertifikatus, paslėptų darbų aktus, Valstybinės inspekcijos išduotą siūlų suvirinimo patikros aktą, suvirintojo atestacijos pažymėjimo kopiją, darbų vykdymo žurnalus ir kt.)“. Taigi šalys pagal sutartį atliktą darbą susiejo ne tik su atliktų darbų aktų pasirašymu, bet ir su sutartyje numatytų dokumentų perdavimu. Statybos darbų techninės priežiūros vadovas V. G. 2006-05-25 pranešė atsakovui apie pastato pridavimui būtinus pateikti dokumentus (t. 1, b. l. 89). Atsakovas UAB „Šiaulių lyra“ 2006-06-30 kreipėsi į ieškovą UAB „Metaloidas“ dėl dokumentų pateikimo, t. y. Valstybinės inspekcijos išduoto siūlių suvirinimo patikros akto, suvirintojo atestacijos pažymėjimo kopijos (t. 1, b. l. 112), o 2006-07-24 atsakovas pakartotinai kreipėsi į ieškovą dėl suvirinimo siūlių patikros akto pateikimo ir informavo, kad be šio akto negalės priduoti pastato Valstybinei statybos inspekcijai (t. 1, b. l. 123). Statybos priežiūros vadovas V. G. 2007-05-14 pranešė atsakovui, kad atsisako pasirašyti antro aukšto ir priestato pripažinimo tinkamu naudoti aktą, nes subrangovas, atlikęs metalinių konstrukcijų montavimo darbus, nėra atlikęs ir pateikęs dokumento, numatyto 2002-05-14 Aplinkos ministro įsakymo Nr. 242 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ patvirtinimo 3 priedo 14 punkte: „Statinio projekte numatytų konstrukcijų suvirinimo siūlių, medienos antiseptinimo, medžio bei metalo konstrukcijų padengimo ugniai atspariomis medžiagomis darbų kokybės laboratorinių patikros išvadų“ (t. 3, b. l. 26). Aplinkos ministerijos 2006-12-14 raštas dėl metalo konstrukcijų laboratorinės patikros (t. 2, b. l. 60) taip pat patvirtina aplinkybę, kad siekiant pripažinti statinį tinkamu naudoti, yra būtini atsakovo reikalauti iš ieškovo dokumentai dėl metalo konstrukcijų suvirintų jungčių patikrinimo.

26Ieškovui nepateikus nurodytų dokumentų, kuriuos pateikti jis buvo įsipareigojęs Rangos sutarties 4.3 punktu, atsakovas savo lėšomis 2007-07-05 atliko metalinių konstrukcijų suvirinimo siūlių patikrą, kreipęsis į UAB „Kauno energetikos remontas“ Defektoskopijos laboratoriją. Suvirintų sujungimų ir pagrindinio metalo magnetinės kontrolės protokole Nr. 07108 konstatuota, kad visus suvirinimo sujungimus reikia pašlifuoti ir pervirinti (t. 3, b. l. 27). Ieškovui netinkamai atlikus Rangos sutartyje numatytus darbus, atsakovas 2007-07-05 kreipėsi į jį dėl darbų trūkumų ištaisymo, nustatant terminą iki 2007 m. liepos 16 d. (t. 3, b. l. 28-29). Nustatytu terminu rangovui nepašalinus atliktų darbų trūkumų, atsakovas dėl suvirinimo siūlių ištaisymo kreipėsi į kitą rangovą, ir 2007-07-30 jis sudarė sutartį su AB „Narūnas“(t. 3, b. l. 96-99). 2007-08-10 šalys pasirašė atliktų darbų priėmimo aktą, pagal kurį perduoti metalinių konstrukcijų suvirinimo siūlių ištaisymo darbai (t. 3, b. l. 100), už kuriuos atsakovas sumokėjo 11 800 Lt (t. 3, b. l. 101-102). 2007-08-17 atsakovas kreipėsi į UAB „Kauno energetikos remontas“ Defektoskopijos laboratoriją dėl pakartotinės metalinių konstrukcijų suvirinimo siūlių patikros, 2007-08-31 Suvirintų sujungimų ir pagrindinio metalo magnetinės kontrolės protokolu Nr. 07108A konstatuota, kad įtrūkimų nerasta. Taigi pagal Rangos sutarties 4.3 punkto reikalavimus, darbai buvo baigti tik 2007 m. rugpjūčio 31 d., kai atsakovas gavo siūlių suvirinimo patikros aktą, kurį pagal sutartį privalėjo perduoti ieškovas, tačiau to nepadarė.

27Atsakovas, reikalaudamas priteisti iš ieškovo jo negautas pajamas, patikslintu priešieškiniu (t. 4, b. l. 113-125) reikalavo negauto pelno už laikotarpį nuo 2006-03-20 (sutartyje apibrėžta darbų pabaiga) iki 2006-05-17 (pasirašytas atliktų darbų akto Nr. 4-1 papildymas) ir nuo 2007-06-14 (suvirintų jungčių patikros data) iki 2007-09-04 (statinys pripažintas tinkamu naudoti) (viso 139 dienas). Atsakovo teigimu, šiuo laikotarpiu dėl ieškovo kaltės jis negalėjo naudotis naujo pastato prekybos sale, todėl negavo pelno, kuris pagal ekspertizės aktą (t. 4, b. l. 57-63) sudaro 1355,11 Lt už vieną dieną, viso 188 360,29 Lt. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-09-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008 konstatavo, kad pagal šią teisės normą už sutartinių prievolių nevykdymą kreditoriaus pasirinkimu galima alternatyvi atsakomybė: arba nuostolių atlyginimas, arba netesybų sumokėjimas. Šiuo atveju atsakovas reiškia reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, todėl netesybos įskaitomos į nuostolius (CK 6.258 str. 2 d.). Kreditoriui pažeistų teisių gynimo būdu pasirinkus nuostolių atlyginimą, visais atvejais turi būti aiškinamasi, ar yra civilinės atsakomybės sąlygos, nustatytos CK 6.246 - 6.249 straipsniuose, taip pat tai, ar buvo padaryta ir kokio dydžio nuostolių.

28Teismas aukščiau nurodytais argumentais nustatė, kad ieškovas praleido prievolės įvykdymo terminą (2006-03-19) ir taip pažeidė savo prievolę (CK 6.63 str. 1 d. 2 p.). Sprendžiant klausimą dėl negautų pajamų priteisimo, reikšminga būtinos civilinės atsakomybės sąlygos - priežastinio ryšio nustatymas tarp ieškovo neteisėtų veiksmų, neperdavus pagal sutartį privalomus perduoti pastato pripažinimui tinkamu naudoti būtinus dokumentus, taip pat netinkamai atlikus metalinių konstrukcijų pagaminimo ir sumontavimo darbus, bei atsakovo negalėjimo laiku kreiptis dėl statinio pripažinimo tinkamu naudotis ir atidaryti naujo priestato prekybos salės ir taip gauti didesnį pelną. Minėta, kad atsakovas reikalauja negautų pajamų už laikotarpius nuo 2006-03-20 iki 2006-05-17 ir nuo 2007-06-14 iki 2007-09-04 (viso 139 dienas). Byloje nėra ginčo, kad ieškovas pagal Rangos sutartį privalėjo baigti darbus 2006-03-19, tačiau nurodytą dieną darbų nebaigė, o iki 2007-05-17 atliktų darbų akto Nr. 4-1 papildymo pasirašymo ieškovas ištaisė dalį darbų trūkumų. Atsakovo teigimu, dėl šių trūkumų negalėjo vykdyti tolimesnių statybos darbų objekte ir šiuo laiku dėl ieškovo kaltės nusikėlė prekybos salės atidarymas. Beje, 2006-04-28 Statybos techninės priežiūros vadovo raštas, kad būtina kuo skubiau ištaisyti nekokybiškai sumontuotas metalines konstrukcijas, nes negalima vykdyti kitų statybos darbų (t. 1., b. l. 88), nelaikytinas pakankamu įrodymu atsakovo teiginiams įrodyti. Pagal byloje pateiktą Statybos darbų žurnalą (t. 2, b. l. 42) nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu (nuo 2006-03-20 iki 2006-05-17) atsakovas objekte vykdė kitus statybos darbus (sienų tinkavimas, glaistymas, grindų pagrindo išlyginimas, plytelių klojimas). Tai sudaro pagrindą teigti, kad ieškovo netinkamai atlikti darbai (kurių trūkumų dalį jis pašalino, o dalį pašalino atsakovas) netrukdė atsakovui toliau vykdyti statybos darbus, todėl už šį laiką jo negautas pelnas negali būti skaičiuojamas, nenustačius priežastinio ryšio tarp ieškovo netinkamo sutarties vykdymo ir atsakovo negautų pajamų. Atsakovas, reikalaudamas priteisti iš ieškovo negautą pelną nuo 2007-06-14 iki 2007-09-04, netiksliai nurodo ieškovo atliktų darbų broko nustatymo datą (2007-06-14). Byloje pateikto Suvirintų sujungimų ir pagrindinio metalo magnetinės kontrolės protokolo Nr. 07108 išdavimo data – 2007-07-05, t. y. šią datą konstatuotas ieškovo atliktų darbų trūkumas – netinkamos kolonų suvirinimo siūlės, nurodant, kad visus suvirinimo sujungimus reikia pašlifuoti ir pervirinti (t. 3, b. l. 27), tačiau ieškovas šių darbų trūkumų nepašalino, ir dėl ieškovo netinkamo Rangos sutarties vykdymo (nekokybiškai atliktų darbų) atsakovas negalėjimo laiku kreiptis dėl statinio pripažinimo tinkamu naudotis ir atidaryti naujo priestato prekybos salės ir taip gauti didesnes pajamas. Teisėjų kolegija aukščiau nurodytais argumentais nustatė, kad darbai pagal Rangos sutarties 4.3 punkto nuostatas buvo baigti 2007-08-31, kai atsakovui buvo išduotas Suvirintų sujungimų ir pagrindinio metalo magnetinės kontrolės protokolas Nr. 07108 A, kuriame nenustatyta metalinių konstrukcijų suvirinimo sujungimų trūkumų. Todėl yra pagrindo priteisti atsakovo negautas pajamas už laikotarpį nuo 2007-07-05 iki 2007-08-31, t. y. už 58 dienas.

29Sprendžiant reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo būtina nustatyti, ar atsakovas įrodė jų dydį, nes žala nėra preziumuojama, ir jos dydį privalo įrodyti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) atlyginami tik atsižvelgiant į jų buvimo realumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006 išaiškinta, kad turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Atsakovas savo negautas pajamas dėl laiku neatidaryto priestato prekybos salės įrodinėja Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-02-17 Ekspertizės aktu Nr. 11-3318 (08) (t. 4, b. l. 57-63), kuriame konstatuota, kad vidutinis vienos dienos UAB :Šiaulių lyra“ gautas pelnas iš prekybos centro „Senukai“ naujo 1443,35 kv. m. dydžio priestato (prekybinės salės) laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. buvo 1 355,11 Lt. CPK nenustatyta išankstinės galios ekspertizės išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, ir ji turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis), tačiau kasacinio teismo praktikoje kartu pažymėta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio mėn. 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009). 2009-02-17 Ekspertizės akto Nr. 11-3318 (08) išvados padarytos, ištyrus pateiktas mėnesines finansines ataskaitas, mėnesio pajamų ir sąnaudų suvestines ataskaitas, patalpų nuomos sutartis, sąmatas, aktus, pretenzijas, raštus, žurnalus, įvertinus naujos prekybos salės pajamų ir sąnaudų dydžius, paskaičiavus pajamas pagal patalpų nuomos sutartis. Šią ekonominę ekspertizę atliko kvalifikuotas ekspertas M. B., turintis teismo finansų ir buhalterijos eksperto kvalifikaciją ir 10 metų darbo stažą. Ekspertizės metu tirtas laikotarpis nuo 2007-10-01 iki 2008-09-30, o priteistinos negautos pajamos nustatomos už laikotarpį nuo 2007-07-05 iki 2007-08-31, t. y. tirtas artimas laikotarpis, ir nėra duomenų, kad buvo iš esmės pasikeitusios ekonominės sąlygos, valstybės ūkinė politika, vietinės veiklos sąlygos ar kt., ir nėra galimybės ištirti kito laikotarpio, kai veikla nebuvo vykdoma dėl ieškovo neteisėtų veiksmų. Taigi atmestini pirmosios instancijos teismo argumentai dėl ekspertizės tirto netinkamo laikotarpio, juolab kad teismo ekspertas tyrė, atsakovo gautą pelną, vykdant veiklą naujame priestate. Nesudaro pagrindo nepriimti ekspertizės akto ir apygardos teismo teiginys, kad eksperto išvados yra sąlyginės, nes ekspertizės akte nurodyta, kad gauto pelno rodiklius galėjo lemti išoriniai ir vidiniai veiksniai (pasiūla, paklausa, konkurencija, pardavimų apimtis). 2010-09-20 apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas teismo ekspertas M. B. patvirtino, kad buvo pakankamai duomenų kategoriškai atsakyti į klausimą dėl vidutinio gauto pelno per dieną iš prekybos centro priestato per nurodytą laikotarpį. Nors ekspertizės išvadoje nurodyta, kad statistinis ryšys tarp pelno ir prekybos ploto išplėtimo yra silpnas, tačiau šiuo atveju tiriamas ne statistinis ryšys tarp šių dviejų dydžių, o konkrečiai gautas vidutinis vienos kalendorinės dienos pelnas iš naujo priestato, esančio ( - ), laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2008-09-30. Ieškovas, neigdamas ekspertizės akte nurodytas išvadas, nepateikė kito negautų pajamų apskaičiavimo, taip pat duomenų, pagrindžiančių tokio nesutikimo argumentus. Teisėjų kolegijos nuomone, dėl aukščiau nurodytų neteisėtų ieškovo veiksmų atsakovas negalėjo anksčiau atidaryti priestato prekybos salės ir gauti pelno, todėl yra pagrindo, nustatant negautų pajamų dydį, vadovautis minėto ekspertizės akto duomenimis, bei nustatyti, jog vienos dienos negautos pajamos sudaro 1 355 Lt (CPK 185 str., 216-218 str., CK 1.5 str.). Dėl to, pakeitus teismo sprendimą, priteistina iš ieškovo atsakovui po 1 355 Lt už 58 dienas (nuo 2007-07-05 iki 2007-08-31), t. y. 78 590 Lt negautų pajamų (CPK 329 str., 330 str.).

30Dėl prievolės mokėti 25 574 Lt pagal Rangos sutartį (ne)pasibaigimo įskaitymu

31Bylos šalys neginčija, kad atsakovas ieškovui už darbus, atliktus pagal rangos sutartį, liko skolingas 25 574 Lt, tačiau, atsakovo teigimu, jo prievolė mokėti šią sumą pasibaigė priepriešinių reikalavimų įskaitymu, t. y. įskaičius ieškovo nesumokėtus delspinigius už vėlavimą atlikti darbus nuo 2006-03-20 iki 2006-04-27. Nors atsakovas pranešė ieškovui apie įskaitymą 2006-05-09 ir 2006-05-10 pranešimais (t. 1, b. l. 116-117) bei už šį laikotarpį išrašė ieškovui 2006-05-22 PVM sąskaitą – faktūrą SLY Nr. 0001023 dėl delspinigių ir negauto pelno 25 574 Lt bendros sumos (t. 1, b. l. 56), tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nėra galimi šalių reikalavimų įskaitymai, nes šalys teisme ginčija viena kitos reikalavimų teisėtumą ir pagrįstumą dėl darbų atlikimo vėlavimo, jų kokybės bei nesavalaikio atsiskaitymo (CK 6.134 str. 1 d. 1 p.).

32Vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas, kuris yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 str. 1 d.). Tačiau įskaitymo taikymui įstatymas nustato tam tikras sąlygas (CK 6.130 str.): pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nebuvo įskaitymo sąlygos - atsakovo reikalavimo dėl delspinigių ir negautų pajamų apibrėžtumo. CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad draudžiama įskaityti reikalavimus, ginčijamus teisme. Toks draudimas nustatytas, nes teisme ginčijami reikalavimai nėra aiškūs ir apibrėžti, ir tokių reikalavimų įskaitymas negalimas tol, kol teismas nepatvirtina atitinkamo reikalavimo pagrįstumo bei jo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006). Nagrinėjamoje byloje atsakovas pareiškė, kad taikė reikalavimo dėl delspinigių ir negautų pajamų 25 574 Lt sumos įskaitymą, su kuo nesutiko ieškovas, 2006-06-01 pareikšdamas ieškinį teisme dėl 25 574 Lt skolos pritesimo (t. 1, b. l. 2-3). Be to, atsakovo reikalavimas sumokėti ir delspinigius (23 104 Lt), ir negautas pajamas (2 470 Lt) už tą patį laikotarpį yra neteisėtas. Kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos (delspinigiai, bauda) yra įskaitomos į nuostolių atlyginimą (CK 6.73 str. 1 d.). Byloje atsakovas reiškė reikalavimą ne dėl delspinigių, bet dėl nuostolių, tarp jų ir netiesioginių nuostolių – negautų pajamų, atlyginimo, todėl delspinigiai į juos įskaitomi ir atskirai neskaičiuotini. Atsakovo nurodytu laikotarpiu (nuo 2006-03-20 iki 2006-04-27) negautos pajamos sudarė tik 2 470 Lt (2006-05-22 PVM sąskaita faktūra Nr. 0001023), todėl tik tokio dydžio suma galėjo būti įskaitoma. Kartu pažymėtina, kad įskaitymo metu negautų pajamų dydžio reikalavimas nebuvo apibrėžtas, nes nebuvo aiškus dėl vėlavimo vykdyti darbus ir netinkamo darbų atlikimo iš statomo priestato negauto pelno dydis, kuris nustatytas 2009-02-17 Ekspertizės aktu Nr. 11-3318 (08). Be to, teisėjų kolegija nustatė, jog atsakovas neturi teisės reikalauti iš ieškovo sumokėti negautas pajamas už jo nurodytą laikotarpį, už kurį jis skaičiavo delspinigius ir negautą pelną. Taigi atsakovo reikalavimas ieškovui mokėti 25 574 Lt delspinigių, negalėjo būti laikomas apibrėžtu, todėl negalėjo būti taikomas tokio reikalavimo įskaitymas į ieškovui mokėtiną 25 574 Lt sumą už atliktus darbus.

33Dėl bylinėjimosi išlaidų

34Patenkinus iš dalies (prieš)ieškinį, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Patenkinus iš dalies atsakovo apeliacinį skundą ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesta atsakovo priešieškinio dalis dėl negautų pajamų priteisimo, bei priteisus atsakovui dalį jo reikalaujamų negautų pajamų (78 590 Lt), pakeistinas ir teismo sprendime nurodytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, taip pat paskirstytinos šalių bylinėjimosi išlaidos, turėtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str., 96 str. 1 d., 302 str.).

35Bylos duomenimis, ieškovo bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas sudarė: išlaidos už advokato pagalbą - 1770 Lt (t. 3, b. l. 6-7), už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis - 767,25 Lt (t. 1, b. l. 4), kurios pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos iš atsakovo (CPK 79 str., 80 str., 88 str. 1 d. 6 p.). Atsakovo bylinėjimosi išlaidas iki bylos nagrinėjimo šiame apeliacinės instancijos teisme sudarė: išlaidos už advokato pagalbą apygardos teisme 1770 Lt (t. 3, b. l. 39), žyminis mokestis už priešieškinį, apeliacinį skundą, nagrinėjant bylą apygardos teisme, ir kasacinį skundą (t. 1, b. l. 85, t. 3, b. l. 92, t. 4, b. l. 1, 85), iš viso 6 827,98 Lt.

36Be to, nagrinėjant bylą Šiaulių apygardos teisme pirmąja instancija, atsakovas UAB „Šiaulių lyra“, pateikė PVM sąskaitą faktūrą TVA Nr. 0002289 dėl 15 232 Lt išlaidų už teisines paslaugas, rengiant procesinius dokumentus (t. 4., b. l. 198-199). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovas pavėluotai pateikė dokumentus, patvirtinančius dalį nurodytų išlaidų (PVM sąskaitą faktūrą ir mokėjimo nurodymą), t. y. pabaigus bylos nagrinėjimą iš esmės pirmosios instancijos teisme, apeliacinėje instancijos teisme (Šiaulių apygardos teisme) ir Lietuvos Aukščiausiame Teisme. Todėl laiku pateiktos pripažintinos tik išlaidos, kurias atsakovas patyrė nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme: surašymas pareiškimų dėl teismo ekspertizės skyrimo – 320 Lt ir dėl priešieškinio dalyko pakeitimo – 1280 Lt, iš viso 1600 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl nurodytų bylinėjimosi išlaidų ir nesprendė jų paskirstymo klausimo. Nors nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, ieškovas kartu su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pateikė įrodymus apie išlaidas už teisines paslaugas, nagrinėjant bylą pirmą kartą pirmosios instancijos teisme ir nagrinėjant bylą iš naujo apygardos teisme, tačiau šios išlaidos nepriteistinos dėl aukščiau nurodytų motyvų (CPK 98 str. 1 d.). Teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iki bylos nagrinėjimo šiame apeliacinės instancijos teisme, sudaro 50,50 Lt (t. 3, b l. 147, 182, t. 4, b. l. 95), kurios priteistinos iš bylos šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str., 96 str.).

37Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl atsakovo priešieškinio ir jį iš dalies patenkinus, proporcingai priteistinos atsakovo žyminio mokesčio, jo atstovavimo ir teisinės pagalbos išlaidos (CPK 80 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.). Priešieškinio suma sudarė 175 925,59 Lt, apeliacinės instancijos teismui papildomai priteisus 78 590 Lt, patenkinta atsakovo priešieškinio dalis sudaro 100 027 Lt, t. y. apie 57 procentus priešieškinio sumos. Todėl atsakovui iš ieškovo priteistina 3 892 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 1 921 Lt advokato atstovavimo ir teisinės pagalbos išlaidų. Tačiau įskaičius bylos šalių mokėtinas viena kitai bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovo priteistina atsakovui 151 Lt advokato atstovavimo ir teisinės pagalbos išlaidų bei 3 892 Lt žyminio mokesčio. Taip pat paskirstytinos ir pirmosios instancijos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (50,50 Lt), priteisiant į valstybės biudžetą iš ieškovo 14,40 Lt, o iš atsakovo – 36,10 Lt.

38Patenkinus iš dalies atsakovo apeliacinį skundą, proporcingai paskirstytinos šalių turėtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str., 96 str., 302 str.). Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 4601,25 Lt žyminį mokestį (t. 4, b. l. 228) ir 1815 Lt už apeliacinio skundo parengimą (t. 4, b. l. 227, 229). Ieškovas turėjo 1726,40 Lt advokato pagalbos (atstovavimo) išlaidų (t. 5, b. l. 7-8). Atsakovo apeliaciniu skundu ginčijama suma sudarė 180 062 Lt, apeliacinės instancijos teismas priteisė atsakovui 78 590 Lt, taigi patenkinto apeliacinio skundo dalis sudaro 44 procentus. Todėl priteistina atsakovui 2025 Lt žyminio mokesčio ir 800 Lt teisinės pagalbos išlaidų, o ieškovui - 960 Lt atstovavimo išlaidų. Įskaičius bylos šalių mokėtinas sumas, priteistina iš ieškovo atsakovui 1865 Lt, be to, valstybei 16,70 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (t. 4, b. l. 232).

39Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

40Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimą.

41Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Metaloidas“ (įmonės kodas 145376111) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių lyra“ (įmonės kodas 144609363) 78 590 Lt (septyniasdešimt aštuoni tūkstančiai penki šimtai devyniasdešimt litų) negautų pajamų.

42Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo AB „Šiaulių lyra“ ieškovui UAB „Metaloidas“ 767,25 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 1770,00 Lt už advokato darbą bei valstybei 10,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš ieškovo UAB „Metaloidas“ atsakovui AB „Šiaulių lyra“ 643,11 Lt sumokėto žyminio mokesčio už priešieškinį, 1770,00 Lt už advokato darbą bei valstybei 6,62 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Paskirstyti tarp bylos šalių bylinėjimosi išlaidas: priteisti iš ieškovo UAB „Metaloidas“ (įmonės kodas 145376111) atsakovui UAB „Šiaulių lyra“ (įmonės kodas 144609363) 151 Lt (vienas šimtas penkiasdešimt vienas litas) advokato pagalbos išlaidų bei 3 892 Lt (trys tūkstančiai aštuoni šimtai devyniasdešimt du litai) žyminio mokesčio išlaidų, o valstybei 14,40 Lt teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; priteisti iš atsakovo UAB „Šiaulių lyra“ (įmonės kodas 144609363) valstybei 36,10 Lt teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

43Palikti nepakeistą kitą apygardos teismo sprendimo dalį.

44Priteisti iš ieškovo UAB „Metaloidas“ (įmonės kodas 145376111) valstybei 16,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, o atsakovui UAB „Šiaulių lyra“ 1865 Lt (vienas tūkstantis aštuoni šimtai šešiasdešimt penki litai) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovas UAB „Metaloidas“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš... 3. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 175 925,59... 4. Šiaulių apygardos teismas 2009 m. spalio 29 d. sprendimu visiškai patenkino... 5. Teismas nustatė, kad pagal Rangos sutartį ieškovas įsipareigojo atlikti... 6. Dėl atsakovo priešieškinio prašymo priteisti iš ieškovo tiesioginius... 7. Dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo priteisti 162 786,29 Lt negauto pelno... 8. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Šiaulių lyra“ prašo pakeisti Šiaulių... 9. 1. Rangos sutarties 4 punkte nustatyta, kad ieškovas turi atlikti darbus iki... 10. 2. Priešieškinio dalis dėl negautų pajamų buvo reiškiama, atsižvelgiant... 11. 3. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nenuoseklus ir netgi prieštaringas.... 12. 4. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas dėl priešpriešinių... 13. Atsiliepimu į atsakovo UAB „Šiaulių lyra“ apeliacinį skundą ieškovas... 14. 1. Pasak apelianto, teismas negalėjo patenkinti ieškinio, nes iki bylos... 15. 2. Apeliantas teigia, kad reikalavimas priteisti negautas pajamas gali būti... 16. a) atsakovas neįrodė civilinės atsakomybės pagrindų, t. y. kad vien dėl... 17. b) nė vienas iš byloje esančių ekspertizės aktų neįrodo, kad iš... 18. c) jokia ekspertizė tiesiogiai neatsakė į klausimą, kiek atsakovas būtų... 19. d) byloje nėra objektyvių įrodymų, kad ieškovas darbus vėlavo atlikti 139... 20. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies... 21. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 22. Byloje nustatyta, kad šalys sudarė 2006-01-19 statybos rangos sutartį... 23. Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas... 24. Rangos sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad rangovas darbus pradeda 2006-01-19 ir... 25. Rangos sutarties 4.3 punktu šalys susitarė dėl darbų pabaigos apibrėžimo:... 26. Ieškovui nepateikus nurodytų dokumentų, kuriuos pateikti jis buvo... 27. Atsakovas, reikalaudamas priteisti iš ieškovo jo negautas pajamas,... 28. Teismas aukščiau nurodytais argumentais nustatė, kad ieškovas praleido... 29. Sprendžiant reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo būtina nustatyti,... 30. Dėl prievolės mokėti 25 574 Lt pagal Rangos sutartį (ne)pasibaigimo... 31. Bylos šalys neginčija, kad atsakovas ieškovui už darbus, atliktus pagal... 32. Vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų –... 33. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 34. Patenkinus iš dalies (prieš)ieškinį, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos... 35. Bylos duomenimis, ieškovo bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas... 36. Be to, nagrinėjant bylą Šiaulių apygardos teisme pirmąja instancija,... 37. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl atsakovo priešieškinio... 38. Patenkinus iš dalies atsakovo apeliacinį skundą, proporcingai paskirstytinos... 39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 40. Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimą.... 41. Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Metaloidas“... 42. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo AB „Šiaulių... 43. Palikti nepakeistą kitą apygardos teismo sprendimo dalį.... 44. Priteisti iš ieškovo UAB „Metaloidas“ (įmonės kodas 145376111)...