Byla 2-1130-603/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė, sekretoriaujant G. M., dalyvaujant ieškovo atstovei S. M., atsakovo atstovui D. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui AAS ,,Gjensidige Baltic“, trečiasis asmuo V. M., dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius prašė teismo priteisti iš AAB „Gjensidige Baltic“ 148 800 Lt žalai atlyginti atgręžtinio reikalavimo teise. Nurodo, kad 2009-11-05 Kaune, Raudondvario pl., ties namu Nr. 131 nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje automobilis ,,VW Polo“, v/n ( - ) vairuojamas trečiojo asmens V. M., parbloškė ir sužalojo pėsčiąją K. Š., gim. duomenys neskelbtini), kuri nuo patirtų traumų 2009-11-17 mirė. Automobilio vairuotojas V. M. baudžiamojoje byloje pripažintas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 5 d. padarymo, pažeidus KET 37 p. reikalavimus. Eismo įvykio metu trečiojo asmens vairuojamas automobilis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo draustas AAS ,,Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas draudimo bendrovėje. VSDFV Kauno skyrius 2010-01-29 sprendimu Nr. 8.18-72 minėtas įvykis pripažintas draudiminiu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsniu, VSDFV Kauno skyrius 2010-03-26 sprendimu Nr. 8.40-633 žuvusiosios sutuoktiniui E. Š. paskyrė 148 800 Lt vienkartinę draudimo išmoką, lygią 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe mėnesį. Ieškovas 2010-04-23 kreipėsi į atsakovą dėl 148 800 Lt žalos atlyginimo E. Š. išmokėjus vienkartinę draudimo išmoką apdraustajai K. Š. mirus. Atsakovas nurodė, kad reikalavimas nebus tenkinamas, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas neištirs, ar CK 6.290 str. atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 30 str. 2 d., 52 str., taip pat Lietuvos Respublikos konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą.

3Atsakovas AAS ,,Gjensidige Baltic“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad socialinio draudimo įstaigos gali reikalauti tos išmokėtos draudimo išmokos ar jos dalies, kuria atlyginama (dengiama) turtinė žala, padaryta apdraustajam (apdraustajam žuvus – jo šeimos nariams): jei padaryta turtinė žala viršija ar yra lygi išmokėtoms draudimo išmokoms, tokiu atveju socialinio draudimo įstaigos turėtų teisę reikalauti visų draudimo išmokų iš atsakingo už žalos kilimą asmens (jo draudiko), o jei padaryta turtinė žala yra mažesnė už draudimo išmokas – atitinkamos draudimo išmokos dalies. Pažymi, kad ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui, todėl, kad pastarasis privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo buvo apdraudęs atsakingo už eismo įvykį asmens civilinę atsakomybę. Draudimo įmonės veiklą, vykdant privalomojo transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, reglamentuoja specialieji teisės aktai. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis draudiko pareigas kylančias iš draudimo sutarties, yra Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. Kadangi šiuo atveju ginčas kilo dėl draudimo sutarties vykdymo, todėl norint teisingai išspręsti klausimą dėl draudimo išmokos priteisimo/nepriteisimo būtina atsižvelgti į minėtą specialųjį įstatymą. Be to, nagrinėjant šią bylą, būtina tiksliai nustatyti, kiek turtinės žalos dėl eismo įvykio patyrė (jei patyrė) socialinio draudimo išmokų gavėjas. Svarbu išsiaiškinti, ar nėra aplinkybių, atleidžiančių apdraustąjį nuo civilinės atsakomybės (tuo pačiu draudiką nuo pareigos mokėti išmoką) ir draudimo sutartimi suteiktos apsaugos apimtį, t. y. kokiais atvejais draudikas privalo mokėti draudimo išmoką, o kokiais ne. Sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos priteisimo/nepriteisimo būtina nustatyti ar nukentėjęs eismo įvykio dieną buvo žuvusios išlaikomas arba mirties dieną turėjo teisę į išlaikymą. Tik esant konstatuotai bent vienai nurodytai sąlygai, draudikui kyla pareiga mokėti draudimo išmoką. Jei asmuo mirusiojo nebuvo išlaikomas arba jo mirties dieną neturėjo teisės gauti išlaikymo, draudimo išmoka pagal TPVAPDI 15 str. 5 d. nemokėtina. Norint nustatyti, ar K. Š. prieš įvykį išlaikė sutuoktinį E. Š., būtina įvertinti sutuoktinių vidutines pajamas. Vidutinės K. Š. pajamos iki eismo įvykio buvo 1122,20 Lt atskaičius mokesčius. E. Š. per mėnesį vidutiniškai gaudavo 862 Lt pajamų. Kadangi skirtumą tarp K. Š. ir E. Š. pajamų sudaro 260,20 Lt, darytina pagrįsta išvada, jog E. Š., gavęs iš esmės vienodo dydžio pajamas. Kadangi E. Š. gaudavo savarankiškų pajamų, kurios ženkliai nesiskiria nuo sutuoktinės pajamų – teiginiai, jog jis buvo reikalingas išlaikymo yra visiškai niekuo nepagrįsti ir deklaratyvūs. Išlaikytiniais galima laikyti tik nedarbingus, labai mažai ar apskritai negaunančius pajamų asmenis. E. Š. 2012 m. sulaukė senatvės pensijos amžiaus, gauna senatvės pensiją, kuri, preziumuojama visiškai patenkina jo poreikius, kadangi pati valstybė nustatė jam skirtinos pensijos dydį. Jo sutuoktinė, jei būtų buvusi gyva, dar anksčiau būtų sulaukusi senatvės pensijos amžiaus, dėl ko ieškovo skaičiavimas, kad ji dar 22 metus būtų galėjusi skirti pusę 2009 metais gaunamos algos sutuoktiniui – prasilenkia su elementaria logika. Aplinkybę, jog E. Š. nebuvo sutuoktinės išlaikomas, be kita ko, patvirtina tai, jog pats E. Š. baudžiamojoje byloje reikalavimo dėl negautų pajamų nereiškė. Taip pat nurodo, kad ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo 2010-05-04, t. y gavęs atsakovo atsisakymo išmokėti draudimo išmokos raštą. Kadangi reikalavimas kildinamas iš draudimo teisinių santykių, senaties terminas baigėsi 2011-05-04, ieškinys teismui pateiktas 2011-08-05, t. y. praleidus ieškinio senaties terminą. Todėl prašo teismo taikyti ieškinio senatį.

4Ieškinys tenkintinas visiškai.

5Bylos medžiaga patvirtina, kad 2009-11-05 Kaune, Raudondvario pl. ties namu Nr. 131 nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje automobilis VW Polo, duomenys neskelbtini) vairuojamas trečiojo asmens V. M., parbloškė ir sužalojo pėsčiąją K. Š., a. k. ( - ) kuri nuo patirtų traumų 2009-11-17 mirė. Automobilio vairuotojas V. M. baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-01059-09 pripažintas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 5 d. padarymo, pažeidus KET 37 p. reikalavimus (b. l. 11). Žuvusiosios sutuoktiniui E. Š., pripažinus K. Š. 2010-01-29 įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą draudiminiu įvykiu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius, vadovaudamasis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnio bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 86, 88, 99 straipsniais, paskyrė ir išmokėjo vienkartinę 148 800 Lt dydžio draudimo išmoką (b. l. 6 - 9). VSDFV Kauno skyrius 2010-04-23 raštu Nr. (2.51) 10.V-5843 kreipėsi į V. M. civilinę atsakomybę apdraudusią AAS „Gjensidige Baltic“ ir pareikalavo atlyginti patirtą 148 800 Lt žalą, tačiau draudimo bendrovė nurodė, kad reikalavimas sumokėti draudimo išmoką nebus tenkinamas, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas neištirs, ar LR CK 6.290 str. atitinka LR Konstitucijos 29 str. 1 d., 30 str. 2 d., 52 str., taip pat LR Konstitucijos preambulėje įtvirtintą teisinės valstybės principą (b. l. 12 - 13).

6Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius reikalauja priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ valstybinio socialinio draudimo išmokas, išmokėtas žuvusiosios sutuoktiniui E. Š., remdamasis CK 6.280 straipsnio 1 dalies nuostata, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kitokio dydžio, šio kodekso 6.290 straipsnio 1 dalies nuostata, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį bei nurodyto straipsnio 3 dalimi, reglamentuojančia, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Kaip minėta, žuvusiosios K. Š. sutuoktiniui E. Š. šios išmokos buvo paskirtos, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsniu bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 86, 88, 99 straipsniais, numatančiais, kad vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesį. Ši išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui, mirusiojo šeimos nariais laikomi jo sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat besimokantys nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikai (įvaikiai), vyresni kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties, tėvas (įtėvis) ir motina (įmotė).

7Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-10-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2007, pasisakydamas dėl socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios draudimo išmokas, regreso teisės į žalą padariusį asmenį, pažymėjo, kad socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios draudimo išmokas, regreso teisė į žalą padariusį asmenį nėra absoliuti. Kasacinis teismas nurodė, kad atitinkamais atvejais turi būti įrodinėjamos aplinkybės, kokia yra paskirtos ir išmokėtos valstybinio socialinio draudimo išmokos dalis, kuria atlyginta atsakovo kaltais veiksmais padaryta turtinė žala.

8Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime ,,Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 straipsnio 1, 3 dalių, 6.1015 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2004 m. kovo 5 d. redakcija) 19 straipsnio 10 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“ patvirtintų asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punkto (2002 m. gruodžio 23 d. redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 49 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala.

9Nustatant, kokią dalį valstybinio socialinio draudimo įstaigos pagal NADPLSDĮ išmokėtų draudimo išmokų sudaro mirusio apdraustojo šeimos narių patirta turtinė žala, svarbu apsibrėžti pastarųjų reikalavimo teisės į turtinę žalą apimtį tuo atveju, jeigu jie teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje įgyvendintų asmeniškai (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1161/2013). Kaip teisingai nurodo ieškovas, sutuoktinių abipusės pareigos nurodytos CK 3.27 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Vykdydami šias apibusias pareigas, gyvendami santuokinį gyvenimą, sutuoktiniai ne tik prisideda prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, bet ir kartu teikia vienas kitam tiek materialinę, tiek moralinę paramą. Objektyvių galimybių nustatyti, kokia apimtimi šias savo abipuses pareigas sutuoktiniai vykdė santuokinio gyvenimo metu, tuo atveju, kai vienas iš jų miršta, iš esmės nėra. Todėl tokiais atvejais turėtų būti preziumuojama, jog likęs gyvas sutuoktinis iš sutuoktinio iki jo mirties gaudavo materialinę paramą, lygią pusei jo gaunamų pajamų (CK 3.88 str. 1 d. 5 p., 3.117 str. 1 d.). Tokiu būdu sutuoktinio mirties atveju likęs gyvas sutuoktinis netenka tos pajamų dalies, kurią jis turėjo teisę gauti kaip materialinę paramą. Esminis kriterijus nustatant nukentėjusiajam asmeniui realiai padarytos turtinės žalos dydį yra terminas, už kurį turėtų būti skaičiuojamos negautos pajamos (netektas išlaikymas). Nustatinėjant fizinio asmens mirties atveju jo šeimos narių patirtą turtinę žalą įstatyme tiesiogiai nėra išskirta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima apibrėžti terminą, iki kurio minėti asmenys iš tiesų pagrįstai galėjo tikėtis esant normaliai situacijai gauti iš mirusiojo išlaikymą. CK 6.284 str. nuostatos galėtų būti aiškinamos taip, kad nustatytų asmenų patirta turtinė žala dėl mirusio fizinio asmens mirties galėtų būti priteisiama iki nukentėjusiojo gyvos galvos, arba iki mirusiojo tikėtinos gyvenimo trukmės pabaigos.

10Nagrinėjamuoju atveju ieškovas įrodinėjo aplinkybes, kad žuvusiosios K. Š. sutuoktinio E. Š. patirta žala yra didesnė nei jo gauta socialinio draudimo išmoka. Kaip minėta, E. Š. buvo išmokėta 148 800,00 Lt. K. Š. žuvo, būdama 56 metų ir 5 mėnesių amžiaus, todėl yra pagrindas sutikti su ieškovo paskaičiavimu, kad pagal vidutinę tikėtiną Lietuvos Respublikos gyventojų trukmę, K. Š. dar galėjo gyventi 22 metus ir 5 mėnesius (pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis Kauno apskrityje gyvenančių moterų vidutinė gyvenimo trukmė 2009 m. buvo 78,80 m.). Žuvusiosios K. Š. 2008-05-14 Darbo sutartis patvirtina, jog jos darbo užmokestis buvo 1650,00 Lt per mėnesį, taip pat šias aplinkybes patvirtina ir UAB ,,Pirmasis žingsnis“ pateikta 2013-11-12 pažyma Nr. 02-1-052, kurioje yra paskaičiuotas K. Š. 2009 m. rugpjūčio mėnesio darbo užmokestis 1650,00 Lt atskaičius mokesčius – 1299,00 Lt (b. l. 100, 102). Taigi, atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad K. Š. darbo užmokestis jos mirties dieną sudarė 1650,00 Lt ir E. Š. patirta turtinė žala dėl sutuoktinės mirties per mėnesį sudaro pusę jos pajamų – 825,00 Lt. Bendra jo patirta žala, išreikšta tvirta suma sudarytų 221 925,00 Lt (825,00 Lt x 269 mėnesiai). E. Š. išmokėta 148 800,00 Lt vienkartinė draudimo išmoka, apdraustajai mirus, neviršija jam padarytos turtinės žalos dydį, todėl laikytina, jog ieškovo išmokėta vienkartinė draudimo išmoka atliko kompensacinę funkciją, todėl ji yra priteistina iš atsakovo ieškovo naudai (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1161/2013).

11Atsakovas prašo pareikštam ieškovo reikalavimui taikyti Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senatį.

12Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012 pakeitė iki tol egzistavusią teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, pagal kurią teisiniai santykiai, susiklostantys socialinio draudimo įstaigoms pareiškiant subrogacinius reikalavimus žalą padariusio asmens draudikui, buvo vertinami kaip deliktiniai, t. y. atsiradę ne draudimo sutarties, o delikto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius v. AB ,,Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-7-73/2007;2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-83/2010; kt.). Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas vienerių metų terminas pretenzijai pareikšti negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad dėl to būtų iš esmės paneigiama draudiko draudimo sutarties pagrindu atsiradusi pareiga atlyginti žalą, o, nukentėjusiam asmeniui per nurodytą terminą nepareiškus reikalavimo žalą padariusio asmens draudikui, žalą padaręs asmuo (draudėjas) prarastų draudimo sutarties teikiamą apsaugą. Priešingas aiškinimas prieštarautų TPVCAPD įstatyme įtvirtinto privalomojo civilinės atsakomybės draudimo esmei ir tikslams. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyto vienerių metų termino pretenzijai pareikšti pasibaigimas nepanaikina nukentėjusio asmens materialiosios subjektinės teisės reikalauti atlyginti žalą iš šią padariusio asmens draudiko, kai draudėjas dar yra atsakingas prieš nukentėjusįjį pagal deliktinės atsakomybės taisykles.

13Teisę pareikšti žalą padariusio asmens draudikui reikalavimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius įgijo perėmęs nukentėjusiojo teises ir pareigas (išmokėjęs socialinio draudimo išmoką), tačiau, kaip matyti iš atsakovo minėto 2010-05-04 atsakymo Nr. (03-3.2)-6.5-40-107-9004-3076 į VSDFV Kauno skyriaus pretenziją, kurį ieškovas gavo 2010-05-05, neatsisakė tenkinti VSDFV Kauno skyrius reikalavimo dėl 148 800 Lt žalos atlyginimo regreso teise, tačiau nurodė, kad VSDFV Kauno skyriaus reikalavimo pagrįstumo spręs po LR Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo. Todėl sutiktina su ieškovo teiginiais, jog šiuo nagrinėjamu atveju, 2010-05-04 raštu Nr. (03-3.2)-6.5-40-107-9004-3076 atsakovui neatsisakius atlyginti VSDFV Kauno skyriaus patirtą 148 800 Lt žalą, bet šio klausimo išsprendimą atidėjus iki LR Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo kartu bus išspręstas ir ieškovo reikalavimo pagrįstumo klausimas, priėmimo, VSDFV Kauno skyrius nesužinojo ir negalėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, todėl nepagrįstas atsakovo reikalavimas skaičiuoti 1 metų ieškinio senaties terminą nuo draudimo bendrovės 2010-05-04 atsakymo į VSDFV Kauno skyriaus pretenziją pateikimo dienos. Bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovas ieškinį teismui pateikė 2011-08-11 (b. l. 18). Todėl taikyti ieškinio senatį ir dėl senaties atmesti pareikštą ieškinį nėra jokio teisinio pagrindo.

14Remiantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad ieškinys yra visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas, priteisiant iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai 148 800,00 Lt žalos atlyginimo (CK 290 str. 3 d., CPK 178 str.).

15Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 ir 3 dalimis, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 3976,00 Lt dydžio žyminis mokestis.

16Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262, 268-270, 430 straipsniais,

Nutarė

17Ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį patenkinti visiškai.

18Priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai 148 800,00 Lt žalos atlyginimo.

19Priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ valstybės naudai 3976,00 Lt žyminio mokesčio.

20Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė, sekretoriaujant G. M.,... 2. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius prašė... 3. Atsakovas AAS ,,Gjensidige Baltic“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir... 4. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 5. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2009-11-05 Kaune, Raudondvario pl. ties namu... 6. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius... 7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-10-16 nutartyje... 8. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime ,,Dėl Lietuvos... 9. Nustatant, kokią dalį valstybinio socialinio draudimo įstaigos pagal... 10. Nagrinėjamuoju atveju ieškovas įrodinėjo aplinkybes, kad žuvusiosios K.... 11. Atsakovas prašo pareikštam ieškovo reikalavimui taikyti Civilinio kodekso... 12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 13. Teisę pareikšti žalą padariusio asmens draudikui reikalavimą Valstybinio... 14. Remiantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad ieškinys yra visiškai... 15. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 ir 3 dalimis, iš... 16. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262,... 17. Ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus... 18. Priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškovo Valstybinio... 19. Priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ valstybės naudai 3976,00 Lt... 20. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui,...