Byla 2A-416-425/2010

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Laimanto Misiūno, kolegijos teisėjų: Romualdo Januškos, Zinos Mickevičiūtės, teismo posėdžio sekretorė Rimutė Markelevičienė. dalyvaujant: Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro atstovui prokurorui R. S.,

2ieškovei V. K., jos atstovui adv. A. K.,

3atsakovui D. Ž., jo atstovei adv. I. M.,

4viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą bei ieškovų V. K. ir A. K. apeliacinius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-104-82/2010, pagal ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir ieškovų V. K., A. K. ieškinį atsakovams V. Ž., D. Ž., tretiesiems asmenims Utenos apskrities viršininko administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl kelio servituto nustatymo.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6Ieškovas Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas viešajį interesą, 2009-04-10 kreipėsi į teismą, ieškiniu (T. 1, b.l. 3-6) bei patikslintu ieškiniu (T. 1, b.l. 118-121), prašydamas atsakovams D. Ž., V. Ž. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), esančiame ( - ), nustatyti kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas) – jie turi leisti kitiems asmenims naudotis 6 m. pločio keliu, plotas 0,08 ha, pažymėtą indeksu S1 2008-07-16 UAB „Panevėžio hidroprojektas“ parengtame plane. Ieškovas nurodė, kad 1996-08-20 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi V. K. įsigijo 0,8700 ha žemės sklypą, ( - ). 1996-11-12 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi D. Ž. įsigijo 0,7422 ha žemės sklypą, ( - ). Parduodant pastarąjį žemės sklypą D. Ž., nebuvo išspręstas klausimas dėl kelio servituto į V. K. žemės sklypą nustatymo. V. K. žemės sklypas iš trijų pusių ribojasi su Šventosios upe, o iš vienos pusės – su D. Ž. žemės sklypu, todėl nenustačius kelio servituto, V. K. objektyviai negali naudotis savo žemės sklypu. Remdamiesi CK 4.126 str., ieškovai prašo nustatyti kelio servitutą.

7Utenos rajono apylinkės teismas 2010-03-04 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė solidariai iš ieškovų V. K. ir A. K. 128 Lt dydžio žyminį mokestį ir 43,22 Lt dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad per atsakovams priklausantį žemės sklypą jau yra nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas). Iki 2007 m. ieškovai į savo žemės sklypą važiuodavo per L., M. bei Ž. žemę nustatytu servitutiniu keliu, kuris buvo senas prieškario laikų kelias. Atsakovas D. Ž. neprieštarauja, kad ieškovai šiuo keliu naudotųsi ir toliau, tačiau M. kelio gabalą užtvėrė, todėl ieškovai šiuo keliu nebegali patekti iki savo žemės sklypo ir netgi iki D. Ž. servitutinio kelio. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 1996-11-12 Ž. sklype nustatytas kelio servitutas ieškovams pravažiuoti į savo žemę, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo atsakovo sklype nustatyti dar vieną servitutinį kelią per atsakovo namų valdą iškertant joje augančius vertingus medžius ir augalus. Teismas kartu pažymėjo, kad ieškinyje nėra reikalavimo nustatyti servitutinį kelią per atsakovo namų valdą, o kitame sklype servitutinis kelias, kurį ieškovai prašo nustatyti, jau yra nustatytas.

8Apeliaciniu skundu (T. 2, b.l. 2-5) Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausias prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašė Utenos rajono apylinkės teismo 2010-03-04 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Ieškovas nurodė, kad pirmos instancijos teismas padarė neteisingas ir tikrovės neatitinkančias išvadas, kad servitutinis kelias į V. K. žemės sklypą atsakovo D. Ž. žemės sklype yra nustatytas. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad D. Ž. priklausančiame žemės sklype (( - )), yra kelio servitutas - teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), leisti naudotis Šventosios upės pakrantės zona. Šiuo atveju nustatytas ne kelio servitutas į ieškovės V. K. žemės sklypą, o įpareigojimas visiems asmenims leisti prieiti prie Šventosios upės. Be to, šioje vietoje nėra galimybės įrengi kelią dėl atsakovo D. Ž. iškastos kūdros, dėl kurios atstumas tarp upės ir kūdros yra per mažas. Taip pat visiškai nepagrįstos ir tikrovės neatitinkančios yra pirmos instancijos teismo išvados, kad į V. K. žemės sklypą yra nustatytas servitutinis kelias per S. L. ir J. M. priklausančius žemės sklypus. S. L. priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. ( - )) ir J. M. priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. ( - )7) yra nustatyti kelio servitutai - teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), leisti prieiti prie vandens telkinio apsaugos juosta. Ieškovas nesutinka su teismo išvada, kad nustačius kelio servitutą pagal 2008-07-16 UAB „Panevėžio hidroprojektas“ parengtą planą, pažymėtą indeksu S1, reikėtų iškirsti 1000 vertingų medžių, ir tai paneigia foto nuotraukos. Ieškovas nurodė, kad V. K. žemės sklypas, ( - ), iš trijų pusių ribojasi su Šventosios upe, o iš vienos - su D. Ž. žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), todėl nenustačius kelio servituto, V. K. objektyviai negali naudotis savo žemės sklypu. Servituto institutas leidžia užtikrinti protingą kelių skirtingų daiktų savininkų interesų pusiausvyrą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-30 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-618/2005).

9Apeliaciniu skundu (T. 2, b.l. 29-31) ieškovai V. K. ir A. K., V. K. ir jos atstovas apeliacinės instancijos teisme prašė Utenos rajono apylinkės teismo 2010-03-04 sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui arba priimti naują sprendimą. Ieškovai – apeliantai nurodė, kad Panevėžio apygardos prokuratūra prašė nustatyti servitutą, kad ieškovai galėtų privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Neturėdami privažiavimo prie žemės sklypo, jie negali tinkamai naudotis žemės sklypu: šienauti, arti, įdirbti, išsivežti produkcijos. Ieškovams priklausančio sklypo paskirtis yra žemės ūkio, todėl jį įdirbti būtina. Norint patekti į ieškovams priklausantį žemės sklypą būtina pasinaudoti atsakovų žemės sklypu, kuris yra vienintelis patekimas į ieškovų žemės sklypą sausuma. Kirsti Šventosios upės, nepastačius tilto, nenulėkštinus krantų, neįmanoma. Tilto pastatymui būtų reikalingos didžiulės investicijos. Pagal suformuotą teismų praktiką, servituto nustatymas įstatymo siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, bet su sąlyga, jog, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2005, Teismų praktika, 24, p. 62). Šiuo atveju, nenustačius servituto, ieškovai negalės įgyvendinti savo, kaip žemės sklypo savininko teisių.

10Utenos rajono apylinkės teismas visiškai neteisingai vertino ir aiškino atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatytą kelio servitutą - teisę naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), kuriuo leista naudotis Šventosios upės pakrantės zona. Toks servitutas suteikia teisę naudotis pėsčiųjų taku, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais (CK 4.118 str.). Teismas nepagrįstai laikė, kad šiuo servitutu suteikta teisė pravažiuoti su transporto priemonėmis. Darytina išvada, kad atsakovų žemės sklype nėra nustatytas kelio servitutas, kuriuo būtų suteikta teisė važiuoti transporto priemonėms (CK 4.119 str.). Nenustačius kelio servituto, suteikiančio teisę važiuoti transporto priemonėms, ieškovams yra neįmanoma patekti į savo žemės sklypą ir jį naudoti pagal paskirtį. Matininkai įvertino visas galimas išeitis ir nustatė, kad vienintelis realus patekimo būdas yra patekimas žemės sklypo dalimi, kuriai prašomas nustatyti kelio servitutas. Be to, prašomu nustatyti servitutiniu keliu galima transporto priemonėms patekti į ieškovams priklausantį žemės sklypą neįrengiant kelio kaip statinio (įrenginio).

11Atsiliepimu į apeliacinį skundą (T.2, b.l. 39-43) atsakovai D. Ž. ir V. Ž., D. Ž. ir jo atstovė apeliacinės instancijos teisme prašė apeliacinius skundus atmesti ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodė, kad nėra pagrindo grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui (CPK 327 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 327 str. 2 d. 2 p., yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad siekiant įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, sutrumpinti bylinėjimosi trukmę ir užtikrinti operatyvesnį teismo procesą, apeliacinės instancijos teismas pats privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas fakto ir teisės klaidas, o byla gali būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme numatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008, 2008-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2008, 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008, 2009-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2009, 2009-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2009).

12Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iki 2000 m. buvo galimybė patekti į ginčo žemės sklypą senuoju keliu, einančiu per M., B. L. ir vienu iš atsakovų žemės sklypų. Šiuo keliu visada buvo naudotasi. Buvo nustatyta, kad apeliantai galimybės naudotis senuoju keliu neteko ne dėl atsakovų D. Ž. ir V. Ž. veiksmų, o dėl to, kad M. perkasė per kelią griovį. Ieškovas Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausias prokuroras negalėjo paaiškinti, kodėl nebuvo pareikštas reikalavimas nustatyti kelio servitutą pagal senąjį kelią. Todėl nėra pagrindo teigti, kad nustatyti kelio servitutą buvo atsisakyta nepagrįstai. Kartu su ieškiniu buvo pateiktas planas, kuriame yra nubraižytas servitutas per du atsakovams priklausančius žemės sklypus, tačiau ieškinio reikalavimas buvo suformuluotas taip, kad servitutą prašoma nustatyti tik vienam žemės sklypui. Apeliantų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kad žemės sklypui, ( - ), yra įregistruotas kelio servitutas - teisė naudotis pėsčiųjų taku, prieštarauja byloje jau pateiktiems duomenims iš Nekilnojamojo turto registro.

131992-05-12 Vyriausybės nutarimu Nr. 325 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.2 punkte yra numatyta, kad vandens telkinių apsaugos juostose ir zonose draudžiama tiesti kelius. Atsakovų žemės sklypui, ( - ), taikomas vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų režimas (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 9.3 p.), taigi joje negali būti nustatytas kelio servitutas. Be to, žemės sklypui, unikalus Nr. 8274-0002-0072, taikomas ryšių linijų apsaugos zonos režimas, vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos režimas, taip pat elektros linijų apsaugos zonos režimas. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 1.1 p. ir 1.2 p. numatyta, kad ryšių linijų apsaugos zonoje be raštiško įmonių, aptarnaujančių šias ryšių linijas, leidimo ir darbų metu nesant tos įmonės atstovo draudžiama kasti žemę giliau kaip 0,3 metro; vykdyti statybos, geologinių tyrinėjimų, sprogdinimo darbus. Pagal šių sąlygų 198.5 p. vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonose draudžiama įrengti pervažas per vamzdynų trasas, automobilių, traktorių bei kitos technikos aikšteles. Sąlygų 20.1 p. numatyta, kad elektros linijos apsaugos zonoje be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo draudžiama statyti, kapitališkai remontuoti, rekonstruoti arba griauti pastatus, statinius ir inžinerinius tinklus, o pagal 20.2 p. elektros linijos apsaugos zonoje be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo draudžiama vykdyti kalnakasybos, krovimo, žemės kasybos bei lyginimo, sprogdinimo, melioravimo ir laistymo darbus. Atsakovai pažymėjo, kad pagal apeliantų prašomą nustatyti servitutą kelias būtų įrengtas per lietaus ir kanalizacijos įrenginius: 2 nusodintuvus ir oraputę. Be to, teritorija, per kurią siūloma nustatyti servitutą, yra apželdinta pagal parengtą projektą, patenkinus ieškinį, tektų viską projektuoti iš naujo. Neatsižvelgta ir į tą aplinkybę, kad servitutinis kelias numatomas per kiemo statinius. Atsakovų nuomone, tokiu atveju turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl prievolės mokėti kompensaciją pagal CK 4.129 str.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą (T.2, b.l. 50-51) ieškovas Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas viešajį interesą, nurodė, kad sutinka su ieškovų V. K. ir A. K. apeliacinius skundu.

15Atsiliepimu į apeliacinius skundus (T.2, b.l. 45-47) tretysis asmuo Utenos apskrities viršininko administracija su prašė apeliacinius skundus tenkinti. Tretysis asmuo nurodė, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir pritaikė teisės normas. Teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad servitutas į V. K. žemės sklypą atsakovo D. Ž. žemės sklype yra nustatytas, todėl kelio servitutą nustatyti nereikia. Atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio kadastro Nr. ( - ), yra kelio servitutas - teise naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), leisti naudotis Šventosios upės pakrantės zona. Minėto servituto turinys yra apibrėžiamas CK 4.118 str., todėl teismui konstatavus, jog nustatytu servitutu yra nustatyta teisė pravažiuoti transporto priemonėmis, t.y. jis neteisėtai išplėtė CK 4.118 str. nurodyto servituto turinį. Žemės įstatymo 21 str. 10 d. nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo leisti kitiems asmenims prieiti prie paviršinio vandens telkinių nustatytomis pakrantės apsaugos juostomis. Vadovaujantis šia įstatymo nuostata yra nustatomas kelio servitutas, teisė naudotis pėsčiųjų taku, apsaugant kitų asmenų nei žemės savininkai teisę prieiti prie paviršinio vandens. Todėl aukščiau aptariamo servituto buvimas D. Ž. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nėra pagrindas atmesti ieškovų ieškinį dėl servituto nustatymo, nes minėtu servitutu nesuteikiama teisė privažiuoti prie V. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo.

16Apeliaciniai skundai tenkintini, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2p.).

17Pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį atmetė tuo motyvu, kad nuo 1996-11-12 Ž. sklype nustatytas kelio servitutas ieškovams pravažiuoti į savo žemę, todėl teismas konstatavo, kad nėra pagrindo atsakovo sklype nustatyti dar vieną servitutinį kelią per atsakovo namų valdą, iškertant joje augančius vertingus medžius ir augalus. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada pilnai sutikti negalima. Iš tikro, 2009-03-09 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad D. Ž. priklausančiame 0,7422 ha žemės sklype, ( - ), nuo 1996-11-12 nustatytas „kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas) bei nustatytos specialios naudojimo sąlygos: vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos (T.1, b.l.28-29), tačiau 2002-04-23 Pažymėjime apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį nurodyta, kad D. Ž. priklausančiame 0,74 ha žemės sklype, ( - ), nustatytas servitutas – „teisė prieiti ir privažiuoti prie vandens telkinių. Leisti naudotis Šventosios upės pakrantės zona“ (T.2, b.l.87), tai yra Pažymėjime nenurodyta, kad yra nustatyta teisė važiuoti transporto priemonėmis. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. P-82/96-1085 nustatyta, kad 1996-11-12 parduodant D. Ž. 0,74 ha žemės sklypą, ( - ), šiam sklypui (Nr.47-1) nustatyta speciali žemės naudojimo sąlyga – „leisti naudotis Šventosios upės pakrantės zona“ (T.1 b.l. 88). 2010-02-22 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad D. Ž. priklausančiame 0,7422 ha žemės sklype, ( - ), nuo 1996-11-12 nustatytas „kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) bei nustatyta pareiga „leisti naudotis Šventosios upės pakrantės zona“ (T.2, b.l. 6-7). Servitutas užtikrinti priėmimą prie Šventosios upės nustatytas visiems greta Šventosios upės esantiems žemės sklypams ir tai patvirtina šalia esančiam J. M. 0,8012 ha žemės sklypui (( - )), esančiam ( - ) nustatytas „kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantysis daiktas), kurio paskirtis užtikrinti gyventojų teisę prieiti prie vandens telkinio 5 m pločio apsaugos juosta (T.2, b.l.9-11), todėl nepagrįsta pirmosios instancijos išvada, apie ieškovams nustatytą servitutinį kelią per J. M. priklausantį žemės sklypą. Ieškovei V. K. priklausančiame 0,8700 ha žemės sklype (Unikalus Nr. ( - )), esančiam šalia atsakovo D. Ž. sklypo, ( - ), nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas) ir leisti naudotis Šventosios upės pakrante poilsiavimui (T.1, b.l.8-9). Atsakovas D. Ž. atsiliepime į ieškinį (T.2, b.l.41), teismo posėdyje kartu su savo atstove teigia, kad kartu su apeliaciniais skundais apeliantų pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (T.2, b.l. 6-7) prieštarauja byloje jau pateiktiems duomenims iš Nekilnojamojo turto registro. Atsakovas, jo atstovė teigia, kad „kažkieno iniciatyva buvo pakeisti šie duomenys“ (T.2, b.l. 39-43).

18CK 4.262str. numato, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje apeliacine tvarka byloje yra neaiškus viešame registre įregistruoto atsakovui D. Ž. priklausančiam 0,74 ha žemės sklypui, ( - ), nustatytas servitutas: ar tai yra kelio servitutas su teise važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas) ar tai tik kelio servitutas su teise naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) priėjimui prie Šventosios upės. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pateiktas 2010-02-22 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo žinomos ir nagrinėjamos atsakovui D. Ž. priklausančiam žemės sklypui nustatyto servituto skirtingi turiniai. Išsiaiškinimui šių aplinkybių reikalinga registro įstaigos išvada, koks iš tikro servitutas, kokiu pagrindu, kurioje sklypo dalyje buvo nustatytas atsakovo D. Ž. priklausančiame 0,7422 ha žemės sklype, ( - ), ir kodėl pateiktuose duomenų banko išrašuose yra skirtingas servituto turinys. Esant akivaizdiems prieštaravimams ir neaiškumams dėl D. Ž. priklausančiam žemės sklypui nustatyto servituto turinio: kelio servitutas –CK 4.117str. prasme ar kelio servitutas, suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku – CK 4. 118str. prasme. Aptartų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, t.y. koks servitutas nustatytas atsakovui priklausančiam ginčo žemės sklypui, o pagal pateiktus įrodymus šios bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, kadangi reikia papildomai rinkti, tirti ir vertinti naujus įrodymus iš viešo registro įstaigos, atidedant bylos nagrinėjimą (CPK 327 str. 1 d. 2p.). Aptartais motyvais pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir bylą perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies ketvirtu punktu,

Nutarė

20Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovei V. K., jos atstovui adv. A. K.,... 3. atsakovui D. Ž., jo atstovei adv. I. M.,... 4. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. Ieškovas Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas... 7. Utenos rajono apylinkės teismas 2010-03-04 sprendimu ieškinį atmetė,... 8. Apeliaciniu skundu (T. 2, b.l. 2-5) Panevėžio apygardos prokuratūros... 9. Apeliaciniu skundu (T. 2, b.l. 29-31) ieškovai V. K. ir A. K., V. K. ir jos... 10. Utenos rajono apylinkės teismas visiškai neteisingai vertino ir aiškino... 11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (T.2, b.l. 39-43) atsakovai D. Ž. ir V.... 12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iki 2000 m. buvo galimybė patekti... 13. 1992-05-12 Vyriausybės nutarimu Nr. 325 patvirtintų Specialiųjų žemės ir... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (T.2, b.l. 50-51) ieškovas Panevėžio... 15. Atsiliepimu į apeliacinius skundus (T.2, b.l. 45-47) tretysis asmuo Utenos... 16. Apeliaciniai skundai tenkintini, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 17. Pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį atmetė tuo motyvu, kad nuo... 18. CK 4.262str. numato, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi... 19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 20. Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimą panaikinti ir...