Byla 3K-3-131-687/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algio Norkūno,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. B. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Togema“ ieškinį atsakovui R. B. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl žalos, padarytos bankrutavusios įmonės vadovo veiksmais, atlyginimo.

6Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 285 934,25 Lt (82 879,49 Eur) žalos atlyginimo, iš jų 188 218 Lt (54 555,94 Eur) už neperduotą trumpalaikį turtą, 50 996,25 Lt (14 781,52 Eur) už neperduotą ilgalaikį turtą ir 46 720 Lt (13 542,02 Eur), išmokėtų iš įmonės kasos, bei procesines palūkanas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas iki bankroto bylos iškėlimo buvo UAB „Togema“ direktorius ir akcininkas, turėjęs 49 proc. šios bendrovės akcijų. Atsakovas neperdavė įmonei trumpalaikio turto – atsargų, kuris buvo apskaitytas įmonės balanse, sudarytame 2011 m. birželio 30 d. ir kurio vertė 188 218 Lt (54 555,94 Eur). Iš 2011 m. rugsėjo 12 d. sudaryto įmonės balanso matyti, kad įmonės trumpalaikio turto – atsargų – vertė jau tik 59 Lt (17,10 Eur), administratoriui nebuvo perduota nei darbų atlikimo aktų, nei kitų buhalterinių dokumentų, kurių pagrindu šios atsargos būtų buvusios nurašytos ar kaip kitaip panaudotos. Be to, 2011 m. birželio 30 d. balanso duomenimis, BUAB „Togema“ turėjo 57 565 Lt (16 685,50 Eur) ilgalaikio turto, o administratorius perėmė tik 2011 m. rugsėjo 12 d. balanse apskaitytą įmonės ilgalaikį materialųjį turtą, kurio likutinė vertė buvo 8615 Lt (2497,10 Eur). Atlikęs tyrimą, administratorius nustatė, kad bankroto bylos iškėlimo UAB „Togema“ dieną vienasmeniu atsakovo ilgalaikio turto nurašymo aktu buvo nurašytas įmonei priklausantis krovininis automobilis VOLVO FL4, valst. Nr. BZR509, kurio vidutinė rinkos vertė yra 6000 Lt (1739,13 Eur), tačiau, VĮ „Regitra“ duomenimis, šis automobilis iki šiol yra registruotas UAB „Togema“ vardu ir nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis būtų kokiu nors būdu sunaikintas. Be to, į ilgalaikio turto sąrašą įtrauktas mini hidraulinis ekskavatorius CAT 303 C BXT10288, priklausantis lizingo bendrovei UAB „Swedbank lizingas“, kurio likutinė vertė buvo 24 917,25 Lt (7222,39 Eur), buvo parduotas Gintarui Jankauskui, šis sumokėjo lizingo bendrovei. Iš dokumentų matyti, kad atsakovas pagal 2011 m. birželio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą TOG Nr. 0000397 pardavė UAB „Nuotekų priežiūra“ (kurios akcininkas ir direktorius buvo pats atsakovas) biuro baldus bei kompiuterį už 2722,50 Lt (789,13 Eur), o pagal 2011 m. birželio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą TOG Nr. 0000398 tai pačiai bendrovei pardavė krautuvą BOBCAT už 18 150 Lt (5260,87 Eur), taigi iš viso pardavė turto už 20 872,50 Lt (6050 Eur). Administratorius nustatė, kad prieš pat bankroto bylos ieškovui iškėlimą, t. y. 2011 m. rugpjūčio 29 d., atsakovas iš įmonės kasos išsimokėjo 46 720 Lt (13 542,03 Eur) kaip įmonei suteiktų paskolų grąžinimą. Ieškovas pažymėjo, kad jau 2011 metų birželio mėnesį UAB „Togema“ buvo nemoki, todėl atsakovas, žinodamas įmonės finansinę būklę ir veiklos perspektyvas, suprato, kad, neturėdamas teisės disponuoti turtu (visas įmonės turtas bei lėšos buvo areštuoti) ir tai padarydamas tyčiniais ir neteisėtais veiksmais – nurašydamas ir perleisdamas turtą, išsimokėdamas pinigus pagal 2011 m. rugpjūčio 29 d. kasos išlaidų orderį, jis pažeis BUAB „Togema“ ir kitų kreditorių interesus. Tai rodo, kad įmonės turtas buvo iššvaistytas, o nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų tiesioginis padarinys yra bendrovės patirti nuostoliai, kuriuos turi atlyginti atsakovas.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

8Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 285 784,25 Lt (82 836,01 Eur) žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Taip pat priteisė iš atsakovo valstybei 6716 Lt (1946,66 Eur) žyminio mokesčio ir 49,03 Lt (14,21 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

9Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal 2011 m. birželio 30 d. UAB „Togema“ balansą nutarties iškelti ieškovui bankroto bylą įsiteisėjimo momentu turėjo būti 188 218 Lt (54 555,94 Eur) atsargų (medžiagų). Bankroto administratoriui liko neperduota trumpalaikio turto, kurio vertė– ne didesnė kaip 188 159 Lt (54 538,84 Eur) (188 218 Lt – 59 Lt). Teismas pažymėjo, kad už tokios pareigos neįvykdymą yra atsakingas atsakovas, kaip įmonės administracijos vadovas, nes jis 2011 m. rugpjūčio 31 d. nurašė trumpalaikį turtą, kai įmonei buvo iškelta bankroto byla ir 2011 m. birželio 9 d. nutartimi buvo areštuotas visas bendrovės turtas. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų (sandėlio apskaitos kortelių, medžiagų nurašymo aktų, sąmatų, atliktų darbų aktų ir pan.), jog medžiagos (atsargos), kurių vertė 102 996,06 Lt (29 853,93 Eur), buvo nurašytos 2011 m. rugpjūčio 31 d. aktu, buvo sunaudotos nuo 2011 m. birželio 30 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. vykdant sutartinius įsipareigojimus su rangovais UAB „Dzūkijos statyba“, UAB „Grundolita“, UAB „Pireka“.

10Teismas nustatė, kad pagal 2011 m. rugpjūčio 31 d. ilgalaikio turto nurašymo aktą Nr. 20 atsakovas pats, vienasmeniškai nurašė ilgalaikį areštuotą UAB „Togema“ turtą – krovininį automobilį VOLVO FL4 BZR509, kurio vidutinė rinkos vertė pagal turto vertintojo pažymą yra 6000 Lt (1739,13 Eur), jo neišregistravo VĮ „Regitra“, bankroto administratoriui jo neperdavė. Taip pat pardavė UAB „Nuotekų priežiūra“ areštuotą ieškovo turtą – krautuvą BOBCAT už 18 150 Lt (5260,87 Eur), biuro baldus už 2420 Lt (701,45 Eur) ir kompiuterį už 302,50 Lt (87,68 Eur), viso turto už 20 872,50 Lt (6050 Eur), kuris nebuvo įtrauktas į 2011 m. birželio 30 d. balansą. Atsakovas nuo 2008 m. liepos 10 d. iki 2011 m. rugsėjo 23 d. buvo UAB „Nuotekų priežiūra“ vadovas ir akcininkas. Gauti pinigai už parduotą turtą įmonės sąskaitoje nebuvo įtraukti į apskaitą, nebuvo sumokėtas pridėtinės vertės mokestis, jokių tarpusavio sutarčių ar susitarimų dėl įskaitymo į bylą nėra pateikta, todėl atsakovo argumentai dėl tarpusavio užskaitymų atmesti kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Taip pat į 2011 m. birželio 30 d. bendrovės balansą prie ilgalaikio turto buvo įtrauktas mini hidraulinis ekskavatorius CAT 303 C BXT10288, priklausantis lizingo bendrovei UAB „Swedbank lizingas“, kurio likutinė vertė buvo 24 917,25 Lt (7222,39 Eur), jis perleistas trečiajam asmeniui, kuris už jį sumokėjo UAB „Swedbank lizingas“. Taip atsakovas neperdavė administratoriui kito turto ar dokumentų, patvirtinančių įmonės ilgalaikio turto sumažėjimą 24 032,75 Lt (6966,01 Eur) nuo 2010 m. birželio 30 d. iki 2010 m. rugsėjo 12 d. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo 50 905,25 Lt (14 755,14 Eur) žalos atlyginimo (24032,75 + 20872,50 + 6000).

11Teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl 46 720 Lt (13 542,02 Eur) išmokėjimo iš ieškovo kasos kaip paskolos atsakovui grąžinimą, nes ši suma išmokėta atsakovui tuo laikotarpiu, kai pastarajam jau buvo žinoma apie pradėtas bankroto procedūras ir kai Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartimi visiems galimiems atsakovo UAB „Togema“ kreditorių reikalavimams užtikrinti buvo areštuotas UAB „Togema“ nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, turtinės teisės, lėšos įmonės kasoje ir sąskaitose bankuose bei pas trečiuosius asmenis sustabdant UAB „Togema“ turto realizavimą ir (ar) išieškojimą pagal išduotus vykdomuosius dokumentus ar valstybinių institucijų reikalavimus išieškoti sumas ne ginčo tvarka iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo, nustatant visam areštuotam turtui disponavimo teisės apribojimą (civilinė byla Nr. B2-489-254/2013).

12Teismas konstatavo, kad byloje yra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovo neteisėti veiksmai, žala, bendrovės patirtų nuostolių priežastinis ryšys su atsakovo veiksmais – bei atsakovo kaltė (kaltės prezumpcija nepaneigta), todėl ieškinį tenkino ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 285 784,25 Lt (82 836,01 Eur) žalos atlyginimo (188 159 Lt (54 538,84 Eur) už prarastą ir neperduotą administratoriui trumpalaikį turtą, 50 905,25 Lt (14 755,14 Eur) už perleistą ilgalaikį turtą, 46 720 Lt (13 542,02 Eur) už išsimokėtus iš įmonės kasos pinigus).

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą, sumažindama priteistą iš atsakovo R. B. ieškovui žalos atlyginimo sumą iki 279 875,25 Lt (81 123,23 Eur) ir valstybei žyminio mokesčio sumą iki 6598 Lt (1912,46 Eur), o išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumą iki 47 Lt (13,62 Eur).

14Atmesdama atsakovo prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojos, buvusios ieškovo buhalterės, apklausos, teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovo dėstomos aplinkybės, jog byloje yra sprendžiama daug fakto klausimų, yra pateikti didelės apimties finansiniai dokumentai, ieškinys pagrįstas formaliais argumentais, be to, atsakovui turi būti suteikta galimybė žodžiu paaiškinti jo procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes, per se neteikia besąlyginio pagrindo nagrinėti bylą žodžiu. Teisėjų kolegija sprendė, kad bylos apimtis nėra didelė, o joje pateikti rašytiniai įrodymai (finansiniai dokumentai) nei savo apimtimi, nei turiniu nėra išskirtinai sudėtingi ar didelės apimties, o žodinio proceso metu šalys ir jų atstovai neteikia teismui paaiškinimų, tik pasako kalbas, kurių turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turinį (CPK 324 str. 2 d.), juolab kad naujų įrodymų nepateikta.

15Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovas neginčija, jog jam buvo žinoma, kad 2011 m. birželio mėnesį teismui pateiktas pareiškimas dėl UAB „Togema“ bankroto bylos iškėlimo, o 2011 m. birželio 9 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Be to, ieškovo administratorius nurodo, o apeliantas jokiais įrodymais nepaneigė, kad įmonė nuo 2011 m. birželio mėnesio faktiškai jokios veiklos faktiškai nebevykdė. Atsakovas laikotarpiu nuo 2011 m. birželio iki rugsėjo mėnesio ne tik vienasmeniškai nurašė įmonės trumpalaikį ir ilgalaikį turtą, perleido dalį įmonės turto kitai savo vadovaujamai įmonei, bet ir išsimokėjo didelę pinigų sumą. Teisėjų kolegija, vertindama apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, sprendė, kad atsakovas neginčija šių teismo nustatytų aplinkybių, jog toks jo, kaip įmonės administracijos vadovo, elgesys neatitiko rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio standarto, tačiau skunde nurodomais argumentais ginčijamas žalos įmonei ir jos kreditoriams faktas bei dydis.

16Spręsdama dėl 46 720 Lt (13 542,02 Eur) išsimokėjimo, teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovo paskolos suteikimo ieškovui faktas nagrinėjamam klausimui neturi lemiamos reikšmės, nes atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė ne išsimokant pinigus per se, o tuo, kad ši suma išmokėta jau esant įmonei faktiškai nemokiai, likus porai dienų iki bankroto bylos iškėlimo, galiojant teismo nustatytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, inter alia, nustatančiomis apribojimus patenkinti savo pretenzijas pagal prievoles. Todėl apeliantas negalėjo išmokėti nei sau, nei kitiems asmenims jokių pinigų, net faktinis pagrindas tą daryti ir buvo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad priteista žala nepaneigia atsakovo teisės, esant faktiniam pagrindui, reikšti ieškovui kreditoriaus reikalavimą dėl šios sumos bankroto byloje.

17Spręsdama dėl trumpalaikio turto, teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovas, tvirtindamas, jog 2011 m. birželio 30 d. ir 2011 m. rugsėjo 12 d. balansai yra neteisingi parengti, iš esmės ginčija savo paties, kaip įmonės vadovo, pasirašytus ir teismui bei bankroto administratoriui pateiktus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus. Atsakovo įrodinėjamos aplinkybės, kad trumpalaikis turtas, nurašytas 2011 m. rugpjūčio 31 d. aktu, buvo naudojamas vykdant sutartinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims, teisme niekaip nebuvo įrodytos. Atsakovas ne tik negalėjo pagrįsti įmonės trumpalaikio turto nurašymo įrodymais (šiuo atveju sutartimis su užsakovais ir pan.), tačiau šis turtas, pažeidžiant tiek įmonės, tiek jos kreditorių interesus, buvo nurašytas prieš pat bankroto bylos iškėlimą, esant bankroto byloje pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, draudžiančiomis disponuoti tiek ilgalaikiu, tiek trumpalaikiu turtu. Teisėjų kolegija nurodė, kad aplinkybė, jog UAB „Togema“ 2011 m. birželio 30 d. ir 2011 m. rugsėjo 12 d. balansai neįregistruoti valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registre, nedaro šių finansinės atskaitomybės dokumentų per se niekinių, nes bendrovės vadovas atsako ne tik už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, bet ir už tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą (Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 1–3 punktai). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo veiksmai tiek laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo metu, esant teisme pareiškimui dėl jo vadovaujamai įmonei bankroto bylos iškėlimo, tiek sudarant naują balansą prieš perduodant bankroto administratoriui įmonei turtą, rodo jo aktyvius veiksmus, lėmusius bankroto administratoriui perduotino turto sumažėjimą.

18Spręsdama dėl ilgalaikio turto teisėjų kolegija nurodė, kad iš byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad biuro baldai, kompiuteris ir krautuvas BOBCAT buvo parduoti 2011 m. birželio 22 d., todėl akivaizdu, kad dėl to vėliau (2011 m. birželio 30 d.) sudarytame balanse šis turtas jau negalėjo figūruoti. Atsižvelgiant į tai, atsakovas nepagrįstai nurodo, kad į bankroto administratoriui neperduoto turto sumą, priteistą iš atsakovo, yra įskaičiuota perleista ilgalaikio turto vertė. Vertindama atsakovo argumentus dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo, teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovo pateikti skaičiai nepagrįsti jokiais objektyviais kriterijais ar kitokiais duomenimis ar įrodymais, kurie leistų spręsti, jog atsakovo nurodomas konkretus ilgalaikis turtas beveik per 3 mėnesius tiek nuvertėjo, kiek įprastomis sąlygomis tokio pobūdžio turtas ir nuvertėja.

19Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad bylos aplinkybės nepaneigia ieškovo teisės reikalauti iš atsakovo, kaip įmonės vadovo, žalos atlyginimo neteisėtai perleidus ieškovo turtą įmonei, kurios vadovas ir akcininkas yra tas pats asmuo (atsakovas). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad įmonei UAB „Nuotekų priežiūra“, kuriai ginčo turtas buvo neteisėtai parduotas, vos po kelių mėnesių (2012 m. sausio 16 d.) buvo inicijuota bankroto byla (civilinė byla Nr. B2-393-555/2014), todėl ir atsakovo skunde nurodomas alternatyvus teisinės gynybos būdas ieškovo siekiamo rezultato (atgauti prarastą įmonės turtą) realiai neįgyvendintų. Taigi, yra pagrindas manyti, kad apeliantas turtą perleido ne tik formaliai neteisėtai, bet ir, pats būdamas pardavėjo ir pirkėjo vadovu, neturėdamas tikrų ketinimų gauti (sumokėti) jo kainą, kas reiškia, kad žinodamas, jog pirkėjas nemokus, sudarė akivaizdžiai žalingą ieškovui sandorį, dėl kurio prarado turtą ir negavo už jį pinigų. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovo argumentai dėl parduoto turto vertės neturi jokios įtakos priteistinai žalai už neteisėtai perleistą turtą, nes turto vertė nėra šios bylos ginčo dalykas, priteista suma yra negauta turto pardavimo kaina.

20Teisėjų kolegija, koreguodama pirmosios instancijos priteistą žalos dydį už neperduotą ilgalaikį turtą, nurodė, kad pirmosios instancijos teismui apskaičiavus ir į priteistinos žalos dydį įtraukus ilgalaikio turto skirtumą tarp 2011 m. birželio 30 d. balanso ir 2011 m. rugsėjo 12 d. balanso duomenų, pakartotinai priteisti krovininio automobilio vertę – 6000 Lt (1739,13 Eur), nėra pagrindo. Be to, teisėjų kolegija nustatė pirmosios instancijos teismo padarytą aritmetinę klaidą ir sprendė, kad bendra iš atsakovo priteistina suma už neišsaugotą ir bankroto administratoriui neperduotą ilgalaikį turtą sudaro 44 996,25 Lt (13 042,39 Eur) (24 123,75 Lt + 20 872,50 Lt).

21III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

22Kasaciniu skundu atsakovas R. B. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

  1. Dėl kasatoriaus atsakomybės, nurašius ieškovo trumpalaikį ir ilgalaikį turtą

23Kasatorius nurodo, kad 2011 m. rugpjūčio 31 d. įmonėje buvo atlikta inventorizacija ir nurašytos tos medžiagos, kurių faktiškai nebuvo įmonėje, nes jos buvo panaudotos teikiant paslaugas tretiesiems asmenims. Kasatoriaus nuomone, ieškovo turto areštas apriboja disponavimą ieškovo turtu, o arešto pritaikymo metu neegzistuojančio įmonėje turto nurašymas negali būti laikomas neteisėtu veiksmu, nes nurašymas yra buhalterinis veiksmas, neprilygintinas disponavimui turtu. Kasatoriaus teigimu, 2011 m. birželio 30 d. įmonėje nebuvo ir negalėjo būti 188 218 Lt (54 555,94 Eur) trumpalaikio turto, nes buvo 103 467,20 Lt (29 990,49 Eur) vertės trumpalaikio turto. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas nerodo, kad įmonės direktorius atliko neteisėtus veiksmus. Kasatoriaus skaičiavimu, po 2011 m. birželio 30 d. balanso sudarymo įmonėje turėjo likti daugiausiai 17 265,48 Lt (5004,49 Eur) likutinės vertės ilgalaikio turto, todėl neperduoto turto administratoriui vertė negali sudaryti priteistų 44 996,25 Lt (13 042,39 Eur).

  1. Dėl bankrutuojančios įmonės teisių gynimo būdo

24Kasatorius nurodo, kad įmonės bankroto administratorius, gindamas visų kreditorių teises, privalo išreikalauti neteisėtai sumokėtas bankrutuojančios įmonės lėšas iš jas gavusio kreditoriaus. Taigi tuo atveju, jeigu ir būtų nustatytas lėšų išmokėjimas kasatoriui kaip pažeidžiantis kreditorių lygiateisiškumo principą, bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisės turėtų būti ginamos reiškiant actio Pauliana. Nagrinėjamu atveju teismai vienam iš kreditorių – kasatoriui, kuris tuo metu buvo ir įmonės direktorius, išmokėtas lėšas – 46 720 Lt (13 542,02 Eur) – neteisėtai ir nepagrįstai laikė žala, iš esmės pažeisdami CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kreditoriaus ir direktoriaus asmenų sutapimas nesudaro pagrindo įgyvendinti kitokį teisių gynybos būdą – reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Be to, tokiu procesiniu sprendimu buvo pažeistos kasatoriaus, kaip kreditoriaus teisės, nes užkirstas kelias jam reikšti finansinį reikalavimą įmonei dėl skolos grąžinimo. Pažymėtina, kad vienašalis sandoris – įmonės mokėjimas kasatoriui – nėra nuginčytas, todėl laikoma, kad įmonė yra grąžinusi kasatoriui 46 720 Lt (13 542,02 Eur) ir kasatorius nebėra įmonės kreditorius. Taigi bylą nagrinėję teismai, kasatoriaus teigimu, įmonės vadovui taikė neproporcingai didelę atsakomybę, nenustatę priežastinio ryšio, neteisėto veiksmo, vadovaudamiesi aplaidžiai parengtais buhalteriniais dokumentais, nenustatę turto buvimo fakto ir nurašytą turtą laikydami žala.

25Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas BUAB „Togema“ prašo atmesti atsakovo kasacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

  1. Dėl kasatoriaus atsakomybės, nurašius ieškovo trumpalaikį ir ilgalaikį turtą

26Ieškovas pažymi, kad byloje nustatyta, jog bankroto administratoriui liko neperduota 188 159 Lt (54 538,84 Eur) trumpalaikio turto, jokių įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, kasatorius nepateikė, juo labiau kad tuo laiku įmonė jokios ūkinės komercinės veiklos jau nevykdė. Tarpinius 2011 m. birželio 30 d. ir 2011 m. rugsėjo 12 d. balansus kasatorius pats pateikė teismui bei administratoriui ir juos pasirašė, todėl iš esmės jis ginčija savo paties, kaip įmonės vadovo, pasirašytus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus. Taip pat pažymėtina, kad turto nurašymo aktuose nėra nuorodos, kokiuose objektuose šis trumpalaikis turtas buvo nurašytas. Ieškovo teigimu, kasatorius neginčija, kad turtas nebuvo perduotas administratoriui, ir remiasi tik teiginiais, kad buvo aplaidžiai tvarkoma buhalterija. Tačiau už buhalterijos tvarkymo organizavimą kaip įmonės vadovas ir buvo atsakingas kasatorius. Taigi nesant turto perdavimo yra žalos padarymo faktas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatorius, skaičiuodamas ilgalaikio turto vertę, remiasi niekuo nepagrįstu turto nusidėvėjimu.

  1. Dėl bankrutuojančios įmonės teisių gynimo būdo

27Ieškovas nurodo, kad kasatorius, būdamas įmonės vadovu, pinigus išsimokėjo asmeniškai, tokiais veiksmais padarydamas žalos įmonei, todėl įmonės kreditorių teisės ir interesai gali būti ginami ir per žalos atlyginimo institutą. Kreditoriaus ir įmonės vadovo asmenų sutapimas turi reikšmės ir sudaro pagrindą įgyvendinti kitokį teisių gynybos būdą – reikalauti žalos atlyginimo, nes šiuo atveju įmonės vadovas, žinodamas, kad įmonė nemoki, pasiėmė pinigus sau, o ne sumokėjo juos trečiajam asmeniui, t. y. padarė žalą. Ieškovo teigimu, kasaciniame skunde atsakovas iš esmės kvestionuoja tik bylą nagrinėjusių teismų nustatytas faktines aplinkybes.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

30Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų, o yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Šioje nutartyje teisėjų kolegija pasisako kasaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį keliamais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais.

31Dėl uždarosios akcinės bendrovės vadovo veiklos principų

32Įmonės vadovas yra atsakingas už įmonės kasdieninės veiklos organizavimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas.), laikantis įstatymų ir bendrovės įstatų (ABĮ 19 straipsnio 8 dalis), kad veikla atitiktų ne tik bendrovės ir jos akcininkų interesus, tačiau, įmonei susidūrus su finansiniais sunkumais, nebūtų neteisėtais veiksmais pažeidžiami ir kreditorių interesai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorių, interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuos interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkams, bet ir bendrovės kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą, jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę saisto pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006; 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Mitnija“ ir kt. v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-7-124/2014).

33Iškėlus įmonei bankroto bylą, joje akumuliuojami bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai. Kreditorių visuma, veikdama per kreditorių susirinkimą (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 23 straipsnis), siekia apginti savo interesus bankrutuojančioje įmonėje, o realius kreditorių teisių gynimo veiksmus atlieka bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte nustatyta bankrutuojančios įmonės administratoriaus pareiga ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus.

34Kadangi bankroto įstatymu bankroto procesui keliamas pagrindinis tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus – ir šis tikslas yra galutinis rezultatas, kurio yra siekiama bankroto procedūromis, tai ginant įmonės interesus ginami ir kreditorių interesai. Įmonės naudai priteisus žalos atlyginimą, gautos sumos panaudojamos proporcingai patvirtintiems kreditorių reikalavimams tenkinti, laikantis ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos. Vadovaudamasi aptartomis įstatymų nuostatomis ir kasacinio teismo išaiškinimais dėl įmonės vadovo veiklos principų teisėjų kolegija pasisako dėl kasatoriui taikytos atsakomybės teisėtumo.

35Dėl uždarosios akcinės bendrovės vadovo atsakomybės bankrutuojančiai įmonei

36Bankroto administratoriaus tikslas – apginti kreditorių interesus ir efektyviai vykdyti visas bankroto procedūras. Šiems tikslams įgyvendinti ĮBĮ, be kita ko, nustatyta, kad, iškėlus bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas); kad įmonės valdymo organai privalo perduoti įmonės bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas), kad įmonės bankroto administratorius turi teisę gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, VĮ Registrų centro bei kitų fizinių ir juridinių asmenų teisės aktų nustatyta tvarka reikalingus duomenis apie jo administruojamos bankrutuojančios (ar bankrutavusios) įmonės vykdytą ir vykdomą veiklą, turėtą ir turimą turtą ir pan., taip pat iš šiame punkte nurodytų asmenų gauti šios įmonės dokumentų, teiktų ataskaitų, informacijos, tikrinimo aktų ir pan. nuorašus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 11 punktas); kad imasi priemonių išieškoti skolas iš įmonės skolininkų (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 23 punktas) ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą.

37Nagrinėjamoje byloje įmonės bankroto administratorius, gavęs duomenis apie įmonės turtą, vykdytą ūkinę veiklą, veiklos finansinę ataskaitą ir kitus duomenis, pagal pateiktą įmonės balansą ir kitus finansinius dokumentus bei atsižvelgdamas į tai, kad administratoriui neperduotas visas įmonės turtas ir dėl to įmonei padaryta žalos, pareiškė ieškinį įmonės vadovui dėl žalos įmonei atlyginimo.

38Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi iškelta UAB „Togema“ bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartimi teismas buvo įpareigojęs atsakovą, kaip įmonės vadovą, pateikti visus duomenis ir dokumentus, reikalingus klausimui dėl bankroto iškėlimo spręsti, šia nutartimi visiems galimiems įmonės kreditorių reikalavimams užtikrinti buvo areštuotas įmonei nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, turtinės teisės, lėšos įmonės kasoje ir sąskaitose bankuose bei pas trečiuosius asmenis sustabdant įmonės turto realizavimą ir (ar) išieškojimą pagal išduotus vykdomuosius dokumentus ar valstybinių institucijų reikalavimus išieškoti sumas ne ginčo tvarka iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo, nustatant visam areštuotam turtui disponavimo teisės apribojimą. Minėta, kad įmonei iškėlus bankroto bylą įmonės valdymo organai administratoriui privalo perduoti visus dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, per teismo nustatytą terminą (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas). Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad atsakovas nuo 2007 m. vasario 7 d. iki 2011 m. rugsėjo 12 d. buvo UAB „Togema“ vadovas ir akcininkas (turintis 49 proc. bendrovės akcijų), jis viso įmonės turto bankroto administratoriui neperdavė.

39Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011). Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, žinodamas, kad yra kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, teismo nutartimi areštuotas įmonės turtas, lėšos, turtinės teisės ir kt. ir uždrausta areštuotu turtu disponuoti, nurašė dalį trumpalaikio įmonės turto, nesant tam teisinio pagrindo, sudarė sandorius dėl dalies ilgalaikio turto, negaudamas apmokėjimo, išsimokėjo iš įmonės kasos didelę pinigų sumą. Teismai sprendė, kad šiais veiksmais įmonės vadovas pažeidė įmonės veiklą reglamentuojančius teisės aktus, padarė įmonei žalos, neveikė įmonės ir kreditorių interesais.

40Kasaciniame skunde dėl trumpalaikio turto nurašymo teigiama, kad įmonėje buvo atlikta inventorizacija ir nurašytos tos medžiagos, kurių faktiškai nebuvo įmonėje, nes jos buvo panaudotos teikiant paslaugas tretiesiems asmenims. Kasaciniame skunde nurodoma, kad arešto metu turto nurašymas negali būti laikomas neteisėtu veiksmu, nes nurašymas yra buhalterinis veiksmas, nėra laikytinas disponavimu turtu. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai konstatavo, jog kasatoriaus nurodomos aplinkybės, kad trumpalaikis turtas buvo naudojamas vykdant sutartinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims, teisme nebuvo įrodytas (CPK 12, 178 straipsniai). Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl vykdytų sutartinių įsipareigojimų su trečiaisiais asmenimis, dėl kurių vykdymo būtų sunaudotas nurašytas trumpalaikis turtas. Kasaciniame skunde teigiama, kad aplaidus buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymas ir neatitiktis faktinei padėčiai nerodo, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai išanalizavo teisinį reglamentavimą dėl vadovo pareigų ir bylos įrodymus minėtu klausimu. Teismai nurodė, kad finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus (Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮFAĮ) 4 straipsnio 1 dalis), pažymėjo, kad finansinės ataskaitos (įmonės balansas) turi būti sudaromos pagal pirminius dokumentus (Buhalterinės apskaitos įstatymo 17 straipsnis). Teismai taip pat nurodė, kad bendrovės vadovas atsako ne tik už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, bet ir už tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalis 1–3 punktai), taip pat kad įmonė turi teisę sudaryti tarpines finansines ataskaitas ir kt. (ĮFAĮ 15 straipsnis). Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ĮFAĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, sudarydamos finansines ataskaitas, įmonės įvertina turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus vadovaudamosi bendraisiais apskaitos principais ir apskaitos standartais. Įmonės turtas yra įtraukiamas į apskaitą pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas turi būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad kasatorius vienasmeniškai surašė sunaudotų medžiagų nurašymo aktą dėl trumpalaikio turto, nesant apskaitos dokumentų dėl šio turto sunaudojimo įmonės veikloje, ir pagrįstai konstatavo, kad tokie vadovo veiksmai laikytini neteisėtais. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo pastebėjimu atsiliepime į kasacinį skundą, kad kasatorius neginčija, jog turtas buvo neperduotas administratoriui ir kasatorius remiasi tik teiginiais dėl aplaidžiai tvarkomos buhalterijos, už kurios veiklos organizavimą jis buvo atsakingas. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis, kad šie įmonės vadovo neteisėti veiksmai lėmė žalos įmonei padarymą.

41Kasaciniame skunde ginčijama ir bylą nagrinėjusių teismų išvada dėl ilgalaikio turto neteisėto nurašymo, nes, kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai netinkamai nustatė perleisto ilgalaikio turto (biuro baldų, kompiuterio ir kt.) vertę, neatsižvelgė į šių daiktų nusidėvėjimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju esminis klausimas yra, ar kasatorius turėjo teisę perleisti ilgalaikį turtą ir ar šis perleidimas buvo teisėtas. Apeliacinės instancijos teismas byloje nustatė, kad šis turtas buvo perleistas galiojant turto areštui, pagal kurį buvo uždrausta disponuoti turtu, turtas perleistas įmonei, kurios vadovu buvo atsakovas ir ši įmonė yra bankrutuojanti. Be to, pagal į bylą pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad už perleistą turtą įmonė pajamų negavo (už perleistą turtą nebuvo atsiskaityta). Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės akto „Dėl ilgalaikio materialiojo turto nurašymo“ 74 punkte nurodoma, jog pelno (nuostolių) ataskaitoje parodomas perleidimo sandorio rezultatas. Pelnas ar nuostoliai apskaičiuojami iš pajamų perleidus turtą, atimant parduoto turto likutinę vertę ir visas su perleidimu susijusias išlaidas. Taigi kasatorius, būdamas įmonės vadovu, perleisdamas areštuotą ilgalaikį turtą kitai savo vadovaujamai įmonei ir nereikalaudamas jos atsiskaityti, atliko vadovaujamo juridinio asmens interesams prieštaraujančius sandorius, pažeidė pareigą būti lojaliu, veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnis). Kasatoriaus argumentai dėl perleisto ilgalaikio turto vertės buvo analizuoti apeliacinės instancijos teismo, kuris nurodė, kad kasatoriaus pateikti skaičiavimai nepagrįsti objektyviais įrodymais: ilgalaikis turtas įprastai per 3 mėnesius tiek savo vertės nepraranda. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas pažymėta pirmiau, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo spręsti dėl kitokio žalos dydžio už perleistą ilgalaikį turtą nei nustatė apeliacinės instancijos teismas.

42Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai vienam iš kreditorių – kasatoriui, kuris tuo metu buvo ir įmonės vadovas, išsimokėtas lėšas (46 720 Lt (13 542,02 Eur) neteisėtai ir nepagrįstai laikė žala, iš esmės pažeisdami CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismai sprendė, kad įmonės vadovas, galiojant teismo nutarčiai, kuria, be kita ko, buvo areštuotos įmonei nuosavybės teise priklausančios lėšos įmonės kasoje ir sąskaitose bankuose bei pas trečiuosius asmenis, turtinės teisės, sustabdant įmonės turto realizavimą ir (ar) išieškojimą pagal išduotus vykdomuosius dokumentus ar valstybinių institucijų reikalavimus išieškoti sumas ne ginčo tvarka iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo, nustatant visam areštuotam turtui disponavimo teisės apribojimą, negalėjo išsimokėti jokių lėšų, jei tam faktinis pagrindas ir buvo. Teisėjų kolegija sutinka su šia teismų išvada. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus laikinoji apsaugos priemonė – turto, piniginių lėšų, turtinių teisių areštas – taikytas įmonei, jai tenka pareiga vykdyti teismo priimtą sprendimą ir už šio sprendimo vykdymą iki bankroto bylos iškėlimo yra atsakingas įmonės vadovas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsiskaitymo su vienu kreditoriumi sandoris dėl įmonės vadovo išsimokėtų lėšų yra negaliojantis kaip prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 ir 2 dalys), be to, jis pažeidžia viešąjį interesą, nes buvo nevykdytas teismo draudimas (piniginės lėšos išsimokėtos galiojant piniginių lėšų areštui), taip pat pažeisti kitų kreditorių bankroto byloje interesai (ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka). Tai sudaro pagrindą taikyti restituciją ir pinigines lėšas grąžinti įmonei ( CK 6.146 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu būdu kvalifikuotini ginčo teisiniai santykiai pagal teismų nustatytas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Remiantis aptartu, atmestini kasacinio skundo argumentai, kad nustačius neteisėtą lėšų išmokėjimą kasatoriui, bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisės gintinos reiškiant actio Pauliana ieškinį.

43CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatos dėl įmonės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, pareigos visiškai atlyginti padarytą žalą, teikia pagrindą konstatuoti, kad įmonės vadovo veiksmai turi užtikrinti, jog įmonei ir jos kreditoriams nebūtų padaryta žalos (nuostolių). Žala, kaip viena iš įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.249 straipsnis), gali būti apibūdinama kaip dėl neteisėto sprendimo atsiradęs juridinio asmens ar kreditoriaus turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias juridinis asmuo ar kreditorius būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų įmonės vadovo veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), t. y. valdymo organo nario padaryta žala gali pasireikšti tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos forma. Bankrutuojančiai įmonei žala atsiranda, nes padidėja jos skolų kreditoriams apimtis, t. y. pablogėja turtinė padėtis, atsiranda įmonės skolos, kurių įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011).

44Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai, jog byloje nustatyti kasatoriaus veiksmai nelaikytini neteisėtais ir nelėmė bankrutuojančiai įmonei žalos atsiradimą, atmestini.

45Kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti (CPK 346 straipsnis).

46Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

47Kasacinį skundą atmetus, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jam neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

48Kasacinis teismas patyrė 5,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

49Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

50Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

51Priteisti iš atsakovo R. B. (a. k. duomenys neskelbtini) 5,36 Eur (penkis Eur 36 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybės naudai. Valstybės naudai priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

52Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje kilo ginčas dėl žalos, padarytos bankrutavusios įmonės vadovo... 6. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 285 934,25 Lt... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal 2011 m. birželio 30 d. UAB... 10. Teismas nustatė, kad pagal 2011 m. rugpjūčio 31 d. ilgalaikio turto... 11. Teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl 46 720 Lt (13 542,02 Eur)... 12. Teismas konstatavo, kad byloje yra įrodytos visos civilinės atsakomybės... 13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 14. Atmesdama atsakovo prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojos,... 15. Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovas neginčija, jog jam buvo žinoma, kad... 16. Spręsdama dėl 46 720 Lt (13 542,02 Eur) išsimokėjimo, teisėjų kolegija... 17. Spręsdama dėl trumpalaikio turto, teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovas,... 18. Spręsdama dėl ilgalaikio turto teisėjų kolegija nurodė, kad iš byloje... 19. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad bylos aplinkybės nepaneigia... 20. Teisėjų kolegija, koreguodama pirmosios instancijos priteistą žalos dydį... 21. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė... 22. Kasaciniu skundu atsakovas R. B. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 23. Kasatorius nurodo, kad 2011 m. rugpjūčio 31 d. įmonėje buvo atlikta... 24. Kasatorius nurodo, kad įmonės bankroto administratorius, gindamas visų... 25. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas BUAB „Togema“ prašo atmesti... 26. Ieškovas pažymi, kad byloje nustatyta, jog bankroto administratoriui liko... 27. Ieškovas nurodo, kad kasatorius, būdamas įmonės vadovu, pinigus... 28. Teisėjų kolegija... 29. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 30. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 31. Dėl uždarosios akcinės bendrovės vadovo veiklos principų... 32. Įmonės vadovas yra atsakingas už įmonės kasdieninės veiklos organizavimą... 33. Iškėlus įmonei bankroto bylą, joje akumuliuojami bankrutuojančios įmonės... 34. Kadangi bankroto įstatymu bankroto procesui keliamas pagrindinis tikslas –... 35. Dėl uždarosios akcinės bendrovės vadovo atsakomybės bankrutuojančiai... 36. Bankroto administratoriaus tikslas – apginti kreditorių interesus ir... 37. Nagrinėjamoje byloje įmonės bankroto administratorius, gavęs duomenis apie... 38. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2011 m.... 39. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina... 40. Kasaciniame skunde dėl trumpalaikio turto nurašymo teigiama, kad įmonėje... 41. Kasaciniame skunde ginčijama ir bylą nagrinėjusių teismų išvada dėl... 42. Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai vienam iš... 43. CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatos dėl įmonės vadovo, kaip juridinio... 44. Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja,... 45. Kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo skundžiamai nutarčiai... 46. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 47. Kasacinį skundą atmetus, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos... 48. Kasacinis teismas patyrė 5,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 50. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 51. Priteisti iš atsakovo R. B. (a. k. duomenys neskelbtini) 5,36 Eur (penkis Eur... 52. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...